Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai D. A. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 22 d., bausmės pabaiga – 2029 m. gegužės 24 d., 2024 m. rugpjūčio 24 d. faktiškai atliko pusę paskirtos bausmės.

Nutarimu nuteistajai taikytas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji išlieka įsitraukusi į resocializacijos procesą, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo ir intervencinėse priemonėse, imasi veiksmų keisti gyvenimo būdą (yra užsitikrinusi galimybę gyventi ir gydytis priklausomybių reabilitacijos bendruomenėje), nustatyta vidutinė pakartotinio nusikaltimo rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką, šiuo metu deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, tikslus bei orientuojasi į teigiamų integracijos proceso prielaidų kūrimą ir kitos reikšmingos aplinkybės (savanoriškai atlieka visuomenei naudingus darbus tvarkant miesto teritoriją bei savanoriauja Panevėžio „Maisto bankas“ padalinyje), sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nutarimas netvirtintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, tie, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas formalias sąlygas, tai yra atlikusi 1/2 teismo paskirtos bausmės, ir tai yra formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Materialus pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo klausimą yra tas, kad nuteistajai, taikant OASys metodiką, 2024 m. lapkričio 4 d. nustatyta vidutinė rizika ir daroma akivaizdi pažanga, mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Tačiau, net ir esant šiems pagrindams, teismas gali, tačiau neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jam taikant lygtinio paleidimo institutą. Būtina įvertinti, ar, asmenį paleidus lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tai nustatoma, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, psichologinės tarnybos išvadą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji 2024 m. lapkričio 14 d. faktiškai atliko 4 m. 11 mėn. 21 d. bausmės dalį, bausmės pabaiga 2029 m. gegužės 24 d. Taigi, likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė. Remiantis OASys metodika, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pirminio vertinimo metu buvo nustatyta didelė rizika. 2024 m. lapkričio 6 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinamuoju laikotarpiu nustatyti išliekantys teigiami pokyčiai ir pastangos: nuteistoji įgijo profesinę kvalifikaciją, pagal turimas sveikatos galimybes užsiima darbine veikla, iš darbo užmokesčio dengia turimus įsiskolinimus. Nuteistoji laikosi numatytų režimo reikalavimų, geba išvengti rizikingų situacijų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei savanoriškoje veikloje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skatinta vieną kartą, dalyvauja socialinės reabilitacijos, edukacijos programose. Nuteistosios požiūris į darbą su priklausomybėmis bausmės atlikimo laikotarpiu keitėsi teigiama linkme, reguliariai dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose, dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose, skirtuose priklausomybių prevencijai, šiuo metu stengiasi orientuotis į socialiai priimtinų prielaidų kūrimą, kelia prosocialius tikslus, supranta visuotinai priimtinų vertybių laikymosi svarbą, yra motyvuota keisti savo gyvenimo būdą, vyktų gyventi į mažiau destabilizuojančią aplinką – vyks gyventi į priklausomybės ligų bendruomenę.

Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad D. A. praeityje buvo teista aštuonis kartus – pirmą kartą už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo platinti, kitus kartus – už nusikalstamas veikas nuosavybei. Tai rodo, jog nusikalstamos veikos pasunkėjo, be to, nusikalstamos veikos buvo daromos viena po kitos, praėjus neilgam laiko tarpui po kito apkaltinamojo nuosprendžio jos atžvilgiu priėmimo. Netrukus po to, kai atliko ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, nuteistoji vėl padarė du sunkius nusikaltimus, kurie yra nuteistajai būdingo modelio dalis (narkotinių medžiagų vartojimas ir finansinės naudos siekimas nelegaliais būdais). Iki suėmimo D. A. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, gyveno atsitiktinėse gyvenamosiose vietose – pas pažįstamą asmenį, taip pat tabore pas romus, neturėjo darbo. Nuteistoji turi priklausomybę narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, kaip matyti iš asmens bylos medžiagos, netrukus po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę, paleista iš įkalinimo įstaigos iškart vėl pradėjo vartoti narkotikus, kuriems priklausomybę turi daug metų. Pragyvenimo šaltiniu pasirinko prekybą narkotikais, nusikaltimus darė siekdama finansinės naudos nelegaliais būdais, iš savanaudiškų paskatų, todėl ankstyvas jos paleidimas iš įkalinimo įstaigos, kai nuteistoji vis dar turi nepadengtų skolų, gali reikšti, jog nuteistoji, išėjusi į laisvę ir susidūrusi su finansinėmis problemomis, vėl gali grįžti prie nusikalstamų veikų darymo. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbi ir nuteistosios neatliktos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju nuteistoji atliko vos daugiau kaip pusę jai skirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės pabaiga 2029 m. gegužės 24 d.

2024 m. lapkričio 6 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistosios gyvenamosios neturėjimas tapo viena iš priežasčių, dėl ko nuteistoji pasidavė kriminalinei veiklai, šiuo metu turi susiradusi gyvenamąją vietą reabilitacijos centre ir numačiusi gyvenamąją vietą pabaigus priklausomybių reabilitacijos programą. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistoji turi įsigijusi būstą, kuriame yra deklaravusi gyvenamąją vietą, tačiau jame nėra tinkamos gyvenimo sąlygos. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistoji turi sunkumų, susijusių su lietuvių kalbos skaitymu, teksto suvokimu bei rašymu lietuvių kalba, darbo patirties neturi, nėra fiksuojama oficialios darbinės patirties, darbo nepavykdavo susirasti dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nuteistoji turi skolų, pajamos nepakankamos, nestabili finansinė padėtis, nuteistoji turi neįgalumą, todėl išėjus iš įkalinimo įstaigos, susirasti darbą gali būti sudėtinga. Išvadoje taip pat nurodyta, kad mąstymo ir elgesio ypatumai turėjo įtakos nuteistosios nusikalstamo elgesio raiškai dėl nepakankamo situacijų atpažinimo, būtina toliau stiprinti vidinius resursus, ugdyti gebėjimus formuoti pilnavertiškus santykius su artimaisiais, dėti aktyvias pastangas dirbti su priklausomybe, norint efektyviai valdyti šį kriminogeninį veiksnį ir siekiant pakartotinio nusikaltimo rizikos mažėjimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Nuteistosios elgesyje stebimi šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: ankstesni gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio; priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų; psichologinio atsparumo stoka; ribotas probleminių sričių atpažinimas; silpnoki problemų sprendimo įgūdžiai. Pažymėtina, kad išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali mažėti priklausomai nuo nuteistosios pastangų, taigi ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistosios veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismo vertinimu, vis dar egzistuojantys nuteistosios kriminogeniniai veiksniai privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistosios elgesio dinamika suteiktų pagrindą spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Taigi, kriminogeninių veiksnių visuma ir bausmės atlikimo laikas pataisos namuose sudaro pagrindą manyti esant didelę riziką, jog nuteistoji, paleista lygtinai, grįžusi į tą pačią socialinę aplinką, vėl pradėtų piktnaudžiauti narkotikais, kurių vartojimas daro tiesioginę įtaką D. A. nusikalstamų veikų padarymui. Nuteistosios elgesyje yra teigiamų pokyčių, tačiau akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką dar nepadaryta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad paskirtos neatliktos bausmės dalis dar yra didelė, D. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus D. A., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Šiuo metu teismas neturi pagrindo spręsti, kad nuteistoji gali būti taisoma, neizoliuota nuo visuomenės, o lygtinai ją paleidus, laikytųsi įstatymų ir nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

netvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjimo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai D. A..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.