Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-1120-1184/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-18
Bylos Nr.: e2-1120-1184/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-07967-2025-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Miniotienė
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: M. S.
Advokatai: Agnė Gaurelienė

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2-1120-1184/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07967-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.3.8 (S)

Šiaulių apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 18 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,sekretoriaujant Erikai Andrulienei, Kornelijai Jakubauskienei,dalyvaujant ieškovei A. D., jos atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

nedalyvaujant atsakovui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui M. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė A. D. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo: 1) pakeisti 2012 m. kovo 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-187-79/12, dalyje dėl išlaikymo nepilnametei U. S. priteisimo ir iš atsakovo M. S. nepilnametės dukros U. S. išlaikymui priteisti po 390 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. A. D. paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje (CBP-14303) ieškovė nurodė, kad 2012 m. kovo 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-187-79/12 buvo nutraukta ieškovės bei atsakovo santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 7 dalyje šalys susitarė, jog atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui mokės po 145 Eur (500 Lt) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės – šiai dienai atsakovo teiktinas išlaikymas dukrai su indeksacija sudaro 164 Eur. Akivaizdu, kad toks išlaikymo dydis, kuris buvo priteistas minėtu teismo sprendimu prieš trylika metų, šiuo metu yra nepakankamas nepilnametės dukros poreikių tenkinimui ir visiškai neatitinka jos interesų. Per tokį ilgą laiko tarpą žymiai šoktelėjo maisto produktų, vartojimo prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos. 2012 metais dukra buvo dar visai mažytė, šiuo metu ji jau paauglė, lankanti mokyklą, turinti platų socialinių interesų ratą. Per šį laikotarpį ženkliai pasikeitė dukros poreikiai – atsirado papildomos išlaidos lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms. Vaikams augant, didėja išlaidos maistui, aprangai (ji tampa įvairesnė), taip pat plečiasi socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai, įvairios išvykos, muziejai, atostogos ir pan. Taipogi pasikeitė šalies pragyvenimo lygis, išaugo prekių bei paslaugų kainos, net kelis kartus pakito minimalus darbo užmokestis. Ieškovė nurodė, jog dukros U. S. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudaro 928 Eur. Šia suma tenkinami bendrieji, būtiniausieji jos poreikiai, kurių tenkinimas užtikrina sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, stiprinti bei atstatyti sveikatą. Ieškovės skaičiavimais faktiškai dukros poreikių patenkinimui tenka netgi didesnė suma nei įmanoma apibrėžti tokiu paskaičiavimu. Taip pat pastebėjo, jog šalių dukra turi ir specialiųjų poreikių – dukra skundžiasi geležies stoka, nuolat vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gaunamos pajamos per mėnesį „į rankas“ atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro apie 1 800 Eur. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, dukra U. yra vienintelis jo nepilnametis vaikas, todėl atsakovas turi visas galimybes teikti dukrai reikalingą išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, jog tėvai turi pareigą lygiomis dalimis teikti išlaikymą savo vaikams bei įvertinant iš valstybės gaunamą išmoką vaikui, teismo prašo pakeisti iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą dukrai ir priteisti po 390 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės

