- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-2231-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01890-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- E. B., I. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams E. B. ir I. B. dėl skolos pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. B. ir I. B. (toliau – atsakovai) dėl skolos pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovų 29 208,18 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą, 8 823,22 Eur nesumokėtų palūkanų, 56 976,07 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir atsakovai 2007 m. rugpjūčio 28 d. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2007-1036 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise nusipirko 400 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypą atsakovai nuosavybės teise valdė nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2007 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 2.3-11973-(01) Žemės sklypas sujungtas į vieną žemės sklypą su atsakovams priklausiusiu 1 000 kv. m ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir šiam žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas atsakovams priklausė nuosavybės teise nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. vasario 3 d.
3. Ieškovės teigimu, atsakovai nėra atsiskaitę už jiems 2007 m. rugpjūčio 28 d. Sutartimi parduotą valstybinės Žemės sklypą. Sutarties 2.1 punkte buvo nustatyta, kad perkamo Žemės sklypo kaina – 126 063 Lt (36 510,37 Eur). Remiantis Sutarties 4 punktu, pirkėjai už perkamą žemės sklypą 2007 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo 25 213 Lt (7 302,19 Eur). Sutarties 5 punkte nustatyta, kad įsiskolinimo likutį – 100 850 Lt (29 208,18 Eur) – ir 2 proc. metinių palūkanų pirkėjai įsipareigojo sumokėti Sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis iki 2021 m. sausio 15 d. Atsakovai buvo susipažinę su Sutarties sąlygomis, jiems buvo išaiškinta, kad laiku nesumokėjus mokėtinos sumos pagal Sutartį už kiekvieną pradelstą dieną bus skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos, taip pat buvo paaiškinta dėl delspinigių skaičiavimo. Atsakovai, nepaisydami ieškovės raginimo sumokėti, nevykdė savo prievolės atsiskaityti pagal Sutartį, todėl ieškovė prašė priteisti likusią Žemės sklypo kainos dalį, palūkanas ir delspinigius pagal Sutartį.
4. Atsakovai E. B. ir I. B. prašė taikyti ieškinio senatį nesumokėtoms įmokoms už žemės sklypo įsigijimą, sutartinių palūkanų skaičiavimui bei delspinigiams, priteisti ieškovei iš atsakovų 19 861,59 Eur skolos, kas, atitinkamai pritaikius prašomą senaties terminą, sudaro 16 690,38 Eur nesumokėtų įmokų, 1 669,05 Eur sutartinių palūkanų bei 1 502,16 Eur delspinigių, taip pat 5 proc. metinių procesinių palūkanų, o likusią ieškinio dalį atmesti, priteisti atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai nurodė, kad, sudarę Sutartį, būdami dar santuokoje, planavo vykdyti savo įsipareigojimus ir mokėti ieškovei, tačiau buvęs atsakovo E. B. kreditorius pateikė vykdomąjį dokumentą ir areštavo išperkamą Žemės sklypą. Antstolis varžė turtą ir, tam nepavykus, turtas buvo perduotas pagal turto perdavimo išieškotojui aktą. Atsakovų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-701-845/2012. Atsakovai neginčijo skolos pagal Sutartį fakto, tačiau argumentavo, kad ieškovė nesąžiningai skaičiuoja