- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-1477-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02412-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- Ž. K.
- Ieškovas
- D. K.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-199-887/2021 pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. K. bei pagal atsakovo Ž. K. priešieškinį ieškovei D. K. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. K. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. K. ir Ž. K. nutraukti dėl Ž. K. kaltės; 2) palikti ieškovei pavardę K., atsakovui – K.; 3) nepilnamečių vaikų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su motina D. K.; 4) nustatyti tėvo bendravimo su vaikais D. K. ir A. K. tvarką; 5) priteisti iš Ž. K. nepilnamečių vaikų D. K. ir A. K. išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės po 300,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; 6) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: D. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 32 100,00 Eur vertės butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 2 000,00 Eur vertės automobilį „Volkswagen, VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 5 000,00 Eur vertės automobilį „Opel - Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur vertės motociklą „Yiben YB50QT-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 41 000,00 Eur piniginių lėšų, esančių Ž. K. žinioje; 7) D. K. už atsakovui atitekusį didesnės vertės turtą priteisti iš Ž. K. 6 100,00 Eur piniginę kompensaciją.
2. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. K. ir Ž. K. nutraukti dėl D. K. kaltės; 2) palikti ieškovei pavardę K., atsakovui – K.; 3) nepilnamečių vaikų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės nustatyti su motina D. K.; 4) nustatyti tėvo bendravimo su vaikais D. K. ir A. K. tvarką; 6) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: D. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 32 100,00 Eur vertės butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 4 000,00 Eur vertės automobilį „Volkswagen, VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 2 000,00 Eur vertės automobilį „Opel-Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 35 000,00 Eur piniginių lėšų, esančių D. K. žinioje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priėmė ieškovės D. K. atsisakymą nuo ieškinio ir atsakovo Ž. K. atsisakymą nuo priešieškinio dėl A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos nustatymo su atsakovu ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp D. K. ir Ž. K. nutraukė dėl Ž. K. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. paliko santuokinę pavardę K., o atsakovui Ž. K. prigimtinę pavardę K.; nustatė šalių nepilnamečio sūnaus A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. K.; priteisė iš atsakovo Ž. K. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K. po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, išmoką pervedant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į D. K. banko sąskaitą, išlaikymą uzufrukto teise paskiriant tvarkyti D. K.; priteisė D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Ž. K. išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. (ieškinio padavimo dienos), iki jo pilnametystės – (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė ieškovei D. K. asmeninės nuosavybės teise: 32 100,00 Eur vertės butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 2 000,00 Eur vertės automobilį „Volkswagen, VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui Ž. K. asmeninės nuosavybės teise: 5 000,00 Eur vertės automobilį „Opel - Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur vertės motociklą „Yiben YB50QT-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 41 000,00 Eur pinigines lėšas; priteisė ieškovei D. K. iš atsakovo Ž. K. 6 100,00 Eur kompensaciją; likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį netenkino; priteisė ieškovei D. K. iš atsakovo Ž. K. 1 101,95 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės D. K. 627,57 Eur žyminio mokesčio, priteisė valstybei iš atsakovo Ž. K. 836,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo Ž. K. kaltės. Atsakovas nurodė eilę priežasčių, dėl ko, jo manymu, atsakovė kalta dėl santuokos nutraukimo. Teismas sprendė, kad atsakovas nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. kad ieškovė 16 metų piktnaudžiauja alkoholiu, kad atsakovas net ketino ieškovę vežti koduoti nuo alkoholizmo, būdama neblaivi kelia konfliktus, namo grįžta naktimis, nesirūpina šeima, nepagrindė visiškai jokiais leistinais ir nenuginčijamais įrodymais. Ieškovė nesutiko, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, neigė visas atsakovo nurodytas santuokos nutraukimo priežastis ir ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovės nurodytus faktus dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurto šeimos narių atžvilgiu, teismo nuomone, patvirtina 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu duoti liudytojų O. L. ir J. M. paaiškinimai. Ieškovės bei liudytojos O. L. parodymus patvirtina teismui pateiktas ieškovės bei liudytojos telefoninis susirašinėjimas. Atsakovo kaltę taip pat patvirtina 2020 m. liepos 13 d. teisės medicinos specialisto išvada Nr. G 575/2020(06), kurioje nustatyta, kad ieškovei padarytas sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, prie įvykio aplinkybių nurodyta, kad namuose sumušė vyras, smūgiuodamas rankomis į ranką bei ieškovės pateiktos sužalojimų fotonuotraukos. 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdyje šalių vaikai, kuriems 18 ir 15 metų, patvirtino ieškovės duotus parodymus ir paneigė atsakovo nurodytas aplinkybes. Jie paaiškino, kad atsakovas užsispyręs, nervingas, dažnai rėkia, šaukia, įžeidinėja ieškovę. Kuomet grįžta namo išgėręs, kolioja ieškovę įvairiais necenzūriniais žodžiais, praeidamas pastumia, užkabina koja, prieš kelis metus, kuomet susipyko, atsakovas trenkė ieškovei per veidą. Ieškovė yra kvietusi policiją dėl atsakovo triukšmavimo, dažnai mato ieškovę verkiančią, jeigu namuose nebūna ieškovės, atsakovas išsilieja ant vaikų. Buvo atvejis vasarą kuomet atsakovas paėmė ieškovės telefono pakrovėją, bandant atsiimti pakrovėją, atsakovas trenkdavo jai į ranką. Atsakovas yra neįsileidęs grįžusio iš lauko D. į namus, o susipykęs su A., atsakovas suėmė A. už kaklo ir jį pakėlė, tada paguldė ant žemės ir galiausiai pastatė ant kojų. Kai paleido A. kaklą, šis išsigandęs nukrito ant žemės, apsišlapino, ant kaklo buvo mėlynės. Abu vaikai atsisako bendrauti su atsakovu, neįsivaizduoja bendravimo su juo, kadangi atsakovas pats pasakė A., kad šis jam ne sūnus, atsakovas vaikus vadina durneliais, bomžais, grasina išvyti iš namų. Teismo vertinimu, visiškai nederantį nei tono, nei turinio prasme, naudojant necenzūrinius žodžius, atsakovo bendravimą su vaikais patvirtina ieškovės pateiktas garso įrašas. Teismas vertino, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę.
5. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatė, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokytoja, jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai – 850,00 Eur. Ieškovės vardu įregistruota viena transporto priemonė, ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas - butas, kurį šalys prašo padalinti. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai – 1 500,00 Eur. Atsakovas neigia, kad gauna nurodyto dydžio pajamas, atsakovo teigimu, jo darbinės pajamos atskaičius mokesčius yra 900,00 Eur. Teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus „Swedbank“ AB ir AB SEB banko sąskaitų išrašus, konstatavo, jog atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai yra 1 500,00 Eur. Atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė ir motociklas.
6. Ieškovė į bylą pateikė nepilnamečių vaikų poreikių paskaičiavimo lenteles, kuriose nurodyta, jog vieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį iš atsakovo reikalinga 300,00 Eur suma. Su tokia vaikų poreikių suma per mėnesį atsakovas nesutiko, laikė, kad ji yra ženkliai per didelė, sutiko teikti kiekvienam vaikui išlaikymą po 200,00 Eur per mėnesį. Teismas nurodė, kad šalių vaikai yra septyniolikos ir penkiolikos metų amžiaus, jų poreikiai praktiškai kaip suaugusių, A. ūgis jau dabar 180 cm, batų dydis 40. Sūnus D. turi sveikatos problemų - jam reikalingas minkštesnės konsistencijos maistas, turi refliuksą, beveik nemato kaire akimi, pašalinta kairio plaučio apatinė skiltis, turi kvėpavimo nepakankamumą, odos problemų. Teismui nekilo abejonių dėl ieškovės pateiktos vaikų poreikių skaičiuotės, vertino, jog sumos nurodytos būtiniausiems poreikiams neišdidintos, atitinkančios įprastinius tokio amžiaus jaunuolių poreikius, pagal galimybes ieškovė pagrindė patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui.
7. Teismo vertinimu, D. ir A. poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį kiekvienam po 500,00 Eur. Atsakovo finansinė, turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi – 2/3, ieškovė – 1/3. Atsižvelgęs į tai, kad šalių sūnui D. valstybė skiria 110,00 Eur išmoką, o sūnui A. – 70,00 Eur išmoką, šia suma teismas mažino tėvų skiriamo išlaikymo dydį. Teismas pažymėjo, jog šalių sūnus D. taip pat gauna 140,00 Eur neįgalumo išmoką, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymą gerokai mažesnį negu 1 MMA, praktiškai kaip vaikui neturinčiam specialiųjų poreikių, kas reiškia, kad D. dėl sveikatos turimos išlaidos padengiamos būtent valstybės skiriama neįgalumo išmoka, todėl šia suma tėvų skiriamo išlaikymo dydžio nemažino. Teismas iš atsakovo Ž. K. priteisė jo nepilnamečiam sūnui D. K. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystė, sūnui A. priteisė išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.
