- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- e2A-1605-794/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09773-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- B. A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lasma motors“
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
- 2.6.7Restitucija
- 3.2.4.12Kiti klausimai, susiję su įrodymais bei įrodinėjimu civiliniame procese
- 3.3.1.3Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-985-808/2024 pagal ieškovo B. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lasma motors“ dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo kompensavimo ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. 2023 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovo B. A. ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau- UAB) „Lasma motors“, kuriuo prašoma nutraukti šalių sudarytą 2023 m. sausio 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtą kainą – 3.300,00 Eur; įpareigoti atsakovę išgabenti automobilį savo lėšomis ir priteisti iš atsakovės 1.450,38 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, jog šalių sudarytos 2023 m. sausio 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (toliau - Sutartis) pagrindu iš atsakovės įsigijo automobilį Volvo V50 (identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pagamintas 2006 m. vasario mėn.) (toliau – ir automobilis) už 3 300 Eur. Minėtas automobilis buvo atsakovės buveinės adresu Lentvario g. 14, Vilniuje. Apžiūrėjus minėtą automobilį buvo matomi defektai - skilę priekinis bamperis ir priekinis stiklas, kuriuos atsakovė sutiko sutvarkyti. Minėtu automobiliu buvo atliktas 1 km bandomasis važiavimas, kuris praėjo sklandžiai. Nurodo, kad automobilį pirko lizingu, todėl bendra suma yra 5 295,10 Eur. Šalių Sutartis buvo pasirašyta patikrinus ieškovo finansines galimybes minėtą automobilį įsigyti lizingo būdu. Ieškovas pažymi, kad Sutartyje nebuvo nurodyti jokie automobilio defektai, tačiau 2023 m. sausio 20 - 25 d. automobilis buvo tvarkomas atsakovės automobilių remonto dirbtuvėse. Automobilio matomi defektai buvo sutvarkyti, tačiau pavažiavus kelis kilometrus, automobilio spidometras užgeso. Artimiausioje degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), įsipylus kuro, užvesto automobilio spidometras neįsijungė. Grįžus pas atsakovę, serviso darbuotojas Artūras automobilį ir sutiko jį sutvarkyti. Po dviejų dienų buvo gauta informacija, kad sutvarkytą automobilį galima atsiimti. 2023 m. vasario 1 d. važiuojant kelyje Vilnius-Panevėžys, skydelyje užsidegė variklio ženklas (check engine), bet viskas veikė. Vėliau atsakovė ir šį gedimą sutvarkė. 2023 m. kovo 2 d. minėtu automobiliu grįžus į Pasvalį buvo patikrintas pakeistos alyvos lygis, tačiau jos buvo mažiau nei norma. 2023 m. kovo 4 d. pakeitus lempos reguliavimo daviklį ir tikrinant alyvos kiekį variklyje, pastebėta, jog jos buvo mažiau (tik 2 l vietoj 4,5 l). Apie tai 2023 m. kovo 6 d. informavus atsakovę, pastarosios darbuotojas nurodė kaip patikrinti alyvos lygį ir padaryti atitinkamas nuotraukas. Kitą dieną užsidegus automobilio variklio ženklo lemputei ir apie tai pranešus atsakovei, buvo sutarta dėl diagnostikos darymo. 2023 m. kovo 10 d. ryte atsakovės darbuotojas, atlikęs diagnostiką, nustatė, kad yra užsikimšęs PDF filtras, ištrynus klaidas lemputė užgeso. Taip pat pasakė, kad automobilio negalima palikti. Neradus problemos sprendimo automobilis apžiūrai buvo pateiktas UAB „Sostena“, kuri, atlikus apžiūrą, 2023 m. balandžio 14 d. pažymoje Nr. 23-215 nurodė, kad po vizualinės patikros su minimaliu paardymu buvo pastebėtas alyvos prasiskverbimas per vožtuvų dangtelio tarpinę, išmetimo sistemoje rasta alyvos, išsukus užvedimo žvakes matomas alyvos priedegos; tikėtina, kad alyva yra suvartojama variklyje ir reikalingas variklio ardymas, kad nustatyti suvartojimo priežastį bei atlikti remontą. UAB „Sostena“ siūloma bendra automobilio remonto detalių ir darbų kaina 6 553,89 Eur. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. gegužės 3 d. registruotu paštu atsakovei buvo išsiųsta Pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. Tačiau iš atsakovės gavus neigiamą atsakymą, buvo išsiųsta pakartotinė pretenzija ir vėl gautas neigiamas atsakymas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2023 m. sausio 20 d. ieškovui atlikus perkamo automobilio bandomąjį važiavimą, jį apžiūrėjus ir neturėjus jokių pretenzijų, buvo sudaryta 2023 m. sausio 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Šalių susitarimu taip pat buvo atliktas automobilio vizualinių defektų šalinimas ir 2023 m. sausio 25 d. automobilis grąžintas ieškovui. 