Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01187-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.7.4.; 3.3.2.1.

2021 m. balandžio 29 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (kreditoriaus) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl rezoliucijos panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Budmeda“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Budmeda“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas J. U.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, patenkinus nemokumo administratoriaus ir pareiškėjo (kreditoriaus) D. K. prašymus, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Budmeda“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu paliko nepakeistą.

2. 2021 m. balandžio 1 d. BUAB „Budmeda“ bankroto byloje gautas pareiškėjo D. K. prašymas dėl teismo liudijimo išdavimo, kuriuo prašė išduoti liudijimą, leidžiantį pareiškėjui iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ gauti informaciją apie AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijų pardavimą BUAB „Budmeda“, Vilkaviškio savivaldybės archyve susipažinti su likviduotos AB „Kybartų Gelžbetonis“ dokumentais, susipažinti su visais BUAB „Budmeda“ dokumentais, esančiais tiek pas įmonės nemokumo administratorių, tiek trečiuosius asmenis, neapsiribojant VĮ „Registrų centras“, susipažinti su visais AB „Kybartų Gelžbetonis“ dokumentais, kurie archyvuojami VĮ „Registrų centras“.

3. BUAB „Budmeda“ bankroto bylą nagrinėjančios teisėjos 2021 m. balandžio 6 d. rezoliucija pareiškėjo prašymas buvo atmestas, nurodant, kad teismas neturi teisės spręsti dėl teisės susipažinti su kitų institucijų dokumentais, kadangi tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4, 199, 200 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas D. K. 2021 m. balandžio 6 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. balandžio 6 d. rezoliucijos panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 7 d. atsisakė priimti pareiškėjo (kreditoriaus) D. K. atskirąjį skundą dėl rezoliucijos panaikinimo.

5. Nutartyje išaiškinta, kad teismo sprendimas dėl veiksmų su rašytiniais įrodymais neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, taip pat CPK nėra numatyta galimybė teikti atskirąjį skundą, skundžiant teismo veiksmus šiuo klausimu. Daroma išvada, kad atskirasis skundas dėl susipažinimo su rašytiniais įrodymais, jų pareikalavimo nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.

I. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. rezoliuciją ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo 2021 m. balandžio 1 d. prašymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Įmonės bankroto bylos vykdymas priklauso nuo administratoriaus ir teismo, kuris šioje byloje nėra aktyvus, nors kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bankroto bylose teismas privalo būti aktyvus.

6.2. Tiek 2021 m. balandžio 6 d. teismo rezoliucija, tiek skundžiama nutartis prieštarauja to paties teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarčiai, kuria pareiškėjui buvo leista susipažinti su įmonės dokumentais, kuriuos tuo metu valdė bankroto administratorius. Teismas neatsižvelgė į faktus, kad 2020 m. sausio mėn. įmonės bankroto administratorius neturėjo dokumentų apie AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijų įsigijimą ir perleidimą, dėl to jų nepateikė pareiškėjui, o dabar jau yra aišku, kad įmonės dokumentai (dalis jų arba antrieji egzemplioriai) yra saugomi VĮ „Turto bankas“, Vilkaviškio savivaldybės archyve ir Vilniaus miesto apylinkės teisme.

6.3. Skundžiama nutartis prieštarauja 2021 m. balandžio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. e2-495-553/2021, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui galėjo (ir turėjo) būti žinoma apie AB „Kybartų Gelžbetonis“ akcijų sandorius, tačiau skundžiama nutartimi (ir rezoliucija) teismas užkirto kelią pareiškėjui susipažinti su aktualių akcijų sandoriais ir kitais įmonės dokumentais, kuriuos nuo 2020 m. sausio mėn. valdo įmonės nemokumo administratorius. Pareiškėjas siekia susipažinti su įmonės dokumentais, kurie turėjo būti pas nemokumo administratorių iki 2019 m. gruodžio 11 d. teismui priimant aktualią nutartį leisti susipažinti su dokumentas, tačiau tų dokumentų dar nebuvo. Apie juos tapo žinoma tik vėliau.

6.4. Teismas supainiojo du priešingus dalykus, t. y. tai, kad būtent neleidimas susipažinti su įmonės dokumentais, esančiais pas trečiuosius asmenis, užkerta kelią bylos eigai, o leidimas – neužkerta. Skundžiama nutartis, nepagrįsta absoliučiai jokia teismų praktika, trukdanti realizuoti kreditoriaus teises, klaidingai nurodanti, kad pareiškėjas siekia susipažinti su kitų institucijų dokumentais, nors aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas siekė susipažinti su įmonės dokumentais, esančiais pas bankroto administratorių ir kitas institucijas.

6.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 65 straipsnio 1 dalies nuostatas, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą 2021 m. balandžio 7 d. nutartį.

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimta atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. gruodžio 14 d. VĮ „Turto bankas“ raštą, 2020 m. rugpjūčio 18 d. A. G. raštą, 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-3973-580/2019, 2021 m. sausio 23 d. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, 2021 m. vasario 26 d. atskirąjį skundą, 2021 m. balandžio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-495-553/2021, 2021 m. balandžio 6 d. atskirąjį skundą, skundžiamą 2021 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, 2020 m. liepos 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1212-553/2020 ir 2020 m. gegužės 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-901-798/2020.

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad (1) 2020 m. gruodžio 14 d. VĮ „Turto bankas“ raštas, 2020 m. rugpjūčio 18 d. A. G. raštas buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir pakartotinis jų prijungimas prie bylos netikslingas, (2) 2021 m. sausio 23 d. pareiškimas ir 2021 m. vasario 26 d. atskirasis skundas dėl proceso atnaujinimo nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, (3) 2019 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3973-580/2019, 2021 m. balandžio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-495-553/2021, 2020 m. liepos 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1212-553/2020, ir 2020 m. gegužės 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-901-798/2020, yra teismų informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalys), (4) 2021 m. balandžio 6 d. atskirasis skundas ir skundžiama 2021 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis nelaikytini įrodymais, pareiškėjo naujai pateiktų dokumentų nepriima ir neprijungia prie bylos.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

11. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl teismo liudijimo išdavimo, skirto atitinkamų įrodymų gavimui, jo netenkino, klausimą išspręsdamas rezoliucija. Nesutikdamas su tokiu teismo procesiniu sprendimu, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.

12. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis). Tačiau vien procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją, nes klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis).

13. Galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis priklauso nuo to, ar tokia teisė konkrečiai įtvirtinta CPK (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba vertinama, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo rezoliucijos / nutarties, kuria teismas tenkino / netenkino prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad teismo rezoliucija, kuria atsisakyta išduoti teismo liudijimą, į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkto reguliavimą nepatenka.

15. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui taip pat tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teismo rezoliucija, kuria atsisakyta išduoti liudijimą įrodymams gauti, nėra užkertamas kelias tolesniam bankroto bylos procesui. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, nurodančia, kad nors išimtiniais atvejais rezoliucija gali būti skundžiama, tačiau rezoliucija turi būti išspręstas procesinis klausimas, kuris užkertą kelią tolesnei bylos eigai, tuomet yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016). Pripažinus, kad teismo rezoliucija, kuria atsisakyta išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti, neužkerta galimybės tolesnei BUAB „Budmeda“ bankroto bylos eigai, laikytina, kad ji negali būti apskundimo objektas ir šiuo aspektu (334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. teisėjos rezoliucija nėra apeliacinio apskundimo objektas, dėl ko pagrįstai ir teisėtai, skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl jos panaikinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.