- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-771-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01064-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- G. M.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, akcinė bendrovė „Swedbank“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ ir akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra 2023 m. balandžio 21 d.; 3) priteisti iš atsakovo jai 3000 Eur neturtinę žalą; 3) jai po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise santuokos metu įgytą turtą: 3.1) visas turtines ir neturtines teisės pagal 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito (lizingo) sutartį sumokėtų 16 850,15 Eur įmokų dalyje; 3.2) Kilnojamuosius daiktus: elektrinį moterišką dviratį „Bosh“, vertė 914 Eur; 4) Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą: 4.1) Motociklas „T. T. 1050“, vertė 2 686 Eur; 4.2) Kilnojamuosius daiktus: 1) Skalbimo - džiovinimo mašiną „AEG L9WBa61“; 2) Televizorių „Samsung“ 152 cm įstrižainės; 3) Nešiojamą kompiuterį „Asus Zen book“; 4) Sekciją, TV spintelę ir staliuką; 5) Lauko baldus (esantys virtuvėje); 6) Lovą „Intermeda“; 7) Čiužinį; 8) „Helium“ mainerį; 9) Siurblį robotą „Xiaomi“; 10) Oro valytuvą „Xiaomi“; 11) Drėgmės surinkėją; 12) „Playstation PS4“; 13) kardio treniruoklį/ bėgimo takelį; 14) Elektrinį vyrišką dviratį „Giant“; 15) Riedį; 16) „Stiga“ vejos tvarkymo traktorių; 17) įrenginį pramoniniu būdu naikinti vabzdžius; 18) Kepsninę „K. B.“; 19) Droną „DJI Mavic 2 ZOOM“ (pagal 2019 m. birželio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E906185021); 20) Seifą; 21) Seifą mažiuką; 21) Pistoletą „Canik TP9 DA“; 22) Graižtvinį šautuvą „UTAS Defense UT512“. Visų daiktų vertė 14 917,98 Eur; 5) Pripažinti ją ir atsakovą solidariai atsakingais už kreditorinius įsipareigojimus pagal 2019 m. sausio 8 d. lizingo sutartį Nr. LT172526, sudarytą su kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „Swedbank“ lizingas. Įpareigoti visus kreditorinius reikalavimus pagal šią sutartį vykdyti ją, mainais įgyjant teisę įvykdžius lizingo sutartį įgyti „K. S.“ nuosavybę (likusi neįvykdyta lizingo sutarties dalis 12 576,70 Eur); 6) Pripažinti ją ir atsakovą solidariai atsakingais už kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su kreditoriumi akcine bendrove „Swedbank“; 7) Jai iš atsakovo priteisti 13 577,82 Eur kompensaciją už santuokos sudarymo laikotarpiu įgytą turtą ar jo sumažinimą, kurią sudaro: 7.1) 1 343 Eur kompensaciją už motociklą „T. T.“; 7.2) 7 508,99 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančio santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų didesnę dalį; 7.3) 3 707,34 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą – 2013 m. sausio 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 7.4) 500,61 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą – 2014 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 7.5) 517,88 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą – 2015 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 8) atsakovui iš jos priteisti 8 425,08 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą turtą ar jo sumažinimą, kurią sudaro: 8.1) 8 425,08 Eur kompensaciją už jai atitenkančias santuokoje įgyto turto – lizingo įmokų dydį pagal 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 9) jai iš atsakovo priteisti 555,54 Eur kompensaciją už nuo šalių gyvenimo skyrium 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 25 d. (imtinai) įvykdytą solidarų kreditorinį įsipareigojimą- 2018 m. liepos 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 10) jai iš atsakovo priteisti 28 082 Eur kompensaciją už investicijas į atsakovo butą ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); 11) Po santuokos nutraukimo jai palikti santuokos sudarymo metu įgytą pavardę; 12) Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. nuolatinę gyvenamąją vieta kartu su ja; 13) Priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui M. M. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 14) Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ją; 15) Nustatyti atsakovo ir vaiko M. M. bendravimo tvarką pagal jos pateiktą siūlymą; 16) Priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslinto ieškinio pagrindas:
2. Nurodo, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M.. Gimus vaikui sutuoktinio elgesys pasikeitė, didžiąją dalį gaunamo darbo užmokesčio leido išimtinai sau, pradėjo grubiai elgtis su ieškove, gyventi atskirame kambaryje. Ieškovė patikrinusi atsakovo telefoną rado susirašinėjimą su „Manekene“, vėliau patikrinusi ir susirašinėjimą „Messenger“ rado atsakovo susirašinėjimą su kita moterimi apie seksą. Parodžius susirašinėjimą atsakovui jis pripažino, kad yra neištikimas, prisiekinėjo, kad tai tik aistros proveržis, ieškovė sutiko pabandyti atkurti pasitikėjimą, tačiau atsakovo gailėjimasis buvo apsimestinis, ieškovė vėliau vėl rado kompiuteryje „Booking“ patvirtinimą apie būsto užsakymą dviem asmenims (duomenys neskelbtini). Toje pačioje sistemoje 2023 m. kovo mėnesį ji rado ir meilužės adresą – atsakovas ne kartą važiavo ir ilgą laiką leido (duomenys neskelbtini). Ten atsakovas lankėsi iki lapkričio 13 d., kai pirmą kartą ieškovė rado susirašinėjimą su kita moterimi. Ten jis vėl pradėjo lankytis sausio mėnesį, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti ištikimam, moraliai ir materialiai pagal galimybes remti šeimą ir pirmenybę teikti šeimos poreikių tenkinimui, santuokos išsaugojimui. Dėl atsakovo elgesio ji patyrė išgyvenimus, suteikė viltį, kad atsakovas dės pastangas atkurti santuoką, tačiau to nepadarė, todėl prašo priteisti 3000 Eur neturtinę žalą. Prašo santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus, kurie liko pas atsakovą priteisti atsakovui, o jai iš jo piniginę kompensaciją ir tik elektrinį moterišką dviratį „Bosh“ priteisti jai. Nurodo, kad nežinojo, jog atsakovas būtų pirkęs daiktus iš jam jo mamos dovanotų lėšų, prašo nustatyti, kad santuoka iširo nuo 2023 m. balandžio 21 d. kada ieškovė išvyko gyventi su vaiku į kitą miestą, nustatyti, kad ji viena mokėjo įmokas pagal 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį, nors turėtų mokėti abu. Pažymi, jog šalims pradėjus gyventi kartu jos susitarė, kad ieškovė investuos į atsakovo butą kadangi šalys ketino gyventi kartu, kurti šeimą, todėl prašo priteisti jai kompensaciją už atsakovo turto pagerinimą. Nurodo, kad ji visus remonto darbus organizavo ir juos koordinavo, viso pagerinimų darbams išleista 33 529,81 Eur. Nurodo, kad būsto remontui iš 15 000 Eur paskolos buvo panaudota apie 6 200 Eur, o likusi suma naudota vestuvėms, povestuvinei kelionei. Jos banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ji investavo į atsakovo 12 777,81 Eur. Mano, kad jai turėtų būti kompensuota 28 082 Eur suma. Pradėjus gyventi atskirai vaikas liko gyventi su ieškove, todėl prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir iš atsakovo priteisti vaikui išlaikymą mokamą po 350 Eur, nes nepilnamečiui vaikui per mėnesį yra būtina 793 Eur suma.