- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-1123-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01163-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- V. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. patikslintą ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. L. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo V. B. 1 800 Eur skolą, 98,63 Eur palūkanų už laiku negrąžintą paskolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog atsakovas paprašė jo paskolinti 1 200 Eur, žadėjo juos greitai grąžinti. Ieškovas 2022 m. rugsėjo 3 d. bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 1 200 Eur. Vėliau atsakovo prašymais jam per kelis kartus grynaisiais pinigais paskolino dar 1 800 Eur. Ieškovas pasitikėjo atsakovu, iš jo nereikalavo jokių paskolos raštelių ar pakvitavimų, kadangi gerai pažinojo jo darbdavį, iš kurio apie atsakovą buvo girdėjęs teigiamus atsiliepimus. Bendroje sumoje jis atsakovui 2022 m. rugsėjo mėn. paskolino 3 000 Eur. Jis kurį laiką laukė skolos grąžinimo, kelis kartus kreipėsi į atsakovą, tačiau šis į jo raginimus atsiskaityti nereagavo. Pastebėjęs, jog atsakovas vengia jo ir skolos grąžinimo, išsisukinėja, ieškovas nusprendė tarp šalių susiklosčiusius paskolos santykius įforminti vekseliu. Atsakovas sutiko šalių paskolos santykius įforminti raštu ir šalys 2023 m. sausio 28 d. pasirašė vekselį 3 000 Eur sumai. Vekselis buvo pasirašytas 2022 m. rugsėjo 3 d. datai, kadangi tą dieną tarp šalių susiklostė paskolos santykiai. Atsakovas skolą žadėjo grąžinti iki 2023 m. birželio 12 d., todėl šalys šį terminą įrašė į vekselį. Šalys susitarė, jog atsakovui iki 2023 m. birželio 12 d. negrąžinus ieškovui paskolos, bus skaičiuojamos 24 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos sumos. Atsakovui vengiant grąžinti skolą, ieškovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tačiau susidūrė su išieškojimo problemomis, kadangi vekselyje buvo padaryta spausdinimo klaida – įrašyti ne tie vekselio/paskolos davimo metai (vietoje 2023 m. turėjo būti 2022 m.). Šią klaidą, pasirašius vekselį, šalys ištaisė ranka, tačiau šalys netyčia pataisė ir teisingai įrašytą vekselio apmokėjimo ir palūkanų skaičiavimo terminą (turėjo likti 2023 m., bet buvo pataisyta į 2022 m.). Dėl šios priežasties notarai vekselio pagrindu atlikti vykdomąjį įrašą atsisako. Atsakovas dalį skolos – 1 200 Eur grąžino tik 2023 m. lapkričio 2 d., t. y. po to, kai ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą. Iki kreipimosi į teismą dienos susikaupė 98,63 Eur dydžio palūkanos, skaičiuojant terminu nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.
3. Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad sutinka, jog ieškovas 2022 m. rugsėjo 3 d. jam pervedė 1 200 Eur, tačiau nesutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl šios sumos pervedimo priežasčių. Jis su ieškovu susipažino 2022 metų vasarą, kai jo buvęs darbdavys A. P. norėjo iš D. L. pirkti vilkiką, o atsakovas vyko apžiūrėti parduodamą vilkiką. Vėliau D. L. paprašė jam nupirkti 1 200 l dyzelino po 1 Eur/l, o atsakovui sutikus, į jo sąskaitą pervedė 1 200 Eur. Po kiek laiko D. L. paprašė jam grąžinti 1 200 Eur, nes dyzelino jam jau nereikia. Kadangi pervestus pinigus jau buvo išleidęs, po operacijos buvo nedarbingas, D. L. prašė palaukti, kol pasveiks ir pradės dirbti. Jis gydėsi iki pat 2023 metų pavasario. Jokių piniginių lėšų grynaisiais pinigais iš ieškovo nėra gavęs, nėra jo prašęs paskolinti pinigų. Ieškovas 2023 m. sausio mėnesį, galbūt ir 28 d., atvyko į A. P. priklausantį garažą, kuriame buvo atsakovas pasikalbėti dėl 1200 Eur skolos, prašė pinigus grąžinti, bet kadangi jis vis dar neturėjo pinigų, ieškovas pasiūlė pasirašyti jau parengtą vekselį. Kadangi garaže neturėjo akinių, vekselio neperskaitė, jo jam neperskaitė ir ieškovas. Apie 