skolos dydį, palūkanas ir delspinigius. Atsakovų teigimu, taikant bendrąjį senaties terminą, skola galėtų būti priteista tik nuo 2013 m. vasario 6 d., kas lemia 2008 m. sausio 15 d., 2009 m. sausio 15 d., 2010 m. sausio 15 d., 2011 m. sausio 15 d., 2012 m. sausio 15 d. ir 2013 m. sausio 15 d. įmokų priteisimo negalimumą, todėl ieškinio dalis dėl 12 517,80 Eur (6 įmokos * 2 086,30 Eur) skolos priteisimo nepagrįsta. Atitinkamai perskaičiuotinos ir sutartinės 2 proc. dydžio palūkanos, kurioms taikytinas 5 metų senaties terminas, t. y., pritaikius įstatyme nurodyto dydžio ieškinio senaties terminą pagrindinei skolai bei sutartinėms palūkanoms, priteistinų sutartinių palūkanų dydis kreipimosi į teismą dienai sudaro 1 669,05 Eur (8 įmokos * 2 086,30 Eur * 2 proc. * 5 metai = 1 669,05 Eur), o ne ieškovės nurodomą sumą. Atsakovai taip pat nurodė, kad, nors Sutarties 5 punkte nustatyta, jog laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai (0,05 proc. mokėtinos sumos), tačiau ieškovės pateiktoje delspinigių skaičiavimo lentelėje delspinigiai skaičiuojami ne nuo mokėtinos įmokos sumos, tačiau nuo viso įsiskolinimo, kas nėra teisėta ar pagrįsta, neatitinka netesybų instituto esmės, nes delspinigiai skaičiuojami kelis kartus už tą patį. Be to, pritaikius ieškinio senaties terminą, ieškovė gali reikalauti delspinigių priteisimo tik už 6 mėnesius (180 dienas), todėl ieškovė nepagrįstai delspinigius skaičiuoja už visas kiekvieną įmoką pradelstas mokėti dienas. Atsakovų mokėtinos įmokos yra vienodo dydžio, todėl dėl vienos įmokos mokėjimo vėlavimo maksimali priteistina delspinigių suma negalėtų viršyti 187,77 Eur (2 086,30 Eur * 0,05 proc. * 180). Atsakovai praleido 8 įmokų mokėjimą (2014 m. sausio 15 d., 2015 m. sausio 15 d., 2016 m. sausio 15 d., 2017 m. sausio 15 d., 2018 m. sausio 15 d., 2019 m. sausio 15 d., 2020 m. sausio 15 d., 2021 m. sausio 15 d.), todėl delspinigiai sudaro 1 502,16 Eur (8 * 187,77 Eur), o ne 56 976,07 Eur, kaip nurodo ieškovė.
5. Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti, atmesti atsakovų prašymą dėl senaties taikymo. Papildomai nurodė, kad šalims sudarant Sutartį, atsakovams buvo žinoma, kokius sutartinius įsipareigojimus jie prisiėmė ir kokiomis sąlygomis. Atsakovai sudarė Sutartį laisva valia, pagal kurią prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas. Iki Sutarties sudarymo atsakovams buvo atskleistos aplinkybės, susijusios su ginčo Žemės sklypo dalies pardavimo kaina. Netinkamai vykdydami sutartinius įsipareigojimus atsakovai veikė savo rizika ir prisiėmė iš to kylančias pasekmes. Atsakovai buvo susipažinę su parduodamos žemės sklypo dalies kaina / tvarka ir pastabų / pretenzijų nereiškė. Ieškovės vertinimu, įmokų skola pagal Sutartį (29 208,18 Eur) keistis negali ir pagrindinei skolos sumai senaties terminas netaikytinas. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad egzistuoja pagrindas taikyti senatį reikalavimui dėl delspinigių ir/ar palūkanų, ieškovė mano, kad atsakovai netinkamai skaičiuoja palūkanas ir delspinigius. Jei palūkanos skaičiuotinos už 5 metus, jų suma būtų 2 920,82 Eur (29 208,18 Eur * 0,02 * 5); jei delspinigiai skaičiuotini už 180 dienų, jų suma būtų 2 891,61 Eur (29 208,18 Eur + 2 920,82 Eur) * 0,05 / 100 * 180). Delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo nesumokėtos įmokos bei nesumokėtos palūkanų sumos kartu.
