Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-557/2018

Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32596-2016-7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. vasario 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. T. ir nukentėjusiojo D. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo N. T. nuteistas pagal 182 str. 1 d. (5 epizodai) ir BK 300 str. 1 d. (1 epizodas), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 2 metams. Taikant 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, o nedirbant – registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Nuosprendžiu iš N. T. priteista turtinės žalos atlyginimo: 600 Eur nukentėjusiajam J. A.; 800 Eur nukentėjusiajai S. B.; 6000 Eur nukentėjusiajai R. S.; 2400 Eur nukentėjusiajam D. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. T. nuteistas už tai, kad turėdamas išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, 2015-10-21, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2015-10-21 PVM sąskaitą faktūrą, serija TR Nr. 793, iš pardavėjo J. A. individualios įmonės savininko J. A. gavo 18 vnt. 1350,14 Eur vertės padangų, nors realiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonėje nedirbo ir nedirba ir atsiskaityti už gautas padangas neketino ir neturėjo galimybės, ir taip įgijęs J. A. individualios įmonės 1350,14 Eur vertės turtą pagal 2015-10-21 PVM sąskaitą faktūrą, serija TR Nr. 793, pinigų nesumokėjo ir padangų negrąžino.

Be to, N. T. nuteistas už tai, kad suklastojo ir panaudojo aiškiai netikrą dokumentą bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, apsimesdamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, vykdant vėjo jėgainių statybas, projekto tarpininku, 2016 m. sausio mėn. pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 19.00 val. atvyko į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir pardavimų vadovei Ž. S. pasiūlė sudalyvauti projekte, paruošti pasiūlymą apgyvendinant viešbutyje italų grupę. Vėliau melagingai pranešė, jog jų įmonė laimėjo minėtą konkursą ir už tarpininkavimą paprašė sumokėti 500 eurų. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-02-08, apie 18.30 val., tarp N. T. ir įmonės buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis Nr. 2016/01 ir sumokėtas 344 eurų avansas pagal paprastąjį vekselį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-02-23, vakaro metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, N. T. atvyko į viešbutį, kur jam pagal paprastąjį vekselį buvo išmokėtas papildomai 200 eurų avansas už tarpininkavimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, N. T. ne vėliau kaip iki 2016-02-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksli vieta ir data nenustatyta, suklastojo aiškiai netikrą dokumentą, t. y. 2016-02-10 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos garantinį raštą Nr. BR-1-487, kurį panaudojo 2016-02-18, apie 18.00 val., jį pateikdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), direktorei S. B., dėl to jam papildomai pagal 2016-02-18 paprastąjį vekselį buvo išmokėtas 256 Eur avansas. Tokiu būdu N. T. suklastojo ir panaudojo aiškiai netikrą dokumentą bei savo naudai įgijo S. B. turto už 800 eurų.

Be to, N. T. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą suklaidinti R. S. ir apgaule įgyti jos turtą, neturėdamas jokių kelionės bilietų, pastarajai melagingai teigė, kad turi bilietus 7 dienų kelionei į Italiją ir R. S. siūlė juos iš jo įsigyti už 150 Eur. R. S., įtikinta N. T. melagingų teiginių, 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 21.00 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, jam perdavė 300 Eur už du bilietus, tačiau jų negavo. Tokiu būdu N. T. iš R. S. savo naudai apgaule įgijo turto už 300 Eur.

