Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. V. dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

36. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių už netinkamos kokybės parduoto automobilio paslėptų defektų taisymą iš automobilio pardavėjo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

37. Byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės pardavus daiktą (automobilį), turintį paslėptus defektus, paslėptų defektų atsiradimo momento ir pirkėjos prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo. Ieškovė (pirkėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti automobilio remonto išlaidas dėl paslėptų defektų, išryškėjusių tik po automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. kovo 23 d. sudarė naudotos transporto priemonės (pirmoji registracijos data – 2010 m. lapkričio 10 d.) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas pardavė pirkėjai automobilį Peugeot 308, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 400 Eur sumą, o atsiskaitymas už prekę atliktas grynaisiais pinigais. Iš sutarties matyti, kad joje nebuvo pažymėti jokie transporto priemonės trūkumai. Papildomoje sutarties skiltyje dėl informacijos apie įvykius ir trūkumus pažymėta, kad įvykių ar trūkumų pirkimo metu nenustatyta, automobilis parduodamas apžiūrėtas pirkėjo. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad nepaisant to, jog sutartyje jokie automobilio defektai neaptarti, ieškovė ir ją lydėjęs asmuo nustatė automobilio durelių apibraižymus ir stiklo įdaužą, dėl ko atsakovas ieškovei padarė 200 Eur nuolaidą.

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o bylos šalys to neginčijo, kad atsakovas (pardavėjas) nuo 2022 m. liepos 14 d. vykdo individualią veiklą, t. y. automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimą. Ši aplinkybė parodo, kad atsakovas, sudarydamas nurodyto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, veikė ne kaip paprastas fizinis asmuo, o kaip verslininkas, todėl sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, bylos faktinės aplinkybės kartu yra vertinamos vartotojų teisių apsaugos kontekste (CK 6.228¹ – 6.228³ straipsniai). Kadangi šalys sudarė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, be bendrųjų CK XXIII skyriuje išdėstytų pirkimą–pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

42. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 29 punktas).

43. CK 6.431¹ straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.

44. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį, laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina, kad to paties straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.

46. Iš byloje esančių duomenų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad pirmasis ieškovės pasitelktas jos teisių gynimo būdas buvo atsisakyti sutarties dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Su pardavėju susisiekta sutartyje nurodytu telefono numeriu, kuris priklausė ne atsakovui, o jo sugyventinei. Šalys patvirtino, kad dėl sutarties nutraukimo ir automobilio grąžinimo komunikacija vyko tik tarp pirkėjos (jos tėvo) ir atsakovo sugyventinės, kuri nurodė, jog ieškovės atstovo pasiūlytas susiklosčiusios situacijos sprendimo variantas nėra įmanomas, automobilis buvo perduotas be defektų. Pats atsakovas asmeniškai su ieškove ar jos tėvu nesusisiekė. Dėl tokios pardavėjo pozicijos ieškovė pasitelkė kitą savo teisių gynimo būdą – pateikė pardavėjui prašymą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti pirkėjai išlaidas dėl trūkumų pašalinimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pastarasis pasirinktas ieškovės teisių gynimo būdas praktikoje vertinamas kaip ne pats griežčiausias pirkėjo teisių gynimo būdas. Esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima, priešingai nei pirmiau aptartoje priemonėje – pirkėjo reikalavime mažinti pirkinio kainą; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Pažymėtina, kad galimybė reikalauti pašalinti daikto trūkumus, kurių pašalinti neįmanoma, prieštarautų proporcingumo principui, ginant pirkėjo teises. Be to, sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“, turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Ištaisyti daikto trūkumus pardavėjas privalo per protingą terminą, protingas terminas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos reikšmingas aplinkybes. Be to, pirkėjas, pasinaudojęs reikalavimu ištaisyti daikto trūkumus, nepraranda teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

47. Prieš vertinant automobilio defektų pobūdį ir jų atsiradimo momentą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į įrodinėjimo naštos paskirstymą tokio pobūdžio bylose. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

48. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei teko pareiga įrodyti, jog automobilis buvo ar yra netinkamos kokybės, jo negalėjo ar negali naudoti pagal paskirtį ir aplinkybę, kad ji, įsigydama automobilį, negalėjo žinoti apie nustatytus trūkumus. Atsakovui teko pareiga įrodyti, kad nustatyti automobilio defektai atsirado jau po pirkimo-pradavimo sutarties ar dėl ieškovės kaltės, jog šie defektai nėra susiję su automobilio eksploatavimu iki jo pardavimo ir tai, kad pirkėja negalėjo nežinoti apie nustatytus daikto trūkumus.