Atsiliepimas

3. Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-6931), kuriame nurodė, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis nėra proporcingas jo realioms turtinėms ir finansinėms galimybėms. Papildomai nurodė, jog nuo 2012 m. nepilnametei dukrai išlaikymą moka nuolat, tam tikru laikotarpiu suma viršijo teismo sprendimu nustatytą dydį. Atsakovo buvusi darbovietė išlaikymo lėšas pervesdavo tiesiogiai ieškovei A. D. į jos banko sąskaitą, o mėnesinė suma siekė apie 1000 Eur. Atsakovo žiniomis ieškovė A. D. buvo pasinaudojusi valstybės išmoką per „Sodrą“, kuri buvo mokama, kai neva atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Šios aplinkybės kelią abejonių ieškovės sąžiningumu. Pabrėžė, kad nuo 2016/2017 m. iki 2022 m., nepaisant to, kad santuoka buvo nutraukta, su ieškove A. D. gyveno kartu bendrame ūkyje. Taip pat pastebėjo, kad nuo 2022 m. iki 2025 m. birželio mėnesio nepilnametė dukra U. S. faktiškai gyveno su atsakovu ir seneliais (atsakovo tėvais) ir tuo laikotarpiu ieškovė faktiškai nesirūpino dukros kasdienine priežiūra ir auginimu, o dukra faktiškai buvo išlaikoma atsakovo, tačiau išlaikymą visą šį laiką ir toliau mokėjo. Atsakovas nurodė, jog jo žiniomis, kad šiuo metu nepilnametė dukra U. S. gyvena viena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute, o tai reiškia, kad nepilnametė dukra yra be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros, kadangi pati ieškovė, kaip nurodo, dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Šios aplinkybės kelia atsakovui pagrįstų abejonių, ar mokamos išlaikymo lėšos yra naudojamos tiesiogiai dukros interesams ir ar užtikrinama tinkama nepilnametės dukros priežiūra. Ieškovė ieškinyje teigia, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, galintis mokėti prašomą išlaikymo dydį, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų ar įrodymų apie jo faktines pajamas, turtą ar finansinius įsipareigojimus. Atsakovas pažymėjo, kad jo finansinė padėtis taip pat turi būtinųjų pragyvenimo išlaidų, tokių kaip būsto nuoma, komunaliniai mokesčiai, maitinimo išlaidos ir kiti kasdieniai įsipareigojimai, todėl ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra neproporcingas. Atsakovas pastebėjo, kad ieškovės nurodyti dukros mėnesiniai poreikiai siekia 928 Eur sumą, tačiau pateiktas išlaidų sąrašas apima epizodines, ne kasmėnesines išlaidas (atostogos, stovyklos, dovanos ir kt.), taip pat mano, jog yra nurodytos išlaidos, kurios nėra būtinos (kosmetika, pramogos, išvykos), bei išlaidos, kurios faktiškai tenka visam namų ūkiui (komunalinės paslaugos).

4. Teismo posėdyje ieškovė A. D. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai paaiškino, kad šiuo metu vaikui priteistas išlaikymas su pritaikyta indeksacija siekia 164 Eur. Vaiko pinigus gauna kas mėnesį apie 120 Eur. Juos dukra naudoja anglų kalbos korepetitoriaus paslaugoms apmokėti. Teigė, jog mokykloje dalykų mokytojai, konkrečiai anglų kalbos mokytojai papildomų konsultacijų neteikia, todėl, kadangi dukra ketina stoti į bakalaureato klasę, kurioje ugdymas dėstomas anglų kalba, dukrai reikalingas papildomas anglų kalbos ugdymas/mokymasis. Šiuo metu dukra su tėvu iš viso nebebendrauja. Remiantis dukros pasakojimais, ieškovė mano, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholio vartojimu, kad galimai tai jam trukdo išlaikyti ir dirbti ilgesnį laiko tarpą vienoje darbovietėje. Šiuo metu atsakovas išlaikymo dukrai neteikia visiškai, todėl didėja išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė teigė, jog atsakovas savo atsiliepime į ieškinį nurodė nepagrįstas aplinkybes, kadangi dukra visą laiką gyveno su ieškove ir buvo išlaikoma ieškovės. Neneigia, jog dukra nuvykdavo pas senelius, tačiau tikrai dukra nebuvo nei jų, nei atsakovo išlaikoma. Atkreipė dėmesį, jog ieškinyje nurodytos išlaidos viešajam transportui sudaro ne tik išlaidos už važiavimą miesto autobusu, o ir išlaidos, patiriamos už taksi paslaugas, kadangi dukra po pamokų kartais nebespėja į kitus užsiėmimus, todėl tenka naudotis ir kitais važiavimo būdais. Teigė, jog dukra turi sveikatos problemų su oda, t. y. serga (duomenys neskelbtini), todėl papildomai patiriamos išlaidos medikamentams, gydytojų konsultacijoms. Taip pat dukrai yra baigtas (duomenys neskelbtini) gydymas, tačiau net ir jį baigus, patiriamos papildomos išlaidos, nes dukra turi nuolat nešioti kapas, kurios keičiamos kas pusę metų, o jos papildomai kainuoja. Dukra lanko šokių būrelį, todėl kas mėnesį yra patiriamos kitos išlaidos. Taip pat su šokiais dukra važiuoja į užsienį, kur kelionių mokykla neapmoka, o jas apmoka patys vaikai/tėvai. Taip pat ieškovė nurodė, jog su šeima atostogauja užsienyje, todėl taip pat yra patiriamos papildomos išlaidos, susijusios su kelionėmis į užsienį. Teigė, jos mėnesinės pajamos siekia apie 1 800 Eur atskaičius mokesčius. Turi skolinių įsipareigojimų, t. y. kas mėnesį mokama paskola, kuri siekia apie 600 Eur. Teigė, jog savo gaunamas pajamas gali pilnai panaudoti dukros išlaikymui, o pati išsilaiko ir yra išlaikoma sutuoktinio, nes yra bendra buitis. Šiuo metu kitų išlaikytinių neturi, tik dukra U.. Ieškovės žiniomis atsakovas taip pat kitų išlaikytinių neturi. Taip pat, kiek ieškovei yra žinoma, atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi apie 300 000 Eur dydžio skolinių įsipareigojimų, kuriuos priverstinai išieško antstolis. Mano, kad atsakovas yra pajėgus dirbti, nes jokių didesnių sveikatos problemų neturi, darbingumas nėra apribotas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovės A. D. atstovė advokatė Agnė Gaurelienė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje.

6. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Aurimas Bagavičius palaikė pateiktą 2026 m. vasario 2 d. išvadą Nr. 6SD-1260 (DOK-6953). Teigė, jog, institucijos manymu, išlaikymo dydis 390 Eur bus pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, todėl prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir interesus. Pastebėjo, jog skyriuje buvo gautas skundas iš esmės dėl analogiškų aplinkybių, kurios nurodytos atsakovo atsiliepime į ieškinį, t. y. dėl galimai šalių nepilnametės dukros gyvenimo savarankiškai. Skyrius, išnagrinėjęs skundą, nustatė, jog pateiktos aplinkybės nepasiteisino, t. y. šalių dukra gyvena kartu su ieškove.

7. Teismo posėdyje atsakovas M. S. nedalyvavo, apie paskirtą teismo posėdį jis informuotas tinkamai (teismo šaukimas įteiktas per EPP). Prašymas atidėti teismo posėdį ar pan., nebuvo gautas, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą U. S., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra šešiolika metų.

9. Kaip nustatyta byloje, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-187-79/2012 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtina sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7 punkte numatyta, kad atsakovas M. S. nepilnametei dukrai U. S., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą teiks po 145 Eur (500 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 29 d. iki vaiko pilnametystės.

10. Ieškiniu ieškovė prašo padidinti mokamą vaikui išlaikymą nuo 145 Eur iki 390 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumokant vaiko motinai A. D., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais.

Teisinis bylos įvertinimas

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

12. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Žemesnės instancijos teismas

13. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

14. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

15. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

16. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

17. Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje ir juos detalizavo tiek ieškinyje, tiek nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog šalių dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis – 145 Eur/164 Eur su indeksavimu per mėnesį nebeatitinka vaiko minimalių poreikių.

18. Ieškovė nurodė, kad nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto po 145 Eur (500 Lt) išlaikymo dydžio iki šio ieškinio pateikimo praėjo daugiau nei trylika metai, todėl iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės – šalių nepilnametės dukros U. S. poreikiai ženkliai padidėjo, paauglei yra 16 metų.

19. Ieškovė bei jos atstovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikui augant padidėjo išlaidos drabužiams, avalynei, maistui, ugdymo reikmenims, išaugo pramogų poreikis, atsirado papildomos išlaidos – kosmetikai ir kt. Be to, padidėjus kainoms, išaugo ir vaiko daliai skirtinos būsto išlaikymo išlaidos, t. y. išlaidos vaikui išlaikyti sudaro – 928,00 Eur.

20. Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-79/2012 priėmimo faktinė situacija bei šalių nepilnametės dukros poreikiai yra pasikeitę, išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui nesikeitė apie trylika metų, keitėsi tik jo indeksavimas. Be to, ir priteisto išlaikymo dydis – 145 Eur, o su indeksavimu – 164 Eur neužtikrina net minimalių vaiko poreikių tenkinimo.