Be to, N. T. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. balandžio mėn. pabaigoje, tiksli data bei laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš anksto neketindamas vykdyti įsipareigojimų pagal susitarimą, žodžiu susitarė su M. Š. dėl jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos ir taip įgijęs M. Š. pasitikėjimą, iš pastarojo gavo raktus nuo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, N. T., turėdamas tikslą suklaidinti D. Ž. ir užvaldyti jo turtą, 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kartu su D. Ž. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, aprodė jam gyvenamąsias patalpas bei melagingai teigdamas, jog jis yra šių patalpų savininkas, pasiūlė D. Ž. išsinuomoti ilgalaikei nuomai nuo 2016-06-01 iki 2017-09-01 penkis butus, mokant už kiekvieną butą kas mėnesį vasaros sezonu po 300 Eur, ir po 200 Eur kas mėnesį žiemos / pavasario sezonu. D. Ž. patikėjo melagingais N. T. teiginiais ir, būdamas suklaidintas, perdavė pastarajam 400 Eur avansą už nuomą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, N. T. per kelias dienas, tačiau ne vėliau kaip iki 2016-06-01, tiksli vieta, data bei laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pasirašė su D. Ž. ilgalaikės nuomos sutartį, o pastarasis už tariamą 5 butų nuomą sumokėjo N. T. 1100 Eur. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, N. T. pasiūlė D. Ž. išsinuomoti tame pačiame name (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje, dar vieną butą, sumokant už vieno mėnesio laikotarpį 300 Eur. D. Ž. sutikus, ne vėliau kaip iki 2016-06-01, tiksli vieta, data bei laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, N. T. su D. Ž. pasirašė dar vieną ilgalaikės nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje, ir iš pastarojo apgaule gavo 900 Eur nuompinigių. Vykdant sudarytas sutartis, N. T. iki 2016-06-01 D. Ž. turėjo perduoti nuo butų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, raktus, tačiau raktų neperdavė ir pinigų už sumokėtą nuomą negrąžino, taip apgaule iš D. Ž. įgijo 2400 Eur.

Be to, N. T. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, R. S. melagingai teigė, kad yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininku, 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, aprodė šiame name esančias patalpas bei pasiūlė R. S. dirbti šių patalpų valytoja. Taip sudarė įvaizdį ir įtikino R. S., jog jis yra šio namo savininkas ir sėkmingas verslininkas, po to, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, 2016-07-13, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, meluodamas, kad gali išnuomoti kelis butus anksčiau aprodytame name, įtikino R. S. už kelių butų nuomą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sumokėti į priekį 1200 Eur. R. S., būdama suklaidinta N. T. melagingų teiginių, manydama, jog jis yra tikrasis namo savininkas, sumokėjo avansu 1200 Eur N. T. už butų nuomą, o šis jai parašė skolos raštelį. Tęsdamas nusikalstamą veiką N. T., turėdamas tikslą iš R. S. apgaule įgyti dar daugiau pinigų, paprašė jos paskolinti 6000 Eur, melagingai teigdamas, kad perka butą, kurio nuosavybę įregistruos jos vardu arba vietoj 6000 Eur jai grąžins 16000 Eur. R. S., būdama suklaidinta N. T. melagingų teiginių, manydama, jog jis yra sėkmingas verslininkas ir turės galimybę paskolą grąžinti, 2016-07-15, apie 16.30 val., būnant pastarojo automobilyje prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Puodžių gatvėje, Klaipėdoje, perdavė N. T. 4500 Eur. Gavęs pinigus iš R. S., N. T. žadėjo parašyti dėl paskolos paprastąjį vekselį, tačiau vekselio nesurašė ir pinigų negrąžino. Tokiu būdu N. T. iš R. S. apgaule savo naudai įgijo turto už 5700 Eur.

Po teismo nuosprendžio priėmimo jis pasikonsultavo su teisininkais, kurie jam paaiškino baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso normų reikšmę, kiek tai susiję su lengvinančių aplinkybių ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normų taikymu. Taigi dėl jam inkriminuotų visų nusikalstamų veikų padarymo jis visiškai prisipažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, jis yra pasirengęs viską išsamiai paaiškinti apeliacinės instancijos teisme. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas galėtų pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, lengvinančia aplinkybe galėtų pripažinti ir tai, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, su jais susitaikė ir sudarė susitarimus dėl visiško žalos atlyginimo. Mano, jog esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas galėtų jam skirti švelnesnę bausmę arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu, kadangi, apelianto nuomone, tam yra visos sąlygos ir pagrindai, numatyti šiame straipsnyje.

Šiuo metu jis yra bedarbis, tačiau intensyviai ieško darbo, todėl iki apeliacinio teismo posėdžio bent iš dalies atlygins visiems nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą ir susitars dėl visiškos žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, prašo apeliacinės instancijos teismo apsvarstyti galimybę taikyti minėtas Baudžiamojo įstatymo nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba skirti švelnesnę bausmę, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu, kadangi praeityje jis nėra teistas.

