- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- e2-1456-1176/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19681-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- B. N., V. S.
- Advokatai
- Jonas Bložė, Marius Ramanauskas
- Kategorijos
- 2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.16pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, Brigitai Gimžauskaitei, Anetai Jankovskai, Liucijai Kščenavičienei,
dalyvaujant ieškovei R. G., ieškovės atstovui advokatui Jonui Bložei, atsakovui M. S., trečiajam asmeniui B. N., atsakovo ir trečiojo asmens B. N. atstovui advokatui Mariui Ramanauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. S. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų priteisimo, tretieji asmenys B. N., V. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S., kurį patikslinusi, prašė: nutraukti 2022 m. liepos 3 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą kainą – 7 000,00 Eur sumą, o atsakovui – automobilį; priteisti iš atsakovo 1 094,45 Eur automobilio defektų nustatymo bei remonto kaštus, automobilio saugojimo išlaidas, kurios sudaro 256,00 Eur, o taip pat nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo papildomas išlaidas, kurių dydis sudaro 40,00 Eur per vieną kalendorinį mėnesį; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 66,48 Eur automobilio registravimo valstybės įmonėje „Regitra“ kaštus; priteisti iš atsakovo 544,50 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant pretenziją atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pagal 2022 m. liepos 3 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) iš pardavėjo M. S., sumokėjusi 7 000,00 Eur, įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), 2012 m. gamybos (toliau – ir automobilis). Automobilių pardavimo portale autoplius.lt skelbime (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 7 450,00 Eur. Taip pat skelbime buvo nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Radusi automobilio skelbimą www.autoplius.lt platformoje, ieškovė susisiekė skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pasiteiravo apie automobilio techninę būklę, kur galima būtų apžiūrėti. Pokalbio metu paaiškėjo, kad automobilis yra (duomenys neskelbtini), tad buvo susitarta dėl automobilio apžiūros. Ieškovę nuvežė kitas asmuo. Atvykus į (duomenys neskelbtini), į sutartą vietą atvažiavo asmuo su automobiliu ir prisistatė kaip B. N. (toliau – ir trečiasis asmuo). Kaip paaiškėjo vėliau, automobilį vairavęs ir aprodęs automobilį buvo ne jo savininkas, o trečiasis asmuo. Tai paaiškėjo, kai trečiasis asmuo parodė ieškovei automobilio dokumentus. Dokumentuose automobilio savininkas buvo nurodytas atsakovas M. S. Apžiūrėjusi automobilį ir pasiteiravusi apie paslėptus defektus, trečiasis asmuo nurodė, kad automobilis neturi suodžių filtro/katalizatoriaus. Taip pat ieškovė buvo informuota, kad katalizatorius yra pašalintas tvarkingai ir techninės apžiūros metu jo nepastebės, nes gerai atlikti remonto darbai. Daugiau jokių defektų nenurodė. Taip pat trečiasis asmuo patikino, kad automobilis geros būklės ir techniškai tvarkingas. Automobilis ieškovei tiko, tad buvo sudaryta sutartis. Į sutartį automobilio savininką trečiasis asmuo nurodė/įrašė ne save, o įrašė, kad automobilio savininkas yra atsakovas M. S. Atsakovo vardu sutartyje pasirašė trečiasis asmuo. Taip pat akcentuotina, kad trečiasis asmuo nepateikė jokio įgaliojimo, suteikiančio jam teisę atstovauti ir už atsakovą pasirašyti dokumentus. Automobilio pardavimo suma buvo 7 000, 00 Eur, iš kurių dalį (4 800,00 Eur) trečiasis asmuo gavo grynaisiais iš ieškovės, o likusi suma 2 200,00 Eur buvo pervesti bankiniu pavedimu į V. S. banko sąskaitą (į atsakovo tėvo V. S. banko sąskaitą, šią sąskaitą nurodė trečiasis asmuo). Su atsakovu ieškovei neteko bendrauti nei gyvai, nei telefonu, ji jo nėra mačiusi. Po sutarties pasirašymo, automobilio gedimas buvo pastebėtas po mėnesio laiko (2022 m. rugpjūčio 3 d.) eksploatuojant automobilį. Užvedus automobilio variklį, matėsi labai didelis dūmingumas, kuris tęsėsi ir važiuojant automobiliu. Nedelsdama ieškovė susisiekė su automobilių remonto dirbtuvėmis UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ ir pakomentavusi esamą situaciją, užregistravo automobilį nuodugnesnei apžiūrai, kitai dienai. Atlikus automobilio defektaciją, atlikus jo diagnostiką, konstatuotas turbinos gedimas, tad buvo nutarta palikti automobilį detalesnei diagnostikai, siekiant išsiaiškinti gedimo priežastį bei remonto kaštus. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2022 m. rugpjūčio 30 d. defektiniame akte buvo nustatyti automobilio defektai, tarp jų ir tai, kad automobilio turbina yra sugedusi, automobilio variklis gamina metalo drožles. Kadangi ieškovė atsakovo telefono numerio neturėjo (turėjo tik skelbime nurodytą telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), visą tą laiką dėl automobilio apžiūros ir pirkimo bendravo su trečiuoju asmeniu, apie nustatytus automobilio defektus telefonu žodžiu informavo trečiąjį asmenį. Pokalbio metu trečiasis asmuo prisistatė kaip įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, kuris nurodė, kad labai gerai žino automobilį ir pasakė, kad prieš 6 mėnesius automobiliui jau buvo nustatytas turbinos gedimas, kuris buvo pašalintas pakeitus kita turbina ir atlikti perprogramavimo darbai. Šio gedimo, paslėpto defekto, trečiasis asmuo, prieš ieškovei įsigyjant automobilį, nebuvo nurodęs, taip pat nustatyti defektai nebuvo nurodyti nei sutartyje, nei automobilio skelbime. Prieš įsigyjant šį automobilį trečiasis asmuo jokių remonto ar turbinos keitimą įrodančių sąskaitų faktūrų nepateikė. Kadangi trečiasis asmuo nenurodė atsakovo telefono numerio, iki rugpjūčio 12 d. su trečiuoju asmeniu buvo bendraujama telefono skambučiais ir mėginama susitarti ir išspręsti susidariusią situaciją taikiai. Trečiasis asmuo atsisakė kompensuoti remonto išlaidas ir nurodė, kad ieškovė pati kalta dėl visų gedimų. Trečiajam asmeniui buvo pateiktas automobilio remonto dirbtuvių, atlikusių defektaciją direktoriaus telefono numeris, taigi, jam būtų suteikta visa išsami informacija apie nustatytus paslėptus automobilio defektus. Automobilis nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki ieškinio surašymo dienos yra neeksploatuojamas ir stovi saugomoje aikštelėje. Ieškovei išsiaiškinus kur gyvena atsakovas, ji 2022 m. rugpjūčio 31 d. jam pateikė pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto ir davė 10 dienų terminą pateikti rašytinį atsiliepimą į rašytinę pretenziją. Atsakovui taip pat buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ defektinis aktas. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 12 d. į savo el. paštą gavo laišką iš V. S., kuriame buvo nurodyta, kad su ja susisieks jo advokatas. Taigi, atsakovas apie aukščiau nurodytą automobilio defektą bei susidariusią situaciją buvo informuotas rašytinėje pretenzijoje, tačiau atsisakė, nepareiškė jokio noro ir nepateikė jokio atsakymo į ieškovės pretenziją. Nepareiškė jokio noro dalyvauti automobilio defektacijoje, tokiu būdu atsisakydamas galimybės kvestionuoti patį defektinį aktą ir defektaciją, taip pasirinko pasyvią poziciją ir laiku nesiėmė veiksmų pasidomėti ir įsitikinti, ar ieškovės pretenzija pagrįstą, t. y. nepakankamai bendradarbiavo. Jei pardavėjas (šiuo atveju – atsakovas) nebendradarbiauja ir nedalyvauja automobilio trūkumų nustatymo apžiūroje, laikytina, jog vengia atsakomybės ir patvirtina, kad apie tokių defektų atsiradimą ir buvimą jis žinojo ir tokiu savo elgesiu atsakovas atsisako vėliau kvestionuoti automobilio defektavimą. Atsakovui nesutikus ir nepateikus jokių atsakymų bei pasiūlymų, ieškovė nutarė savo teises ginti teisme. Pažymėjo, kad, žinodama apie tokią automobilio būklę, nebūtų sudariusi šio sandorio. Anot ieškovės, šiuo atveju nustatyti automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų trūkumų, ieškovė neturi galimybės automobilio eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas. Ieškovė iki kreipimosi į teismą su ieškiniu patyrė išlaidų, kurios turėtų būti priteistos iš atsakovo, nes jos laikytinos nuostoliais, už kuriuos atsakingas atsakovas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas M. S. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodyta, kad nors formaliai ginčo automobilio savininku ir sutarties šalimi yra atsakovas, faktiškai šį automobilį jam, kaip sūnui, surado ir nupirko atsakovo tėvas V. S.. V. S. organizavo automobilio pardavimo ieškovei R. G. procesą. Atsakovo žiniomis, jo tėvas V. S. pardavė automobilį (duomenys neskelbtini) mieste per B. N., kuris (duomenys neskelbtini) turi automobilių pardavimo aikštelę ir sutiko joje laikyti parduodamą automobilį, esant poreikiui parodyti jį potencialiems pirkėjams. Atsakovui reikėjo iš anksto pasirašyti ant parengtos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, kurioje nebuvo nurodyta galutinai suderėta pardavimo kaina. V. S. organizavo automobilio parengimo pardavimui procesą, atsakovo žiniomis, atliko turbinos remontą. Atsakovo įsitikinimu, V. S. negalėjo pasielgti nesąžiningai, t. y. nuslėpti automobilio defektus. V. S. pareikalavo, kad sutartyje būtų nurodyta, kad automobilyje nėra suodžių (kuro) katalizatoriaus. Ieškovei buvo ne tik sudarytos visos sąlygos patikrinti automobilio techninę – estetinę būklę, bet buvo sąžiningai atskleista automobilio būklė, žinoma automobilio pardavėjui. Ieškovė atliko automobilio patikrą (kompiuterinę diagnostiką), kurios metu buvo įsitikinta, kad pagal specializuotos kompiuterinės įrangos duomenų rezultatus, visos automobilio sistemos veikia, neturi jokių trūkumų ir automobilio elektronika nerodo jokių automobilio ar atskirų jo mazgų veikimo klaidų. Tai įrodo, kad automobilis jo pardavimo metu buvo visiškai techniškai tvarkingas. Atsakovo vertinimu, vienintelė priežastis, dėl kurios ieškovė kreipėsi į autoservisą, buvo didelis automobilio dūmingumas. Atsakovas nurodė, kad tai nėra esminis daikto trūkumas, kuris trukdytų naudoti daiktą pagal jo esminę paskirtį. Automobilio pardavimo metu tokio prekės trūkumo nebuvo. Ieškovė savo pretenzijoje pripažino, kad preke be jokių problemų naudojosi mėnesį laiko ir nusiskundimų dėl prekės neturėjo. Ieškovė nurodė, kad tik 2022 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į autoservisą dėl padidėjusio dūmingumo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas trečiojo asmens B. N. atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma ieškovės ieškinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo B. N. nurodė, kad į jį, kaip į seniai pažįstamą asmenį, vadovaujantį įmonei, turinčiai automobilių pardavimo aikštelę (duomenys neskelbtini) mieste ir besiverčiančią naudotų automobilių pardavimu, V. S. kreipėsi norėdamas pagalbos, t. y. dėl automobilio pastatymo aikštelėje, bendravimo su potencialiais pirkėjais. Po automobilio patikros kompiuterinės diagnostikos priemonėmis, ieškovė išreiškė savo norą pirkti automobilį, pasirašė iš anksto automobilio savininko pasirašytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. V. S. prieš automobilio pardavimą nusprendė sutvarkyti iš esmės vienintelį rimtą jo naudojimo metu atsiradusį gedimą – pakeisti turbiną ir kuro filtrą. Kitas automobilio komplektacijos trūkumas – suodžių (kuro) katalizatoriaus nebuvimas yra nurodytas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, taigi, jis buvo įvardintas, ieškovė apie jį žinojo ir sutiko pirkti automobilį būtent tokios komplektacijos. Trečiajam asmeniui B. N. asmeniškai teko dalyvauti automobilio patikroje, kurios metu buvo įsitikinta, kad visos sistemos veikia, neturi trūkumų ir automobilio elektronika nerodo jokių automobilio ar atskirų jo mazgų veikimo klaidų. Tai įrodo, kad automobilis jo pardavimo metu buvo visiškai techniškai tvarkingas. Ieškovė pripažįsta, kad visų defektų ne tik šalinimo, bet ir nustatymo vertė pagal ieškovės skaičiavimus sudaro tik 1 094,00 Eur, kas patvirtina, kad tokie defektai negali būti laikomi esminiais ir negali būti pagrindu sutarčiai nutraukti. Ieškovė neįrodė, kad negali eksploatuoti automobilio pagal jo tikslinę paskirtį. Ieškovė neturi nei vieno įrodymo, kad defektai buvo jau automobilio pardavimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
7. 2023 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo pasiūlymas dėl ginčo išsprendimo taikos sutartimi. 2023 m. kovo 20 d. ieškovė pateikė teismui savo poziciją dėl atsakovo pasiūlymo išspręsti ginčą taikiai ir nurodė, kad negali sutikti su atsakovo pasiūlytomis sąlygomis.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo V. S. atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės V. S. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Trečiasis asmuo V. S. nurodė, kad nors formaliai automobilio savininku ir sutarties šalimi yra atsakovas, faktiškai šį automobilį nupirko jis. Jis organizavo automobilio pardavimo procesą. Automobilis prieš jo pardavimą buvo naudojamas pagal paskirtį, veikė, sklandžiai važiavo, neturėjo dūmingumo ar kitų defektų. Iki automobilio pardavimo buvo atliktas turbinos remontas. V. S. informavo B. N., kad automobilio potencialiems pirkėjams jis nurodytų aplinkybę, kad automobilis neturi suodžių (kuro) katalizatoriaus. Automobilis jokių autoįvykių nuo to momento, kai V. S. automobilį nupirko atsakovui, neturėjo. Su B. N. aptarė ir tai, kad ieškovei būtų sudarytos visos sąlygos visapusiškai patikrinti automobilio techninę, estetinę būklę. Šiuo tikslu V. S. su B. N. buvo susitaręs, kad jis nugabens automobilį į pirkėjo pasirinktą autoservisą, o kelionės išlaidas atlygins V. S.. Ieškovė savo pasirinktame autoservise automobilio patikrinti nenorėjo.