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais su ieškovės reikalavimais sutiko iš dalies, tai yra sutinka su ieškiniu dalyje dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu. Nesutinka, kad būtų konstatuota jo kaltė, nes šalių santuokiniai santykiai nutrūko dėl abiejų šalių kaltės, taip pat nesutinka su nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžiu, nes jis sutinka mokėti 250 Eur išlaikymą kas mėnesį. Taip pat nesutinka su ieškovės prašomu turto padalinimu. Nurodo, jog nesutinka ieškovės nurodytais teiginiais apie buto pagerinimą, nes „pagerinimų šaltiniai“ nesusiję pilnumoje su realiais buto ir žemės sklypo pagerinimais. Ieškovės kaip ir jo darbo pajamos, skolintos ir dovanotos lėšos bendrai buvo naudojamos tiek jo būsto sutvarkymui, tiek kitoms kasdieniams jų išlaidoms. Nurodo, kad iki buto remonto pradžios jis buvo supirkęs didžiąją dalį statybinių medžiagų ir jos buvo laikomos bute bei vėliau panaudotos buto remontui. Mano, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kokia dalis iš ieškovės gautų pajamų, turėtų 5000 Eur santaupų, 8000 Eur skolos ir gautos 6514,50 Eur draudimo išmokos buvo išleista buto remontui ir žemės sklypo sutvarkymui. Nurodo, kad draudimo pinigai nebuvo naudojami remontui, nes jie buvo kitoje ieškovės sąskaitoje ir juos ji naudojo savo nuožiūra. Sklypo sutvarkymo darbai - tai 8 m³ žemės, kurias dovanojo sodininkas ir vejos maišas (apie 100 Eur) ir darbas su grėbliu kurį dirbo jis pats, todėl jis nesutinka su ieškovės prašomu kompensacijos dydžiu, sutiktų sumokėti adekvačią kompensacijos sumą, kuri būtų pagrįsta įrodymais ir nustatyta objektyviai.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad bankas susitarimo dėl skolos perkėlimo vienam iš bendraskolių ar susitarimo kitaip modifikuoti kredito sutartį nepasirašė, todėl nutraukus santuoką prievolė pagal kredito sutartį lieka solidari.
5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštarauja, kad įsipareigojimus lizingo bendrovei pagal lizingo sutartį po santuokos nutraukimo ir toliau vykdytų lizingo gavėja G. M., o S. M. liktų solidariai atsakingas kaip laiduotojas. Taip pat neprieštarauja, jog turtinės teisės į uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „K. S.“, įgytos pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atitektų ieškovei, kuriai, pilnai įvykdžius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, pereis turto nuosavybės teisė.
6. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškove, ieškovės tėvams priklausančiame bute, kur šalių vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškiniu prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma yra pareikšta vaiko interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį (patikslintą) tenkino iš dalies, santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė dėl atsakovo kaltės, pripažino, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2023 m. balandžio 21 d., po santuokos atsakovui paliko prigimtinę jo pavardę „M.“, o ieškovei santuokos metu įgytą pavardę „M.“, po santuokos nutraukimo vaiko M. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui M. M. mokamą periodinėmis išmokomis po 310 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2023 m. birželio 8 d. tai yra nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko M. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę, nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. M. tvarką, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė visas turtines ir neturtines teisės pagal 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtų 16 850,15 Eur įmokų dalyje, o iš ieškovės atsakovui priteisė 8 425,08 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančias santuokoje įgyto turto – lizingo įmokų dydį pagal vartojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo ieškovei priteisė asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą: visas turtines ir neturtines teises pagal 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtų 16 850,15 Eur įmokų dalyje; kilnojamuosius daiktus: elektrinį moterišką dviratį Bosh, po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė santuokos metu įgytą turtą: Motociklą „T. T. 1050“; Kilnojamuosius daiktus: 1) Skalbimo - džiovinimo mašina „AEG L9WBa61“; 2) Televizorius „Samsung“ 152 cm įstrižainės; 3) Nešiojamas kompiuteris „Asus Zen book“; 4) Sekcija, TV spintelė ir staliukas; 5) Lauko baldai (esanti virtuvėje); 6) Lova „Intermeda“; 7) Čiužinys; 8) „Helium“ maineris; 9) Siurblys robotas „Xiaomi“; 10) Oro valytuvas „Xiaomi“; 11) Drėgmės surinkėjas; 12) „Playstation PS4“; 13) kardio treniruoklis/ bėgimo takelis; 14) Elektrinis vyriškas dviratis „Giant“; 15) Riedis; 16) Stiga vejos tvarkymo traktorius; 17) įrenginys pramoniniu būdu naikinti vabzdžius; 18) Kepsninė „K. B.“; 19) Dronas ‚DJI Mavic 2 ZOOM“ (pagal 2019 m. birželio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E906185021); 20) Seifas; 21) Seifas mažiukas; 21) Pistoletą „Canik TP9 DA“; 22) Graižtvinį šautuvą „UTAS Defense UT512“ (daiktų vertė 10 442,59 Eur), pripažino ieškovę ir atsakovą solidariai atsakingais už kreditorinius įsipareigojimus pagal 2019 m. sausio 8 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „Swedbank lizingas“, įpareigojo visus kreditorinius reikalavimus pagal šią sutartį vykdyti ieškovę, mainais įgyjant teisę įvykdžius lizingo sutartį įgyti „K. S.“ nuosavybės teise (likusi neįvykdyta lizingo sutarties dalis 125 76,70 Eur), pripažino ieškovę ir atsakovą solidariai atsakingais už kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su kreditoriumi akcine bendrove „Swedbank“, ieškovei iš atsakovo priteisė kompensaciją už santuokos sudarymo laikotarpiu įgytą turtą ar jo sumažinimą, kurią sudaro: 1 343 Eur kompensaciją už motociklą „T. T.“; 5 221,29 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančio santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų didesnę dalį; 3707,34 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą - 2013 m. sausio 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 500,61 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą - 2014 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 517,88 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą - 2015 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės priteisė 8425,08 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą turtą ar jo sumažinimą, kurią sudaro: 8425,08 Eur kompensaciją už jai atitenkančias santuokoje įgyto turto - lizingo įmokų dydį pagal 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisė 555,54 Eur kompensaciją už nuo šalių gyvenimo skyrium 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 25 d. (imtinai) įvykdytą solidarų kreditorinį įsipareigojimą pagal 2018 m. liepos 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisė 28 082 Eur kompensaciją už investicijas į atsakovo butą ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 896,45 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovės atsakovui 107,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo motyvai:
8. Dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad ieškovės teigimu santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tai yra neištikimybės, o atsakovo teigimu, dėl abipusės sutuoktinių kaltės, kadangi tarp šalių nebuvo įprastų sutuoktiniams santykių, meilės, pagarbos. Teismas ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, susirašinėjimo medžiagą nustatė, kad atsakovas santuokos metu nebuvo lojalus ir ištikimas, atsakovas pats pripažino, kad lankėsi pas kitas moteris. Pažymėjo, kad neištikimybė, tai ne tik lytiniai santykiai, tačiau ir lojalumo pažeidimas kito sutuoktinio atžvilgiu, o šiuo atveju teismui pateikta susirašinėjimo medžiaga įrodo, kad atsakovas turėjo nevienkartinį bendravimą su kita moterimi, lankėsi jos namuose, tai slėpė nuo ieškovės, dėl ko pirmosios instancijos konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės 2023 m. balandžio 21 d. ieškovei pakeitus gyvenamąją vietą.
9. Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti jai 3000 Eur neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, teigia, kad pas psichologą ieškovė lankėsi dėl nelaimės, tai yra žuvus sūnui. Teismas įvertinęs tai, kad pati ieškovė sužinojo, jog atsakovas bendrauja su kita moterimi, tai, kad ieškovei teko patirti atsakovo žiaurumą, slepiant santykius su meiluže, tai, kad ieškovė neabejotinai dėl to patyrė sukrėtimą, nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti ieškovei 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl patirtų išgyvenimų, atsakovo neištikimybės, santuokos nutrūkimo. Teismas taip pat nusprendė palikti sutuoktiniams santuokos metu įgytas pavardes, kadangi ginčo dėl to, neiškilo, pažymėjo, jog ieškovė yra darbinga, o santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, dėl ko nėra pagrindo priteisti vienam sutuoktiniui iš kito išlaikymą.
10. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios teismas nurodė, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina - ieškove. Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių nėra, teismas nusprendė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje ir nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, ieškovės pateiktą bendravimo tvarkos projektą. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl 350 Eur išlaikymo sumos vaikui priteisimo, sumažindamas šią sumą iki 310 Eur sumos. Pažymėjo, jog šalių turtinė padėtis šiuo metu iš esmės yra panaši, ieškovė gauna didesnes pajamas, tačiau atsakovas turi nekilnojamojo turto.
11. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nurodė, kad šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau šalys įgijo kitą registruotiną dalintiną turtą tai yra: automobilį „K. S.“ (vertė 16 850,15 Eur), motociklą „T. T.‘ (vertė 2 686 Eur), taip pat santuokoje buvo įgyti kilnojamieji daiktai. Viso turto vertė 35 368,13 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų apie daiktų vertes, tačiau nesutiko ir su ieškovės nurodytomis vertėmis, sutiko moterišką dviratį, skalbimo mašiną atiduoti ieškovei, paaiškino, kad riedis nebuvo perkamas, jį neveikiantį atidavė draugas, tačiau tai pagrindžiančių duomenų teismui nepateikė. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš jam jo motinos dovanotų pinigų pirko ginklus, kompiuterį, sodo traktorių, baldus ir kitus daiktus, nurodė, kad mama jam pervedė 8 870 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog minėtą turtą jis pirko iš dovanotų pinigų, dalindamas kilnojamuosius daiktus teismas pažymėjo, kad visa buitinė įranga, baldai, technika buvo perkami ir pritaikomi atsakovo būste, dėl ko sprendė, kad nėra tikslinga daiktus priteisti ieškovei. Atsakovas sutiko, kad automobilis būtų priteistas ieškovei (su pareiga jai mokėti kreditą), o jam motociklas. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nesutiko su daiktų vertėmis, į tai, kad jie natūraliai nusidėvėjo, nusprendė sumažinti ieškovės reikalaujamos kompensacijos dydį kilnojamųjų daiktų vertes 30 procentų, priteisiant jai 5 221,29 Eur kompensacija.
12. Dėl kompensacijos už įvykdytą kreditorinį įsipareigojimą nurodė, kad ieškovė prašo priteisti jai 555,54 Eur kompensaciją už nuo šalių gyvenimo skyrium 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 25 d. (imtinai) įvykdytą solidarų kreditorinį įsipareigojimą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis mokėjo nurodytu laikotarpiu kreditą ir neginčijo aplinkybių. Pažymėjo, jog vartojimo kredito sutarties pagrindu lėšos buvo suteiktos atsakovo būstui remontuoti. Atsakovas šios aplinkybės neneigia, kadangi ieškovė atsakovo būste negyvena, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas turi kompensuoti ieškovei dalį ieškovės sumokėtos paskolos, tai yra 555,54 Eur.
13. Dėl kompensaciją už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti jai 6 068,83 Eur kompensaciją, kurią sudaro: 1 343 Eur už įsigytą motociklą „T. T.“, 3 707,34 Eur už turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą pagal 2013 m. sausio 25 d., kredito sutartį; 500,61 Eur už turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį; 517,88 Eur už turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. kredito sutartį. Ieškovė taip pat prašo iš jos atsakovo naudai priteisti 8 425,08 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkantį santuokoje įgyto turto – lizingo įmokų dydį pagal 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi tarp šalių ginčo dėl to, kad ieškovei lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atiteks teisė įsigyti automobilį, nekyla, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas taip pat sutinka, kad jam būtų priteista 8 425,08 Eur kompensacija, į tai, kad atsakovė įrodė, jog motociklas buvo įsigytas atsakovo interesams patenkinti, o kreditoriniai įsipareigojimai, kurie buvo įgyti atsakovo dar iki santuokos sudarymo buvo dengiami iš bendro sutuoktinių biudžeto, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 6 068,83 Eur kompensaciją bei iš ieškovės atsakovui priteisti 8 425,08 Eur kompensaciją yra pagrįstas ir tenkinamas.