Nei tardymas, nei prokuratūra, nei Klaipėdos apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į šias svarbias aplinkybes, kurios D. Ž. paaiškėjo susipažinus su nukentėjusiąja R. S. ir perskaičius bylos medžiagą. Niekas taipogi neatkreipė dėmesio į faktą, kad liudytojo apklausoje policijoje M. Š. nurodė kažkada buvęs apgautas N. T. ir net buvęs parašęs pareiškimą policijai ant pastarojo (ši informacija yra bylos medžiagoje), bet po to kažkodėl patikėjo sukčiui prabangaus namo visų butų raktus ir brangaus apynaujo automobilio raktelius. Mano, jog tai absoliučiai nelogiška, todėl akivaizdu, kad šis nusikaltimo epizodas nėra iki galo ištirtas. Teigia, jog norint nustatyti tiesą, bylą reikia grąžinti tardymui papildyti, nes tikėtina, kad N. T., apgaudinėdamas žmones, veikė ne vienas, o su bendrininkais. Iš esamų faktų nukentėjusiajam akivaizdu, kad byloje pripažintas liudininku M. Š. meluoja teisėsaugai ir sudarė visas galimybes N. T. vykdyti nusikalstamą veiklą. Byloje yra daug neatsakytų klausimų, o norint gauti atsakymus, privalu bylą grąžinti tardymui papildyti. Nors teismas bylą buvo tardymui grąžinęs, prokuratūra tardymui šio epizodo papildomai ištirti neliepė, o į D. Ž. ir nukentėjusiosios R. S. prašymą atsakė, kad tai padaryta nebus. Nurodo, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių arba teisėsaugos sistemos klaidų M. Š. vaidmuo šioje byloje liko iki šiol neištirtas, todėl M. Š. pasakyta frazė, kad jis pasivaikščios į policiją ir nustos, įgauna visai kitą prasmę ir nukentėjusiajam nenorom kyla mintys, ar čia neslypi prieš įstatymus ir valstybės interesus veikiančios jėgos. Apelianto manymu, liko neapgintas visuomenės interesas – galbūt nuo bausmės išsisuko N. T. bendrininkai, neaišku, ar oficialiai nuomojamas iki šiol neatiduotas eksploatuoti pastatas. Nukentėjusiajam kyla klausimas, ar nėra neatsiskaitoma už vandenį, nes Registrų centre namas (duomenys neskelbtini) iki šiol yra registruotas kaip vieno aukšto statinys, o realiai tai yra 4 aukštų daugiabutis, kurio kiekviename bute nuomininkai naudojasi vandeniu ir elektra. M. Š. D. Ž. ir kitam šios bylos liudytojui, buvusiam nuomininkui teigė, kad N. T. pas jį dirbo, tačiau žinoma, kad šis oficialiai nedirbo. Mano, kad greičiausiai šis asmuo dirbo neoficialiai, o tai reiškia, jog buvo nesumokėti mokesčiai už nelegalų darbuotoją valstybei – „Sodrai“ ir VMI, tuo pažeisti valstybės ir visuomenės interesai.

Mano, jog neatsižvelgiant į įtartiną M. Š. vaidmenį šioje byloje, apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį N. T., neteisingai vadovavosi BK 75 str., nepasinaudojo BK 54 str. galimybėmis, dėl to tęstinės nusikalstamos veiklos nepripažįstantis ir nesigailintis N. T. liko laisvėje ir turi visas galimybes toliau apgaudinėti piliečius. Taip pat apylinkės teismas niekaip nenagrinėjo nukentėjusiojo D. Ž. M. Š. per liudytojo apklausą užduotų klausimų, visiškai nieko nepasisakė dėl šio nukentėjusiojo teismo posėdžio metu išsakytos nuomonės apie prokuroro pasiūlytą per švelnią bausmę kaltinamajam. D. Ž. reikalavo maksimalios laisvės atėmimo bausmės N. T., nes tik tokiu atveju nuo jo apgavysčių būtų apsaugoti kiti žmonės. Teigia, jog likus galioti švelniam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, labai tikėtina, kad nukentėjusiųjų nuo nusikalstamos N. T. veiklos artimiausiu laiku pagausės, nes yra neįtikima, kad su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė N. T. pasieks tikslą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė iš dalies tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, sušvelninant nuteistajam paskirtą bausmę, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis D. Ž. prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji R. S. ir prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 38 str. 1 d. taikymo