2023 m. vasario 4 d. ieškovas vėl kreipėsi dėl galimo gedimo - skydelyje užsidegė variklio ženklas (check engine). Su ieškovu nuolat bendrauta iki 2023 m. balandžio 11 d., nevengiant atsakomybės ir dedant maksimalias pastangas tiek konsultuojant, tiek šalinant defektus bei atliekant automobilio apžiūras. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovui buvo parduotas 17 metų senumo automobilis, turintis atliktą privalomąją techninę apžiūrą (galiojančią iki 2024 m. sausio 10 d.), todėl toks automobilis negalėjo būti nepriekaištingos būklės ir be jokio natūralaus nusidėvėjimo. Taip pat, ieškovui buvo sudarytos sąlygos prieš perkant automobilį išbandyti, tinkamai jį patikrinti ir tik viską įvertinus, apsispręsti dėl jo įsigijimo. Atsakovo teigimu, automobilis neturi defektų dėl kurių jis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba toks naudojimas būtų itin apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies priteisė ieškovui B. A. iš atsakovės UAB „Lasma motors“ 720,48 Eur nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (720,48 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200,55 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, jog atsakovė, prieš parduodama ieškovui 17 metų senumo transporto priemonę, sudarė ieškovui galimybę tinkamai ją apžiūrėti, be to bendradarbiavo su ieškovu ir atliko nevienkartinius veiksmus šalinant ieškovo vėliau pastebėtus ir atsakovei nurodytus automobilio defektus. Taigi, įsigytu automobiliu ieškovas galėjo naudotis ir juo naudojosi pagal paskirtį. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, jog iš atsakovės įsigytu automobiliu visiškai negalima naudotis pagal jo paskirtį arba toks automobilio naudojimas būtų itin apsunkintas. Pažymėtina, kad paties ieškovo pateiktoje specializuoto serviso UAB „Sostena“ sąmatoje taip pat nenurodyta, jog automobilis nenaudotinas pagal paskirtį, o teisme šios įmonės darbuotojai patvirtino, kad 17 metų senumo automobilis neturi ir negali turėti visų savybių kaip nauja transporto priemonė, o alyvos pratekėjimas yra dažna tokio amžiaus autotransporto priemonės problema ir išimtinai retais atvejais tokie automobiliai yra remontuojami. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė, kad įsigytam automobiliui yra būtina keisti variklį ir jis tikrai tai ketina daryti. Tokia išvada darytina įvertinus ir minėto automobilio įsigijimo bei jo remonto kaštų kontekste. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog UAB „Sostena“ pasiūlyme didžiąją dalį sumos sudaro 2959,16 Eur variklis EXCH, tačiau tai neįrodo, jog variklis tikrai bus keičiamas, nes iš to paties serviso pažymos matyti, jog pirminėje stadijoje tikslinga nustatyti alyvos suvartojimo priežastį. Nors ieškovas nurodė, kad jo daiktas turėjo trūkumų (defektų), kurie išaiškėjo per 12 mėnesių nuo daikto įsigijimo momento, tačiau byloje nebuvo prašoma atlikti teismo ekspertizės bei nepateikta specialisto išvada, kad ieškovo nurodomi įsigyto automobilio defektai yra esminiai ir trukdantys saugiai naudotis automobiliu pagal jo paskirtį ar, kad natūralus nusidėvėjimas trukdo minėtą automobilį naudoti. Be to, ieškovas patvirtino, jog atsakovė ėmėsi veiksmų šalinti defektus.
6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovei taikyti visišką atsakomybę dėl ieškovui perduoto daikto. Juolab, kad pats ieškovas puikiai suprato kokio amžiaus daiktą nori įsigyti ir sąmoningai to siekė. Todėl ieškovo teiginiai, kad jo teisės buvo pažeistos išimtinai atsakovės veiksmais nėra pagrįsti leistinais įrodymais ir konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas nutraukti 2023 m. sausio 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Konstatavus, kad reikalavimas dėl Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo yra nepagrįstas, netenkinamas prašymas dėl restitucijos taikymo. Pažymėtina, kad tokia teismo išvada yra padaryta atsižvelgiant tiek į nagrinėjamos bylos kontekstą, tiek į formuojamą teismų praktiką dėl pirkėjo pasirinkto teisių gynimo būdo proporcingumo lyginant su kokybės trūkumų mastu, Sutarties nutraukimas gali būti naudojamas tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), o šiuo atveju tokios aplinkybės nenustatytos.
