- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-21
- Bylos Nr.
- e2-2020-1157/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28638-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- I. A., O. A., A. A.
- Trečiasis asmuo
- notarės Danguolės Bieliūnaitės, R. P. V.
- Advokatai
- Henrikas Celencevičius, Simona Ambroziūnaitė, Marijus Valantiejus, Justina Jušinskė
- Kategorijos
trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus R. P. V., trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovams I. A., O. A. ir A. A., tretieji asmenys notarė Danguolė Bieliūnaitė ir R. P. V. dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio turto atidalinimo, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus R. P. V. savarankiškus reikalavimus atsakovams I. A., O. A. ir A. A., ieškovui M. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo M. P. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovams I. A., O. A. ir A. A. (toliau – ir atsakovai), tretieji asmenys notarė Danguolė Bieliūnaitė ir R. P. V. dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio turto atidalinimo, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus R. P. V. savarankiškus reikalavimus atsakovams I. A., O. A. ir A. A., ieškovui M. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškiniu prašoma: 1) pripažinti, kad V. A. (V. A.) mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) I. A. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), buvusios 515,87 Eur lėšos; I. A. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvusios 12 207,91 Eur lėšos; I. A. pensijų kaupimo sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvusios 3 010,98 Eur lėšos, yra bendra jungtinė jos ir mirusiojo V. A. nuosavybė bei atidalinti šį turtą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės V. A. priteisiant 7 867,38 Eur; 2) pripažinti, kad po V. A. mirties iš jam priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) nuomos gauti nuompinigiai yra asmeninė V. A. nuosavybė; 3) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės I. A. 2021 m. rugsėjo 14 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą toje dalyje, kurioje I. A. buvo išduota nuosavybės teisė į ½ dalį turtinių teisių į buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. A. nuomą (nuompinigius) arba pripažinti negaliojančiu Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės I. A. 2021 m. rugsėjo 14 d. išduotą nuosavybės teisės liudijimą; 4) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės mirusiojo V. A. įpėdiniams 2021 m. rugsėjo 14 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą toje dalyje, kurioje jiems buvo išduota nuosavybės teisė į ½ dalį turtinių teisių į buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. A. nuomą (nuompinigius) arba pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės mirusiojo V. A. įpėdiniams 2021 m. rugsėjo 14 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą; 5) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė V. A., kuris yra ieškovo tėtis bei I. A. sutuoktinis. I. A. ir V. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Ieškovo ir I. A. nesieja jokie giminystės ryšiai. Ieškovas yra V. A. sūnus iš pirmos santuokos su R. P. V.. V. A. mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buto, adresu (duomenys neskelbtini) balkono bei dėl (duomenys neskelbtini). Testamento V. A. sudaręs nebuvo, todėl jo įpėdiniai žmona I. A. bei sūnus M. P. (ieškovas) kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą į palikimo atsiradimo vietos notarę Danguolę Bieliūnaitę (Vilniaus miesto 7-asis notaro biuras) (toliau – ir notarė).
4. Pirma dėl palikimo priėmimo (duomenys neskelbtini), t .y. praėjus kiek daugiau nei dviem savaitėms po vyro mirties, kreipėsi I. A., kuri palikimą po vyro mirties priėmė pagal turto apyrašą. Atitinkamai notarė I. A. išdavė pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kuriame turėjo būti nustatytas visas po V. A. mirties likęs turtas ir skoliniai įsipareigojimai. Ieškovas dėl palikimo priėmimo į notarę kreipėsi 2020 m. spalio 28 d. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.53 straipsnio 1 dalimi, kadangi palikimą I. A. priėmė pagal turto apyrašą, ieškovas irgi buvo laikomas priėmęs palikimą pagal apyrašą. Kadangi pavedimą sudaryti turto apyrašą notarė jau buvo išdavusi I. A., o paveldėjimo byloje yra galimas sudaryti tik vienas turto apyrašas, ieškovui sudaryti „savo turto apyrašą“ suteikta teisė nebuvo.
5. I. A. 2020 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje kreipėsi į antstolę Jurgitą Bareikienę (toliau – ir antstolė) dėl turto apyrašo po sutuoktinio mirties sudarymo. Kadangi dėl turto apyrašo į antstolę kreipėsi I. A., ji ir turėjo pareigą nurodyti antstolei visą V. A. mirties dieną turėtą turtą bei skolinius įsipareigojimus. Antstolė pagal I. A. pateiktą informaciją sudarė (duomenys neskelbtini) paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui susipažinus su minėtu apyrašu, paaiškėjo, kad į jį nebuvo įtrauktas visas V. A. mirties dieną turėtas turtas bei skoliniai įsipareigojimai: nebuvo įtrauktos I. A. banko sąskaitose ir pensijų kaupimo fonde velionio mirties dieną buvusios piniginės lėšos bei V. A. skola buvusiai sutuoktinei R. P. V. už parduotą bendrą turtą.
Šalies argumentai
6. Ieškovas paaiškina, jog I. A. ir V. A. priešvedybinės ar povedybinės sutarties sudarę nebuvo, todėl tai reiškia, jog visas jų po santuokos sudarymo (abiejų ir ar vieno vardu) įgytas turtas yra laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl ko I. A. vardu santuokos metu įgytas turtas, tame tarpe banko sąskaitose ir pensijų kaupimo fonde velionio mirties dieną buvusios lėšos, taip pat yra laikomos jos ir V. A. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe bei atitinkamai V. A. įpėdiniai turi teisę paveldėti ½ dalį šio turto. Todėl į turto apyrašą antstolė turėjo įtraukti ir I. A. banko sąskaitose ir pensijų kaupimo fonde esančias pinigines lėšas. Be to, I. A., nors ir žinojo, tačiau nuslėpė nuo antstolės ir apie V. A. skolą jo buvusiai sutuoktinei R. P. V. už parduotą bendrą turtą, todėl ši skola irgi nebuvo įtraukta į turto apyrašą.
7. Susipažinęs su turto apyrašu, ieškovas kreipėsi į notarę bei nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas visas V. A. mirties dieną turėtas turtas ir turėti skoliniai įsipareigojimai. Notarė informavo ieškovą, kad jis turi teisę papildyti turto apyrašą. Taip pat notarė informavo ieškovą, kad I. A. pateikė medicininius dokumentus, kurie patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo teisės liudijimai nebus išduoti ir turtas nebus padalintas tol, kol (duomenys neskelbtini). Numatyta (duomenys neskelbtini) turėjo būti (duomenys neskelbtini).
8. 2021 m. sausio 11 d. notarė išdavė ieškovui pavedimą dėl turto apyrašo papildymo bei nurodė kreiptis dėl turto apyrašo papildymo pas tą pačią antstolę, kuri sudarė ir pirminį turto apyrašą. 2021 m. sausio 16 d. ieškovas paštu antstolei išsiuntė prašymą dėl turto apyrašo papildymo, į kurį prašė įtraukti I. A. banko sąskaitose bei jos pensijų kaupimo fonde esančias lėšas jo tėvo mirties dieną.
9. Atitinkamai vos tik ieškovui kreipusis dėl turto apyrašo papildymo su antstole telefonu susisiekė ir R. P. V., kuri nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis ir sūnaus tėvas V. A. jai liko skolingas už parduotą bendrą turtą, o I. A. šias aplinkybes nuo antstolės nuslėpė, nes apie skolą žinojo, tačiau apie tai antstolės neinformavo, dėl ko ši skola į pirminį turto apyrašą liko neįtraukta. Kiek ieškovui žinoma, antstolė nurodė R. P. V. pateikti skolą patvirtinančius dokumentus. R. P. V. 2021 m. vasario mėnesį antstolei pateikė minėtus dokumentus.
10. (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas paveldimo turto apyrašo, sudaryto (duomenys neskelbtini), papildymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame į paveldimo turto sąrašą buvo įtrauktos I. A. banko sąskaitoje ir pensijų kaupimo fonde velionio mirties dieną buvusios piniginės lėšos bei V. A. skola R. P. V..
11. Su papildytu turto apyrašu ieškovas susipažino 2021 m. gegužės 13 d. Gavęs papildytą turto apyrašą, 2021 m. birželio 2 d. ieškovas pateikė pasiūlymą I. A. dėl paveldėto turto pasidalinimo. Ieškovo tikslas buvo paveldėtą turtą ir skolas pasidalinti tokiu būdu, kad būtų išvengta šio turto valdymo bei naudojimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
12. 2021 m. birželio 5 d. buvo gautas I. A. atstovės advokatės Justinos Jušinskės atsakymas dėl turto pasidalinimo, kuriame buvo nurodyta, kad pasiūlymai dėl turto pasidalinimo būdų bus svarstomi tik po (duomenys neskelbtini). Be to, I. A. nesutiko su (duomenys neskelbtini) paveldimo turto apyrašo, sudaryto (duomenys neskelbtini), papildymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti paveldimo turto apyrašo papildymą. I. A. skundas buvo grindžiamas tuo, kad antstolė neturėjo teisės traukti į paveldimo turto apyrašo papildymą jos banko sąskaitose ir pensijų kaupimo fonde esančių lėšų be jos sutikimo. Taip pat I. A. teigė, kad į paveldimo turto apyrašo papildymą nepagrįstai įtraukta ir V. A. skola R. P. V., nes buvo praleistas trijų mėnesių terminas tokiam reikalavimui pareikšti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2YT-21752-861/2021, 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi I. A. skundą atmetė. Nutartyje teismas sprendė, kad lėšos, esančios I. A. banko sąskaitose ir jos pensijų kaupimo fonde yra laikomos bendra jungtine jos ir V. A. nuosavybe ir yra paveldimos po velionio mirties, todėl jos pagrįstai buvo įtrauktos į paveldimo turto apyrašo papildymą. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių antstolė turėjo atsisakyti įtraukti skolą R. P. V. į paveldimo turto apyrašo papildymą. Teismas nutartyje konstatavo, kad termino, per kurį tretieji asmenys gali pareikšti savo kreditorinius reikalavimus, nėra. Ieškovas pažymi, kad I. A. šios teismo nutarties neskundė, todėl ji yra įsiteisėjusi, galiojanti ir atitinkamai joje nustatyti faktai yra laikomi prejudiciniais.
14. (duomenys neskelbtini) I. A. gimė (duomenys neskelbtini) O. A. bei A. A., kurie remiantis CK 3.140 straipsnio 2 dalimi, yra laikomi V. A. biologiniais vaikais bei kurie taip pat įgijo teisę paveldėti po tėvo mirties likusį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Po vaikų gimimo bei minėtos teismo nutarties ieškovas bei I. A. 2021 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo susitikime su notare. Ieškovas prašė notarės, kad į paveldėjimo teisės liudijimą būtų įtrauktos ir I. A. banko sąskaitose bei pensijų kaupimo fonde, V. A. mirties dieną buvusios lėšos, nes jos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ½ dalis priklausanti V. A., yra paveldima. Tą pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje. I. A. su tuo kategoriškai nesutiko, todėl notarė nurodė ieškovui, kad remiantis Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalimi, pergyvenusio sutuoktinio vardu esantis bendras sutuoktinių turtas yra paveldimas tik esant pergyvenusio sutuoktinio sutikimui. O kadangi I. A. su tuo nesutinka jos banko sąskaitose ir pensijų kaupimo fonde V. A. mirties dieną buvusios lėšos, negali būti paveldimos.
16. Po šio susitikimo, ieškovui nesutinkant su minėta notarės pozicija, jo atstovė 2021 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu laišku kreipėsi į notarę, kuriame, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prašė notarės atsakyti, ar I. A. yra pareiškusi rašytinį prašymą išduoti liudijimą dėl jai tenkančios dalies turto, įregistruoto mirusiojo sutuoktinio vardu, bei ar I. A. sutinka, kad būtų išduotas liudijimas, nustatantis mirusiajam priklausiusią dalį turte, įregistruotame pergyvenusiojo sutuoktinio (I. A.) vardu. Taip pat ieškovo atstovė notarei nurodė, kad, jeigu I. A. nesutinka atlikti nors vieno iš aukščiau nurodytų veiksmų, tokiu atveju akivaizdu, kad kyla ginčas dėl teisės, kurį gali išspręsti tik teismas ir tokiu atveju, kol turtas nebus atidalintas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, paveldėjimo teisės liudijimai nei vienam įpėdiniui negali būti išduodami. Atsakymas iš notarės į el. laišką nebuvo gautas.
17. 2021 m. rugsėjo 10 d. jau po darbo valandų notarė persiuntė ieškovo atstovei nuosavybės teisės ir paveldimo teisės liudijimus peržiūrai. Susipažinęs su I. A. ketinamu išduoti nuosavybės teisės liudijimu, ieškovas pastebėjo, kad I. A. yra išduodama nuosavybės teisė: (i) į ½ dalį piniginių lėšų su palūkanomis ir kompensacijomis, esančiomis ir būsiančiomis (duomenys neskelbtini), V. A. vardu, atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) į ½ dalį į turto, esančio V. A. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nors notarė Danguolė Bieliūnaitė net nepatikrino, ar šis turtas įgytas iki santuokos ar santuokos metu. Taip pat nuosavybės teisės liudijimu I. A. buvo ketinama išduoti nuosavybės teisė į ½ dalį turtinių teisių į buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. A., asmeninės nuosavybės teise nuomą (nuompinigius), nors šios turtinės teisės yra įgytos po V. A. mirties ir yra laikomos jo asmenine nuosavybe, o ne bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
18. Atitinkamai susipažinęs su paveldėjimo teisės liudijimu, ieškovas pastebėjo, kad paveldimas turtas ir skoliniai įsipareigojimai neatitinka turto apyraše su vėlesniais jo papildymais įtraukto V. A. turto ir skolinių įsipareigojimų, o būtent į paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtraukta: (i) ½ dalis I. A. banko sąskaitose ir pensijų kaupimo fonde V. A. mirties dieną buvusių lėšų; (ii) V. A. skola R. P. V., (iii) įpėdiniai paveldi tik ½ dalį turtinių teisių į buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. A. asmeninės nuosavybės teise nuomą (nuompinigius), nors šios turtinės teisės yra įgytos po V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, todėl yra laikomos jo asmenine nuosavybe ir įpėdiniams priklauso paveldėti visa suma.
19. 2021 m. rugsėjo 13 d. el. laišku ieškovo atstovė pateikė notarei pastabas dėl nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų, nurodė apie jų aukščiau nurodytus trūkumus bei prašė neišduoti nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų, kol tarp šalių nebus išspręstas ginčas dėl turto bei nurodė, kad ieškovas artimiausiu metu ketina kreiptis į teismą. Atsakymas iš notarės į minėtą el. laišką nebuvo gautas.
20. 2021 m. rugsėjo 14 d. atvykus pas notarę, ji nurodė, kad jokių trūkumų nei nuosavybės teisės liudijimas, nei paveldėjimo teisės liudijimas neturi. Dėl ko notarė I. A. šiandien ketina išduoti nuosavybės teisės liudijimą bei paveldėjimo teisės liudijimą be jokių papildomų korekcijų. Notarė nurodė, kad tokiems veiksmams atlikti visiškai nėra svarbu, kad tarp šalių kyla ginčas dėl teisės. Ieškovas, supratęs, kad ginčytis su notare yra beprasmiška, sutiko priimti paveldimo teisės liudijimą, nepaisant to, kad jis yra su trūkumais. Atitinkamai, ieškovas pasirašė ant 2021 m. rugsėjo 14 d. notarės jam pateikto prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau kadangi šis liudijimas akivaizdžiai neatitiko turto apyrašo, ieškovas būtent tai ir pažymėjo.
21. Dėl I. A. banko sąskaitose ir pensijų kaupimo fonde esančių lėšų pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jų atidalinimo, ieškovas nurodo, jog iš (duomenys neskelbtini) paveldimo turto apyrašo, sudaryto (duomenys neskelbtini), papildymo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog antstolė nustatė, kad V. A. mirties dieną I. A. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo 515,87 Eur lėšų; I. A. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo 12 207,91 Eur lėšų; I. A. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 3 010,98 Eur lėšų.
22. Remdamasis Notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalimi, ieškovas nurodo, jog pergyvenusio sutuoktinio vardu esantis bendras sutuoktinių turtas ne ginčo teisena gali būti paveldimas tik esant pergyvenusio sutuoktinio sutikimui. Tuo tarpu I. A. su tuo, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas į jos banko sąskaitose bei pensijų kaupimo fonde, esančias lėšas, kurios yra V. A. ir I. A. bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nesutiko. Todėl, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovas nurodo, jog nesant I. A. sutikimo, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas, ieškovas savo kaip įpėdinio turtines teises į V. A. mirties dieną I. A. banko sąskaitose ir pensijų kaupimo fonde buvusias lėšas gali įgyvendinti tik kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo atidalinimo.