14. Dėl kompensacijos už investicijas į atsakovo nekilnojamąjį turtą teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ir tai, kad šalys dar iki santuokos sudarymo tame bute gyveno ir jį remontavo. Ieškovė prašo iš atsakovo jos naudai priteisti 28 082 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto pagerinimą. Atsakovas nesutinka su kompensacijos dydžiu. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovė sistemingai atsakovui pervesdavo pinigines lėšas, be to, įvertinus ieškovės pateiktų darbų detalizaciją nustatė, kad bute buvo atliekami ne estetiniai, o iš esmės turtą pagerinantys darbai (apšildymas, elektros instaliacijos keitimas ir pan.). Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą detalizaciją, banko sąskaitų išrašus nustatė, kad ieškovė išleido 28 082 Eur pirkdama įvairius daiktus statyboms, technikai, dirvos atnaujinimui. Pažymi, kad nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė tokias asmenines lėšas turėjo. Teismas įvertinęs faktines bylos aplinkybes konstatavo, jog ieškovė investavo asmenines 28 082 Eur lėšas į atsakovo turtą
15. Dėl prievolių kreditoriams teismas nurodė, kad šalys 2019 m. sausio 8 d. sudarė lizingo sutartį su kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „Swedbank lizingas“ automobilio „K. S.‘ įsigijimui, likusi neįvykdyta kredito dalis – 12 576,70 Eur, 2018 m. liepos 26 d. sudarė kredito sutartį 15 000 Eur sumai su akcine bendrove „Swedbank“ nekilnojamojo turto remontui. Teismas atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nekyla ginčo dėl kreditorinių įsipareigojimų, atsižvelgęs ir į kreditorių pateiktus atsiliepimus, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus patenkino, tai yra nustatė, kad ieškovė ir atsakovas prieš kreditorius uždarąją akcine bendrove „Swedbank lizingas“, lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ir akcinės bendrovės „Swedbank“, vartojimo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu lieka solidariai atsakingi, bet ieškovė vykdo lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)įsipareigojimus, tokiu būdų įgyjant teisę įvykdžius lizingo sutartį įgyti automobilį „K. S.“ nuosavybės teise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje pakeisti ir ieškinį tenkinti iš dalies, tai yra santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2023 m. balandžio 21 d, po santuokos nutraukimo atsakovui palikti prigimtinę jo pavardę „M.“, o ieškovei santuokos metu įgytą pavardę „M.“, po santuokos nutraukimo vaiko M. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. M., mokamą periodinėmis išmokomis po 310 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2023 m. birželio 8 d. tai yra nuo ieškinio teisme priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vaiko M. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę, nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. M. tvarką: 1. Iki vaikui sueis septyneri, tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį su viena nakvyne nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.; 2. Kai vaikui sueis septyneri, tėvas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį su dviem nakvynėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val.; 3. Nuo 2027 metų sausio 1 d. tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų vaiko vasaros atostogų metu: nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. Tėvas informuoja motiną apie planuojamą atostogų laiką iki einamųjų metų kovo 1 dienos; 4. Nuo 2027 metų sausio 1 d. motina bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų vaiko vasaros atostogų metu: nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. Motina informuoja Tėvą apie planuojamą atostogų laiką iki einamųjų metų kovo 1 dienos; 5. Sutapus šalių kasmetinių atostogų laikui, teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku nurodytu laiku įgauna tas iš tėvų, kuris pirmas informavo kitą apie savo kasmetinių atostogų laiką; 6. Poriniais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaiku nuo Šv. Kūčių dienos 10 val. iki pirmos Šv. Kalėdų dienos 18 val.; 7. Neporiniais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaiku Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10 val. iki 18 val.; 8. Poriniais metais tėvas bendrauja su vaiku Šv. Velykų pirmą dieną nuo 10 val. iki 18 val.; 9. Neporiniais metais tėvas bendrauja su vaiku Šv. Velykų antrą dieną nuo 10 val. iki 18 val.; 10. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienais metais Tėvo dieną nuo 10 val. iki 18 val.; 11. Nepilnametis vaikas pasiimamas iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinamas po bendravimo į nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą, nebent šalys raštu susitartų dėl kitos paėmimo ir grąžinimo vietos; 12. Dėl svarbių priežasčių (vaiko ar tėvo ligos) nesant galimybės šioje sutartyje numatytu laiku tėvui susitikti ir bendrauti su vaiku, susitikimo laikas tomis pačiomis sąlygomis perkeliamas į sekantį savaitgalį; 13. Šalys įsipareigoja elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų apie nepilnamečio vaiko išvežimą atostogoms iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti kito iš tėvų galimybes susisiekti su nepilnamečiu vaiku; 14. Šalys įsipareigoja ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo ankstesniame punkte numatyto pranešimo gavimo parengti visus turimus nepilnamečiui reikalingus dokumentus (pasą, notariškai patvirtintą sutikimą ir kt.) ir perduoti kitai Sutarties šaliai; 15. Vienas iš tėvų, bendraujantis su vaiku jokiu būdu negali riboti kito tėvo galimybių pasveikinti vaiką jo gimimo dienos progą, su juo pabendrauti, perduoti dovanas; 16. Atsakovas turi teisę neribotai su vaiku bendrauti visomis ryšio priemonėmis (telefonu, socialiniuose tinkluose ir pan.), atsižvelgiant į vaiko poilsio laiką bei nevaržomai vaiką lankyti ugdymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti pastabas dėl vaiko auklėjimo ir ugdymo. Atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti visas turtines ir neturtines teisės pagal 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtų 16 850,15 Eur įmokų dalyje, o iš ieškovės atsakovui priteisti 8 425,08 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančias santuokoje įgyto turto – lizingo įmokų dydį pagal vartojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą: visas turtines ir neturtines teises pagal 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėtų 16 850,15 Eur įmokų dalyje; kilnojamuosius daiktus: elektrinį moterišką dviratį „Bosh“, po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą: Motociklas „T. T. 1050“; Kilnojamuosius daiktus: 1) Skalbimo - džiovinimo mašina „AEG L9WBa61“; 2) Televizorius „Samsung‘ 152 cm įstrižainė; 3) Nešiojamas kompiuteris „Asus Zen book‘; 4) Sekcija, TV spintelė ir staliukas; 5) Lauko baldai (esantys virtuvėje); 6) Lova ‚Intermeda‘; 7) Čiužinys; 8) „Helium‘ maineris; 9) Siurblys robotas „Xiaomi“; 10) Oro valytuvas ‚Xiaomi“; 11) Drėgmės surinkėjas; 12) „Playstation PS4“; 13) kardio treniruoklis/ bėgimo takelis; 14) Elektrinis vyriškas dviratis „Giant“; 15) Riedis; 16) Stiga vejos tvarkymo traktorius; 17) įrenginys pramoniniu būdu naikinti vabzdžius; 18) Kepsninė „K. B.“; 19) Dronas „DJI Mavic 2 ZOOM‘ (pagal 2019 m. birželio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E906185021); 20) Seifas; 21) Seifas mažiukas; 21) Pistoletą „Canik TP9 DA“; 22) Graižtvinį šautuvą „UTAS Defense UT512“ (daiktų vertė 5230,38 Eur), pripažinti ieškovę ir atsakovą solidariai atsakingais už kreditorinius įsipareigojimus pagal 2019 m. sausio 8 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „Swedbank lizingas“, įpareigoti visus kreditorinius reikalavimus pagal šią sutartį vykdyti ieškovę, mainais įgyjant teisę įvykdžius lizingo sutartį įgyti „K. S.