Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 7 d. paduotu pareiškėjo D. K. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. K. padavė kasacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimas, kuriuo atmesti pareiškėjo prašymai dėl įmonės likvidavimo termino pratęsimo bei nemokumo administratoriaus atstatydinimo ir tenkintas nemokumo administratoriaus prašymas dėl įmonės pripažinimo pasibaigusia. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo kasaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs teismų praktikos dėl (ne)draudimo priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, kai yra neišnagrinėtų bylų, kuriose bankrutuojant įmonė galėtų gauti turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai situaciją, kai ieškiniai pateikti likviduojamo asmens naudai, sutapatino su civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017 susiklosčiusia situacija, kurioje ieškiniai pateikti likviduojamojo asmens nenaudai, todėl neturėjo pagrindo remtis nurodytoje civilinėje byloje pateiktais išaiškinimais, kad vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas. Anot pareiškėjo, teismai, priimdami procesinius sprendimus, pažeidė proceso teisės normas, imperatyviąsias įstatymo normas, kasacinio teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą dėl precedento galios. Be to, teismams priėmus sprendimą ir nutartį, BUAB „Budmeda“ bankroto proceso tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus – nebuvo nepasiektas jokia apimtimi. Pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai ignoravo faktus, jog nemokumo administratorius nesiekė atgauti bankroto procese išleistų asmeninių lėšų, atsisakė 3 ieškinių civilinėse bylose ir nuo 2020 m. sausio 1 d. neišlaikė kvalifikacijos egzamino. Pareiškėjas mano, kad aptartos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, jog nemokumo administratorius veikė ne įmonės naudai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.