23. Ieškovo manymu, aplinkybę, kad V. A. mirties dieną I. A. banko sąskaitose ir pensijų kaupimo sąskaitoje buvusios lėšos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių lėšų priklauso V. A., patvirtina tai, kad I. A. ir V. A. santuoką sudarė 2016 m. rugpjūčio 20 d., povedybinės ar priešvedybinės sutarties sudarę nebuvo, todėl jų turtui turi būti taikomas įstatymo numatytas turto teisinis režimas. Remdamasis CK 3.100 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3.117 straipsnio 1ir 2 dalimis, ieškovas nurodo, jog lėšos sutuoktinio mirties dieną buvusios I. A. banko sąskaitose ir jos pensijų kaupimo fonde yra laikomos bendra jungtine jos ir V. A. nuosavybe ir V. A. priklauso ½ dalis šių lėšų, ką pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje.
24. Dėl už buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas) po V. A. mirties gautų nuompinigių pripažinimo jo asmenine nuosavybe, ieškovas nurodo, jog viena dalis po V. A. mirties likusio turto yra turtinės teisės į V. A. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. liepos 4 d., gautą nuomą (nuompinigius), viso 2 520 Eur. Nepaisant to, kad nuompinigiai už buto nuomą buvo gauti jau po V. A. mirties, notarė laikė, kad šios turtinės teisės yra bendroji jungtinė jo ir I. A. nuosavybė bei 2021 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijimu I. A. buvo išduota nuosavybės teisė į ½ dalį šių turtinių teisių. Ieškovas, nesutikdamas su tokia notarės išvada, nurodo, jog butas yra asmeninė V. A.. Remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir CK 3.100 straipsnio 1 punktu, ieškovas nurodo, jog minėti nuompinigiai buvo gauti jau po V. A. mirties, t. y. jau pasibaigus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimui. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu tarp sutuoktinių pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Taigi, po V. A. mirties iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto nuomos gautos lėšos yra jo asmeninė nuosavybė. Dėl ko 2021 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijimu I. A. negalėjo būti išduodama nuosavybė į ½ dalį minėtų nuompinigių.
25. Pasisakydamas dėl nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, ieškovas remiasi CK 5.8 straipsniu bei nurodo, jog pripažinus, kad minėtos turtinės teisės (į nuompinigius) yra V. A. asmeninė nuosavybė, įpėdiniams išduotame paveldėjimo teisės liudijime nepagrįstai yra nurodyta, kad jie lygiomis dalimis paveldi tik ½ dalį šių turtinių teisių, o ne visas. Dėl ko ir paveldėjimo teisės liudijimas negali būti laikomas teisėtu ir galiojančiu bei privalo būti panaikintas.
26. Be to, aukščiau jau buvo nurodyta ir tai, kad notarė 2021 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijimu išdavė I. A. nuosavybės teisę į ½ dalį piniginių lėšų su palūkanomis ir kompensacijomis, esančiomis ir būsiančiomis V. A. vardu atidarytose banko sąskaitose bei į ½ dalį į turto, esančio V. A. pensijų kaupimo sąskaitoje, nors ji net nepatikrino, ar šis turtas V. A. buvo įgytas iki santuokos ar santuokos metu. Dėl ko tai taip pat leidžia abejoti dėl 2021 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės ir 2021 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo ir sudaro pagrindą juos pripažinti negaliojančiais. Tokius savo teiginius ieškovas grindžia Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsniais, 26 straipsniu bei su tuo susijusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei nurodo, jog notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla (neturi kilti) abejonių. Todėl notarė negalėjo išduoti I. A. nuosavybės teisės liudijimo prieš tai išsamiai nepatikrinusi, koks turtas yra asmeninė V. A., o koks bendroji jungtinė jo ir I. A. nuosavybė. Be to, notarės išduotas paveldėjimo teisės liudijimas neatitinka sudaryto turto apyrašo su vėlesniais jo papildymais – notarė neįtraukė skolos R. P. V., nors kiti V. A. skoliniai įsipareigojimai į paveldėjimo teisės liudijimą buvo įtraukti. Negana to, notarė ieškovui bei kitiems įpėdiniams nenurodė šios skolos neįtraukimo į paveldėjimo teisės liudijimą priežasčių.
Atsiliepimas
27. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai prašo atmesti ieškovo ieškinį dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio turto atidalinimo, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais; pašalinti iš bylos trečiąjį suinteresuotą asmenį R. P. – V., kaip neturintį pakankamo materialaus teisinio ir pareigų teisinio ryšio su byla bei priteisti atsakovams iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Atsakovai paaiškina, jog mirus palikėjui V. A., santuokiniam atsakovės I. A. (toliau – ir atsakovė) vyrui, atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto 7-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Ieškovas su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarę kreipėsi vėliau, tačiau nuo pat pirmų dienų atsakovė palaikė su ieškovu ryšį, tarėsi tiek dėl palikėjo laidojimo, tiek ir dėl palikimo priėmimo aplinkybių. Todėl notarei išdavus vykdomąjį pavedimą dėl palikimo apyrašo sudarymo, atsakovė, dalyvaujant ieškovui, kreipėsi į antstolę Jurgitą Bareikienę dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Iš atsakovės žodžių, dalyvaujant ieškovui ir jį atstovaujančiai advokato padėjėjai Simonai Ambroziūnaitei, antstolė surašė visą atsakovei žinomą turtą, sudarantį palikimą, į kurį buvo įtraukti atsakovei ir ieškovui žinomos skolos ir kreditoriai. Ieškovas pastebėjimų ar kitų pastabų dėl atsakovės nurodytos paveldimo turto masės ir palikėjo skolų neturėjo. Akivaizdu, kad ieškovas, po palikėjo mirties, tuo metu, kai buvo sudaromas paveldimo turto apyrašas, t. y. (duomenys neskelbtini), manąs esantis vieninteliu palikėjo vaiku, tikėjosi, kad palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), didesne dalimi atiteks jam, arba, atsisakius jam kitų teisių į kitą paveldėtiną turtą ar jų dalis, pilna apimtimi atiteks vienam ieškovui.
29. Konstruktyvus bendravimas tarp atsakovės ir ieškovo nutrūko tuomet, kai ieškovas sužinojo, kad atsakovė laukiasi ir kad paveldėtino turto dalis jam atitinkamai sumažės. Bendravimo santykiai tapo dar sudėtingesni tuomet, kai ieškovas sužinojo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini). Būtent nuo to momento pas ieškovą staiga atsirado abejonių dėl atsakovės nurodytos paveldimo turto masės, dėl turto apyraše nurodytų palikėjo skolų ir jų kreditorių. Tuomet (duomenys neskelbtini) išdygo paveldimo turto apyrašo, sudaryto (duomenys neskelbtini), papildymas. Į paveldimo turto apyrašo papildymą buvo įtraukti atsakovės asmeninės banko sąskaitos su jose esančiomis piniginėmis lėšomis ir neaiškiomis aplinkybėmis grindžiamas R. P. V. (ieškovo motinos) kreditorinis reikalavimas 15 929,10 Eur sumai.
30. 2021 m. birželio 2 d. ieškovas, likus mažiau nei savaitei iki atsakovės (duomenys neskelbtini), pateikė pasiūlymą dėl paveldėto turto dalybų sutarties sudarymo, kuriame siūlė atsakovei atsisakyti buto, buvusio palikėjo asmenine nuosavybe, tokiu atveju užtikrindamas, kad kreditorė R. P. V. atsisakys savo kreditorinio reikalavimo į visus įpėdinius, tame tarpe ir į visus Atsakovus.
31. Paaiškindama dėl sąskaitose buvusių piniginių lėšų sumų ir jų įplaukų šaltinio, atsakovė nurodo, jog jos vardu palikėjo mirties dieną buvo registruotos trys banko sąskaitos, iš jų (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), kurioje buvo 3 010,98 Eur. Dėl šioje sąskaitoje turimų pinigų atsakovė paaiškina, kad ši sąskaita yra kaupiamoji, sudaryta vieno asmens ir joje esantys pinigai galės būti išmokėti atsakovei tik įvykus pagrindinei sąlygai – atsakovei sulaukus pensijinio amžiaus. Šiuo metu atsakovė šioje sąskaitoje sukauptais pinigais disponuoti galimybės neturi.
32. (duomenys neskelbtini) sąskaita (duomenys neskelbtini) atsakovės vardu buvo registruota ir naudojama dar iki jos santuokos su palikėju.
33. Dėl (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė paaiškino, kad ši sąskaita atsakovės vardu registruota (duomenys neskelbtini). Į šią sąskaitą be darbo pajamų įplaukdavo sveikatos draudimo, nelaimingų atsitikimų išmokos, nepilnamečio vaiko alimentai. Atsakovės atlyginimas niekada nebuvo tokio dydžio, kuris leistų sutaupyti tokių pinigų, kurie šiandien yra jos sąskaitoje. Šios santaupos yra dėka mokamų vaiko alimentų ir draudimo išmokų.
34. Atsakovė augina nepilnametę dukrą S. S., kurios susilaukė su O. S.. Bendrai nesusituokę gyveno apie 3 metus. Išsiskyrus gyvenimo keliams, atsakovė ir vaiko tėvas O. S. sutarė, kad kas mėnesį vaiko tėvas mokės į atsakovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko išlaikymo pinigus, kurių dydį nustatė bendru sutarimu – 143 Eur. Nuo 2016 m. rugpjūčio 21 d. į atsakovės banko sąskaitą kas mėnesį yra atliekamos O. S. įplaukos po 143 Eur. Šie nepilnamečio vaiko pinigai yra kaupiami ir saugomi atsakovės banko sąskaitoje iki S. S. pilnametystės.
35. Atsakovė taip pat yra gavusi nelaimingų atsitikimų išmokas už eismo įvykį ir jos sužalotą sveikatą eismo įvykio metu, bei jos nepilnamečio vaiko patirtas traumas.
36. Nemažą dalį turimų santaupų sudaro (duomenys neskelbtini) draudimo išmokos. Šią draudimo sutartį atsakovė buvo įpareigota pasirašyti kai metams laiko buvo komandiruota atlikti tarnybą į užsienį. Remiantis šia draudimo sutartimi atsakovei draudimo bendrovė išmokėdavo draudimo išmokas už turėtas traumas ir kitus sveikatos sutrikimus.
37. Dėl notaro depozitinėje sąskaitoje kauptų nuompinigių atsakovė nurodo, jog palikėjui ir atsakovei nutarus santuokos metu pirkti gyvenamąjį butą ir įsikėlus į jį, asmeninį palikėjo butą buvo nutarta išnuomoti. Palikėjui mirus, po mėnesio laiko, lapkritį baigė galioti buto nuomos sutartis su nuomininku. Todėl ieškovo ir atsakovės bendru sutarimu buvo nutarta tęsti buto nuomą, sudaryti naują buto nuomos sutartį, pačioje sutartyje nurodant, kad nuomininkas buto nuompinigius perveda į notaro depozitinę sąskaitą. Paaiškėjus, kad atsakovė laukiasi, paveldėjimo procesas užsitęsė. Todėl į notaro depozitinę sąskaitą nuompinigiai nuomininko buvo mokami nuo 2020 m. gruodžio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo mėnesio, t. y. faktiškai iki nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.
38. Atsakovei pareiškus prašymą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, notarė 2021 m. rugsėjo 14 d. išdavė atsakovei nuosavybės teisės liudijimą, kuriuo patvirtino, kad ½ dalis turtinių teisių į buto nuompinigius, mokėtus į notaro depozitinę sąskaitą, 2 520 Eur vertės, priklauso atsakovei.
39. Atsakovų įsitikinimu, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Notaro išduoti nuosavybės teisės liudijimas ir paveldėjimo teisės liudijimas yra teisėti, pagrindo abejoti jais nėra. Paveldėtino turto masė nustatyta pagal įstatymo reikalavimus, turtas tarp palikėjų padalintas pagal įstatymo raidę. Atsakovų manymu, byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kuria remiasi ieškovas, kadangi bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios.
40. Atsakovės – sutuoktinės prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pateikimas šiuo atveju yra reikšmingas tuo aspektu, jog tai leido notarei ne ginčo tvarka nustatyti bendrąja jungtine nuosavybės teise buvusio sutuoktinių turto dalis ir individualizuoti bei aiškiai nustatyti palikėjo paveldimo turto dalį. Iš teismui pateikiamų faktų akivaizdu, kad atsakovei paprašius išduoti nuosavybės teisės liudijimą, notarė galėjo ne ginčo tvarka nustatyti sutuoktinių turto dalis, todėl išduodant nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimus, notarei nekilo jokių abejonių dėl sutuoktinių turto dalių nustatymo ir jų individualizavimo. Ieškovo sąmoningai sudarytos painios situacijos aplinkybės, siekiant suklaidinti notarę ir faktiškai apgauti atsakovus, nėra ir negali būti vertinamos objektyviomis priežastimis ar aplinkybėms, kurios keltų abejonių dėl patvirtintų faktų teisėtumo.
41. Dėl atsakovės banko sąskaitose esančių piniginių lėšų neįtraukimo į dalintino turto apyrašą atsakovė paaiškina, kad jos piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), registruotoje (duomenys neskelbtini), 3 010,98 Eur sumoje, negali būti pripažintos bendrąja jungtine nuosavybe, nes, visų pirma, jos nebuvo sukauptos iš bendrų sutuoktinių lėšų, o vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 4 dalimi, kitam sutuoktiniui priklauso teisė į pusę fondo tik tuomet, jei privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų; be to, jos nebuvo išmokėtos atsakovei iki palikėjo mirties. Tam, kad tokios prigimties pajamos būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos, todėl šios sutuoktinių pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos). Atsakovės piniginės lėšos (duomenys neskelbtini) sąskaitoje negali būti pripažintos bendrąja jungtine nuosavybe, nes minėta banko sąskaita registruota ir naudota dar iki santuokos su palikėju. Dėl Atsakovės (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, registruotoje (duomenys neskelbtini), esančių pinigų, atsakovė, remdamasi CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, nurodo, jog šios santaupos yra sukauptos išskirtinai iš piniginių įplaukų: vaiko alimentų, draudimo išmokų pagal nelaimingų atsitikimų draudimą, (duomenys neskelbtini) draudimo išmokų.
42. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog sutuoktinių gaunamas darbo užmokestis ar pensija yra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.) preziumuojant, kad pajamos, gaunamos po santuokos sudarymo, yra skirtos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau tikslinės paskirties išmokos, kurios skirtos konkretiems vieno iš sutuoktinio poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimas, tikslinė materialinė parama, nėra laikomos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Atsakovės vertinimu, (duomenys neskelbtini) išmokėti pinigai (925+986,38) 1 911,38 Eur sumoje yra tikslinė materialinė parama, kuri laikytina asmenine atsakovės nuosavybe. Draudimo bendrovių išmokėtos draudimo išmokos pripažintinos tikslinės paskirties išmokomis atsakovės poreikiams tenkinti. Draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakovei išmokėta 10 842,37 Eur dydžio draudimo išmoka pripažintina asmenine atsakovės nuosavybe, nes yra tikslinė išmoka, skirta atsakovės poreikiams tenkinti. O. S. pervesta 6 879,86 Eur. suma, skirta išimtinai nepilnamečiam vaikui išlaikyti, pripažintina vaiko turtu atsakovės valdomu uzufrukto teise.
43. Dėl notaro depozitinėje sąskaitoje buvusių nuompinigių ½ dalies atidalinimo atsakove, atsakovė paaiškina, jog ieškovo nurodomi argumentai, kad butas, iš kurio gaunami nuompinigiai, priklausė palikėjui asmeninės nuosavybės teise, nepaneigia sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktą, net ir pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vien ieškovo nurodoma aplinkybė, kad nuompinigiai buvo mokami palikėjui mirus, savaime nereiškia, jog tokie pinigai negali būti pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovė mano, kad svarbiausia yra ne tai, kada į notaro depozitinę sąskaitą pateko pinigai, o teisinę reikšmę turi aplinkybės, kada, kas ir kokia paskirtimi įgijo teisę tuos pinigus gauti.
44. Bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį. Palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute nuomininkai gyvena jau ketvirti metai. Sprendimas išnuomoti šį butą buvo priimtas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Palikėjo sprendimu buvo nutarta, kad gauti nuompinigiai bus naudojami šeimos poreikiams tenkinti, komunaliniams ir kitiems mokesčiams sumokėti. Nuomininko pageidavimu buto nuomos sutartis buvo sudaroma vieneriems metams ir suėjus terminui būdavo tęsiama dar vieneriems metams. Palikėjas savo valią butą išnuomoti, o gaunamą pelną naudoti šeimos poreikiams išreiškė konkrečiais, aiškiais veiksmais, pasirašydamas buto nuomos sutartį, kuri labiau deklaratyviai buvo tęsiama kasmet nuomininkui pageidaujant. Šių teisinių santykių vientisumą ir pastovumą apibūdina objektyvios aplinkybės. Buto nuomininkai per visus buto nuomos metus nesikeitė, nuomos kaina nekito, buto nuomos sutarties nuostatos visada buvo aptarinėjamos žodžiu, o popierinė sutartis faktiškai buvo pasirašoma deklaratyviai. Todėl atsakovės įsitikinimu, ieškovo argumentai, kad nuompinigiai pripažintini palikėjo asmenine nuosavybe, yra nepagrįsti. Buto nuomos teisiniai santykiai susiklostė palikėjui dar esant gyvam, buto nuomos sutartis po palikėjo mirties pratęsta tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir esant palikėjui gyvam, pratęsta tik todėl, kad faktiškai ankstesnės sutarties terminas jau ėjo į pabaigą. Atsakovė mano, kad notaro depozitinėje sąskaitoje sukaupti nuompinigiai pagrįstai notarės buvo laikomi bendra sutuoktinių nuosavybe, kurių ½ dalis nuosavybės teisės liudijimu pripažinta atsakovės asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
45. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo notarė Danguolė Bieliūnaitė (toliau – ir trečiasis asmuo, notarė) prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas.
