Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovei I. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

6. Vertinant šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, pažymėtina, kad ieškovė pareikšto ieškinio neatsisakė, yra suinteresuota bylinėtis, pateikė prašymą bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Aplinkybių, jog ieškovė siektų vilkinti bylos nagrinėjimą, veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nenustatyta. Be to, nagrinėjamu atveju į teismo posėdį neatvyko ir atsakovė, apie teismo posėdį atsakovei pranešta tinkamai, CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, prašymo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant atsakovė nepateikė, ieškinio palikti nenagrinėtu neprašė. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinumu, nėra pagrindu palikti ieškinį nenagrinėtu.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šalys 2021 m. kovo 22 d. sudarė Sutartį, ja ieškovė suteikė atsakovei 1 100 Eur kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 722,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 22 proc.) ir 180,46 Eur tarpininkavimo mokestį Sutarties mokėjimo grafike nurodyta tvarka ir terminais (iki 2026 m. kovo 22 d.) Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. kovo 29 d. Sutartį vienašališkai nutraukė. Duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

Dėl negrąžinto kredito ir tarpininkavimo mokesčio priteisimo

8. Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

9. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

10. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė suteikė atsakovei kreditą, tačiau atsakovė savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis yra nutraukta, todėl terminas grąžinti kreditą yra pasibaigęs, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 024,45 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

12. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 15,62 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.). Sutarties Specialiosiose sąlygose numatytas 180,46 Eur tarpininkavimo mokestis. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju 9,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesio įmokos mokėjimas yra pradelstas.

13. Specialiosiose sutarties sąlygose šalys buvo sutarusios dėl 180,46 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos. Ši Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje sumatyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovei turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti, grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų mėnesio įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 15,62 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.) (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.189, 6.200, 6.205 straipsniai).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 95,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.).

16. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Pagal Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti 22 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis, todėl gali būti skaičiuojamos iki Sutarties nutraukimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 95,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.) (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

20. Kaip minėta, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018)

21. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir Sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų, ieškovė Sutartį 2022 m. kovo 29 d., nutraukė. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

25. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų, Sutartimi šalys susitarė, kad vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas per 60 mėn. terminą, t. y. iki 2026 m. kovo 22 d., taikant 22 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų pradinis kreditorius galėjo tikėtis gauti iš atsakovės jai Sutartį vykdant tinkamai. Todėl atsakovei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu vartojimo kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021).

26. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti ieškovė (o nutraukusi sutartį neteko šios galimybės), nesant Sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), galėjo tikėtis gauti 22 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 22 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito sumos (1 024,45 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovei už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. priteistina 83,03 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų kaip palūkanos nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 1,71 Eur (17,68 Eur/31 d. x 3 d.) negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. kovo 31 d.; 12,97 Eur (17,68 Eur/31 d. x 22 d.) – už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 22 d.; 17,45 Eur – už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. gegužės 22 d.; 17,21 Eur – už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. birželio 22 d.; 16,97 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 22 d.; 16,72 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d.

28. Teismo vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), galėjo tikėtis gauti 22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kuris, pagal Sutarties mokėjimo grafiką, sudarė: nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 898,42 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. – 884,51 Eur; nuo 2022 m. spalio 23 d. – 870,35 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 23 d. – 855,93 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 23 d. – 841,24 Eur; nuo 2023 m. sausio 23 d. – 826,28 Eur; nuo 2023 m. vasario 23 d. – 811,05 Eur; nuo 2023 m. kovo 23 d. – 795,54 Eur; nuo 2023 m. balandžio 23 d. – 779,74 Eur; nuo 2023 m. gegužės 23 d. – 763,65 Eur; nuo 2023 m. birželio 23 d. – 747,27 Eur; nuo 2023 m. liepos 23 d. – 730,59 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. – 713,60 Eur; nuo 2023 m. rusėjo 23 d. – 696,30 Eur; nuo 2023 m. spalio 23 d. – 678,68 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 23 d. – 660,74 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 23 d. – 642,47 Eur; nuo 2024 m. sausio 23 d. – 623,87 Eur; nuo 2024 m. vasario 23 d. – 604,93 Eur; nuo 2024 m. kovo 23 d. – 585,64 Eur; nuo 2024 m. balandžio 23 d. – 566 Eur; nuo 2024 m. gegužės 23 d. – 546 Eur; nuo 2024 m. birželio 23 d. – 525,63 Eur; nuo 2024 m. liepos 23 d. – 504,89 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. – 483,77 Eur; nuo 2024 m. rusėjo 23 d. – 462,26 Eur; nuo 2024 m. spalio 23 d. – 440,35 Eur; nuo 2024 m. lapkričio 23 d. – 418,04 Eur; nuo 2024 m. gruodžio 23 d. – 395,32 Eur; nuo 2025 m. sausio 23 d. – 372,19 Eur; nuo 2025 m. vasario 23 d. – 348,63 Eur; nuo 2025 m. kovo 23 d. – 324,64 Eur; nuo 2025 m. balandžio 23 d. – 300,21 Eur; nuo 2025 m. gegužės 23 d. – 275,33 Eur; nuo 2025 m. birželio 23 d. – 250 Eur; nuo 2025 m. liepos 23 d. – 224,20 Eur; nuo 2025 m. rugpjūčio 23 d. – 197,93 Eur; nuo 2025 m. rusėjo 23 d. – 171,18 Eur; nuo 2025 m. spalio 23 d. – 143,94 Eur; nuo 2025 m. lapkričio 23 d. – 116,20 Eur; nuo 2025 m. gruodžio 23 d. – 87,95 Eur; nuo 2026 m. sausio 23 d. – 59,18 Eur; nuo 2026 m. vasario 23 d. – 29,88 Eur.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį priteisimo