6. Triplike atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį iš atsakovų priteisiant 16 690,38 Eur nesumokėtų įmokų ir 1 669,05 Eur dydžio netesybas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiškos prievolės įvykdymo momento, priteisti atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiai savo prigimtimi yra prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė juose veikia kaip pardavimo civilinių santykių subjektas. Sutarties šalių lygiateisiškumo aspektu viena iš Sutarties šalių negali įgyti neproporcingo pranašumo kitos atžvilgiu ir atsidurti daug geresnėje padėtyje nei kita. Ieškovei ir atsakovams susitarus dėl apmokėjimo Sutartyje nustatyta tvarka, t. y. nustatytu terminu, senaties termino eiga tokiems reikalavimas, kylantiems iš kiekvienos atskiros įmokos, prasideda pasibaigus jos mokėjimo terminui. Ieškovei nebuvo jokių kliūčių pareikšti ieškinį dėl įmokų, palūkanų ir, atitinkamai, delspinigių nuo 2008 metų kiekvienu atveju, kai atsakovai vėlavo mokėti pagal susitarimą, tad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų įmokas už 2008 m. sausio 15 d., 2009 m. sausio 15 d., 2010 m. sausio 15 d., 2011 m. sausio 15 d., 2012 m. sausio 15 d. ir 2013 m. sausio 15 d. metus yra nepagrįstas. Ieškinio senaties termino nutraukimo, jo sustabdymo pagrindų nėra, o ieškovė atnaujinti ieškinio senaties terminą neparašo ir neįrodinėja jo praleidimo priežasčių svarbos. Jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, atsakovams tinkamai neįvykdžius piniginės prievolės, turi būti atmestas kaip nepagrįstas, tenkinant ieškovės reikalavimą dėl 1 669,05 Eur palūkanų (pritaikius sutrumpintą 5 metų ieškinio senaties terminą) priteisimo, kurios, vadovaujantis minėtu teisiniu argumentavimu, apima mažesniąją sumą – 1 502,16 Eur dydžio delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 29 208,18 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, 2 920,82 Eur sutartinių palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai nėra pilnai atsiskaitę pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2007-1036 (toliau – Sutartis), o ginčas yra kilęs dėl mokėtinų sumų dydžio.
9. Teismas nustatė, kad Sutartyje valstybinės žemės sklypo pirkėjais nurodomi abu atsakovai. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-701-845/12 buvo nutraukta atsakovų santuoka bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta šalių 2012 m. balandžio 12 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai (atsakovai) nenurodė ir neaptarė prievolės atsiskaityti pagal Sutartį už įsigytą žemės sklypą. Atsižvelgdamas į tai, kad nutraukdami santuoką atsakovai nepasisakė dėl prievolės pagal Sutartį, taip pat nepateikė įrodymų, jog būtų sudarę susitarimą dėl prievolės vykdymo konkrečiomis dalimis ir tam būtų pritarusi ieškovė, teismas laikė, kad pagal Sutartį atsakovai atsako solidariai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, su žemės sklypų sujungimu susijusias aplinkybes bei atsakovams teiktą teisinę pagalbą, konstatavo, kad labiau tikėtina, jog atsakovai gerai suprato (turėjo galimybę suprasti) klausimus, susijusius su turimu turtu, įskaitant ir savo prievolę atsiskaityti pagal Sutartį.
10. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 5 punktą atsakovai, atsiskaitydami pagal Sutartį už pirktą valstybinės žemės sklypą, turėjo sumokėti 14 įmokų po 7 203,58 Lt, mokant kas metus, pirmą įmoką sumokant 2008 m. sausio 15 d., o paskutinę įmoką – 2021 m. sausio 15 d. Teismas atmetė ieškovų prašymą taikyti 10 metų ieškinio senatį 2008-2013 m. mokėtinoms įmokoms, nurodydamas, jog atsakovų pateikiamas aiškinimas neatitinka Sutarties esmės. Teismo teigimu, Sutarties 5 punktas, įtvirtinantis įsiskolinimo likučio už perkamą žemės sklypą sumokėjimo ypatumus, aiškintinas sistemiškai su Sutarties 2.1 punktu, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo kaina yra 126 063 Lt, taip pat su Sutarties 4 punktu, kuriame nurodyta, kad pirkėjas už perkamą žemės sklypą jau sumokėjo 25 213 Lt. Sutartimi šalys susitarė dėl vieno konkretaus nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo ir jo visos kainos. Nuosavybės teisės į turtą atsakovams perėjo notarui patvirtinus Sutartį, taigi – atsakovai įgijo visą perkamą turtą iš karto. Teismas vertino, kad senaties terminas ieškovei reikalauti atsakovus įvykdyti Sutartį prasidėjo 2021 m. sausio 15 d., t. y. nuo to momento, kai pagal Sutarties 5 punktą turėjo būti galutinai atsiskaityta (sumokėta paskutinė įmoka), o ne su kiekvienos įmokos mokėjimu. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas atmetė atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį atskiroms jų mokėtinoms įmokoms pagal Sutartį ir tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų visą pagrindinę skolą, t. y. 29 208,18 Eur dydžio įsiskolinimo likutį už atsakovų įsigytą Žemės sklypą.
11. Teismas sutiko su atsakovų pozicija, kad palūkanos skaičiuotinos už 5 metų laikotarpį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 10 punktas), todėl šią ieškinio reikalavimo dalį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovų 2 920,82 Eur sutartinių palūkanų (29 208,18 Eur * 0,02 * 5). Teismas pažymėjo, jog dėl Sutarties 5 punkto nuostatos, kurioje numatytas 2 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos skaičiavimas, taikymo abi bylos šalys iš esmės sutarė, tačiau ieškovė prašė skaičiuoti palūkanas už visą laikotarpį nuo pirmos įmokos dienos (2008 m. sausio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. vasario 7 d.), o atsakovai prašė sutartines palūkanas skaičiuoti už 5 metų laikotarpį, ir šias palūkanas skaičiuoti tik nuo jų sutinkamos sumokėti 16 690,38 Eur dydžio pagrindinės skolos sumos. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimu atsakovai įpareigoti sumokėti visą 29 208,18 Eur dydžio įsiskolinimo likutį, teismas konstatavo, kad sutartinės palūkanos skaičiuotinos būtent nuo šios sumos.
12. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Teismas nurodė, kad delspinigių skaičiavimas buvo numatytas Sutartyje, t. y. atsakovai žinojo, dėl kokios atsakomybės taikymo šalys susitarė. Kita vertus, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti ir delspinigius šalia palūkanų nagrinėjamu atveju, teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga nepagrindžia, jog ieškovė nuolat dėjo pakankamai pastangų bendradarbiauti su atsakovais, siekti Sutarties įvykdymo. Iš byloje pateiktų atsakovams 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. liepos 21 d. siųstų raginimų vykdyti Sutartį, teismas nustatė, jog raginimai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini), o šiuo adresu esantis žemės sklypas atsakovams nebepriklauso nuo 2014 metų. Teismo vertinimu, tikėtina, kad raginimai nebuvo realiai įteikti atsakovams. Kitų įrodymų, kad ieškovė būtų siekusi Sutarties įvykdymo, ieškovė nepateikė. Teismas sprendė, kad nepakanka pagrindo konstatuoti, jog ieškovė laikėsi principo užbaigti Sutarties vykdymą kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.
13. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteisiamą 32 129 Eur (29 208,18 Eur + 2 920,82 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimo dalį pakeisti ir dėl jos priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalis siejo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai, o tokio pobūdžio teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas; sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir / ar savivaldybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios atsiskaitymo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis tvarką, laikytinos imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, o valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių šalys negali nukrypti nuo teisės aktuose nustatytos įsiskolinimų valstybei mokėjimo tvarkos. Sutartimi šalys sulygo dėl konkrečios įmokų paskirstymo tvarkos ir nustatė atsakomybę už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Išanalizavus ir įvertinus rašytinius įrodymus, Sutarties esmę, jos tikslą, šalių įsipareigojimus, atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus dėl Sutarties sąlygų, darytina išvada, kad atsakovai negalėjo nesuvokti ir nežinoti, jog yra skolingi pagal sudarytą Sutartį. Jiems buvo žinoma, kokius ir kokiomis sąlygomis jie prisiėmė sutartinius įsipareigojimus. Atsakovai Sutartį sudarė laisva valia ir prisiėmė iš jos kylančias teises bei pareigas. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovės veiksmai būtų apriboję atsakovų galimybes tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Dėl to, tokių įsipareigojimų tinkamai neįvykdžius, turi būti taikomos Sutartyje apibrėžtos pasekmės.