46. Pasisakydama dėl ieškovo teiginių, jog nuompinigiai po V. A. mirties, tapo jo asmenine nuosavybe, notarė nurodo, jog ieškovo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas kitokio pobūdžio ginčas. Nuompinigių gavimo pagrindas buvo buto nuomos sutartis, pasirašyta dar iki palikėjo mirties. Todėl, trečiojo asmens nuomone, visos pajamos, gautos pagal šią sutartį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kad dalis pajamų buvo gauta po V. A. mirties. CK 3.100 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, reiškia, jog po sutuoktinio mirties kito sutuoktinio įgytas turtas bus laikomas asmenine jo nuosavybe, tačiau iki sutuoktinio mirties įgyto turto teisinis statusas nesikeičia – jeigu jis buvo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, jis ir toks ir lieka, todėl pagal CK 3.117 straipsnio 4 dalį mirusiojo sutuoktinio dalis iš bendro turto yra paveldima pagal CK penktosios knygos taisykles. Be to, remdamasi CK 2.4 straipsnio, 2.2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, notarė nurodo, jog tokia ieškovo pozicija prieštarauja šių CK straipsnių nuostatoms, kadangi sekant ieškovo logika, miręs asmuo, kurio civilinis teisnumas yra pasibaigęs, vis dar jį tebeturi ir gali įgyti turto asmeninėn nuosavybėn. Dėl to ieškovo argumentas, kad nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas į tą turtą, kuris asmeniškai priklausė V. A., atmestinas ir nesuteikia pagrindo pripažinti negaliojančiu notarės mirusiojo V. A. įpėdiniams 2021 m. rugsėjo 14 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nei dalyje, nei visumoje.
47. Remiantis tais pačiais argumentais, nėra pagrindo ir pripažinti negaliojančiu notarės I. A. 2021 m. rugsėjo 14 d. išduoto nuosavybės teisės liudijimo.
Šalies argumentai
48. Ieškovas taip pat nurodo, kad notarė 2021 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijimu išdavė I. A. nuosavybės teisę į ½ dalį piniginių lėšų su palūkanomis ir kompensacijomis, esančiomis ir būsiančiomis (duomenys neskelbtini), V. A. vardu atidarytose banko sąskaitose bei į ½ dalį į turto, esančio V. A. pensijų kaupimo sąskaitoje, nors ji net nepatikrino, ar šis turtas V. A., buvo įgytas iki santuokos ar santuokos metu. Trečiasis asmuo pažymi, kad aptariamu atveju buvo paveldima pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Notarė 2021 m. rugsėjo 14 d. nuosavybės teisės liudijimą I. A. išdavė remdamasi būtent šiuo apyrašu.
49. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jam susipažinus su minėtu apyrašu, paaiškėjo, kad į jį nebuvo įtrauktas visas V. A. mirties dieną turėtas turtas bei skoliniai įsipareigojimai (neįtrauktos I. A. banko sąskaitose ir pensijų kaupimo fonde velionio mirties dieną buvusios piniginės lėšos bei V. A. skola buvusiai sutuoktinei R. P. V. už parduotą bendrą turtą). Todėl ieškovas 2021 m. sausio 16 d. paštu antstolei išsiuntė prašymą dėl turto apyrašo papildymo, į kurį prašė įtraukti I. A. banko sąskaitose bei jos pensijų kaupimo fonde esančias lėšas jo tėvo mirties dienai. Taigi iš išdėstyto matyti, kad ieškovas su antstolio sudarytu turto apyrašu susipažino, ir jokių abejonių dėl to, kad jame nurodytas V. A. turtas buvo įgytas iki santuokos ar santuokos metu, nereiškė ir patikslinti neprašė. Juo labiau nesuprantamos yra dabar šiuo klausimu reiškiamos ieškovo pretenzijos. Pažymėtina, kad šioms pretenzijoms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių argumentų, apsiribodamas tik teiginiu, kad notarė neva nepatikrino, ar aptariamas turtas V. A. buvo įgytas iki santuokos ar santuokos metu. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad į mirusiojo sąskaitas buvo pervedami pinigai, kurie buvo jo asmeninė nuosavybė. Kas liečia pinigus V. A. pensijų kaupimo sąskaitoje, tai konstatuotina, kad lėšos banko sąskaitoje, kurioje buvo kaupiama pensija, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl Ieškovo teiginiai, kad V. A. sąskaitose galimai buvo laikomi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys pinigai yra deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti ir negali būti pagrindu nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinti negaliojančiais. Trečiasis asmuo pažymi, kad išduodant I. A. nuosavybės teisės liudijimą jai nekilo jokių abejonių, koks turtas yra asmeninė V. A. nuosavybė, o koks bendroji jungtinė jo ir I. A. nuosavybė, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra priešingai.
50. Ieškovas nurodo, kad notarės išduotas paveldėjimo teisės liudijimas neatitinka ir (duomenys neskelbtini) sudaryto turto apyrašo su vėlesniais jo papildymais. Trečiojo asmens nuomone, visų pirma, šiais argumentais yra ginami trečiojo asmens R. P. V. interesai be jos prašymo ar sutikimo.
51. Be to, notarė nurodo, jog vadovaujantis CK 5. 63 straipsnio 1 dalimi, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus. Konkrečiu atveju ieškovas nurodo, kad kiek jam žinoma, antstolė nurodė R. P. V. pateikti skolą patvirtinančius dokumentus. R. P. V. 2021 m. vasario mėnesį antstolei pateikė minėtus dokumentus. Kadangi V. A. mirė (duomenys neskelbtini) reiškia, kad kreditorė pareiškė reikalavimus praleidusi įstatymo nustatytą terminą be jokios svarbios priežasties. Tai, kad kreditoriui buvo žinoma apie V. A. mirtį yra neabejotina, kadangi ieškovas yra kreditorės sūnus, o jis į notarę dėl paveldėjimo kreipėsi 2020 m. spalio 28 d. Ieškovas nenurodė, kad būtų slėpęs informaciją apie V. A. mirtį nuo motinos. Taigi kreditorė turėjo daugiau nei du mėnesius tam, kad įstatymo nustatyta tvarka pareikštų savo reikalavimus, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė ir įstatymo nustatytą terminą praleido. Ta aplinkybė, kad ieškovo pridėtoje teismo nutartyje nurodyta, jog „termino tokiems reikalavimams pareikšti nėra“ nedaro CK 5.63 straipsnio negaliojančiu.
52. CK 5.63 straipsnyje įtvirtinta kreditorių pareiga per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnyje numatytų kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis ir greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui. Remdamasi Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų (patvirtintos Notarų rūmų prezidiumo2020 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 4) 30-1 punktas nustato, jog tuo atveju, kai kreditorius kreipiasi į notarą dėl reikalavimų pareiškimo, notaras atlieka notarinį veiksmą – patvirtina kreditoriaus pareiškimą apie jo turimus reikalavimus. Šis notarinis veiksmas registruojamas notariniame registre. Jeigu paveldėjimo byla dar neužvesta, notaras, patvirtinęs kreditoriaus pareiškimą, užveda paveldėjimo bylą ir įtraukia ją į Paveldėjimo bylų registravimo knygą. Duomenys Testamentų registrui nėra perduodami. Tačiau kreditoriui nenumatyta teisė kreiptis tiesiogiai į turto apyrašą sudarantį antstolį, kai paveldėjimo byla jau yra užvesta ir įpėdiniai kreipėsi į notarą dėl turto apyrašo sudarymo ir toks apyrašas jau yra sudarytas.
53. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad nors ieškinyje ir nurodyta, kad kreditorė pateikė antstolei savo reikalavimą patvirtinančius dokumentus, tačiau notarei jie pateikti nebuvo, kaip nebuvo pridėti ir prie ieškinio. Keistas yra ir ieškinio teiginys, „R. P. V., nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis ir sūnaus tėvas V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) jai liko skolingas už parduotą bendrą turtą, o I. A. šias aplinkybes nuo antstolės nuslėpė“, nes apie skolą, be jokios abejonės, žinojo ir ieškovas, tačiau apie tai antstolės neinformavo. Todėl, notarės nuomone, ši tariama skola į pirminį turto apyrašą liko neįtraukta ne dėl atsakovės, o dėl ieškovo kaltės.
54. Notarui įstatymu suteikta teisė patvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras, atlikdamas veiksmus, be kita ko, pirmiausiai turi laikytis įstatymo reikalavimų. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Tuo tarpu aukščiau išdėstyti teisiniai argumentai suteikė trečiajam asmeniui daugiau negu pakankamai pagrindo abejoti V. A. skolos R. P. V. įtraukimo į paveldimo turto apyrašą teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl trečiasis asmuo šio kreditorinio reikalavimo į paveldėjimo teisės liudijimą neįtraukė.
Šalies argumentai
55. Ieškovas teigia, kad aptariamoje situacijoje paveldėjimo teisės liudijimai iš viso neturėjo būti išduodami. Trečiasis asmuo pakartotinai pažymi, kad aptariamu atveju kalbama apie I. A. banko sąskaitose bei pensijų kaupimo fonde, V. A. mirties dieną buvusias lėšas. Taigi šis turtas atitinka turto, nurodyto Notariato įstatymo 52 straipsnyje požymius. Vadinasi, pergyvenusio sutuoktinio, šiuo atveju I. A. sutikimas yra būtina sąlyga tam, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį jos banko sąskaitose bei pensijų kaupimo fonde esančiose lėšose nustatantis liudijimas. Įstatymas nereikalauja, kad pergyvenęs sutuoktinis kaip nors motyvuotų savo sutikimą ar atsisakymą. I. A. tokio sutikimo nedavė. Esant nurodytoms aplinkybėms, notarė visiškai pagrįstai neįtraukė I. A. banko sąskaitose bei pensijų kaupimo fonde, V. A. mirties dieną buvusių lėšų į paveldimą turtą, nurodytą išduotose paveldėjimo teisės liudijimuose.
56. Remdamasi Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notarė nurodo, jog atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – šiuo atveju išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – pagrindu gali būti tik tokio liudijimo išdavimo prieštaravimas įstatymui. Tuo tarpu ieškovas, reikalaudamas apskritai pripažinti paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais, nenurodo nei vieno įstatymo, kuriam šių liudijimų išdavimas būtų prieštaravęs. Notariato įstatymo 52 straipsnis niekaip nesieja pergyvenusio sutuoktinio sprendimo sutikti ar nesutikti su tuo, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį turte, kuris įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, nustatantis liudijimas su kokiomis nors pasekmėmis ar draudimu ar leidimu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Sutikimas su ieškovo pozicija suponuotų situaciją, kada pergyvenęs sutuoktinis būtų baudžiamas už teisėtą veiksmą ir tam, kad greičiau užbaigti paveldėjimo procedūrą ir pradėti disponuoti paveldėtu turtu, būtų verčiamas būtinai sutikti su tuo, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį turte, kuris įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, nustatantis liudijimas.
57. Taip pat pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodytas tik tas turtas, dėl kurio priklausomybės jokio ginčo jį išduodant nebuvo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad yra kilęs koks nors ginčas dėl teisės, suteikiantis pagrindą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo. Juo labiau, kad ir Lietuvos Notarų rūmų formuojamoje praktikoje nenustatytas koks nors draudimas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tuo atveju, jei pergyvenęs sutuoktinis nesutinka, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį turte, kuris įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, nustatantis liudijimas. Sutiktina, kad notaras negali juridiškai įtvirtinti asmenų subjektinių teisių ir juridinių faktų, jeigu jie yra ginčijami. Tačiau tam, kad notaras galėtų atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nepakanka deklaratyviai nesutikti su tam tikromis aplinkybėmis. Įpėdiniai jas turi ginčyti teisme. Notarinėje praktikoje dažnai reikalaujama, kad tam tikras aplinkybes ginčijantis asmuo pateiktų notarui pareiškimą, kad tarp suinteresuotų asmenų yra kilęs ginčas teisme arba aplinkybės bus ginčijamos, o jeigu tokie įrodymai nepateikiami, gali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Tuo tarpu ieškovas bei I. A. dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo susitikime su notare. Ieškovas prašė notarės, kad į paveldėjimo teisės liudijimą būtų įtrauktos ir I. A. banko sąskaitose bei pensijų kaupimo fonde, V. A. mirties dieną buvusios lėšos, o I. A. su tuo kategoriškai nesutiko. Taigi dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui buvo žinoma, kad, kaip jis pats teigia, tarp šalių kilo ginčas dėl teisės. Tačiau į teismą su ieškiniu bei prašymu notarei stabdyti paveldėjimo bylą, pateikiant jai ieškinio kopiją, nesikreipė.
58. Kadangi pagrindu neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo ar sustabdyti paveldėjimo bylą gali būti tik įpėdinio oficialus rašytinis prašymas, o trečiasis asmuo tokio prašymo iki šiol nėra gavęs, visiškai pagrįstai buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai V. A. turto paveldėtojams.
Šalies argumentai
59. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. P. V. (toliau – ir kreditorė) savarankiškais reikalavimais (kreipėsi ieškiniu, tačiau bylas sujungus, ieškinys laikomas savarankiškais reikalavimais) prašo: 1) priteisti R. P. V. solidariai iš atsakovų I. A., O. A. ir A. A. 11 946,83 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį bei 2 420 Eur patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
60. Savarankiškuose reikalavimuose nurodyta, kad R. P. V. ir velionio V. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), o nutraukta 2010 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3788-723/2010, patvirtinus šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos metu susilaukė sūnaus M. P..
61. 2011 m. lapkričio 2 d., prieš pat santuokos nutraukimą, kartu su V. A. kreditorė pirkimo – pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi šis turtas buvo įgytas jau po to, kai šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3788-723/2010 nutraukus jų santuoką jis nebuvo atidalintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Šalys buvo sutarę, kad bute jis gyvens, o šį turtą atsidalins vėliau atskiru tarpusavio susitarimu.
62. 2014 m. V. A. informavo kreditorę, kad nori pirkti kitą turtą, todėl pageidauja parduoti jiems priklausiusį butą. Kadangi su buvusiu sutuoktiniu jos santykiai buvo geri bei ji turėjo kitą gyvenamąją vietą, buto pardavimui kreditorė neprieštaravo. 2014 m. spalio 22 d. jie pasirašė notariškai patvirtintą buto pirkimo – pardavimo sutartį. Iš sutarties 1.1. punkto ir NTR išrašo matyti, kad butas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė R. P. V. ir V. A.. Pagal šios sutarties 2.1. punktą, buto pardavimo kaina buvo 110 000 Lt (31 858,20 Eur). Pagal šios Sutarties 2.1.1 punktą pardavėjai 26 700 Lt sumokėjo V. A. grynais, o likusią sumą (83 300 Lt) į jam priklausančią atsiskaitomąją banko sąskaitą (Sutarties 2.1.2. punktas). Vadovaujantis Sutarties 2.3 punktu, kreditorė ir V. A. susitarė, kad tarpusavio kompensavimo klausimus, susijusius su Buto pardavimu, jie išspręs atskirais nuo šios Sutarties sudarytais sandoriais. Toks susitarimas dėl atsiskaitymo už butą, sudarytas dėl to, kad V. A., jau buvo susiradęs pirkti kitą turtą butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam trūko pinigų jo įsigijimui. 2014 m. lapkričio 17 d. V. A. įgijo minėtą butą. Kreditorės ir velionio susitarimas buvo toks, kad jis kreditorei grąžins pusę už butą gautos pinigų sumos, kai tik tam turės finansines galimybes. Kreditorės teigimu, su velioniu dėl sūnaus palaikė gražius ir draugiškus santykius, todėl su tokiu susitarimu ji sutiko. Jau labiau, kad velionis žadėjo, kad įsigytas butas atiteks jų sūnui. Kreditorės teigimu, velionis nuolat pripažino skolą, todėl iki jo mirties kreditorė nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo. Iki netikėtos mirties velionis neatsiskaitė su kreditore, todėl jai liko skolingas 15 929,10 Eur (toliau – skola). Skolą paveldėjo jo įpėdiniai atsakovai ir ieškovas.
63. Kreditorės teigimu, velionio sutuoktinė I. A. iki jo mirties žinojo apie skolą. Kreditorė paaiškina, jog po V. A. mirties ji iš karto kreipėsi į atsakovę ir žodžiu pareiškė jai skolos pretenzijas, nurodė skolos dydį ir jos atsiradimo pagrindą. Tai patvirtina I. A. 2021 m. birželio 3 d. skundas dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, kuriame pati atsakovė nurodė, kad „kreditorė pirmoji prisistatė į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir pareiškusi, kad yra mirusiojo V. A. sutuoktinė, norėjo paimti pastarojo kūną po skrodimo. Taip pat būtent kreditorė, o ne M. P., pirmaisiais mėnesiais po palikėjo mirties nuolat vedė derybas su I. A. dėl paveldėtino turto dalybų būdų“. Taigi, pati atsakovė patvirtino, kad po sutuoktinio mirties pirmus kelis mėnesius kreditorė ne kartą jai kalbėjo dėl skolos grąžinimo iš paveldėtino turto. Toks pokalbis vyko dėl to, kad kreditorė nuo pat V. A. mirties reiškė pretenzijas atsakovei dėl skolos.