10. 2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu paaiškinimus teikė atsakovas M. S.. Atsakovas paaiškino, kad jis turėjo automobilį, automobilį jam pardavė tėvas. Jis kurį laiką važinėjo su automobiliu, tačiau jis netiko. Nusprendė, kad reikia kito – automobilio su automatine pavarų dėže, nes su mechanine pavarų dėže sudėtinga važiuoti (duomenys neskelbtini) per kamščius, todėl grąžino automobilį tėvui. Automobilį registravo savo vardu, nes kurį laiką juo naudojosi. Apie pardavimo procesą nieko nežino, nedalyvavo, su pirkėja nebendravo. Jis buvo informuotas apie tai, kad automobilis yra parduotas. Kadangi sutartis buvo įregistruota jo vardu, per sistemą reikėjo įkelti sutartį – tai jis padarė. Prieš parduodant automobilį, lyg matė sutartį, tačiau neatsimena, nes tai buvo seniai. Kadangi automobilis buvo parduotas seniai, sutarties turinio neatsimena, neatsimena kada ją matė. Jis turbūt pasirašė sutartį, nes kitaip negalėjo būti. Jis mano, kad pasirašė ant sutarties. Sutarties kopijos, kuri pateikta byloje, nematė. Per ekraną parodžius byloje pateiktą 2022 m. liepos 3 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtino, kad joje yra jo parašas. Paaiškino, kad kai naudojosi automobiliu, jis nebuvo idealios būklės, kažkas galbūt buvo subraižyta, tačiau naudoti buvo tinkama. Automobilio remonto darbų neatliko. Atsakovas automobilį grąžino tėvui, tada tėvas sprendė dėl automobilio pardavimo. Dėl automobilio su B. N. nekontaktavo. R. G. sutikęs nebuvo. Pinigų už automobilį negavo. Greičiausiai pinigai už automobilį yra pas jo tėvą. Automobilis buvo jo tėvo. Automibilį iš tėvo nusipirko už kažkokią sumą. Negali paaiškinti dėl vokiškos pirkimo – pardavimo sutarties. Jis nebuvo Vokietijoje pirkti automobilį. Kodėl yra jo parašas prie pirkimo – pardavimo sutarties, negali paaiškinti. Kiek nuvažiavo su automobiliu, negali atsakyti, juo naudojosi keletą mėnesių, kiekvieną dieną. Kas įdėjo skelbimą dėl automobilio ir kas nustatė kainą, nežino. B. N., kaip atstovą parduodant automobilį, pasirinko ne jis. Iš dokumentų sužinojo apie išpjautą katalizatorių. Ant pirkimo – pardavimo sutarties yra jo parašas. Ant byloje pateikto pajamų orderio taip pat yra jo parašas. Parašai ant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ir kasos pajamų orderio yra panašūs. Jis nepamena, ar jam asmeniškai reikėjo praeiti techninę apžiūrą, greičiausiai buvo praeita techninė apžiūra. Jo nuomone, turėjo būti praeita techninė apžiūra ir sudaryta draudimo sutartis.
11. 2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu paaiškinimus teikė trečiasis asmuo B. N.. Trečiasis asmuo paaiškino, kad V. S., (duomenys neskelbtini) tėvas, paprašė padėti parduoti automobilį. Kurį laiką V. S. tuo automobiliu važiavo. Automobilį nuvežė į plovyklą, nufotografavo. Automobilio pardavimą organizavo jis (B. N.). Iki pardavimo dienos automobilis stovėjo pas V. S., nes jis juo naudojosi. Automobilyje jokių pašalinių garsų, defektų nebuvo. Turėjo sutartį su parašais. Automobilį pardavė veikiantį, gerą. Jis buvo informuotas tik apie tai, kad praneštų pirkėjui, jog automobilyje nėra suodžių filtro. Automobilio pardavimo dieną, V. S. atvežė automobilį jam. Jis turėjo iš anksto paruoštą sutartį su parašais, kitą informaciją užpildė pats. Kaina buvo suderinta su V. S.. Jis M. S. nematė. Ieškovė apžiūrėjo automobilį ir jai viskas tiko. Ieškovei paaiškino, kad automobilis veikiantis, geras, gražus ir kad nėra suodžių filtro. Ieškovė nepareiškė noro atlikti automobilio patikrą. V. S. jam nurodė, kad automobilis geras, nesakė, kad būtų kitų defektų, tik kad nėra katalizatoriaus. Katalizatoriaus nebuvimas tinkamam automobilio funkcionavimui neturi reikšmės. Tai yra kaip ekologinis priedėlis, kad išmetamumą valytų. Ši detalė praeinant techninę apžiūrą, svarbi, jei matosi, kad ji pažeista. Jei tos detalės nėra, svarbu, kad išmetamos dujos neviršytų nustatytos normos. Šiuo atveju normos nebuvo pažeistos ir tai pažymėta atlikus techninę apžiūrą. Kai pardavė automobilį, buvo atlikta techninė apžiūra, ji buvo atlikta neseniai. Automobiliu naudojosi V. S., tik buvo įregistruotas M. S. vardu. Kai savo daiktą parduodi, gali daugiau papasakoti apie automobilį, šiuo atveju pardavė ne savo automobilį. Jokios sutarties su V. S. dėl atstovavimo nepasirašė, nes jie yra pažįstami. Kai gavo sutartį, joje buvo jau parašytas M. S. vardas ir pavardė bei parašas. Jis nepasirašė ant sutarties. Dalį pinigų ieškovė pervedė, o likusią sumą sumokėjo grynais pinigais. Už pardavimo paslaugą iš V. S. pinigų neėmė, padėjo geranoriškai. Jis sutartį užpildė toje apimtyje, kur reikėjo užpildyti apie automobilį. Trečiajam asmeniui automobilis paliko gerą įspūdį, jokių trikdžių nepastebėjo. Apžiūros metu buvo atidarytas kapotas, variklis iš išorės buvo apžiūrėtas. Ant variklio tepalų nubėgimų nesimatė. Turbina, kaip priedėlis, turi resursą. Garantiją automobiliui įprastai suteikia iki 100 000 kilometrų. Turbinos gedimą nulemia automobilio aptarnavimas, t. y. filtrai, alyvų keitimai, alyvos kiekio tikrinimas ir panašiai. Parduodant automobilį, nesimatė, kad būtų atlikti remonto darbai. Kai sugenda turbina, trauka sumažėja ir padidėja dūmingumas, dūmai būna mėlynos spalvos. Dėl byloje pateiktų duomenų apie atliktos kompiuterinės diagnostikos ekrano rezultatus, paaiškino, kad juose nėra užfiksuota, kad yra aktyvūs gedimai. Aktyvus reiškia, kad diagnostikos metu yra gedimai. Jei nesimato šio ženkliuko (aktyvus), vadinasi tas gedimas galimai galėjo būti kažkada. Užfiksuoti gedimai nėra susiję su variklio gedimu ir neturi reikšmės transporto priemonės eksploatacijai, be to, nerašoma, kad yra aktyvūs gedimai. Turbina yra priedėlis prie variklio. Drožlės variklyje atsiranda dėl to, kad turbina yra drožiama. Drožlės atsiranda nuo turbinos. Jei alyvos kiekis bus per mažas, automatiškai pirmas gedimas atsiranda turbinoje. Turbina dažniausiai lūžta dėl netinkamos eksploatacijos, kiek laiko turi praeiti negalima pasakyti, gali gedimas ir iš karto atsirasti. Turbina veikia alyvos pagrindu. Su kliente apžiūrėjo alyvos kiekį, lygis buvo maksimumas. Jis techninio inžinerinio išsilavinimo neturi, tačiau turi patirties su automobiliais, dirba 24 metus. Jis specializuojasi automobilių priežiūroje, pardavime. Pats automobilių neremontuoja, atlieka priežiūrą, patikrinimus. Anksčiau pats remontuodavo. Nuotraukas skelbimui darė jis. Skelbime apie katalizatorių nenurodė, tačiau žodžiu klientei pasakė. Apie katalizatorių jį informavo tik pardavimo dieną. Prieš pildant sutartį, klientė buvo informuota apie tai, kad nėra katalizatoriaus. Ieškovei paklausius, ar bus problemų praeiti techninę apžiūrą, jis atsakė, kad, jo nuomone, nebus. Ieškovei parodė alyvos keitimo lentelę. Nepamena, kada buvo keista alyva. Jis sutarties turinio neskaitė, jam ją pateikė V. S.. Jam žinoma, kad automobilį pirko V. S., dovanojo sūnui M. S., tačiau jam nepatiko. V. S. telefono numerį R. G. nusiuntė, kad jie galėtų komunikuoti.