29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 144,12 Eur negautų pajamų (nuostolių) už nesumokėtą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.).

30. Kaip minėta, Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.1 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju 9,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesio įmokos mokėjimas yra pradelstas.

32. Vis dėlto nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad pagal esmę tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).

33. Vadovaujantis gausia ir išplėtota apygardos teismų praktika šios kategorijos bylose, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-889/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021 ir kt.). Nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovės mokamų įmokų ir kt., todėl negali reikalauti ir tarpininkavimo mokesčio už šį laikotarpį.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

35. Ieškovė, prašydama priteisti nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ji patyrė nurodyto dydžio nuostolius. Kaip jau minėta, tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Taigi jis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti konkrečias bendrovės išlaidas. Akivaizdu, jog šias išlaidas iki Sutarties nutraukimo padengia kas mėnesį nuo mokėtinos kredito įmokos apskaičiuojama tam tikra tarpininkavimo mokesčio suma, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kiek ir kokių išlaidų patyrė administruodama Sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovės skolą po Sutarties nutraukimo. Taigi nurodytų argumentų pagrindu teigtina, jog ieškovė neįrodė, kad po Sutarties nutraukimo ji patyrė nuostolių negautų pajamų forma.

36. Pažymėtina ir tai, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos CPK nustatyta tvarka. Dėl to, ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po Sutarties nutraukimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Dėl delspinigių priteisimo

37. Asmeniui, nevykdžiusiam arba netinkamai vykdžiusiam savo sutartines prievoles taikytina civilinė atsakomybė, todėl prievolę pažeidęs asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Ieškovė apskaičiavo 5,63 Eur delspinigius. Atsakovė pažeidė Sutartį, praleido Sutartyje nustatytus prievolės įvykdymo terminus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5,63 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė patyrė 229 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 29 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 85 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 194,65 Eur (229 Eur x 85 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

41. Atsakovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios išlaidos atsakovei nepriteistinos.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

42. Atsakovė prašo sudaryti galimybę mokėti skolą po truputį. Taigi atsakovė iš esmės prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

43. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

44. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus 2021 m. spalio 11 d. sprendimu atsakovei paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka: 467,49 Eur už 2021 m. spalio mėn.; po 630,09 Eur už 2021 m. lapkričio mėn. ir 2021 m. gruodžio mėn.; 558,73 Eur už 2022 m. sausio mėn.; po 533,92 Eur už 2022 m. vasario mėn. ir 2022 m. kovo mėn., 463,40 Eur už 2022 m. balandžio mėn., po 437,76 Eur už 2022 m. gegužės mėn. ir 2022 m. birželio mėn., 112,97 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 8 d. VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimu atsakovei nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. Atsakovė turi nepilnamečius vaikus D. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. A., gim. (duomenys neskelbtini) Remiantis bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad 2022 m. birželio 23 d. atsakovei (duomenys neskelbtini). VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2022 m. birželio 23 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo duomenimis, atsakovė nukreipta tolimesnei reabilitacijai į II Palangos reabilitacinę ligoninę. Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1888-733/2022 iš atsakovės I. A. priteista 8 321,06 Eur negrąžinto kredito, 743,78 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 153,14 Eur tarpininkavimo mokesčio, 21 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 8 321,06 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 31 d.), 21,15 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2021 m. lapkričio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 8 d.), 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 9 239,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 387,58 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Neo Finance“.