64. Kreditorė 2020 m. lapkričio mėnesį sužinojusi, kad paveldėjimo byla yra užvesta pas notarę Danguolę Bieliūnaitę, telefonu (dėl COVID – 19 pandemijos tiesioginiai susitikimai buvo ribojami) susisiekė su paveldėjimo bylą vedančia notare bei nurodė, kad velionis jai liko skolingas skolą, apie kurią įpėdiniai žino, ir klausė kaip jai elgtis. Notarė kreditorei paaiškino, kad dėl turto apyrašo sudarymo į antstolę kreipėsi įpėdinė I. A., todėl ji apie visas velionio skolas informuos turto apyrašą sudarančią antstolę. Kreditorė po šio skambučio suprato, kad jai jokių papildomų veiksmų dėl skolos susigrąžinimo atlikti nereikia, nes tai padarys atsakovė, kuri, kaip įpėdinė, turi pareigą pateikti antstolei visą informaciją apie velionio turtą ir jo skolas. Tačiau susipažinus su antstolės sudarytu 2020 m. lapkričio 5 d. paveldimo turto apyrašu paaiškėjo, jog į jį nebuvo įtraukta skola. Kreditorės įsitikinimu, skola į pirminį paveldimo turto apyrašą nebuvo įtraukta tik dėl to, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, kadangi ji apie skolą žinojo, tačiau tai nuslėpė nuo antstolės. Kreditorės manymu, atsakovė nuslėpė nuo kitų įpėdinių ne tik skolą, bet ir dalį paveldimo turto, nes pati pirma pasikreipė į notarę dėl palikimo priėmimo ir vėliau į antstolę dėl turto apyrašo sudarymo.
65. Taip pat kreditorė išdėsto analogiškas aplinkybes, susijusias su turto apyrašo papildymu, antstolio veiksmų apskundimu, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų išdavimu, kurios nurodytos ieškovo ieškinyje.
66. Taip pat kreditorė nurodo, jog 2021 m. lapkričio 16 d. ji pateikė pretenziją ieškovui dėl skolos grąžinimo, kuria prašė jo grąžinti 3 982,28 Eur dydžio jo skolos dalį, o ieškovas reikalaujamą skolos dalį grąžino kreditorei. Atsakovams ir toliau vilkinant grąžinti jų skolos dalį, 2021 m. gruodžio 3 d. ieškovė per notarą pateikė pretenziją atsakovams, kuria prašė solidariai grąžinti 11 946,83 Eur dydžio jų skolos dalį. Atsakovai ignoravo per notarą pateiktą kreditorės pretenziją ir jų skolos dalies iki šiol negrąžino.
67. Remdamasi CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6.213 straipsnio 1 dalimi, kreditorė nurodo, jog ji neatsisakė skolos prievolės ir šalys nepakeitė prievolės vykdymo sąlygų. Nėra duomenų, kad velionis būtų sumokęs reikalaujamą skolą. Vadovaudamasi CK 3.117 straipsnio 1 dalimi ir tuo, jog kreditorė su velioniu įsigijo butą dar jiems būnant santuokoje ir nesant aplinkybių, kurios leistų paneigti šią prezumpciją, kreditorė nurodo, jog velionis turėjo pareigą grąžinti jai skolą (remiasi ir buto pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punktu). Šiai dienai ji yra atgavusi tik dalį skolos (sumokėtą ieškovo).
68. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusią su paveldėjimo teisiniais santykiais, CK 5.52, 5.53 straipsniais, 6.6 straipsnio 4 dalimi bei 3.185 straipsnio 1 dalimi, kreditorė nurodo, jog atsakovai, kaip paveldėtojai, turi pareigą atsiskaityti su kreditore ir neegzistuoja jokių aplinkybių, atleidžiančių juos nuo šios pareigos.
Atsiliepimas
69. Atsiliepimu į kreditorės savarankiškus reikalavimus atsakovai prašo juos atmesti, pripažinti, kad kreditorės savarankiški reikalavimai pareikšti nesąžiningai; skirti 5 000 Eur baudą kreditorei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti iš kreditorės atsakovės patirtus nuostolius dėl to, kad buvo pateiktas akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys. Taip pat atsakovai prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
70. Atsiliepime atsakovai iš dalies dėsto aplinkybes, kurios buvo išdėstytos atsiliepime į ieškinš. Papildomai nurodo, jog atsakovė I. A. ir miręs V. A. buvo pažįstami nuo 2005 m., dirbo tame pačiame darbe ir tame pačiame poste (duomenys neskelbtini). Ne kartą V. A. dirbant kartu pamainas, atsakovei yra pasakojęs apie savo pirmosios žmonos (kreditorės) neištikimybę. Velionis taikstėsi su kreditorės elgesiu, atleisdavo pasikartojančias neištikimybes. Santykiams visai atšalus, V. A. 2009 m. pradžioje išvažiavo komandiruotei į užsienį – nuo 2009 m. kovo iki 2010 m. rugsėjo mėnesio buvo paskirtas (duomenys neskelbtini). Atliekant tarnybą (duomenys neskelbtini), kreditorė jam pareiškė, kad sutiko savo gyvenimo žmogų ir pageidauja skirtis. V. A. 2010 m. rugsėjį grįžus į Lietuvą, jau 2010 m. spalio 7 d. jis kartu su kreditore pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
71. 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo, civilinės bylos Nr. 2-3788-723/2010 aprašomojoje dalyje nustatyta, kad „sutuoktiniai neveda ilgiau nei metus bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių ir nebegalima tikėtis, kad pareiškėjai kaip sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu“. Išsiskyręs V. A. jokių ryšių su kreditore nepalaikė, o be to neužilgo po skyrybų R. P. V. ir vėl ištekėjo, todėl bendravo tik betarpiškai su sūnumi. To paties sprendimo dėl santuokos nutraukimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog visas bendras jungtinis ir V. A. vardu registruotas turtas, išskyrus transporto priemonę Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atiteko kreditorei. Be to, nurodyta, jog V. P. (ikisantuokinė pavardė A.) ir R. P. jokių kitų turtinių įsipareigojimų, neaptartų šioje sutartyje, neturi.
72. Atsakovė pažymėjo, kad mirusysis yra ne kartą pasakojęs, jog neišmanydamas teisinių dalykų padarė didelę klaidą, kad nesulaukęs teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo 2010 m. lapkričio 2 d. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį. Atvykęs pas notarą buvo nemaloniai nustebintas, kai notarė išaiškino, jog nupirkto buto registruoti jo asmenine nuosavybe neturi teisės, nes dar nėra priimto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo. Tačiau tuo pačiu atsakovė patvirtino, kad mirusiajam pardavus minėtą butą, kreditorė niekada nekėlė mirusiajam jokių pretenzijų dėl neva jai priklausančios ½ dalies pinigų, gautų už šio buto pardavimą. Jokių kalbų ar susitarimų dėl aukščiau nurodytų aplinkybių mirusysis ir kreditorė neturėjo ir nebuvo sudarę.
73. Taip pat atsakovai nurodo argumentus, susijusius su kreditorės teikiamų reikalavimų nesąžiningumu ir tikrosiomis priežastimis bei ketinimais.
Atsiliepimas
74. Atsakovai nurodo, jog mirus palikėjui, atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto 7-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Ieškovas su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarę kreipėsi vėliau, tačiau nuo pat pirmų dienų atsakovė palaikė su juo ryšį, tarėsi tiek dėl mirusiojo laidojimo, tiek ir dėl palikimo priėmimo proceso.
75. Atsakovei kreipusis į palikimo atsiradimo vietos notarę, atsakovei buvo išduotas vykdomasis pavedimas paveldimo turto apyrašui sudaryti. Paveldimo turto apyrašas sudaromas tik vienas. Gavusi pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, atsakovė informavo ieškovą ir kartu su juo nutarė kreiptis į antstolę dėl turto apyrašo sudarymo. Ieškovas turto apyrašo sudarymui pas antstolę atvyko kartu su atstove. Antstolė iš atsakovės žodžių, dalyvaujant ieškovui ir jo atstovei, surašė visą atsakovei žinomą palikėjo turtą ir skolinius įsipareigojimus. Ieškovas pastabų ar papildymų dėl atsakovės antstolei susakyto turto ir skolinių įsipareigojimų, neturėjo, sutiko, kad iš atsakovės žodžių surašytas turto apyrašas yra teisingas. Dabar atsakovams akivaizdu, kad ieškovas kartu su savo motina, kreditore, po palikėjo mirties, tuo metu, kai buvo sudaromas paveldimo turto apyrašas, manė esantis vieninteliu palikėjo vaiku, tikėjosi, kad mirusiajam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), didesne dalimi atiteks jam, arba atsisakius jam kitų teisių į kitą paveldėtiną turtą ar jų dalis, pilna apimtimi atiteks vienam ieškovui. Apie tokias vizijas užsimena ir pati kreditorė savo ieškinyje.
76. Būtent nuo to momento, kai ieškovas sužinojo, jog atsakovė laukiasi, atsakovai neatmeta galimybės, kad būtent kreditorės pastūmėtam, ieškovui staiga atsirado abejonių dėl atsakovės nurodytos paveldimo turto masės, dėl turto apyraše nurodytų palikėjo skolų ir kreditorių. Kadangi nuo palikėjo mirties jau buvo praėję daugiau kaip septyni mėnesiai, kreditorė nedrįso kreiptis pati į notarę su pranešimu dėl mirusiojo tariamos skolos jai ar į teismą CPK XXXIX skyriuje numatyta tvarka, nes, akivaizdu, jog žinojo, kad praleidus trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, būtina nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis. Todėl abu, kreditorė ir ieškovas, nutarė pasinaudoti įstatymo suteikiama galimybe įpėdiniui kreiptis dėl turto apyrašo papildymo ir įtraukti tariamą R. P. V. kreditorinį reikalavimą, apeinant kreditorinio reikalavimo pareiškimo ir terminų tvarką.
77. Atsakovai atkreipia dėmesį į kreditorės akivaizdžiai melagingai dėstomas tam tikras faktines aplinkybes: kreditorė nurodo, kad telefonu informavo notarę apie mirusiojo skolą, tačiau iš notarės atsakymo seka, jog kreditorė į notarę su pranešimu dėl mirusiojo skolos nesikreipė, jokio pranešimo neteikė nei gyvai nei telefonu. Notarė nurodė, jog visi notariato interesantai net ir pandeminiu laikotarpiu buvo ir yra aptarnaujami gyvai, notaro paslaugos teikiamos tik atvykus į notaro biurą. Taip pat atsakovai nurodo, jog neteisingos ir kreditorės dėstomos aplinkybės apie tai, kad telefonu ji informavo antstolę apie turimą kreditorinį reikalavimą mirusiajam ir pateikė skolą patvirtinančius dokumentus, kadangi, remiantis tuo pačiu notarės atsakymu, kreditorė neturėjo jokios teisės ir negalėjo kreiptis į antstolį, sudarantį paveldėtino turto apyrašą, kadangi į antstolį dėl palikėjo turto ir skolų sudarant turto apyrašą gali kreiptis tik įpėdinis, kuriam notaro išduotas vykdomasis pavedimas. Ieškovas, nedetalizuodamas, tik nurodęs notarei, kad ne visas palikėjo turtas buvo įtrauktas į paveldimo turto apyrašą, gavęs notarinį pavedimą, 2021 m. gegužės 11 d., t. y. faktiškai daugiau kaip po pusės metų, kreipėsi į tą pačią antstolę dėl paveldimo turto apyrašo papildymo. Į (duomenys neskelbtini) paveldimo turto apyrašo papildymą iš ieškovo žodžių buvo įtrauktos atsakovės asmeninės banko sąskaitos su jose buvusiomis (santaupomis) piniginėmis lėšomis ir neaiškiomis aplinkybėmis grindžiamas R. P. V. kreditorinis reikalavimas. Kadangi duomenis dėl palikėjo skolos teikė įpėdinis, kreditorei antstoliui skolą pagrindžiančių dokumentų teikti nereikėjo. Tuomet 2021 m. birželio 2 d. ieškovas, likus mažiau nei savaitei iki (duomenys neskelbtini), pateikė jai pasiūlymą dėl paveldėto turto dalybų sutarties sudarymo, kuriame siūlė atsakovei atsisakyti buto, buvusio palikėjo asmenine nuosavybe, tokiu atveju užtikrindamas, kad kreditorė R. P. – V. atsisakys savo kreditorinio reikalavimo į visus įpėdinius.
78. Ieškovui pateikus paveldimo turto apyrašo papildymą notarei, pastaroji įžvelgdama kreditorės ir ieškovo sukčiavimą, atsisakė perkelti kreditorės nurodytą kreditorinį reikalavimą iš turto apyrašo papildymo į paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, kad kreditorė nesilaikė numatytos tvarkos ir terminų, o įpėdiniai, konkrečiu atveju, atsakovai turi teisę būti užtikrinti, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą.
79. Atsakovai pastebi, kad iš Teismui teikiamų kreditorės įrodymų matyti, jog ji disponuoja ne tik savo turimais ir surinktais įrodymais, bet ir ieškovui ir atsakovams priklausančiais dokumentais: paveldėjimo teisės liudijimu, paveldimo turto apyrašu ir jo papildymu, atsakovės skundu dėl antstolės veiksmų ir teismo sprendimu, priimtu dėl šio skundo, t. y. turi ir teikia teismui dokumentus, kuriais iš esmės disponuoti neturi teisės. Kreditorė nei viename iš aukščiau nurodytų procesų nedalyvavo. Atsakovų vertinimu, teismui pateikti rašytiniai įrodymai kreditorės buvo renkami pažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus, be to, patvirtina, kad kreditorė kartu su ieškovu veikia bendrai ir kryptingai, vienas kitam padedami, jų pradėtuose teisminiuose procesuose, siekia bet kokiu būdu priversti atsakovę sutikti perleisti ieškovui mirusiajam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, kurio ¾ dalį paveldėjo atsakovai.
80. Atsakovų įsitikinimu, kreditorės savarankiški reikalavimai turi būti atmesti, nes ji, reikšdama ieškinį įpėdiniams, nesilaiko įstatymo numatytos tvarkos ir terminų, nepateikė teismui prašymo dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.
81. Remdamiesi CK 5.63 straipsnio 1 ir dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovai nurodo, jog kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas, ar priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą. Nagrinėjamoje byloje aišku, jog apie V. A. mirtį kreditorei tapo žinoma tą pačią dieną. Nuo pirmų palikimo priėmimo proceso dienų su ieškovu dalyvavo pas palikimo atsiradimo vietos notarą, derino ieškovo pozicijas dėl palikimo padalinimo būdo ir tvarkos, t. y. esant realiai egzistuojančiam kreditoriniam reikalavimui, turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko pareikšti kreditorinį reikalavimą, tačiau to nepadarė, kas leidžia teigti, jog arba kreditorė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis pareikšdama nesąžiningus reikalavimus. Atsakovai yra tvirtai įsitikinę, jog kreditorė, teikdama tikrovės neatitinkančią informaciją, nesąžiningais reikalavimais iš atsakovų bando išsiieškoti tai, kas jai nepriklauso.
82. Taip pat atsakovų manymu, kreditorė, nurodydama, jog mirusysis liko jai skolingas, tam faktui pagrįsti nėra pateikusi jokių objektyvių ir tiesioginių įrodymų, iš kurių neginčytinai būtų galima konstatuoti skolos faktą. Kreditorės teismui pateikta 2014 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis tegali patvirtinti prielaidą apie galimai susiklosčiusius skolinius santykius, tačiau ne patį skolos faktą, nes šioje pirkimo-pardavimo sutartyje kreditorė ir mirusysis nesusitarė konkrečios tarpusavio atsiskaitymo už parduotą butą tvarkos, dėl tarpusavio atsiskaitymo buvę sutuoktiniai nutarė spręsti atskirais sandoriais, bet sandorių nesudarė. Be to, kreditorės reikalavimas dėl skolos į paveldėjimo teisės liudijimą neįtrauktas. Kreditorė apie palikėjo skolą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neinformavo notaro ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, su prašymu patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimą. Atsakovų vertinimu, kreditorė ieškinio institutą naudojo ne pagal jo paskirtį – kad apgintų savo pažeistas teises, o tam, kad galėtų realizuoti savo neteisėtus ketinimus – priversti atsakovus atsisakyti paveldėto buto ¾ dalies ieškovo naudai. Todėl toks kreditorės elgesys pripažintinas piktnaudžiavimu procesine teise kreiptis į teismą.