“, nuosavybę (likusi neįvykdyta lizingo sutarties dalis 12576,70 Eur), pripažinti ieškovę ir atsakovą solidariai atsakingais už kreditorinius įsipareigojimus pagal 2018 m. liepos 26 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su kreditoriumi akcine bendrove „Swedbank“, ieškovei iš atsakovo priteisti kompensaciją už santuokos sudarymo laikotarpiu įgytą turtą ar jo sumažinimą, kurią sudaro: 1 343 Eur kompensaciją už motociklą „T. T.“, 2615,19 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančio santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų didesnę dalį; 3707,34 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį S. M. kreditorinį įsipareigojimą- 2013 m. sausio 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 500,61 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą – 2014 m. rugsėjo 25 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 517,88 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą vykdant asmeninį atsakovo kreditorinį įsipareigojimą- 2015 m. rugsėjo 17 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės iš priteisti 8425,08 Eur kompensaciją už santuokoje įgytą turtą ar jo sumažinimą, kurią sudaro: 8425,08 Eur kompensaciją už jai atitenkančias santuokoje įgyto turto - lizingo įmokų dydį pagal 2019 m. sausio 8 d. vartojimo kredito (lizingo) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisti 555,54 Eur kompensaciją už nuo šalių gyvenimo skyrium 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 25 d. (imtinai) įvykdytą solidarų kreditorinį įsipareigojimą pagal 2018 m. liepos 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei iš atsakovo priteisti 8889,35 Eur kompensaciją už investicijas į atsakovo butą ir sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės nurodo, kad atsakovas visą bylos nagrinėjimo metu laikotarpį nurodė, jo nuomonę, reikšmingą aplinkybę, jog nuo pat sūnaus gimimo ((duomenys neskelbtini)) jis nepalaikė su ieškove artimų (intymių) santykių, nes ji to nenorėjo, dėl ko santuokinis gyvenimas buvo nevisavertis. Po sūnaus žūties ieškovė buvo sutrikusi, ieškovė neginčija, kad iki atsakovo „neištikimybės“ nebuvo intymių santykių, todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė savo sutuoktinio pareigas. Pažymi, jog nenorėjo santuokos nutraukimo, nes šeimoje auga mažametis vaikas, tačiau visiškas intymių santykių nebuvimas trijų metų laikotarpyje patvirtina, kad ieškovė nesiekė normalių santykių. Mano, kad atsakovas neturėjo moralinės pareigos būti ištikimas moteriai, kuri tik kartu gyvena ir augina bendrą vaiką. Mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei, atmetant ir ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos jai priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Dėl turto padalijimo, turto verčių, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nurodė prieštaringus sprendimo motyvus. Mano, kad kompensacijos dydis už santuokos metu įgyto turto sumažėjimą turėtų būti mažintina. Pažymi, kad ieškovė nurodė kilnojamųjų bei kitų dalintinų daiktų kainas, nepateikdama jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teigia, kad dauguma daiktų buvo pirkta ieškovės iniciatyva ir visi įgijimo dokumentai buvo pas ją, dėl to atsakovui sudėtinga įrodyti, kiek buvo realiai išleista dalintinų daiktų įgijimui. Mano, kad atsakovei turėtų būti priteista 2 615,19 Eur kompensaciją, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo motina jam dovanojo 7 500 Eur, bei atsižvelgiant į kilnojamojo turto nusidėvėjimą.
16.3. Dėl kompensacijos už investicijas į atsakovo nekilnojamąjį turtą nurodo, kad teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 28 082 Eur dydžio kompensaciją, vadovaudamasis ieškovės pateikta detalizacija ir banko sąskaitų išrašais. Mano, kad ieškovės skaičiavimai yra abstraktūs, nepagrįsti, teigia, kad šiuo atveju kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą dydis negali viršyti 12 699,04 Eur (9 699,04 Eur negrynųjų pinigų ir 3 000 Eur grynųjų pinigų pagal kvitą) ir ši suma mažintina 30 procentų dėl nusidėvėjimo, o ir be to, remontu naudojosi ne vien atsakovas, bet ir ieškovė. Taigi, kompensacijos dydis už ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą negali viršyti 8 889,35 Eur. Pažymi, kad dalis išlaidų ieškovės detalizacijoje yra pasikartojančios, mano, kad šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į http://www.butuapdaila.lt/ pateiktą remonto apskaičiavimo sąmatą. Pažymi, kad pats atsakovas atliko daug darbų, tačiau to negali įrodyti. Mano, kad daugelis detalizacijoje atliktų darbų kainos yra padidintos arba tam tikrų darbų nereikėjo atlikti.
Atsiliepimas
17. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas (3000 Eur už advokato paslaugas). Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
17.1. Dėl kompensacijos dydžio nustatymo nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus ir motyvus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, neteikė argumentų ir įrodymų, jog turto vertė būtų vertinama skaičiuoklėmis. Pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus apie investicijų laiką, datas, proporcijas (kiek investuota atsakovo lėšų), neteikė nei nuotraukų, nei kvitų, nei savo skaičiavimų kokios investicijos į nekilnojamąjį iš viso buvo darytos, nekvietė liudytojų, kurie galėtų patvirtinti jo teiginius. Mano, kad nėra pagrindo vadovautis wwww.butuapdaila.lt metodika, ko nenagrinėjo ir pirmosios instancijos teismas, kadangi ji nėra oficialus ar individualizuotas specialisto parašu patvirtintas dokumentas. Nurodo, kad ieškovė įrodinėdama išlaidas teikė detalizaciją, susirašinėjimą su meistrais, statybų nuotraukas. Mano, kad atsakovo skelbimų ištraukos iš internetinių portalų ne tik nedetalizuoja šalių įgyto turto kainos, bet ir negarantuoja informacijos teisingumo.
17.2. Dėl santuokos nutraukimo nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde tyčia nurodo klaidingą įvykių seką ir priežastinius ryšius. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių elgesį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė tinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, siekė išsaugoti šeimą po atsakovo neištikimybės, dėl ko nėra pagrindo išvadai, jog yra ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo. Teigia, kad atsakovo neištikimybės faktą patvirtinta susirašinėjimo medžiaga, to neginčija ir pats atsakovas, be to, pats atsakovas nesiėmė veiksmų išsaugoti santuoką, elgėsi nepagarbiai. Mano, kad atsakovas negali būti laikomas sąžiningu, jis slėpė nesantuokinius ryšius ir tikėjosi juos tęsti ieškovei to nežinant. Pažymi, kad atsakovės sūnus žuvo 2016 metais, todėl nėra priežastinio ryšio tarp minėto fakto ir ieškovės išgyvenimų esant atsakovo neištikimybei. Mano, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, teigia, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė išgyvenimus, dėl ko teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo
17.3. Dėl kompensacijos už santuokoje įgyto turto sumažinimą nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis nesutinka su ieškovei priteista kompensacija už santuokoje įgyto turto sumažinimą (ieškovės pastaba – mokėtus asmeninius iki santuokos priimtus kreditus). Vis tik be šio nurodymo skunde nėra nurodyta jokių priežasčių kodėl jis laiko šią sprendimo dalį nepagrįsta. Dėl kompensacijos už kilnojamąjį turtą sumažinimo nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentu, jog dovanotų lėšų suma turėtų būti atitinkamai mažintinas kompensacijos dydis. Pažymi, kad pinigų dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta, apeliantas taip pat neteikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog iš gautų lėšų faktiškai buvo perkami dalintini daiktai. Teigia, kad apeliantas neteikė nei rašytinių įrodymų, nei kvietė liudytojus, įrodyti šią faktinę aplinkybę.
