Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-2547-1203/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-10-17
Bylos Nr.: e2-2547-1203/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-49-3-00174-2024-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Robertas Ročys
Ieškovas: V. S.
Atsakovas: V. V.
Advokatai: Jonas Bložė, Juozas Levickas

Kategorijos

2.8.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.8.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.8.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.8.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-2547-1203/2024Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00174-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.2; 2.8.2.4; 2.8.2.5; 2.8.2.7; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 17 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Violetai Kavaliauskienei, Janinai Plančiūnienei,

dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovui advokatui Jonui Bložei (vaizdo konferencijos būdu),

atsakovui V. V. (įprastu būdu), jo atstovui advokato padėjėjui Juozui Levickui (vaizdo konferencijos būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, įprastu ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo ieškovės V. S. ieškinį atsakovui V. V. dėl transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo: 1) Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtus 2902,71 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro: 1. Automobilio neakivaizdžių (paslėptų) defektų šalinimo išlaidos – 2 077,22 Eur; 2. 605,00 Eur už konsultacijas UAB „Autopretenzija“ teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui; 3. Išlaidas už UAB “Diginet LTU” archyvinio automobilio skelbimo pateikimą, reikalingo šio ieškinio pagrindimui, duomenų gavimą 15,00 Eur; 4. 23,99 Eur už UAB “cV Group” už “carVertical” ataskaitą; 5. 181,50 Eur servisui už automobilio techninės būklės patikrą; 2) Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ieškovės sumokėtą žyminį mokestį – 65,00 Eur.

1.1. Ieškinyje yra nurodyta, kad įvertinus skelbime nurodytą informaciją apie automobilį buvo susisiekta skelbime nurodytu numeriu su atsakovu. Žodžiu pasiteiravus apie automobilio stovį bei gavus patikinimą, jog automobilis be defektų, buvo susitarta dėl pastarojo apžiūros.

1.2. Ieškovė paaiškino, kad sutartu laiku ieškovei kartu su tėvu T. S. nuvykus apžiūrėti automobilį, vizualios apžiūros metu buvo pastebėta, kad neveikia priekinio stiklo apiplovimas, į ką atsakovas nurodė, jog šio trūkumo neliks, kai tik langų plovimo skysčiu bus papildytas langų apiplovimo skysčio bakelis. Apžiūrint automobile automobilio variklis buvo švarus (švariai nuplautas), jokių alyvos prasisunkimų nesimatė.

1.3. Ieškovė pastebėjo, kad vizualiai apžiūrėjus automobilį atsakovo dar kartą buvo pasiteirauta, ar automobilis turi trūkumų. Atsakovas pakartotinai patikino, kad automobilis tikrai techniškai tvarkingas ir neturi jokių trūkumų, todėl pasitikint atsakovu kaip naudotais automobiliais profesionaliai prekiaujančio pardavėjo kompetencija buvo priimtas sprendimas automobilį įsigyti, ko pasekoje tarp ieškovės ir atsakovo pasirašyta sutartis.

1.4. Pažymėjo, jog automobilis iki 2023 m. birželio mėn. vidurio ieškovės dėl objektyvių priežasčių nebuvo eksploatuojamas.

1.5. Nurodė, kad 2023 m. gegužės mėn., prieš pradedant automobilį eksploatuoti, jis buvo nugabentas į automobilių remonto dirbtuves atlikti techninį aptarnavimą bei paruošti privalomosios techninės apžiūros atlikimui. Automobilio remonto dirbtuvėse buvo atsakovo nenurodyti trūkumai: susidėvėję priekiniai stabdžių diskai su priekinėmis stabdžių trinkelėmis, priekinio lango apiplovimo valdymo bloko gedimas, priekinio lango apiplovimo varikliuko gedimas, alyvų prasisunkimai variklio skyriuje: iš po cilindrų galvos dangtelio, variklio alyvos filtro kronšteino bei iš abiejų priekinių pusašių riebokšlių. Aptarti trūkumai buvo pašalinti ieškovės ir jos šeimos iniciatyva ir lėšomis. Šalinimo kaštus sudarė: variklio tarpinių keitimas – 200 Eur; pusašių riebokšlių keitimas – 150 Eur; priekinio lango apiplovimo valdymo bloko remontas ir priekinio lango apiplovimo varikliuko keitimas – 150 Eur. Automobilių remonto dirbtuvėse taip pat buvo pakeisti priekinių stabdžių diskai, priekinių stabdžių trinkelės, variklio alyvos filtras bei pakeista variklio alyva.

1.6. Ieškovė paaiškino, kad 2023 m. birželio 14 d. buvo atlikta automobilio privalomoji techninė apžiūra ir nuo 2023 m. birželio 15 d. ieškovė pradėjo įprastą automobilio eksploataciją asmeninėms reikmėms, taip, kaip ir buvo planuota prieš įsigyjant automobilį.

1.7. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. birželio 21 d. po automobiliu buvo pastebėtos tepalo dėmės. Neatidėliojant buvo nuspręsta susisiekti su atsakovu ir informuoti apie susidariusią situaciją. Paskambinus sutartyje nurodytu telefono numeriu atsiliepė asmuo, prisistatęs atsakovo žmona. Šio pakalbio metu pastarajai buvo pateikta visa su automobilio trūkumais susijusi informacija įskaitant jau atliktą remontą, pažymint, jog nepaisant atlikto trūkumo šalinimo, t. y. jau atliktų nustatytų automobilio defektų šalinimų, automobiliui vis pasireiškia papildomi atsakovo kaip pardavėjo nenurodyti trūkumai. Aptariamo pokalbio metu pareiškus reikalavimą grąžinti automobilį atsakovo žmona kategoriškai atsisakė tai padaryti papildomai pažymėdama, kad automobilis pardavimo metu buvo tinkamos būklės.

1.8. Taigi, atsakovui ir (ar) jo žmonai tinkamai nebendradarbiaujant ir nesitariant su ieškove taikiai ieškovė kreipėsi į UAB “Autopretenzija” ir užrašė automobilį išsamiai apžiūrai į automobilių remonto dirbtuves UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras, esančiose adresu (duomenys neskelbtini)

1.9. Pažymėjo, jog atsakovas 2023 m. birželio 21 d. SMS žinute buvo informuotas apie planuojamą 2023 m. birželio 23 d. išsamią automobilio patikrą nurodant datą, laiką ir vietą, pakviečiant joje dalyvauti, kad galėtų įsitikinti susidariusia situacija ir tinkamai bendradarbiauti ir (ar) pareikšti prieštaravimus.

1.10. Ieškovė nurodė, kad atsakovas automobilio apžiūroje nedalyvavo, t. y. tinkamai nebendradarbiavo.

1.11. Ieškovė paaiškino, kad 2023 m. birželio 23 d., kaip ir planuota, automobilis buvo apžiūrėtas servise ir surašytas transporto priemonės apžiūros aktas su fotofiksacijomis. Apžiūros akte buvo užfiksuoti ir nustatyti šie automobilio defektai: 1. Stiprus variklio alyvos nuotėkis; 2. Greičių dėžės alyvos nuotėkis; 3. Važiuoklė netvarkinga; 4. Stabdžių sistema netvarkinga; 5. Apšvietimo sistema netvarkinga; 6. Kėbulas netvarkingas.

1.12. Paminėjo, kad 2023 m. liepos 2 d. atvykus automobiliu namo iš po variklio dangčio pradėjo veržtis balti dūmai. Atidarius variklio dangtį buvo pastebėta, kad variklio aušinimo skysčio bakelio kamštis nuplėštas ir per jį dideliu slėgiu veržiasi variklio aušinimo skystis. Siekiant nustatyti šio gedimo priežastį automobilis evakuatoriaus pagalba buvo nugabentas atgal į servisą.

1.13. Pažymėjo, kad 2023 m. liepos 12 d. SMS žinute atsakovas buvo informuotas apie planuojamą 2023 m. liepos 14 d. pakartotinę išsamią automobilio patikrą nurodant datą, laiką ir vietą, vėl pakviečiant joje dalyvauti, sudarant ir šįsyk galimybę įsitikinti susidariusia situacija ir tinkamai bendradarbiauti ir (ar) pareikšti prieštaravimus. Nurodė, jog ir pakartotinėje automobilio apžiūroje atsakovas nedalyvavo, t. y. tinkamai nebendradarbiavo.

1.14. Paminėjo, kad 2023 m. liepos 14 d. automobilis buvo apžiūrėtas ir papildant apžiūros aktą nustatytu aušinimo sistemos gedimu ir jo aprašymu. Apžiūros akte nustatyto variklio aušinimo sistemos defekto aprašyme nurodoma: „Patikrinus automobilio variklį pastebėta, kad automobilio varikliui dirbant aušinimo skystis yra išstumiamas lauk iš aušinimo sistemos. Taip gali nutikti, kai yra variklio galvutės tarpinės pažeidimų bei pačios galvutės trūkių. Pagrindinai požymiai, rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai, yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja patenkanti kompresija į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai ne įsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis. Tokiu atveju temperatūrinio daviklio aplinkos temperatūra bus žemesnė ir jis laiku neįjungs ventiliatoriaus. Taip pat variklio alsuoklis dirba netinkamai.“.

1.15. Ieškovė pastebėjo, kad apžiūros akte nurodyta, jog užfiksuotų defektų šalinimo suma jau dabar preliminariai sudarytų 2 300,00 Eur sumą, kas sudaro daugiau nei 1/2 dalį automobilio įsigijimo kainos neskaitant ieškovės jau suinvestuotų 500,00 Eur išlaidų šalinant automobilio alyvų prasisunkimų trūkumus ir priekinio lango apiplovimo gedimą. Pažymėjo, jog tokių išlaidų ieškovė nesitikėjo ir negalėjo tikėtis ir neplanavo įsigydama automobilį ir tai atsakovei duotuoju momentu yra itin didelė finansinė našta.

1.16. Paaiškino, kad atsakovui ir toliau su ieškove nebendradarbiaujant 2023 m. rugsėjo 5 d. registruotu paštu buvo išsiųsta 2023 m. rugsėjo 1 d. pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto atsakovės gyvenamosios vietos adresu prašant ne vėliau kaip per 10 dienų terminą pateikti rašytinį atsakymą į nurodytą rašytinę pretenziją. Remiantis pašto duomenimis siunta 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo įteikta.

1.17. Ieškovė nurodė, kad pretenzijoje atsakovui itin išsamiai išdėstyta susidariusi situacija pridedant tai patvirtinančius dokumentus bei pateiktas ieškovės reikalavimas paprašant pateikti poziciją per 10 dienų. Ir į raštišką pretenziją atsakovas niekaip nereagavo.

1.18. Pažymėjo, kad ieškovės norą išspręsti ginčą taikiai ikiteisminėje stadijoje rodo bandymai pasiekti atsakovą tiek telefonu, tiek registruotu paštu siunčiant pretenziją gyvenamosios vietos adresu – teikiant siūlymus spręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovui tinkamai nereaguojant ir nesitariant su ieškove taikiai, Ieškovė laikytina jau išnaudojusia savo galimybes išspręsti ginčą taikiai ikiteisminėje stadijoje, todėl nutarė savo teises ginti teisme.

1.19. Nagrinėjamu atveju, ieškovės vertinimu, aktualu ir tai, jog atsakovas yra automobilių perpardavinėjimu užsiimantis verslininkas, ką patvirtina jis pats, todėl jam kaip pardavėjui keliami aukštesni parduodamo daikto kokybės užtikrinimo reikalavimai – kuo ieškovė nuoširdžiai tikėjo ir ko tikėjosi, t. y. tinkamo įsigyjamo daikto kokybės užtikrinimo iš tuo užsiimančio subjekto.

1.20. Akcentavo, kad nei atsakovas, nei jo žmona apie vėliau ieškovei paaiškėjusius paslėptus (neakivaizdžius) automobilio defektus ieškovei įsigyjant automobilį neminėjo. Automobilio defektai aptarti sudarant sutartį nebuvo, pabrėžiant gerą jo stovį, jie taip pat neįtraukti į pačią sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti defektai ieškovei akivaizdžiai matomi nebuvo bei į tai, kad atsakovo nebuvo apie juos informuota, aptariamų automobilio defektų ieškovė objektyviai negalėjo žinoti ir nežinojo.