14.2. Teismas nepagrįstai pritaikė senatį palūkanoms bei nepagrįstai nepriteisė delspinigių. Valstybei negali būti perkeliama privataus asmens rizika ir aplinkybė, jog galimai gali trūkti lėšų prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, nesukuria pareigos ieškovei daryti tam tikrų nuolaidų (mažinti žemės sklypo kainą, nutraukti ar pakeisti sutartį). Teismas sprendė, kad ieškovė nedėjo pakankamai pastangų bendradarbiauti su atsakovais siekiant Sutarties įvykdymo, tačiau manytina, kad atsakovai nebuvo sąžiningi, jie buvo Sutarties šalys, todėl taip pat turėjo imtis priemonių pranešti kitai sutarties šaliai apie savo pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą.
14.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė delspinigių. Ginčo Sutartimi šalys susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Atsakovai šalių sutartais terminais, t. y. pagal Sutartyje įtvirtintą mokėjimų grafiką, nevykdė savo prievolės mokėti metines įmokas su palūkanomis, todėl ieškovei atsirado teisė reikalauti šalių sulygtų 0,05 proc. dydžio delspinigių už nesumokėtas sumas, kurios ieškinio pateikimo dieną buvo 38 031,40 Eur (29 208,18 Eur nesumokėtos įmokos ir 8 823,22 Eur palūkanų). Ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir skaičiuoti atsakovams delspinigius pagal Sutarties nuostatas.
14.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo šalys valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje buvo susitarusios ne tik dėl žemės sklypo kainos sumokėjimo, bet ir dėl 2 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo. Šios palūkanos yra pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį vykdytinos piniginės prievolės dalis kartu su pagrindiniu įsiskolinimu už žemės sklypą.
14.5. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręs, jog ieškovė neturi teisės į visą prašomą palūkanų ir delspinigių dydį ir turėtų būti taikytina senatis reikalavimams dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, ieškovei turėtų būti priteistos tokios sumos – 29 208,18 Eur įmokos skola, 2 920,82 Eur palūkanų už 5 metus (29 208,18 Eur * 0,02 proc. * 5) ir 2 891,61 Eur delspinigių (29 208,18 Eur + 2 920,82 Eur) * 0,05 proc./ 100 * 180). Delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo nesumokėtos įmokos ir nesumokėtos palūkanų sumos, taikant 0,05 proc. tarifą, už 180 dienų.
15. Atsakovai atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniu skundu skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis), šioje byloje nagrinėjimo objektu nėra apeliaciniu skundu neskundžiamos teismo sprendimo dalys, kuriomis teismas tenkino ieškinio reikalavimus priteisti ieškovei iš atsakovų 29 208,18 Eur skolą už pirktą valstybinės žemės sklypą ir 5 proc. procesinių palūkanų. Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir atmetė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
18. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 2007 m. rugpjūčio 28 d. su atsakovais E. B. ir I. B. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2007-1036 (toliau – ir Sutartis) (e. t. 1, b. l. 6-8). Sutartimi atsakovai įsipareigojo už perkamą valstybinės žemės sklypą likusią mokėti 100 850 Lt (29 208,18 Eur) sumą ir 2 proc. metines palūkanas sumokėti iki 2021 m. sausio 15 d., sumos mokėjimas išdėstytas dalimis pagal Sutartyje apibrėžtą mokėjimo grafiką (Sutarties 5 punktas). Taigi, šalis siejo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai.