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. T., be prašymo sušvelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, reiškė ir prašymą, taikant BK 38 str. 1 d. nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis N. T. ir jo gynėjas nurodė, jog nuteistasis neatsiskaitė ir nesusitaikė su nukentėjusiaisiais, dėl to atsisako apeliacinio skundo dalies dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi nėra išpildytos visos įstatyme numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo sąlygos. BPK 316 str. 1 d. numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. To paties straipsnio 3 d. numatyta, kad prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Kadangi nuteistasis N. T. ir jo gynėjas apeliacinio skundo dalį atšaukė iki baudžiamojo proceso įstatyme numatyto momento, teisėjų kolegija pripažįsta, kad vertinti BK 38 str. 1 d. numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatas dėl galimybės atleisti N. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais, nebėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarta nuteistojo N. T. apeliacinio skundo dalis paliekama nenagrinėta ir ši proceso dalis nutraukiama (BPK 316 str. 5 d.).

Dėl bylos perdavimo ikiteisminiam tyrimui papildyti

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendimus, kuriuos gali priimti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, numato BPK 326 str. Tarp jų nėra numatyta galimybė bylą grąžinti tyrimui papildyti, todėl toks nukentėjusiojo D. Ž. apeliaciniame skunde išreikštas prašymas dėl šio epizodo negali būti patenkinamas. Artimas pagal prasmę sprendimas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 326 str., yra nuosprendžio panaikinimas ir bylos perdavimas prokurorui. Tačiau jis gali būti priimamas tais atvejais, kai byloje surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai kliudo nagrinėti bylą.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų: kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos aplinkybės (BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 str. pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-556/2012). Kartu pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Viso baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-480/2012).

Nukentėjusysis prašo perduoti bylą prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, nurodydamas, jog nuteistasis N. T. galbūt veikė bendrininkų grupe kartu su kitu asmeniu – V. Š., tačiau kaltinamajame akte tai nenurodyta ir jokių nusikalstamų veikų padarymas V. Š. neinkriminuotas. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tiek, kiek jos yra nustatytos remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant ikiteisminio tyrimo metu nustatytą kaltininką, nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir, neištyrus jų tiesiogiai teisminio nagrinėjimo metu, priimant nuosprendį remtis jais negalima (BPK 301 str. 1 d.). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju kaltinamajame akte nurodyti visi nusikalstamų veikų, kurių padarymu N. T. buvo kaltinamas, sudėties požymiai, jie patvirtinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo nuteistasis pripažintas padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas nusikalstamas veikas. Nukentėjusysis taip pat nenurodo, kad kaltinamasis aktas neatitiktų kokių nors konkrečių BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, tik abstrakčiai nurodo manąs, jog byloje yra duomenų, kad N. T. veikė ne vienas. Tačiau ši aplinkybė niekaip nedaro įtakos kaltinamojo akto, surašyto vien dėl N. T. padarytos nusikalstamos veikos, atitikties įstatyme numatytiems reikalavimams ir jame nurodytų duomenų teisingumo. Pagal BPK 255 str. 1 d. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, jog tai, kad šiuo metu nesurinkta pakankamai duomenų dėl kitų galbūt su N. T. bendrininkavusių asmenų, nereiškia, jog tokiems duomenims paaiškėjus, dėl šių asmenų nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jiems nebus surašytas kaltinamasis aktas. Kita vertus, pastebėtina ir tai, jog šiuo metu surinkus pakankamai duomenų dėl to, jog N. T. padarė nusikalstamas veikas ir jį teismo nuosprendžiu pripažinus kaltu bei patenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nuo nusikalstamų veikų nukentėję asmenys įgyja galimybę jau dabar gauti žalos atlyginimą iš kaltininko, tuo tarpu bylą grąžinus prokurorui, žalos atlyginimo procesas, be jokios abejonės, užsitęstų.