1.21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, akcentavo, kad automobilio neatstačius į tinkamą naudoti padėtį jo eksploatuoti negalėjo, dėl ko buvo patirti dideli nepatogumai ir finansiniai nuostoliai, o ieškovei žinant realią automobilio būklę ši sutartis apskritai nebūtų buvusi pasirašyta.

1.22. Pabrėžė, kad ieškovė ir (ar) jos šeima apie automobilio defektus sutarties sudarymo metu nežinojo.

1.23. Ieškovė pažymėjo, jog įvertinus serviso pateiktą komercinį pasiūlymą (t. y. tos srities profesinių žinių ir (ar) patirties turinčių asmenų) išdėstytą informaciją apie realią automobilio būklę automobilio naudoti neatstačius būklės į tinkamą, eksploatuoti automobilio pagal paskirtį nebuvo galima. Akcentavo, jog toks automobilio atstatymas (į techniškai tvarkingą) pašalinant nustatytus defektus pareikalavo itin didelių finansinių sąnaudų, 2 077,22 Eur, kas sudaro gerokai daugiau nei pusę automobilio kainos.

1.24. Akcentavo, jog nei atsakovas niekaip neinformavo ieškovės apie serviso nustatytus defektus, o remiantis nustatytų defektų pobūdžiu (jų reiklumą laikui, ieškovės sužinojimo momentą (vos tik pradėjus eksploatuoti automobilį) parduotas daiktas dar iki jo perdavimo ieškovei jau turėjo esminių trūkumų.

1.25. Pažymėjo, jog tokių automobilių defektų ieškovės ir jos šeimos nebuvo tikėtasi ir nebuvo galima tikėtis, o žinodami realią automobilio techninę būklę ieškovė apskritai nebūtų pasirašiusi sutarties ir įsigijusi netinkamos kokybės automobilį arba būtų prašiusi ženkliai (atitinkamai nurodytiems defektams) sumažinti kainą.

1.26. Nurodė, kad ieškovė įsigydama tikėjosi įsigyti kokybišką daiktą ir galėti juo naudotis pagal paskirtį, tačiau nepašalinus defektų to padaryti objektyviai negalėjo.

1.27. Ieškovė argumentavo, kad sutartyje nepažymėtas nė vienas iš privalomų pažymėti trūkumų dalyje “Transporto priemonės trūkumai (tinkamą variantą žymėti V)”, dalyje “Informacija apie įvykius ir trūkumus” atsakovas pastarųjų taip pat neįvardijo, nors nurodytas sutarties dalis pildė būtent atsakovas. Atsižvelgiant į išdėstytą pažymėtina, jog šios įstatyminės pareigos atsakovas neįgyvendino, tokiais savo veiksmais (neveikimu) užkirsdamas kelią ieškovei būti tinkamai informuota apie esamus ir galimus automobilio defektus.

1.28. Nurodė, jog įsigyjant šį automobilį ieškovė turėjo pagrįstų lūkesčių be trukdžių, saugiai ir pilnai naudotis automobiliu, tačiau, kaip jau buvo minėta, dėl po sutarties sudarymo pasireiškusių defektų vos tik pradėjus eksploatuoti automobilį šis lūkestis liko neįgyvendintas.

1.29. Argumentavo, kad ieškovė teikdama atsakovui pretenziją ir kitais būdais šeimos narių pastangomis bandydama susitarti su atsakovu taikiai bei rengiant ieškinį naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 605,00 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis ieškovei siekiant išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje, tačiau nepavykus išspręsti ginčo ikiteisminėje stadijoje ieškovė kreipiasi šiuo ieškiniu į teismą.

1.30. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis akivaizdu, kad atsakovas pardavė daiktą, kuris neatitiko kokybės reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas informacijos, galinčios turėti esminės reikšmės ieškovei ir jos šeimai, priimant sprendimą dėl automobilio įsigijimo ar atsakovo nurodytos automobilio kainos dydžio pagrįstumo ieškovei nepateikė. Pasikartojo, kad žinodami esamus automobilio trūkumus ir numatomas išlaidas šiems trūkumams pašalinti, kurios, kaip paaiškėjo, sudaro gerokai daugiau nei 1/2 dalį sumokėtos automobilio kainos, ieškovė su šeima nebūtų priėmę sprendimo įsigyti šio automobilio ir sutartis nebūtų buvusi sudaryta arba būtų prašę ženkliai (atitinkamai nustatytiems defektams) sumažinti kainą.

1.31. Neginčytina, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyti automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų, galimybės automobilio eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas, nepašalinus defektų, nebuvo galima. Įsigyjant šį automobilį ieškovė turėjo lūkesčių be trukdžių ir saugiai juo naudotis, tačiau šis lūkestis liko neįgyvendintas. Pažymėjo, jog ieškovė įgyvendindama savo pažeistas teises pasirinko ne sutarties nutraukimą, kuris pripažįstamas kraštutiniu pažeistų teisių gynimo būdu, o siekiant išsaugoti sutartinius santykius reikalauja atsakovo tik atsakyti už parduoto daikto (automobilio) kokybę atlyginant jo neakivaizdžių (paslėptų) defektų šalinimo išlaidas, t. y. atstatant ieškovę į tą būklę, kuri būtų buvusi, jei atsakovas nebūtų pažeidęs ieškovės teisių į tinkamos kokybės daiktą (automobilį) bei apmokėti ieškinyje nurodytus patirtus nuostolius (el. b. t. 1, l. 1–12).

2. Ieškovės atstovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovas turi pareigą byloje įrodyti, kad pardavė sutarties sąlygas atitinkančią transporto priemonę, šių trūkumų nebuvo perdavimo metu, o jie atsirado dėl netinkamo ieškovės eksploatavimo ir (ar) natūralaus nusidėvėjimo (el. b. t. 1, l. 151–152).

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo: 1) Atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą; 2) Priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Atsiliepime į ieškinį yra nurodyta, kad skelbime jokie trūkumai nurodyti nebuvo, nes automobilis pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas, paslėptų defektų neturėjo, automobilį buvo galima naudoti pagal jo paskirtį atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą.

3.2. Paaiškino, kad ieškovė per atstovą susisiekė su atsakovu telefonu, kuris buvo nurodytas skelbime ir buvo pakviesta atvykti apžiūrėti automobilį. Apžiūrėti automobilį ieškovė atvyko su dar vienu asmeniu (kaip vėliau paaiškėjo, su tėvu T. S.), kuris buvo įvardintas kaip „suprantantis apie automobilius“. Atsakovas prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ieškovę atstovaujančiam T. S. pasiūlė važiuoti į jo pasirinktą autoservisą ir patikrinti automobilį, tačiau šis atsisakė tai padaryti. Tiek ieškovei, tiek jos atstovui taip pat buvo pasiūlyta atlikti automobilio techninę apžiūrą, tačiau ieškovė ir jos atstovas šios paslaugos atsisakė, vietoje to prašydami pritaikyti papildomą nuolaidą parduodamam automobiliui, t. y. atsisakydami papildomų paslaugų ieškovė ir jos atstovas T. S. naudojo tai kaip argumentą deryboms ir iš atsakovo išsireikalavo papildomą dviejų šimtų eurų nuolaidą.

3.3. Atsakovas pažymėjo, kad variklis buvo švarus, niekas automobilio variklio neplovė. Kadangi ieškovę tenkino automobilio būklė, papildomai patikrinti automobilį ieškovės pasirinktame autoservise ji atsisakė, 2023 m. kovo 23 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė už 3 400 Eur įsigijo automobilį.

Šalies argumentai

3.4. Pastebėjo, kad nors ieškinyje ieškovė taip pat nurodo, kad dėl objektyvių priežasčių iki 2023 m. birželio mėn. vidurio automobilio neeksploatavo, tačiau, kokios tai objektyvios priežastys, neįvardija.

3.5. Nurodė, kad praėjus trims mėnesiams po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo bei praėjus automobilio techninę apžiūrą ieškovės atstovas telefonu susisiekė su atsakovo sutuoktine, žodžiu išvardino automobilio trūkumus bei pareikalavo grąžinti už automobilį sumokėtą pinigų sumą. Atsakovo sutuoktinė atsisakė tai padaryti, kadangi pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo geros būklės ir iki to momento atsakovas jokių pranešimų ar nusiskundimų dėl automobilio iš ieškovės nebuvo gavęs.

3.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas gavo ieškovės 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. liepos 12 d. siųstas MMS tipo žinutes apie automobilio patikrą, tačiau šio tipo žinučių atsakovo telefonas negalėjo atidaryti, be to, nuo pat pradžių nesutiko su ieškovės reikalavimais, kadangi pirkimo–pardavimo metu automobilis buvo geros būklės.

3.7. Atsakovas pažymėjo, kad negavo ieškovės 2023 m. rugsėjo 1 d. pretenzijos. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 7 d. gavo registruotą laišką su UAB „Autopretenzija“ 2023 m. birželio 23 d. sudarytais dviem skirtingais apžiūros aktais, su skirtingais automobilio „defektai“, be jokių ieškovės pretenzijų. O ieškovės pretenziją, kuri pagal ieškovės nurodytą datą parašyta 2023 m. rugsėjo 1 d., buvo gauta kartu su Vilniaus regiono apylinkės teismo dokumentais 2024 m. sausio 31 d.

3.8. Atsakovas vertina, kad ieškovė iš atsakovo įsigijo 2011 metų gamybos automobilį, todėl atitinkamai ieškovė negalėjo tikėtis naujos transporto priemonės kokybės ir privalėjo suprasti, jog įsigijus naudotą transporto priemonę bus būtina investuoti lėšas jos tinkamai techninei būklei palaikyti (ką ieškovės atstovas pirkimo metu patvirtino suprantąs pabrėždamas aplinkybę, kad perka naudotą automobilį).

3.9. Nepaisant to, ieškovei atvykus apžiūrėti automobilį atsakovas sudarė visas galimybes apžiūrėti transporto priemonę, įvertinti jo būklę, komplektaciją, taip pat siūlė nuvykti į ieškovės pasirinktą autoservisą ir atlikti automobilio apžiūrą, tačiau ieškovė apžiūrėdama automobilį pasitikėjo vien tik ieškovę lydėjusio asmens T. S. žiniomis ir įgūdžiais bei nepageidavo transporto priemonės papildomai tikrinti pasirinktame autoservise, pas specialistus, nepageidavo ir to, kad atsakovas atliktų automobilio techninę apžiūrą. Atlikus visus minėtus veiksmus ir įsivertinus automobilio techninę būklę ieškovė nusprendė įsigyti automobilį.

3.10. Pastebėjo, kad automobilio pardavimo momentu, kaip nurodyta skelbime, rida buvo apie 138 000 km, Valstybinės techninės apžiūros duomenimis 139 205 km, o teismui ieškovės pateiktuose dokumentuose, serviso duomenimis, t. y. jau su automobiliui suteiktais Lietuvos valstybės automobilių registracijos numeriais, 142 559 km. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė intensyviai eksploatavo automobilį. Nuo techninės apžiūros praėjimo iki automobilio pateikimo servisui automobilio ridos duomenys skiriasi 3 354 kilometrais.

3.11. Pažymėjo, kad ieškovė apie šiuos trūkumus atsakovo neinformavo ir jokių pretenzijų jam dėl jų nereiškė. Be to, kaip jau minėta, ieškovė galimai eksploatavo automobilį nuo pat jo įsigijimo, taip pat tokie trūkumai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan. Tokie trūkumai negali būti laikomi esminiais, dėl ko transporto priemonė negali būti naudojama pagal įprastinę paskirtį, negali būti laikomi gedimu, kadangi variklio tarpinių keitimas, pusašių riebokšlių keitimas, priekinio lango apiplovimo valdymo bloko remontas ir priekinio lango apiplovimo varikliuko keitimas, stabdžių diskų, stabdžių trinkelių, variklio alyvos filtro ir variklio alyvos keitimas yra natūraliai sąlygota periodinė automobilio eksploatavimo priežiūros priemonė, užtikrinanti jo tinkamą veikimą. Transporto priemonės naudojimas lemia jos detalių natūralų nusidėvėjimą.

