Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams E. B. ir I. B. dėl įsiskolinimo pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu E. B. ir I. B. (toliau – ir atsakovai), kuriame prašė, remiantis 2007 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, naudai, iš atsakovų 95 007,47 Eur įsiskolinimą kurį sudaro: 29 208,18 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą, 8 823,22 Eur nesumokėtos palūkanos, 56 976,07 Eur delspinigiai, taip pat priteisti 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo poziciją ieškinyje grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir atsakovų 2007 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise nusipirko 400 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 1). Žemės sklypą 1 atsakovai nuosavybės teise valdė nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2007 m. gruodžio 27 d. Tai liudija Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašo duomenys (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.2. Remiantis NTR išrašo duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovams iki 2007 m. gruodžio 27 d. nuosavybės teise priklausė 1000 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 2).

1.3. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) žemės sklypas 1 ir žemės sklypas 2 buvo sujungti į vieną žemės sklypą. Šiam žemės sklypui buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas 3) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas 3 nuosavybės teise priklausė atsakovams nuo 2007 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. vasario 3 d.

1.4. Nuo 2014 m. vasario 3 d iki 2016 m. gegužės 13 d. žemės sklypas 3 nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. sausio 23 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nuo 2016 m. gegužės 13 d. žemės sklypas 3 nuosavybės teise priklauso su byla nesusijusiems kitiems fiziniams asmenims pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutarčių pagrindu.

1.5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovų E. B. ir I. B. santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovė nebuvo šios bylos proceso dalyvė. Iš NTR duomenimų išrašo su istorija (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad išrašo 7.8 papunktyje nurodyta, kad „aprašymas: Dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po 1/2 d. atitenka I. B. ir E. B..“

1.6. Sutarties 2.1 papunktyje buvo nustatyta, kad perkamo žemės sklypo kaina – 126 063 Lt (36 510,37 Eur). Remiantis Sutarties 4 punktu, pirkėjas, už perkamą žemės sklypą 2007 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo 25 213 Lt (7302,19 Eur). Sutarties 5 punkte nurodyta, kad įsiskolinimo likutį 100 850 Lt (29 208,18 Eur) ir 2 proc. metinių palūkanų pirkėjas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis iki 2021 m. sausio 15 d.

1.7. Atsakovai buvo susipažinę su Sutarties sąlygomis bei su sąlygomis dėl įsiskolinimo likučio sumokėjimo terminų ir sąlygų, taip pat atsakovams buvo išaiškinta, kad laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos, taip pat buvo paaiškinta dėl delspinigių skaičiavimo. Iš kartu su ieškiniu pateiktų 2023 m. vasario 6 d. mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelės Nr. 49-47 matyti, kad atsakovų pradelstų įmokų, delspinigių ir palūkanų už parduotą žemę suma 2023 m. vasario 7 d. sudaro 95 007,47 Eur.

1.8. Atsakovai laiku nesumokėjo pagal Sutartį mokėtinų sumų. NŽT informavo/priminė atsakovams apie įsiskolinimo pagal sutartį sumą ir prašė atsakovų sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovai, nepaisydami NŽT raginimo sumokėti įsiskolinimą, toliau nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Kadangi atsakovai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, todėl turi mokėti visą pradelstą mokėti įsiskolinimą už įgytą valstybinės žemės sklypo dalį, mokėtinas palūkanas ir delspinigius.

1.9. Ieškovė nurodė reiškianti ieškinį atsakovams dėl įsiskolinimo pagal Sutartį priteisimo vadovaudamasi CPK 49 straipsnio 2 dalimi, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.12 papunkčio nuostata, kurioje nustatyta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai, prašo priteisti visą pradelstą mokėti įsiskolinimą už įgytą valstybinės žemės sklypo dalį, mokėtinas palūkanas ir delspinigius. Ieškinį grindė teismų praktika ir įstatymų nuostatomis (2023 m. vasario 7 d. CBP-1884).