19. Pagal bendrą taisyklę, sutartis sudaroma pateikiant ofertą ir priimant akceptą. Kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, joms turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).
20. Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą, taip pat pabrėžtina, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šio teisinio reglamentavimo pobūdis yra imperatyvus; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021). Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas, jų reguliavimas yra imperatyvus, todėl sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018). Atitinkamai, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, sutartys, sudarytos dėl valstybinės žemės, taip pat turi būti vykdomos griežtai laikantis tokių sutarčių nuostatų.
Dėl palūkanų skaičiavimo
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 8 823,22 Eur nesumokėtų palūkanų pagal Sutartį, apskaičiuotų nuo visos nesumokėtos įsigyto valstybinės žemės sklypo kainos dalies (29 208,18 Eur) už visą laikotarpį nuo pirmos įmokos dienos (2008 m. sausio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. vasario 7 d.). Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų prašymą šiam reikalavimui taikyti 5 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 10 punktas) ir priteisė palūkanas už 5 metų laikotarpį. Apeliaciniame skunde ieškovė skundžia šią teismo sprendimo dalį, prašydama priteisti visas palūkanas pagal Sutartį, tačiau plačiau nepasisako dėl įstatyme įtvirtinto ieškinio senaties termino (ne)taikymo galimybės, svarbių priežasčių senaties terminui praleisti nenurodo, senaties termino atnaujinti neprašo. Atsakovai apeliacinio skundo nepateikė ir neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sprendė priteistinas palūkanas skaičiuoti nuo visos skolos pagal Sutartį sumos. Taigi, į apeliacinio nagrinėjimo ribas patenka klausimas, ar skaičiuojant palūkanas turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 10 punkte įtvirtintas ieškinio senaties terminas, atsakovams to prašant.
22. Sutartimi atsakovai įsipareigojo už perkamą valstybinės žemės sklypą likusią mokėti 100 850 Lt (29 208,18 Eur) sumą ir 2 proc. metines palūkanas sumokėti iki 2021 m. sausio 15 d. Taigi, atsakovų prievolė mokėti 2 proc. palūkanas yra Sutartyje įtvirtinta sutartinė prievolė, iš esmės kylanti iš atsakovams Sutartimi suteiktos galimybės atsiskaityti už perkamą žemės sklypą jo kainą mokant dalimis. Šalių sudarytos valstybinės žemės sklypo prikimo-pardavimo sutarties 5 punkte nustatyta, kad metinės 2 proc. palūkanos nuo likusios įsiskolinimo sumos skaičiuojamos už faktišką įsiskolinimo laiką, t. y. nuo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki pirkėjas sumoka valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą visą parduodamo žemės sklypo kainą; metinės palūkanos skaičiuojamos įsiskolinimo likutį padauginant iš palūkanų normos (2 proc.), gauta metinė palūkanų suma padalinama iš tų metų dienų skaičiaus ir padauginama iš faktiško įsiskolinimo dienų skaičiaus.
23. Vis dėlto, šios Sutartimi prisiimtos prievolės nepaneigia įstatyme įtvirtinto bendrojo teisinio reglamentavimo, susijusio su ieškinio senaties institutu. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
24. Prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė, šios prievolės nevykdymas (savo pobūdžiu) reiškia tęstinį kreditoriaus teisės gauti pinigus pažeidimą, t. y. toks kreditoriaus teisės pažeidimas vyksta kiekvieną dieną. Dėl to ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pareikšti pradžios momentui nustatyti taikytina specialioji (CK 1.127 straipsnio 1 dalies požiūriu) teisės norma, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią, jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo prievolės mokėti palūkanas termino pažeidimo kiekvieną mėnesį, todėl, nors reikalavimas priteisti palūkanas pareikštas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo prievolės mokėti pelno palūkanas pažeidimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos už paskutinius penkerius metus, nes kreditoriaus teisių pažeidimas vyksta kiekvieną mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).
25. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsakovams prašant taikyti CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, ieškovė turi teisę gauti sutartines palūkanas už penkerius metus iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Dėl to pripažintina, kad teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl sutartinių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovų 2 920,82 Eur sutartinių palūkanų. Ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl delspinigių (ne)priteisimo
26. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).
27. Nagrinėjamu atveju Sutartyje dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo buvo įtvirtinta, kad pirkėjams laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos (Sutarties 5 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovai pažeidė Sutartimi prisiimtą prievolę sumokėti likusią sumą už pirktą valstybinės žemės sklypą ir mokėti Sutartyje nustatytas 2 proc. palūkanas. Atsakovams pažeidus sutartinę prievolę atsiskaityti už pirktą turtą ir mokėti sutartas palūkanas, spręstinas klausimas dėl sutartinės teisinės atsakomybės.
28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdydamos sutartį, šalys turi bendradarbiauti, tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prievolės šalių pareiga kooperuotis, tai yra, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiga kooperuotis su Sutarties šalimi kilo ne tik ieškovei, bet ir atsakovams, kurie turėjo pareigą tinkamai ir laiku vykdyti Sutartyje nustatytus mokėjimus. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovai, žinodami apie savo iš Sutarties kylančias prievoles, turėjo pareigą ne tik jas tinkamai vykdyti, tačiau ir tinkamai informuoti ieškovę (kreditorę) apie pasikeitusį savo adresą. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo teisinių santykių specifiką, pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su ieškovės (ne)aktyvumu ar veiksmais siunčiant atsakovams raginimus atsiskaityti, nepaneigia atsakovų prievolės tinkamai vykdyti Sutartį nustatyta tvarka bei terminais. Atitinkamai, pažeidus sutartines prievoles, nesudaro pagrindo atleisti atsakovus nuo sutartinės atsakomybės.
29. Dėl to pripažintina, kad teismas, įvertindamas ieškovės elgesį, nepakankamai atsižvelgė į atsakovų pareigą tinkamai vykdyti prievoles pagal Sutartį, dėti nuolatines pastangas atsiskaityti už įsigytą nekilnojamąjį turtą pagal Sutartyje nustatytą grafiką ir tvarką, neįvertino teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės pirkimu-pardavimu apibrėžto teisinio reglamentavimo turinio bei pobūdžio, todėl nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
Dėl delspinigių skaičiavimo
30. Sutartyje šalys susitarė, kad laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos. Ieškovė, vadovaudamasi šia Sutarties nuostata, paskaičiavo atsakovams 56 976,07 Eur dydžio delspinigius ir prašė juos priteisti. Atsakovai prašė reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikyti senatį, be to, nurodė, jog delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo skolos už turtą sumos, į ją neįskaičiuojant 2 proc. palūkanų, o, tenkinant reikalavimus dėl netesybų ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, mažesnioji suma turi būti įskaitoma į didesniąją.
Žemesnės instancijos teismas
31. CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Kai sutartiniai įsipareigojimai yra įvykdomi, t. y. užbaigiami darbai ar atliekamas apmokėjimas, tuomet pasibaigia delspinigių skaičiavimas, tačiau teisė jų reikalauti teisme išlieka dar šešis mėnesius. Tais atvejais, kai sutartiniai įsipareigojimai per šešis mėnesius nėra įvykdomi, reikalauti atlyginti delspinigius galima tik už šešis paskutinius mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-600-180/2015).
32. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad, atsakovams prašant, reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl delspinigiai priteistini už 180 dienų.
