Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, ir R. J. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi nuspręsta į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, nuspręsta į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki 2024 m. sausio 7 d. (21 diena).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. J. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam R. J. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. bausmę, nurodė, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, numatytos alternatyvios bausmės bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

10. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

11. Kaip minėta anksčiau, R. J. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. birželio 19 d., atvirai pagrobė svetimą turtą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 15,18 Eur turtinės žalos. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 178 straipsnio 2 dalies 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, kuri numatė baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą, už šio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje buvo numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo nauja 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, pagal kurią aktualus atviras svetimo turto pagrobimas kaip kvalifikuojantis nusikalstamos veikos požymis nepasikeitė ir yra numatytas toje pačioje BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, tačiau naujos redakcijos straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto, ir laisvės atėmimo iki 4 metų bausmės. Taigi nors R. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal tą pačią BK 178 straipsnio 2 dalį, spręstinas klausimas dėl bausmės skyrimo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, net ir įvertinus pagal naują 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje alternatyvias bausmes ir numatytą mažesnį laisvės atėmimo bausmės maksimumą, nesutinka su nuteistojo R. J. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas nuteistajam R. J. galutinę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 178 straipsnio 2 dalis). R. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas ne kartą teistas (paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teisminio nagrinėjimo metu R. J. buvo paskelbta paieška, kadangi jis pažeidė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nuo baudžiamojo proceso pasislėpė išvykdamas į užsienį. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai nustatė, kad nusikalstamą veiką R. J. padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Šie duomenys patvirtina, kad R. J. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. J. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jos dydį nustatė gerokai mažesnį nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (pagal naują 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis 2 metai 1 mėnuo 15 dienų). Subendrindamas paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, taip pat įskaitė suėmimo laiką. Atsižvelgiant į R. J. charakterizuojančius duomenis, laisvės atėmimo bausmės dydis nėra aiškiai per didelis.

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad kaltę visiškai pripažino, todėl prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Pažymėtina, kad pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, tačiau ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš bylos duomenų matyti, kad iš pradžių R. J. savo kaltę pripažino tik dėl vagystės, tačiau neigė esmines, jo nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kvalifikuojančias aplinkybes, kad vagystę padarė atvirai, matant kitiems asmenims. Savo kaltę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pripažino tik tada, kai teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš parduotuvės stebėjimo kamerų, t. y. kai jo kaltė buvo pagrįsta neginčijama įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai negali būti vertinama kaip prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atliko pilną įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje ir netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

15. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta, kadangi būtent tokia bausme bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo R. J. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik pirmosios instancijos teismo nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, R. J. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

17. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo nuteistajam R. J., todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, plačiau dėl to nepasisakys.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. kovo 9 d. pažymą Nr. APD-2024-03789, kuria prašoma priteisti valstybei iš R. J. 56,25 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Sauliaus Staškaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

21. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nuosprendį apskundė nuteistasis R. J.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 14 nutartimi nuteistajam R. J. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Saulius Staškus. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, vadovaudamasi protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. J. apeliacinės instancijos teisme yra tenkinamas visiškai.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš R. J. 56,25 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.