Remiantis tuo, kas išvardyta, nenustačius kaltinamojo akto trūkumų, nes jame inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės kaltinimo aplinkybės netrukdė bylą nagrinėti teisme, taip pat atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir kitų nukentėjusiųjų interesus, teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti nukentėjusiojo D. Ž. prašymą ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bylą perduodant prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

Apeliaciniais skundais tiek nuteistasis N. T., tiek ir nukentėjusysis D. Ž. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės. Nuteistasis nurodo, jog jam paskirta per griežta bausmė, todėl jam turi būti paskirta švelnesnė bausmė arba sušvelnintos bausmės atidėjimo sąlygos. Tuo tarpu nukentėjusysis teigia, jog teismas neteisingai vadovavosi BK 75 str. ir nepagrįstai atidėjo N. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, dėl to nuteistasis liko laisvėje ir gali toliau daryti nusikaltimus.

BK 41 str. 2 d. 5 p. pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-942/2016). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

Šioje baudžiamojoje byloje N. T. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. ir pagal BK 300 str. 1 d. Pagal BK 182 str. 1 d. tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Pagal BK 300 str. 1 d. tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Apylinkės teismas už šių nusikaltimų padarymą N. T. skyrė savo rūšimi griežčiausias, tačiau už jų vidurkį mažesnes bausmes – už kiekvieną iš penkių sukčiavimo epizodų teismas skyrė 1 metus laisvės atėmimo, o už netikro dokumento suklastojimą ir panaudojimą skyrė 8 mėnesius laisvės atėmimo. Skirdamas bausmę N. T., teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgė į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Teismas pažymėjo, jog N. T. įvykdė šešias tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis neprisipažino ir nesigaili nusikaltęs, be to, atsižvelgė ir į tai, kad N. T. niekur nedirba, nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos neatlygino ir per visą šį laikotarpį net nepradėjo tai daryti, išskyrus 300 eurų, sumokėtus J. A.. Visos šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. T. skiriant griežčiausią straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad N. T. nusikalto, būdamas anksčiau teismo neteistas, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas atidėjo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis padarė 6 tyčines nusikalstamas veikas, kurios buvo nukreiptos į vieną svarbiausių teisės saugomų gėrių – privačią asmenų nuosavybę. Veikų padarymo metu nuteistasis apgavo keturis asmenis ir išviliojo jų pinigus išnuomodamas turtą, kurio išnuomoti jis teisės neturėjo. Nors nuteistasis nurodo dėjęs pastangas atlyginti savo veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu N. T. pripažino, jog žalos atlyginti nukentėjusiesiems jis nesugebėjo. Nuteistasis taip pat nurodo, kad dėl jam inkriminuotų visų nusikalstamų veikų padarymo jis visiškai prisipažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojant visą bylos medžiagą, ši aplinkybė negali būti pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

