Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties dalyje, kuria nutarta taikyti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Budmeda“ supaprastintą bankroto procesą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsakovei UAB „Budmeda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. U., nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtinta 800 Eur suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą.

3. BUAB „Budmeda“ bankroto administratorius pateikė prašymą patvirtinti kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, taikyti supaprastintą bankroto procesą, patvirtinti 12 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą ir nustatyti 12 mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmę. Nurodė, kad įmonė turto neturi, veiklos nevykdė daugiau kaip 10 metų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikė BUAB „Budmeda“ supaprastintą bankroto procesą, patvirtino 2 220 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmatą bei kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 57 440,26 Eur sumai, kitoje dalyje bankroto administratoriaus prašymą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad registruoto turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, atsakovė neturi. Kitų duomenų apie tai, jog atsakovė turėtų turto nėra. Teismas sprendė, kad įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti padengtos administravimo ir teismo išlaidos, todėl taikė supaprastintą bankroto procesą.

6. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-27 nutarime Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nurodytus minimalius bei rekomendacinius dydžius, įmonės dydį, tą aplinkybę, jog įmonė turto neturi, sprendė, kad visam bankroto procesui tvirtintina 4 MMA (2 220 Eur) administravimo išlaidų sąmata: 3 MMA (1 665 Eur) administratoriaus atlyginimas ir 1 MMA (555 Eur) kitos administravimo išlaidos.

7. BUAB „Budmeda“ bankroto administratorius pateikė kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Teismas nustatė, jog nėra duomenų, dėl kurių pateiktas sąrašas negalėtų būti tvirtinamas, todėl jį patvirtino.

8. Bankroto administratorius prašė nustatyti 12 mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmę. Teismas sprendė, jog supaprastinto bankroto trukmė bus patvirtina laikantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13¹ straipsnio 6 dalyje nustatytos procedūros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėjas D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kurioje nutarta taikyti BUAB „Budmeda“ supaprastintą bankroto procesą; paskirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka su privalomu įmonės vadovų A. S. ir P. J. dalyvavimu.

10.1. Supaprastinto bankroto procesą nutarta taikyti nepagrįstai. Byloje nėra įrodymų, kad bankrutuojanti įmonė neturi turto.

10.2. Tai, kad įmonės vadovai neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nereiškia, kad įmonė neturi turto.

10.3. Teikti prašymą ir spręsti dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo bus galima tik tada, kai įmonės vadovai (ne)pateiks administratoriui ir(ar) teismui dokumentus, įmonės antspaudą, registravimo pažymėjimą, o bankroto administratorius realiai nustatys įmonės turto sandarą.

10.4. Turi būti organizuojamas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti viešumą ir teisingumą.

11. BUAB „Budmeda“ bankroto administratorius J. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

11.1. Byloje pakanka duomenų, iš kurių galima spręsti, jog bankrutuojanti įmonė neturi turto administravimo išlaidoms padengti.

11.2. Jei paaiškėtų, kad bankrutuojanti įmonė turi pakankamai turto, egzistuoja galimybė nutraukti supaprastintą bankroto procesą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą priimti naujus įrodymus – išrašus iš VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“, apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu sąrašo, banko sąskaitų. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujais įrodymais, sprendžia, jog jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsisako šiuos įrodymus priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

14. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi iš minėtų normų akivaizdu, kad atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus.

15. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokiu būdu užtikrinant įmonės vadovų A. S. ir P. J. dalyvavimą teismo posėdyje, kad šie paaiškintų ir atskleistų aktualias bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjas neteikė prašymo apklausti minėtus asmenis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl prašymą apklausti atsakovės vadovus apeliacinės instancijos teisme atmeta (CPK 314 straipsnis). Tuo tarpu tai sudaro pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl kitų procesinių prašymų

16. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą išreikalauti iš bankroto administratoriaus į bylą visa apimtimi bankrutuojančios įmonės bankinių sąskaitų išrašus; įpareigoti administratorių patikrinti sandorius, atliktus 2006-2008 m.; leisti nuo 2020-01-06 iki 2020-02-14 savo lėšomis atlikti bankrutuojančios įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, užsakyti kopijas, o apie patikrinimo rezultatus informuoti pateikiant pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ar ginčijant sandorius arba atskirą ataskaitą. Šie prašymai pirmosios instancijos teismui pateikti nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pastaruosius pareiškėjo prašymus tenkinti atsisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

17. Bylos duomenys patvirtina, kad registruoto turto bankrutuojanti įmonė neturi, banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Duomenų apie kitą atsakovės turtą byloje nėra. Tai patvirtina paties pareiškėjo, inicijuojant bankroto bylos iškėlimą, pirmosios instancijos teismui pateiktas antstolio D. Š. 2019 m. liepos 17 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. 0178/17/00260.

18. Pareiškėjas atskirajame skunde kelia klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo pagrįstumo. Pažymėtina, jog pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalį, ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir (ar), kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Esminė sąlyga pradėti supaprastintą įmonės bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-883/2012; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-757/2009; 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2008). Taigi, sprendžiant klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, esminę reikšmę turi bankrutuojančios įmonės turtinė padėtis, t. y. aplinkybės, ar pati įmonė turi pakankamai turto, kuriuo galėtų būti dengiamos bankroto administravimo ir teismo išlaidos, ištyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-569-450/2019; 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2021-370/2016).

19. Pareiškėjo teigimu, byloje nesant įrodymų, kad bankrutuojanti įmonė neturi turto, taikyti supaprastinto bankroto procesą nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka – tokie įrodymai į bylą pateikti. Bankroto bylos iškėlimo metu nustatyta, kad atsakovė registruotino nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi nuosavybės teise registruotų transporto priemonių, nuosavybės teise nevaldo jokio kito materialaus turto, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių įmonės veiklos nevykdo, pajamų negauna. Pažymėtina, kad paties pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo teigiama, jog „atsakovė veiklos nevykdo, samdomų darbuotojų neturi, registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, <...> sąskaitos bankuose yra areštuotos, tačiau jose piniginių lėšų judėjimo nėra“. Šį teiginį pareiškėjas grindžia prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridėtu antstolio D. Š. 2019 m. liepos 17 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. 0178/17/00260. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino atsakovės turtinę padėtį bei pagrįstai taikė atsakovei supaprastinto bankroto procesą.

20. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog teikti prašymą ir spręsti dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo bus galima tik tada, kai įmonės vadovai (ne)pateiks administratoriui ir(ar) teismui atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei bankroto administratorius juos išanalizuos ir nustatys realią atsakovės turto sandarą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip minėta, pagal įstatymą ir teismų praktiką tiek kreipimosi į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, tiek sprendimo taikyti supaprastintą bankroto procesą esminė sąlyga yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas, o ne buhalterinės apskaitos dokumentų (ne)perdavimo fakto konstatavimas. Tai reiškia, kad jei į bylą yra pateikta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti, kad bankrutuojanti įmonė neturi pakankami turto administravimo išlaidoms padengti (kaip nagrinėjamu atveju ir yra), bankroto administratorius gali kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, o teismas gali jį taikyti, ir nesulaukę, kaip bus išspręstas klausimas dėl buhalterinės apskaitos dokumentų (ne)perdavimo. Apeliacinės instancijos sutinka su pareiškėju, jog aplinkybė, kad įmonės vadovai neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nereiškia, kad įmonė neturi turto, tačiau tai lygiai taip pat nereiškia, kad įmonė turto turi.

21. Galiausiai apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ 13¹ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog jei pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Taigi paaiškėjus naujoms, minėtoje nuostatoje apibrėžtoms, aplinkybėms dėl bankrutuojančios įmonės turto apimties, įstatymas suteikia galimybę grįžti prie bankroto bylos nagrinėjimo bendrąja tvarka.

22. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.