3.12. Pastebėjo, kad nė vienas šių trūkumų ar gedimų nebuvo nustatytas ieškovei atlikus automobilio techninį aptarnavimą 2023 m. gegužės mėnesį, taip pat ieškovei 2023 m. birželio 14 d. atlikus automobilio techninę apžiūrą. Automobilis ieškovei buvo parduotas 2023 m. kovo 23 d. su galiojančia technine apžiūra, o ieškovė pati automobilio techninę apžiūrą atliko 2023 m. birželio 14 d., todėl akivaizdu, kad automobilis jo pirkimo–pardavimo metu buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatacijai, be jokių paslėptų defektų, priešingu atveju jis nebūtų galėjęs praeiti techninės apžiūros.

Atsiliepimas

3.13. Atsakovas nurodė, kad jeigu atsakovas būtų pardavinėjęs netinkamos kokybės daiktą, ieškovė tokius automobilio defektus būtų pastebėjusi dar jos apžiūros metu. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės apžiūros metu ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl daikto kokybės ir (ar) defektų, todėl akivaizdu, kad automobilis pirkimo–pardavimo metu jų neturėjo. Ieškovė po automobilio apžiūros sudarė su atsakovu automobilio priemonės pirkimo–pirkimo pardavimo sutartį, kas tik patvirtina faktą, jog automobilis atitiko ieškovės lūkesčius ir pardavimo metu buvo be defektų.

3.14. Atsakovo nuomone, ieškovė pati nurodo, kad 2023 m. gegužės mėn. atlikus automobilio techninį aptarnavimą buvo pakeistos variklio tarpinės, taigi, pačios ieškovės išdėstytos faktinės aplinkybės suponuoja pakankamai tikėtiną išvadą, kad būtent dėl ieškovės iniciatyva 2023 m. gegužės mėn. pakeistų variklio tarpinių įvyko tiek variklio alyvos nuotėkis, tiek variklio aušinimo sistemos gedimas. Tokiu atveju pretenzijas ieškovė turėtų reikšti ne atsakovui, o 2023 m. gegužės mėnesį automobilį tvarkiusiems asmenims.

3.15. Atsakovo vertinimu, ieškovė pasirašydama transporto priemonės pirkimo–pardavimo įsigijimo dokumentus patvirtino faktą, jog jai yra žinoma, kad transporto priemonė yra be gedimų ar kitokių trūkumų.

3.16. Darė išvadą, kad išvardintos aplinkybės patvirtina, jog priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu buvo galima naudoti transporto priemonę pagal jos tiesioginę paskirtį, automobilis buvo tvarkingas, be trūkumų, automobilio apžiūra galiojo, ieškovė kartu su ją atlydėjusiu asmeniu automobilį apžiūrėjo ir pripažino, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu automobilis atitiko lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus ir yra tinkamas eksploatacijai.

3.17. Atsakovas įsitikinęs, kad ieškovė visiškai nepagrįstai reikalauja atlyginti 2 077,22 Eur žalą, susijusią su automobilio defektų šalinimo darbais, kadangi pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo techniškai tvarkingas ir jokių defektų neturėjo. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ieškovės ieškinyje nurodyti automobilio defektai, tikėtina, atsirado dėl pačios ieškovės veiksmų netinkamai eksploatuojant automobilį, natūralaus automobilio nusidėvėjimo, taip pat po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atliktų remonto darbų.

3.18. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjos reikalavimas atlyginti 2 077,22 Eur nuostolius už automobilio defektų šalinimą bei 825,49 Eur kitų patirtų susijusių nuostolių yra akivaizdžiai nepagrįstas.

3.19. Papildomai pažymėjo ir tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 605 Eur už konsultacijas UAB „Autopretenzija“ teikiant pretenzijas atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui yra nepagrįstas dar ir tuo pagrindu, kad įstatymai nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (el. b. t. 1, l. 118–125).

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį. Paaiškino, kad automobilio pirkimo laikotarpiu mokėsi paskutinėje gimnazijos klasėje, dirbo degalinėje „(duomenys neskelbtini) ‘, (duomenys neskelbtini). Dabar yra 1 kurso studentė. T. S. (jo darbas nesusijęs su transporto priemonėmis) tarpininkavo tarp jos ir atsakovo dėl automobilio pardavimo. Apie tai, kad atsakovas yra verslininkas, užsiimantis automobilių prekyba, užsiminė pokalbio metu, be to, jo namuose buvo matyti daug automobilių. Nuvyko į automobilio apžiūrą atsakovo namuose ji, T. S., T. S. draugas G. B. (jo darbas nesusijęs su transporto priemonėmis) tam, kad parvežtų jų automobilį. Gali būti, kad T. S. buvo nuvykęs apžiūrėti automobilį dieną prieš tai. Atvykus pamatė atsakovą ir jo sutuoktinę. Apžiūrėjo automobilį vizualiai. G. B. tik buvo šalia, nieko nedarė. Buvo pabraižytos durelės, stiklas. Ieškovė nematė, kad tėtis pravažiuotų automobiliu. Pakoregavo kainą dėl šių defektų. Atsakovas teigė, kad nėra defektų. Atsakovas teigė, jog įpylus langų apiplovimo skystį apiplovimas veiks. Atsakovas sakė, kad veikia parktronikai. Ieškovė suprato, kad perka naudotą automobilį, tačiau atsakovas patikino, kad jis yra techniškai tvarkingas. Pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį ir išvažiavo namo. Paaiškėjo, kad nėra parktronikų, nors jai kaip pradedančiajai vairuotojai jie buvo labai svarbūs. Pabandė pavažinėti automobiliu jos tėvai. Iki tol, kol ieškovė pradėjo vairuoti automobilį, jis buvo jų namų teritorijoje. Ieškovės tėtis paskambino atsakovo sutuoktinei dėl automobilio trūkumų, kadangi jos numeris buvo nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje. Pati ieškovė nedalyvavo automobilio apžiūrose (el. b. t. 1, l. 168).

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį. Paaiškino, kad pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, pravažiavus trumpą kilometražą, paaiškėjo jos trūkumai – alyvos, aušinimo skysčio prasisunkimas. Atsakovas neatvyko į transporto priemonės apžiūrą. Visi nustatyti pažeidimai yra neakivaizdūs. Pirmąją pretenziją T. S. atsakovui išreiškė žodžiu, telefonu. Atsakovas nesureagavo į rašytinę pretenziją. Ieškovė susiremontavo transporto priemonę pagal nustatytus trūkumus. Reikalavimai yra susiję su variklio ir pavarų dėžės remontu. Ieškovė neprašo atlyginti išlaidų, patirtų dėl netvarkingo kėbulo, apšvietimo sistemos, stabdžių sistemos remonto (el. b. t. 1, l. 168).

Atsiliepimas

6. Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad atsakovas turi 1 grupės neįgalumą. Supranta apie automobilius, labai ilgai su jais dirba. Prekiauja automobiliais pragyvenimui. Per metus parduoda iki 10 automobilių. Šį automobilį atsakovas faktiškai nupirko (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 20 d. per (duomenys neskelbtini) automobilių skelbimų portalą „(duomenys neskelbtini)“, lietuvio įmonės. Automobilis kartu su pirkimo–pardavimo sutartimi tralu buvo atvežtas į Lietuvą 2023 m. kovo 21 d. Atsakovas patikrino automobilį – pats pažiūrėjo, ar nedūmina, tepalas nevarva, variklis dirba, pečiukas, kondicionierius veikia, pravažiavo žvyruotu keliu. Nevarė į servisą, nes nerado trūkumų. Pardavinėjo tvarkingą automobilį. Riebokšliai jam nesimato, bet tai smulkmena. Stovinčiame automobilyje nelašėjo tepalai. Neplovė variklio, variklis buvo švarus. Paaiškėjo, kad automobilis neturėjo atstumų jutiklių. Ieškovė, jos tėvas, moteris atvažiavo į jo kiemą apžiūrėti automobilį. Ieškovė pabandė automobilį, juo pravažiavo. Pravažiavo tėvas. Pirmą kartą apžiūrėjus vizualiai automobilį jiems patiko. Jie apžiūrėjo variklį (pakėlė dangtį, kapotą). Atsakovas nenurodė nei vieno trūkumo. Tepalai nebėgo. Automobilis nebarškėjo, netraškėjo. Variklis dirbo gražiai, niekas nebarškėjo. Atsakovas siūlė jiems kartu atlikti automobilio techninę apžiūrą, tačiau jie atsisakė. Jeigu jie būtų nuvežę automobilį į techninę apžiūrą ir ten būtų nustatę automobilio trūkumus, atsakovas juos būtų sutvarkęs. Jie neprašė leisti nuvežti automobilį patikrinti į servisą. Atsakovas siūlė jiems kartu atlikti automobilio apžiūrą servise jų pasirinktame servise. Padarė nuolaidą, nes žmonės derasi. Gal dėl neveikiančio varikliuko. Atvažiavę pirmą kartą, jie nenusipirko automobilio, kadangi neturėjo pinigų. Antrą kartą, kitą dieną ar po 2 dienų, atvažiavo T. S. su draugu. Nusipirkę automobilį, išvažiavo. Nuo pardavimo iki pirmosios techninės apžiūros jie nuvažiavo 860 km. Tarp pirmosios ir antrosios techninės apžiūros pravažiavo 150 km. Jie pretenzijų neturėjo. Plyšus šarnyrui, sudilus stabdžių diskams nepraeisi techninės apžiūros. Po 9 dienų kreipėsi į UAB „Autopretenzija“, buvo pravažiuota 670 km. Atsakovas nesupranta, kodėl po sėkmingos automobilio techninės apžiūros, praėjus tik 9 dienoms, buvo surašyta tiek daug trūkumų ir kodėl jie tokie. 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. liepos 12 d. žinutes gavo sutuoktinė (pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas sutuoktinės numeris). 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. liepos 14 d. nedalyvavo automobilio apžiūroje, kadangi ne visada būna Lietuvoje, ieško užsienyje automobilių. Nesikreipė į ieškovę dėl apžiūros datos atidėjimo. Sutuoktinė nevažiavo, nes nesupranta. Atsakovas neturi 2023 m. rugsėjo mėn. pretenzijos. Po remonto 2023 m. spalio mėn. jie pravažiavo 2 684 km. Nuo pirkimo iki pardavimo pravažiavo labai daug, iš viso 4 364 km. Jie patys pradėjo remontuoti automobilį. Atsakovas nesutinka, kad savo lėšomis galėjo pašalinti automobilio trūkumus. Atsakovas galėjo sutvarkyti pigiau. Dėl riebokšlių, apipurškimo jis nieko nesako, tačiau nereikėjo lįsti prie variklio. Po to ir sankabą jie keitė (el. b. t. 1, l. 195).

7. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad atsakovas užsiima naudotų automobilių prekyba. Atsakovas nupirko geros būklės automobilį užsienyje. Jie pravažiavo automobiliu prieš perkant. Ieškovė nesikreipė į atsakovą po pirmosios nesėkmingos techninės apžiūros dėl automobilio trūkumų šalinimo. T. S. išsiuntė MMS žinutes, kurių atsakovas senu, „mygtukiniu“ telefonu negalėjo atidaryti. Kita vertus, atsakovas neneigia, kad negavo informacijos. Atsakovas neturėjo galimybės įvertinti automobilio trūkumus ir spręsti jų pašalinimo klausimą (el. b. t. 1, l. 168, 195).