Iš bylos duomenų matyti, jog N. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaltu neprisipažįsta visiškai, ir atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 128). Pirmosios instancijos posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimą, ar kaltu prisipažįsta, N. T. nurodė, jog jis kaltės nepripažįsta visiškai ir kad neduos jokių parodymų (t. 4, b. l. 29). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog jis nuoširdžiai prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu N. T. duoti parodymus taip pat atsisakė ir nepasinaudojo proga prisipažinti padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir pademonstruoti apeliaciniame skunde deklaruotą nuoširdų gailėjimąsi (t. 4, b. l. 72). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarta kaltininko pozicija ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atskleidžia, jog jis nuoširdžiai dėl savo veiksmų nesigailėjo ir jų nepripažino. Pastebėtina, N. T., būdamas išklausęs visų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus, pirmosios instancijos teismui jau priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tik savo apeliaciniame skunde, supratęs, kad visiškai atsakomybės išvengti nepavyks, nurodė prisipažįstąs ir išreiškė savo gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kaip ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, tokių savo teiginių nepatvirtino. Ši aplinkybė atskleidžia ir tai, jog skirtingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, net pasikonsultavęs su teisininkais ir, kaip jis nurodo, supratęs baudžiamojo proceso normų reikšmę, N. T. savo kaltės nepripažino. Taigi, nenustačius kaltininko nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, ir nustačius, jog kaltininkas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamųjų posėdžių metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir šiuo pažiūriu baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Kaip matyti iš nukentėjusiosios S. B. atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą, nukentėjusiųjų R. S. ir D. Ž. paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis geruoju atlygino nukentėjusiesiems tik nedidelę dalį padarytos žalos ir, kaip pats pripažino apeliacinės instancijos teisme, neturi realių galimybių geruoju atlyginti visą žalą, todėl tokį dalinį žalos atlyginimą taip pat nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skirdamas nuteistajam N. T. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose. Nuteistojo N. T. padarytos veikos yra tyčinės, nukreiptos į privačią asmenų nuosavybę, padarytos siekiant pasisavinant kitų asmenų turimas lėšas, taip iškeliant savo asmeninius interesus virš kitų visuomenės narių interesų, BK 182 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. įtvirtintos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis savo kaltės nepripažino, nenustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių, nei ją lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios dydžius nustatė mažesnius nei sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai. Taip pat pažymėtina, jog vertinant teismo nustatytus bausmių dydžius už atskirus nusikaltimus, nekyla abejonė, jog apylinkės teismas atsižvelgė ir į nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad nuteistasis nors ir neturi darbo, tačiau stengiasi jį susirasti, įvertino deklaruojamą N. T. norą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam N. T. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina ir tai, jog N. T. paskirtos bausmės buvo subendrintos nuteistajam palankiausiais apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, tokiu būdu teismas nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas taikė BK 75 str. ir nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėjo, todėl jei nuteistasis tinkamai laikysis probuojamojo pareigų ir teismo paskirtų įpareigojimų, jis turi galimybę išvengti realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nukentėjusysis D. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, kad nuteistajam paskirta bausmė buvo atidėta taikant BK 75 str., o iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog N. T. nesutinka su atidedant bausmės vykdymą teismo paskirtais įpareigojimais.

Pagal BK 75 str. 1 d. (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi redakcija Nr. XII-1554 (nuo 2015-03-24) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Nors skundžiamu nuosprendžiu N. T. yra nuteistas net už 6 nusikalstamų veikų padarymą, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, šis asmuo yra pirmą kartą teisiamas už nusikalstamų veikų padarymą. Be to, nors iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad N. T. yra praeityje ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 144), tačiau pastebėtina, jog tai susiję su transporto priemonių vairavimu ir padaryta pažeidžiant Kelių eismo taisykles, ir nėra susiję su veikomis, nukreiptomis į privačią kitų asmenų nuosavybę. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu N. T. nedirba, ir nurodoma, kad užsiima individualia veikla. Nors nukentėjusysis nurodo, jog jokių duomenų apie realiai gaunamas nuteistojo pajamas byloje nėra, analizuojant „Sodros“ pateiktus duomenis (t. 2, b. l. 133–139) matyti, jog N. T. su pertraukomis dirbo nuo 1993 metų, ir nors šiuo metu jis nedirba, tačiau ši aplinkybė rodo, jog N. T. sugeba susirasti darbą, įsitvirtinti darbo rinkoje ir pragyvenimui užsidirbti legaliais būdais. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistajam N. T. neatidėjus bausmės vykdymo ir jam realiai vykdant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis neturės galimybės dirbti ir dėl to sumažės galimybė nukentėjusiesiems gauti žalos atlyginimą iš kaltininko. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, neleidžia daryti išvados, jog jam būtų būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos ar kad jis turėtų ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų registruotas Priklausomybės ligų centre, taip pat nėra duomenų, kad sirgtų psichikos ligomis. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinių argumentų pritarti nukentėjusiojo pozicijai ir paneigti apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atidėti nuteistajam N. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą atidėjus.