8. Tarp šalių nekilo ginčas dėl santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančio turto vienetų, jų verčių ir padalinimo būdo. Šalys nesutarė tik dėl to, pas kurį yra nuo atsakovo banko sąskaitos paimta 41 000,00 Eur suma. Atsakovas tvirtino, jog jis, norėdamas išsaugoti šeimą, kad nebūtų nutraukta santuoka, nuo banko sąskaitos nuėmė 41 000,00 Eur, iš kurių 6 000,00 Eur kaip skolą grąžino savo motinai ir 35 000,00 Eur atidavė ieškovei, todėl ši ieškovei perduota pinigų suma turi būti priteista jam iš ieškovės. Ieškovė kategoriškai neigė susitaikymo ir pinigų gavimo faktus. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys parengtas 2020 m. rugsėjo 25 d., dar nepateikus ieškinio teismui, ieškovė 2020 m. rugsėjo 26 d. davė ieškinį atsakovui pasiskaityti, tikėdamasi, kad galbūt pavyktų santuoką nutraukti bendru sutarimu. Atsakovas tą pačią – 2020 m. rugsėjo 26 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate, susimokėjo advokatei už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas 800,00 Eur, atsisakė, kad ginčas byloje dėl santuokos nutraukimo būtų sprendžiamas privalomosios mediacijos būdu, nes nesutinka su ieškinio reikalavimais ir pradėjo iš banko sąskaitos nuiminėti pinigus. Iš teismui pateikto banko „Swedbank“ AB sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad atsakovas operatyviai išgrynino pinigines sumas: 2020 m. rugsėjo 26 d. – 1 500,00 Eur ir 500,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 27 d. – 2 000,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 28 d. 2 000,00 Eur ir 35 000,00 Eur, viso 41 000,00 Eur. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių, jų atstovų paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, jog jis norėjo taikytis su ieškove ir kelias dienas šalys buvo susitaikę, paneigia byloje esantys įrodymai, t. y. atsakovas neneigia pinigų iš banko sąskaitos paėmimo fakto, tačiau neįrodė priežasties bei atsakovas nepateikė į bylą nei vieno objektyvaus įrodymo, kad jis nuimtą 35 000,00 Eur sumą atidavė ieškovei. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš ieškovės teismui pateiktų garso įrašų girdėti atsakovo teiginiai, kad jis po santuokos nutraukimo būtų nieko netekęs, kad ieškovė nori viską jo užgriebti, pavogti, kad visas turtas užgyventas jo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodė, kad 6 000,00 Eur grąžino savo motinai kaip skolą, šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė 2021 m. vasario 27 d. J. K. raštelį apie paskolintą 20 000,00 Lt sumą ir jos grąžinimą bei AB Lietuvos žemės ūkio bankas 2003 m. balandžio 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. 75. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė savo paaiškinimų, tuo tarpu byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo paaiškinimus dėl 20 000,00 Lt pasiskolinimo iš motinos ir jų grąžinimo. Todėl teismas vertino, kad 41 000,00 Eur suma yra atsakovo žinioje, kuri jam ir priteistina. Teismas nurodė, kad pateiktas 2021 m. vasario 27 d. J. K. raštelis nevertintinas kaip paskolos raštelis sudarytas su atsakovu paskolos suteikimo metu (2003 metais), tai tiesiog bylos nagrinėjimo metu parašytas paaiškinimas, byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai apie J. K. turtinę padėtį, dėl to teismas vertino, kad atsakovas neįrodė piniginių lėšų pasiskolinimo fakto bei, kad jo motina J. K. turėjo finansines galimybes suteikti 20 000,00 Lt paskolą. Ieškovė pateikė teismui suvestinę bei ją patvirtinančius piniginių lėšų bankui grąžinimo kvitus, kurie patvirtina, jog nuo 2003 metų birželio mėnesio iki 2005 metų rugpjūčio mėnesio bankui buvo atlikinėjamos kasmėnesinės įmokos grąžinant kreditą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl Ž. K. kaltės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą; pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo Ž. K. išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. K. ir priteisti iš atsakovo Ž. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės; panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo Ž. K. išlaikymas D. K.; panaikinti sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei kompensacijos priteisimo ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – 1) priteisti ieškovei D. K. asmeninės nuosavybės teise 32 100 Eur vertės butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2 000,00 Eur vertės automobilį „Volkswagen, VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 35 000,00 Eur pinigines lėšas; 2) priteisti atsakovui Ž. K. asmeninės nuosavybės teise: 5 000,00 Eur vertės automobilį „Opel - Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti atsakovui Ž. K. iš ieškovės D. K. 32 050,00 Eur kompensaciją; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai sprendė, kad šalių santuoka iširo ir ji nutrauktina išimtinai dėl atsakovo kaltės. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji girtavo, nesirūpino šeima, savo interesus laikė aukščiau vaikų ir sutuoktinio. Ieškovės kaltė yra patvirtinta byloje surinktais įrodymais. Ieškovės į bylą pateikti įrodymai yra surinkti tuomet, kai tarp sutuoktinių atsirado tam tikri konfliktai, kurie ir įtakojo sutuoktinių pagarbos vienas kitam praradimą, neigiamą nusistatymą vienas kito atžvilgiu, kito sutuoktinio nuomonės nepaisymą ir pan. Sutuoktinių santykiams esant konfliktiškiems, jų abiejų elgesys tampa neadekvatus ir negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Įrodymai tik patvirtina ieškovės mėginimus nepagrįstai inicijuoti ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu. Prie įvykio aplinkybių ieškovė nurodžiusi, kad „2020 m. liepos 7 d. namuose sumušė vyras, smūgiuodamas rankomis į ranką“, kai tuo tarpu nukentėjusiosios apžiūra atlikta 2020 m. liepos 13 d., tai yra praėjus 5 dienoms po tariamo sužalojimo, o prie į bylą pateiktų ieškovės fotonuotraukų, nesant duomenų, kada fotonuotraukos darytos, yra prierašai „2020 m. liepos 8 d. Sumušimo žymės“, „2020 m. liepos 10 d. Sumušimo žymės“, Taigi, lieka neaišku, kada, pasak ieškovės, jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas – 2020 m. liepos 7 d., 2020 m. liepos 8 d. ar 2020 m. liepos 10 d., ir , jeigu, pasak ieškovės, smurtas buvo panaudotas, kodėl pas teisės medicinos specialistą buvo kreiptasi praėjus