7. Teismas vertino, jog nagrinėjamos bylos kontekste yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 1 450,38 Eur nuostolių atlyginimo iš dalies, t. y. ieškovui neįrodžius, kad 17 metų senumo automobilio įsigijimui buvo būtina imti vartojimo kreditą ir taip sąmoningai didinti tokio automobilio įsigijimo kaštus, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistina 720,48 Eur patirtų nuostolių atlyginimo (605,00 Eur pagal PVM sąskaitas – faktūras UAB „Autopretenzija” už konsultacijas ir 15 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. CV AUT Nr. 190074; 86,39 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą už UAB „Sostena” paslaugas ir 14,09 Eur išlaidų už alyvą).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) B. A. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantas nurodo, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovui, siekiančiam apginti savo, kaip nekokybišką daiktą nusipirkusio vartotojo, teises, reikėjo įrodyti tik dvi sąlygas – parduota prekė neatitinka sutartyje nurodytų savybių ar yra netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui, nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo, ką ieškovas ir padarė. Atsakovė neginčijo ieškovo byloje nurodytų aplinkybių dėl atsakovės šalintų automobilio trūkumų, išaiškėjusių vos ieškovui pradėjus automobilį eksploatuoti, taip pat automobilio labai svarbių trūkumų egzistavimo faktas patvirtintas UAB „Sostena" pažymoje. Visa ieškovo dėstyta įvykių chronologija (žr. šio apeliacinio skundo 23 p.), kurios atsakovė taip pat neginčijo, patvirtina, kad automobilio gedimai, dėl kurių dabar automobilio eksploatavimas nebegalimas, pradėjo ryškėti nesuėjus vienerių metų terminui, skaičiuojant nuo įsigijimo. Tuo tarpu atsakovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie šalintų ar ribotų jos, kaip pardavėjos, atsakomybę, ir nepaneigė aukščiau minėtos prezumpcijos, tokiu būdu prisiimdama pasyvaus procesinio elgesio riziką. Atitinkamos bylos šalies reikalavimas gali būti tenkinamas tada, kai ji išpildo savo įrodinėjimo naštą. Priešingu atveju arba kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
8.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę. Nors ieškovas įsigijo naudotą automobilį, tačiau CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos VK XXIII skyriaus taisyklės. CK 6.317 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, įstatyme įtvirtinta taisyklė, jog pardavėjas garantuoja parduodamo daikto kokybę (garantija pagal įstatymą). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisniai santykiai, taikytinos ir CK 6.363 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, numatančios, kokius reikalavimus turi atitikti parduodamos prekės, pavyzdžiui, paminėtina, kad parduodamos prekės turi: (i) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje; (ii) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko; (iii) atitikti paskirtį, dėl kurios tos rūšies prekės paprastai naudojamos; (iv) turėti tokias savybes (įskaitant su patvarumu, funkcionalumu, suderinamumu ir saugumu susijusias savybes) ir ypatybes, kuriomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies prekės ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo ar kitų asmenų (įskaitant gamintoją) arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus, visų pirma, prekes reklamuojant ar jas ženklinant.
8.3. Priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Sostena" pažymoje įvardinti automobilio trūkumai pradėjo aiškėti netrukus po jo įsigijimo (ypač, jei neskaičiuojamos dienos, kai automobilis buvo pas atsakovę, kol ji šalino kitus po automobilio pirkimo-pardavimo išaiškėjusius automobilio trūkumus). Taigi akivaizdu, kad jau pirkimo-pardavimo momentu automobilis byloje aptariamus trūkumus turėjo, o po automobilio įsigijimo Ieškovas iš esmės negalėjo juo naudotis be jokių trukdžių, paaiškėjančių gedimų ir nuolatinio tvarkymo. Apie tai, kad automobilio faktiškai negalima eksploatuoti pažymėjo ir byloje apklausti liudytojai (žr. šio apeliacinio skundo 34 p.).
8.4. Pirmosios instancijos teismo paminėtas faktas, kad atsakovė prieš parduodama transporto priemonę, sudarė ieškovui galimybę tinkamai ją apžiūrėti, be to bendradarbiavo su ieškovu ir po sutarties sudarymo kelis kartus atliko automobilio remontą, niekaip nešalina ir neriboja atsakovės atsakomybės už automobilio kokybės trūkumus, o tik patvirtina, kad automobilis jau pirkimo- pardavimo metu turėjo nemažai trūkumų. Iš karto po automobilio perleidimo ieškovui paaiškėjusius trūkumus atsakovė, kaip pardavėja atsakinga už parduoto automobilio kokybę, privalėjo šalinti, o pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
8.5. Atkreiptinas dėmesys, kad šio ginčo kontekste, sprendžiant dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už parduoto daikto kokybę, visiškai neturi reikšmės, kokio amžiaus yra automobilis (Pirmosios instancijos teismas ne kartą sprendime akcentavo, jog tai sena, 17 metų senumo transporto priemonė), nes atsakovė jį pardavė ieškovui kaip transporto priemonę, skirtą naudoti eisme. Dėl šios priežasties automobilio kokybė, galimybė jį naudoti pagal paskirtį ir kiti susiję aspektai turi būti analizuojami vertinant automobilį, kaip važinėti skirtą transporto priemonę.
8.6. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso nuostatas, netinkamai įvertindamas byloje esančius įrodymus. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į bylos medžiagą, todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė kaip pardavėja yra tik iš dalies atsakinga už automobilio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir jį motyvuodamas, iš esmės nesirėmė liudytojų, kurie dėl savo profesinės veiklos gali būti laikomi automobilių remonto bei priežiūros paslaugų specialistais, parodymais ir jų nevertino kaip įrodymų byloje, nors teismo posėdyje apklausiami liudytojai pateikė daug teisingam bylos išsprendimui reikšmingos informacijos.