Nukentėjusysis D. Ž. apeliaciniame skunde nesutinka su N. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu ir akcentuoja, jog tai ne pirmoji byla, N. T. iškelta už apgavystes, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog N. T. yra teisiamas pirmą kartą, be to, nėra duomenų, jog jis šiuo metu kokioje nors kitoje byloje būtų kaltinamas padaręs nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių deklaratyvius nukentėjusiojo D. Ž. teiginius apie N. T. praeityje darytas ar šiuo metu daromas nusikalstamas veikas, jokie duomenys nepatvirtina ir kito nukentėjusiojo skunde išsakyto teiginio, jog nuo N. T. nukentėjusių asmenų yra gerokai daugiau, nei jų nustatyta skundžiamu nuosprendžiu. Pažymėtina, jog tiek spręsdamas dėl nuteistojo kaltės, tiek nagrinėdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas privalo remtis tik byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, o ne prielaidomis. Akivaizdu, jog objektyviais duomenimis neparemti nukentėjusiojo teiginiai apie kitus nuo N. T. neva nukentėjusius asmenis, bei apie kitas nuteistojo neva padarytas nusikalstamas veikas negali būti pagrindas griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę ar panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Tokio pagrindo neduoda ir nukentėjusiojo samprotaujamojo pobūdžio teiginiai apie kaltinamojo elgesį pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kuomet N. T. neva garsiai tyčiojosi ir juokėsi iš nukentėjusiųjų, o pateiktus kaltinimus garsiai vadino nesąmonėmis. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamasis turi teisę pasirinkti savo gynybinę versiją, ir išdėstyti kritinę poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Nors nukentėjusysis akcentuoja tai, kad kaltinamasis posėdžio metu garsiai tyčiojosi ir juokėsi, tačiau pažymėtina, kad BPK 259 str. numato, kad kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad N. T. pirmosios instancijos teismo metu būtų pašalintas iš teismo posėdžio salės dėl rodomos nepagarbos ar posėdžio tvarkos pažeidimo. Taigi aptartos nukentėjusiojo skunde nurodomos aplinkybės dėl nuteistojo elgesio ir asmeninių savybių taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad N. T. bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

Nukentėjusysis D. Ž. apeliaciniame skunde taip pat pabrėžia, jog N. T. sukčiavo ne tik prieš sveikus, tačiau ir prieš negalią turinčius žmones – D. Ž. ir R. S.. Visų pirma pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šių nukentėjusiųjų negalią lemtų psichinės sveikatos sutrikimai, darantys nukentėjusiuosius lengviau pažeidžiamais ir apgaunamais. Atvirkščiai, kaip matyti iš nukentėjusiojo D. Ž. parodymų, jis dirba agentūros vadovu (t. 3, b. l. 90), ir N. T. buvo apgautas norėdamas pigiau nei rinkos kaina išsinuomoti patalpas ir jas vasaros metu pernuomoti kitiems asmenims, o R. S. buvo apgauta ją suviliojus itin pigiomis kelionėmis į Italiją, taip pat galimybę žemiau rinkos kainos įsigyti butą Klaipėdoje. Teisiamajame posėdyje vizualiai stebint nukentėjusiuosius D. Ž. bei R. S. ir su jais bendraujant, taip pat negalima įžvelgti jokių akivaizdžių fizinės šių nukentėjusiųjų negalios požymių, kurie pašaliniam asmeniui leistų spręsti apie šių asmenų neįgalumą. Aptarti duomenys rodo, jog nėra pagrindo teigti, kad N. T. elgėsi itin ciniškai, ir sukčiaudamas pasinaudojo jam žinoma nukentėjusiųjų psichine ar fizine negalia, taip norėdamas lengviau palaužti jų valią ir įvykdyti esminę apgaulę. Akivaizdu, jog nenustačius, kad N. T. sąmoningai savo sukčiavimo aukomis pasirinkdavo neįgalius asmenis, nėra pagrindo šią aplinkybę (jog du nukentėjusieji yra neįgalūs) laikyti rodančia didesnį padarytos nusikalstamos veikos ar paties nuteistojo asmenybės pavojingumą ir duodančia pagrindą griežtinti paskirtą bausmę ar netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo.

Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, aptariant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pasekmes nuteistajam teigiama, kad N. T. nepradėjus realiai vykdyti laisvės atėmimo bausmės, jis galės toliau vykdyti savo nusikalstamas veikas, dėl to nukentės dar daugiau asmenų, o bausmės tikslai nebus pasiekti. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujo nusikaltimo, kuris įvertintas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, padarymas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) atitinkamas teisines pasekmes ir yra vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų (Probacijos įstatymo 31 str. 2 d. 4 p.). Dėl to, jei N. T. padarys naują nusikalstamą veiką, jam bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bus subendrinta su nauju nuosprendžiu paskirta bausme, todėl nėra pagrindo teigti, jog N. T. galės toliau netrukdomai vykdyti naujas veikas. Atvirkščiai, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistojo elgesys bus stebimas, ir net mažesni prasižengimai nei naujų nusikalstamų veikų padarymas gali sąlygoti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą – Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Taigi tuo atveju, jei N. T. pažeidinės teismo paskirtus įpareigojimus (nustatytu laiku nebus namuose ir nedirbs ar nesiregistruos darbo biržoje), arba darys bet kokius į kitų asmenų privačią nuosavybę nukreiptus teisės pažeidimus, jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas galės būti panaikintas, ir jis galės būti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, skirtingai nei nurodoma nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, aptarti nuteistajam gręsiantys naujo teisei priešingo elgesio padariniai neleidžia abejoti, jog jie bus pakankami atgrasyti N. T. nuo naujų neteisėtų veikų darymo ir padės užtikrinti BK 41 str. 2 d. įtvirtintą bausmės paskirtį.

Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka ir su jam paskirtais teismo įpareigojimais. BK 75 str. 2 d. nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad teismas turi paskirti bent vieną iš šio straipsnio 2 d. numatytų įpareigojimų. Konkretų įpareigojimą teismas paskiria atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti, ir kad būtent šis įpareigojimas gali turėti reikiamą poveikį nuteistajam. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir manydamas, kad tai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, pagrįstai paskyrė įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant – registruotis darbo biržoje. Šis įpareigojimas ne tik grąžins nuteistąjį į darbo rinką (ar bent jau į darbo ieškančių asmenų ratą) ir leis jam užsidirbti lėšų legaliais būdais, tačiau ir padės užtikrinti, jog nuteistasis dirbdamas atlygins savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą nukentėjusiesiems. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo nuteistąjį ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Nors su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis (visos jos atliktos dienos metu) toks įpareigojimas nėra itin glaudžiai susijęs, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis bus tinkama priemonė disciplinuoti nuteistąjį, priverčianti jį kiekvieną dieną numatytu laiku būti namuose, taip nuolat prisimenant paskirtą įpareigojimą ir jo padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių šis įpareigojimas buvo paskirtas. Kita vertus, akivaizdu, jog šiuo atveju tinkamesnis būtų įpareigojimas nuteistajam per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti žalą nukentėjusiesiems, tačiau nukentėjusiajam apeliaciniu skundu neprašant paskirti šio įpareigojimo, tokio įpareigojimo paskyrimas būtų laikomas baudžiamajam įstatymui prieštaraujančiu už apeliacinio skundo ribų išeinančiu nuteistojo padėties pabloginimu, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant atitinkamo apeliacinio skundo, nėra galimybės paskirti šio įpareigojimo. Pastebėtina, jog byloje nenustatyta, kad minėtais pirmosios instancijos teismo paskirtais įpareigojimais nuteistojo N. T. interesai gali būti pažeisti labiau, nei to reikalauja įstatymas. Įpareigojimai skiriami siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriamas įpareigojimas turi sukelti nuteistajam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas pagrindu tokį įpareigojimą panaikinti ar pakeisti, o sprendimas tenkinti nuteistojo norą išvengti bet kokių didesnių suvaržymų, susijusių su bausme, prieštarautų pačiai bausmės paskirčiai. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tiek įpareigojimas dirbti arba registruotis darbo biržoje, tiek ir įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, yra pakankamai tikslingos poveikio priemonės, kurios nelaikytinos perteklinėmis ar neproporcingomis.

Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam N. T. bausmės rūšį ir dydį, taikydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir paskirdamas įpareigojimus, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, o per griežtos bausmės taikymas pirmą kartą teisiamam asmeniui būtų neadekvatus ir neproporcingas. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog panaikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui, kad būtų išsiaiškinti galimi nuteistojo bendrininkai, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo N. T. ir nukentėjusiojo D. Ž. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. T. ir nukentėjusiojo D. Ž. apeliacinius skundus atmesti.