- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2-495-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01187-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (kreditoriaus) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Budmeda“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Budmeda“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas J. U.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, patenkinus nemokumo administratoriaus ir pareiškėjo (kreditoriaus) D. K. prašymus, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Budmeda“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu paliko nepakeistą.
2. 2020 m. sausio 25 d. BUAB „Budmeda“ bankroto byloje gautas pareiškėjo D. K. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo jis prašė: (1) atnaujinti civilinės bylos Nr. eB2-2597-580/2020 nagrinėjimo procesą dalyje dėl nemokumo momento nustatymo ir atsakingų asmenų dėl tyčinio bankroto įvardijimo, pareiškimą tenkinus, pripažinti, kad bendrovė tapo nemoki 2001 m. sausio 1 d., o už BUAB „Budmeda“ tyčinį bankrotą nuo 2001 m. sausio 1 d. solidariai atsakingi A. Š. ir P. J., o A. M. (A. M.) atsakingas subsidiariai ne vėliau kaip nuo 2002 m. balandžio 30 d., (2) įpareigoti bendrovės nemokumo administratorių: iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko išreikalauti 2000 m. gruodžio 22 d. akto, kuriuo bendrovė įsigijo AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijų paketą, kopiją; perimti visus atsakovės apskaitos dokumentus, kurie buvo ikiteisminio tyrimo Nr. 56-1-00213-11 dalimi; surinkti ir pateikti į bylą visą įmanomą informaciją apie sandorį, kuriuo atsakovė perleido AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijų paketą UAB „Daigilė“, (3) liudytojais byloje apklausti V. M. (V. M.), K. D. ir E. Š..
3. Pareiškimas grindžiamas tuo, jog 2020 m. rugpjūčio 18 d. AB „Kybartų Gelžbetonis“ nemokumo administratorius BUAB „Budmeda“ nemokumo administratoriui nurodė, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. UAB „Daigilė“ tapo 67,50 proc. AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcininke, tačiau tuo metu ši informacija atrodė visiškai neprasminga, nes įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Daigilė“ minėtas akcijas įgijo iš BUAB „Budmeda“, nebuvo. Tačiau 2021 m. sausio 17 d. civilinėje byloje Nr. e2-867-580/2021, kurioje nagrinėjamas trečiųjų asmenų padarytos žalos BUAB „Budmeda“ atlyginimo klausimas, P. J. (BUAB „Budmeda“ akcininko) atstovas pateikė naujus paaiškinimus ir reikšmingus įrodymus, iš kurių matyti, kad BUAB „Budmeda“ 2000 m. gruodžio 22 d. iš VĮ Turto banko įsigijo AB „Kybartų Gelžbetonis“ 67,47 proc. akcijų paketą. P. J. tikina, akcijų paketo kaina buvo 365 000 Lt (105 711,30 Eur), t. y. BUAB „Budmeda“ įstatinio kapitalo apimties sandoris. BUAB „Budmeda“ 67,47 proc. dydžio AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijų paketą perleido su BUAB „Budmeda“ per akcininkus susijusiai UAB „Daigilė“. Tačiau bendrovės bankroto bylos duomenimis nenustatyta, kad UAB „Daigilė“ kada nors atsiskaitė su BUAB „Budmeda“ už AB „Kybartų Gelžbetonis“ 67,47 proc. akcijų paketo 2001 m. sausio 1 d. perleidimą. Tai yra esminiai nauji faktai, kurie nebuvo žinomi ir nagrinėti BUAB „Budmeda“ tyčinio bankroto byloje.
4. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad BUAB „Budmeda“ turtas (įstatinis kapitalas ar AB „Kybartų Gelžbetonis“ 67,47 proc. akcijų paketas) 2001 m. sausio 1 d. be jokių garantijų buvo perleistas susijusiai įmonei, už kurį nebuvo atsiskaityta, įrodo, kad būtent A. Š., kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už tai, kad bendrovė dar 2001 m. sausio 1 d. tapo beturte. Šio fakto apie BUAB „Budmeda“ įstatinio kapitalo sumažėjimą A. Š. ne tik nepranešė VĮ Registrų centrui, bet taip pat nėra jokių duomenų, kad A. Š. būtų ėmęsis kokių nors realių veiksmų dėl UAB „Daigilė“ atsiskaitymo už perleistą turtą su bendrove.
5. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad BUAB „Budmeda“ tyčinio bankroto klausimą sprendęs teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą bei už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis.
Atsiliepimas
6. Nemokumo administratorius J. U. atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti bei nurodė, kad jam iki šiol nėra perduoti BUAB „Budmeda“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas. Bendrovės bankroto byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad A. Š. būtų perdavęs kokius nors BUAB „Budmeda“ dokumentus P. J., todėl, nesant paneigiančių duomenų teigtina, kad bendrovė mažiausiai nuo 2002 m. nebevykdė jokios veiklos ir tebuvo piniginių srautų laidininkė tarp UAB „Daigilė“ ir AB „Kybartų Gelžbetonis“, kas atsispindi bendrovės kredito įstaigų sąskaitų išrašuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) D. K. pareiškimą atmetė.
8. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų būtinų proceso atnaujinimui – kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
9. Teismas akcentavo, kad D. K. 2020 m. vasario 8 d. pareiškime dėl BUAB „Budmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nurodomos aplinkybės apie BUAB „Budmeda“, AB „Kybartų Gelžbetonis“ ir UAB „Daigilė“ glaudžius ryšius, tai, kad bendrovėse veikė tie patys asmenys, kurie koordinavo savo veiksmus ir šiais savo neteisėtais veiksmais (įvairiomis finansinėmis operacijomis ir kt.) visoms trims įmonėms padarė žalos. Trijų įmonių ir juos valdančių asmenų tarpusavio ryšiai pareiškėjui buvo gerai žinomi. Todėl, pareiškėjas, jau rinkdamas medžiagą pareiškimui šioje byloje, turėjo galimybę išsiaiškinti ir kaip kito AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijų savininkai, t. y. pareiškėjas galėjo ieškoti ir gauti informacijos apie visus sandorius, susijusius su AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijų įsigijimu ir perleidimu, įskaitant ir tai, kokiu būdu UAB „Daigilė“ įsigijo AB „Kybartų gelžbetonis“ akcijų paketą. Vien tai, kad pareiškėjui tuo metu tokia informacija pasirodė nereikšminga, negali būti pateisinama priežastimi tokia informacija nesidomėti, vėliau ją sužinojus ir suvokus, kad ji gali būti reikšminga, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
10. Pareiškime nurodomos aplinkybės egzistavo procesinių sprendimų priėmimo metu ir jos tuo metu galėjo (ir turėjo) būti žinomos pareiškėjui. Vien tai, kad pareiškėjas jų nelaikė svarbiomis ir nesidomėjo, negali būti pagrindas proceso atnaujinimui.
11. Pareiškime D. K. remiasi ne konkrečiais įrodymais, o tik prielaidomis, nes nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, įrodantys, kada ir kaip UAB „Budmeda“ perleido AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijas UAB „Daigilė“, ar kad UAB „Daigilė“ neatsiskaitė už perleidžiamas akcijas. Įrodymų, patvirtinančių, kad šios akcijos buvo įsigytos ir perleistos už visą UAB „Budmeda“ įstatinio kapitalo vertę, taip pat nėra, šis teiginys grindžiamas tik P. J. teiginiais.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. BUAB „Budmeda“ vadovas A. Š. jokių dokumentų nemokumo administratoriui nėra perdavęs, apie pareiškėjo nurodomas aplinkybes nieko nėra pasisakęs ir teismas bendrovės bankroto byloje. Todėl pareiškėjas neturėjo net teorinės galimybės iki 2021 m. sausio 17 d. sužinoti apie tai, kad BUAB „Budmeda“ valdytas AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijas iki 2001 m. sausio 1 d. pardavė UAB „Daigilė“, kuri už jas niekuomet neatsiskaitė.