8.7. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą ir netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, kad Ieškovas neįrodė, jog automobilio defektai yra esminiai (Sprendimo 19 p.). Priešingai, išaiškėję automobilio trūkumai, be kita ko, tokie kaip alyvos prasiskverbimas per vožtuvų dangtelio tarpinę, išmetimo sistemoje esanti alyva, išsukus užvedimo žvakes matomos alyvos priedegos, dėl kurių Ieškovas automobiliu negalėjo naudotis netrukus po įsigijimo ir iki šiol automobilio negali eksploatuoti (saugiai naudoti), niekaip negali būti traktuojami kaip nedideli ar neesminiai. Be to, reikia pabrėžti, kad šiuo atveju yra kalbama apie transporto priemonės variklio, kuris yra esminis įrenginys, trūkumus, kas savaime indikuoja trūkumų esmingumą. Vadovaujantis teismų praktika, automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją savo pažeistas teises ginti remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu (CK 6.364¹ str. 4 d.).
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Lasma motors“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais, kadangi poreikis remontuoti įsigytą seną 17 metų automobilį, kuriam, pasak byloje liudijusių specialistų, variklio alyvos prasisunkimas yra įprastas reiškinys, negali būti siejamas su pagrindu taikyti restituciją, antraip kiekvieną dėvėtą seną daiktą, kurį iškyla poreikis remontuoti, būtų galima grąžinti pardavėjui – kas neabejotinai iškreiptų dėvėtų daiktų pirkimo-pardavimo rinką. Pagrindu taikyti restituciją įsigyto dėvėto daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai galėtų būti aplinkybės, grindžiančios jog įsigytas daiktas yra toks nekokybiškas, jog jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį be neprotingai didelių investicijų. Tuo tarpu Ieškovo kviesti autoserviso specialistai paliudijo priešingai – jog alyvos prasiskverbimas tokio amžiaus ir markės automobiliui yra palyginti įprastas ir kitų vairuotojų retai remontuojamas reiškinys. Taigi Ieškovas tik savo subjektyvia nuomone įrodinėja, jog jam iškilęs galimas automobilio gedimas yra itin kritinis, dėl ko reikalaujama taikyti restituciją. Nesant jokių įrodymų nei dėl iškilusio galimo gedimo priežasties, nei dėl jo šalinimo kaštų (autoserviso pažymoje nurodyta, jog be remonto negalima nustatyti alyvos prasiskverbimo aplinkybių, o jų Ieškovas nenustatinėjo), nei dėl negalėjimo automobiliu toliau naudotis, nėra jokio pagrindo pripažinti Atsakovę pardavus Ieškovui nenaudojamą ar esminių trūkumų turintį automobilį.
9.2. Vien faktas, kad įsigytą seną automobilį galimai reikės remontuoti, savaime nepatvirtina, kad automobilis turi esminių defektų ar yra nenaudojamas pagal paskirtį, dėl ko jį būtų privaloma grąžinti pardavėjui. Ieškovo iškviesti liudytojai – autoservisų tinko „Sostena“ darbuotojai – nurodė kaip tik priešingas aplinkybes, negu tvirtina Ieškovas. Kaip teisingai cituojama apeliacinio skundo 35 punkte, specialistai nurodė, kad:- 18-20 amžiaus „Volvo“ markės automobiliai yra dažnai remontuojami „Sostena“ autoservise (įrašo 00:17:05 - 00:17:06). Šis faktas patvirtina, kad poreikis remontuoti minėto amžiaus ir markės automobilį nėra neįprasta ar išskirtinė tokio įsigyto daikto savybė. Taigi vien remonto poreikis savaime negali būti laikomas defektine įsigyto daikto savybe ir pagrindu taikyti restituciją; - 18-20 amžiaus „Volvo“ markės automobiliui alyvos prasiskverbimas yra įprastas reiškinys (įrašo 00:17:50 - 00:17:55) ir tai nėra laikoma esmine problema (įrašo 00:33:03 - 00:33:13) – kas tiesiogiai paneigia Ieškovo įrodinėjamą pagrindą taikyti restituciją;- tokio pobūdžio (alyvos prasiskverbimo) gedimus tenka remontuoti retai (įrašo 00:18:22 iki 00:18:24) – kas leidžia teigti, jog kiti tokio paties automobilio savininkai, nors ir patirdami alyvos prasiskverbimą, tačiau kreipiasi į šį autoservisą dėl kitų gedimų ir tikėtinai nelaiko alyvos prasiskverbimo priežastimi, trukdančia pagal paskirtį naudotis automobiliu. Atsižvelgiant į autoservisų tinko „Sostena“ darbuotojų liudijimus, darytina paprasta išvada, jog: 18-20 amžiaus „Volvo“ markės automobiliai yra remontuojami dažnai; alyvos prasiskverbimas kaip reiškinys yra gan įprastas, tačiau kitų vairuotojų remontuojamas retai.
