Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neįgaliųjų integracija“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Neįgaliųjų integracija“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų į Liepojos gatvės pusę užimtą valstybinę žemę: pašalinti įrengtus želdinius, trinkeles, stoginę, visą teritoriją juosiančią tvorą (surenkamus vartus) ir gyvatvorę.Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai bei pranešimas apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.2017 m. gruodžio 20 d. rezoliucija civilinė byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2018 m. sausio 11 d. 10 val. 00 min. 2018 m. sausio 4 d. byloje gautas ieškovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi tuo pačiu metu yra paskirta nagrinėti kita civilinė byla Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose. Nurodytas ieškovės prašymas, vadovaujantis CPK 246 straipsniu, netenkintas, apie tai informuotas ieškovas. 2018 m. sausio 11 d. 10 val. 00 min. ieškovės atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios nepateiktas pranešimas apie neatvykimo priežastis ar prašymas nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant. Atsakovė nėra pateikusi prašymo priimti sprendimą už akių ir taip pat neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, apie parengiamąjį posėdį jai pranešta tinkamai vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neįgaliųjų integracija“ dėl pažeistų teisių gynimo paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad neatvykimo priežasčių svarbą įvertina, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir atsakovo ankstesnį procesinį elgesį. Dalyvavimas kitose bylose nelaikytinas pateisinama priežastimi vertinant ieškinio pateikimo teismui datą, formalų ieškovo procesinį elgesį bei ieškovo atstovavimo galimybes. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Teismas sprendė, kad ieškovui neužkertamas kelias pakartotinai kreiptis į teismą siekiant apginti pažeistas teises, todėl manė, kad yra pagrindas ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neįgaliųjų integracija“ dėl pažeistų teisių gynimo palikti nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė NŽT prie ŽŪM prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nors įgalioto atstovo dalyvavimas kitoje byloje svarbia priežastimi paprastai nelaikomas (CPK 246 straipsnio 1 dalis), tačiau pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę atsižvelgti į institucijos pateiktą 2018 m. sausio 3 d. raštą (prašymą) ir paskirti kitą parengiamąjį teismo posėdį, tuo labiau, kad teismai, derindami teismo posėdžio metu kitą posėdžio datą, paprastai atžvelgia į šalių užimtumą visais atvejais.Pažymėjo, kad 2018 m. sausio 11 d. buvo paskirtas pirmasis parengiamasis teismo posėdis ir pirmosios instancijos teismas turėjo teisę skirti kitą parengiamąjį posėdį (CPK 229 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir ieškovės NŽT prie ŽŪM nurodytas aplinkybes. Tai turėjo reikšmės priimant nepagrįstą skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis, kuria ieškovės ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo paliktas nenagrinėtu neatvykus ieškovei ir jos atstovui į parengiamąjį posėdį be svarbių priežasčių, o atsakovui neprašius priimti sprendimo už akių, teisėtumas ir pagrįstumas.Bylos duomenimis nustatyta, kad apie parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2018 m. sausio 11 d., ieškovė buvo informuota šaukimą įteikiant elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9, 10 dalys). 2018 m. sausio 4 d. byloje gautas ieškovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi tuo pačiu metu yra paskirta nagrinėti kita civilinė byla Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose. Nurodytas ieškovės prašymas, vadovaujantis CPK 246 straipsniu, netenkintas, apie tai 2018 m. sausio 5 d. teismo pranešimu informuota ieškovė. Teismo pranešimas ieškovei laikomas įteiktu 2018 m. sausio 8 d. (CPK 175¹ straipsnio 9, 10 dalys). Į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2018 m. sausio 11 d. 10 val. 00 min., ieškovė ar jos kitas įgaliotas asmuo neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios nepateiktas pranešimas apie neatvykimo priežastis ar prašymas nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją ir įvertinęs ieškovės ir atsakovės procesinį elgesį, ieškovės atstovavimo galimybes, ieškovės ir jos atstovo neatvykimo priežasčių nepripažinęs svarbiomis (sprendė, kad dalyvavimas kitose bylose nelaikytinas pateisinama priežastimi), nesant atsakovės prašymui priimti sprendimą už akių, ieškinį paliko nenagrinėtu. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia iš esmės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į ieškovės pateiktą prašymą ir paskirti kitą parengiamąjį posėdį. Teigia, kad netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir ieškovės NŽT prie ŽŪM nurodytas aplinkybes, o tai turėjo reikšmės priimant nepagrįstą skundžiamą nutartį.Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis). CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtu.Šių nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtas tuomet, kai nėra ieškovo ar jo atstovo prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, ar nepateikti duomenys apie neatvykimo priežastis ar neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).Vertinant šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, pažymėtina, kad ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją, kad yra suinteresuota bylinėtis, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo teisėja 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi tuo pačiu metu kaip ir nagrinėjamoje byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį kitoje civilinėje byloje, nurodė datas, į kurias prašė atsižvelgti skiriant kitą teismo posėdžio datą ir laiką. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje teismas parengiamąjį teismo posėdį paskyrė anksčiau nei nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju byloje buvo paskirtas pirmasis parengiamasis teismo posėdis. Kitų atvejų, kad ieškovė ir jos atstovas būtų neatvykę į teismo paskirtus teismo posėdžius ir tokiu būdu siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, nenustatyta. Be to, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas ilgą laiką nevyko dėl bylą narinėjančios teisėjos atostogų ir nedarbingumo laikotarpiais nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2017 m. lapkričio 11 d., nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., nuo 2017 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes. Aplinkybė, jog ieškovė nepateikė prašymo bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant po to, kai buvo pateiktas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir teismui netenkinus prašymo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė nebėra suinteresuota byla, vilkina procesą ir veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, nors ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovei dar kartą kreiptis į teismą, tačiau tokiu būdu būtų dar labiau užtęstas ginčo nagrinėjimas, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos bei laiko sąnaudos, būtų pažeisti proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tik formalų CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, tačiau, šiuo atveju, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės (apeliantės) atžvilgiu dėl ieškovės ir/ar jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.