sąlyginai ilgam laiko tarpui bei nebuvo kreiptasi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Liudytojos J. M. parodymai dėl ieškovės (ne)dalyvavimo švenčių progomis neformalioje aplinkoje bei bendravimą su kolegomis po darbo, tik įrodo atsakovo teiginius, kad ieškovei šventės su bendradarbiais buvo svarbiau už šeimą, buvimą su ja ir rūpinimąsi ja. Ieškovės susirašinėjimo su liudytoja O. L. teiginiai yra dirbtinai „pritempiami“ prie ieškovei palankios situacijos (įrodinėjimo prasme ateityje), pavyzdžiui, liudytoja akcentuoja, kad „tai jau ne pirmas kartas“, kad „susirašinėjimą saugos“ (ar apie sms saugojimą būtina rašyti įtemptoje situacijoje, kai telkiamas dėmesys į nepilnamečių vaikų interesų apsaugą, juk tokioje situacijoje, jeigu ji realistiškai ir tikroviškai yra susiklosčiusi, rūpestingas asmuo, manant reikalinga, susirašinėjimą paprasčiausiai, be jokio išankstinio anonsavimo, išsaugos). Pačios ieškovės daryti garso įrašai nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, garso įrašo turinys paneigia ieškovės teiginius dėl nederamo atsakovo elgesio bei jo netoleruotino būdo, kaip antai - viename iš garso įrašų girdėti, kaip atsakovas ieškovę pavadina mažybiniu žodžiu „saulyte“, taip pat girdėti, kaip šalys tarpusavyje bendrauja gražiai, nesiginčydamos, nekeldamos konflikto, viena ant kitos nešaukia, tiesiog civilizuotai bando išsiaiškinti jų santykius apėmusią krizę. Apelianto nuomone, byloje nėra surinkta įrodymų atsakovo kaltei patvirtinti, dėl ko nepagrįstai yra nustatyta vien tik atsakovo kaltė, turėjusi įtakos tam, kad sutuoktinių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomu.
10.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymui priteistino dydžio, netinkamai individualizavo situaciją, neįvertino ir nenustatė konkrečių vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai reikalingų sumų, apsiribojo tik ieškovės nurodomomis sumomis, kurios yra uždidintos arba nepagrįstos. Dėl to iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams yra nepagrįstai per didelis. Vaikų būtinuosius poreikius galima patenkinti už 400 Eur/mėn. sumą kiekvienam, iš kurios pusę atsakovas sutinka mokėti. Atsakovui vaikų poreikiai yra gerai žinomi, nes jis rūpinosi šeima. Ieškovė būtinybės patirti nurodyto dydžio išlaidas kiekvieną mėnesį nepagrindė, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų (išskyrus bylos nagrinėjimo pabaigoje galbūt apie vaikams pirktus džemperius, kas sudaro pagrindą abejoti ieškovės sąžiningumu įrodinėjant vaikams išlaikymui patiriamas išlaidas), patvirtinančių realiai patiriamas atitinkamo dydžio išlaidas. Ieškovės nurodytos išlaidos vieno vaiko vien tik higienos ir buities priemonių įgijimui bendros 20 Eur vertės, kas per metus sudaro 240 Eur, taip pat išlaidos drabužiams ir avalynei, kas per metus vienam vaikui bendrai sudaro 1320 (50+60 xl2) Eur vertintinos kaip didesnės už įprastines. Išvykos, renginiai lankomi ne kiekvieną mėnesį ir tokios išlaidos nepatiriamos kas mėnesį. Ieškovės nurodytas vaikui skiriamas 20 Eur/mėn. kirpėjo ir 20 Eur/mėn. mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti taip pat pripažintinos didesnėmis už įprastines. Teismas visiškai nevertino ieškovės nurodytų išlaidų susisiekimui, netyrė aplinkybių, koks (ne)nuvažiuojamas atstumas nuo vaikų gyvenamosios vietos iki mokyklos. 35 Eur išlaidos sporto klubui ar kitai po pamokinei veiklai visiškai nepagrįstos, nes paprasčiausiai vaikai jokių būrelių nelanko.
10.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o rezoliucinėje dalyje nurodė, kad išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo dienos – 2020 m. rugsėjo 29 d. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis dėl išlaikymo pritesimo momento (nuo teisino sprendimo įsiteisėjimo dienos), todėl, rezoliucinei daliai prieštaraujant teismo padarytoms išvadoms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iki civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos šalių sūnus D. K. sulaukė pilnametystės (duomenys neskelbtini), šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
10.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą. Teismas nepagrįstai į dalijamo turto balansą įtraukė ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 300,00 Eur vertės motociklą „Yiben YB50QT-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas netyrė ir nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad minėtas motociklas yra šalių dovana sūnui D. K., todėl į dalintino turto balansą neįtrauktinas. Atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis, norėdamas išsaugoti šeimą, kad nebūtų nutraukta santuoka, nuo banko sąskaitos nuėmė 41 000,00 Eur, iš kurių 6 000,00 Eur kaip skolą grąžino savo motinai ir 35 000,00 Eur atidavė ieškovei, todėl ši ieškovei perduota pinigų suma turi būti priteista jam iš ieškovės. Atsakovo teiginius dėl paskolos perdavimo jo motinai patvirtina ir 2021 m. vasario 27 d. J. K. raštelis apie paskolintą 20 000,00 Lt sumą ir jos grąžinimą bei AB Lietuvos žemės ūkio banko 2003 m. balandžio 10 d. Kreditavimo sutartis Nr. 75. Esant šioms įrodytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, atsakovo motinai perduota 6 000,00 Eur suma mažintinas šalių turto balansas. Atsakovo vertinimu, tarp šalių dalintinas santuokoje įgytas turtas: 32 100,00 Eur vertės butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 2 000 Eur vertės automobilis „Volkswagen, VW Golf“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės automobilis „Opel-Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 35 000,00 Eur piniginės lėšos. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistina: 32 100,00 Eur vertės butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 2 000 Eur vertės automobilis „Volkswagen, VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 35 000,00 Eur piniginės lėšos; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina: 5 000,00 Eur vertės automobilis „Opel- Opel Antara“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei tenka turto už 69 100,00 Eur, o atsakovui už 5 000,00 Eur. Pagal turto vertę kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto 37 050,00 Eur vertės (69 100 + 5 000: 2), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 32 050,00 Eur kompensacija.