12. 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio metu paaiškinimus teikė liudytojas R. A.. Jis parodė, kad ieškovė yra jo klientė. Jo išsilavinimas – transporto inžinerijos magistras. Ieškovei atvykus, buvo nuspręsta nuimti turbiną, ją išsiuntė specialistams ištirti. Specialistai ištyrę turbiną nustatė, kad yra bėdos su tepimu, kad gedimas greičiausiai dėl variklio. Turbina sulūžo dėl variklio, nes alyvoje yra papildomų priemaišų. Išsitraukė alyvos filtrą ir ten rado drožlių. Metalas dyla, gaminasi drožlės, nepakanka tepimo ir pirmoje vietoje genda turbina. Ieškovė nusprendė, kad reikia įmontuoti turbiną restauruotą, tai padarė ir išrašė sąskaitą už atliktus darbus. Greičiausiai turbinoje nebuvo pakankamo tepimo. Tada genda turbinos ašelė. Jie padarė papildomas nuotraukas, filtre rado metalo drožlių, kurių negali būti. Turbina sugedo dėl variklio bėdų. Tai, kad yra metalo drožlių, nustatė jie patys, jos atsiranda dėl trinties, nes tepalo trūkumas buvo. Tam, kad nustatyti, kodėl gaminosi drožlės, reikia ardyti visą variklį, defektuoti ir nustatyti priežastį, tačiau šiuo atveju neardė variklio. Tepalo lygis buvo pakankamas, tačiau turi būti spaudimas. Už tai atsakingas tepalo siurblys, kuris yra variklio dalis. Turbinoje nebuvo tepalo, nes į jį nebuvo „paduotas“ tepalas. Išardžius variklį, tokiomis pačiomis detalėmis vėl surinkti variklio nepavyktų. Parodė, kad neįmanoma paaiškinti, per kiek laiko alyva galėjo nutekėti, nes priklauso nuo važiavimo greičio ir kitų aplinkybių. Pas juos kiek laiko automobilis stovėjo negali pasakyti. Parodžius fotonuotrauką, matosi kad variklio alyva yra ant karterio, ant greičio dėžės, negali pasakyti iš kur bėga ir per kiek laiko, nes reiktų variklį plauti ir stebėti. Patvirtino, kad galėjo būti tokia situacija, kad prieš atvežant automobilį į autoservisą, buvo papildomai įpiltas tepalas. Parodė, kad negalima nustatyti gedimo atsiradimo datos. Pakaitinimo žvakės netinkamas veikimas negalėjo būti padidėjusio dūmingumo priežastimi. Tai, kad nėra suodžių katalizatoriaus, negali būti priežastis dūmingumui padidėti, tačiau pagal praktiką padidėjęs dūmingumas užkemša suodžių filtrus ir jį sutaisyti yra brangu, todėl žmonės dažniausiai jį šalina. Parodė, kad negali atsakyti tiksliai, ar automobilio pardavimo metu galėjo būti variklio gedimas. Drožlių kiekis priklauso nuo važiavimo greičio, nuo gazavimo intensyvumo, nuo daug priežasčių. Gamintojas turbinai nesuteikia jokio atstumo limito. Tvarkingai eksploatuojant automobilį, toks variklio gedimas neturėjo atsitikti esant 150 000 km kilometražui. Negalėjo atsakyti ar automobilyje buvo restauruota turbina. Dėl nustatyto defekto – „kuro sistema netvarkinga“, parodė, kad šis defektas atitinka konstatuotą aplinkybę, jog nėra laikiklių, nėra originaliai sujungti. Parodė, kad gal tai nėra defektas, bet techninės apžiūros nepraeitų. Techninės apžiūros nepraeisi, jei yra padidėjęs dūmingumas, jei nėra suodžių filtro, alyvos nuotėkio, dėl vamzdelių, dėl alsuoklio. Dėl žvakių, apdailų tvirtinimo praeitų gal. Transporto priemonės negalima naudoti nesant suodžių filtrui ir esant padidėjusiam dūmingumui. Dėl girgždėjimo parodė, kad jis atsiranda nuo nusidėvėjimo, važiavimui netrukdo. Ieškovei būtų buvę nesaugu važiuoti iki namų (35 km atstumą) su tokiu turbinos gedimu, dėl padidėjusio dūmingumo žmogus gali padaryti avariją, gali užstrigti variklis, toli nebūtų nuvažiavusi. Automobilio defektai buvo nustatyti anksčiau, nei surašytas defekto aktas. Pašalinus defektus (restauravus turbiną) dar automobiliu naudoti pagal paskirtį nebuvo galima, nes nebuvo pašalinti visi nustatyti defektai. Negalėjo paaiškinti, ar jis kėlė klausimą, ar verta tvarkyti turbiną, jei nėra išspręsta pagrindinė gedimo priežastis, susijusi su varikliu. Parodė, kad jie nedavė garantijų dėl atliktų remonto darbų. Alyvos buvo keičiamos, nes bet kokiu atveju keičiant turbiną, reikia keisti ir alyvą, ir filtrą pakeitė. Senus tepalus išleido. Visi šie darbai susiję su turbinos keitimu. Atsakydamas į klausimą, ar su nustatytais defektais galima praeiti techninę apžiūrą, liudytojas parodė, kad: dėl turbinos gedimų, automobilis negali važiuoti; nesant suodžių filtrui – nepraeitų techninės apžiūros; dėl defekto „variklis, dėžė, vairo stiprintuvas – alyvos nuotėkis“ – nepraeitų apžiūros; dėl defekto „vamzdeliai – Nėra laikiklių, Neoriginaliai sujungti“ – nepraeitų; dėl defekto „Variklio alsuoklis – sulūžęs, neoriginaliai padarytas“ – greičiausiai praeitų, nes nesimato, jei pamatytų, nepraeitų; dėl defekto „Valdymo blokai – klaidos“ – dėl žvakių praeitų; dėl defekto „Automobilio kėbulas – apdailų tvirtinimas“ – greičiausiai praeitų; dėl defekto „Variklio tepalo filtras – Metalo dalys“ – vidinė dalis, surišta su pirmu. Parodė, kad pildydamas apžiūros aktą, nežymėjo, kokie defektai yra matomi, o kurie – paslėpti. Liudytojas išvardino kuriuos defektus jis laiko paslėptais, o kuriuos ne: 1. dėl turbinos parodė, kad negali pasakyti, bet ieškovė negalėjo pastebėti, ar yra metalo drožlių; 2. dėl suodžių filtro – paslėptas; 3. „variklis, dėžė, vairo stiprintuvas – alyvos nuotėkis“ – paslėptas, „vamzdeliai – Nėra laikiklių, Neoriginaliai sujungti“ – paslėptas, „Variklio alsuoklis – sulūžęs, neoriginaliai padarytas“ – paslėptas, „Valdymo blokai – klaidos“ – paslėptos, „Automobilio kėbulas – apdailų tvirtinimas“ – paslėptas. Parodė, kad defektacijos aktas paruoštas pagal iš anksto paruoštas lenteles, išvadų nederino su UAB „Autopretenzija“. Neatsimena, ar į jį kreipėsi atsakovas ir B. N., jų nepažįsta, turbūt kad neteko bendrauti su jais. Neišardžius variklio, negalima nustatyti, kokios dalys turi būti keičiamos. Sąmatoje nurodytos kainos yra „nuo“ ir palaiko nurodytas kainas.
13. 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio metu paaiškinimus teikė liudytoja R. C.. Ji parodė, kad yra ieškovės kolegė. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, specialybė – socialinis darbas. Ieškovė paprašė ją nuvežti iki (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2022 m. liepos mėnesį. Parduodamas automobilis buvo labai tvarkingas, švarus. Ieškovė su B. N. kalbėjosi apie automobilį, ieškovė uždavė B. N. klausimus. Kelis kartus klausė apie automobilio būklę, nes išoriškai nieko nesimatė. Pabandė pavažiuoti automobiliu. Ieškovė sutiko pirkti automobilį. Kažkokių problemų B. N. neišskyrė. Pirkimas užtruko, nes ieškovė norėjo atsiskaityti pavedimu, o B. N. norėjo, kad ieškovė atsiskaitytų grynaisiais. Pardavėjui tiko, jei ieškovė dalį sumokėtų grynaisiais, o dalį pavedimu. Parodė, kad matė kaip buvo pildoma sutartis. Sutartį pildė B. N.. Ieškovė prašė, kad būtų atidarytas automobilio variklio dangtis. Ji (liudytoja) matė, kad po dangčiu labai švaru. Po automobilio pardavimo ji yra girdėjusi, kaip ieškovė telefonu maždaug po mėnesio bendravo su B. N., prašė savininko kontakto.