8. Liudytojas ieškovės tėvas T. S. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė sukakus 18 metų pradėjo lankyti vairavimo kursus. Gyvena už miesto 4 km. Ieškovė ketino važinėti automobiliu į studijas (duomenys neskelbtini) ir vasarą į pamaininiu darbo grafiku vykstantį darbą degalinėje „(duomenys neskelbtini) “ apie 8 km. T. S. budėjimo (duomenys neskelbtini) metu jo sutuoktinė paskambino, pasakė, kad rado automobilį (duomenys neskelbtini). T. S. paskambino atsakovui. Susitarė dėl automobilio apžiūros kitą dieną. Susitiko tarp pagrindinio kelio ir jo atsakovo namo, prie parduotuvės. Buvo atsakovas, jo sutuoktinė. T. S. apžiūrėjo automobilį vizualiai. Pastebėjo galinių durelių įbrėžimą, stiklo įdaužą dešinėje pusėje. Pakėlus variklio dangtį, užkūrus variklį variklis dirbo gražiai. Dugne trūkumų nepastebėjo. Atsisėdo į automobilį T. S., atsakovo sutuoktinė. Pravažiavo 3 km, jokių pašalinių triukšmų nebuvo. Pabandžius nuplauti langus neveikė apipurškimas. Atsakovo sutuoktinė pasakė, kad nėra vandens. T. S. pasakė, kad grįš pas šeimą ir nuspręs, ką daryti. Po dienos paskambino atsakovui ir pasakė, kad nori įsigyti automobilį. Nuvažiavo jis, ieškovė ir G. B. (pastarasis tam, kad parvarytų automobilį). Automobilį apžiūrėjo gyvenamojo namo kieme. Atsakovas pasiūlė ieškovei pravažiuoti, tačiau ji atsisakė, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, nebevažiavo ir jis. Atsakovas nesiūlė nuvežti automobilį į servisą. Atsakovas nesiūlė automobilio patikrinti techninėje apžiūroje. Ieškovė netikrino automobilio techninėje apžiūroje, kadangi sandorį sudarė vakare, nebūtų spėję užsiregistruoti į techninę apžiūrą. Atsakovas sakė, kad jis užsiima automobilių prekyba. T. S. patikėjo atsakovu, kad jis yra sąžiningas, tvarkingas pardavėjas ir neturės problemų, “praeis” techninę apžiūrą. Dėl įdaužos stikle ir įbrėžtos dešinės pusės durelių padarė 200 Eur nuolaidą. Ieškovė ir atsakovo sutuoktinė užpildė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje nurodytas ne gyvenamojo namo, o buto adresas. Sumokėjo pinigus ir išvyko. Kitą dieną ieškovė pastebėjo, kad automobilyje nėra parktronikų. Įpylus langų apiplovimo skystį į bakelį neveikė. Meistras pasakė, kad relės ir varikliukas yra sugedę. Meistras sutvarkė langų apiplovimą. Po nesėkmingos techninės apžiūros T. S. nuvarė automobilį pas meistrą V. Ten nustatė, kad yra alyvos prasiskverbimai pro variklio galvutę, pusašius, variklio tepalo filtro kronšteiną. Riebokšliai buvo apdengti silikonu. Tarpinės buvo ne guminės, o sukietėjusios. Meistras pakeitė tik pagrindines detales (mazgus), kur buvo didžiausi nutekėjimai, tepalus, tepalai nebetekėjo. Įstatė plastikinį adapterį ir švietė raudona šviesa. Sureguliavo „faras“. T. S. sumokėjo meistrui apie 500 Eur. Iki tol, kai ieškovė pradėjo važinėti automobiliu, T. S. važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ieškoti automobiliui detalių, viso 300–400 km. Kitu laiku automobilis stovėjo kieme, ant trinkelių, kadangi dukra neturėjo vairuotojo pažymėjimo, buvo brangu mokėti draudimo mokestį, T. S. su sutuoktine turėjo savo automobilius. Automobiliui stovint tepalai jau lašėjo (matėsi keli lašėjimai), tačiau T. S. nemanė, kad tai tikrins techninėje apžiūroje. Po sėkmingos techninės apžiūros atlikimo, ieškovei važiavus į (duomenys neskelbtini), T. S. vėl pastebėjo tamsius alyvos lašus 3–4 vietose. Iki remonto transporto priemonė buvo eksploatuojama sekant alyvos lygį, kadangi ieškovė turėjo važinėti į darbą degalinėje „(duomenys neskelbtini) “. T. S. paskambino į UAB „Autopretenzija“. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad tepalas laša pro kitus mazgus nei buvo pataisęs meistras V. Antrą kartą į apžiūrą atsakovas tralu nuvežė automobilį. Antrosios apžiūros metu buvo nustatyta, kad išsiplėtimo bakelio kamštelis buvo sutrūkinėjęs. Jį galėjo nupūsti slėgis aušinimo sistemoje. Buvo aišku, kad šiai situacijai spręsti (remontui, teisiniam ginčui) reikės dar daugiau pinigų. Paskambino sutartyje nurodytu numeriu atsakovo sutuoktinei, pasakė ligšiolinę istoriją, taip pat, kad vėl matyti tepalo nuotekos ir bus nemažai investicijų. T. S. jai pasiūlė ne prašant atlyginti jau patirtas T. S. išlaidas grąžinti automobilį ir jie grąžintų jiems 3 400 Eur. Atsakovo sutuoktinė atsisakė. Atsakovas po žinučių jiems apie automobilio apžiūrų laiką nepaskambino, taip pat neatvyko į automobilio apžiūras. Atsakovas nesureagavo į rašytinę pretenziją. Pasitaupius pinigų remontui paskelbė PEUGEOT klube, kad reikalingas remontas pagal nurodytus trūkumus. Gavo meistrų rekomendacijas. „Autogidas.lt“ rado 1 000 Eur, 1 100 Eur kainuojančius variklius. Paskambinus pardavėjams jie pasakė, kad šio modelio variklis yra liaudyje vadinamas „variklis princesė“, kadangi yra lepus, diržas panardintas į tepalą. Meistras pasakė, kad tepalas teka iš bet kur, todėl tikslingiau yra išimti variklį ir pakeisti tarpines, kuriose matyti pratekėjimai. Išėmus variklį kai kurios detalės (sankaba, grandinė) buvo nusidėvėjusios, rekomendavo pasikeisti tam, kad kelyje nebūtų problemų. A. V. yra darbų vadovas, R. C. tvarkė transporto priemonę. Su aušinimo sistema neturėjo problemų (el. b. t. 2, l. 1).

9. Liudytojas ieškovės tėvo T. S. draugas, bendradarbis G. B. teismo posėdyje parodė, kad T. S. jam paskambino, paklausė, ar gali jį pavežti iki (duomenys neskelbtini), pirks dukrai automobilį. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) po 17 val. Juos pasitiko pardavėjas ir moteris. Ten stovėjo apie 10 automobilių. Atsakovas patikino, kad automobilis tvarkingas, techninę apžiūrą praeis. Ieškovė įsėdo į automobilį. Kapotą buvo atidarę. T. S. nevažiavo automobiliu. Neturėjo galimybės nuvežti patikrinti automobilio, kadangi jau buvo vakaras. Atsakovo moteris pildė sutartį. T. S. vėliau sakė, kad tepalai bėga. T. S. sakė, kad atsakovas su juo nekalba (el. b. t. 2, l. 1).

10. Liudytojas ieškovės tėvo T. S., kuris yra V. J. draugo bendradarbis, V. J. teismo posėdyje parodė, kad apie 25 metus remontuoja automobilius. T. S. 3 ar 4 kartus kreipėsi į jį dėl automobilio. Pirminės apžiūros metu be detalios apžiūros vidutinis vartotojas nepamatytų tokių automobilio trūkumų. Tik vėliau eksploatuojant paaiškėja trūkumai. Iš pradžių pagal konkretų T. S. prašymą keitė tik tepalus ir filtrus. Pirmas kartas buvo einamasis remontas. Klientas pavažinėjo mėnesį. Per vožtuvų dangtelį pradėjo leisti tepalus. Antrą kartą pakeitė vožtuvų dangtelių tarpines. Sena tarpinė buvo sukietėjusi (kai ilgai stovi automobilis). Nusiima viršutinis vožtuvo dangtelis ir keičiama tarpinė į naują. Tarpinės pakeitimas negalėjo pabloginti variklio darbo. Vėliau, po savaitės ar dviejų savaičių, pro greičių dėžės pusašio riebokšlius pradėjo leisti tepalus. Pakeitė riebokšlius. Prie aušintuvo tarpinę keitė. Šitas darbas negalėjo lemti aušinimo sistemos gedimo (el. b. t. 2, l. 1).

11. Liudytoja atsakovo sugyventinė K. R. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas pats pirko automobilį (duomenys neskelbtini). Jie nepastebėjo automobilio trūkumų, pardavė tvarkingą automobilį. Iš pradžių atvažiavo T. S. ir sutuoktinė į jų giminių namų kiemą. Jie pasibandė automobilį. Jie davė 100 Eur rankpinigius. Po 2 dienų atvažiavo trise, tarp jų ir ieškovė. Ji ir atsakovas abi dienas siūlė jiems nuvežti patikrinti automobilį, tačiau jie nenuvyko. Ji užpildė pirkimo–pardavimo sutartį. Jie išvažiavo namo. Daugiau nei po 2 mėnesių nuo sutarties sudarymo, po automobilio įregistravimo, po sėkmingo techninės apžiūros atlikimo, jai (sutartyje buvo nurodytas jos tel. Nr.) paskambino T. S. ir pasakė, kad po automobilio registracijos, praėjus savaitei ar dvejoms, kažkas negerai, jis taisė automobilį, nori grąžinti automobilį. Ji atsakė, kad atsakovas yra išvykęs į užsienį, ji viena negali priimti automobilio, nes pardavėjas yra atsakovas. T. S. tą pačią ar kitą dieną paskambino ir pasakė, kad jis organizuos ekspertizę. Praėjus savaitei, pusantros savaitės, grįžus atsakovui ji pasakė jam apie T. S. skambutį. Jie žinojo, kad ieškovė, T. S. eis į apžiūras. Ji negalėjo atidaryti žinučių, kadangi jos telefonas yra senas. Jiems irgi reikėjo laiko rasti asmenį, kuris nusimano apie automobilius ir galėtų kartu vykti į apžiūrą. Ji nesikreipė į tokį asmenį. Daugiau jiems neskambino. Jie gavo registruotą laišką su 2 tos pačios dienos aktais, be pretenzijos. Pretenziją gavo kartu su procesiniais dokumentais. Ji nesikreipė į aktus surašiusią įmonę ar T. S. prašant paaiškinti (el. b. t. 2, l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

12. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovo iš esmės kilo dėl galimai netinkamos kokybės automobilio ir ieškovės (pirkėjos) atsakovo (pardavėjo) atžvilgiu keliamo reikalavimo – atlyginti patirtas išlaidas dėl automobilio trūkumų šalinimo – pagrįstumo.

Dėl automobilio trūkumų

13. CK nustato tiek bendruosius pirkimo–pardavimo sutarčiai (CK 6.317 straipsnio 1, 2 dalys, 6.327 straipsnio 1–4 dalys, 6.333 straipsnio 1–4, 6 dalys, 6.335 straipsnio 1 dalis), tiek specialius vartojimo sutarčiai (CK 6.228¹³ straipsnio 1 dalis, 6.363 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 3 dalies 1 punktas, 7 dalis) keliamus daikto kokybės reikalavimus, iš kurių apibendrintai galima spręsti, jog pardavėjas turi užtikrinti parduodamo daikto kokybę ir pats daiktas turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus, tam, kad būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, atsižvelgiant į taikomas teisės normas, techninius standartus, o jeigu jų nėra, – į elgesio kodeksus, ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas.

14. Teismas pažymi, kad pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, 36 punktas).

15. CK 6.228⁶ straipsnio 1, 4, 5 dalys, 6.228⁷ straipsnio 5 dalis, 6.228⁹ straipsnio 4 dalis nustato vieną iš svarbiausių pardavėjo (verslininko) pareigų prieš sudarant sutartį su pirkėju (vartotoju) – aiškiai ir suprantamai informuoti pirkėją apie šio daikto trūkumus.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 23 punktas, ir jame nurodyti kasacinio teismo praktika).

18. Kasacinio teismo praktikoje akivaizdžiais automobilio trūkumais, kuriuos gali pastebėti bet koks atidus pirkėjas be jokio specialaus tyrimo, buvo nurodyti, pvz., neveikiantis stovėjimo stabdys, neveikiantys posūkio bei avarinės signalizacijos žibintai, kėbulo korozija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 24 punktas).

19. 2023 m. kovo 23 d. pirkėja V. S. ir pardavėjas V. V. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas V. V. pardavė pirkėjai V. S. automobilį, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 400,00 Eur grynaisiais pinigais, nurodyta, kad įvykių ar trūkumų pirkimo metu nenustatyta, automobilis parduodant apžiūrėtas pirkėjo (el. b. t. 1, l. 40, 64).

20. Byloje yra neginčijama aplinkybė, kad atsakovas yra verslininkas, užsiimantis automobilių prekyba. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai. Atitinkamai ieškovė šiuo atveju, iš atsakovo įsigijusi automobilį, yra laikoma vartotoja.