9.3. Atsakovė liudytojų parodymais pagrindė ieškovo įrodinėjamo defekto mažareikšmiškumą, o ieškovas neįrodinėjo priešingos aplinkybės, jog defektas yra neįprastas tokiam automobiliui ir yra netikėta, siurprizinė daikto savybė, kurios įprastai nėra kituose tokiuose pačiuose automobiliuose ir trukdanti naudotis įsigytu automobiliu pagal paskirtį. Abu Ieškovo į bylą teikti rašytiniai įrodymai (2023-04-14 UAB „Sostena“ pažyma ir prie jos pateiktas komercinis pasiūlymas) patvirtina būtent šiuos juridinius faktus:1) Reikalingas variklio ardymas, kad nustatyti alyvos prasisunkimo priežastį (tiesiogiai nurodyta pažymoje). Variklio ardymas Ieškovo noru nebuvo atliktas, todėl įrodinėjamo defekto mastas, šalinimo kaštai ir priežastis nebuvo nustatyti nei įrodinėti;2) Pilnas kapitalinis variklio remontas, įskaitant viso variklio bloko pakeitimą ginčo automobiliui (įmanomai bangiausiame autorizuotame „Volvo“ autoservise, naudojant tik originalias automobilio detales) kainuotų 6553,89 Eur. Taigi matyti (ir tiesiogiai nurodyta pažymoje), jog 2023-04-14 UAB „Sostena“ komercinis pasiūlymas buvo sudarytas nežinant ir nenustačius jokių gedimo priežasčių. Būtent dėl šios priežasties, kad komercinis pasiūlymas buvo sudarytas Ieškovui net nepradėjus įrodinėjamo automobilio gedimo diagnostikos (variklio ardymo), nėra jokio teisinio nei loginio pagrindo sieti komerciniame pasiūlyme nurodytos remonto darbų kainos ir realių įsigyto automobilio šalinimo defektų. Dėl šios priežasties teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ir nustatė, kad negalima sutikti, jog visa komerciniame pasiūlyme nurodyta suma atspindi įrodinėjamo defekto šalinimo kaštus.
9.4. Logiška ir akivaizdu, jog ieškovo įrodinėtina aplinkybė (negalėjimas naudotis automobiliu pagal paskirtį be neprotingų investicijų ar pastangų) yra išskirtinai techninio pobūdžio, kadangi reikalauja specialių mechaniko žinių ir įgūdžių, norint nustatyti, ar konkrečios seno automobilio savybės laikytinos defektu, jei taip – kokia jo įtaka automobilio naudojimui. Šioje byloje teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti Ieškovo poziciją grindžiančių įrodymų ir pats savo iniciatyva skirti byloje techninę teismo ekspertizę. Ieškovas šioje byloje buvo tinkamai atstovaujamas advokato, taigi žinojo savo pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.
9.5. Atsakovė nesutinka, kad egzistuoja koks nors priežastinis ryšys tarp Ieškovo patirtų išlaidų kredito įstaigai (už gautas jam suteikto kreditavimo paslaugas įsigyjant ginčo automobilį) ir įrodinėjamų Atsakovės neva neteisėtų veiksmų parduodant ginčo automobilį Ieškovui. Ieškovas neįrodinėjo, jog Atsakovė kokiais nors veiksmais ar neveikimu įtakojo ar lėmė Ieškovo sprendimą imti kreditą ginčo automobiliui įsigyti – ar juolab įtakojo ar lėmė Ieškovo turtinę padėtį, dėl kurios jis sprendė pirkti automobilį gaudamas kreditavimo paslaugą. Todėl akivaizdu, kad neegzistuojant jokiam priežastiniam ryšiui, nėra teisinio nei loginio pagrindo priteisti Ieškovui jo patirtų išlaidų kredito bendrovei už jo gautą naudą gaunant pirkto automobilio kreditavimo paslaugą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog įsigytu automobiliu jam nėra įmanoma ar nėra saugu naudotis pagal paskirtį. Įsigytas automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, nuo paskutinio (techninės apžiūros) patikrinimo nebuvo turėjęs eismo įvykių, dėl ko automobiliu galima tinkamai naudotis pagal paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
13. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).
14. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 20 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Lasma motors“ pardavė B. A. transporto priemonę Volvo V 505 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pagamintas 2006 m. vasario mėn.), rida 245532 km. Nurodyti transporto priemonės trūkumai: smulkūs defektai; informacija apie kitus trūkumus, apie įvykius ir trūkumus nenurodyta. Transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja. Sutartyje nebuvo nurodyti jokie automobilio defektai, tačiau 2023 m. sausio 20 - 25 d. automobilis buvo tvarkomas atsakovės automobilių remonto dirbtuvėse. Automobilio matomi defektai buvo sutvarkyti, tačiau pavažiavus kelis kilometrus, automobilio spidometras užgeso. 2023 m. kovo 10 d. ryte atsakovės darbuotojas, atlikęs diagnostiką, nustatė, kad yra užsikimšęs PDF filtras, ištrynus klaidas lemputė užgeso. Iš UAB “Sostena” 2023 m. balandžio 14 d. pažymos Nr. 23-215, nuotraukų bei Pasiūlymu ir 2024 m. balandžio 14 d. sąskaita-faktūra serija SOS Nr. 11040083 nustatyta, kad automobilio variklio patikros metu pastebėtas alyvos prasiskverbimas per vožtuvų dangtelio tarpinę, išmetimo sistemoje rasta alyvos, išsukus uždegimo žvakes matomas alyvos priedegos, reikalingas variklio ardymas, kad nustatyti alyvos suvartojimo priežastį, galimų dabų kaina 6.553,89 Eur. Ieškovas du kartus atsakovei išsiuntė pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. Tačiau iš atsakovės gautas neigiamas atsakymas.