Dėl automobilio nustatytų defektų, jų pobūdžio ir atsiradimo momento

49. Kaip nurodyta, atsakovas nesutinka, kad nustatyti automobilio defektai yra laikytini paslėptais, ir laikosi pozicijos, jog jie atsirado dėl natūralaus automobilio dėvėjimosi, netinkamo jo eksploatavimo. Be to, ieškovė ir ją lydėję asmenys visus trūkumus galėjo nustatyti apžiūros metu.

50. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, joje jokie automobilio defektai nebuvo aptarti, tačiau ieškovė ir ją lydėjęs asmuo, vizualiai apžiūrėję automobilį, nustatė automobilio durelių apibraižymus ir stiklo įdaužą, dėl ko atsakovas ieškovei padarė 200 Eur nuolaidą. Automobilis jokiame auto servise patikrintas nebuvo, parduotas su Švedijos Karalystėje atlikta technine apžiūra. Ieškovė (jos tėvas), įsigijusi automobilį, siekė atlikti techninę apžiūrą Lietuvos Respublikoje.

51. Visų pirma, atmestinas apelianto netiesioginis argumentas, kad ieškovė, atsisakiusi automobilio apžiūros servise, prisiėmė galimų automobilio defektų riziką. Sutiktina, kad asmeniui, kuris neturi specifinių žinių tam tikroje srityje, o konkrečiu atveju – automobilių eksploatavime, būtų tikslinga atlikti jo apžiūrą pasitelkiant specialistą ir įvertinant bendrinę (išorinę) automobilio būklę, tačiau kaip yra nurodęs kasacinis teismas, nei įstatymas, nei šalių pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo pačiu galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad dalis automobilio defektų gali pasireikšti tik automobilį eksploatuojant ir netgi atsakovo nurodytas 2-3 km bandomasis važiavimas automobiliu, neįrodo savaiminės automobilio idealios būklės. Be to, apeliantas teismo posėdyje patvirtino, kad pats gavęs automobilį, jo auto servise netikrino, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo tinkamą kvalifikaciją atlikti išsamią automobilio diagnostiką. Apelianto subjektyvus įsitikinimas tinkama automobilio būkle nesant jokių kitų rašytinių įrodymų, neturi jokios įrodomosios reikšmės. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, netgi tuo atveju, jei apeliantas neturėjo žinių apie automobilio netinkamą būklę, tai nepanaikina pirkėjo teisės į garantiją pagal įstatymą, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis.

52. Pasisakant dėl Švedijos Karalystėje atliktos ir automobilio pirkimo-pardavimo metu galiojusios techninės apžiūros įtakos automobilio būklės įvertinimui, pažymėtina, kad galiojanti valstybinė techninė apžiūra nėra įrodymas, jog automobilis gali tarnauti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, remiantis pateiktais carvertical duomenimis, Švedijos Karalystėje automobilio techninė apžiūra atlikta 2022 m. rugpjūčio mėn., t. y. iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo likus 7 mėn., todėl neatmestina aplinkybė, jog ir per šį laikotarpį galėjo ryškėti automobilio defektai. Kaip šalys nurodė, pirminė techninė apžiūra ieškovės iniciatyva Lietuvos Respublikoje atlikta 2023 m. gegužės 30 d. (iki to galiojo Švedijos Karalystėje atlikta techninė apžiūra), tačiau tuo metu automobilis laikytas kaip neatitinkantis techninių reikalavimų, todėl nustatytas terminas atlikti pakartotinę techninę apžiūrą. Pirminės techninės apžiūros metu nustatyti šie trūkumai – nesureguliuoti priekiniai žibintai, netinkamas skleidžiamos šviesos pokrypis; nesureguliuoti priekiniai ir galiniai rūko žibintai, t. y. reikalavimų neatitiko žibinto skleidžiamos šviesos spalva ar ryškumas, žibinto padėtis ir išdėstymas; skysčio nuotėkis; pažeistas stiklas. Siekiant ištaisyti pirminės techninės apžiūros metu nustatytus automobilio trūkumus, automobilis buvo nugabentas į automobilių remonto dirbtuves atlikti techninį aptarnavimą. Pakartotinė techninė apžiūra atlikta 2023 m. birželio 14 d., o likęs neištaisytas trūkumas – įskilęs stiklas. Ieškovė nurodė, kad pirminis automobilio defektų šalinimas kainavo 500 Eur, tame tarpe ir priekinio lango apiplovimo valdymo bloko remontas.