Atsiliepimas
2. Ieškovė D. K. atsiliepimu į atsakovo Ž. K. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, prijungti papildomus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Atsakovas, teigdamas, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės, privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas per ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį turėjo pakankamai laiko pagrįsti savo teiginius įrodymais, be to, naudojosi kvalifikuota advokato pagalba, todėl savo pareigas pateikti įrodymus žinojo. Atsakovo teiginiai nei apie girtavimą, nei apie neblaivios ieškovės sukeltus autoįvykius visiškai nepasitvirtino. Tiek ieškovė, tiek apklausti liudytojai atsakovo nurodytas faktines aplinkybes paneigė, o kokių nors kitų duomenų apie ieškovės kaltės buvimą atsakovas nepateikė. Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė patvirtino, kad ne dėl ieškovės, o dėl atsakovo 2019 m. gruodžio 20 d. smurtinio elgesio šeimoje 2019 m. gruodžio 23 d. gavo pranešimą iš policijos. VTAS pateiktos išvados, kaip ir kiti rašytiniai įrodymai: 2019 m. gruodžio 20 d. policijoje užfiksuotas telefoninis skambutis apie tai, kad neblaivus vyras kabinėjasi prie ieškovės ir 2 nepilnamečių vaikų, trukdo ilsėtis; 2020 m. liepos 13 d. VTMT Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 575/2020(06), patvirtinanti 2020 m. liepos 7 d. atsakovo smurtinius veiksmus, fotografijos, kuriose užfiksuotos kraujosruvos, rašytiniai vaikų paaiškinimai VTAS; liudytojos O. L. žinutės ieškovei apie atsakovo elgesį vaikų atžvilgiu ir kiti įrodymai, vienareikšmiškai patvirtina ieškovės teiginius apie atsakovo nuolatos vartojamą fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės ir vaikų atžvilgiu. Prie fotografijos įrašyta data reiškia ne sužalojimo datą, o fotografijos padarymo datą. Būtent tokia data yra išlikusi ieškovės fotografavimo įrenginyje - telefone. Ant fotografijų ieškovė užrašė tas datas, kuriomis buvo fotografuoti sužalojimai. Nuotraukose ir specialisto išvadose sužalojimai atitinka jų lokalizaciją ir laiką. Atsakovo smurtinius (fizinius ir psichologinius) veiksmus prieš šeimos narius išsamiai paaiškino sūnus A., kaimynė O. L., mačiusi ieškovę su smurto žymėmis, girdėjusi atsakovo išpuolius prieš vaiką ir rašiusi žinutes ieškovei, sūnus D., kurio 2020 m. vasarą atsakovas neįsileido į namus, liudytoja J. M..
11.2. Įrodinėjimo priemonė - garso įrašai, gali būti vertinami kartu su kitais įrodymais, net jeigu jie yra padaryti be atsakovo žinios, nes tai lemia šios bylos specifiškumas. Atsižvelgiant į visos bylos duomenis, į garso įrašų padarymo tikslus ir jų panaudojimą (atsakovas neigia visas ieškovės nurodytas aplinkybes, jas iškreipia sau naudinga linkme) ir į tai, kad garso įrašais ieškovė sąžiningai siekia tiesos nustatymo ginče, laikytina, kad garso įrašai padaryti nepažeidžiant įstatymų. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
Šalies argumentai
11.3. Ieškovė prašo prijungti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovo piktybišką elgesį šeimos narių atžvilgiu po priimto teismo sprendimo, kuris tęsiasi ir vienareikšmiškai patvirtina teismo išvadas apie atsakovo kaltę šeimos narių atžvilgiu. 2021 m. birželio 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) nutarime pagal ieškovės 2021 m. birželio 21 d. skundą dėl atsakovo elgesio vaikų ir pačios ieškovės atžvilgiu sekančią dieną buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos. Nutarimas dar kartą patvirtina ieškovės išsakytą nuomonę, kad policija į pranešimus nereaguoja ir kad nesitikima sulaukti realios pagalbos. Gavusi nutarimą ieškovė dėl neteisėtų tęstinių atsakovo veiksmų vaikų atžvilgiu papildomai 2021 m. birželio 23 d. kreipėsi į VTAS ir tik po šios institucijos pranešimo AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu pagal BK 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvo teisėmis).