16. Taigi šiuo atveju ginčas kilo dėl pardavėjos atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą.
Dėl ieškovo reikalavimo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, konstatavo, kad ieškovui parduotas 17 metų naudotas automobilis sutarties sudarymo metu atitiko įprastinius tokių metų automobilio būklei ir kokybei keliamus reikalavimus ir buvo parduotas be paslėptų trūkumų, defektų, o ieškovas nepateikė teismui įrodymų, neginčytinai patvirtinančių, jog iš atsakovės įsigytu automobiliu visiškai negalima naudotis pagal jo paskirtį arba toks automobilio naudojimas būtų itin apsunkintas.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados nėra pagrįstos tinkamu ir visapusišku bylos faktinių aplinkybių, ginčui aktualaus teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, įvertinimu.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, nurodė, kad naudotų automobilių pirkimo pardavimo sutartys laikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimis. Atsižvelgiant į tai, be bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriuje išdėstytų pirkimą–pardavimą reglamentuojančių teisės nuostatų, byloje taikytinos vartojimo pirkimo–pardavimo ypatumus reglamentuojančios CK XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos. Taip pat pažymėta, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK XXIII skyriaus taisyklės, reglamentuojančios pirkimo–pardavimo teisinius santykius, taikomos ir naudoto daikto (naudoto automobilio) pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 33 punktas). Minėtoje nutartyje išaiškinta, kad šiuo atveju ginčo santykiams taikytina CK 6.363 straipsnio, reglamentuojančio daikto kokybę (atitiktį sutarčiai) ir pirkėjo teises, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, 2016 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XIII-64 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. (galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 34 punktas).
20. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį, laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.363 straipsnio 2 dalis).
21. Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios reikalavimus daikto kokybei nustatančios nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai).
22. Pirkėjo (vartotojo) teisė pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savo pažeistos teisės į tinkamos kokybės daiktą gynimo būdu, yra siejama su daikto trūkumo reikšme, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 61 punktas).
23. CK 6.333 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 24 punktas).
25. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas; 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2024, 51 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovas kaip pirkėjas B. A. šiuo atveju įrodė, kad atsakovės (pardavėjos) parduotas automobilis buvo ir yra su trūkumais, t. y. nekokybiškas. Be to, ieškovas įrodė, kad atsakovė, apžiūrint automobilį ir sudarant sutartį, neinformavo jo apie visus automobilio trūkumus.
27. CK 6.431¹ straipsnyje, reglamentuojančiame motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodyta, kad pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte nurodyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.
28. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje 2023 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti automobilio trūkumai, tik deklaruota, kad automobilis turi smulkių defektų, taip pat pažymėta, kad yra atlikta ir galioja automobilio techninė apžiūra. Tačiau sutartyje nenurodyti jokie kiti trūkumai ar defektai.
29. Ieškovas, prašydamas nutraukti šalių sudarytą sutartį ir taikyti restituciją, įrodinėjo, kad automobilis turėjo šiuos trūkumus, kurie nebuvo nurodyti šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje - alyvos prasiskverbimas per vožtuvų dangtelio tarpinę, išmetimo sistemoje rasta alyvos, alyvos priedegos; tikėtina, alyva yra suvartojama variklyje ir reikalingas variklio ardymas. Ieškovo nurodyti automobilio trūkumai buvo nustatyti 2023 m. balandžio 14 d. autorizuotame „Volvo“ centre UAB „Sostena“, kuri taip pat pateikė trūkumų šalinimo sąmatą 6.653,89 Eur sumai. Teismas pastebi, jog sąmatą sudaro ne tik variklio keitimas (kaip nurodo atsakovė), bet didžioji dalis (3.604,82 Eur) kitų būtinų remonto darbų. Taigi, darytina išvada, kad UAB „Sostena“ transporto priemonės apžiūros akte nurodyta daugiau trūkumų, negu atsakovė nurodė ieškovui. Minėti trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, privalėjo būti nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, jeigu egzistavo ją sudarant.
30. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodžiusi, kad ieškovui buvo parduotas 17 metų senumo automobilis, dėl ko nurodyti gedimai yra įprastas reiškinys.
31. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti tokiems argumentams, nes šio ginčo kontekste, sprendžiant dėl atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybės už parduoto daikto kokybę, visiškai neturi reikšmės, kokio amžiaus yra automobilis, nes atsakovė įrodinėjo, jog ieškovui perdavė techniškai tvarkingą automobilį. Teisėjų kolegija sprendžia, jog visiškai akivaizdu, jog pirkėjas, tik įsigijęs automobilį, negali tikėtis jį nuolat remontuoti, t. y. tai neatitinka pirkėjo kaip vartotojo pagrįstų lūkesčių. Byloje nustačius, jog nuo pat transporto priemonės įsigijimo, jį remontuojant net keletą kartų, ir dar papildomai esant būtinumui remontuoti esminius automobilio įrenginius (variklį, generatorių, termostatą, tarpines ir kita) automobilis neatitiko esminių sutarties sąlygų t. y. negali būti naudojamas pagal paskirtį.