53. Po antrinės automobilio techninės apžiūros 2023 m. birželio 14 d., pradėjus eksploatuoti automobilį, ieškovė 2023 m. birželio 21 d. po automobiliu pastebėjo tepalo dėmes. Susisiekus sutartyje nurodytu telefono numeriu, kuris, pasirodo, priklausė ne pačiam pardavėjui, o jo sugyventinei ir gavus neigiamą atsakymą dėl sutarties nutraukimo ir atsisakymo bendradarbiauti, nuspręsta automobilio apžiūrą atlikti UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“. Apie ketinamą atlikti apžiūrą 2023 m. birželio 23 d., atsakovas informuotas tuo pačiu telefono numeriu, kuris nurodytas sutartyje, jam išsiunčiant žinutę. Atsakovas neginčijo aplinkybių, kad išties ieškovės (jos tėvo) siųstos žinutės buvo gautos, tačiau nurodė, jog jų perskaityti nepavyko dėl techninių kliūčių ir netinkamo jų formato. Ieškovė nurodė, kad buvo siųsta SMS žinutė, o atsakovas atsiliepime nurodė, jog gauta MMS (Multimedia Messaging Service) žinutė. Pažymėtina, kad MMS žinutės siunčiamos tuomet, kai kartu yra siunčiama tam tikra medija, pavyzdžiui, nuotrauka. Iš pateikto žinutės teksto matyti, kad yra pateikiama informacija apie būsimą patikrą ir jos priežastis, tačiau nenurodoma, jog kartu su žinute siunčiami tam tikri dokumentai ar failai. Be to, nėra pateiktas jos vizualinis atvaizdavimas, patvirtinantis, jog išties dėl techninių trikdžių nebuvo galimybės susipažinti su atsiųstos žinutės turiniu ir atvykti į automobilio apžiūrą. Identiškas vertinimas yra ir dėl 2023 m. liepos 12 d. pranešimo. Tuo pačiu pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad netgi remiantis atsakovo argumentu, jog jis neturėjo galimybių susipažinti su jam siųstomis SMS ar MMS žinutėmis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jis jas gavo ir turėjo galimybę identifikuoti siuntėją, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti siuntėjo siųstos žinutės turinį ir tikslą.

54. Atlikus pirminę automobilio apžiūrą diagnostikos centre, buvo parengtas 2023 m. birželio 23 d. transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame nustatyti šie automobilio defektai – stiprus variklio alyvos nuotėkis, greičių dėžės alyvos nuotėkis, netvarkinga važiuoklė, stabdžių sistema, apšvietimo sistema ir netvarkingas kėbulas. Defektų aprašyme nurodyta, kad nustatytas didelis variklio alyvos nuotėkis, o šį defektą fiksavo ir automobilio variklio kompiuterinė diagnostika. 2023 m. liepos 2 d. išryškėjo dar vienas gedimas – nuplėštas aušinimo skysčio bakelis ir dideliu slėgiu besiveržiantis aušinimo skystis. Dėl to buvo atlikta pakartotinė automobilio apžiūra 2023 m. liepos 14 d. (apie ją atsakovas informuotas 2023 m. liepos 12 d.), ir papildytas 2023 m. birželio 23 d. defektinis aktas nurodant, kad išbėga variklio aušinimo skystis iš aušinimo sistemos. Nustatyta, kad preliminari defektų ištaisymo kaina – 2 300 Eur. Šiuo aspektu atmestinas apelianto argumentas, jog patikrinimas 2024 m. liepos 14 d. neįvyko. Byloje esančių duomenų visuma pagrįstai leidžia spręsti, kad 2023 m. liepos 14 d. buvo atlikta automobilio apžiūra, o akto Nr. 2 data sutampa su defektinio akto Nr. 1 data dėl to, kad antruoju atveju jis buvo ne formuojamas kaip naujas, o papildomas. Atsakovas nedalyvavo ir antroje automobilio apžiūroje.

55. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 5 d. išsiuntė atsakovui registruotu paštu 2023 m. rugsėjo 1 d. pretenziją, kuria jo prašė kompensuoti defektų šalinimo kaštus – 2 800 Eur ir 438,50 Eur patirtas išlaidas. Pretenzijoje taip pat pažymėta, kad siekdama susidariusią situaciją išspręsti taikiai, ieškovė sutiko, jog apžiūros akte Nr. 2 nurodyti defektai pardavėjo lėšomis būtų pašalinti ir kituose (jam ekonomiškai palankesniuose), abipusiu sutarimu pasirinktose, automobilių remonto dirbtuvėse. Atkreipė dėmesį, kad yra linkusi susitarti ir bendradarbiauti. Siunta išsiųsta 2023 m. rugsėjo 5 d., siuntos Nr. RN164461334LT, siuntos gavėjo adresas – Vilniaus g. 94-36, Ukmergė. Šis pardavėjo adresas nurodytas ir pirkimo-pardavimo sutartyje, o AB „Lietuvos paštas“ siuntos Nr. RN164461334LT išrašas patvirtina, nepaisant to, kad atsakovas tą neigia, jog siunta 2023 m. rugsėjo 14 d. įteikta gavėjui. Jokių duomenų apie atsakovo norą bendradarbiauti su ieškove tiek po atliktų automobilio apžiūrų, tiek ir po pretenzijos gavimo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis), t. y. atsakovas elgėsi pasyviai ir visą ieškovės (jos tėvo) komunikaciją dėl automobilio ignoravo. Kadangi ieškovė po nustatytų defektų, akivaizdu, negalėjo naudoti automobilio pagal paskirtį, ji atliko automobilio defektų šalinimo darbus, kurie kainavo 2 077,22 Eur.

56. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).

57. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

58. Taigi, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog automobilio eksploatavimo eigoje nustatyti automobilio defektai, tokie kaip variklio alyvos nuotėkis, aušinimo sistemos gedimai ir kt., kurių preliminari nurodyta pašalinimo kaina yra 2 300 Eur, vienareikšmiškai trukdo naudoti automobilį pagal paskirtį, kadangi tiek variklio alyva, tiek ir aušinimo skystis užtikrina tinkamą automobilio veikimą (variklio detalių sutepimą mažinant jų trintį, variklio temperatūrą ir kt.), o esant tokio pobūdžio gedimams automobilio eksploatuoti negalima arba jo eksploatavimas reikalauja neprotingai didelės priežiūros kaskart pildant aušinimo / variklio alyvos atsargas, dėl galimos dar didesnės jam kilsiančios žalos ir yra būtinas automobilio remontas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad defektiniuose aktuose nurodyti defektai turėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai, leidžiantys eksploatuoti automobilį ar tai, kad jų pašalinimo išlaidos būtų ganėtinai mažos ir jų nebūtų galima vertinti kaip esminių. Primintina, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas). Taip pat akcentuotina, kad defektiniame akte dėl alyvos nuotėkio paaiškinta, jog galimai yra sugedusios atskiros variklio dalys, kurios susijungia ne vienoje plokštumoje (nors gamintojas nustato priešingai), dėl ko pro mikro tarpus dėl variklio alyvos slėgio pastaroji sunkiasi pro tarpus ir per variklį, nuteka žemyn. Aušinimo sistemos defektai galėjo atsirasti dėl to, kad variklio galvutės tarpinės pažeidimų ar pačios galvutės trūkių. Šalys nenurodė, kad ieškovė ir ją lydėjęs asmuo, apžiūrėdami automobilį, pasitelkė pakelėją ir turėjo galimybę įvertinti automobilio dugną ir užfiksuoti alyvos nuotėkį taip, kaip jis parodytas byloje esančiose nuotraukose. Be to, nepateikta duomenų, kad variklio tarpinės galvutės apžiūra yra galima išoriškai ir kiekvienas asmuo, neturintis specifinių žinių automobilių srityje, galėtų įvertinti galimus defektus (CPK 178 straipsnis).