21. Ieškovės teigimu, dukra jau paaugo, yra paauglė, pasikeitė vaiko poreikiai, padidėjo socialiniai poreikiai, laisvalaikis. Vaikui reikalingi korepetitoriai, nes dukra siekia įstoti į bakalaureatinę klasę ir toliau mokslą tęsti vien anglų kalba, todėl reikalinga papildomai mokytis anglų kalbos.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis po 164 Eur per mėnesį (su pritaikyta indeksacija), nebėra pakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl jo padidinimo.

23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

24. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Žemesnės instancijos teismas

25. Išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką, vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).

26. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalia neįrodinėtina suma yra 1 153,00 Eur; atskaičius mokesčius – 846,00 Eur).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 145 Eur iki 390 Eur per mėnesį. Akivaizdu, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiek mažesnę, nei minimali neįrodinėtina išlaikymo suma.

Žemesnės instancijos teismas

28. Kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2026 m. sausio 1 d. sudaro 129,50 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji gauna šiek tiek daugiau nei 120 Eur (vaiko pinigai), kuriuos šalių dukra panaudoja korepetitorių paslaugoms apmokėti.

29. Minimalia bendra neįrodinėtina suma nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 716,50 Eur (846,00 Eur – 129,50 Eur = 716,50 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 358,25 Eur iš kiekvieno iš tėvų (716,50 Eur/2 = 358,25 Eur).

30. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

31. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

32. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsakovas prie dukros išlaikymo visiškai neprisideda.

33. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo, o taip pat dėl proporcijų, kuriomis tėvai turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnametės dukros poreikių tenkinimo, teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovė su nepilnamete dukra gyvena Šiauliuose, o atsakovas yra visiškai nusišalins tiek nuo teiktino išlaikymo savo dukrai, tiek ir judviejų tarpusavio bendravimo.

Žemesnės instancijos teismas

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

35. Teismas pažymi, kad U. S. yra 16 metų, šalių dukra yra paauglė, kuriai šiuo laikotarpiu yra svarbus jos pačios identitetas, kintanti išvaizda ir pan. Dukra mokosi gimnazijos 2 klasėje (10 klasė). Akivaizdu, jog tokio amžiaus vaiko poreikiai yra didesni nei jie buvo 2012 metais, kuomet šalių dukrai buvo vos 8 metai. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog dukra turi specialių poreikių – dukra skundžiasi geležies stoka, nuolat vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dukra turi problemų su veido oda, todėl ji turi gerti vaistus ir pan.

36. Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukros U. S. poreikių tenkinimui ieškovės nurodoma suma yra kiek per didelė (CPK 178, 185 straipsniai).

37. Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, dirba (duomenys neskelbtini), darbo pajamos siekia nuo 2 976 Eur/mėn. iki 3 165,46 Eur/mėn. (iki mokesčių). Ieškovė savo vardu turi registruoto nekilnojamąjį turtą – 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini) bei du žemės sklypus ir namą, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovės vardu yra registruota viena transporto priemonė - Seat Leon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

38. Atsakovas M. S., 2026 m. sausio 13 d. duomenimis, nuo 2025 m. gruodžio 5 d. dirba (duomenys neskelbtini), darbo pajamos – apie 1 454,4 Eur/mėn. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jos žiniomis, kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovas sveikas ir darbingas asmuo.

39. Vertinant šalių turtinę padėtį, akivaizdu, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Tačiau kartu pastebtina, jog šalių turtinės padėtis iš esmės priklauso nuo šalių valios ir vedamo gyvenimo būdo, t. y. ieškovė dirba pastovų darbą, atsakovas priešingai – pakankamai dažnai keičia darbovietes. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės atžvilgiu būtų vykdomas priverstinis skolinių įsipareigojimų vykdymas, tuo tarpu atsakovas į bylą pateikė duomenis, jog atsakovo atžvilgiu vykdomas priverstinis skolinių įsipareigojimų vykdymas (yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas savo dviem dukroms). Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovas turi ir kitų – apie 300 000 Eur dydžio skolinių įsipareigojimų, kuriuos priverstinai išieško antstolis.

40. Bendrai įvertinus vaiko poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, vadovaujantis protingumo principu, teismo vertinimu, kad 390 Eur išlaikymo suma, priteisiant iš atsakovo M. S., neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų (CPK 178, 185 straipsniai).

41. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į įrodymų visumą. Nors ieškovė teikė argumentus, kad 928 Eur suma yra reikalinga ir skiriama vaiko išlaikymui, tačiau įvertinus tai, jog ieškovės pajamos kas mėnesį sudaro apie 1 800 Eur, iš kurių paskolai dengti kas mėnesį sumokama 600 Eur suma, ieškovės pragyvenimui ir poreikiams patenkinti liekanti suma kas mėnesį sudaro vos 272 Eur, todėl teismo vertinimu, ieškovė iš esmės tikėtina tokių išlaidų dukrai nepatiria. Nors ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog jos pačios poreikių tenkinimui ir šeimos poreikiams tenkinti jai padeda ir lėšas skiria jos sutuoktinis, tačiau šios aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai).

42. Teismui vertinant ieškovės nurodytas dukros poreikių patenkinimui reikalingas sumas, pripažintina, jog kai kurios nurodytos sumos galimai gali būti ir mažesnės, kaip pvz. asmens higiena ir asmeninė priežiūra, mokyklinės prekės, laisvalaikis, pramogos, šventės ir kt. Šiame kontekste įvertinus šalių vaiko amžių, tikėtina, jog dukra nupirktomis kanceliarinės priemonės (kaip skaičiuotuvas, liniuotė ir pan.) naudojasi tikrai ne vienerius metus, todėl papildomos išlaidos nėra patiriamos/patiriamos mažesne suma, nei nurodo ieškovė. Taip pat pastebėtina, jog daugelis tiek vadovėlių, tiek pratybų sąsiuviniai jau yra skaitmenizuoti, taip pat ir mokymo ir mokymosi procesai iš dalies vyksta naudojant tam tikras mokymosi platformas, kurių dalį mokykla teikia moksleiviams nemokamai, todėl ir tokiu būdu papildomos išlaidos nėra patiriamos (CPK 178, 185 straipsniai). Išlaikymo išlaidų dydį vertinant apibendrintai, akivaizdu, jog tam tikros išlaidos atskirais mėnesiais gali svyruoti, t. y. skalbimo priemonių, kvepalų, kai kurios kosmetikos ir pan. gali pakakti ir tikėtina, jog pakanka tikrai ne vienam mėnesiui, kaip ir išlaidos mokyklinėms priemonėms ir t.t. (CPK 185 straipsnis). Be to, ir išlaidos transportui – 15 Eur kas mėnesį gali siekti ir mažesnes sumas, nes remiantis viešai prieinamais duomenimis: https://busturas.lt/apie-autobusu-bilietus/siauliu-miesto-viesojo-transporto-bilietu-kainos/ (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog moksleivio mėnesinis bilietas kainuoja 6,50 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog pasitaiko atvejų, kai dukra nespėdama iš pamokų į kitas veiklas, naudojasi ir pavežėjų paslaugomis, todėl patiriamos papildomos išlaidos transportui. Neabejotina, jog galimai patiriamos ir kitos išlaidos transportui, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kiek dažnai naudojamasi tokiomis paslaugomis, kiek tai papildomai kainuoja ir pan., todėl teismas vertina, jog ieškovė tik iš dalies įrodė kas mėnesį patiriamas išlaidas transportui.

43. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į ieškovės teiktus paaiškinimus teisme, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.

44. Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovė nors ir dirba, tačiau vertinant šalių vaiko amžių, jo turimas sveikatos problemas, sprendžia, kad atsakovui neteikiant tinkamo išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, žinoma apie bylos iškėlimą teisme, duomenų apie savo realias gaunamas pajamas ar blogą sveikatos būklę, kuri trukdytų dirbti ir užsidirbti, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir šiuo metu dirba, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų atsakovui ieškotis dar vieno darbo ar kito darbo, kur darbo užmokestis būtų mokamas didesnis, atsakovas vaiku rūpinosi tik iš dalies, neteikė reguliariai tinkamo dydžio išlaikymo savo dukrai, kadangi yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kurį priverstiniu būdu išieško antstolis, nors turi pareigą išlaikyti savo vaiką, todėl šalių vaikui priteistas padidintinas (CPK 178, 185 straipsniai).

45. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimus nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-79/12 priėmimo, teismas pažymi, jog tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi prisidėti prie nepilnametės dukros U. S. išlaikymo. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, pastaruoju metu kylančią infliaciją, taip pat ir vaiko interesams taikomą prioritetą, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. pakeičiant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-187-79/12 nustatytą išlaikymo dydį (patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. S.), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. nuo 2025 m. gruodžio 19 d.) iš atsakovo M. S. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai U. S., po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

46. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių nebuvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

47. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

48. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

49. Pažymėtina, kad U. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (mama), ir dėl to nėra ginčo. Teismo vertinimu, didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo naštos dalis neišvengiamai tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Gyvenant su tokiu vaiku visuomet iškyla nenumatytų, papildomų išlaidų, reikalingų vaiko vystymuisi, auklėjimui ar ugdymui poreikis. Tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei. Be to, akivaizdu, kad didėjant infliacijai, kylant kainoms, vaikui augant, vaiko poreikiai keičiasi ir didėja. Tai sąlygoja vaiko išlaikymui skirtinų piniginių lėšų didėjimą. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai būstui, maistui, aprangai ir avalynei, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

50. Atsakovas turi įstatyminę pareigą savo nepilnametį vaiką išlaikyti. Nagrinėjamoje byloje teismas papildomai pasisako dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, jog, jo teigimu nuo 2022 m. iki 2025 m. dukra gyveno su atsakovu ir buvo jo išlaikoma. Visų pirma atsakovas pateikė pažymą, kurioje užfiksuota, jog dukra mokėsi (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepagrindžia atsakovo deklaratyvių aplinkybių, jog dukra buvo išlaikoma tik tėvo. Visų antra, bylai nėra reikšmingos aplinkybės, jog tam tikrą laikotarpį galimai dukra gyveno su atsakovu ir jo tėvais, kadangi išlaikymą vaikui prašo priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2025 m. gruodžio 19 d., o tuo laikotarpiu byloje nėra ginčo, jog dukra gyveno ir gyvena su ieškove. Juolab, ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog tai yra netiesa, nes dukra visuomet gyveno su ieškove.

51. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

52. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, atsakovas į bylą pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-13430). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis), atsisako priimti atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimu, jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako, kadangi jie pateikti nesavalaikiai, nesilaikant CPK nustatytos tvarkos ir būdo. Pastebėtina, jog paties atsakovo veiksmai: bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo užėmęs pakankamai pasyvios šalies poziciją, t. y. teismo posėdyje tiesiogiai nedalyvaudamas, nors apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, nepateikė jokių prašymų, tuo atveju, jei iš tiesų teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių, nepateikė teismui jokio prašymo dėl galimo bylos nagrinėjimo atidėjimo, kitais būdais neinformavo nei bylą nagrinėjančio teismo, nei galimai ieškovės dėl siekio dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti argumentus ir kontrargumentus dėl nagrinėjamo ginčo ir pan., ir lėmė iš to kylančias atsakovo veiksmų pasekmes – jog jo teikti rašytiniai paaiškinimai teismo yra nepriimami ir nevertinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

54. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

55. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. 90 proc.

56. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 55,00 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas tokia tvarka: (350 Eur – 145 Eur = 205 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 55 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis).

57. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad patyrė 1 012,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės A. G. suteiktas teisines paslaugas: ieškinio parengimą bei konsultavimą teikiant šį ieškinį teismui, atstovavimą teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į ieškinio patenkintą dalį 90,00 (proc.), iš atsakovo M. S. ieškovės A. D. naudai priteistinos 910,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

58. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

59. Nagrinėjamoje byloje teismas 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteistas iš atsakovo M. S. laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui U. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2025 m. gruodžio 16 d.) iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje. Šios taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmus sprendimą, panaikintinos (CPK 149 straipsnis).

60. Įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-187-79/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui U. S., priteisiant iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokant po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui (2025 m. gruodžio 19 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant, atsižvelgiant į infliaciją Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paliekant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 910,80 Eur (devynis šimtus dešimt eurų 80 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 55,00 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Įskaityti į priteistą išlaikymą mokėtas išlaikymo lėšas, jeigu tokie mokėjimai buvo atlikti vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.

Teisėja Laura Miniotienė