3 000 Eur sumą nebuvo jokios kalbos, nes jis tokios pinigų sumos iš ieškovo niekada nėra gavęs, nesiskolino. Grąžinimo termino – iki 2023 m. birželio 12 d. jie neaptarė nei žodžiu, nei raštu, nekalbėjo ir apie mokėtinas 24 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos. Jis ant vekselio yra parašęs tik savo vardą, pavardę ir parašą dokumento apatinėje dalyje, kiti vekselyje daryti įrašai, taisymai ranka yra daryti ne jo, jam nedalyvaujant. Kadangi ieškovas žinojo, kad atsakovas ant vekselio pasirašė su jo turiniu nesusipažinęs, todėl ir reikalavo pinigų ne po 2023 m. birželio 12 d., o žymiai anksčiau. Ieškovas nereikalavo iš atsakovo 3 000 Eur skolos, visada reikalaujama suma buvo 1 200 Eur. Vekselyje nėra jokia forma užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovui faktas, nėra nurodyta nei tai, kad atsakovas gavo ieškovo prašomą priteisti sumą, nei tai, kad ieškovas perdavė jam prašomus priteisti 3 000 Eur. Vekselio turinys nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo, ieškovas nepateikė nei vieno kito įrodymo, patvirtinančio, kad jam perdavė prašomą priteisti 3 000 Eur sumą. 2023 m. rugsėjo 3 d. į jo sąskaitą ieškovo pervesti 1 200 Eur nebuvo atsakovui suteikta paskola, šie pinigai buvo pervesti dyzelinui pirkti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei priteisė iš ieškovo atsakovui 282 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas neginčijo atsakovo argumentų, kad pagal pasirašytą vekselį atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2023 m. birželio 12 d., todėl, esant tokiems susitarimams, įsipareigojimams, vekselio gavėjas – ieškovas privalėtų laukti numatyto termino ir tik po to imtis atitinkamų priemonių, jeigu vekselio davėjas iki nurodyto termino vekselio neapmokės. Tačiau, remiantis ieškovo su ieškiniu pateiktais šalių susirašinėjimais, reiškiami reikalavimai sumokėti pinigus jau nuo 2023 m. vasario mėnesio, grasinta kreiptis į antstolius ir pan. Tai patvirtina aplinkybes, kad atsakovui pasirašyto vekselio turinys nebuvo žinomas, nebuvo žinoma vekselyje įrašytas terminas apmokėti iki 2023 m. birželio 12 d. ir kt. Kadangi ieškovas žinojo, kad atsakovas ant vekselio pasirašė su jo turiniu nesusipažinęs, todėl ir reikalavo pinigų ne po 2023 m. birželio 12 d., o žymiai anksčiau. Atsakovas 2023 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu ieškovui į banko sąskaitą pervedė 1 200 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį – „skolos (1 200 Eur) grąžinimas pagal 2022-09-03 pavedimą“. Šiame vekselyje yra aiškiai taisyta kita rašymo priemone vekselio surašymo data; šio vekselio davėjo asmens kodas, labiau tikėtina, įrašytas kita rašymo priemone, ne atsakovo; ieškovo vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, vekselio apmokėjimo vieta įrašyti kita rašymo priemone ieškovo; įrašas dėl vekselio davėjo pratęsimo vekselio pateikimo apmokėjimui termino aiškiai taisytas kita rašymo priemone ieškovo; įraše dėl 24 proc. dydžio metinių palūkanų data aiškiai pataisyta kita rašymo priemone ieškovo. Todėl ieškovas neteko teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu, juolab, kad pagal ieškovo paaiškinimus notarė pagal jo pateiktą minėtą vekselį atsisakė jam išduoti vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka. Ieškovas savo teisėms ginti naudojasi teismine gynyba, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių susiklostė ne paskolos teisiniai santykiai.
7. Nustatyta, kad ieškovas (vekselio turėtojas) nenuginčytai nepateikė atsakovui (vekselio davėjui) apmokėti vekselio, be to, ieškovas nepareiškė reikalavimo atsakovui apmokėti vekselį ĮPVĮ nustatyta tvarka ir terminais. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas negali reikalauti apmokėti vekselį ne ginčo tvarka. Ieškovas savo reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais.