59. Be to, pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodoma konkreti automobilio gamybinė markė ir komercinis pavadinimas, nenurodyta rida. Atsakovas, kaip profesionaliai užsiimantis automobilių verslu, negalėjo nežinoti automobilio ridos nurodymo svarbos pirkimo pardavimo sutartyje, tačiau jis nepaaiškino ridos nenurodymo sutartyje priežasties. Automobilio skelbime nurodyta, kad jo rida – 138 000 km, tačiau pačiame skelbime esančioje nuotraukoje matyti, jog skydelyje nurodyta 138 287 km. Atsižvelgiant į tai, kad skelbime pateiktos automobilio nuotraukos užfiksuotos tiek esant ir nesant sniegui, neatmestina aplinkybė, kad dalis automobilio nuotraukų galėjo būti darytos dar Švedijos Karalystėje, nėra aišku, kokia išties rida galėjo būti automobilio įsigijimo momentu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pats automobilio skelbimas aktyvuotas 2023 m. vasario 22 d., o atsakovas nurodė, jog automobilį faktiškai gavo „nuo tralo“ tik 2023 m. kovo 21 d., tai leidžia spręsti, kad atsakovas apie automobilio pardavimą paskelbė jo faktiškai nematęs ir neapžiūrėjęs. Nesant tikslių duomenų apie automobilio ridą jo perdavimo metu, negalima vienareikšmiškai argumentuoti ir dėl automobilio ridos įtakos defektų nustatymui nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki pradinės techninės apžiūros automobilis nuvažiavo maksimaliai 768 km (atskaitos tašką laikė skelbime nurodytą ridą). Net jei laikyti realiais pirmosios instancijos teismo nurodytus duomenis dėl pradinės ridos, 768 km, atsižvelgiant į automobilio paskirtį ir jo ilgaamžiškumą (nepaisant einamųjų remonto darbų, tokių kaip stabdžių diskų keitimas ar ir langų apiplovimo skysčio mechanizmo veikimas), yra itin mažas kilometražas. Kita vertus, defektų šalinimo suma ir jų nustatymo faktas konstatuoti esant maksimaliai 139 875 km ridai (defektinis aktas Nr. 2), kas nuo automobilio eksploatavimo pradžios vertintinas, atsižvelgus į skydelyje esančią ridą, sudarytų 1 588 km, kas taip pat laikytina itin maža rida pagal automobilio paskirtį, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad remiantis viešai skelbiamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) įprastinė Lietuvos Respublikoje eksploatuojamų automobilių metinė vidutinė rida yra 10-20 tūkst km., priklausomai nuo gyvenamosios vietos (miesto, rajono ir kt.).

60. Be to, itin svarbus yra defektų išryškėjimo laikas, kuris yra bendra visų vertinamų aplinkybių sudėtinė dalis. Atsakovas automobilio skelbime nurodė, kad viskas veikia be priekaištų. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2023 m. kovo 23 d. ir sutartyje jokie defektai neaptarti. Pirmieji trūkumai išryškėjo jau 2023 m. gegužės mėn., pirmasis defektinis aktas surašytas 2023 m. birželio 23 d., o papildytas 2023 m. liepos 14 d. Atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad defektų priežastys kilo po automobilio perdavimo ar tai, jog jis apie tam tikrus defektus informavo pirkėją.