32. Šiuo atveju itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovei neabejotinai buvo žinoma, kokiu tikslu buvo įsigyta transporto priemonė, t. y. dalyvavimui viešajame eisme. Nėra abejonių, kad dėl UAB „Sostena“ apžiūros akte nurodytų trūkumų, neatlikus remontų darbų nėra galimybės tinkamai eksploatuoti automobilį pagal jo paskirtį. Priešingos situacijos vertinimo nelemia ir atsakovės akcentuota aplinkybė, jog ji kaip pardavėja geranoriškai sutiko remontuoti automobilį, nes kiekvienas pirkėjas, pirkdamas techniškai tvarkingą automobilį (pirkimo pardavimo sutartyje atsakovė nenurodė kitaip), nesitiki jį nuolat remontuoti, tačiau pageidauja naudoti pagal paskirtį. Aplinkybė, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškovu ir po sutarties sudarymo kelis kartus atliko automobilio remontą, nešalina atsakovės atsakomybės už automobilio kokybės trūkumus, o tik patvirtina, kad automobilis jau pirkimo- pardavimo metu turėjo nemažai trūkumų.
33. Ieškovas nurodė, kad automobilio trūkumai išaiškėjo iškart po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, 2023 m. sausio 20 - 25 d. automobilis buvo tvarkomas atsakovės automobilių remonto dirbtuvėse. Automobilio matomi defektai buvo sutvarkyti, tačiau pavažiavus kelis kilometrus, automobilio spidometras užgeso. Artimiausioje degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), įsipylus kuro, užvesto automobilio spidometras neįsijungė. Grįžus pas atsakovę, serviso darbuotojas Artūras automobilį ir sutiko jį sutvarkyti. Po dviejų dienų buvo gauta informacija, kad sutvarkytą automobilį galima atsiimti. 2023 m. vasario 1 d. važiuojant kelyje Vilnius-Panevėžys, skydelyje užsidegė variklio ženklas (check engine), bet viskas veikė. Vėliau atsakovė ir šį gedimą sutvarkė. 2023 m. kovo 2 d. minėtu automobiliu grįžus į Pasvalį buvo patikrintas pakeistos alyvos lygis, tačiau jos buvo mažiau nei norma. 2023 m. kovo 4 d. pakeitus lempos reguliavimo daviklį ir tikrinant alyvos kiekį variklyje, pastebėta, jog jos buvo mažiau (tik 2 l vietoj 4,5 l). Apie tai 2023 m. kovo 6 d. informavus atsakovę, pastarosios darbuotojas nurodė kaip patikrinti alyvos lygį ir padaryti atitinkamas nuotraukas. Kitą dieną užsidegus automobilio variklio ženklo lemputei ir apie tai pranešus atsakovei, buvo sutarta dėl diagnostikos darymo. 2023 m. kovo 10 d. ryte atsakovės darbuotojas, atlikęs diagnostiką, nustatė, kad yra užsikimšęs PDF filtras, ištrynus klaidas lemputė užgeso. Taip pat pasakė, kad automobilio negalima palikti. Neradus problemos sprendimo automobilis apžiūrai buvo pateiktas UAB „Sostena“, kuri, atlikus apžiūrą, 2023 m. balandžio 14 d. pažymoje nurodė kitus trūkumus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros akte nurodyti automobilio trūkumai galėjo susidaryti per tokį trumpą automobilio eksploatavimo terminą.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trūkumus, užfiksuotus UAB „Sostena“, negalima vertinti kaip mažareikšmius, nes jie susiję su variklio, termostato, aušinimo, vandens siurblio, sklendės tarpinės generatoriaus ir kitų įrenginių defektų šalinimo darbais. Be kita ko, sąmatoje nurodyta darbų kaina 6.563,89 Eur ženkliai viršija pačio automobilio pirkimo kainą (3.300,00 Eur). Teisėjų kolegijos manymu, trūkumai, kurie buvo užfiksuoti UAB „Sostena“ apžiūros akte, ne tik, kad nebuvo nurodyti pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau jie vizualiai, apžiūrint transporto priemonę, nesimatė. Apeliacinės instancijos teismas minėtą išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad tikslūs automobilio defektai paaiškėjo tik atlikus automobilio patikrą specializuotame autoservise.
35. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas, todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). Todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad ieškovas prieš sutarties sudarymą nesikreipė į (specializuotą) servisą.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas įsigyto automobilio negali naudoti pagal tiesioginę paskirtį; įsigyjant automobilį, ieškovas UAB „Sostena“ užfiksuotų automobilio trūkumų nežinojo, atsakovė jų neatskleidė, trūkumai išaiškėjo iš esmės iš karto po sutarties sudarymo; trūkumai nebuvo akivaizdūs, todėl bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs jų pastebėti be specialaus tyrimo; didžioji dalis UAB „Sostena“ akte nurodytų trūkumų nėra mažareikšmiai, nes yra susiję su varikliu ir kitais svarbiai automobilio įrenginiais, be to, trūkumų pašalinimas sudaro ženkliai didesnę sumą už automobilį sumokėtos kainos. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, kad trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dėl ieškovo veiksmų, jo kaltės ir/ar kitų asmenų kaltės, taip pat tai, kad nustatyti trūkumai yra mažareikšmiai.