Šalies argumentai
8. Ieškovas paskolos teisinių santykių faktą įrodinėjo savo paaiškinimais ir pateiktu vekseliu. Nustatyta, jog visiškai neužpildytą vekselį pasirašė pats atsakovas. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nekilo. Tačiau nesutiktina, kad tai, jog vekselį turi ieškovas, patvirtina faktą, jog atsakovas nėra grąžinęs ieškovui skolos. Atsakovo pasirašytas vekselis pats savaime negali būti pripažintas paskolos rašteliu. Tam, kad vekselis, kuris buvo nerealizuotas ĮPVĮ tvarka, būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Vekselyje nėra jokia forma užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovui faktas. Jame nėra nurodyta, kad atsakovas gavo ieškovo prašomą priteisti sumą – 1 800 Eur, nei tai, kad ieškovas perdavė atsakovui minėtą sumą. Taigi, vekselio turinys nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė nė vieno kito įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovui perdavė prašomą priteisti bendrą pinigų sumą, t. y. 1 800 Eur. Ieškovo paaiškinimų nepakanka konstatuoti faktą, kad atsakovui buvo perduotos minėtos pinigų sumos, o atsakovas įsipareigojo jas grąžinti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė paskolos su atsakovu sudarymo fakto, todėl ieškovo patikslinto ieškinio netenkino.
10. Teismui pripažinus ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo nepagrįstu, iš šio reikalavimo kylantys išvestiniai reikalavimai dėl 98,63 Eur palūkanų už laiku negrąžintą paskolą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo taip pat netenkintini.
Šalies argumentai
11. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3 000 Eur skolą. Po bylos teisme iškėlimo – 2023 m. lapkričio 2 d. atsakovas dalį skolos – 1 200 Eur ieškovui grąžino. Ieškovo patikslintas ieškinys dėl likusios skolos sumos – 1 800 Eur atmestas. Atsakovas po bylos teisme iškėlimo, sumokėdamas ieškovui dalį skolos, tuo pačiu pripažino, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl 1 200 Eur skolos priteisimo buvo pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir šalių bylinėjimosi išlaidas paskirstyti tokia tvarka: iš atsakovo ieškovui priteisti 40 procentų sumokėto žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų už teismo įsakymo ir ieškinio teismui parengimą, t. y. 288 Eur ((70 Eur + 200 Eur + 450 Eur) × 40/100 proc.), 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų dėl atstovavimo teismo posėdžiuose ieškovui iš atsakovo nepriteisti, nes šios išlaidos patirtos po to, kai atsakovas dalį skolos (1 200 Eur) ieškovui grąžino, tačiau ieškovas toliau nepagrįstai tęsė teisminį procesą dėl likusios skolos sumos (1800 Eur)); iš ieškovo atsakovui priteisti 60 procentų teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, t. y. 570 Eur (950 Eur × 60/100 proc.). Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistina 282 Eur bylinėjimosi išlaidų (570 Eur – 288 Eur).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas D. L. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmos instancijos teismo išvada dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių yra nemotyvuota, bei padaryta nukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje visiškai nepaaiškino kokių aplinkybių ir / ar įrodymų pagrindu daroma išvada, jog ieškovas perdavė atsakovui 1 200 Eur dyzelinio kuro įsigijimui, ir tik atkartojo atsakovo byloje užimtą gynybinę poziciją, nepašalino byloje egzistuojančių akivaizdžių prieštaravimų tarp atsakovo pozicijos ir kitų į bylą surinktų tiesioginių įrodymų, neatsižvelgė į atsakovo pozicijos nenuoseklumą. Bankinio pavedimo, kuriuo ieškovas atsakovui pervedė dalį paskolos – 1 200 Eur, paskirtyje nurodyta „paskolinu“. Tai rodo paskolinių, o ne pirkimo – pardavimo santykių susiklostymą. Susirašinėdamos dėl skolos grąžinimo šalys vartojo tokius žodžius kaip „paskolinau“, „skola“. Vekselio suma – 3 000 Eur prieštarauja teismo nustatytam faktui, jog ieškovas atsakovui perdavė tik 1 200 Eur. Atsakovo paaiškinimai dėl vekselio sumos buvo itin prieštaringi. Teismas, vertindamas šalių pozicijas, taikė skirtingus įrodinėjimo standartus.
13.2. Nėra logiškas teismo motyvas, jog 3 000 Eur sumos vekselį šalys pasirašė dėl to, kad užtikrintų 1 200 Eur dydžio skolos grąžinimą. Teismas šios logikos dėsniams bei protingo žmogaus standartui neatitinkančios aplinkybės visiškai netyrė, į ją nesigilino ir nepanaikino byloje esančių logiškos prieštaravimų. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovui pasirašyto vekselio turinys nebuvo žinomas. Atsakovo pasirašytas vekselis jau buvo iš dalies užpildytas ieškovo spausdinimo priemonėmis – jame buvo įtvirtintas tiek besąlygiškas vekselio davėjo įsipareigojimas įvykdyti piniginę prievolę, tiek vekselio suma (3 000 Eur), tiek palūkanų dydis (24 proc. metinių palūkanų). Atsakovas, pasirašydamas vekselį, matė šiuos rekvizitus, todėl teismo teiginys, jog jis nebuvo supažindintas su visu vekselio turiniu, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, vėlesni rekvizitų įrašymai nėra draudžiami Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo. Vienintelis rekvizitas, kuris atsakovui nebuvo žinomas pasirašant vekselį, tai vekselio apmokėjimo data.