83. Galiausiai, atsakovų vertinimu, butas pripažintinas mirusiojo V. A. asmenine nuosavybe. Remdamiesi CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.67 straipsnio 1 dalimi ir su jų aiškinimu susijusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, jog vertinant 2010 m. lapkričio 2 d. sutartimi nupirkto buto įgijimą bendrojon jungtinėn nuosavybėn tikrumą, svarbu nustatyti, iš kieno pinigų butas įgytas, bei kokią naudojimo paskirtį šis butas turėjo, įvertinti kitų byloje turimų rašytinių įrodymų turinį, iš kurių galima nustatyti akivaizdžius faktus apie buvusių sutuoktinių gyvenimo atskirai sąlygas ir būdą, bei jų ketinimus.
Atsiliepimas
84. Atsakovai paaiškina, jog butas, iš kurio pardavimo sandorio kreditorė kildina savo reikalavimą, V. A. buvo įgytas po sutuoktinių teismui 2010 m. spalio 7 d. pateikto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo, tačiau dar nesant priimtam sprendimui dėl santuokos nutraukimo, kas savaime paaiškina 2010 m. lapkričio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos standartinės sąlygos, jog butas įgytas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, įtraukimą į šią sutartį. Tačiau bendros jungtinės nuosavybės prezumpiciją paneigia byloje turimi kiti įrodymai: aplinkybę, kad kreditorė ir V. A. iki santuokos nutraukimo daugiau kaip metus nevedė bendro ūkio ir nepalaikė santuokinių ryšių, patvirtina 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3788-723/2010 dėl santuokos nutraukimo, raštas dėl V. A. komandiruotės Jungtinėje Karalystėje. Be to, aplinkybes, kad prie minėto buto pirkimo nėra prisidėjusi kreditorė, iš dalies patvirtina ir 2014 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos: „parduodamas Daiktas priklauso pardavėjui nuosavybės teise (...), R. P.-V. yra pakartotinai ištekėjusi, nei R. P.-V. nei jos šeimos nariai Daikte negyvena, nėra jame deklaravę savo gyvenamosios vietos, juo faktiškai nesinaudoja,(...) Daiktas nebuvo gerintas nei iš jos nei iš jos sutuoktinio S. V. bendrų lėšų“. Be to, butas buvo pirktas iš V. A. komandiruotėje uždirbtų pinigų, faktiškai kreditorei ir mirusiajam gyvenant skyriumi, nevedant nei bendro ūkio nei gyvenant santuokinį gyvenimą, todėl tiek šis butas, tiek lėšos gautos iš šio buto pardavimo pripažintinos V. A. asmenine nuosavybe.
85. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, atsakovai prašo įvertinti kreditorės elgesį, ar ji elgėsi sąžiningai, ir ar toks kreditorės elgesys nesudaro piktnaudžiavimo ieškinio institutu sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
86. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, dėstė argumentus, kurie buvo išdėstyti ieškinyje.
87. Papildomai paaiškino, jog 2020 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje atsakovė kreipėsi į antstolę dėl turto apyrašo sudarymo. Pas antstolę dalyvavo ir ieškovas su atstove, tačiau antstolę pasirinko atsakovė. Be to, dėl Covid pas antstolę įleido tik atsakovę, su ieškovu sudarant pirmą turto apyrašą antstolė nebendravo. Taip pat, ieškovo atstovės teigimu, dėl Covid bendravimas su notare vyko daugiausia telefonu. Paskambinus dėl turto apyrašo, notarė informavo apie atsakovės nėštumą bei numatytą (duomenys neskelbtini) datą. Tuomet ieškovas informavo notarę apie neįtrauktą turtą. Vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo išduotas tik 2021 m. sausio 11 d. Notarė delsė, aiškindama, jog nežino, ar gali įtraukti atsakovės sąskaitas dėl jos prieštaravimo, todėl planavo kreiptis į Notarų rūmus. 2021 m. sausio 16 d. išsiuntė antstolei prašymą dėl turto apyrašo papildymo. Ieškovui susisiekus su antstole, neužilgo į ją kreipėsi ir R. P. V..
Šalies argumentai
88. Ieškovo atstovės teigimu, ieškovas po turto apyrašo papildymo norėjo sudaryti taikų susitarimą, norėjo, kad jam atitektų butas (nežinojo, jog (duomenys neskelbtini)), siekė išvengti turto valdymo bendrosios nuosavybės teise. Jo pateiktas pasiūlymas buvo sąžiningas – ieškovui butas, o visa kita – atsakovei ir vaikui. Ieškovas siūlė, jog jis perims ir kreditorės skolą. Butas ieškovui svarbus, kadangi jis yra jaunas, neturi savo būsto.
89. Taip pat ieškovo atstovė paaiškino, jog gavus teismo nutartį, kuria buvo atmestas atsakovės skundas dėl antstolės veiksmų, šalys nuvyko pas notarę, norėdamos sudaryti taikų susitarimą. Atsakovė nesutiko, kad jos banko sąskaitų lėšos būtų paveldimos. Notarė nurodė, kad dėl to įpėdiniai neturi teisės paveldėti. Ieškovui nurodžius, jog turėtų dalyvauti ir kreditorė, notarė su tuo nesutiko. Ieškovo atstovės nuomone, notarė pradėjo palaikyti atsakovės pusę (dėl turto dalijimo apyrašo vertėmis ir pan.). Ieškovo atstovės teigimu, notarė pamerkė akį atsakovės atstovei, be to, atsakovės atstovė po susitikimo liko pas notarę neva tvarkyti kitų reikalų. Be to, atstovės teigimu, notarės šališkumą įrodo notarės raštas, jog bendravimas telefonu nevyko, ieškovo pateiktas susirašinėjimas apie telefonu vykusį bendravimą.
90. Dėl lėšų atsakovės sąskaitoje ieškovo atstovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) išmokų negalima laikyti asmeninėmis atsakovės lėšomis, kadangi atsakovė už sveikatos paslaugas mokėjo iš bendrų lėšų, o po to gaudavo kompensaciją kaip asmenines. Atkreipia dėmesį, kad V. A. taip pat gaudavo (duomenys neskelbtini), o I. A. pretenduoja į jo visas lėšas. Taip pat išmokos už draudimą – ne visos pripažintinos asmeninėmis lėšomis (pvz., žala automobiliui). Dėl vaiko išlaikymo sumų, ieškovo atstovė nurodo, jog į tą pačią sąskaitą pateko ne tik vaiko išlaikymo pinigai, bet ir darbo užmokestis. Lėšomis buvo disponuojama laisvai, leidžiama neatsižvelgiant į gautų lėšų pobūdį. V. A. sąskaitoje buvę lėšos, ieškovo atstovės vertinimu, buvo panaudotos buto (duomenys neskelbtini) gatvėje įnašui. Atstovės nuomone, šalys neskaičiavo, ar tai yra bendros, ar asmeninės lėšos, todėl atsakovė, gavusi ½ dalį velionio lėšų, yra nesąžininga. Nustačius, jog lėšos sutuoktinio sąskaitoje yra bendra sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinis turi teisę atsisakyti, bet kyla ginčas dėl teisės.
91. Pasak ieškovo atstovės, ieškovas santykius palaikė su tėvu. Su atsakove taip pat leido tam tikrą laiką. Po mirties bendravimas buvo susijęs su laidotuvėmis ir paveldėjimu. 2021 m. spalio pabaigoje pas antstolę ieškovas vyko kartu su atsakove, kad būtų įtrauktas visas turtas, kadangi atsakove nepasitikėjo. Tačiau pas antstolę nebuvo įleistas. Apie turto apyrašą ieškovui tapo žinoma, kai jį atsiuntė notarė (lygtai 2020 m. lapkričio gale). Ieškovo atstovės teigimu, šalių santykiai buvo konfliktiški. Pavedimas papildyti turto apyrašą išduotas 2021 m. sausį. Į notarę kreipėsi 2020 m. lapkritį telefonu, tačiau notarė procesą vilkino. Atsakovo atstovė negalėjo nurodyti, ar teikdamas prašymą dėl turto apyrašo papildymo nurodė skolinį reikalavimą. Atstovė paaiškino, jog antstolė įpareigojo pateikti skolinio įsipareigojimo įrodymus. Ieškovo atstovė paaiškino, jog apie skolinį įsipareigojimą po mirties buvo informuoti abu paveldėtojai. Antstolė į apyrašą skolą įtraukė, kai kreditorė pateikė įrodymus. Pats ieškovas, žinodamas apie skolą, neįtraukė jos į antstolės apyrašą.
Atsiliepimas
92. Atsakovė I. A. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Šalia atsiliepimuose išdėstytų argumentų, papildomai paaiškino, jog 2019 metais abu su vyru buvo išsiųsti į komandiruotę (duomenys neskelbtini). Ji išsiųsta metams, sutuoktinis prasitęsė ilgiau. 2020 m. rugsėjo 28 d. grįžo vyras (anksčiau laiko), buvo susijaudinęs, užsidaręs, užsiminė, jog bandė verbuoti (duomenys neskelbtini). Vėliau teko vykti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasijuto labai blogai, atsakovė išėjo vaistų, vyras buvo balkone. Skambino greitajai pagalbai, bet išgirdo garsą – atbėgo (duomenys neskelbtini). Informavo ieškovą. Laidotuvėms niekas ruoštis nepadėjo. (duomenys neskelbtini) morge susitiko R. P. V., kuri buvo prisistačiusi kaip žmona. Atsakovės teigimu, kreditorė norėjo, kad būtų pakeista mirties priežastis.
93. Laidotuvės vyko (duomenys neskelbtini), po jų kreipėsi į notarą pagal vyro registruotą gyvenamąją vietą. Notarės nepažinojo. Notarei išaiškinus apie apyrašą, išdavė pavedimą. Ieškovas nurodė, jog vyktų pas antstolę kartu. Ieškovas nurodė, jog atvyks su drauge, pasirodo – su atstove. Kartu aptarė, koks turtas turėtų būti aprašytas. M. net neužsiminė, kad tėvas buvo skolingas jo mamai. 2020 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje sužinojo, kad laukiasi. Nuo tada, kai ieškovas sužinojo, kad atsakovė laukiasi, tapo irzlus, nepatenkintas, mat pasikeitė paveldimo turto dalis. Vėliau, atsakovei nežinant, ieškovas kreipėsi į antstolę dėl jos sąskaitų įtraukimo ir kreditorės skolos. Iki to laiko R. P. V. į atsakovę nesikreipė. Kai jau turėjo gimdyti, jai atsiuntė apyrašo papildymą ir atsakovė nustebo, pamačiusi kreditorinį reikalavimą. Tuo pačiu atsakovei pateikė pasiūlymą – atsisakyti buto, o ieškovas atsisakys reikalavimų dėl sąskaitų įtraukimo. Po tokių siūlymų atsakovė pasijuto blogai ir atsigulė į ligoninę prieš (duomenys neskelbtini). Tuomet susirado atstovę.
94. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini). Tuomet kreipėsi į notarę, kad ši paaiškintų dėl turto apyrašo papildymo. Notarė išaiškino atsakovei apie galimybę nesutikti dėl jos sąskaitų įtraukimo į paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat notarė patikino, jog R. P. V. nesikreipė dėl kreditorinio reikalavimo įtraukimo. Iki paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimų išdavimo, turėjo keletą vizitų pas notarę. Ieškovas visada buvo lydimas atstovės ir motinos. Iki liudijimų išdavimo, atsakovei niekas apie jokį kreditorinį reikalavimą nepranešė. Tik vėliau, po liudijimų išdavimo, R. P. V. kreipėsi į atsakovę, gruodžio pradžioje – atsakovė gavo raštišką pranešimą, kuriame nurodyta, jog ji turi susimokėti skolą, kurią paveldėjo, nurodytas terminas iki kada turi susimokėti ir patvirtintas notaro antspaudu. Tokiu būdu, matomai, siekta paveikti atsakovę.
95. Taip pat atsakovė paaiškino, jog turto apyrašas išduotas jai (nes sudaromas tik vienas), tačiau ieškovas pasidarė jo nuotrauką. Vėliau kreipėsi ieškovas (nes atstovė paaiškino, jog ieškovas gali kreiptis ir pats). Savo banko sąskaitų į apyrašą netraukė, nes nežinojo apie jų paveldimumą.
Atsiliepimas
96. Atsakovė, pasakodama aplinkybes, su buto (duomenys neskelbtini) pardavimu, nurodė, jog vyras pasakojo, kad vien dėl to, jog dėl nežinojimo butą pirko dar neįsiteisėjus sprendimui dėl skyrybų, kreditorė atsidūrė prie savininkų. Dar daugiau problemų vyrui kilo, kai norėjo butą parduoti – R. P. V. pareikalavo pinigų, kad jis galėtų parduoti savo butą (kad atvyktų pas notarą pasirašyti sandorio). Taip pat atsakovė paaiškino, jog skyrybų metu velionis visą savo turtą (butą, sodybą) paliko kreditorei ir sūnui (ieškovui). Kai vyras buvo gyvas sakė, jog jis nebuvo skolingas. Butą pirko iš savo lėšų. Buto (duomenys neskelbtini) gatvėje neplanavo palikti ieškovui, kadangi šis viską gavo po skyrybų. Su 2014 m. sutartimi atsakovė susipažino tada, kai gavo dokumentus su R. P. V. ieškiniu.
97. Dėl banko sąskaitų atsakovė paaiškino, jog sąskaita (duomenys neskelbtini) – jos asmeninė sąskaita, atidaryta iki santuokos. Lėšų judėjimo šioje sąskaitoje nebuvo. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje – kompensacijos už nelaimingus atsitikimus. Įmokų ji pati nemokėjo. Taip pat šioje sąskaitoje – vaiko alimentai, kuriuos moka jos pirmo vaiko tėvas. Šie pinigai skirti kaupimui dukrai, o dukrą išlaikė iš savo darbo užmokesčio lėšų. (duomenys neskelbtini) įmokas mokėjo (duomenys neskelbtini), ji pati iš komandiruotpinigių apmokėdavo gydytojų paslaugas. 2017 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini) išmokėjo 954 Eur draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, 2019 m. vasario 8 d. – (duomenys neskelbtini) išmokėjo 300 Eur, 2020 metais – (duomenys neskelbtini) – 150 Eur dėl dukters traumų.
98. Atsakovės teigimu, kreditorę pirmą kartą susitiko, kai vyko atsiimti mirties liudijimo. Yra 2015-2016 metais sutikusi su vyru R. P. V. kartu su dabartiniu jos vyru (duomenys neskelbtini), tačiau nebendravo, nesisveikino. Vėliau su ja matėsi prieš laidotuves ir per laidotuves. Bendravimas (morge ir vėliau) buvo nemalonus. Su ieškovu iki vyro mirties bendraudavo. Santykiai buvo normalūs, jautė pagarbą ir tiek. Po mirties bendravimas tęsėsi iki tol, kol sužinojo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini).
99. Atsakovės atstovė šalia atsiliepime išdėstytų argumentų ir atsakovės paaiškinimų nurodė, jog sprendime dėl santuokos nutraukimo nurodyta, jog šalys daugiau nei metus neveda bendro ūkio, sprendimu dalinant turtą, buto (duomenys neskelbtini), nebuvo. Buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp V. A. ir pardavėjų. Be to, 2014 metų to paties buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog R. P. V. daikte negyvena, nesinaudoja, daiktas nebuvo gerintas iš jos lėšų. Taigi, sutartyje ji dalyvavo tik dėl to, kad nepadalintos teisės į daiktą.
100. Taip pat atstovės vertinimu, nuomos pinigai – bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi sandoris sudarytas santuokos metu.
Atsiliepimas
101. Trečiojo asmens notarės Danguolės Bieliūnaitės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pritaria atsakovės pozicijai. Atstovas atkreipė dėmesį, jog notaras nėra valstybės tarnautojas, bet valstybė deleguoja jam funkcijas. Svarbus formalusis požiūris. Atstovas paaiškino, jog su notaru nėra bendraujama telefonu, laiškučiais. Jei teikia elektroniniu paštu – tai su kvalifikuotu parašu.
102. Pasisakydamas dėl kreditorių reikalavimų, atstovas paaiškino, jog kreditoriaus pranešimas turi būti apčiuopiamas, o ne žodinis (telefoninis). Jei notarė būtų gavusi dokumentus, jog teisme yra ginčas, būtų bylą stabdžiusi.
103. Dėl atsakovės sąskaitų įtraukimo, notarės atstovas paaiškino, jog remiantis Notariato įstatymo 52 straipsniu, nėra reikalavimo pateikti įrodymus. Nesutinkantis įpėdinis gali ginti savo interesus teisme, o notaras reaguoja tik į sutikimą ar nesutikimą. Ieškovui apie atsakovės nesutikimą įtraukti sąskaitas buvo žinoma anksčiau, taigi jis galėjo rengti ieškinį teismui, o ne laukti paveldėjimo liudijimo. Atstovo vertinimu, 2021 m. rugsėjo 13 d. elektroninis laiškas – be jokių įrodymų apie kreipimąsi į teismą. Todėl nepateikus tokių įrodymų, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Ginčas tarp šalių turi būti sprendžiamas teisme, o ne pas notarą.