11.4. 2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2021 išaiškino, kad nereikia įrodinėti vaiko poreikių, jei jie neviršija 1 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio. Nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA buvo 607 Eur/mėn.; nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA sudaro 642 Eur/mėn. Pirmosios instancijos teismas vaikų poreikius pripažino protingais ir teisingais, nors jie netgi nesiekė MMA dydžio. Atsakovo teiginiai apie vaikų poreikius, kai atsakovas nesirūpina vaikais, neperka jiems nei maisto, nei drabužių ir kitų būtinų daiktų, yra nepagrįsti ir ženkliai sumažinti. Vaikų poreikius nulemia vaikų amžius, sveikatos būklė, kiti individualūs poreikiai. 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne visa lemiantis. 50 nutarties punkte teismas pažymėjo, kad ieškovei tenka didesnė vaikų priežiūros našta, kuri nėra kompensuojama atsakovo teiktinu išlaikymu ir laikė teisėtu priteistą išlaikymą dviem vaikams po 300 Eur kiekvienam.
Atsiliepimas
11.5. Atsakovo nurodyta rašymo apsirikimo klaida teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje (12 psl.) nesudaro pagrindo laikyti teismo sprendimą neteisėtu. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą atsirado atsakovui nustojus jį teikti. Atsakovui nevykdant teismo nutarties dėl laikino išlaikymo mokėjimo, laikinas išlaikymas buvo ir šiuo metu yra išieškomas priverstine tvarka.
11.6. Motociklas nėra sūnaus daiktas, jis buvo įgytas ne sūnaus poreikiams, o atsakovo poreikiams, motociklo pirkimo aplinkybių nei ieškovė, nei sūnus D. nežino. Motociklas nėra ir nebuvo daiktas, reikalingas vaikui ar padovanotas vaikui. Sūnus ketino laikyti automobilio vairavimo, o ne motociklo vairavimo teises. D. dėl jo sveikatos būklės negalima naudotis motociklu: jam pašalinta apatinė kairiojo plaučio dalis, jis turi kvėpavimo nepakankamumą, jam yra diagnozuota lėtinė bronhektazinė liga. Nei ieškovė, nei sūnus D. motociklo nėra matę, apie jo buvimą tapo žinoma iš VĮ „Regitra“ pateiktos pažymos. Dovanojimo sandorio atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais ir nenurodė nė vienos faktinės aplinkybės apie jo sudarymą.
11.7. Šalims netrūko lėšų banko paskolos grąžinimui. Atsakovas prie 2021 m. kovo 9 d. prašymo teismui pateikė kredito sutartį, kurioje nurodytas paskolos grąžinimo grafikas. Kiekvieną mėnesį pagal grafiką reikėjo grąžinti bankui po 95 litus. Turėdami pastovias pajamas ir taupiai gyvendami, šalys įnešdavo didesnes įmokas ir tokiu būdu grąžino visą kreditą. Nėra nė vieno mokėjimo, atlikto atsakovo nurodyta 20 000 Lt suma. Kreditas buvo grąžintas dalimis ir baigtas mokėti ne 2003, o 2005 metais, ką patvirtina teismui pateikti paskolos sumokėjimo kvitai. Ieškovė teismui pateikė ne tik įmokų apie kredito grąžinimą kvitus, bet ir suvestinę, kuri atspindi kredito mokėjimą pagal banko nustatytą grafiką. Rašytinių įrodymų apie praeityje egzistavusį skolinį įsipareigojimą J. K. nėra. Vykstant civilinės bylos nagrinėjimui atsakovas privalėjo teismą informuoti apie kreditorius, tačiau nurodė, kad tokių nėra. 2021 m. vasario 27 d. J. K. raštelis, parašytas praėjus pusei metų po šios bylos teisme iškėlimo ir tik po to, kai ieškovė patikslinusi ieškinį nurodė ne 35 000,00 Eur, o 41 000,00 Eur piniginių lėšų pasisavinimą (skirtumas 6 000 Eur). Raštelis nepatvirtina buvusių skolinių įsipareigojimų.
11.8. Atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 32 100,00 Eur kompensaciją yra nepagrįstas. Ieškovė neturi piniginių lėšų, nes jos randasi atsakovo žinioje. Ieškovė sutinka su teismo įrodymų vertinimu šioje dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo pagrindų, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir santuokoje įgyto turto padalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
6. Ieškovė D. K. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo elgesį po teismo sprendimo priėmimo, taip pat banko išrašą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikti rašytiniai įrodymai įrodo faktines aplinkybes, kurios atsirado jau po sprendimo priėmimo, todėl darytina išvada, kad pateikiami įrodymai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Naujus įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindų
7. Ieškovė ieškiniu prašo teismą santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės prašymą tenkino. Atsakovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu.
8. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus, buvo šališkas, sprendimą parėmė išimtinai ieškovei palankiais įrodymais, pažeidė materialines ir procesines teisės normas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
10. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas santuoką dėl atsakovo kaltės nutraukė nustatęs, jog atsakovas smurtavo prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus).
11. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3dalis).
12. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
13. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).
14. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo kaltę, rėmėsi šių įrodymų visuma – liudytojų O. L. ir J. M. parodymais, vaikų A. K. ir D. K. paaiškinimais, 2020 m. liepos 13 d. teisės medicinos specialisto išvada Nr. G 575/2020(06).