45. Taigi byloje esantys duomenys, patvirtina, kad atsakovė nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. nedirbo, jos pajamas sudarė vidutiniškai 480,13 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoka. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovė yra darbingo amžiaus, tačiau, akivaizdu, kad dėl sveikatos būklės (patirtos traumos) ji laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. iš esmės neturėjo galimybės įsidarbinti, gauti pastovias pajamas ir taip grąžinti skolą ieškovei. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgęs į atsakovės finansinę padėtį, sveikatos būklę, tai, kad pastaroji augina tris nepilnamečius vaikus, turi kitų finansinių įsipareigojimų ieškovei, siekdamas užtikrinti abiejų ginčo šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, tačiau kartu dar labiau nepabloginti atsakovės padėties ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išdėstyti ieškovei priteisto 1 024,45 Eur negrąžinto kredito, 95,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 15,62 Eur tarpininkavimo mokesčio, 83,03 Eur negautų pajamų (nuostolius), 22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, 5,63 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194,65 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą vieneriems metams, išieškant po 119 Eur kiekvieną mėnesį, paskutinį – dvyliktą mėnesį – taip pat išieškant 22 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant išieškojimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. A. 1 024,45 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt keturių eurų 45 ct) negrąžintą kreditą, 95,73 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 73 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.), 15,62 Eur (penkiolikos eurų 62 ct) tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.), 83,03 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 03 ct) negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 29 d.) iki 2022 m. rugpjūčio 22 d., 22 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. – 898,42 Eur; nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. – 884,51 Eur; nuo 2022 m. spalio 23 d. – 870,35 Eur; nuo 2022 m. lapkričio 23 d. – 855,93 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 23 d. – 841,24 Eur; nuo 2023 m. sausio 23 d. – 826,28 Eur; nuo 2023 m. vasario 23 d. – 811,05 Eur; nuo 2023 m. kovo 23 d. – 795,54 Eur; nuo 2023 m. balandžio 23 d. – 779,74 Eur; nuo 2023 m. gegužės 23 d. – 763,65 Eur; nuo 2023 m. birželio 23 d. – 747,27 Eur; nuo 2023 m. liepos 23 d. – 730,59 Eur; nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. – 713,60 Eur; nuo 2023 m. rusėjo 23 d. – 696,30 Eur; nuo 2023 m. spalio 23 d. – 678,68 Eur; nuo 2023 m. lapkričio 23 d. – 660,74 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 23 d. – 642,47 Eur; nuo 2024 m. sausio 23 d. – 623,87 Eur; nuo 2024 m. vasario 23 d. – 604,93 Eur; nuo 2024 m. kovo 23 d. – 585,64 Eur; nuo 2024 m. balandžio 23 d. – 566 Eur; nuo 2024 m. gegužės 23 d. – 546 Eur; nuo 2024 m. birželio 23 d. – 525,63 Eur; nuo 2024 m. liepos 23 d. – 504,89 Eur; nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. – 483,77 Eur; nuo 2024 m. rusėjo 23 d. – 462,26 Eur; nuo 2024 m. spalio 23 d. – 440,35 Eur; nuo 2024 m. lapkričio 23 d. – 418,04 Eur; nuo 2024 m. gruodžio 23 d. – 395,32 Eur; nuo 2025 m. sausio 23 d. – 372,19 Eur; nuo 2025 m. vasario 23 d. – 348,63 Eur; nuo 2025 m. kovo 23 d. – 324,64 Eur; nuo 2025 m. balandžio 23 d. – 300,21 Eur; nuo 2025 m. gegužės 23 d. – 275,33 Eur; nuo 2025 m. birželio 23 d. – 250 Eur; nuo 2025 m. liepos 23 d. – 224,20 Eur; nuo 2025 m. rugpjūčio 23 d. – 197,93 Eur; nuo 2025 m. rusėjo 23 d. – 171,18 Eur; nuo 2025 m. spalio 23 d. – 143,94 Eur; nuo 2025 m. lapkričio 23 d. – 116,20 Eur; nuo 2025 m. gruodžio 23 d. – 87,95 Eur; nuo 2026 m. sausio 23 d. – 59,18 Eur; nuo 2026 m. vasario 23 d. – 29,88 Eur), 5,63 Eur (penkių eurų 63 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 224,46 Eur sumą ir nuo 22 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194,65 Eur (vieno šimto devyniasdešimt keturių eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovės I. A. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti.

Išdėstyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2418-1179/2022 iš atsakovės I. A. ieškovei akcinei bendrovei „Neo Finance“ priteisto 1 024,45 Eur negrąžinto kredito, 95,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 15,62 Eur tarpininkavimo mokesčio, 83,03 Eur negautų pajamų (nuostolių), 22 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, 5,63 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 224,46 Eur sumą ir nuo 22 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194,65 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą vieneriems metams, išieškant po 119 Eur kiekvieną mėnesį, paskutinį – dvyliktą mėnesį – taip pat išieškant 22 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 224,46 Eur sumą ir nuo 22 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 22 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pradedant išieškojimą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.