104. Atstovas paaiškino, jog į ieškovo atstovės elektroninį laišką neatsakė raštu, nes nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu prašo, o kreditorinio reikalavimo neįtraukė, nes neprivalo (į paveldėjimo teisės liudijimą įtraukiamas turtas, o ne prievolės). Kreditoriniai reikalavimai neįtraukiami ir kai paveldima pagal turto apyrašą. Notarės atstovo nuomone, kreditoriaus pareiškimo įpėdiniams pateikimo terminai yra praleisti.
105. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. P. V. teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.
106. Šalia procesiniame dokumente išdėstytų aplinkybių papildomai paaiškino, jog velionį ir ją supažindino velionio brolis. Santuoka truko (duomenys neskelbtini) metų. Jo šeima nepasakė nei vieno blogo žodžio apie ją. Ginčo skyrybų metu nebuvo. Skyrėsi be advokatų, nežino, kodėl neįtrauktas butas, nei teismas, nei notaras nepaaiškino, kad sutartį turėjo papildyti. Buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu teigia sirgusi. Kreditorės teigimu, ji neturėjo laiko nei meilužiams, nei dar kam nors – baigė mokslus, dirbo 3 darbuose.
107. Apie buto (duomenys neskelbtini) įsigijimą kreditorė paaiškino, jog jie nutraukdami santuoką, turėjo grynųjų pinigų santaupų. Susitarė nupirkti bendrais pinigais, sutvarkyti ir pardavus užsidirbti. Notarinėje sutartyje nurodyta, jog įgyta bendros nuosavybės teise. Kreditorės teigimu, ji neturėjo pagrindo nepasitikėti buvusiu vyru, t. y. kad jis neatsiskaitys. 2014 metais pardavė butą ir sutarė su velioniu, kad atsiskaitys atskiru susitarimu.
108. 2015 m. rudenį M. panoro stoti į kolegiją, todėl su V. A. susitarė, kad skolą grąžins nedelsiant. Tačiau, kadangi M. įstojo į nemokamas studijas, tai nebeprašė. Kreditorės teigimu, velionis užsukdavo pas ją po komandiruočių, aplankė dukrą. 2016 metais susitiko (duomenys neskelbtini), vyrai pradėjo kalbėtis, kreditorė teigia priminusi apie skolą. Jos nuomone, atsakovė turėjo girdėti, kadangi buvo šalia. Kreditorės teigimu, atsakovė apie skolą žino seniausiai ir tą pripažino trečiojo suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat kreditorė nurodo, jog atsakovė yra linkusi meluoti – apie vyro mirtį ieškovui buvo pasakytos 2 versijos.
109. Kreditorės teigimu, ji atsakovei apie skolą užsiminė morge.
110. Su notare kreditorė teigia susisiekusi 2020 m. lapkritį, buvo ir atvykusi, klausė, kaip elgtis, kokių dokumentų reikia, kur kreiptis, tačiau iš notarės suprato, jog papildomų veiksmų dėl skolos grąžinimo imtis nereikia. Tuomet notarė informavo apie būsimus vaikus. Nurodo, jog 2020 m. gruodžio 14 d. lapelis patvirtina, kad kreditorė lankėsi pas notarę.
Atsiliepimas
111. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu, šalia savarankiškuose reikalavimuose ir kreditorės paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių papildomai nurodė, jog velionis ir kreditorė palaikė gražius santykius. 2014 metų sutartyje įformintas aiškus susitarimas, kad bus atsiskaityta vėliau. Suprato, jog jai priklausys pusė gautos sumos. Atstovo teigimu, šalys turtu naudojosi bendros jungtinės nuosavybės režimu. Duomenų apie tai, jog skolininkas būtų neigęs skolą, nėra.
112. Liudytoja B. P.-Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra R. P. V. sesuo. Liudytojos teigimu, ji bendravo pakankamai daug tiek su mirusiuoju, tiek su seserimi. Nutraukdami santuoką, viską pasidalino taikiai. Išsiskyrė draugiškai, po to taip pat bendravo draugiškai dėl sūnaus. Pasak liudytojos, velionis ilgą laiką būdavo komandiruotėse, taupė, planavo didesnius pinigus investicijoms. Šeima gyveno (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimo metu netikėtai nusipirko butą. Apie skolą liudytoja sužinojo jau po fakto, kai sesuo išsiskyrė. Kadangi V. buvo grįžęs po kelionių, buvo kalba, kad „V.“ nusipirks būstą, kad turėtų, kur gyventi po santuokos nutraukimo. Liudytojos teigimu, skola yra iš teismo sprendimo, kuriuo padalintas turtas. Dokumentų liudytoja nėra mačiusi. Liudytoja paaiškino, jog šeima viename bute gyveno, antras (duomenys neskelbtini) įgytas už santaupas, trečias – (duomenys neskelbtini) – po santuokos. Po skyrybų seseriai liko butas, kuriame šeima gyveno, o velioniui nežino, kas liko, tačiau nebuvo taip, jog butas visą balansą nusvertų. Butas (duomenys neskelbtini) pirktas šeimos ateičiai, investicijai. Apie ketinimus pirkti-parduoti buvo kalbama – pirkta tam, kad parduotų.
113. Liudytoja paaiškino, kad apie planus investuoti į nekilnojamąjį turtą, dažnai kalbėdavo ir velionis.
114. Pasak liudytojos, kai sūnus baiginėjo mokyklą, su V. R. P. V. svarstė, ar prisidėtų prie M. mokslų, jei įstos į mokamą vietą.
Atsiliepimas
115. Atsakovę liudytoja teigia mačiusi 2 kartus – (duomenys neskelbtini) parduotuvėje ir laidotuvėse.
116. Liudytoja J. K. nurodė esanti mirusio V. A. pusseserė, be to, jo mama – jos krikšto mama. Kartu švęsdavo tėvų, brolių, V. ir R. gimtadienius, skambindavosi, susitikdavo pas jo tėvus. Artimiau pradėjo bendrauti, kai jis išvažiavo į komandiruotę, sužinojo apie R. neištikimybę. Liudytojos teigimu, skambino išvažiuodamas, jog padavė skyryboms, planavo nusipirkti sau kažką – kad pigiau, atremontuoti ir parduoti. Liudytoja paaiškino, jog nusipirko labai apleistą butą, jį mirusysis pats remontavo, liudytojos darbovietė statė duris. Bute šventė vieną mirusiojo gimtadienį. Liudytojos teigimu, butą jis pirko sau, apie R. nebuvo kalbos. Nuo žinios apie neištikimybę praėjo apie pusmetį. Kartu kažko įsigyti velionis tikrai negalėjo nuspręsti. Po žinios apie neištikimybę buvo kalbos „aš užsidirbsiu, aš nusipirksiu“. Nupirktame bute nei R., nei M. nesilankė. V. sakė, jog butą perka sau, nes viską skyrybomis palieka sūnui. Apie tai, jog butą pardavė su R., negirdėjo.
117. Liudytoja J. K. taip pat teikė ir kitus paaiškinimus dėl aplinkybių, dėl kurių pasisakė ir liudytoja B. P.-Š., tačiau, atsižvelgiant į tai, jog šioje dalyje liudytoja teismo posėdžio metu pripažino, jog sėdėdama už durų girdėjo kitos liudytojos paaiškinimus, teismas šioje dalyje liudytojos paaiškinimų nevertina ir jais nesivadovauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
118. Ieškinys tenkintinas iš dalies, savarankiški reikalavimai atmetami.
119. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovo M. P. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovams I. A., A. A. ir O. A., tretieji asmenys notarė Danguolė Bieliūnaitė ir R. P. V. dėl turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio turto atidalinimo, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus R. P. V. savarankiškus reikalavimus atsakovams I. A., O. A. ir A. A., ieškovui M. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl kreditorės reikalavimų
120. Palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas reglamentuojančiose Civilinio kodekso normose nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis priima palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, jis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus; jeigu įpėdinis notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodo, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą, turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 5.52 straipsnio 1, 3 dalys). CK 5.53 straipsnyje įtvirtinta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
121. Taigi pirmiau nurodyti palikimo priėmimo būdai įpėdiniui gali sukelti skirtingas teisines pasekmes, t. y. gali skirtis atsakomybės už palikėjo skolas apimtis, todėl svarbu užtikrinti, kad, priimdamas sprendimą dėl palikimo priėmimo būdo (ar palikimo priėmimo apskritai), įpėdinis disponuotų reikšminga informacija, susijusia su palikėjo kreditoriais.
122. CK 5.63 straipsnio nuostatos reglamentuoja palikėjo kreditorių teisių įgyvendinimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
123. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia (be kita ko), nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).
124. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
125. Pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką, mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y. įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visą skolininko prievolių dydį ir pagrindą, kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palūkanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi būti aiškus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiškiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokią prievolės dalį ir perima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020 ir kt.).
126. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
127. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikėjas V. A. mirė (duomenys neskelbtini) Turtą po palikėjo mirties paveldėjo sutuoktinė (atsakovė), sūnus iš pirmos palikėjo santuokos (ieškovas) ir po palikėjo mirties gimę nepilnamečiai vaikai. Įpėdinė I. A. (atsakovė) į notarę kreipėsi 2020 m. spalio 19 d. ir jos prašymo pagrindu tą pačią dieną jai išduotas vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (e. bylos 1 t., b. l. 37). 2020 m. spalio 28 d. į notarę su pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi įpėdinis M. P. (e. bylos 1 t., b. l. 38).
128. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui padavimas reiškia palikimo priėmimą ir palikimą priėmęs įpėdinis nuo palikimo atsiradimo laiko yra laikomas priėmusiu palikimą, t. y. paveldėto turto savininku, nes nuosavybės teisei į palikimą atsirasti įstatymo nereikalaujama, kad notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavęs asmuo atliktų papildomus veiksmus – pradėtų turtą valdyti, atliktų registraciją ar kt. Palikimo priėmimas kreipiantis į notarą su prašymu priimti palikimą yra dažniausias palikimo priėmimo būdas.
129. Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, kreditorė apie V. A. mirtį sužinojo netrukus po jo mirties – R. P. V. vyko į morgą, dalyvavo laidotuvėse. Taigi, remiantis aukščiau aptartu reglamentavimu, kreditorė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo teisę pareikšti savo reikalavimus, t. y. iki 2021 m. sausio 4 d. (atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. sausio 1 d. buvo šventinė diena, šis terminas persikėlė į po to einančią darbo dieną) paveldėtojams aiškiai atskleisti informaciją apie skolininko prievolę: jos dydį, sandarą, apskaičiavimo mechanizmą.
130. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovei ar ieškovui kreipiantis į notarą, būtų buvę žinoma apie trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. P. V. kreditorinį reikalavimą palikėjui. Pažymėtina, jog pats ieškovas, teikdamas notarei pareiškimą apie palikimo priėmimą 2020 m. spalio 28 d., aiškiai nurodė, jog po tėvo mirties liko turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini); butas, adresu (duomenys neskelbtini); skoliniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini); kitas galimas turtas, t. y. ieškovas, nurodydamas po tėvo mirties likusį turtą, nurodė skolą bankui, tuo tarpu apie savo motinos galimą skolą tėvui jis net neužsiminė, nors kreditorė yra jo motina.
131. Kreditorės teiginiai, jog atsakovei visą laiką buvo žinoma apie palikėjo skolą, niekuo nepagrįsti. Jos nurodytos aplinkybės, jog atsakovei jau morge ar laidotuvių metu pasakė apie skolą, visų pirma, sunkiai tikėtini. Tiek atsakovė, tiek kreditorė teikdamos paaiškinimus teisme nurodė, jog iki V. A. mirties jos nebendravo – yra susitikę vieną kartą (duomenys neskelbtini), tačiau ir tuomet viena su kita nebendravo. Todėl nepagrįstais laikytini kreditorės teiginiai apie tai, jog ji visiškai nepažįstamam žmogui, jos sutuoktinio laidotuvėse ar netgi morge teiktų informaciją apie skolą. Dar mažiau tikėtina, jog kreditorė tokiu metu galėjo atsakovei pateikti informaciją apie skolos dydį, jos sudėtį, kilmę (iš kokio sandorio, kokio dydžio ir pan.), iš ko atsakovė galėjo spręsti apie aiškiai atskleistą velionio skolą.
132. Kreditorės nurodyti įrodymai – 2021 m. birželio 3 d. skundas dėl antstolės veiksmų ir jame nurodytos aplinkybės apie kreditorės atvykimą į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, derybų dėl paveldėtino turto dalybų vedimą vietoj M. P. – niekaip neįrodo, jog atsakovei būtų buvę žinomą būtent apie kreditorės nurodomą skolą. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir susirašinėjimų, šalys diskutavo tiek dėl nuomos už butą nuompinigių pervedimo, tiek dėl antstolio pasirinkimo ir pan. Tačiau nei viename susirašinėjime per 3 mėnesių laikotarpį nėra užfiksuota, jog atsakovei ar net pačiam ieškovui būtų žinoma apie skolos kreditorei egzistavimą.
133. Kreditorė nurodo, kad 2020 m. gruodžio 14 d. lapelis turėtų įrodyti, jog ji lankėsi pas notarę ir tai pagrindžia jos informavimą apie skolą. Teismas su tokia kreditorės pozicija nesutinka – vertinant minimą lapelį kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (šalių susirašinėjimų, paaiškinimų teismo posėdžių metu apie tai, jog tvarkant paveldėjimo reikalus, ieškovas dažnai dalyvaudavo su motina), darytina išvada, jog lapelis gali pagrįsti tik tą aplinkybę, jog kreditorė, kaip ir nurodo šalys teikdamos paaiškinimus, lydėjo ieškovą pastarajam tvarkant paveldėjimo reikalus, tačiau niekaip neįrodo aplinkybės, jog savo apsilankymų metu ji kokiu nors būdu informavo įpėdinius apie skolą.
134. Atkreiptinas dėmesys, jog netgi po turto apyrašo sudarymo 2020 m. lapkričio 5 d., ieškovas į notarę dėl vykdomojo pavedimo dėl paveldimo turto apyrašo papildymo kreipėsi jau pasibaigus 3 mėnesių terminui, t. y. tik 2021 m. sausio 11 d. prašymu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tą pačią dieną jam išduotas notarės vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (papildymo) (e. bylos 1 t., b. l. 39). Pažymėtina, jog nors ieškovo atstovė nurodė, jog pas antstolę gyvai jis 2020 m. lapkričio 5 d. nebuvo įleistas, tačiau nepaneigė atsakovės teiginio, jog jai išėjus iš antstolės, ieškovas nusifotografavo turto apyrašą, taigi, apie turto apyraše nurodytą turtą ir velionio skolinius įsipareigojimus jam tapo žinoma iškart.
135. Kita vertus, ieškovas nepateikė paties 2021 m. sausio 11 d. prašymo notarei (ar kitų įrodymų), todėl nėra aišku, kokiu turtu ar skoliniais įsipareigojimais jis norėjo papildyti pirminį turto apyrašą tą dieną, t. y. koks turtas, jo žiniomis, kreipimosi į notarę dieną nebuvo įtrauktas į apyrašą. Tuo tarpu iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-21752-861/2021 užfiksuotų aplinkybių matyti, jog antstolė nurodė, kad 2021 m. sausio 21 d. M. P. pateikė vykdymui antstolei 2021 m. sausio 11 d. Vilniaus m. 7-ojo notarų biuro vykdomąjį pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldimo turto apyrašo sudaryto 2020 m. lapkričio 5 d. papildymo. Paaiškino, kad pateikdamas vykdymui vykdomąjį dokumentą prašyme M. P. antstolės prašė patikrinti mirusiojo sutuoktinės I. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris yra registruotas mirusiojo sutuoktinės vardu bei mirusiojo sutuoktinei priklausančių sąskaitų bankuose likučius, pensijų fondus ir pan. Taigi, netgi 2021 m. sausio 21 d., kreipdamasis į antstolę dėl apyrašo papildymo, pats ieškovas taip pat dar nežinojo apie savo motinos nurodomą skolą.
136. Pirmas objektyvus galimos skolos išviešinimo faktas užfiksuotas 2021 m. vasario 17 d., t. y. praėjus (duomenys neskelbtini) mėnesio nuo V. A. mirties. Toje pačioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje užfiksuota, jog antstolė pažymėjo, kad trečiasis asmuo R. P. 2021 m. vasario 17 d. antstolei pateikė reikalavimo teisę patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu kreditorinis įsiskolinimas buvo įrašytas į paveldimo turto apyrašo papildymą. Pažymėtina, jog patiems paveldėtojams pirmi rašytiniai dokumentai, kuriuose kreditorė nurodo apie skolos egzistavimą surašyti 2021 m. lapkričio 22 d. (pretenzija ieškovui, e. bylos 2 t., b. l. 124-125) ir 2021 m. gruodžio 10 d. (pretenzija atsakovams, e. bylos 2 t., b. l. 126-129), t. y. praėjus daugiau nei metams po V. A. mirties.