20.1. Atsakovas nuo 2022 m. liepos 14 d. vykdo individualią veiklą – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimą (el. b. t. 1, l. 161);

20.2. Ieškovė paaiškino, kad apie tai, jog atsakovas yra verslininkas, užsiimantis automobilių prekyba, užsiminė pokalbio metu, be to, jo namuose buvo matyti daug automobilių (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 15 sek.);

20.3. Atsakovas paaiškino, kad prekiauja automobiliais pragyvenimui (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 25 sek.). Per metus parduoda iki 10 automobilių (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 20 sek., 1 val. 4 min. 20 sek.);

20.4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas užsiima naudotų automobilių prekyba (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 20 sek.);

20.5. Liudytojas T. S. parodė, kad atsakovas sakė, jog jis užsiima automobilių prekyba (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 20 sek., 41 min. 45 sek.);

20.6. Liudytojas G. B. parodė, kad atvykus į atsakovo kiemą buvo matyti 10 automobilių (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 00 sek.).

21. Byloje yra neginčijama, kad prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ar jos sudarymo metu atsakovas (pardavėjas) neinformavo ieškovės (pirkėjos) apie ginčo automobilio trūkumus, kuriuos vėliau savo lėšomis ir pastangomis pašalino ieškovė. Iš byloje esančių šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų yra matyti, kad šalys aptarė tik stiklo įdaužą ir apibraižytas dureles bei dėl šių trūkumų atsakovas padarė nuolaidą. Be to, aptarė ir langų apipurškimo trūkumą, tačiau atsakovas buvo klaidingai įsitikinęs, jog įpylus langų plovimo skystį ši apipurškimo sistema veiks. Kitų automobilio trūkumų nepaminėjo. Ieškovė, jos tėtis T. S. atliko reikiamus automobilio apžiūros veiksmus (vizualią apžiūrą), T. S. atliko bandomąjį važiavimą, tačiau, kaip patvirtino ir automobilių meistras V. J., vėliau paaiškėjusių trūkumų (skysčių nuotėkio, kurie buvo fiksuoti jau pirmosios valstybinės techninės apžiūros metu, o po to ir ekspertizės metu, netvarkingos važiuoklės, kuri buvo fiksuota ekspertizės metu, ir kita) nebuvo galima pastebėti pirminės vizualios apžiūros metu. Atsakovas teigia, jog buvo įsitikinęs, kad parduoda tvarkingą automobilį, tuo patikino ir ieškovę, T. S.. Apylinkės teismo vertinimu, nors sutinkama, kad ir pardavėjas galėjo nežinoti konkrečių automobilio trūkumų, tačiau tai nešalina jo atsakomybės pirkėjai, kadangi galioja jo kaip verslininko garantija pagal įstatymą. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pats atsakovas ar kiti asmenys (serviso meistrai ar pan.) atidžiai patikrino parduodamą automobilį (pavyzdžiui, tai rodo netgi jau minėta atsakovo klaida dėl langų purškimo). Nors paskutinį kartą automobilio techninė apžiūra buvo atlikta (duomenys neskelbtini) prieš pusę metų iki automobilio pardavimo, tačiau matyti, jog to nepakako tam, kad atsakovui ją nusipirkus, prieš pardavimą įsitikinti tinkama automobilio būkle.

21.1. Ieškovė paaiškino, kad ji apžiūrėjo automobilį vizualiai (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 35 sek., 37 min. 00 sek.). Buvo pabraižytos durelės, stiklas (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 45 sek.). Pakoregavo kainą dėl šių defektų (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 55 sek.). Atsakovas teigė, kad nėra defektų (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 20 sek.). Atsakovas teigė, jog įpylus langų apiplovimo skystį apiplovimas veiks (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 40 sek., 40 min. 10 sek.). Ieškovė suprato, kad perka naudotą automobilį, tačiau atsakovas patikino, kad jis yra techniškai tvarkingas (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 23 min. 00 sek.);

21.2. Atsakovas paaiškino, kad jis patikrino automobilį – pats pažiūrėjo, ar nedūmina, tepalas nevarva, variklis dirba, pečiukas, kondicionierius veikia, pravažiavo žvyruotu keliu. Nevarė į servisą, nes nerado trūkumų (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 20 sek., 46 min. 40 sek.). Pardavinėjo tvarkingą automobilį (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 10 sek., 14 min. 5 sek., 15 min. 25 sek., 15 min. 50 sek.). Riebokšliai jam nesimato (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 30 sek.). Stovinčiame automobilyje nelašėjo tepalai (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 40 sek.). Neplovė variklio, variklis buvo švarus (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 50 sek.). Pirmą kartą apžiūrėjus vizualiai automobilį T. S. patiko (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 35 sek., 13 min. 55 sek., 16 min. 15 sek.). Jie apžiūrėjo variklį (pakėlė dangtį, kapotą) (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 45 sek., 29 min. 10 sek.). Atsakovas nenurodė nei vieno trūkumo (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 20 sek.). Tepalai nebėgo (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 00 sek., 17 min. 55 sek., 29 min. 20 sek.). Automobilis nebarškėjo, netraškėjo (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 00 sek., 30 min. 15 sek.). Variklis dirbo gražiai, niekas nebarškėjo (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 5 sek.). Padarė nuolaidą, nes žmonės derasi. Gal dėl neveikiančio varikliuko (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 25 sek., 53 min. 30 sek.);

21.3. Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas nupirko geros būklės automobilį užsienyje (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 35 sek.);

21.4. Liudytojas T. S. parodė, kad jis apžiūrėjo automobilį vizualiai (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 40 sek.). Pastebėjo galinių durelių įbrėžimą, stiklo įdaužą dešinėje pusėje. Pakėlus variklio dangtį, užkūrus variklį variklis dirbo gražiai. Dugne trūkumų nepastebėjo (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 50 sek. 40 min. 15 sek.). Pravažiavo 3 km, jokių pašalinių triukšmų nebuvo (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 40 sek.). Pabandžius nuplauti langus neveikė apipurškimas. Atsakovo sutuoktinė pasakė, kad nėra vandens (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 00 sek.). Dėl įdaužos stikle ir įbrėžtos dešinės pusės durelių padarė 200 Eur nuolaidą (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 00 sek., 1 val. 5 min. 40 sek.);

21.5. Liudytojas G. B. parodė, kad atsakovas patikino, jog automobilis tvarkingas, techninę apžiūrą “praeis” (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 30 sek.). Ieškovė įsėdo į automobilį (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 17 min. 20 sek.). Kapotą buvo atidarę (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 17 min. 40 sek.);

21.6. Liudytojas V. J. parodė, kad pirminės apžiūros metu be detalios apžiūros vidutinis vartotojas nepamatytų tokių automobilio trūkumų. Tik vėliau eksploatuojant paaiškėja trūkumai (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. 30 sek.);

21.7. Liudytoja K. R. parodė, kad jie nepastebėjo automobilio trūkumų, pardavė tvarkingą automobilį (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 57 min. 50 sek., 2 val. 23 min. 00 sek.);

21.8. 2022 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra (el. b. t. 1, l. 82).

22. CK 6.328 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.

23. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė, T. S. neprašė atsakovo leisti nuvežti patikrinti automobilį servise ar valstybinėje techninėje apžiūroje, nepatikrino automobilio servise ar valstybinėje techninėje apžiūroje, pasitikėjo atsakovu. Tuo tarpu atsakovas neprieštaravo, ieškovei, T. S. siūlė vežti patikrinti automobilį. Tai patvirtina ir byloje esantys šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai:

23.1. Atsakovas paaiškino, kad atsakovas siūlė jiems kartu atlikti automobilio techninę apžiūrą, tačiau jie atsisakė (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 00 sek.). Jeigu jie būtų nuvežę automobilį į techninę apžiūrą ir ten būtų nustatę automobilio trūkumus, atsakovas juos būtų sutvarkęs (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 5 sek.). Jie neprašė leisti nuvežti automobilį patikrinti į servisą (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 00 sek.). Atsakovas siūlė jiems kartu atlikti automobilio apžiūrą servise jų pasirinktame servise (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 10 sek., 51 min. 25 sek.);

23.2. Liudytojas T. S. parodė, kad atsakovas nesiūlė nuvežti automobilį į servisą (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 20 sek.). Atsakovas nesiūlė automobilio patikrinti techninėje apžiūroje (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 5 min. 20 sek.). Ieškovė netikrino automobilio techninėje apžiūroje, kadangi sandorį sudarė vakare, nebūtų spėję užsiregistruoti į techninę apžiūrą (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 5 min. 00 sek.). T. S. patikėjo atsakovu, kad jis yra sąžiningas, tvarkingas pardavėjas ir neturės problemų, “praeis” techninę apžiūrą (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 40 sek., 15 min. 30 sek., 42 min. 20 sek.);

23.3. Liudytojas G. B. parodė, kad neturėjo galimybės nuvežti patikrinti automobilio, kadangi jau buvo vakaras (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. 20 sek.);

23.4. Liudytoja K. R. parodė, kad ji ir atsakovas abi dienas siūlė jiems nuvežti patikrinti automobilį, tačiau jie nenuvyko (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 59 min. 50 sek., 2 val. 22 min. 50 sek.).

24. Nors šalių paaiškinimai dėl siūlymų patikrinti automobilį servise ir valstybinėje techninėje apžiūroje yra priešingi, tačiau bet kuriuo atveju aplinkybė, kad prieš perkant automobilis nebuvo patikrintas servise ar valstybinėje techninėje apžiūroje, nėra itin reikšminga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki pirmosios valstybinės techninės apžiūros atlikimo automobilis pravažiavo nedaug (768 km (139 055 km – 138 287 km), jis stovėjo T. S. namo kieme. Nors atsakovas nurodė kitą kilometražą, tačiau jis nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis), be to, nežymiai skiriasi nuo šio skaičiaus. Tai reiškia, kad automobilio trūkumai iš esmės neeksploatuojant automobilio galėjo ir greitai nepaaiškėti. Ieškovė apie automobilio trūkumus (pavyzdžiui, skysčių nutekėjimą) sužinojo pirmą kartą atlikus privalomąją techninę apžiūrą. Vėliau, iki antrosios, jau sėkmingos techninės apžiūros, automobilis nuvažiavo taip pat nedaug – 150 km. Po to iki pirmosios ir antrosios ekspertizių atlikimo automobilis nuvažiavo taip pat sąlyginai nedaug – 670 km. Ekspertizėse buvo nustatyti automobilio defektai, kurių, akivaizdu, ieškovė, T. S. negalėjo pastebėti apžiūros metu, prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Nors atsakovas itin akcentavo, jog su tokiais trūkumais, kurie buvo vėliau konstatuoti ekspertizės aktu, automobilis nebūtų galėjęs sėkmingai atlikti valstybinę techninę apžiūrą, tačiau teismas pabrėžia, kad automobilio trūkumai aiškėjo ilgainiui naudojantis juo, jį ne kartą remontuojant, be to, per pirmąją valstybinę techninę apžiūrą nebuvo nustatyti visi tokie pažeidimai kaip ekspertizės metu (pavyzdžiui, nenustatyti važiuoklės trūkumai), meistras paruošė automobilį antrajai valstybinei techninei apžiūrai (ypač sutvarkė tik didžiausias, tačiau ne visas vietas, pro kurias tekėjo alyva). Svarbu pabrėžti, jog pagrindinė problema buvo tai, kad nuolat iš skirtingų automobilio variklio vietų lašėjo alyva, todėl nustatyti tokį automobilio trūkumą reikėjo laiko.