14. 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžio metu paaiškinimus teikė ieškovė R. G. Ji paaiškino, kad liepos 2 d. ieškojo automobilio. Pamatė skelbimą, susisiekė su pardavėju. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo švarus, nuplautas, klausimų nekilo ir dėl vidaus. Ji teikė klausimus apie tai, ką suprato. Jai paaiškino, kad automobilis nedaužtas, nedažytas. Akcentavo, kad reikia prižiūrėti automobilį. Jai sakė, kad tepalai pakeisti, pateikė techninės apžiūros lapą. Važiavo automobiliu aikštelėje. (Duomenys neskelbtini) prie jos pildė visą dokumentą. Ji išvažiavo. Po mėnesio – rugpjūčio 3 d., atsirado dūmų kamuoliai, balti. Ji susirado, kas užsiima automobilių remontais. Ji paskambino į servisą. Buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, jai pasakė, kad tokiu automobiliu važiuoti negalima, nes tai pavojinga, konstatuotas turbinos gedimas. Susisiekus su dirbtuvėmis, paaiškėjo, kad problema didesnė. Tada ji skambino B. N. Ji vedė diskusiją, prašė atsakovo kontaktų. Išsiuntė pretenziją, gavo atsakymą iš V. S. Pirmą kartą defektą pamatė maždaug rugpjūčio 2 d. Dėl transporto priemonės apžiūros į autoservisą kreipėsi kitą dieną. Kai padarė kompiuterinę diagnostiką, jai pasakė, kad gali būti, kad sugedusi ne tik turbina, nes tikriausiai turbiną kažkas gadina. Jai pasakė, kad turbiną gadina variklis. Ji paprašė defektų akto. Apžiūros aktą pasirašė R. A.. Apžiūroje R. A. dalyvavo kaip vadovas. R. A. informavo B. N., liepė jam atvykti, pasižiūrėti, bet B. N. neatvyko. Autoservise transporto priemonė buvo apie mėnesį laiko. Turbiną bandyta taisyti, nors ją sugadino variklis. R. A. jai pasakė, kad variklis naują turbiną vėl sugadins. Ji mokėjo už turbinos remontą R. A.. Jokių variklio remontų ji netęsė. Ji remontavo turbiną, nes manė, kad jai pavyks susitarti su B. N.. Norėjo automobilį grąžinti. B. N. apie pakeistą turbiną informavo. B. N. pasakė, kad turbiną keitė pats, tačiau ieškovė nieko apie tai nežinojo. B. N. jai pasakė, kad turi pasitarti, sakė „galbūt mes ir apmokėsim“. Įsigydama automobilį, paklausė B. N., ką automobilyje reikėtų remontuoti, jis atsakė, kad nieko. Kelis kartus akcentavo, kad automobilis nedaužtas, nedažytas. Dar buvo akcentuojama maža rida. Ieškovė laiko save eiline vartotoja. Ieškovė įvairiais būdais bandė išspręsti šitą situaciją iki teismo. B. N. apie katalizatorių paminėjo pildydamas sutartį. Jeigu B. N. būtų pasakęs, kad automobilyje remontuota turbina, ji dar būtų pagalvojusi, ar sudaryti sutartį. Ridą B. N. parodė automobilio ekrane, kitaip rida nebuvo fiksuota. B. N. raštu nenurodė, kad priims automobilį atgal. Ji gavo patarimą palikti automobilį, kadangi sugedo turbina. Tai pasakė R. A.. Automobiliu važiuodavo į darbą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), apie 100 km per dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2022 m. liepos 5 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. Iš jos turinio matyti, kad pardavėjas (šioje byloje atsakovas) M. S. pirkėjai (šioje byloje ieškovei) R. G. pardavė transporto priemonę (toliau – ir automobilis) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento serija ir numeris (duomenys neskelbtini). Transporto kaina nurodyta 7 000 Eur. 4 800 Eur buvo sumokėti grynais, 2 200 Eur pavedimu (kaip nurodė pati ieškovė ieškinyje, ši suma buvo pervesta į V. S. banko sąskaitą, kurią nurodė trečiasis asmuo B. N.). Sutartyje nurodytas vienintelis transporto priemonės trūkumas – nėra suodžių filtro katalizatoriaus. Byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų bei teismo posėdžiuose teiktų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad minėtą transporto priemonę ieškovei prieš pasirašant sutartį parodė trečiasis asmuo B. N.. Atsakovas automobilio pardavimo metu nedalyvavo. Byloje ieškovė teigė, kad Sutartį pasirašė B. N., tačiau B. N. tai paneigė ir nurodė, kad jam buvo perduota Sutartis su iš anksto nurodytu M. S. vardu ir jo pasirašytas. Teismo posėdžio metu M. S. patvirtino, kad Sutartyje yra jo parašas.
16. Ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad aptariamu atveju Sutartis turėtų būti pripažinta vartojimo sutartimi, tačiau teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytus tiek raštu, tiek žodžiu paaiškinimus, taip pat surinktus rašytinius įrodymus, neturi pagrindo su tuo sutikti.
17. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, e3K-3-161-403/2020).
18. Byloje žodinius paaiškinimus teikė atsakovas M. S. ir trečiasis asmuo B. N.. M. S. žodinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad automobilį jis įsigijo iš tėvo, kuriam pažadėjo sumokėti tam tikrą sumą (konkrečios sumos atsakovas nurodyti negalėjo), automobiliu važiavo porą mėnesių, jam jis nepatiko, nes buvo su mechanine pavarų dėže, o (duomenys neskelbtini) per kamščius yra nepatogu su tokia važiuoti. Jis automobilį grąžino tėvui. Jis automobilio pardavimo ieškovei metu nedalyvavo ir jam nieko nėra žinoma apie pardavimo aplinkybes. Jis su B. N. nesitarė dėl automobilio pardavimo, automobilio pardavimu rūpinosi jo tėvas V. S.. Trečiojo asmens B. N. tiek raštu, tiek žodžių teiktų paaiškinimų bei trečiojo asmens V. S. atsiliepime nurodytų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad dėl automobilio pardavimo į B. N. kreipėsi V. S.. B. N. pažįsta V. S., todėl sutiko padėti parduoti automobilį, kaip draugui, ir už tai neprašė jokio atlygio. Dėl atstovavimo parduodant automobilį jokia sutartis su B. N. nebuvo sudaryta.
19. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė skelbimą, kuriame buvo pateikta informacija apie parduodamą ginčo automobilį. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su B. N. susiekė skelbime nurodytu telefono numeriu. Ieškovė taip pat nurodo, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad trečiasis asmuo B. N. teikia individualios veiklos paslaugas – lengvųjų automobilių, mikroautobusų serviso paslaugas, užsiima remonto veikla. Telefono numeris, nurodytas skelbime, sutampa su šio asmens turimos įmonės (duomenys neskelbtini) viešai nurodytu telefono numeriu. Šios įmonės veikla – prekyba automobiliais, naudotais automobiliais, automobilių remontas. Teismas pažymi, kad byloje surinktų duomenų pagrindu negalima konstatuoti, kad trečiasis asmuo B. N. automobilį pardavė (duomenys neskelbtini) vardu ar kaip asmuo, kuris veikia verslo tikslais. Kaip paaiškino B. N., jis automobilį pardavė paprašytas draugo V. S., jokia sutartis su juo nebuvo pasirašyta, jokio atlygio už tai negavo. Todėl vien tai, kad B. N. turi įmonę, kuri užsiima automobilių pardavimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad aptariamu atveju jis veikė verslo tikslais, atitinkamai, nėra pagrindo 2022 m. liepos 3 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
20. Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo parduotas naudotas automobilis (2012 m. gamybos). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).
21. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
22. CK 6.431¹ straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje be kitų duomenų turi būti nurodyta apie transporto priemonės trūkumus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punktą, sutartyje turi būti nurodyti tokie automobilio trūkumai: 2.1 stabdžių sistemos; 2.2 vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 2.3 apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 2.4 vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 2.5 dujų išmetimo sistemos.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).
24. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nutraukti Sutartį ir grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą kainą – 7 000,00 Eur, o atsakovui – automobilį. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.
25. Ieškovė byloje nurodo, kad po Sutarties sudarymo praėjus mėnesiui 2022 m. rugpjūčio 3 d. eksploatuojant automobilį buvo pastebėtas jo gedimas. Užvedus automobilį, matėsi labai didelis dūmingumas, kuris tęsėsi važiuojant. Susisiekus su UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, užregistravo automobilį apžiūrai kitai dienai. Atlikus automobilio defektaciją, diagnostiką, nustatytas turbinos gedimas. Ieškovė pareikšto reikalavimo pagrįstumą įrodinėja byloje pateiktu 2022 m. rugpjūčio 30 d. aktu (toliau – ir Aktas), kurį parengė UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“, pasirašė direktorius R. A.. Šiame Akte nurodyta, kad „Automobiliui atlikus patikrą nustatyta, kad automobilio variklis turi variklio alyvos nuotėkį, automobilio išmetamosios dujos neatitinka nustatytų reikalavimų, matosi tepalo degimo priemaišos ir girdisi pašaliniai garsai. Automobilio trauka yra sumažėjus. Automobilio alsuoklis yra sulaužytas ir perdarytas netinkamai. Variklio valdymo blokas fiksuoja pakaitinimo žvakių klaidas. Automobilio turbina yra sugedusi. Automobilio variklis gamina metalo drožles. Automobilio kuro vamzdeliai yra sutvirtinti užveržėjais. Automobilio suodžių filtras yra pašalintas. Automobilio važiuoklė yra netvarkinga, yra girgždėjimo garsas galinėje ašyje. Automobilio audio ir skydelio valdymo blokai fiksuoja klaidas. Automobilio greičių dėžė ir kiti agregatai turi alyvos nuotėkį. Automobilio apdailos yra pritvirtintos užveržėjų. (P) Tiksli defektų šalinimo suma bus nustatyta, ardant Transporto priemonės agregatus, su defektais.“
Žemesnės instancijos teismas
26. Akte užfiksuota, kad automobilio savininkas atvyko į autoservisą dėl automobilio patikrinimo, nes automobilio išmetamosios dujos neatitinka nustatytų reikalavimų, matosi degimo priemaišų. Nurodyta, kad yra nustatyti tokie defektai: 1. Automobilio variklis yra sugedęs; 2. Automobilio variklio valdymo blokas turi klaidų; 3. Automobilio kuro sistema yra netvarkinga; 4. Automobilio važiuoklė yra netvarkinga; 5. Automobilio greičių dėžė turi alyvos nuotėkį; 6. Automobilio suodžių filtras yra pašalintas; 7. Automobilio valdymo blokai turi klaidų; 8. Automobilio turbina yra sugedusi. Defekto akte pateiktas paaiškinimas dėl nuotraukose užfiksuotų defektų ir kaip tie defektai turi įtakos mechanizmo veikimui. Apie turbiną nurodyta – „Alyvoje yra abrazyvų, sukosi be tepalo“, apie suodžių filtrą – „Nėra, tuščias bakelis“, apie variklį, dėžę, vairo stiprintuvą – „Alyvos nuotėkis“, apie vamzdelius – „Nėra laikiklių, neoriginaliai sujungti“, apie variklio alsuoklį – „Sulūžęs, neoriginaliai padarytas“, apie valdymo blokus – „klaidos“, apie automobilio kėbulą – „Apdailų tvirtinimas“, apie variklio tepalo filtrą – „Metalo dalys“.
27. Ieškovė byloje įrodinėja, kad nustatyti automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu, nes dėl paslėptų daikto trūkumų, ieškovė neturi galimybės automobilio eksploatuoti, kaip tai numato gamintojas.
28. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
29. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčo automobilis yra 2012 m. gamybos, taigi, ilgą laiką naudotas, todėl teismas ieškovės nurodytus automobilio defektus vertins atsižvelgiant ir į šią aplinkybę. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, pirkdama naudotą automobilį, turėjo suprasti, kad jis negalės atitikti reikalavimų, kurie keliami naujai transporto priemonei, todėl teismas, vertindamas jai parduoto automobilio kokybę bei ieškovės deklaruojamus defektus, aiškinsis ar ginčo automobilis pardavimo metu atitiko įprastus automobiliui keliamus reikalavimus, t. y. ar automobiliu buvo galima naudotis tiek pardavimo metu ir tam tikrą laiką po pardavimo pagal jo paskirtį, ar ieškovės nurodyti defektai egzistavo transporto priemonės pardavimo metu, parduodant jie buvo žinomi ir buvo nuo ieškovės nuslėpti.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas pažymi, kad nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą. Todėl tai, kad ieškovė jai parduodamo automobilio netikrino pas specialistus, nagrinėjamu atveju sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą neturi jokios teisinės reikšmės.
31. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose svarią įrodomąją reikšmę turi ekspertų išvados, tačiau eksperto išvada, kaip įrodymas, civiliniam procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias (CPK 212 straipsnis). Šioje byloje nei viena iš proceso šalių neprašė skirti byloje teismo ekspertizę. Tačiau teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad teisminio nagrinėjimo eigoje gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, t. y. gauti atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai įvairūs ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po atlikto tyrimo. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme, tačiau toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, – kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2008-12-069 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008). Taigi, toks rašytinis įrodymas vertinamas pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles – visų byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų kontekste.
32. Jau minėta, kad ieškovė byloje automobilio defektus įrodinėja UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ 2022 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės apžiūros aktu. Jis yra pasirašytas R. A.. Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. parodė, kad jis turi transporto inžinerijos magistro laipsnį. Byloje proceso šalys neišreiškė prieštaravimų dėl šio asmens kompetencijos teikti paaiškinimus dėl akte nustatytų defektų.