2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimu sutinka tik iš dalies. Prašė taikyti ieškinio senatį nesumokėtoms įmokoms už žemės sklypo įsigijimą, sutartinių palūkanų skaičiavimui bei delspinigiams, ir atitinkmai priteisti iš atsakovų ieškovės naudai viso 19 861,59 Eur skolos, kas atitinkamai pritaikius prašomą senaties terminą, sudaro – 16 690,38 Eur nesumokėtų įmokų, 1669,05 Eur sutartinių palūkanų bei 1502,16 Eur delspinigių bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiškos prievolės įvykdymo momento, likusioje dalyje ieškinį atmetant, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.2. Sudarius Sutartį, atsakovai, būdami dar santuokoje, planavo vykdyti savo įsipareigojimus ir mokėti ieškovei, tačiau buvęs atsakovo E. B. kreditorius pateikė vykdomąjį dokumentą ir areštavo išperkamą žemės sklypą. Kiek atsimena atsakovas, antstolis varžė turtą ir tam nepavykus, turtas buvo perduotas pagal turto perdavimo išieškotojui aktą. Santuoka tarp atsakovų nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-701-845/2012.

2.3. Atsakovų teigimu, ieškovė nesąžiningai skaičiuoja delspinigius, palūkanas ir skolą. Remiantis bendruoju senaties terminu, skola galėtų būti priteista tik nuo 2013 m. vasario 6 d., kas lemia 2008 m. sausio 15 d., 2009 m. sausio 15 d., 2010 m. sausio 15 d., 2011 m. sausio 15 d., 2012 m. sausio 15 d. ir 2013 m. sausio 15 d. įmokų priteisimo negalimumą, todėl ieškinys 12 517,80 Eur (6 įmokos x 2086,30 Eur) dalyje nėra pagrįstas.

2.4. Atitinkamai perskaičiuotinos ir sutartinės 2 proc. dydžio palūkanos, kurioms, vadovaujantis LR CK 1.125 str. 10 p. taikytinas 5-ių metų senaties terminas, tad, pritaikius pagrindinei skolai ieškinio senaties terminą bei sutartinėms palūkanoms įstatyme nurodyto dydžio senaties terminą, priteistinų sutartinių palūkanų dydis kreipimosi į teismą dienai tesudaro 1 669,05 Eur (8 įmokos x 2086,30 Eur x 2 proc. x 5 metai = 1669,05 Eur), o ne 7 154,17 Eur, kaip nurodo ieškovė.

2.5. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kaip skaičiuoja delspinigius, tačiau pateikė priedą – 2023 m. vasario 6 d. mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelę Nr.49-47. Nors Sutarties 5 p. nurodoma, kad laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. mokėtinos sumos, tačiau ieškovės lentelėje skaičiuojami delspinigiai ne nuo mokėtinos įmokos sumos, tačiau nuo viso įsiskolinimo, kas nėra teisėta ar pagrįsta ir neatitinka netesybų instituto esmės, kadangi delspinigiai skaičiuojami kelis kartus už tą patį.

2.6. Tiek įstatymo keliamas imperatyvusis reikalavimas, tiek teismų praktikoje yra pripažintina, kad ieškovas gali reikalauti delspinigių priteisimo tik už 6 mėnesius (180 dienas). Lentelėje yra pateikti duomenys, kad ieškovė skaičiuoja pradelstas dienas 2008 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 366 dienas, 2009 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 365 dienas, 2010 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 365 dienas, 2011 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 365 dienas, 2012 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 366 dienas, 2013 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 365 dienas, 2014 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 365 dienas, 2015 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 365 dienas, 2016 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 366 dienas, 2017 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 365 dienas, 2018 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 365 dienas, 2019 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 365 dienas, 2020 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 366 dienas, 2021 m. sausio 15 d. mokėjimo įmokai – 365 dienas, 2022 m. sausio 15 d. mokėtinai sumai – 365 dienas, 2023 m. sausio 15 d. mokėtinai sumai – 365 dienas bei 2023 m. vasario 7 d. mokėtinai sumai (ieškinio pateikimo dienai) – 23 dienas. Taigi, šiuo atveju visos įmokos skaičiuotos už ilgesnį nei 180 dienų.

2.7. Atsakovų mokėtinos įmokos yra vienodo dydžio, todėl dėl vienos įmokos mokėjimo vėlavimo maksimali priteistina delspinigių suma negalėtų viršyti 187,77 Eur (2086,30 Eur x 0,05 proc. x 180). Atsakovai praleido 8 įmokų mokėjimą (2014 m. sausio 15 d., 2015 m. sausio 15 d., 2016 m. sausio 15 d., 2017 m. sausio 15 d., 2018 m. sausio 15 d., 2019 m. sausio 15 d., 2020 m. sausio 15 d., 2021 m. sausio 15 d.), todėl delspinigiai tesudaro 1502,16 Eur (8 x 187,77 Eur), o ne 56 976,07 Eur, kaip nurodo ieškovė. Atsiliepimą grindė teismų praktika ir įstatymų nuostatomis (2023 m. vasario 24 d. DOK-33401).