25.1. Automobilio (duomenys neskelbtini), 1,6 l., hečbeko skelbime yra nurodyta, kad rida 138 000 km (spidometro fotonuotraukoje yra nurodyta rida 138 287 km). Skelbimo aktyvavimo data 2023 m. vasario 22 d. Komentaras: Lietuvoje neeksploatuotas, rida originali (el. b. t. 1, l. 93);

25.2. 2023 m. gegužės 30 d. Lietuvoje automobiliui (duomenys neskelbtini) buvo atlikta techninė apžiūra. Pateikta išvada, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Nurodyti trūkumai: 1. Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Sureguliavimas. Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų; 2. Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Atitiktis nustatytiems reikalavimams. Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva ar ryškumas, žibinto padėtis, išdėstymas, ženklinimas neatiitnka nustatytų reikalavimų (kairė, galas). 3. Kita tarša. Skysčio nuotėkis. Bet koks skysčio nuotėkis, isškyrus vandenį, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams; 4. Stiklų būklė. Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs (pažeistas) ir pažeidimas prisikiriamas prie leidžiamų pažeidimų. Nurodyta automobilio rida 139 055 km (el. b. t. 1, l. 156);

25.3. 2023 m. birželio 14 d. Lietuvoje automobiliui (duomenys neskelbtini) buvo sėkmingai atlikta techninė apžiūra, tai yra pateikta išvada, jog ketinamos registruoti Lietuvos Respublikoje tranpsorto priemonės privalomoji techninė apžiūra atlikta, transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Nurodyta automobilio rida 139 205 km (el. b. t. 1, l. 69, 82, 91);

25.4. UAB „Autopretenzija“ 2023 m. birželio 23 d. Transporto priemonės apžiūros akte yra nurodyta, kad 2023 m. birželio 23 d. Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras, UAB apžiūrėjo automobilį “Peugeot 308”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rida 139 875 km, nustatyti defektai: 1. Stiprus variklio alyvos nuotėkis; 2. Greičių dėžės alyvos nuotėkis; 3. Važiuoklė netvarkinga (svirties įvorė, šarnyras); 4. Stabdžių sistema netvarkinga; 5. Apšvietimo sistema netvarkinga; 6. Kėbulas netvarkingas (sparnas skilęs); 7. Variklio aušinimo skystis išbėga iš aušinimo sistemos. Defektai aprašyti detaliau: patikrinus variklio alyvos kiekį variklyje matuoklėje matėsi minimalus privalomas lygis. Buvo papildyta variklio alyvos iki gamintojo reikalaujamos normos. Papildžius variklio alyvą iki reikiamos normos buvo paleistas (užvestas) variklis. Apžiūrėjus automobilio variklį yra nustatytas didelis variklio alyvos nuotėkis. Automobilio variklio kompiuterinė diagnostika fiksuoja alyvos lygio klaidą. Varikliui dirbant laisva eiga jaučiasi netolygus variklio darbas. Variklis apsitepalavęs, kas rodo, kad dėl variklio atskirų dalių gedimo variklio atskiros dalys susijungia ne vienoje plokštumoje (variklio bloko sąlyčio kraštai nesusijungia kaip nustato gamintojas su cilindrų bloko kraštais), ko pasekoje pro mikro tarpus dėl variklio alyvos slėgio pastaroji sunkiasi pro tarpus ir per variklį nuteka žemyn ir teršia gamtą. <…> Taip pat nustatytas ir greičių dėžės alyvos nuotėkis. Atliekant automobilio kėbulo apžiūrą buvo nustatyta, kad priekinis stiklas turi įdaužą, o priekinis sparnas yra skilęs, galinis žibintas neatitinka europietiškam automobiliui. Automobilio stabdžių galiniai diskai yra nudilę, taip pat suskirdę galinio tilto įvorės, išplyšę priekinių svirčių įvorės ir pažeista šarnyro apsauginė guma, veikia nekorektiškai. Numatomi atstatymo / remonto darbai: 1. Automobilio variklio alyvos nuotėkio remontas; 2. Automobilio pavarų dėžės alyvos nuotėkio remontas; 3. Automobilio važiuoklės remontas; 4. Automobilio stabdžių sistemos remontas; 5. Galinio žibinto keitimas. Viso kaina 1 400,00 Eur (el. b. t. 1, l. 84–86);

25.5. UAB „Autopretenzija“ 2023 m. liepos 14 d. Transporto priemonės apžiūros akte yra nurodyta, kad 2023 m. birželio 23 d. Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras, UAB apžiūrėjo automobilį “Peugeot 308”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rida 139 875 km, nustatyti defektai: 1. Stiprus variklio alyvos nuotėkis; 2. Greičių dėžės alyvos nuotėkis; 3. Važiuoklė netvarkinga (svirties įvorė, šarnyras); 4. Stabdžių sistema netvarkinga; 5. Apšvietimo sistema netvarkinga; 6. Kėbulas netvarkingas (sparnas skilęs); 7. Variklio aušinimo skystis išbėga iš aušinimo sistemos. Defektai aprašyti detaliau: patikrinus variklio alyvos kiekį variklyje matuoklėje matėsi minimalus privalomas lygis. Buvo papildyta variklio alyvos iki gamintojo reikalaujamos normos. Papildžius variklio alyvą iki reikiamos normos buvo paleistas (užvestas) variklis. Apžiūrėjus automobilio variklį yra nustatytas didelis variklio alyvos nuotėkis. Automobilio variklio kompiuterinė diagnostika fiksuoja alyvos lygio klaidą. Varikliui dirbant laisva eiga jaučiasi netolygus variklio darbas. Variklis apsitepalavęs, kas rodo, kad dėl variklio atskirų dalių gedimo variklio atskiros dalys susijungia ne vienoje plokštumoje (variklio bloko sąlyčio kraštai nesusijungia kaip nustato gamintojas su cilindrų bloko kraštais), ko pasekoje pro mikro tarpus dėl variklio alyvos slėgio pastaroji sunkiasi pro tarpus ir per variklį nuteka žemyn ir teršia gamtą. <…> Taip pat nustatytas ir greičių dėžės alyvos nuotėkis. Patikrininus automobilio variklį buvo pastebėta, kad automobilio varikliui dirbant aušinimo skystis yra išstumiamas lauk iš aušinimo sistemos. Taip gali nutikti, kai yra variklio galvutės tarpinių pažeidimų ir bei pačios galvutės trūkių. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai, yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja patenkanti kompresija į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai neįsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai gali susidaryti oro kamštis. Tokiu atveju temperatūrinio daviklio aplinkos temperatūra bus žemesnė ir jis laiku neįjungs ventiliatoriaus. Taip pat variklio alsuoklis veikia netinkamai. Atliekant automobilio kėbulo apžiūrą buvo nustatyta, kad priekinis stiklas turi įdaužą, o priekinis sparnas yra skilęs, galinis žibintas neatitinka europietiškam automobiliui. Automobilio stabdžių galiniai diskai yra nudilę, taip pat suskirdę galinio tilto įvorės, išplyšę priekinių svirčių įvorės ir pažeista šarnyro apsauginė guma, veikia nekorektiškai Numatomi atstatymo / remonto darbai: 1. Automobilio variklio alyvos nuotėkio remontas; 2. Automobilio pavarų dėžės alyvos nuotėkio remontas; 3. Automobilio važiuoklės remontas; 4. Automobilio stabdžių sistemos remontas; 5. Galinio žibinto keitimas. 6. Automobilio variklio aušinimo sistemos remontas. Viso kaina 2 300,00 Eur (el. b. t. 1, l. 87–90). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas T. S. parodė, jog vėliau su aušinimo sistema neturėjo problemų (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 40 sek.);

25.6. Byloje yra automobilio fotonuotraukos (el. b. t. 1, l. 13, 14, 17–19, 23, 24, 28–31, 33–35, 37, 39, 47–48, 59–61);

25.7. Ieškovė paaiškino, kad pabandė pavažinėti automobiliu jos tėvai (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 50 sek.). Iki tol, kol ieškovė pradėjo vairuoti automobilį, jis buvo jų namų teritorijoje (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 00 sek.);

25.8. Ieškovės atstovas paaiškino, kad pradėjus eksploatuoti transporto priemonę, pravažiavus trumpą kilometražą, paaiškėjo jos trūkumai – alyvos, aušinimo skysčio prasisunkimas (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 00 sek., 49 min. 45 sek., 1 val. 25 min. 30 sek.). Visi nustatyti pažeidimai yra neakivaizdūs (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 50 sek.);

25.9. Atsakovo nuomone, plyšus šarnyrui, sudilus stabdžių diskams “nepraeisi” techninės apžiūros (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 45 sek.). Atsakovas stebisi, kodėl po sėkmingos automobilio techninės apžiūros, praėjus tik 9 dienoms, buvo surašyta tiek daug trūkumų ir kodėl jie tokie (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 5 sek., 1 val. 2 min. 30 sek.);

25.10. Liudytojas T. S. parodė, kad įpylus langų apiplovimo skystį į bakelį neveikė (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 30 sek.). Meistras pasakė, kad relės ir varikliukas yra sugedę (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 10 sek.). Meistras sutvarkė langų apiplovimą (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 50 sek.). Po nesėkmingos techninės apžiūros T. S. nuvarė automobilį pas meistrą V. Ten nustatė, kad yra alyvos prasiskverbimai pro variklio galvutę, pusašius, variklio tepalo filtro kronšteiną. Riebokšliai buvo apdengti silikonu. Tarpinės buvo ne guminės, o sukietėjusios. Meistras pakeitė tik pagrindines detales (mazgus), kur buvo didžiausi nutekėjimai, tepalus, tepalai nebetekėjo (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 10 sek., 45 min. 20 sek., 51 min. 20 sek., 52 min. 20 sek.). Įstatė plastikinį adapterį ir švietė raudona šviesa (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 35 sek.). Sureguliavo „faras“ (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 45 sek.). T. S. sumokėjo meistrui apie 500 Eur (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 20 sek.). Iki tol, kai ieškovė pradėjo važinėti automobiliu, T. S. važiavo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ieškoti automobiliui detalių, viso 300–400 km. Kitu laiku automobilis stovėjo kieme, ant trinkelių, kadangi dukra neturėjo vairuotojo pažymėjimo, buvo brangu mokėti draudimo mokestį, T. S. su sutuoktine turėjo savo automobilius (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 30 sek., 54 min. 40 sek.). Automobiliui stovint tepalai jau lašėjo (matėsi keli lašėjimai), tačiau T. S. nemanė, kad tai tikrins techninėje apžiūroje (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 00 sek.). Po sėkmingos techninės apžiūros atlikimo, ieškovei važiavus į (duomenys neskelbtini), T. S. vėl pastebėjo tamsius alyvos lašus 3–4 vietose (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 20 sek., 48 min. 00 sek., 53 min. 40 sek.). Iki remonto transporto priemonė buvo eksploatuojama sekant alyvos lygį, kadangi ieškovė turėjo važinėti į darbą degalinėje „(duomenys neskelbtini) “ (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 30 sek.). Apžiūros metu buvo nustatyta, kad tepalas laša pro kitus mazgus nei buvo pataisęs meistras V. (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 30 sek.). Antrosios apžiūros metu buvo nustatyta, kad išsiplėtimo bakelio kamštelis buvo sutrūkinėjęs. Jį galėjo nupūsti slėgis aušinimo sistemoje (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 20 sek.);

25.11. Liudytojas G. B. parodė, kad T. S. vėliau sakė, kad tepalai bėga (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. 15 sek.);

25.12. Liudytojas V. J. parodė, kad T. S. 3 ar 4 kartus kreipėsi į jį dėl automobilio (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 29 min. 50 sek., 1 val. 40 min. 10 sek.). Iš pradžių pagal konkretų T. S. prašymą keitė tik tepalus ir filtrus (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 28 min. 5 sek., 1 val. 32 min. 15 sek., 1 val. 41 min. 10 sek.). Pirmas kartas buvo einamasis remontas (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 34 min. 20 sek.). Klientas pavažinėjo mėnesį (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 28 min. 10 sek.). Per vožtuvų dangtelį pradėjo leisti tepalus (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 28 min. 30 sek.). Antrą kartą pakeitė vožtuvų dangtelių tarpines. Sena tarpinė buvo sukietėjusi (kai ilgai stovi automobilis). Nusiima viršutinis vožtuvo dangtelis ir keičiama tarpinė į naują. Tarpinės pakeitimas negalėjo pabloginti variklio darbo (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 32 min. 30 sek., 1 val. 34 min. 30 sek.). Vėliau, po savaitės ar dviejų savaičių, pro greičių dėžės pusašio riebokšlius pradėjo leisti tepalus. Pakeitė riebokšlius (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 28 min. 40 sek., 1 val. 33 min. 30 sek., 1 val. 37 min. 10 sek.). Prie aušintuvo tarpinę keitė (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min. 10 sek.). Šitas darbas negalėjo lemti aušinimo sistemos gedimo (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 36 min. 40 sek.).

26. Tuo pačiu pažymima, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog momentas, kada naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas patiria trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, dar nereiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan. Tik nuo to momento, kai paaiškėja arba turėjo paaiškėti, kad nėra galimybės naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį dėl to, kad jis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, turi būti pradedamas skaičiuoti protingas laikas, per kurį pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 42 punktas).