33. Už nustatytą terminą (180 dienų) delspinigiai skaičiuotini pagal Sutartyje įtvirtintas sąlygas. Kaip minėta, Sutartimi atsakovai įsipareigojo už perkamą valstybinės žemės sklypą likusią 100 850 Lt (29 208,18 Eur) sumą ir 2 proc. metines palūkanas sumokėti iki 2021 m. sausio 15 d., mokant dalimis pagal grafiką. Taigi, atsakovų prievolė pagal Sutartį apėmė ne tik pareigą sumokėti likusią kainos dalį, tačiau ir mokėti 2 proc. palūkanas, todėl mokėtina suma pagal Sutartį apskaičiuojama atsižvelgiant į Sutartyje nustatytą kainos mokėjimo dalimis grafiką bei įskaičiuojant sutartines 2 proc. palūkanas. Taip pat Sutartyje šalys įtvirtino, kad laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, pagal Sutartį delspinigiai skaičiuotini nuo mokėtinos sumos, kuri Sutarties prasme suprantama ir apibrėžiama kaip bendra mokėtinos skolos už turtą dalies ir palūkanų suma, taikant 0,05 proc. tarifą.
34. Šios išvados nepaneigia atsakovų teiginiai, kad toks skaičiavimas neatitinka netesybų instituto esmės, nes, atsakovų teigimu, delspinigiai skaičiuojami kelis kartus už tą patį. Dėstydami šiuos argumentus atsakovai neatsižvelgė į skirtingas palūkanų rūšis ir su tuo susijusius jų skaičiavimo ypatumus. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Taigi, praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Tokiu atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).
35. Nagrinėjamu atveju nuo skolos už pirktą turtą dalies mokėtinos 2 proc. palūkanos nustatytos Sutartyje ir siejamos ne su prievolių pagal Sutartį pažeidimu, o su atsakovams suteikta galimybe už perkamą žemės sklypą atsiskaityti jo kainą mokant dalimis, t. y. išsimokėtinai. Tokio pobūdžio palūkanos atsakovų turėjo būti mokamos vykdant Sutartį ir nėra siejamos su prievolių pagal Sutartį pažeidimu ar netinkamu Sutarties vykdymu, todėl laikytinos sutartinėmis mokėjimo palūkanomis. Prievolė mokėti 2 proc. palūkanas atsakovams kyla iš Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o ne atlieka ieškovės nuostolių kompensavimo funkciją tuo atveju, jei pažeidžiamos Sutartimi prisiimtos atsakovų prievolės. Pagal Sutarties sąlygas, pirkėjams pažeidus prievolę tinkamai atsiskaityti pagal Sutartį, skaičiuojami delspinigiai. Atsakovams pažeidus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl mokėtinų sumų, delspinigių skaičiavimas pagal Sutarties sąlygas atitinka netesybų institutą. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog skaičiuojant 2 proc. palūkanas ir 0,05 proc. delspinigius yra taikomos dvigubos netesybos.
36. Atitinkamai, atsižvelgiant į nurodytą bei įvertinus atsakovų Sutartimi prisiimtos prievolės mokėti sutartines palūkanas prigimtį, turinį bei esmę, atmestini kaip nepagrįsti atsakovų teiginiai, jog, tenkinus reikalavimą dėl šių palūkanų priteisimo, priteistina suma turėtų būti įskaityta į mažesniąją delspinigių sumą. Kaip minėta, pagal Sutarties 5 punktą priteisiamos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis, o ne kompensuojamosiomis, todėl dvigubų netesybų situacija nesusidaro.
37. Apibendrinant nurodytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Šis ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovų delspinigius, skaičiuojamus už paskutinius šešis mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos (180 dienų), nuo 32 129 Eur sumos (29 208,18 + 2 920,82), kurie sudaro 2 891,61 Eur (32 129 * 0,05 * 180 /100). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nustatant, jog ieškovė turi teisę į 2 891,61 Eur dydžio delspinigių priteisimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
38. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
39. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) iš atsakovų E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 29 208,18 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius du šimtus aštuonis eurus 18 ct) nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2007-1036, 2 920,82 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų 82 ct) sutartinių palūkanų, 2 891,61 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 61 ct) delspinigių bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35 020,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.