15. Nors atsakovas teigia, kad nė vienas iš šių įrodymų nepatvirtina jo kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, remiasi ne tik atskirais įrodymais, tačiau įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšiu. Byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia spręsti, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovo elgesio. Visų pirma, atsakovas niekaip nepaneigė vaikų paaiškinimų. Akivaizdu, kad vaikai tėvų skyrybų situacijoje šiuo atveju palaiko motiną. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad jie būtų įtakoti. Įvertintinas ir vaikų amžius – 15 ir 17 metų. Taigi, vien tai, kad vaikai, kurie neabejotinai žino visas šeimos gyvenimo aplinkybes, aiškiai nurodė ir apibūdino atsakovo netinkamą elgesį tiek motinos, tiek jų atžvilgiu, vertintina kaip pakankamas atsakovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo įrodymas. Be to, kaip jau minėta, tiek liudytojų parodymais, tiek teismo medicinos pažyma, šie įrodymai yra patvirtinami. Atsakovas jokių šių įrodymų visumą paneigiančių kitų įrodymų nepateikė.
16. Atsakovo argumentas, kad ieškovė jau kilus nesutarimams pradėjo inicijuoti policijos iškvietimus ir ikiteisminius tyrimus, atmestinas. Atsakovui išaiškintina, kad jei jis manė, jog šeima kilus nesutarimams iširo, tai tokiu atveju turėjo teisę inicijuoti santuokos nutraukimą, o ne smurtauti ir netinkamu elgesiu pažeidinėti kitų šeimos narių teises.
17. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
18. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas be savo paaiškinimų nepateikė jokių ieškovės kaltę pagrindžiančių įrodymų.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo smurtą kitų šeimos narių atžvilgiu, teisingai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas.
20. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir detaliai argumentavo pagrindą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas, o atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Dėl išlaikymo dydžio
21. Ieškovė ieškiniu prašė teismą vaikų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti iš atsakovo kiekvienam po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė išlaikymą A. K. po 280 Eur, o D. K. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jų pilnametystės.
22. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismas neteisingai nustatė vaikų poreikius ir nepagrįstai nukrypo nuo tėvų lygių pareigų vaikams principo, o taip pat nepagrįstai nustatė išlaikymo pradžios momentą.
23. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
24. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
25. Atsakovas nurodo, kad teismas vadovavosi ieškovės nurodytais vaikų poreikiais, kurie nepagrįsti ir išdidinti.
26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė nurodė, jog kiekvieno iš vaikų poreikiams patenkinti reikalingos 600 Eur sumos. Teismas įvertino visus vaikų poreikius, nurodė, kuriuos vaikų poreikius galima užtikrinti mažesnėmis išlaidomis ir sprendė, kad kiekvieno iš vaikų poreikius patenkins 500 Eur suma.
27. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 467 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvieno šalių vaiko visus būtinus poreikius užtikrintų 500 Eur suma, t. y. didesnė nei minimali mėnesinė alga.
28. Atsakovas apeliaciniu skundu įrodinėja, kad vaikų poreikius galima patenkinti ir mažesne nei pirmosios instancijos teismo nustatyta suma. Atsakovas nurodo, kad vaikų poreikius patenkina ir 400 Eur per mėnesį kiekvienam.
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaikų D. K., ir A. K., poreikius patenkina ne mažesnė nei 500 Eur suma. Teisingai konstatuota, jog vaikai yra tokio amžiaus (15 ir 17 metų), kada jų poreikiai maistui, aprangai, higienai, socialiniams poreikiams (kultūrai, saviraiškai, bendravimui su draugais ir pan.) atitinka suaugusio asmens poreikius. Be to, įvertintina, kad vaikai dalyvauja ugdymo procese, todėl jiems reikia įsigyti ir ugdymo priemonių, lavintis.
30. Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek teismas, negali numatyti visų vaikų poreikių, juos suskirstyti į kategorijas bei įvertinti. Todėl ta aplinkybė, kad galimai kažkuris iš ieškovės nurodytų vaikų poreikių ir viršija įprastinį, nebūtinai reiškia, jog galutinė nustatytų poreikių suma yra nepagrįsta bei pernelyg didelė.
31. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
32. Ieškovė, su kuria liko gyventi du nepilnamečiai vaikai, turi daugiau dėmesio skirti jų kasdienių poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo, taigi, atsakovo pareiga teikti materialinį išlaikymą vaikams yra didesnė.
33. Atsižvelgdamas į tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį.
34. Spręsdama dėl momento, nuo kurio priteistas išlaikymas, teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovė prašė išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Pirmosios instancijos teismas, motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl išlaikymo vaikui D. K., nurodė, kad išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad išlaikymas priteisiamas nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. (ieškinio padavimo dienos). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje panaudodamas sąvoką „nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, niekaip jos neaptarė ir nemotyvavo, kodėl vienam iš vaikų išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o kitam nuo ieškinio padavimo dienos. Todėl darytina išvada, kad teismas padarė rašymo apsirikimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokių teisinių pagrindų šiuo atveju išlaikymą priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes nenustatyta, kad vaiko poreikiai laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo dienos atsakovo būtų visiškai patenkinti.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo
35. Tarp šalių kilo ginčas, pas kurį iš sutuoktinių yra nuo atsakovo banko sąskaitos paimta 41 000,00 Eur ir koks šių lėšų likimas. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl motociklo Yibet YB50QT-3“ likimo.