27. Konkretūs automobilio defektai ginčo šalių nebuvo aptarti nei žodžiu, nei pirkimo–pardavimo sutartyje. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl ekspertizės akte nurodytų defektų automobilio naudoti pagal paskirtį nebuvo galima. Tuo tarpu aplinkybių, paneigiančių pardavėjo (atsakovo) atsakomybę, byloje nenustatyta, t. y. atsakovas neįrodė, kad informavo ieškovę apie automobilio defektus ir (ar) kad defektai galėjo būti vizualiai matomi daikto apžiūros metu, todėl atsakovas negalėjo nežinoti apie parduodamo daikto kokybę (CK 6.327 straipsnio 1–3 dalys). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei buvo perduotas kokybės reikalavimų neatitinkantis daiktas, kurio nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, ir ieškovei šios aplinkybės nebuvo atskleistos (žinomos).

28. Nagrinėjamoje byloje tai, kad ieškovės įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti pravažiavus daugiausiai 768 km nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki pirmosios valstybinės techninės apžiūros, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį.

29. Kadangi automobilio trūkumai išaiškėjo tik atlikus automobilio valstybinę techninę apžiūrą ir techninę apžiūrą Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras, UAB, konstatuojama, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovė nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Šiuo atveju pardavėjas neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavęs pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti.

Žemesnės instancijos teismas

30. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjos kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėja, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan. (CPK 178 straipsnis).

31. Teismas pastebi, kad ši byla savo aplinkybėmis yra pakankamai panaši į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 nurodytas aplinkybes.

Dėl pažeistų teisių gynybos būdų

32. Sistemiškai įvertinus teisės aktų nuostatas galima daryti išvadą, jog pirkėjas nesutikdamas su parduoto daikto kokybe turi teisę pareikšti rašytinę pretenziją. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, be kita ko, kad vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. CK 6.228¹⁰ straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą: 1) pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; arba 2) pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties. Šio straipsnio 8 dalyje yra pažymėta, kad pareiga įrodyti, kad laikėsi šio straipsnio reikalavimų dėl sutarties atsisakymo, tenka vartotojui.

33. Priklausomai nuo to, ar sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ar vartojimo sutartis, teisės aktai numato įvairius terminus pareikšti pretenziją. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas reikalavimams dėl gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų pareikšti skaičiuojamas nuo daiktų atgabenimo į paskirties vietą dienos. CK 6.348 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas. CK 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad vartotojas turi teisę, nenurodydamas priežasties ir nepatirdamas kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.228¹¹ straipsnyje, išlaidų, per keturiolika dienų atsisakyti nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, be kita ko, kad vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. CK 6.364 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą). Vadovaujantis 3 dalimi pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai.

34. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, be kita ko, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Vartotojų kreipimusis pardavėjai ir paslaugų teikėjai nagrinėja neatlygintinai.

35. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad tais atvejais, kai bylą, kurioje pirkėjas yra pareiškęs reikalavimą priteisti iš naudoto automobilio pardavėjo trūkumų, dėl kurių automobilis neatitiko įprastų reikalavimų, šalinimo išlaidų atlyginimą, nagrinėjantis teismas nustato, kad pirkėjas įvykdė pareigą informuoti pardavėją apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams, tačiau tai padarė netinkamai, dėl to pardavėjas neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, inter alia, trūkumų šalinimo būdui ir kainai, teismas privalo įvertinti į bylą pateiktus įrodymus, o CPK nustatytais atvejais – sudaryti galimybę pardavėjui pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio trūkumai galėjo būti pašalinti kokybiškai atliekant darbus, panaudojant kokybiškas detales ir pan. už mažesnę kainą ir (arba) kitokiu būdu, kad tik dalis darbų ir (ar) panaudotų detalių susiję su trūkumų šalinimu, o kiti darbai ir (ar) detalės panaudoti automobiliui atnaujinti, gerinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 48 punktas).

36. Byloje yra nustatyta, kad ieškovės tėvas T. S. po valstybinės techninės apžiūros žodžiu (telefono skambučiu) informavo atsakovo sugyventinę K. R. apie automobilio trūkumus ir kvietė kartu atlikti automobilio apžiūrą. Nors K. R. teigė, jog skambučio metu atsakovas buvo išvykęs į užsienį, tačiau, teismo vertinimu, tai niekaip nesutrukdė jai elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant pranešti atsakovui apie T. S. skambutį. K. R. tik po savaitės informavo atsakovą apie skambutį, kai atsakovas grįžo į Lietuvą. Po to T. S. informavo raštu (žinutėmis) K. R., kad ketinama atlikti ekspertizę. Nors K. R. ir atsakovas nurodė, jog K. R. telefonas yra senas, todėl negalėjo atidaryti T. S. siųstų MMS žinučių, tačiau byloje nėra duomenų, jog jie techniškai negalėjo perskaityti žinučių ar kreipėsi dėl to pagalbos į kitus asmenis (CPK 178 straipsnis), be to, žinutes jie buvo gavę iš T. S. tel. Nr., su kuriuo jau K. R. žodžiu kalbėjosi apie automobilio trūkumus, taip pat atsakovas, K. R. neneigė, jog gavo žinutes. Taip pat teismas pažymi, kad atsakovas, K. R. nesikreipė į T. S. prašydami perkelti ekspertzės atlikimo datą motyvuojant tuo, kad jiems reikia laiko rasti apie automobilius nusimanantį asmenį, kuris važiuotų kartu į apžiūrą. Vėliau atsakovui pateikė rašytinę pretenziją. Teismas kritiškai vertina K. R. parodymus, kad ji negavo rašytinės pretenzijos, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rašytinė pretenzija buvo išsiųsta, gauta, o K. R. nurodyto teiginio nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai (CPK 178 straipsnis).

36.1. Ieškovė paaiškino, kad ieškovės tėtis paskambino atsakovo sutuoktinei dėl automobilio trūkumų, kadangi jos numeris buvo nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 25 sek.);

36.2. Ieškovės atstovas paaiškino, kad pirmąją pretenziją T. S. atsakovui išreiškė žodžiu, telefonu (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 40 sek.);

36.3. Atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovė nesikreipė į atsakovą po pirmosios nesėkmingos techninės apžiūros dėl automobilio trūkumų šalinimo (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 10 sek.);

36.4. Liudytojas T. S. parodė, kad paskambino sutartyje nurodytu numeriu atsakovo sutuoktinei, pasakė ligšiolinę istoriją, taip pat, kad vėl matyti tepalo nuotekos ir bus nemažai investicijų (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 25 sek., 46 min. 30 sek.). T. S. jai pasiūlė ne prašant atlyginti jau patirtas T. S. išlaidas grąžinti automobilį ir jie grąžintų jiems 3 400 Eur. Atsakovo sutuoktinė atsisakė (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 10 sek.);

36.5. Liudytoja K. R. parodė, kad daugiau nei po 2 mėnesių nuo sutarties sudarymo, po automobilio įregistravimo, po sėkmingo techninės apžiūros atlikimo, jai (sutartyje buvo nurodytas jos tel. Nr.) paskambino T. S. ir pasakė, kad po automobilio registracijos, praėjus savaitei ar dvejoms, kažkas negerai, jis taisė automobilį, nori grąžinti automobilį (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 15 sek., 2 val. 8 min. 30 sek., 2 val. 10 min. 40 sek., 2 val. 14 min. 10 sek.). Ji atsakė, kad atsakovas yra išvykęs į užsienį, ji viena negali priimti automobilio, nes pardavėjas yra atsakovas (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 35 sek.). T. S. tą pačią ar kitą dieną paskambino ir pasakė, kad jis organizuos ekspertizę (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 52 min. 00 sek., 2 val. 11 min. 40 sek.). Praėjus savaitei, pusantros savaitės, grįžus atsakovui ji pasakė jam apie T. S. skambutį (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 16 min. 5 sek.);

36.6. 2023 m. birželio 21 d. T. S. išsiuntė žinutę atsakovo sutuoktinei, kurioje nurodė, kad, kaip ir kalbėjo telefonu, 2023 m. kovo 23 d. jo dukra iš atsakovo įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Pradėjus eksploatuoti automobilį, o paskui pristačius techninei apžiūrai buvo nurodyti trūkumai: nuolatinis tepalų skverbimasis iš variklio. Po nesėkmingos techninės apžiūros pagal matomus tepalo prasiskverbimus pakeista variklio dangtelio ir tepalo filtro kronšteino tarpinės ir pusašių riebokšliai. Nuplautas variklis. Visas remontas tepalų kiekio tekėjimą sumažino, bet tepalų prasiskverbimas tęsiasi iš kitų variklio detalių jungčių. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas Jūsų tel. Nr., informuoja, kad 2023 m. birželio 23 d., 14 val. 00 min., automobilių servise adresu (duomenys neskelbtini), bus atlikta ekspertizė dėl potencialios žalos arba galimo tolesnio remonto išlaidų atlyginimo. Prašo sudalyvauti (el. b. t. 1, l. 25);

36.7. 2023 m. liepos 12 d. T. S. išsiuntė žinutę atsakovo sutuoktinei, kurioje nurodė, kad 2023 m. kovo 23 d. jo dukra iš atsakovo įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini). Pradėjus eksploatuoti automobilį, o paskui pristačius techninei apžiūrai buvo nurodyti trūkumai: nuolatinis tepalų skverbimasis iš variklio. Po nesėkmingos techninės apžiūros pagal matomus tepalo prasiskverbimus pakeista variklio dangtelio ir tepalo filtro kronšteino tarpinės ir pusašių riebokšliai.Nuplautas variklis. Visas remontas tepalų kiekio tekėjimą sumažino, bet tepalų prasiskverbimas tęsiasi iš kitų variklio detalių jungčių. Papildo, kad 2023 m. liepos 2 d. atsirado papildomos variklio problemos. Kadangi pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas Jūsų tel. Nr., informuoja, kad 2023 m. liepos 14 d., 10 val. 00 min., automobilių servise adresu (duomenys neskelbtini), bus atlikta pakartotinė ekspertizė dėl potencialios žalos arba galimo tolesnio remonto išlaidų atlyginimo. Prašo sudalyvauti (el. b. t. 1, l. 62);

36.8. Ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovas neatvyko į transporto priemonės apžiūrą (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 20 sek.);

36.9. Atsakovas paaiškino, kad 2023 m. birželio 21 d., 2023 m. liepos 12 d. žinutes gavo sutuoktinė (pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas sutuoktinės numeris) (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 10 sek.). T. S. išsiuntė MMS žinutes, kurių atsakovas senu, „mygtukiniu“ telefonu negalėjo atidaryti (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 30 sek.). Kita vertus, atsakovas neneigia, kad negavo informacijos (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 35 sek.). 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. liepos 14 d. nedalyvavo automobilio apžiūroje, kadangi ne visada būna Lietuvoje, ieško užsienyje automobilių (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 55 sek.). Nesikreipė į ieškovę dėl apžiūros datos atidėjimo (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 30 sek.). K. R. nevažiavo, nes nesupranta (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 5 sek.);

36.10. Liudytojas T. S. parodė, kad atsakovas po žinučių jiems apie automobilio apžiūrų laiką nepaskambino, taip pat neatvyko į automobilio apžiūras (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 00 sek., 46 min. 30 sek.);

36.11. Liudytoja K. R. parodė, kad jie žinojo, kad ieškovė, T. S. eis į apžiūras (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 52 min. 30 sek.). Ji negalėjo atidaryti žinučių, kadangi jos telefonas yra senas (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 52 min. 35 sek.). Jiems irgi reikėjo laiko rasti asmenį, kuris nusimano apie automobilius ir galėtų kartu vykti į apžiūrą. Ji nesikreipė į tokį asmenį (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 53 min. 10 sek., 2 val. 20 min. 00 sek.). Daugiau jiems neskambino (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 53 min. 40 sek.);

36.12. V. S. 2023 m. rugsėjo 1 d. pretenzija V. V. pareikalavo kompensuoti jai defektų šalinimo kaštus – 2 800,00 Eur, kompensuoti 438,50 Eur patirtas išlaidas (el. b. t. 1, l. 49–58). 2023 m. rugsėjo 5 d. buvo sumokėta už siuntą (el. b. t. 1, l. 104), 2023 m. rugsėjo 5 d. siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimta, 2023 m. rugsėjo 14 d. įteikta gavėjui (el. b. t. 1, l. 15);

36.13. Ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovas nesureagavo į rašytinę pretenziją (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 30 sek.);

36.14. Atsakovas paaiškino, kad jis neturi 2023 m. rugsėjo mėn. pretenzijos (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 40 sek.);

36.15. Liudytojas T. S. parodė, kad atsakovas nesureagavo į rašytinę pretenziją (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 31 min. 15 sek.);

36.16. Liudytojas G. B. parodė, kad T. S. sakė, kad atsakovas su juo nekalba (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. 20 sek.);

36.17. Liudytoja K. R. parodė, kad jie gavo registruotą laišką su 2 tos pačios dienos aktais, be pretenzijos (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 53 min. 40 sek., 1 val. 54 min. 40 sek.). Pretenziją gavo kartu su procesiniais dokumentais (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 54 min. 30 sek., 2 val. 12 min. 10 sek.). Ji nesikreipė į aktus surašiusią įmonę ar T. S. prašant paaiškinti (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 54 min. 30 sek., 2 val. 36 min. 50 sek.).