12.2. Naujai sužinotos ir pareiškime atskleistos aplinkybės yra ypatingai reikšmingos, nes įrodo, kad teismų priimtos nutartys, pripažįstant, kad už tyčinį bankrotą atsakingas tik P. J., nesuderinamos su naujai išaiškėjusiomis aplinkybėms, nes būtent A. Š. dar iki 2001 m. sausio 1 d. (neatlygintai) perleido – prarado visą įmonės įstatinį kapitalą ir nedėjo jokių pastangų jį atgauti iš UAB „Daigilė“. Todėl nėra abejonių, jog priimtos nutartys yra neteisingos, o skundžiama nutartis priimta, teismui neatsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, vien formaliais argumentais.
12.3. Teisingumą vykdantis teismas turėjo imtis iniciatyvos ir pats surinkti jam prieinamą aktualią informaciją nagrinėjamu klausimu arba įpareigoti nemokumo administratorių, o ne visą atsakomybę perkelti pareiškėjui. Kadangi įmonės bankrotas vyksta supaprastinta tvarka, tai už kreditorius dirba teismas ir tik jis gali įpareigoti aktyviau veikti nemokumo administratorių. Nors pareiškėjas pareiškime pateikė septynis prašymus, teismas išnagrinėjo tik vieną iš jų, kas rodo, jog teismas buvo pasyvus, neobjektyvus, tingus, neatsakingas ir nerūpestingas, todėl byloje iki dabar nėra visų reikšmingų įrodymų, dėl ko jie neįvertinti, o skundžiama nutartis paremta tik prielaidomis, o ne įrodymais, kurie nesurinkti vadovaujant teismui.
12.4. Labiausiai tikėtina, kad VĮ Registrų centras duomenų bazėje nebus informacijos apie tai, kad UAB „Budmeda“ įsigijo AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijas 2000 m. gruodžio 22 d. ir 2000 m. sausio 1 d. jas perleido UAB „Daigilė“, nes įrašai yra 1995 m. ir po to tik 2003 m. balandžio 29 d., kas įrodo, kad pareiškėjas padarė daugiau negu galėjo / privalėjo padaryti, todėl, teismas turi įpareigoti nemokumo administratorių surinkti trūkstamą informaciją, ne tik iš VĮ Registrų centras, bet ir iš VĮ Turto bankas.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
3. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
4. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – išrašą iš VĮ Registrų centro elektroninės sistemos apie AB „Kybartų Gelžbetonis“ įregistruotus dokumentus, išplėstinį išrašą iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) su istorija apie AB „Kybartų Gelžbetonis“ ir AB „Kybartų Gelžbetonis“ Visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. balandžio 30 d. protokolą Nr. 1.
5. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kartu su atskiruoju skundu teikiamas išplėstinis išrašas iš JAR su istorija apie AB „Kybartų Gelžbetonis“ ir AB „Kybartų Gelžbetonis“ Visuotinio akcininkų susirinkimo 2004 m. balandžio 30 d. protokolas Nr. 1. jau yra byloje, o dokumentai iš VĮ Registrų centro elektroninės sistemos apie AB „Kybartų Gelžbetonis“ įregistruotus dokumentus nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, jų nepriima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
6. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Žemesnės instancijos teismas
7. Panašiai šio instituto paskirtis aiškinama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje: joje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 25 punktas).
8. Kita vertus, teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., EŽTT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą).
9. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
10. Kaip nurodyta nutarties 21 punkte, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, būdingus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Priešingu atveju jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Įvertinęs bylos aplinkybes bei atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisinga proceso atnaujinimo klausimą sprendusio pirmosios instancijos teismo išvadą, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusio pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka visų pirmiau nurodytų požymių.