33. Iš liudytojo R. A. teismo posėdžio metu duotų parodymų ir pačios ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų galima spręsti apie tai, kad esminiu automobilio gedimu yra laikomas turbinos gedimas, dėl kurio padidėjo transporto priemonės išmetamų dūmų kiekis. Iš liudytojo duotų parodymų galima daryti išvadą, kad turbinos gedimas atsirado dėl variklio gedimo. Liudytojas parodė, kad alyvoje buvo nustatytos papildomos priemaišos, alyvos filtre rado metalo drožlių. Metalo drožlės, anot liudytojo, susidaro dėl to, kad yra nepakankamas tepimas. Nesant pakankamam tepimui, pirmiausia genda turbina, kas šiuo atveju ir atsitiko. Liudytojas taip pat parodė, kad variklio gedimo priežasties negalėjo nustatyti, nes variklis nebuvo išardytas. Tepalo lygis buvo pakankamas, tačiau nebuvo tinkamai „paduotas“ tepalas. Už tai atsakingas tepalo siurblys, kuris yra variklio dalis. Dėl automobilio greičių dėžėje nustatyto alyvos nuotėkio, parodė, kad neįmanoma paaiškinti, per kiek laiko alyva galėjo ištekėti, nes priklauso nuo važiavimo greičio ir kitų aplinkybių. Iš kur bėga alyva ir per kiek laiko, negalėjo pasakyti, nes reiktų variklį plauti ir stebėti. Parodė, kad negalima nustatyti variklio gedimo atsiradimo datos. Patvirtino, kad galėjo būti tokia situacija, kad prieš atvežant automobilį į autoservisą, buvo papildomai įpiltas tepalas. Taigi, liudytojo parodymų pagrindu darytina išvada, kad aptariamu atveju neišardžius variklio, nebuvo galima nustatyti variklio gedimo priežasties, taip pat nėra objektyvios galimybės nustatyti, kada atsirado variklio gedimas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad B. N. po Sutarties sudarymo, kai sugedo mašina, nurodė, kad automobilyje buvo pakeista turbina ir apie tai ji nebuvo informuota. Atsakovas ir trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad jiems ši aplinkybė buvo žinoma. Tai, kad ieškovė nebuvo informuota apie tai, kad buvo pakeista turbina, šiuo atveju neturi reikšmės, nes parduodant automobilį reikia informuoti pirkėją apie egzistuojančius pirkimo – pardavimo metu automobilio defektus, be to, byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima konstatuoti, kad į automobilį buvo įdėta bloga turbina, priešingai, nustatyta, kad jau pakeista turbina vėliau – dėl variklio gedimo.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas, įvertinęs liudytojo R. A., kuris pasirašė 2022 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės apžiūros aktą, teismo posėdžio metu duotus parodymus, daro išvadą, kad byloje pateiktų duomenų pagrindu negalima daryti vienareikšmės išvados, kad sudarant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį variklis ar turbina turėjo defektų, nes apžiūrint automobilį ieškovė didesnio dūmų išmetimo nei įprastai būdinga eksploatuojant transporto priemonę ji nepastebėjo, jokių pašalinių garsų nebuvo. Tai, kad turbinos gedimas ir variklio gedimas nustatytas praėjus palyginus mažam laiko tarpui (beveik mėnesiui) po automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, aptariamu atveju negali turėti lemiamos reikšmės nustatant variklio gedimo atsiradimo momentą, nes liudytojas R. A. teismo posėdyje parodė, kad jis negali atsakyti tiksliai, ar automobilio pardavimo metu galėjo būti variklio gedimas, nes drožlių kiekis priklauso nuo įvairių priežasčių – nuo važiavimo greičio, nuo gazavimo intensyvumo ir kt. Be to, parodė, kad nėra galimybės nustatyti, kada variklis sugedo. Iš ieškovės žodžiu teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ji, įsigijusi automobilį, iš karto juo naudojosi, automobiliu naudojosi dažnai, važiuodavo į darbą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), apie 100 km per dieną. Todėl teismas byloje surinktų duomenų pagrindų negali konstatuoti, kad turbinos ir (ar) variklio gedimas jau egzistavo automobilio prikimo – pardavimo metu ir atsakovui ar jo tėvui V. S. buvo žinoma apie tai, tačiau ieškovės neinformavo.
35. Šios bylos teisingam išnagrinėjimui neturi reikšmės tai, kad automobilyje buvo išpjautas suodžių filtras / katalizatorius. Apie tai ieškovė buvo informuota prieš pasirašant Sutartį, todėl kaip apdairus ir rūpestingas pirkėjas, prieš sudarydama automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ji turėjo pasidomėti, kokią reikšmę automobilio eksploatacijai turi šios detalės nebuvimas, ir nuspręsti ar jai tinka tokios komplektacijos transporto priemonė. Šiuo atveju ieškovė buvo informuota apie ai, kad šios detalės nėra, tačiau vis tiek Sutartį pasirašė, taigi, išreiškė valią įsigyti tokios komplektacijos automobilį. Tai, kad skelbime apie automobilį ši informacija nebuvo nurodyta, neturi reikšmės, nes ji ieškovei buvo nurodyta aprodant automobilį. Kita vertus, liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad tai, jog nebuvo suodžių katalizatoriaus, neturėjo reikšmės atsirasti variklio gedimui.
36. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Akte nustatyti kiti defektai: automobilio variklio valdymo blokas turi klaidų (kaip parodė liudytojas R. A., tai susiję su žvakių (ne)veikimu); kuro sistema yra netvarkinga (liudytojas R. A. parodė, kad šis defektas reiškia, kad nėra laikiklių, nėra originaliai sujungti); automobilio važiuoklė netvarkinga (yra girgždėjimo garsas galinėje ašyje); greičių dėžė turi alyvos nuotėkį; automobilio alsuoklis yra sulaužytas ir perdarytas netinkamai; automobilio audio ir skydelio valdymo blokai fiksuoja klaidas; automobilio apdailos yra pritvirtintos užveržėjų pagalba.
37. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju, sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).
38. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, 27 punktas kt.). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti.
39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.
40. Liudytojas R. A. parodė, kad šio sprendimo 36 punkte nurodyti defektai yra paslėpti, todėl ieškovė jų negalėjo matyti. Kita vertus, šie trūkumai galėjo būti nežinomi ir pačiam atsakovui bei jo tėvui V. S., nes juos nustatant reikia atlikti specialią patikrą. B. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis perdavė ieškovei tokią informaciją, kurią nurodė V. S.. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis iš Vokietijos buvo įsigytas 2020 m. sausio 23 d. Ieškovė buvo informuota apie suodžių filtro katalizatoriaus nebuvimą, nors iš liudytojo R. A. duotų parodymų galima spręsti, kad šis automobilio trūkumas yra vienas iš esminių, nors automobiliu vis tiek buvo galima naudotis pagal jo paskirtį, taigi, apie automobilio defektą pranešė. Tiek atsakovas, tiek B. N. patvirtino, kad pardavimo metu techninė apžiūra buvo praeita. Ieškovė šios aplinkybės neneigė. Nors bylos pagrindu negalima nustatyti, ar šiuos defektus atsakovas, ar jo tėvas V. S., atitinkamai ir B. N. žinojo automobilio pirkimo – pardavimo metu, kita vertus, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad jie laikytini esminiais automobilio trūkumais ir tai sudaro pagrindą nutraukti tarp proceso šalių sudarytą Sutartį.
41. Išklausius tiek pačios ieškovės, tiek liudytojo R. A. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad automobilio pagal jos paskirtį negalima buvo naudoti dėl variklio ir turbinos gedimo (tačiau jie nustatyti po Sutarties sudarymo), nes ieškovė į autoservisą kreipėsi dėl išmetamųjų dūmų pasikeitimo (Akte nurodyta, kad automobilio savininkė kreipėsi dėl to, kad išmetamosios dujos neatitinka nustatytų reikalavimų, matosi degimo priemaišų), tačiau ne dėl kitų ieškovės nurodytų defektų. Iš liudytojo R. A. teiktų parodymų negalima spręsti apie tai, kad kiti defektai trukdė naudoti automobilį pagal jo paskirtį – tai patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė iki turbinos gedimo automobiliu važiavo. Pažymėtina, kad ieškovė įsigijo naudotą automobilį, todėl atsižvelgtina, kad jo detalės natūraliai nusidėvi. Įvertinus sprendimo 36 punkte nurodytų defektų pobūdį bei jų remontavimo preliminarius įkainius (žr. prie 2022 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės apžiūros akto pateikti atstatymo / remonto darbai), teismas daro išvadą, kad ieškovė, paaiškėjus tokiems defektams, galėjo gintis kitais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytais pirkėjo teisių gynimo būdais. Nagrinėjamu atveju reikalavimas nutraukti transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, jai grąžinant visą sumokėtą kainą, o atsakovui grąžinant automobilį, susiklosčiusioje situacijoje laikytina neproporcinga teisių gynybos priemone, nes byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima konstatuoti esant esminiam sutarties pažeidimui.
42. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas nutraukti 2022 m. liepos 3 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei už automobilį sumokėtą kainą – 7 000 Eur, o atsakovui – automobilį atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų
43. Ieškovė, be kita ko, prašė teismo iš atsakovo jos naudai priteisti 1 094,45 Eur automobilio defektų nustatymo bei remonto kaštų, 66,48 Eur dydžio automobilio registravimo valstybės įmonėje „Regitra“ kaštus, 544,50 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už konsultacijas, teikiant pretenziją atsakovui ir ruošiant ieškinį teismui, taip pat priteisti 256 Eur automobilio saugojimo išlaidų ir nuo 2023 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo papildomas išlaidas, kurių dydis sudaro 40 Eur per vieną kalendorinį mėnesį.