37. CK 6.334 staipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, be kita ko, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“ turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023, 33 punktas).

39. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovo, liudytojo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė pašalino automobilio defektus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis galėjo sutvarkyti automobilio trūkumus pigiau nei ieškovė.

39.1. 2023 m. spalio 19 d. pardavėjas R. C. išrašė sąskaitą faktūrą pirkėjui T. S., kurioje nurodytos panaudotos dalys ir medžiagos, atliktos paslaugos, suma 2 077,22 Eur (el. b. t. 1, l. 32). 2023 m. spalio 19 d. T. S. atliko 2 077,22 Eur pavedimą A. V., pervedimo paskirtyje yra nurodyta “Sąskaita RC23 Nr. (duomenys neskelbtini) už Peugeot 308 remontą” (el. b. t. 1, l. 41–42);

39.2. Ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė susiremontavo transporto priemonę pagal nustatytus trūkumus (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 30 sek.). Reikalavimai yra susiję su variklio ir pavarų dėžės remontu. Ieškovė neprašo atlyginti išlaidų, patirtų dėl netvarkingo kėbulo, apšvietimo sistemos, stabdžių sistemos remonto (2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 30 sek.);

39.3. Atsakovas paaiškino, kad jie patys pradėjo remontuoti automobilį (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 20 sek.). Atsakovas nesutinka, kad savo lėšomis galėjo pašalinti automobilio trūkumus (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 30 sek.). Atsakovas galėjo sutvarkyti pigiau (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 45 sek., 52 min. 40 sek.). Dėl riebokšlių, apipurškimo jis nieko nesako, tačiau nereikėjo lįsti prie variklio (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 50 sek.);

39.4. Liudytojas T. S. parodė, kad pasitaupius pinigų remontui paskelbė PEUGEOT klube, kad reikalingas remontas pagal nurodytus trūkumus. Gavo meistrų rekomendacijas (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 00 sek., 36 min. 10 sek.). Meistras pasakė, kad tepalas teka iš bet kur, todėl tikslingiau yra išimti variklį ir pakeisti tarpines, kuriose matyti pratekėjimai (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 10 sek.).

40. Nagrinėjamu atveju automobilio pirkėja pareikalavo pardavėjo atlyginti jai automobilio remonto išlaidas – 2 077,22 Eur. Taigi ieškovė pareikalavo atsakovo atlyginti jo išlaidas automobilio trūkumams ištaisyti, ieškovė patvirtino, kad po atliktų darbų automobilį galima naudoti pagal jo paskirtį. Svarbu pabrėžti, kad toks ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra netgi ne kraštutinis, o siekiantis išsaugoti sutartį (pvz., CK 6.334 staipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas; CK 6.364¹ straipsnio 1 dalis, 4 dalies 3 punktas numato galimybę vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį).

41. Atsakovo skaičiavimu nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki remonto, už kurį išrašyta sąskaita, automobilis pravažiavo 2 684 km (2024 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 45 sek.). Atsiliepime į ieškinį yra argumentuojama, kad variklio tarpinių keitimas, pusašių riebokšlių keitimas, priekinio lango apiplovimo valdymo bloko remontas ir priekinio lango apiplovimo varikliuko keitimas, stabdžių diskų, stabdžių trinkelių, variklio alyvos filtro ir variklio alyvos keitimas yra natūraliai sąlygota periodinė automobilio eksploatavimo priežiūros priemonė, užtikrinanti jo tinkamą veikimą. Atsakovo atstovas domėjosi, ar sąskaitoje nurodyti variklio paskirstymo diržo pakeitimas, alyvos siurblio grandinės pakeitimas, paskirstymo komplekto pakeitimas, freono pakeitimas yra profilaktiniai variklio darbai, ar buvo būtina juos atlikti tam, kad pašalinti tepalo lašėjimus (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 30 sek.). T. S. parodė, kad išėmus variklį kai kurios detalės (sankaba, grandinė) buvo nusidėvėjusios, rekomendavo pasikeisti tam, kad kelyje nebūtų problemų (2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 00 min. 15 sek.). Sąskaitoje yra nurodyti šios panaudotos medžiagos ir dalys bei atliktos paslaugos: alyvos siurblio grandinė, paskirstymo komplektas, 2 pavarų dėžės riebokšliai, alkūninio veleno priekinis ir galinis riebokšliai, variklio alyva, tepalo filtras, freonas, alkūninio veleno riebokšlių keitimas, paskirstymo komplekto keitimas, pusašių riebokšlių keitimas, įvairių komponentų ardymas / surinkimas (el. b. t. 1, l. 32). Nors atsakovo atstovas abejojo, ar šie sąskaitoje nurodyti darbai buvo būtinai tam, kad automobilį būtų galima naudoti pagal paskirtį, o ne atliktas automobilio einamasis remontas, tačiau teismas neskaido atliktų darbų, vertina juos kaip vientisą visumą, darbus, kuriuos reikėjo atlikti tam, kad automobilį būtų galima naudoti pagal jo įprastą paskirtį ir to nebuvo galima padaryti prieš ieškovei įsigyjant automobilį, sąskaitoje nurodyti darbai, kuriuos paminėjo atsakovas ar jo atstovas, yra susiję su variklio, greičio dėžės, kondicionieriaus trūkumais. Teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra paminėjęs, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023, 49 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esminiams automobilio trūkumams, lėmusiems negalimumą jį eksploatuoti, išaiškėjus tik po atliktos automobilio valstybinės techninės apžiūros ir techninės apžiūros Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras, UAB, pirkėja iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjos reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Dėl nuostolių atlyginimo

43. Pardavėja UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras 2023 m. birželio 23 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą pirkėjai J. S. 181,50 Eur sumai už automobilio apžiūrą, defektavimą (el. b. t. 1, l. 38). T. S. sumokėjo UAB Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras 181,50 Eur, mokėjimo paskirtis „serija AKDC Nr. (duomenys neskelbtini)“ (el. b. t. 1, l. 20).

44. T. S. sumokėjo UAB “Diginet LTU” 15,00 Eur, mokėjimo paskirtis „107 transporto skelbimo duomenų pateikimas“ (el. b. t. 1, l. 21, 27).

45. 2023 m. birželio 16 d. paslaugų teikėja UAB “Autopretenzija” ir klientė V. S. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį (el. b. t. 1, l. 94–103). 2023 m. birželio 16 d. paslaugų teikėja UAB “Autopretenzija” ir paslaugų gavėja V. S. sudarė Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties 2 priedą, pagal kurį UAB “Autopretenzija” konsultuoja paslaugų gavėją, jo vardu ruošia ieškinį teismui (el. b. t. 1, l. 36). Pardavėja UAB “Autopretenzija” 2023 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą pirkėjai J. S. 242,00 Eur sumai už konsultacijas įskaitant pretenzijų, duomenų ar įrodymų surinkimą, konsultavimą dėl defektavimo ir kt. (el. b. t. 1, l. 83). T. S. sumokėjo UAB „Autopretenzija“ 242,00 Eur, mokėjimo paskirtis „Konsultacija dėl transporto priemonės Peugeot 308 Vin (duomenys neskelbtini) dėl pažeistų teisių gynimo“ (el. b. t. 1, l. 22). Pardavėja UAB “Autopretenzija” 2023 m. lapkričio 8 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą pirkėjai J. S. 363,00 Eur sumai už konsultacijas įskaitant pretenzijų, duomenų ar įrodymų surinkimą, konsultavimą dėl defektavimo ir kt. (el. b. t. 1, l. 65). 2023 m. lapkričio 17 d. T. S. atliko 363,00 Eur pavedimą, pavedimo paskirtyje nurodyta „Konsultacija dėl transporto priemonės Peugeot 308 Vin (duomenys neskelbtini) dėl pažeistų teisių gynimo“ (el. b. t. 1, l. 45–46).

46. 2023 m. lapkričio 7 d. T. S. atliko 23,99 Eur pavedimą UAB “cV Group” už informaciją iš „carvertical.com“ (el. b. t. 1, l. 43–44). Byloje yra 2023 m. lapkričio 7 d. ginčo automobilio ataskaita (el. b. t. 1, l. 66–82).

47. Apylinkės teismo vertinimu, minėtos išlaidos yra ieškovės nuostoliai, patirti dėl netinkamos kokybės automobilio įsigijimo, t. y. tiesioginiame priežastiniame ryšyje, nes priešingu atveju jie nebūtų patirti, t. y. jeigu atsakovas būtų pardavęs techniškai tvarkingą automobilį, ieškovė nurodytų nuostolių nebūtų patyrusi. Sutinkama, kad nagrinėjamu atveju 825,49 Eur žalos dydis yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais. Įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitoks žalos dydžio apskaičiavimas byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Taigi, esant pagrindui konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus bei kitas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 825,49 Eur suma turtinei žalai atlyginti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

48. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Ieškovė sumokėjo 65,00 Eur dydžio žyminį mokestį (el. b. 1 t. l. 105).

50. 2024 m. kovo 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JB 2024-03-14/02 yra nurodyta, kad susipažinimas su civilinės bylos medžiaga, pasirengimas bylos nagrinėjimui kainavo 750,00 Eur ir 157,50 Eur PVM, iš viso 907,50 Eur (el. b. 1 t. l. 173). 2024 m. kovo 17 d. T. S. sumokėjo advokatui Jonui Bložei 907,50 Eur (el. b. 1 t. l. 174).

51. 2024 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JB 2024-05-09/02 yra nurodyta, kad prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo, liudytojų apklausos ir paaiškinimų rengimas, 2,25 val., kainavo 270,00 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. balandžio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje, 1,10 val., kainavo 132,00 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. balandžio 29 d. parengiamajame teismo posėdyje, 1,83 val., kainavo 219,00 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje, 3,50 val., kainavo 420,00 Eur, viso 1 041,60 Eur, ir 218,74 Eur PVM, iš viso 1 260,34 Eur (el. b. 1 t. l. 175). 2024 m. gegužės 13 d. T. S. sumokėjo 1 260,34 Eur (el. b. 1 t. l. 176).

52. 2024 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JB 2024-09-29/01 yra nurodyta, kad pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. liepos 1 d. teismo posėdyje ir 2024 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje, 2,50 val., kainavo 300,00 Eur, pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje, 2 val., kainavo 240,00 Eur, viso 540,00 Eur ir 113,40 Eur PVM, iš viso 653,40 Eur (el. b. t. 2, l. 6). 2024 m. rugsėjo 29 d. T. S. sumokėjo advokatui Jonui Bložei 653,40 Eur (el. b. t. 2, l. 7).

53. Ieškinį tenkinus visiškai ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

54. 2024 m. vasario 14 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 21 yra nurodyta, kad teisinės paslaugos pagal sutartį (procesinių dokumentų rengimas) kainavo 800,00 Eur (el. b. t. 2, l. 10). 2024 m. vasario 14 d. V. V. sumokėjo advokato padėjėjui Juozui Levickui 800,00 Eur (el. b. t. 2, l. 11).

55. 2024 m. rugsėjo 27 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 09271 yra nurodyta, kad pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose kainavo 700,00 Eur (el. b. t. 2, l. 13). 2024 m. rugsėjo 29 d. V. V. sumokėjo D. I. V. advokatų kontorai 700,00 Eur (el. b. t. 2, l. 12).

56. Ieškinį tenkinus visiškai atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

57. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 7,93 Eur, tai yra mažiau nei minimali priteistina suma, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, akcinėje bendrovėje, naudai 2 902,71 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų dviejų eurų 71 ct) dydžio nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 902,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 821,24 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt vieno euro 24 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 65,00 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Robertas Ročys