137. Kreditorė nurodo, jog notarei apie skolą ji pranešė daug anksčiau – telefonu. Tačiau tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, iš į bylą pateikto notarės 2022 m. sausio 25 d. atsakymo matyti, jog notaras telefonu negali teikti jokios informacijos ir duomenų apie paveldėjimo bylą, o piliečiai turi atvykti. Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. interesantai buvo aptarnaujami gyvai, ir paslaugos buvo teikiamos interesantams tik atvykus į biurą (e. bylos 3 t., b. l. 91). Pažymėtina, jog ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas (e. bylos 3 t., b. l. 82-90) taip pat patvirtina, jog pas notarę šalys turėjo vykti gyvai. Be to, susirašinėjimas tarp kreditorės ir (galimai) ieškovo atstovės (e. bylos 5 t., b. l. 45-48) taip pat patvirtina, jog telefonu su notare susisiekti nepavykdavo. Teismo vertinimu, tikėtina, jog paskambinus į notaro kontorą telefonu šalims galėjo būti suteikta bendro pobūdžio (neindividualizuota) informacija, tačiau turint omenyje aplinkybę, jog paveldėjimo byloje yra tvarkomi asmens duomenys, darytina išvada, jog notarės rašte užfiksuota informacija apie paslaugų teikimą tik atvykus į biurą, yra teisinga. Be to, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus, jog kreditorius informaciją apie turimą reikalavimą turi atskleisti tokiu būdu, kad jis galėtų įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą, darytina išvada, jog telefono skambutis ir žodinis notaro informavimas neatitinka nurodyto kriterijaus.
138. Galiausiai pažymėtina, jog pats skolos egzistavimas ir jos dydis netgi bylą nagrinėjant teisme taip pat nėra aiškus ir apibrėžtas.
139. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
140. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2010 m. lapkričio 2 d. Sprendimas, kuriuo nutraukta R. P. ir V. P. (vėliau pavardė pakeista į A. pavardę) santuoka, priimtas 2010 m. lapkričio 22 d.
141. 2014 m. spalio 22 d. buto pirkimo – pardavimo sutartyje (3.2 punkto 12 įtrauka), kuria minėtas butas parduotas, nurodyta, jog daiktas buvo įgytas <...> jau po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pateikimo teismui, nagrinėjant pardavėjo ištuokos bylą, tačiau dar prieš sprendimo dėl santuokos nutraukimo paskelbimą ir įsiteisėjimą bei ištuokos įregistravimą civilinės metrikacijos įstaigoje, ir, atitinkamai, po ištuokos nebuvo padalintas nei teismo, nei nurodytų buvusių sutuoktinių notarine forma.
142. Taigi, iš minėtos 2014 m. spalio 22 d. notarinės sutarties nuostatos matyti, jog butas 2010 metais įgytas jau po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme. Todėl vien ta aplinkybė, jog 2010 m. lapkričio 2 d. pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad butas perkamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, esant dar viešuosiuose registruose neužregistruotam ištuokos faktui (nes tai būtų buvę neįmanoma dėl vis dar vykusio bylos nagrinėjimo) ir sutartį rengiančiam notarui vadovavusis tuo metu oficialiuose registruose buvusia informacija (apie vis dar sudarytą santuoką), neleidžia daryti išvados, jog iš tiesų turtas buvo įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.67 straipsnio 1 dalies nuostata aiškiai numato momentą, nuo kurio šalims pasekmes sukelia santuokos nutraukimas – santuokos nutraukimo bylos iškėlimas.
143. Kita vertus, pati kreditorė, nurodydama buto (duomenys neskelbtini) pirkimo aplinkybes, nėra nuosekli. Teikdama ieškinį (vėliau, sujungus bylas, jis laikomas savarankiškais reikalavimais), ji nurodė, jog su V. A. buvo sutarę, jog bute jis gyvens, o šį turtą atsidalins vėliau atskiru tarpusavio susitarimu. Tuo tarpu jau teikdama atsiliepimą į M. P. ieškinį nurodo, jog butas buvo įgytas kaip investicija, tikslu jį suremontuoti ir vėliau brangiau parduoti, o gautas už pardavimą pajamas pasidalinti. Kreditorė nurodo, jog su velioniu buvo sutarę, kad kol butas bus remontuojamas ir atsiras pirkėjas, jis jame gyvens.
144. Pažymėtina, jog ir liudytoja apklausta kreditorės sesuo B. P.-Š. nurodė, jog buvo kalba, kad „V.“ nusipirks butą, kad turėtų kur gyventi po santuokos nutraukimo. Taigi kreditorės teiginiai apie tai, jog šalys, nutraukdamos santuoką, dar kartu nusprendė investuoti į turtą, laikytini pasirinkta savo interesų gynybos strategija. Nors liudytoja B. P.-Š. taip pat pasisakė apie buto pirkimą investicijų tikslu, jos paaiškinimai taip pat atmestini – visų pirma, juose yra netikslumų (pvz., apie tai, kad skola kilusi iš teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo), be to, ji yra liudytojos sesuo, patvirtino, jog daugumą aplinkybių girdėjo iš sesers (o ne stebėjo tiesiogiai), jų santykiai yra artimi, todėl laikytina, jog tokiais teiginiais liudytoja siekė padėti savo seseriai pasiekti palankaus teismo sprendimo.
145. Kita vertus, tiek liudytoja B. P.-Š., tiek kreditorė, tiek liudytoja apklausta J. K. nurodė, jog įsigytas butas buvo labai apleistas, jam buvo reikalingas remontas. Liudytoja J. K. paaiškino, kad viską remontavo pats velionis, jos darbovietė statė duris. Be to, 2014 m. spalio 22 d. pirkimo pardavimo sutarties 3.2 punkto 10 įtraukoje nurodyta, jog R. P. V. <...> daikte negyvena, <...> juo faktiškai nesinaudoja, <...> daiktas nebuvo gerintas nei iš jos, nei iš jos sutuoktinio ar bendrų su juo piniginių lėšų <...>. Liudytojų parodymus vertinant kartu su šia notarinėje sutartyje užfiksuota aplinkybe, darytina išvada, jog prie apleisto buto remonto kreditorė savo lėšomis neprisidėjo ir į jį neinvestavo. Todėl priešingi kreditorės paaiškinimai teismo posėdžio metu (apie tai, kaip ji kartu su velioniu remontavo būstą, dėjo santaupas ir t. t.), atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys notarinėje sutartyje užfiksuotoms aplinkybėms.
146. Aptartos aplinkybės rodo, jog netgi jei kreditorė nebūtų praleidusi reikalavimo pareiškimo įpėdiniams termino, galimos skolos dydis apskritai nėra aiškus. 2014 m. spalio 22 d. pirkimo pardavimo sutarties 2.3 punkte nurodyta aplinkybė, kad šalys susitarė su nurodytos Daikto kainos sumokėjimu V. P. susijusius tarpusavio kompensavimo klausimus spręsti atskirais nuo šios sutarties sandoriais, pati savaime nepagrindžia nei pačios skolos fakto, nei juo labiau (vertinant aukščiau aptartas aplinkybes) – skolos dydžio.
147. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kreditorė per įstatyme nustatytą terminą nebuvo informavusi paveldėtojų (ieškovo ar atsakovės) ar palikimo atsiradimo vietos notaro arba kitu būdu išviešinusi savo reikalavimo teisės egzistavimo faktą ir (ar) jos dydį, o tai lėmė, kad atsakovė neturėjo informacijos, kuri būtų padėjusi apsispręsti, ar apskritai priimti palikimą ir kokiu būdu. Kaip jau nurodyta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti baigėsi 2021 m. sausio 4 d. R. P. V. informaciją apie V. A. skolą pirmą kartą išviešino (pranešė antstolei) 2021 m. vasario 17 d.
148. Kreditorė prašymo teismui atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą palikėjo V. A. įpėdiniams, nepateikė, objektyvių, termino praleidimą sąlygojusių priežasčių nenurodė ir jų įrodymais nepagrindė.
149. Kreditorė savo reikalavimo pagrįstumą ir termino nepraleidimą motyvuoja ir tuo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-21752-861/2021 nurodyta, jog termino, per kurį tretieji asmenys gali pareikšti savo kreditorinius reikalavimus, nėra.
150. Su tokiu kreditorės argumentu teismas nesutinka. Visų pirma, nurodomoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų, įtraukiant turtą (atsakovės sąskaitose ir pensijų kaupimo fonde esančias lėšas) ir skolinį įsipareigojimą (kreditorės skolą) į apyrašo papildymą. Minėta nutartimi ginčas tarp šalių nebuvo sprendžiamas iš esmės.
151. Kita vertus, CK neišskiria, jog apyraše turi būti nurodytos tik tos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl į apyrašą turi būti įtrauktos visos palikėjo skolinės teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar yra pasibaigęs jų įvykdymo terminas, ar tokia teisė ar pareiga yra ginčijama, ar yra priimtas dėl jos įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu kuri nors palikėjo skolinė pareiga ar teisė yra ginčijama, ji vis tiek turi būti įtraukiama į turto apyrašą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-611/2016).
152. Taigi, vien termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti praleidimas nesudarytų pagrindo jo neįtraukti į turto apyrašą ir tuo pagrindu pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais. Kita vertus, kreditoriaus reikalavimo įtraukimas į turto apyrašą dar savaime nereiškia, jog toks reikalavimas negali būti ginčijamas.
153. Minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti, ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga, kurios kreditorė neįvykdė nesant tam pateisinamų priežasčių. Dėl šių priežasčių jos reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmetamas.
Dėl prašymo skirti kreditorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
154. Atsakovė atsiliepime į kreditorės savarankiškus reikalavimus prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti jai 5 000 Eur baudą. Atsakovė nurodo, kad kreditorė į teismą kreipėsi žinodama, kad butas įgytas po sutuoktinių teismui 2010 m. spalio 7 d. pateikto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo, tačiau dar nesant priimtam sprendimui dėl santuokos nutraukimo, faktiškai negyvenant santuokinio gyvenimo ir nevedant bendro ūkio, pastarajai niekaip neprisidėjus prie buto pirkimo ar jo pagerinimo, todėl ji elgėsi nesąžiningai ir ar toks elgesys sudaro piktnaudžiavimo ieškinio institutu sąlygas.
155. Piktnaudžiavimui procesine teise kreiptis į teismą konstatuoti ir atitinkamai civilinei atsakomybei pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį taikyti neužtenka vien tik paties ieškinio pripažinimo nepagrįstu įsiteisėjusiu teismo sprendimu fakto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Kitaip tariant, piktnaudžiavimas teise kreiptis į teismą galimas tik žinomai nepagrįsto ieškinio atveju, t. y., kai asmuo jau ieškinio pateikimo metu žino ir supranta, kad jo ieškinys yra nepagrįstas ir negali būti tenkintas, arba bylos inicijavimu iš tikrųjų siekia ne ieškinio tenkinimo ir jo pažeistų teisių gynimo, bet kitų tikslų.
156. Nagrinėjamoje byloje iš byloje esančios medžiagos negalima vienareikšmiškai spręsti, kad kreditorė sąmoningai pareiškė akivaizdžiai jos suvokimu nepagrįstą ieškinį. Kreditorės ieškinys grindžiamas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pateiktas kitoks, negu atsakovės tų pačių aplinkybių vertinimas. Dėl nurodyto spręstina, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti kreditorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl atsakovės sąskaitose buvusių lėšų pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe
157. Sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu.
158. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
159. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal jį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
160. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Pažymėtina, kad tiek darbo užmokestis, tiek pensija, tiek ir investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčija lėšų jos vardu atidarytose sąskaitose buvimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, remdamasi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
161. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
162. Atsakovė, grįsdama lėšų sąskaitose priklausymą jai asmeninės nuosavybės teise, nurodo, jog sąskaitose buvo lėšos, pervedamos: 1) dukros išlaikymui, 2) draudimo išmokos už sveikatos sužalojimus bei (duomenys neskelbtini) išmokos ir 3) darbovietės pervestos įsikūrimui skirtos lėšos.
163. Dėl lėšų, kurios buvo pervedamos dukros iš atsakovės ankstesnių santykių, išlaikymui, atsakovė paaiškino, jog jas buvo nusprendusi kaupti dukros ateičiai. Kita vertus, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu, ji nurodė, jog dukters tėvo pervestą sumą ji kaupė, o dukrą išlaikė iš savo lėšų. Tačiau teismo vertinimu, tokios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo dukros išlaikymui pervestų lėšų laikyti atsakovės asmenine nuosavybe.
164. Visų pirma, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, teismui sprendžiant dėl išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad 2020 metais minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 607 Eur (apie 450 Eur atskaičius mokesčius), be to, 2020 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui buvo skiriama ir mokama 60 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui („vaiko pinigai“). Taigi, vieno iš tėvų vaiko minimalių poreikių patenkinimui skirtina suma, remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, 2020 metais turėjo būti apie 195 Eur. Tuo tarpu atsakovės dukros išlaikymui jos tėvo pervedamos sumos nesiekia teismų praktikoje nustatyto orientacinio išlaikymo dydžio (pervedama apie 143 Eur/mėn.). Taigi, akivaizdu, jog siekdama kaupti pinigus dukros ateičiai, atsakovė ženkliai didesnę dalį lėšų dukros išlaikymui turėjo skirti iš savo lėšų, t. y. iš šeimos bendrų pinigų. Todėl negalima teigti, jog dukros tėvo pervedamos lėšos jos išlaikymui galėtų būti pripažintos jos asmenine nuosavybe.
165. Taip pat nepripažintinos asmenine nuosavybe ir savivaldybės išmokėtos išmokos vaikui „vaiko pinigai“, kadangi įvertinus šių išmokų tikslą (lėšos, skirtos vaiko poreikių tenkinimui), atsakovės paaiškinimus teismo posėdžio metu bei lėšų I. A. sąskaitoje judėjimą, akivaizdu, jog dukters poreikių tenkinimui lėšos buvo naudojamos iš visų į sąskaitą patekusių pinigų. Todėl išskirti, kurios sumos, skirtos vaiko poreikių tenkinimui, liko nepanaudotos, teismo vertinimu, nėra galimybių.
166. Dėl darbovietės išmokėtų lėšų įsikūrimui taip pat pažymėtina, jog byloje nustatyta, jog 2019 metais į (duomenys neskelbtini) išvyko abu sutuoktiniai. Ir abiem sutuoktiniams buvo išmokėtos įsikūrimo išlaidos (V. A. 2019 m. vasario 14 d. išmokėta 925 Eur įsikūrimo išlaidų suma, e. bylos 4 t., b. l. 226; I. A. 2019 m. kovo 8 d. išmokėta 925 Eur įsikūrimo išlaidų suma, e. bylos 4 t., b. l. 70). Abiejų sutuoktinių sąskaitų išrašai rodo, jog lėšos sąskaitose judėjo nuolat, iš jų buvo mokama įvairiose vietose, atsiskaitoma už įvairias prekes, niekaip neišskiriant, nepervedant į atskirą sąskaitą ar kitaip nenurodant, jog konkreti suma turėtų būti laikoma asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Taigi, akivaizdu, jog sutuoktiniai abiem jiems išmokėtas lėšas naudojo bendroms šeimos reikmėms.
167. Dėl (duomenys neskelbtini) išmokų taip pat nesutiktina su atsakovės pozicija, jog šios išmokos laikytinos išmokomis už sveikatai padarytą žalą. Į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 15 d. rašte (e. bylos 1 t., b. l. 117) nurodyta, jog visi pavedimai, kuriuos p. I. A. gavo į savo asmeninę sąskaitą, buvo kompensacijos, atitinkančios sutartį su (duomenys neskelbtini), už suteiktas ir apmokėtas sveikatos išlaidas. Vertinant šį raštą kartu su atsakovės teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais, nustatyta, jog išmokos pagal šį draudimą buvo gaunamos tokiu būdu, jog esant sveikatos sutrikimui, asmuo turi pats iš savo lėšų sumokėti už paslaugas ir po to jam patirtos išlaidos kompensuojamos. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog į asmens sąskaitą (duomenys neskelbtini) perveda tiek lėšų, kiek jų asmuo išleidžia. Vadinasi, prieš gaudamas (duomenys neskelbtini) išmokas, asmuo leidžia savo asmenines arba, jei asmuo yra sudaręs santuoką ir nėra jokios galiojančios vedybų sutarties, bendras jungtines sutuoktinių lėšas. Todėl kompensacinio pobūdžio (duomenys neskelbtini) išmokos negali būti laikomos asmenine jas gavusio sutuoktinio nuosavybe, kadangi jomis tiesiog atstatomos panaudotos lėšos tokia apimtimi, kokia buvo išleistos. Vertinant tai, jog išmokų iš (duomenys neskelbtini) gavimo metu atsakovė ir jos sutuoktinis gyveno (duomenys neskelbtini), gauti komandiruotpinigiai į sąskaitą patekdavo kartu su darbo užmokesčiu, be to, akivaizdu, jog komandiruotpinigiai turėjo būti naudojami pragyvenimo reikmėms (maistui, higienos prekėms ir pan.), atmestini kaip nereikšmingi atsakovės teiginiai, jog už sveikatos priežiūros paslaugas (kurios vėliau kompensuotos (duomenys neskelbtini)) ji mokėjo išimtinai iš komandiruotpinigių.
168. Dėl kitų draudimo bendrovių išmokėtų draudimo išmokų pažymėtina, jog remiantis nurodyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo.
169. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 18 d. rašte Dėl žalos atlyginimo nurodyta: „Kreipėtės į mus, kaip Latvijos draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovus Lietuvoje su prašymu atlyginti žalą dėl 2017-11-25 eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Informuojame, kad remiantis Jūsų pateiktais žalą patvirtinančiais dokumentais buvo paskaičiuota 954 Eur žalos išmoka“ (e. bylos 5 t., b. l. 105). Taigi, iš šios pažymos spręstina, jog išmokėta 954 Eur draudimo išmoka yra susijusi būtent su eismo įvykio metu apgadinta transporto priemone. Tai, kad atsakovė į bylą pateikė jos susirašinėjimą su draudimo bendrovės darbuotoja ir sveikatos sužalojimus patvirtinančius dokumentus (e. bylos 5 t., b. l. 106-107) nepatvirtina, jog paminėta suma buvo išmokėta už sveikatos sužalojimus, kadangi pažymoje yra aiškiai įvardinta, jog išmoka susijusi būtent su eismo įvykio metu apgadinta transporto priemone. Atsakovė nepateikė įrodymų (pvz., kreipimosi į draudimo bendrovę dėl informacijos patikslinimo ar pan.), jog draudimo bendrovės pažymoje būtų suklysta nurodant informaciją, už ką buvo sumokėta ši išmoka. Taigi ši suma taip pat negali būti pripažinta asmenine atsakovės nuosavybe.
170. Kita vertus, į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 3 d. Atsakymas į paklausimą dėl išmokų žalų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindžia, jog I. A. 2019 m. vasario 7 d. buvo atlyginta 300 Eur žala dėl S. S. patirtos traumos bei 2020 m. liepos 13 d. buvo atlyginta 150 Eur žala dėl S. S. patirtos traumos (e. bylos 5 t., b. l. 104). Šios lėšos buvo pervestos į atsakovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamai 2019 m. vasario 8 d. (e. bylos 4 t., b. l. 68) ir 2020 m. liepos 13 d. (e. bylos 4 t., b. l. 131). Atsižvelgiant į tai, jog šios sumos išmokos išmokėtos dėl asmens patirtų sveikatos sužalojimų, darytina išvada, jog išmokėta 450 Eur suma yra asmeninė atsakovės dukters nuosavybė, o atsakovė, remdamasi CK 3.190 straipsnio 1 dalimi valdo jį uzufrukto teise. Taigi ši suma negali būti pripažinta bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
171. Grįsdama lėšų (duomenys neskelbtini) sąskaitoje asmeninį pobūdį, atsakovė nurodo, jog ši sąskaita atidaryta ir paskutinės įplaukos į sąskaitą atliktos iki santuokos, t. y. sąskaita atidaryta 2011 m. vasario 25 d., o paskutinės įplaukos į sąskaitą buvo atliktos 2016 m. sausio 11 d. (e. bylos 2 t., b. l. 32).
172. Įvertinus į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) sąskaitos, atidarytos I. A. vardu, išrašą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 20 d. (kuomet sudaryta atsakovės ir velionio santuoka) iki (duomenys neskelbtini) (velionio mirties diena), matyti, jog laikotarpio pradžioje sąskaitoje buvo 710,13 Eur, t. y. iki santuokos sudarymo turėta suma. Paskutinė operacija šioje sąskaitoje atlikta 2016 m. lapkričio 16 d. (pervedimas tarp sąskaitų 143,31 Eur). Nuo to laiko sąskaitoje nebuvo atliekamos jokios operacijos (į ją nepervestos jokios lėšos), išskyrus banko atliekamus automatinius nuskaitymus už sąskaitos aptarnavimą (e. bylos 4 t., b. l. 144-153). Taigi, teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje sąskaitoje esančios lėšos yra įgytos atsakovės iki santuokos su V. A. sudarymo ir laikytinos išimtinai jos asmeninėmis lėšomis.
173. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog I. A. vardu atidarytoje (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvę 11 757,91 Eur (12 207,91 Eur – 450 Eur) laikytini bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir ½ dalis šių lėšų, t. y. 5 878,96 Eur, priklauso V. A.. Likusios lėšos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) laikytinos asmeninėmis I. A. lėšomis.
Dėl atsakovės pensijų kaupimo sąskaitoje buvusių lėšų pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe
174. Byloje nustatyta, jog V. A. mirties dieną I. A. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 3 010,98 Eur, kurias ieškovas prašo pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
175. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis detalizuoja bendrąją normą, kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo sudarę santuoką, laikytinas bendrąją jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe taip pat pripažįstamos sudarius santuoką iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
176. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį turtas, įgytas po santuokos sudarymo vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Tarp jų tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokesčio) ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tam, kad tokios prigimties pajamos būtų pripažintos bendru sutuoktinių turtu, jos turi būti gautos ar jau yra gautos. Taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
177. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, bendrąja jungtine nuosavybe yra ta dalimi, kurią sutuoktinis gauna atskaičius pagal įstatymus ir teismo sprendimu vykdomus mokėjimus. Atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, priskaičiuotas darbo užmokestis dar nėra bendroji jungtinė nuosavybė, ir tik po atskaitymų įvykdymo darbo užmokestis ar iš kitos veiklos gaunamos pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
178. Kalbant apie pensijų fondus, turi būti tiriama ir nustatoma, iš kokių lėšų yra mokamos pensijų fondų įmokos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal privačių pensijų kaupimo fondo instituto aiškinimą, tokios pajamos gali būti sukauptos tiek iš asmeninių, tiek iš bendrų sutuoktinių lėšų, pirmuoju atveju nuosavybės teisė į fonde sukauptas lėšas ar iš fondo mokamą pensiją išlieka jį sukaupusiam sutuoktiniui, o antruoju atveju išsituokdamas kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę privataus pensijų fondo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
179. Nagrinėjamoje byloje pateikta I. A. Pensijų kaupimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (II pakopos pensijų fondai (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, jog šį fondą pervedamos lėšas pagal privalomą reglamentavimą, atskaitomos nuo darbo užmokesčio, t. y. nuo tos darbo užmokesčio dalies, kuri skirta privalomiems mokėjimams ir dar negali būti laikoma bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, sutartyje aiškiai nurodyta, jog teisę į pensijų išmoką asmuo įgis sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba anksčiau, jei jam bus paskirta išankstinė senatvės pensija. Taip pat Sutarties Bendrosios dalies III skyriuje, reglamentuojančiame pensijų kaupimo sutarties galiojimo pabaigą yra nurodyti atvejai, kada sutartis baigia galioti, tačiau, atsakovės atveju, nei vienas iš punktų nėra taikomas (e. bylos 1 t., b. l. 113-115).
180. Taigi, vertinant I. A. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias lėšas V. A. mirties momentu, darytina išvada, jog atsižvelgiant į tai, jog jos buvo kauptos iš asmeninių I. A. lėšų, be to, I. A. dar nebuvo įgijusi teisės į šių lėšų išmokėjimą, darytina išvada, jog jos negali būti pripažintos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
181. Grįsdamas šių lėšų įtrauktinumą į bendrą sutuoktinių turto balansą, ieškovas nurodo, jog mirusiojo pensijų kaupimo fondo lėšos buvo įtrauktos į bendrą sutuoktinių turtą, todėl atitinkamai turėtų būti įtrauktos ir atsakovės pensijų fondo lėšos.
182. Šiuo aspektu atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog mirusio asmens atveju atsiranda pagrindas pensijų kaupimo sutarties pasibaigimui ir, atitinkamai, sukauptų lėšų išmokėjimui. Dėl šios priežasties V. A. ir I. A. pensijų kaupimo fonduose sukauptų lėšų statusas mirus vienam iš sutuoktinių negali būti sutapatinamas. Ir tuo pačiu tai nesudaro pagrindo atsakovės pensijų kaupimo sąskaitoje buvusių lėšų pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.
183. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas dėl atsakovės pensijų kaupimo sąskaitoje buvusių lėšų pripažinimo bendra jungine sutuoktinių nuosavybe atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl nuompinigių pripažinimo asmenine V. A. nuosavybe ir paveldėjimo bei nuosavybės teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais
184. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, jog V. A. asmeninės nuosavybės teise turėjo butą (duomenys neskelbtini). Butas santuokos metu buvo išnuomotas ir už jo nuomą buvo gaunami nuompinigiai.
185. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
186. Ieškovo nuomone, po V. A. mirties nuompinigiai turi būti laikomi jo asmenine nuosavybe, kadangi pastarajam mirus, bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė. Ieškovas savo reikalavimą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013 išdėstytais argumentais.
187. Pažymėtina, jog tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022). Nagrinėjamu atveju, ieškovo nurodytoje byloje buvo sprendžiami visiškai kitokie klausimai, ir šioje byloje keliamu klausimu – nuomos sutarties, kuria išnuomotas asmeninis turtas, tačiau nuomos sutartis sudaryta santuokos metu, likimo mirus vienam iš nuomotojų (sutuoktinių) – apskritai nepasisakyta.
188. Taigi negalima daryti išvados, jog ieškovo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa, todėl nėra pagrindo vadovautis šioje byloje pateiktais išaiškinimais.
189. Teismo vertinimu, šiuo aspektu svarbu atskirti, jog nuosavybės teisiniai santykiai ir sutartiniai nuomos teisiniai santykiai negali būti sutapatinami. Sudarant nuomos sutartį, šalimis yra nuomininkas ir nuomotojas, o nagrinėjamos bylos atveju nuomotojais laikytini abu sutuoktiniai.
190. Tais atvejais kai nuomos sutartyje keičiasi nuomotojas, laikoma, kad mirusio nuomotojo prievolines teises ir pareigas perėmė įpėdinis. Kita vertus, įpėdinis perima tik mirusio nuomotojo prievolines teises ir pareigas, t. y. šiuo atveju esant dviem nuomotojams ir mirus vienam iš jų, t. y. V. A., įpėdiniai perima tik vieno iš nuomotojų įsipareigojimus. Tuo tarpu, kol galioja iki V. A. mirties sudaryta nuomos sutartis, kito iš nuomotojų, t. y. I. A., prievolinės teisės ir pareigos nenutrūksta ir jos tęsiasi iki sudarytos sutarties pasibaigimo.
191. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas pripažinti, kad po V. A. mirties iš jam priklausančio buto nuomos gauti nuompinigiai yra asmeninė V. A. nuosavybė, atmestinas kaip nepagrįstas.
192. Taip pat ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto 7-ojo notarų biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės 2021 m. rugsėjo 14 d. išduotus: 1) I. A. nuosavybės teisės liudijimą visą arba dalyje, kurioje I. A. buvo išduota nuosavybės teisė į ½ dalį turtinių teisių į buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. A. nuomą (nuompinigius) bei 2) mirusiojo V. A. įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimą visą arba toje dalyje, kurioje jiems buvo išduota nuosavybės teisė į ½ dalį turtinių teisių į buto, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio V. A. nuomą (nuompinigius).
193. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog notarė pagrįstai buto nuompinigius pripažino bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir išdavė nuosavybės teisės liudijimą atsakovei į ½ dalį nuompinigių, o į likusią ½ dalį nuompinigių įpėdiniams išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimai, susiję su notarės išduotų liudijimų panaikinimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
194. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
195. CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
196. Išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. ieškovo reikalavimas dėl lėšų I. A. banko sąskaitose ir pensijų kaupimo sąskaitoje pripažinimo bendra jungtine jos ir mirusiojo V. A. nuosavybe bei šio turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės V. A. priteisiant 7 867,38 Eur, tenkintas iš dalies (apie 75 proc.), likę ieškinio reikalavimai atmesti (reikalavimas dėl nuompinigių pripažinimo asmenine mirusiojo nuosavybe, reikalavimas dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu). Taigi vertinant formaliai, tenkinta 19 proc. ieškovo reikalavimų ((75+0+0+0)/4), atitinkamai atmesta 81 proc. reikalavimų.
197. Ieškovas pateikė duomenis, jog jis sumokėjo 246 Eur žyminio mokesčio (e. bylos 1 t., b. l. 67) ir 3 541 Eur atstovavimo išlaidų (sąskaitos faktūros: 2021 m. rugsėjo 2 d., e. bylos t. 5, b. l. 137, 2021 m. gruodžio 19 d., e. bylos t. 5, b. l. 138; 2022 m. kovo 18 d., e. bylos t. 5, b. l. 139; 2022 m. rugsėjo 1 d., e. bylos t. 5, b. l. 140). Pažymėtina, jog ieškovas pateikė mokėjimų nurodymus 5 356 Eur sumai (e. bylos t. 5, b. l. 141-145), tačiau daliai nurodytų mokėjimų nėra pateikta jokių sąskaitų faktūrų, kurios pagrįstų, jog šios išlaidos patirtos sumokant už šioje byloje teiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patirtomis laikomos 3 541 Eur atstovavimo išlaidos.
198. Atsakovai pateikė duomenis, jog patyrė 2 825,30 Eur atstovavimo išlaidų (2022 m. balandžio 25 d. sąskaita faktūra ir 2022 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimas 2 800 Eur sumai, e. bylos t. 5, b. l. 56-57; (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra 5,30 Eur sumai, e. bylos t. 5, b. l. 100; mokėjimo pavedimas už vertimą 20 Eur sumai, e. bylos t. 5, b. l. 101).
199. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Danguolė Bieliūnaitė pateikė duomenis, jog patyrė 2 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (2021 m. lapkričio 11 d. sąskaita faktūra ir 2021 m. lapkričio 11 d. pinigų priėmimo kvitas 1 000 Eur sumai, e. bylos t. 2, b. l. 169-170; 2022 m. gegužės 25 d. sąskaita faktūra ir 2022 m. gegužės 26 d. mokėjimo pavedimas 850 Eur sumai, e. bylos t. 5, b. l. 120-121; 2022 m. rugsėjo 14 d. sąskaita faktūra ir 2022 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo pavedimas 300 Eur sumai, e. bylos t. 5, b. l. 152-153). Nors ieškovo atstovė nurodė, jog notarės atstovo išrašytuose dokumentuose yra tam tikrų netikslumų (datos, bylos numerio), teismo vertinimu, įvertinus faktą, jog atstovas paslaugas realiai suteikė (procesiniai dokumentai buvo teikiami, atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose ir pan.), techninio pobūdžio klaidos nesudaro pagrindo spręsti, jog išlaidos nebuvo patirtos ir neturėtų būti atlyginamos.
200. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, šalių patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių.
201. Atsižvelgiant į tai, kad buvo tenkinta 19 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 47 Eur žyminio mokesčio (246 Eur x 19 proc.) ir 673 Eur atstovavimo išlaidų (3 541 Eur x 19 proc.).
202. Atsakovų atžvilgiu reikalavimus reiškė tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. P. V.. Kadangi negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kokia dalimi išlaidos patirtos ginče su ieškovu, o kokia – su kreditore (kadangi sujungus bylas, įrodymų rinkimas, posėdžiai ir pan. vyko vienoje byloje), išlaidos atsakovams atlygintinos remiantis proporcijomis. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, reikalavimai atmesti visiškai, o ieškovo reikalavimų tenkinta 19 procentų, darytina išvada, jog bendrai atsakovų atžvilgiu pareikštų reikalavimų buvo atmesta vidutiniškai 90,5 proc., vadinasi, turėtų būti atlyginta 2 557 Eur patirtų išlaidų (2825,30 Eur x 90,5 proc.). Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo atsakovų naudai priteistina 40 proc. šios sumos, iš kreditorės – 60 procentų, t. y. iš ieškovo atsakovų naudai priteistina 1 023 Eur, iš trečiojo suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus – 1 534 Eur.
203. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, atsakovų naudai iš ieškovo priteistina 303 Eur (1 023 Eur – 673 Eur – 47 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
204. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog visi ieškinio reikalavimai, susiję su notarės išduotais liudijimais, atmesti kaip nepagrįsti, darytina išvada, jog visos trečiojo asmens (notarės) patirtos išlaidos, t. y. 2 150 Eur, priteistinos iš ieškovo.
205. Savarankiškus reikalavimus teikusio trečiojo asmens R. P. V. reikalavimai, reikšti išimtinai atsakovams, atmesti visiškai, todėl jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
206. Byloje patirta 23,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
207. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo M. P. valstybės naudai priteistina 8,51 Eur šių išlaidų (23,50 Eur x 90,50 proc. x 40 proc.), iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. P. V. – 12,76 Eur. Tuo tarpu atsakovams tenkanti procesinių dokumentų siuntimo suma neviršija 5,00 Eur dydžio sumos (23,50 Eur – 8,51 Eur – 12,76 Eur = 2,23 Eur), todėl nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo M. P. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvusios 11 757,91 Eur lėšos buvo bendra jungtinė jos ir mirusiojo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė bei nustatyti, kad V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis šių lėšų, t. y. 5 878,96 Eur (penki tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt aštuoni eurai 96 ct).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. P. V. savarankiškus reikalavimus atmesti.
Priteisti atsakovams I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 303 Eur (tris šimtus tris eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovams I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 534 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai trisdešimt keturi eurai) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, notarei Danguolei Bieliūnaitei, iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 150 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,51 Eur (aštuoni eurai 51 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš trečiojo suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,76 Eur (dvylika eurų 76 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.