11. Pirma, aplinkybė, jog UAB „Daigilė“ 2001 m. sausio 1 d. iš BUAB „Budmeda“ įsigijo 67,50 proc. AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijų, už kurias galimai neatsiskaitė, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, t. y. negalima pripažinti, kad ji nebuvo ar negalėjo būti žinoma, nagrinėjant BUAB „Budmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Vilniaus apygardos teismas, 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pripažindamas BUAB „Budmeda“ bankrotą tyčiniu, vertino aplinkybes dėl BUAB „Budmeda“, UAB „Daigilė“ ir AB „Kybartų Gelžbetonis“ tarpusavio ryšių bei konstatavo, kad bendrovėse veikė tie patys asmenys (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2597-580/2020 19 punktas). Būtent šiais argumentais, kaip tai teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, savo 2020 m. vasario 8 d. pareiškimą dėl BUAB „Budmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, grindė ir pareiškėjas. Pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl proceso atnaujinimo apeliantas taip pat nurodė, kad dar 2020 m. rugpjūčio 18 d. jam tapo žinoma, kad nuo 2001 m. sausio 1 d. UAB „Daigilė“ tapo 67,50 proc. AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcininke, tačiau tuo momentu šiai aplinkybei jis nesuteikė atitinkamos reikšmės. Tačiau tai, kad apeliantas šios aplinkybės atitinkamai nevertino ar dėl jos ėmė aiškintis tik vėliau, taip pat nereiškia, kad tokia aplinkybė neegzistavo. Priešingai, aplinkybę apie BUAB „Budmeda“ 67,50 proc. akcijų paketo pardavimą UAB „Daigilė“, teikdamas 2020 m. rugpjūčio 19 d. atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria BUAB „Budmeda“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nurodė ir P. J.. Tačiau pareiškėjas į tai tinkamai nereagavo, o atsiliepdamas į P. J. atskirąjį skundą, 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsiliepime nurodytą aplinkybę ėmė neigti. Tai patvirtina, kad pareiškėjo kaip naujai pristatomos aplinkybės egzistavo ir galėjo būti žinomos bendrovės tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimo metu. Ne teismas, o apeliantas pats, ar kreipdamasis į BUAB „Budmeda“ bankroto administratorių ar teikdamas pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, turėjo išsiaiškinti atitinkamas aplinkybes ir pateikti jas teismo vertinimui. Tačiau nei Vilniaus apygardos teismui pateiktame pareiškime, nei vėliau atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria BUAB „Budmeda“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, pareiškėjas nepasinaudojo savo procesine teise ir tokių aplinkybių nenurodė.
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; kt.). Taigi teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Taigi, pareiškėjui ir / ar bankroto administratoriui nesiremiant aplinkybe dėl UAB „Daigilė“ 2001 m. sausio 1 d. iš BUAB „Budmeda“ įsigyjamo 67,50 proc. AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijų paketo, teismas, spręsdamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, negalėjo to vertinti. Analogiškai, apeliantui pareiškime dėl proceso atnaujinimo remiantis tik prielaidomis, jas grindžiant kitoje byloje pateiktais teiginiais, bet ne konkrečiais įrodymais, t. y. pareiškėjui iš esmės neįvykdžius pareiškimo pagrįstumo įrodinėjimo pareigos, teismas neturėjo imtis veiksmų ex officio (savo iniciatyva) atitinkamos aplinkybėms nustatinėti.
13. Antra, nėra pagrindo konstatuoti esminę šių aplinkybių reikšmę išnagrinėtai bylai. Minėta, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija. Iš pareiškėjo prašymo aišku, kad teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo jis siekia įrodyti, kad BUAB „Budmeda“ tapo nemoki anksčiau nei tai nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje bei nustatyti už nurodomą BUAB „Budmeda“ galimai neteisėtą sandorį atsakingus asmenis. Visgi, pareiškėjo nurodomos aplinkybės esminės įtakos priimtam teismo sprendimui neturės, t. y. įsiteisėjusios teismo nutarties išvada dėl BUAB „Budmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nepakis.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai <...> gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019). Remiantis nurodyta teismų praktika, aplinkybė, kad atitinkami faktai nebuvo nagrinėti, sprendžiant klausimą byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neužkerta kelio tam tikrų įrodymų turintiems asmenims ginti bendrovės bei jos kreditorių interesus kitomis priemonėmis, t. y., tam tikrų galimai neteisėtų veiksmų padarinius pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais.
15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl netinkamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo. Proceso atnaujinimo klausimą sprendęs Vilniaus apygardos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos buvo žinomos (galėjo būti žinomos) nagrinėjant bylą dėl BUAB „Budmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu bei esminės įtakos priimtam teismo sprendimui neturėtų, todėl nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės procesiniam ginčo išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.