13.3. Teismas neatsižvelgė į 2019 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl prievolių, kylančių iš ĮPVĮ tvarka nerealizuotų vekselių ir įrodinėjimo pareigos tokio pobūdžio bylose, todėl būtent atsakovas privalėjo įrodyti, jog paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistavo ar yra pasibaigę.
Atsiliepimas
14. Atsakovas V. B. su apeliaciniu skundu nesutiko, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsiliepime nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, objektyviai ir teisingai, įvertinęs visos bylos medžiagą, šalių bei liudytojų paaiškinimus teismo posėdžių metu. Vekselis atsakovo buvo pasirašytas, kaip garantija, kad jis grąžins ieškovui į jo sąskaitą pervestus 1 200 Eur, kurie buvo pervesti, norint, kad atsakovas ieškovui D. L. nupirktų pigesnio dyzelino. Pagal kasacinio teismo praktiką pasirašytas vekselis pats savaime negali būti pripažintas paskolos rašteliu. Teismas pagrįstai sprendė, kad, nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).
17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. L. iš savo banko sąskaitos 2022 m. rugsėjo 3 d. į atsakovo V. B. banko sąskaitą pervedė 1 200 Eur sumą. Mokėjimo pavedime nurodyta pinigų pervedimo paskirtis – „paskolinu“. Atsakovas taip pat yra pasirašęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 2022-09-03 bendrai 3 000 Eur sumai. Vekselyje yra neaptarti (sunkiai įskaitomi) taisymai – taisyta nurodyta surašymo data, vekselio pateikimo apmokėjimo termino pratęsimo data, skaičiuojamų palūkanų pradžios data – tikėtinai taisyta iš „2023 m.“ į „2022 m.“, bei vekselio apmokėjimo vieta – išbraukta „KAUNA“, įrašyta – „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje pateiktų sms žinučių nustatyta, kad šalys 2023 m. vasario mėnesį bendravo dėl pinigų grąžinimo. Ieškovas 2023 m. birželio 13 d. išsiuntė atsakovui vekselį apmokėjimui, o 2023 birželio 14 d. išsiuntę pranešimą dėl vekselio neapmokėjimo. Atsakovas V. B. 2023 m. lapkričio 2 d. grąžino ieškovui D. L. 1 200 Eur skolą pagal 2022 m. rugsėjo 3 d. pavedimą ((duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymas Nr. 53).
Dėl 1 200 Eur sumos
19. Apeliantas D. L. skunde pateikia plačius argumentus dėl 1 200 Eur sumos perdavimo atsakovui, nurodydamas, kad teismo išvada dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių yra nemotyvuota, padaryta nukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas nepaaiškino, kokių aplinkybių ir / ar įrodymų pagrindu sprendė, jog ieškovas perdavė atsakovui dyzelinio kuro įsigijimui.
20. Pirmiausia pažymėtina, jog ieškovas neginčija fakto, pagrįsto byloje surinktais įrodymais, jog atsakovui V. B. 2022 m. rugsėjo 3 d. paskolinta 1 200 Eur suma, ieškovui buvo grąžinta bankiniu pavedimu 2023 m. lapkričio 2 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2024 m. sausio 26 d. pateiktu teismui patikslintu ieškiniu (DOK-4132) sumažino savo reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovo tik 1 800 Eur skolą ir palūkanas. Taigi, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga, kokiam tikslui ieškovas skolino 1 200 Eur pinigų sumą atsakovui.
21. Pasisakant dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo pažymėtina, kad CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas, aiškindamas aptartą CPK 185 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, jog (CPK 4 str.): i) teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; ii) nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais; iii) vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktu; iv) įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 str.); v) vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška; vi) įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas vertino visus byloje esančios įrodymus, kurie buvo reikšmingi sprendimui priimti, kad buvo vertinta tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti įrodymai, paaiškinimai, liudytojų parodymai. Nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliantas skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog eilinį kartą pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Esant šioms aplinkybėms, atmestini apelianto skundo teiginiai dėl procesinės teisės normų pažeidimo – netinkamo įrodymų vertinimo ir išvadų nemotyvavimo.