17.4. Dėl kilnojamųjų daiktų verčių nurodo, kad tarp šalių nebuvo ginčo, kad kilnojamųjų daiktų sąraše išvardyti daiktai buvo įgyti santuokos laikotarpiu pirkti. Nurodo, kad ieškovė įrodinėdama daiktų vertes teikė kai kurių daiktų įsigijimo dokumentus, prašė išduoti teismo liudijimą gauti duomenis apie atsakovo vardu įsigytus ginklus, tačiau atsakovas jokių įrodymų neteikė. Pažymi, kad objektyviai negali pateikti kiekvieno daikto įsigijimo čekio, nes nekaupia prekių įsigijimo kvitų ir jų neapskaito. Ieškovės nuomone, įvertinus abiejų šalių duomenis pirmosios instancijos teismas pritaikė visus įmanomus objektyvius standartus kilnojamojo turto vertinimui. Visiems daiktams buvo taikytas bendrasis arba masinis 30 procentų nusidėvėjimas, ir tai buvo pakankamas įvertinimas sąžiningam ir nešališkam šio klausimo išsprendimui.
17.5. Dėl kompensacijos už investicijas į nekilnojamąjį turtą mažinimo nurodo, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo nė vieno ieškovės susirašinėjimo su meistrais, neprašė jų apklausti, siekdamas įrodyti savo pozicijos teisingumą (kad darbai nedaryti ar buvo nereikalingi, ar kad bute buvo visos medžiagos). Pažymi, jog atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės atlikto skaičiavimo nekritikavo, o tik deklaratyviai nurodė neva darbai tiek neverti ir buto vertės tokiu dydžiu nepadidino. Jis nesutiko ieškovei mokėti jokios kompensacijos remdamasis tik šiais teiginiais. Nurodo, jog statybų darbai buvo atliekami ne vienoje patalpoje, todėl logiška, kad kai kurie darbai gali kartotis. Mano, kad šioje byloje nėra pagrindo vadovautis atsakovo teikiamomis internetinėmis skaičiuoklėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinio kaltei ir neturtinės žalos priteisimo.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės ir mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad nuo sūnaus gimimo ((duomenys neskelbtini)) jis nepalaikė su ieškove artimų (intymių) santykių, nes ji to nenorėjo, dėl ko santuokinis gyvenimas buvo nevisavertis. Nurodo, kad atsakovas nenorėjo santuokos nutraukimo, tačiau būtent ieškovė netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas, o visiškas intymių santykių nebuvimas įrodo, kad ieškovė nesiekė normalių santykių. Mano, kad atsakovas neturėjo moralinės pareigos būti ištikimas moteriai, kuri tik kartu gyvena ir augina bendrą vaiką.
21. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
23. Nagrinėjamoje byloje pateikta susirašinėjimo medžiaga, kompiuterio ekrano foto nuotraukos (su ieškiniu) patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, jog santuokos laikotarpiu atsakovas, ne kartą bendravo su kita moterimi, susirašinėjime buvo aptariami ir jų lytinio gyvenimo aspektai, be to, ieškovas stengėsi nuslėpti nuo sutuoktinės ir tai, kad jis vykdė internetinę rezervacija viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), dviem asmenims, kur ir buvo išvykęs. Minėtame susirašinėjime taip pat fiksuotos ieškovės ir atsakovo žinutės, kuriuose atsakovas atsisako ieškovei nurodyti, kur jis išvyksta, nurodo, neprivalantis jai „atsiskaitinėti“. Pažymėtina, jog šiuo atveju iš esmės nėra ginčijama ta aplinkybė, jog atsakovas bendravo su kitomis moterimis, tačiau atsakovo teigimu tokia situacija susiklostė ne dėl jo, o dėl ieškovės kaltės, tai yra, kad gimus sūnui tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo intymių santykių, teigia, kad šiuo atveju būtent ieškovė tokių santykių nenorėjo, todėl mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su šiais argumentais negalima sutikti.
24. Pirmiausia, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neištikimybės samprata ir jos konstatavimas nėra vien tik lytinių santykių tarp vyro ir moters (ne) buvimo konstatavimas. Neištikimybės samprata apima ir lojalumo sutuoktinio atžvilgiu nebuvimą, bendravimą su kitu asmeniu ir tų santykių pavertimą tokiais, kad jie yra svarbesni nei santykiai su sutuoktiniu, šių santykių slėpimą vienas nuo kito. Nors atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojamas būtent pats lytinių santykių nebuvimas, kaip priežastis atsakovo vertinimu, nustatyti abiejų sutuoktinių kaltę, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu svarbu pažymėti tai, kad apeliantas visiškai nenurodo, o ir iš esmės neįrodinėja, kokių veiksmų, kaip sutuoktinis, vykdydamas sutuoktinio pareigas, būdamas lojalus šeimai (CK 3.26 - 3.27 straipsniai), ėmėsi, tam, kad išspręsti šeimoje esančius nesutarimus, apeliaciniame skunde nurodomas problemas ir išsaugoti santuoką. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovas siekė dėl jį galimai netenkinančių šeimyninio gyvenimo aspektų kreiptis pas šeimos (porų) psichologus, seksopatologus ar kitus šios srities specialistus, tam, kad išspręsti šeimoje atsakovo nurodomas problemas, kaip ir neteikė įrodymų, kad ieškovė tokios pagalbos atsisakė. Priešingai, šiuo atveju atsakovas pats pasirinko tokį elgesio modelį, bendravo su kitomis moterimis, o ir be kita ko, šį faktą siekė nuslėpti nuo sutuoktinės, taigi be kita ko ir pats suprasdamas, kad tokie jo, kaip sutuoktinio veiksmai yra prieštaraujantys geros moralės principams, tarpusavio sutuoktinių lojalumui ir ištikimybei.
25. Antra, šiuo atveju negali būti ignoruojama ir ta aplinkybė, jog ieškovė siekė išsaugoti santuoką, tai yra atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog ieškovė ne kartą siekė atkurti šalių santykius, pamačiusi kitos moters žinutes atsakovui, neskubėjo inicijuoti skyrybų proceso, buvo atleidusi atsakovui, o tai įrodo, kad priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, ieškovė stengėsi dėl šeimos santykių išsaugojimo ir šiuo atveju būtent atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo lojalus ieškovei, supriešino savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, nebuvo atviras su ieškove. Kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad atsakovas ir neįrodinėja, jog egzistuoja bet kokios kitos priežastys, nei lytinių santykių nebuvimas, konstatuoti, jog ieškovė yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Kaip minėta nutarties 24 punkte, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju atsakovas būdamas santuokoje, kurio jį visapusiškai netenkino, pats pasirinko tokį elgesio modelį, kuriuo paneigė savo lojalumą sutuoktinei, ištikimybę, nesiekė kitais būdais, išspręsti jo manymu esančias problemas šeimoje, dėl ko teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog būtent atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo – atsakovo neištikimybės.