61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės nurodyti automobilio defektai vertinti kaip paslėpti automobilio trūkumai (CK 6.333 straipsnio 2 dalis), buvę automobilio perdavimo metu. Defektiniuose aktuose nurodytų trūkumų pašalinimas ieškovei kainavo 2 077,22 Eur. Taip pat primintina, kad pirminė remonto darbų išlaidų suma – 500 Eur, kurios ieškovė priteisti neprašo, tačiau atsižvelgiant tiek į 2 077,22 Eur sumą, tiek į subendrintą 2 577,22 Eur sumą, jos yra viršijančios puse automobilio kainos. Tokio pobūdžio defektai sukėlė pirkėjai nepatogumus, dideles papildomas finansines sąnaudas, tinkamas automobilio eksploatavimas pradėtas tik po 2023 m. spalio mėn. remonto, todėl konstatuotina, kad nurodyti automobilio defektai trukdė automobilį naudoti pagal paskirtį neįdedant papildomų pastangų (pavyzdžiui, alyvos ir aušinimo skysčio sąnaudų pastovaus pildymo ir pan.). Ieškovė įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą įrodyti, jog automobilis buvo ar yra netinkamos kokybės, jo negalėjo ar negali naudoti pagal paskirtį ir aplinkybę, kad ji, įsigydama automobilį, negalėjo žinoti apie nustatytus trūkumus. Atsakovas (apeliantas) nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytus defektus jis galėjo pašalinti pigiau, kad iki antrosios techninės apžiūros atlikti remonto darbai lėmė kitų defektų atsiradimą, t. y. atsakovas iš esmės rėmėsi tik ieškovės poziciją neigiančias teiginiais, nepateikdamas jokių jo nurodytų motyvų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų.

62. Bendrame paslėptų defektų nustatymo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į atsakovo elgesį iki parduodant automobilį. Kaip šalys nurodė, dar automobilio apžiūros metu buvo iškeltas klausimas dėl tinkamo automobilio langų apiplovimo, tačiau atsakovo sugyventinės buvo nurodyta, kad toks trūkumas yra tik dėl trūkstamo langų apiplovimo skysčio. Nepaisant to, po automobilio įsigijimo paaiškėjo, kad langų apiplovimo mechanizmas buvo sugedęs. Taip pat pačiame automobilio skelbime yra nurodyta, kad automobilio komplektaciją sudaro „parktronikai“ (atstumo jutiklių sistema), kurių, pasak ieškovės, automobilio komplektacijoje nebuvo, o tai paaiškėjo tik po automobilio įsigijimo. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pats atsakovas. Akcentuotina, kad atsakovas nurodė, jog tuomet, kai automobilis buvo pristatytas jam iš Švedijos Karalystės, jis automobilio pats taip pat netikrino jokiame auto servise, tiesiog atliko bandomuosius važiavimus, todėl akivaizdu, kad juos atlikdamas jis galėjo nustatyti tiek langų apiplovimo mechanizmo gedimą, tiek ir aplinkybę, jog automobilio komplektacijoje nebuvo atstumo jutiklių sistemos, tačiau nepakeitė skelbime nurodytos informacijos. Natūralu, kad automobilių srityje daug žinių neturintis asmuo negali žinoti visų automobilio patikros aspektų, pavyzdžiui, kaip patikrinti atstumo jutiklių sistemą ir kt., ypatingai ir dėl to, kad ieškovė tuo metu nebuvo gavusi vairuotojo pažymėjo, o duomenų, kad ją lydėjęs asmuo (ieškovės tėvas) yra kompetentingas šioje srityje, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Tokios aplinkybės leidžia preziumuoti sąmoningą atsakovo nutylėjimą apie tiek šiame punkte aptartus, tiek ir galimai vėliau išaiškėjusius automobilio trūkumus su tikslu greičiau parduoti automobilį, arba pardavėjo (verslininko) neatsakingumą, jo nepatikrinus, neturint jokios gerą būklę patvirtinančios diagnostikos ataskaitos, teigti apie automobilio puikią būklę.