36. Ieškovė nurodė, kad paaiškėjus, jog ieškovė rengiasi skyrybų procesui, atsakovas iš savo banko sąskaitos paėmė 41 000,00 Eur ir šios lėšos yra pas atsakovą. Atsakovas nurodė, kad dalį šių lėšų, t. y. 6 000,00 Eur perdavė savo motinai J. K. kaip paskolos grąžinimą, o likusią 35 000,00 Eur sumą perdavė ieškovei. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 41 000,00 Eur yra pas atsakovą, todėl priteisė dalį šių lėšų ieškovei.
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
38. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovas, iš savo banko sąskaitos paėmęs 41 000,00 Eur, turėjo pareigą įrodyti šių lėšų likimą.
39. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės ieškinys parengtas 2020 m. rugsėjo 25 d. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 26 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate (2020 m. spalio 9 d. Nr. DOK 35824), susimokėjo advokatei už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas 800,00 Eur (2021 m. kovo 25 d. Nr. DOK 10697), atsisakė, kad ginčas byloje dėl santuokos nutraukimo būtų sprendžiamas privalomosios mediacijos būdu, nes nesutinka su ieškinio reikalavimais (2020 m. lapkričio 4 d. Nr. DOK 38868). Atsakovas iš savo banko sąskaitos, esančios AB Swedbank, išgrynino pinigines sumas: 2020 m. rugsėjo 26 d. – 1 500,00 Eur ir 500,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 27 d. – 2 000,00 Eur, 2020 m. rugsėjo 28 d. – 2 000,00 Eur ir 35 000,00 Eur, viso 41 000,00 Eur (2020 m. spalio 12 d. Nr. DOK 36035). Jokių įrodymų, patirtinančių, kad 35 000,00 Eur atsakovas perdavė ieškovei, be savo paaiškinimų, atsakovas nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo paaiškinimus laikė nepakankamais įrodymais šioms aplinkybėms patvirtinti. Be to, juos paneigia ir pati faktinė situacija – akivaizdu, kad šalys konfliktavo, bendrų reikalų nesprendė, atsakovas nurodė, kad nesutinka su mediacija. Tokie atsakovo veiksmai paneigia ir jo nurodytas aplinkybes, kad tuo metu šalys buvo susitaikiusios.
40. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas neįrodė ir aplinkybių dėl 6 000,00 Eur paskolos motinai J. K. grąžinimo. Pažymėtina, kad J. K. raštelis į bylą pateiktas ne su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, ne su priešieškiniu, o tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šis raštelis yra ne skolos raštelis, todėl gali būti vertinamas kaip byloje nedalyvaujančio asmens rašytinis paaiškinimas. Pažymėtina, kad atsakovas, kuris turėjo pareigą įrodyti savo nurodomas aplinkybes, liudytojos J. K. apklausti neprašė, ji teisme, davusi priesaiką, atsakovo nurodomų aplinkybių nepatvirtino. Todėl jos rašytinis paaiškinimas nevertintinas kaip skolą įrodantis dokumentas. Be to, atsakovas neįrodė, jog jo motina J. K. turėjo tokią sumą pinigų ir galėjo ją paskolinti. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teismui pateikė suvestinę bei ją patvirtinančius piniginių lėšų bankui grąžinimo kvitus, kurie patvirtina, jog nuo 2003 metų birželio mėnesio iki 2005 metų rugpjūčio mėnesio bankui buvo atlikinėjamos kasmėnesinės įmokos grąžinant kreditą. Taigi, sutuoktiniams nereikėjo paskolos iš atsakovo motinos kredito bankui grąžinimui. Be to, neįtikinama ir paties atsakovo nurodomų aplinkybių eiga. Jeigu jis 2020 m. rugsėjo pabaigoje iš sąskaitos paėmė visus 41 000,00 Eur, kyla klausimas kodėl motinai grąžino pradžioje 4 000,00 Eur, o ne visus 6 000,00 Eur ir tik 2021 m. vasario 27 d. grąžino likusius 2 000,00 Eur. Visų šių įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo nurodytų aplinkybių, jog 2003 m. sutuoktiniai iš atsakovo motinos J. K. pasiskolino 20 000 Lt, o atsakovas 6 000,00 Eur jai grąžino 2020 m. spalio 10 d. ir 2021 m. vasario 27 d., nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir 6 000,00 Eur yra pas atsakovą.
41. Nors atsakovas ir nurodo, jog motociklas Yibet YB50QT-3“, 300,00 Eur vertės, yra dovana D. K., todėl netrauktinas į bendrojo sutuoktinių turto balansą, tačiau pažymėtina, kad minėtas motociklas yra registruotas atsakovo vardu. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad motociklas yra ne pas atsakovą, o pas sūnų D. K., atsakovas nepateikė. Ieškovė nuo pat atsiliepimo į priešieškinį momento nuosekliai teigė, kad motociklas yra atsakovo, sūnus juo nesinaudoja, neturi teisės jį vairuoti. Todėl labiau tikėtina, jog motociklas yra pas atsakovą, jis šį turtą valdo, todėl motociklas pagrįstai įtrauktas į sutuoktinių dalintino turto balansą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. Ieškovė D. K. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 500,00 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą plikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.