Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. K. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui Ž. K. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas, areštuoti 30 000 Eur lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitoje „Swedbank“, AB.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Atsakovas su atskiruoju skundu, o ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Šalys neprašo priimti prie jų procesinių dokumentų pridėtų įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima atsakovo su atskiruoju skundu, o ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovo atskirojo skundo

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 200 Eur dydžio laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams D. K. ir A. K. priteisimas iš atsakovo, atsakovo banko sąskaitoje esančios 30 000 Eur sumos areštas.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

14. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkindamas iš dalies, priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams D. K. ir A. K. laikiną išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat areštavo 30 000 Eur sumą, esančią atsakovo banko sąskaitoje. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad priteistas laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra neproporcingai didelis, piniginių lėšų areštas yra netikslingas.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

15. Nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas kiekvienam iš jų priteisė iš atsakovo 200 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas atskirajame skunde neneigia būtinybės nagrinėjamoje civilinėje byloje taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, tačiau nesutinka su nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

16. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių nepilnamečių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų) jų poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas atskirajame skunde teigia, jog šalių nepilnamečiams vaikams pakanka 150 Eur dydžio išlaikymo, tačiau konkrečiais duomenimis to nepagrindžia. Dėl to atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad 150 Eur išlaikymas yra pakankamas patenkinti būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius, vertintinas kaip deklaratyvus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus, tuo labiau, kad šiuo atveju, kaip minėta, prioritetas teikiamas šalių nepilnamečiams vaikams, jų teisių ir teisėtų interesų apsaugai ir gynimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Atsakovui nurodytina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

Dėl piniginių lėšų arešto

18. Atsakovas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl 30 000 Eur sumos, esančios atsakovo banko sąskaitoje, arešto.

19. Pabrėžtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014). Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje prašo: šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei pavardę K., atsakovui – pavardę K.; nustatyti nepilnamečių vaikų D. K. ir A. K. gyvenamąją vietą su ieškove iki jų pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; nustatyti, kad atsakovas periodines išmokas perveda iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą; atsakovas periodines išmokas indeksuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; vaikų lėšomis uzufrukto teise disponuos ieškovė; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisiant 34 100 Eur vertės turtą: 32 100 Eur vertės butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2 000 Eur vertės automobilį „VOLKSWAGEN GOLF“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisiant 5 000 Eur vertės automobilį „OPEL ANTARA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės motociklą „YIBEN YB50QT-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 30 000 Eur piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitoje „Swedbank“, AB. Atsižvelgiant į nurodytus ieškinio reikalavimus, spręstina, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovei jokios piniginės sumos nebūtų priteisiamos. Taigi ieškovės prašymu pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė –30 000 Eur sumos, esančios atsakovo sąskaitoje, areštas negali turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad jo sąskaitoje nebėra pirmosios instancijos teismo areštuotos 30 000 Eur sumos. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat eliminuoja būtinybę taikyti 30 000 Eur sumos, esančios atsakovo sąskaitoje, areštą, kadangi šios sumos nurodytoje sąskaitoje nėra.

21. Nustačius, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – 30 000 Eur sumos, esančios atsakovo sąskaitoje, areštas neatliktų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ieškinio tenkinimo atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas atsakovo atskirąjį skundą patenkinti iš dalies ir kaip nepagrįstą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria areštuota 30 000 Eur suma, esanti atsakovo banko sąskaitoje, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti ieškovės prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria areštuota 30 000 Eur suma, esanti atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitoje „Swedbank“, AB, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti ieškovės D. K. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – 30 000 Eur sumos, esančios atsakovo Ž. K. banko sąskaitoje „Swedbank“, AB, areštą.

Palikti nepakeistą kitą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties dalį.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.