Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, teistas 7 (septynis) kartus:

1. Anykščių rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Bausmė atlikta;

2. Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Bausmė atlikta;

3. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 metų 8 mėnesiams. Bausmė atlikta;

4. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams. Bausmė atlikta;

5. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – areštas 20 parų. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 25 dienoms. Bausmė atlikta;

6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį ir nuteistas 34 MGL (1 700 Eur) bauda (bauda nesumokėta);

7. 2023 m. vasario 2 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją subendrinant su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimis, paskiriant galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą; šiuo metu atliekantis šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės ir įrodymai

1. R. J. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. birželio 19 d., 21 val. 25 min., Mažeikiuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, matant parduotuvės darbuotojams nuo prekystalio pagrobė pirkinių krepšelį, kurio vertė 3,15 Eur, su jame buvusiomis prekėmis: persikų nektarą „Cido“ 1 l talpos, kurio vertė 1,89 Eur, tualetinio popieriaus „Grite“ 4 vnt., kurio vertė 1,15 Eur, pakuotę skalbimo kapsulių „Ariel“, kurių vertė 8,99 Eur, ir išbėgo iš parduotuvės taip atvirai pagrobdamas svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, viso įmonei padarydamas 15,18 Eur turtinės žalos, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

3.6. 2022 m. rugpjūčio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 15,18 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 46).

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

5. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį be kita ko atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad tie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, 2K-189/2009). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė yra baigtas nusikaltimas nuo to momento, kai kaltininkas įgyja realią galimybę pagrobtu turtu disponuoti, valdyti jį ar juo naudotis pagal savo valią, t. y. svarbu nustatyti, kad kaltinamasis turėjo realią galimybę disponuoti pavogtomis prekėmis. Be to, norint asmens veiką kvalifikuoti kaip vagystę, neužtenka vien objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių nustatymo, būtina konstatuoti ir subjektyviuosius (veikos) požymius, t. y. asmens tyčią pavogti svetimas prekes ir paversti jas savo turtu.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. J. prekes, kurias ketino pavogti, rinkosi iš anksto, ilgai vaikščiodamas po prekybinę salę. Tai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, aiškiai suprasdamas savo atliekamus veiksmus ir turėjo išankstinį tikslą įvykdyti vagystę. Pažymėtina, kad jo nesustabdė net ir tai, kad jis buvo sudrausmintas apsaugos darbuotojų, ir savo tikslo pavogti prekes neatsisakė net žinodamas, kad yra stebimas. Nors iš pradžių kaltinamasi neigė, kad jį matė, tačiau vėliau pripažino, kad vis tik jį matė, kai jis pasiėmęs krepšelį su jame sudėtomis prekėmis, pabėgo pro duris. Nurodė, kad gali ne viską prisiminti, buvo neblaivus. Teismo posėdžio metu perskaityti liudytojos J. O. parodymai, peržiūrėti parduotuvės pateikti vaizdo įrašai, akivaizdžiai patvirtina, kad R. J. matė bei suprato, kad jis yra stebimas, tačiau nepaisydamas to, jis pavogė krepšelį su jame esančiomis prekėmis. Be to, aplinkybę, kad R. J. įvykdė atvirą vagystę, patvirtina ir kiti bylos duomenys (vaizdo įrašai, liudytojos parodymai). Taip pat visi bylos duomenys neginčijamai patvirtina ir faktą, kad kaltinamasis visiškai užvaldė pavogtas prekes ir įgavo galimybę jomis naudotis ir jas valdyti, nes iš parduotuvės jis pabėgo netrukdomas ir nebuvo sulaikytas.

7. Esant išdėstytiems argumentams, teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad R. J. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip atviroji vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

II. Bausmės skyrimo motyvai

8. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

9. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

10. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (BK 178 straipsnio 2 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10.1. Teismas pažymi, kad nors kaltinamajame akte nėra nurodyta R. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė neblaivus, tačiau tai negali užkirsti kelio šias aplinkybes konstatuoti teismui, nes iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį. Taigi kaltinamajame akte sunkinančių aplinkybių nenurodymas nėra kliūtis jas remiantis bylos medžiaga pripažinti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2K-304-648/2019). Be to, prokuroras baigiamosios kalbos metu nurodė šias dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir prašė jas pripažinti, o R. J. pats pripažino, kad buvo išgėręs ir dėl to neatsimena visų įvykio aplinkybių bei tiesiogiai nurodė, kad būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs.