44. Teismas šiame sprendime konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti tarp proceso šalių sudarytą Sutartį ir taikyti restituciją, nes byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima konstatuoti esminio Sutarties pažeidimo. Kadangi byloje atmestas ieškovės pagrindinis reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės pareikštų išvestinių reikalavimų – t. y. ieškovei iš atsakovo priteisti 66,48 Eur dydžio automobilio registravimo valstybės įmonėje „Regitra“ kaštus, 544 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ (pažymėtina ir tai, kad iš ieškovės pateiktų UAB „Autopretenzija“ išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų negalima nustatyti, už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas buvo išrašytos atitinkamos sumos), išlaidas, susijusias su automobilio saugojimu, 1 094,45 Eur automobilio defektų nustatymo ir remonto išlaidų. Teismas pažymi, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jos patirtas automobilio remonto išlaidas galėtų būti laikomas kaip savarankiškas pagrindinis reikalavimas, kuris atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte pirkėjo teisės gynybos būdą. 2022 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ PVM sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodyti šie automobilio remonto darbai: automobilio turbinos nuėmimas pastatymas; turbinos restauracija; tepalų keitimas, adaptacijos, variklio alyva; alyvos filtras; turbinos montavimo komplektas. Kaip parodė liudytojas R. A., visi šie darbai buvo atlikti dėl to, kad automobilyje buvo keičiama turbina. Tačiau šiuo sprendimu teismas konstatavo, jog byloje surinktų duomenų pagrindu negalima nustatyti, kad automobilio prikimo – pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu egzistavo variklio ar turbinos gedimas, taigi, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, atitinkamai ir priežastinio ryšio, kaltės, nėra pagrindo ieškovei priteisti 2022 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Automobilių kompiuterinės diagnostikos centras“ PVM sąskaitoje – faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodytas automobilio remonto išlaidas. Dėl tos pačios priežasties negali būti tenkinami ir kiti ieškovės reikalavimai. Dėl automobilio saugojimo kaštų teismas papildomai pažymi, kad nors liudytojas R. A. parodė, jog automobilyje pakeitus turbiną, nesuremontavus variklio, ji gali dar kartą sugesti, ieškovė nepateikė svarių argumentų, kodėl automobilis turėjo būti saugojamas saugomoje (mokamoje) aikštelėje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo B. N. byloje patyrė iš viso 950 Eur atstovavimo išlaidų (350 Eur už atsiliepimo į ieškinį rengimą, 600 Eur už atstovavimą byloje), atsakovas M. S. – 1 710 Eur atstovavimo išlaidų (400 Eur už atsiliepimo rengimą, 200 Eur už pasiūlymo dėl taikos ginčo sprendimo parengimą, 1 110 Eur atstovavimą byloje), kuriuos prašo priteisti iš ieškovės. Įvertinus bylos sudėtingumą, atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose laiką, taip pat parengtų procesinių dokumentų pobūdį, darytina išvada, kad trečiojo asmens ir atsakovo byloje patirtos atstovavimo išlaidos yra protingo dydžio ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius. Todėl byloje atmetus ieškovės ieškinį, iš jos trečiajam asmeniui B. N. priteisiami 950 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovui M. S. – 1 710 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis).
46. Atsakovas atsiliepime pareiškė prašymą priteisti jo naudai visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kokios išlaidos laikomos susijusiomis su bylos nagrinėjimu yra įtvirtinta CPK 88 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, tokiomis išlaidomis taip pat laikomos sumos, išmokėtos liudytojams. Nagrinėjamu atveju atsakovas už liudytojo R. A. dalyvavimą teismo posėdyje sumokėjo 145,20 Eur, todėl vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos atsakovui priteisiamos iš ieškovės. Taigi, iš ieškovės atsakovui iš viso priteistina 1855,20 Eur (1 710 Eur + 145,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
47. Byloje patirta 62,08 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškovės ieškinį, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos
48. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 2 d. nagrinėjant bylą žodine proceso tvarka teismo posėdyje nutarta bylos nagrinėjimą atidėti 2023 m. balandžio 26 d. 13:00 val. Šiame teismo posėdyje atsakovo dalyvavimas pripažintas būtinu.
49. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo atstovo advokato Mariaus Ramanausko prašymas atidėti teismo posėdį.
50. Ieškovė pateikė prašymą, remiantis CPK 95 straipsniu, skirti atsakovui 1 000 Eur baudą. Ieškovės vertinimu, atsakovas vilkina bylos nagrinėjimą, nes 2023 m. kovo 27 d. teismo posėdyje nedalyvavo, nors privalėjo, ir teismą apie posėdžio atidėjimą informavo tik 2023 m. balandžio 25 d., nors jo atostogos buvo suplanuotos dar vasario 4 d. Ieškovės nuomone, apie kito teismo posėdžio datą atsakovui tikėtina buvo žinoma jau 2023m. kovo 27 d., nes atsakovą atstovavo jo atstovas.
51. Atidėjus byloje sprendimo priėmimą ir paskelbimą paaiškėjo, kad byloje liko neišspręstas ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui, todėl jis išsprendžiamas sprendime.
52. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
54. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. vasario 10 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovo M. S. dalyvavimas kitame teismo posėdyje pripažintas būtinu. 2023 m. kovo 27 d. teismo posėdyje atsakovas M. S. nedalyvavo. Teismas nutarė baudos atsakovui neskirti, tačiau jo atstovui išaiškino, kad jam neatvykus į kitą teismo posėdį, teismas spręs baudos skyrimo klausimą. Bylos nagrinėjimas atidėtas ir teismo posėdis paskirtas 2023 m. balandžio 26 d. 13:00 val. Aukščiau minėta, kad 2023 m. balandžio 25 d. buvo gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti teismo posėdį. Prašyme nurodoma, kad atsakovas 2023 m. balandžio 24-29 dienomis kartu su šeimos nariais turi suplanuotas atostogas ir išvyksta į užsienį. Atostogos buvo suplanuotos iš anksto, t. y. dar 2023 m. vasario 4 d. Kartu su prašymu buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Prašyme atsakovo atstovas nurodė, kodėl prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė anksčia – nes jis (advokatas Marius Ramanauskas) laikotarpiu tarp teismo posėdžių buvo išvykęs suplanuotų atostogų į užsienį.
55. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad į bylą buvo pateikti atsakovo negalėjimą dalyvauti 2023 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje patvirtinantys įrodymai, atsakovo atstovas nurodė priežastis, dėl kurių prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo nebuvo pateiktas anksčiau (jos nėra susijusios su paties atsakovo neveikimu), teismas iš anksto buvo informuotas apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje ir teismas paskirtą teismo posėdį perkėlė į kitą dieną, taigi, byloje dalyvaujantys asmenys nepatyrė dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų, sprendžia, jog aptariamu atveju negalima konstatuoti atsakovo sąmoningą veikimą prieš greitą bylos nagrinėjimą, taigi, ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kitos ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo situacijos vertinti kitaip. Pažymėtina, kad proceso šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažinus būtinu, CPK (žr., CPK 42 straipsnio 5 dalis) šiai proceso šaliai nedraudžia prašyti teismo atidėti bylos nagrinėjimą, pateikiant negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje patvirtinančius įrodymus. Aptariamu atveju tokius įrodymus atsakovas pateikė.
56. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas atsakovui skirti baudą atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 269 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
netenkinti ieškovės R. G. patikslinto ieškinio.
Priteisti iš ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 855,20 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui B. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisi valstybei iš ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 62,08 Eur (šešiasdešimt du eurus ir 8 ct) teismo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Netenkinti ieškovės R. G. prašymo dėl baudos skyrimo atsakovui M. S..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.