63. Kaip minėta, atsakovui teko pareiga įrodyti, kad nustatyti automobilio defektai atsirado jau po pirkimo-pradavimo sutarties ar dėl ieškovės kaltės, jog šie defektai nėra susiję su automobilio eksploatavimu iki jo pardavimo ir tai, kad pirkėja negalėjo nežinoti apie nustatytus daikto trūkumus. Atsižvelgus į atsakovo gynybinę poziciją, vienareikšmiškai sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog atsakovas pasirinko pasyvią poziciją, neigdamas ieškovės argumentus ir kvestionuodamas ieškovės pateiktus įrodymus, pats nepateikdamas jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo motyvų teisingumą ar ieškovės įrodymų prieštaringumą. Tuo pačiu atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė privalėjo pateikti prašymą dėl teismo ekspertizės atlikimo. Ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė poreikio dėl ekspertizės skyrimo, tokio poreikio neturėjo ir ieškovė. Tokia aplinkybė niekaip nepaneigia kitų ieškovės į bylą pateiktų įrodymų ir nurodytų motyvų pagrįstumo, kadangi prašymas atlikti ekspertizę yra šalies teisė, o ne pareiga ar papildomas naudingumo kriterijus šalies pozicijai dėl tokio prašymo pateikimo. Jeigu atsakovas abejojo byloje esančių duomenų visuma, būtent jis galėjo kreiptis dėl ekspertizės atlikimo, tačiau tokio pobūdžio prašymų nereiškė.

64. Taip pat pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Už šiuos reikalavimus paduodant apeliacinį skundą sumokamas žyminis mokestis kaip už reikalavimą pirmosios instancijos teisme. statymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016). Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas neteikė argumentų dėl pateiktų automobilio defektų pašalinimo sąskaitų (ne) pagrįstumo, nekvestionavo automobilio defektus pašalinusių asmenų kvalifikacijos ir pan.. Taip pat apeliantas nekvestionavo ieškovės nurodytų aplinkybių fiksacijos, nekvestionavo defektacijos aktų ar nuotraukų kilmės datų, jų sugrupavimo, dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl tokių argumentų ir nepasisakė. Šių argumentų apeliantui neteikus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismui neturėjus galimybių jų įvertinti, apeliantas jais negali remtis apeliaciniame procese.

65. Nustatytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad esminiams automobilio trūkumams, lėmusiems negalimumą jį eksploatuoti, išaiškėjus tik po atliktos automobilio valstybinės techninės apžiūros ir techninės apžiūros Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras, UAB, pirkėja iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ieškovės naudai iš atsakovo priteisti pirkėjos išlaidas, patirtas dėl trūkumų ištaisymo – 2 077,22 Eur.

Dėl kitų prašomų priteisti nuostolių (ne) pagrįstumo

66. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kitų ieškovės patirtų nuostolių dydis (atskaičius 2 077,22 Eur automobilio remonto išlaidas), sudaro 825,49 Eur. Nurodė, kad jos patirtos dėl automobilio patikros diagnostikos centre, duomenų, susijusių su byla, gavimo, tokių kaip carvertical ataskaita ir kt., dėl UAB „Autopretenzija“ suteiktų konsultavimo paslaugų. Teismas įvertino, kad tai yra ieškovės nuostoliai, patirti dėl netinkamos kokybės automobilio įsigijimo ir jie pagrįsti rašytiniais įrodymais.

67. Nagrinėjamu atveju nurodytina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos ieškovės patirtos išlaidos vertintinos kaip jos tikslas gauti pagalbą sprendžiant ginčą su atsakovu neteisminiu būdu bei gaunant papildomą su tuo susijusią medžiagą, todėl jos laikytinos kaip susijusios su ginčo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai priskyrė ieškovės nuostoliams CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme ir juos priteisė iš atsakovo.

68. Tuo pačiu atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad nurodyti nuostoliai nėra laikytini kaip išlaidos, patirtos dėl atstovavimo civiliniame procese pagal pavedima? ir nėra priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms. Jokie teisės aktai nenumato, kad siekiant ginčą išspręsti ne teismo tvarka, pirkėjas turi būti atstovaujamas atstovo pagal pavedimą ar to, kad pirkėjas neturi teisės kreiptis dėl konsultacinių paslaugų suteikimo ginčą sprendžiant ikiteisminiu keliu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d.

Dėl procesinės bylos baigties

69. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, todėl darytina išvada, jog yra priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

71. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

72. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, netenkinamas (CPK 98 straipsnis).

73. Ieškovė dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir pateikimo teismui patyrė 1 597,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto dydžio.

74. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas visoje apimtyje, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingo dydžio, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 597,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 331 straipsniu

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 597,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.