37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovo ieškinio reikalavimą tenkinti ir nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat yra pagrindas taikyti restituciją, t. y. grąžinti atsakovei automobilį, įpareigojant atsakovę UAB „Lasma motors“ išgabenti automobilį savo lėšomis, o ieškovui iš atsakovės priteisti sumokėtus už automobilį pinigus (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl nuostolių atlyginimo
38. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1.450,38 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad jo prašomus priteisti nuostolius sudaro: 605,00 Eur pagal PVM sąskaitas - faktūras, kurios pridedamos, kurias sumokėjo UAB „Autopretenzija“, kurių apmokėjimą patvirtina 2023-04-11 d. ir 2023-06-12 d. banko mokėjimo nurodymai; 86,39 Eur išlaidų, pagal 2023-04-14 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SOS Nr. 11040083, kuriuos sumokėjo UAB Sostena, už suteiktas paslaugas, kurios apmokėjimą patvirtina 2023-04-14 d. kasos kvitas; dėl transporto priemonės duomenų pateikimo - carvertical ataskaitos ir sumokėjo 15,00 Eur pagal 2023-06-26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. CV AUT Nr. 190074, kurios apmokėjimą patvirtina 2023-06-26 d. banko mokėjimo nurodymas; 54,00 Eur išlaidų, už Ergo draudimo paslaugas, kurių apmokėjimą patvirtina banko nurodymas; patyrė 14,09 Eur išlaidų, pagal 2023-03-29, 2023-04-05 d. Citadele mokėjimus, už alyvą; 675,90 Eur išlaidų, pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. 90006511879 SANDOR Nr. 2, sumokėtus įmonei UAB GF bankas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už įmokas. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų išlaidų dydį.
39. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.221 straipsnio 2 dalis numato, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus dėl sutarties nutraukimo ir dvišalės restitucijos taikymo, sprendžia papildomai ieškovui iš atsakovės priteisti 1.450,38 Eur nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos išlaidos yra ieškovo nuostoliai, patirti dėl netinkamos kokybės automobilio įsigijimo, t. y. tiesioginiame priežastiniame ryšyje, nes priešingu atveju jie nebūtų patirti, t. y. jeigu atsakovė būtų pardavusi techniškai tvarkingą automobilį, ieškovas nurodytų nuostolių nebūtų patyręs. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju 1.450,38 Eur žalos dydis yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitoks žalos dydžio apskaičiavimas byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Taigi, esant pagrindui konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus bei kitas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškovui iš atsakovės priteistina 1.450,38 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Dėl procesinių palūkanų
41. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
42. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1.450,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. liepos 5 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl proceso baigties
44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė reikalavimus parduodamo daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto kokybės trūkumus nustatančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, padarė neteisingas išvadas, o tai nulėmė neteisingą ir kartu nepagrįstą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau aptartais argumentais, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priima naują sprendimą, kuriuo nutraukia pirkimo–pardavimo sutartį, taiko restituciją – atsakovei grąžina automobilį, o ieškovui priteisia iš atsakovės sumokėtą sumą, taip pat ieškovui iš atsakovės priteisia nuostolių atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
46. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 1.070,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą. Ieškovas taip pat sumokėjo 252,00 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Taigi, ieškovas iš viso patyrė 1.322,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
47. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 91,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, teikiant apeliacinį skundą ir 1.000,00 Eur už advokato pagalbą (už apeliacinio skundo parengimą). Viso ieškovas patyrė 1.091,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis ir aktualaus laikotarpio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, konstatuoja, jog ieškovo prašomos priteisti 1.070,00 Eur ir 1.000,00 Eur, viso 2.070,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, dėl to sprendžia priteisti iš atsakovės ieškovu 2.070,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat ir išlaidos už sumokėtą žyminį mokestį, viso ieškovui iš atsakovės pritiestina 2.413,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3, 93, 98 straipsniai).
49. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
50. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. – ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti tarp ieškovo B. A. ir atsakovės UAB „Lasma motors“ 2023 m. sausio 20 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.
Taikyti restituciją – atsakovei UAB „Lasma motors“ grąžinti automobilį Volvo V5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti UAB „Lasma motors“ atsakovę išgabenti automobilį savo lėšomis, o ieškovui B. A. priteisti iš atsakovės UAB „Lasma motors“ 3.300 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai eurų 00 ct) sumokėtą kainą.
Priteisti ieškovui B. A. iš atsakovės UAB „Lasma motors“ 1.450,38 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt eurų ir 38 ct) nuostolių atlyginimą.
Priteisti ieškovui B. A. iš atsakovės UAB „Lasma motors“ 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (1.450,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui B. A. iš atsakovės UAB „Lasma motors“ 2.413,00 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai trylika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.