26. Trečia, CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas apeliaciniame skunde be kita ko nesutinka ir su neturtinės žalos priteisimu ieškovei. Atsakovui nepaneigus prezumpcijos, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, tai yra esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei, bendravo su kitomis moterimis, buvo nelojalus, neteikė ieškovei ir šeimai savitarpio pagalbos (nutarties 23-25 punktai), akivaizdu, jog pačiai ieškovei sužinojus nuo jos slepiamas aplinkybes – neištikimybės faktą, ieškovė, kaip sutuoktinė, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nuoskaudas dėl pasikartojančių sutuoktinio veiksmų, dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatas ir priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.
27. Pasisakant dėl neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl tokios žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje, taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų nustatyti pasisakė išsamiai, įvertino, kad atsakovas nuslėpė nuo ieškovės santykius su kita moterimi ir net ieškovei žinant, tokį bendravimą toliau tęsė, įvertino, kad ieškovė sužinojusi apie atsakovo bendravimą su kita moterimi, bandė išsaugoti santuoką, atleido atsakovui, kas įrodo, jog ji norėjo ir siekė išsaugoti santuoką, tuo tarpu atsakovas ir toliau buvo neištikimas ieškovei, dėl ko neabejotina, kad ieškovė, kaip sutuoktinė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusia dvasiniais, emociniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu ir šią žalą, kaip kaltas dėl santuokos iširimo, privalo atlyginti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkindamas iš dalies, tai yra priteisdamas 1 500 Eur neturtinę žalą materialinės teisės normas taikė tinkamai, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka praktiką panašaus pobūdžio bylose. Šioje dalyje, atsakovo apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti, nesudarantys pagrindo pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl turto vertės ir padalijimo.
29. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dalindamas šalių turtą netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, atsakovo paaiškinimus, tai yra jog jis buvo iš manos gavęs jam dovanotus 8 870 Eur panaudojo asmeninių daiktų (ginklų, kompiuterio ir kitų daiktų įsigijimui). Mano, kad pirmosios teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė, kam buvo išleisti dovanoti pinigai, o iš esmės tikėjo ieškovės paaiškinimais, jog visi daiktai įgyti už bendras lėšas. Mano, kad kompensacija turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas gavo 8 870 Eur iš savo motinos ir atsakovas vėliau jai pervedė 1 376 Eur, tai yra prašo kompensacijos dydį mažinti šiuo skirtumu. Be to, teigia, kad ieškovė neįrodė kilnojamųjų ir kitų dalintinų daiktų vertės, mano, kad jų kaina yra padidinta. Teigia, kad į dalintino turto balansą turėjo būti įskaičiuotos ir atsakovo mamos dovanotos lėšos, kurios buvo panaudotos daiktų įsigijimui ir priteisiant ieškovei 2615,19 Eur kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kilnojamųjų (buitinių) daiktų padalijimo, nustatydamas dalintino turto balansą nustatė, kad atsakovas pateikdamas rašytinius įrodymus pagrindė, jog jam jo motina per visą laikotarpį buvo atlikusi 8 870 Eur pervedimus, kurie atsakovo teigimu buvo skirti asmenių daiktų įsigijimui, kurie yra įtraukti į dalintinų daiktų sąrašą. Pažymėtina, kad ieškovė fakto, jog atsakovas iš savo motinos buvo gavęs 8 870 Eur neginčija, tačiau teigia, kad apie tokių lėšų dovanojimą ieškovei nebuvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pirmiausia nesutinka su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas klausimą ar atsakovas gavęs 8 870 Eur sumą iš savo motinos juos tikslingai panaudojo dalintinų daiktų įsigijimui.
31. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas suteikia teisę (kartu –pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
32. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
33. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).
34. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Turto vertė nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., norėdamas teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
35. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmiausia, nenustatyta, jog atsakovas iš motinos gautas lėšas 8 870 Eur sumai tikslingai panaudojo daiktų įsigijimui, kurie yra nurodyti dalintino turto sąraše ir juos jis įgijo asmeninės nuosavybės teise, tokių rašytinių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Antra, negalima neatkreipti dėmesio į tokias aplinkybes, jog dalis kilnojamųjų daiktų įgyta išsimokėtinai, be to, atsakovas, kaip nurodyta nutarties 23 punkte, taip pat užsakinėjo viešbutį (duomenys neskelbtini), lėšomis disponavo savo nuožiūra ir savo poreikiams, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad gautas lėšas tikslingai panaudojo dalintiniems daiktams įsigyti. Pažymėtina, jog pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad dauguma daiktų taip pat buvo pirkta ieškovės iniciatyva, visi įgijimo dokumentai yra pas ieškovę, kas taip pat leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atsakovas neįrodė, jog gautos lėšos iš jo motinos 8 870 Eur sumai buvo panaudotos tikslingai dalintiniems daiktams įsigyti.
36. Šiuo aspektu nesutiktina ir su apelianto argumentais, jog dalintinų daiktų vertė buvo nustatyta netinkamai. Pirmiausia, kaip minėta nutarties 31-34 punktuose, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Bylose dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai ir turi pateikti informaciją apie dalintino turto vertę. Nors atsakovas apeliaciniu skundu kelia abejones dėl turto verčių realumo, pateikia internetinių skelbimų (naujų ir naudotų daiktų kainų) ištraukas, tačiau teismo vertinimu šiuo atveju atsakovas abejones grindžia vien subjektyviais ir teoriniais pasvarstymais, teikia duomenis, kurie neįrodo realiosios turto vertės. Kaip matyti su apeliaciniu skundu pateiktuose skelbimuose yra nurodyti daiktai, kurių vertės yra skirtingos, teikiamos ir naudotų daiktų skelbimų ištraukos, kurių reali būklė, stovis, nusidėvėjimas nėra žinomi. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė nepateikė dalies daiktų įsigijimo kvitų, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, savaime nereiškia, jog to daikto vertė yra neteisinga. Priešingai, šiuo atveju atsakovas nesutikdamas su daiktų vertėmis, įrodinėdamas, kad ieškovės nurodoma daiktų kaina yra neteisinga, laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, galėjo teikti daiktų įsigijimo kvitus, banko sąskaitų išrašus už atsiskaitytus daiktus jų įsigijimo laikotarpiu ar prašyti skirti ekspertizę daiktų vertėms nustatyti, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti, nors byla nagrinėjama pakankamai ilgą laiko tarpą, tai yra nuo 2023 m. birželio 6 d..
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 29-36 punktuose, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino šalių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius šalių dalytino turto vertę, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl nutariama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kompensacijos už investicijas į atsakovo nekilnojamąjį turtą.
38. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 28 082 Eur kompensaciją už turto pagerinimą ir šią sumą priteisė remdamasis ieškovės pateikta detalizacija. Nurodo, kad realias ieškovės investicijas patvirtina tik banko išrašai 9 699,04 Eur sumai ir 3 000 Eur kvitas, apmokėtas grynaisiais pinigais. Mano, kad visos kitos išlaidos yra abstrakčios, neįrodytos, ieškovės detalizacija nėra pagrindo vadovautis, nes joje nurodomi pakartotiniai statybų darbai. Pažymi, kad www.butubaldai.lt pateiktoje sąmatoje nurodyta mažesnės darbų kainos nei ieškovės detalizacijoje. Taip pat mano, kad dalis darbų buvo neatlikti, dalis jų nereikalingi, o kai kurių darbų kainos yra stipriai užkeltos ir faktiškai tiek nekainavo.
39. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir tai, kad šalys dar iki santuokos sudarymo šiame bute gyveno ir jį remontavo. Atsakovas neginčija, kad ieškovė atliko atsakovui priklausančio buto pagerinimus, tačiau jo vertinimu ieškovės nurodomos išlaidos nėra pagrįstos visa apimtimi, vertina, kad dalis darbų nebuvo reikalingi, dalies darbų kainos yra padidintos. Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, tai yra atliktų darbų detalizaciją, banko sąskaitų išrašus, jog atliekant remonto darbus ieškovė pirko įvairias statybines medžiagas, užuolaidas, mokėjo už statybos, dirvožemio atnaujinimo paslaugas bendrai 28 082 Eur sumai.
40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu turto pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bylos šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis nustatant įrodinėjamą aplinkybę, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Vienas iš paaiškinimų patikimumo kriterijų yra tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su šalių paaiškinimais. Jų įrodomąją vertę teismas turi nustatyti juos įvertinęs kartu su byloje surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).
42. Ieškovės pateikta detalizacija patvirtina, o ir atsakovas neginčija, jog ieškovės lėšomis buvo atliktas ne estetinis, o kapitalinis atsakovui priklausančio būsto remontas. Minėtoje detalizacijoje nurodoma, jog atliekant statybos darbus ieškovės lėšomis, atsakovui priklausančiame nekilnojamojo turto objekte buvo atliekami elektros instaliacijos darbai, įrengtos gipso kartono lubos, paklotos grindys, glaistytos ir nudažytos sienos, perkamos durys ir pan., kas leidžia daryti išvadą, kad minėti darbai nėra kosmetiniai, o esminiai ir padidinantys atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija konkrečiai detalizacijoje nurodytų atliktų darbų ar pirktų daiktų pozicijų, tačiau teigia, kad dalis darbų nebuvo reikalingi, jie yra pertekliniai, per brangūs ar pasikartojantys. Atsakovas grįsdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus taip pat pateikė remonto darbų apskaičiavimo sąmatą pagal interneto tinklalapio www.butuapdaila.lt metodiką ir statybai reikalingų medžiagų kainų ištraukas iš įvairių interneto svetainių (www.gipsomeistrai.lt; www.senukai.lt; www.kaina24.lt; www.fluger.lt ir pan.).
43. Kaip minėta nutarties 31-34 punktuose, atsakovui, teigiančiam, jog ieškovės pateiktoje detalizacijose nurodytos išlaidos jos lėšomis yra nepagrįstos, tenka procesine pareiga šias aplinkybes ir įrodyti. Ieškovė prašydama kompensacijos priteisimo už atsakovo turto pagerinimą pateikė banko sąskaitų išrašus, atliktų darbų detalizaciją. Pažymėtina, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nebuvo prašoma skirti ekspertizės retrospektyviai nustatyti atliktų darbų vertę, jų įtakos atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei ir (ar) pokyčiui. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktos internetinės skelbimų ištraukos, www.butuapdaila.lt įkainiai (sąmatos), neatskleidžia tikrosios atliktų darbų vertės, kadangi tiek medžiagų, tiek ir paslaugų kainos skirtingais laikotarpiais gali skirtis, minėto internetinio tinklalapio apskaičiavimo metodika neįrodo tikrosios atliktų darbų vertės, be to, teismo vertinimu kritiškai vertintini ir tie atsakovo argumentai, jog tam tikri darbai buvo nereikalingi ir (ar) pertekliniai. Akivaizdu, jog atsakovas neabejotinai žinojo, kokie darbai yra atliekami jam priklausančiame nekilnojamojo turto objekte, jam tokie darbai buvo neabejotinai naudingi, padidinantys jam priklausančio nekilnojamojo turto vertę, dėl ko teismas nepagrįstais laiko atsakovo argumentus, jog detalizacijoje nurodyti dalis darbų buvo jam nereikalingi, pertekliniai, be kita ko pažymint, kad nutraukus santuoką, minėtu turtu naudotis tik pats atsakovas ir jam tenka viso šio turto pagerinimo nauda.
44. Akivaizdu, jog ieškovė atlikusi esminį atsakovo nekilnojamojo turto pagerinimą įgijo teisę į kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė pateikė išsamius įrodymus apie atliktų darbų vertę (detalizaciją, banko sąskaitos išrašus), o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, jog ieškovė iš savo asmeninių lėšų investavo 28 082 Eur į butą esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra atsakovo nuosavybė, minėtos išlaidos buvo skirtos būsto remontui, todėl ieškovė įgijo teisę į kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai išsprendė klausimą dėl kompensacijos priteisimo už sutuoktiniui atliktą turto pagerinimą, todėl nutaria, jog apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje nesudaro pagrindo panaikinti ir ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties.
45. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, tinkamai išsprendė ieškiniu (patikslintu) reikalavimų pagrįstumą, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįsta teismo sprendimą, kurio panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
48. Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 3000 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (2024 m. birželio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2004-06-05, akcinės bendrovės „Swedbank“ 2024 m. birželio 5 d. ir 2024 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymai). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. sutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatytus dydžius.
49. Remiantis Rekomendacijoje nustatytomis apskaičiavimo taisyklėmis, už 2024 m. birželio 5 d. suteiktas teisines paslaugas, tai yra už apeliacinio skundo parengimą yra 2743, 39 Eur (2110,30 Eur x 1.3). Pažymėtina, kad kitokio pobūdžio paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).
50. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
51. Ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas, kad būtų viršytas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytas maksimalus dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023). Atsakovės pateiktoje 2024 m. birželio 5 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 2004-06-05 nurodytas tik teisinių paslaugų teikimo valandų skaičius „20 val.“ ir nurodyta kaina „150 Eur/val.“. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos sudėtingumą, tai yra, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nustatymo, turto padalijimo ir jo vertės nustatymo klausimai, sprendžia, kad šiuo atveju byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, o ir be to, byloje sprendžiami klausimai iš esmės nebuvo nauji, dėl to teisėjų kolegija nutaria iš ieškovo atsakovei priteistinų, apeliacinės instancijos teisme patirtų, bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki maksimalaus rekomenduojamo dydžio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 2743, 39 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti ieškovei G. M. iš atsakovo S. M. 2743,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.