Dėl 1 800 Eur sumos
23. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas V. B., kaip vekselio davėjas, 2023 m. sausio 28 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo vekselio turėtojui ieškovui D. L. sumokėti 3 000 Eur sumą. Vekselio apmokėjimo data (neįskaitoma, taisyta iš kompiuteriu spausdintos 2023 m. birželio 12 d. į 2022 m. birželio 12 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas pripažino, jog jis atliko visus taisymus įrašė ieškovas (duomenys neskelbtini), po 2-3 mėnesių, kai atsakovas pradėjo jį ignoruoti, prieš teikiant minėtą vekselį notarei. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad taisymai buvo aptarti su atsakovu, kad minėtas vekselis nustatyta tvarka buvo pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo.
24. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d., 2 d.). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – t. y. ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
25. Tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos formuota ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019). Taigi, sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.
26. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019). Kitaip sakant, kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą.
27. Vekselis gali būti kilęs iš bet kokių prievolinių teisinių santykių (paskolos, mokėjimo už paslaugas ar daiktą ir kt.). Jeigu vekselis buvo išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193 – 6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019).
28. Kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir procesines įrodinėjimo taisykles bei jas aiškinančią teismų praktiką.
29. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022).
30. Taigi, įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).
31. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus (2023 m. sausio 28 d. pasirašytą vekselį ir jame atliktus įrašus, šalių paaiškinimus), vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pritaikęs įrodymų vertinimo civiliniame procese principus ir taisykles, sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovas D. L. neįrodė, jog atsakovui V. B. paskolino 1 800 Eur sumą grynaisiais pinigais.
32. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas ir nepagrįstai nustatė, jog atsakovui pasirašyto vekselio turinys nebuvo žinomas. Be to, atsakovas neginčijo išrašyto vekselio, nepateikė įrodymų apie prievolės neegzistavimą ar pasibaigimą, atsakovo valios trūkumus.
33. Nagrinėjamu atveju iš vekselio turinio negalima spręsti, jog pinigai (1 800 Eur) buvo perduoti atsakovui, t. y. toks faktas vekselyje nefiksuotas. Apeliantas savo skunde nurodo, kad atsakovės turimą įsiskolinimą patvirtina šalių susirašinėjimas sms žinutėmis, kad bendra skolos suma sudaro ir V. B. jam pasirašytu vekseliu patvirtinta 3 000 Eur skola. Tačiau apeliacinės instancijos teismas negali su tuo sutikti, nes sms žinutės patvirtina tik tai, kad tarp šalių vyko pokalbis apie skolos grąžinimą apeliantui, bet nepatvirtina 1 800 Eur sumos perdavimo atsakovui pagal vekselį.
34. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad apeliantas neįrodė paskolos sutarties dėl 1 800 Eur sumos sudarymo fakto, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsakovo pasirašytas vekselis savaime pats vienas negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovei buvo perduotas paskolos dalykas (toks vertinimas nurodytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje Nr. e3K-7-100-469/2019).
35. Nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, kad esant galiojančiam, nenuginčytam, neturinčiam jį pasirašiusio asmens valios trūkumų vekseliui, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį tenkinti.
36. ĮPVĮ įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įsakomasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.93 straipsnio 4 dalies normą, yra konstatavęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta išimtis, kai teismas gali pripažinti galiojančiu sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas šios formos nesilaikant. Iš CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, jog tam, kad teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020).
37. Nagrinėjamu atveju, vekselis nėra patvirtintas notaro, o ieškovas neįrodė, jog perdavė atsakovui nurodytą 1 800 Eur sumą kaip paskolą grynaisiais pinigais. Taigi, byloje nėra įrodyta, kad ieškovas visiškai arba bent iš dalies įvykdė sandorį, todėl nėra pagrindo pripažinti paskolos sandorį dėl 1 800 Eur galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.
38. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p, 4 p.), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023). Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas), suformuluodamas bylos nagrinėjimo dalyką, kuris tuo pačiu lėmė ir bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, kad jo reikalavimas pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo yra grindžiamas tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, todėl, apeliantui savo reikalavimą grindžiant aplinkybėmis apie paskolos suteikimą atsakovei (faktinis ieškinio pagrindas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino būtent šias aplinkybes (buvo ar ne suteikta paskola) ir neturėjo pareigos keisti apelianto nurodytą faktinį ieškinio pagrindą bei tirti ir vertinti aplinkybes, kuriomis nėra grindžiamas ieškinys.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
40. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
42. Atsakovas prašo priteisti jam 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomendacijas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos (300 Eur) už jam suteiktas teisines paslaugas laikytinos pagrįstomis, įrodytomis, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš apelianto.
44. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.