11. Kaltinamasis ne kartą teistas (nužudymas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis, pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, vagystės), paskirtos paskutinės bausmės neatlikęs – šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Baustas administracine tvarka, baustumas neišnykęs, nedirbantis, UAB „Mažeikių psichikos sveikatos centras“ neregistruotas (t. 1, b. l. 102). Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad atviras turto grobimas ne tik objektyviai padidina pagrobimo pavojingumą, bet ir rodo subjekto asmenybės socialinį pavojingumą – jis ignoruoja turto savininko ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų buvimą ir dėl to gresiantį pavojų būti atpažintam, išaiškintam ir sulaikytam nusikaltimo vietoje su įkalčiais. Čia, kitaip nei slaptosios vagystės atveju, kaltininkas pasikliauja ne pašaliečių nebuvimu ar nematymu jo veiksmų, o kitomis aplinkybėmis: savo veiksmų netikėtumu ir įžūlumu, staigiu pasišalinimu iš nusikaltimo vietos.

12. Esant išdėstytiems argumentams, kaltinamajam tikslinga skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės paskirtis ir tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus būtent laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytina jos trukmė mažesnė nei šios bausmės vidurkis. Teismo nuomone, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir neprieštaraus BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimams.

13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrintina su 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pridedant didesnę dalį bausmės nei numatytas šios bausmės rūšies minimumas. Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį.

14. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 18 d. 08:50 val. iki 2024 m. sausio 7 d. imtinai, iš viso 21 diena.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

15. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau teistas (įskaitant ir teistumus už vagystes), nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis nedirbantis, nuolatinių pajamų negauna, buvo pasislėpęs nuo teismo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, todėl yra pagrindas manyti, kad R Jokšu atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, gali būti neįgyvendinti bausmės tikslai. Vien tai, kad R. J. turi mažametį vaiką, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nes tai nesutrukdė daryti nusikalstamas veikas.

18. Teismas konstatuoja, kad jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šiuo atveju nėra, todėl atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas nemato jokio pagrindo. Tuo labiau, kad kaltinamasis ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, nors kritiškai vertino savo elgesį, pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau tai padarė tik po bylos nagrinėjimo teisme pabaigos, taip pat nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad jis stengiasi keisti savo elgesį ar ieško tokio elgesio priežasčių.

19. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos.

III. Civilinio ieškinio išsprendimas

20. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

21. Byloje yra pateiktas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti iš viso 15,18 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nusikaltimu padarytą žalą sudaro pavogtų prekių vertė – 8,73 Eur bei negautos pajamos, kurias sudaro 6,45 Eur. Turtinė žala atlyginta (t. 1, b. l. 159).

22. Kadangi kaltinamasis atlygino žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, civilinis procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

IV. Kiti klausimai

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024 m. sausio 22 d. teismui pateikė pažymą Nr. APD-2024-00759, kurioje nurodoma, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybė patyrė 204,17 Eur (du šimtai keturi eurai 17 ct) dydžio išlaidas.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

25. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinkta advokatė, suteikė R. J. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas šiuo atveju įvertina ir tai, kad kaltinamasi šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis niekur nedirba, pajamų negauna, turi nepilnametį vaiką. Kitokių duomenų apie jo turimą turtą ir pajamas byloje nėra. Esant visiems šiems išdėstytiems motyvams, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteistinos.

26. R. J. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą. Kardomoji priemonė – suėmimas R. J. vadovaujantis 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir 2024 m. sausio 5 d. nutartimi taikyta nuo 2023 m. gruodžio 18 d. (sulaikymo dienos) iki 2024 m. sausio 7 d. Nuosprendžio priėmimo metu kardomoji priemonė R. J. nėra taikoma.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - DVD kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, esanti 1 tomo gale, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 63 ir 66 straipsniais,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, paskirtos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, ir R. J. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki 2024 m. sausio 7 d. (21 diena).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinį procesą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nutraukti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus prašymą dėl 204,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo R. J. valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - DVD kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.