3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškovės ieškinį tenkinti, atmesti atsakovų prašymą dėl senaties taikymo. Dublike papildomai nurodė: šalims sudarant sutartį, atsakovams buvo žinoma, kokius ir kokiomis sąlygomis jie prisiėmė sutartinius įsipareigojimus. Atsakovai sudarė sutartį laisva valia, pagal kurią prisiėmė ne tik teises, bet ir pareigas. Iki Sutarties sudarymo atsakovams buvo atskleistos aplinkybės, susijusios su ginčo žemės sklypo dalies pardavimo kaina. Netinkamai vykdydami sutartinius įsipareigojimus atsakovai veikė savo rizika ir prisiėmė iš to kylančias pasekmes. Prievolių vykdymo kontekste svarbu pabrėžti, kad šalys sulygo dėl konkrečios įmokų paskirstymo tvarkos, nustatant, jog neatsižvelgiant į pirkėjo įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, sumokėti pinigai įskaitomi taip: einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokesčiai už žemę. Taigi, atsakovai buvo susipažinę su parduodamos žemės sklypo dalies kaina/tvarka ir pastabų/pretenzijų nereiškė. Ieškovės vertinimu, nesumokėtoms įmokoms senatis nėra taikoma, todėl įmokos skola pagal Sutartį, kuri yra 29 208,18 Eur, keistis negali, todėl nesutinka su atsakovų pateiktu senaties aiškinimu pagrindinei skolai. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad egzistuoja pagrindas taikyti senatį reikalavimui dėl delspinigių ir / ar palūkanų, ieškovė mano, kad atsakovė netinkamai skaičiuoja palūkanas ir delspinigius. Jei palūkanos skaičiuotinos už 5 metus, jų suma būtų 2920,82 Eur (29 208,18 x 0,02 x 5). Jei delspinigiai skaičiuotini už 180 d., jų suma būtų 2891,61 Eur ((29 208,18 + 2920,82) x 0,05 / 100 x 180). Atkreipia dėmesį, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo nesumokėtos įmokos sumos + nesumokėtos palūkanų sumos x 0,05 proc. x 180 d. Dubliką grindė įstatymų nuostatomis ir teismų praktika (2023 m. balandžio 7 d. DOK-58126).

4. Atsakovai pateikė tripliką, kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį, iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį atsiliepime ir triplike nurodytais argumentais, ieškovei iš atsakovų priteisiant 16 690,38 Eur nesumokėtų įmokų ir 1 669,05 Eur dydžio netesybas bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiškos prievolės įvykdymo momento, priteisti atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Triplike papildomai nurodė: valstybinės žemės pirkimo - pardavimo santykiai savo prigimtimi yra prievoliniai civiliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė juose veikia kaip pardavimo civilinių santykių subjektas. Dėl to ir sutarties šalių lygiateisiškumo aspektu viena iš sutarties šalių negali įgyti neproporcingo pranašumo kitos atžvilgiu ir atsidurti daug geresnėje padėtyje nei kita. Todėl ieškovei ir atsakovams susitarus dėl apmokėjimo sutartyje nustatatyta tvarka, t. y. nustatytu terminu, senaties termino eiga tokiems reikalavimas, kylantiems iš kiekvienos atskiros įmokos, prasideda pasibaigus jos mokėjimo terminui. Ieškovei nebuvo jokių kliūčių pareikšti ieškinį dėl įmokų, palūkanų ir atitinkamai delspinigių nuo 2008 metų kiekvienu atveju, kai atsakovai vėlavo mokėti pagal susitarimą, tad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų įmokas už 2008 m. sausio 15 d., 2009 m. sausio 15 d., 2010 m. sausio 15 d., 2011 m. sausio 15 d., 2012 m. sausio 15 d. ir 2013 m. sausio 15 d. metus yra nepagrįstas. Ieškinio senaties termino nutraukimo, jo sustabdymo pagrindų byloje nenustatyta, o ieškovė atnaujinti ieškinio senaties terminą neparašo ir neįrodinėja jo praleidimo priežasčių svarbos. Jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų, atsakovui tinkamai neįvykdžius piniginę prievolę, priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas, tenkinant ieškovo reikalavimą dėl 1669,05 Eur palūkanų, pritaikius sutrumpintą 5-ių metų ieškinio senaties terminą, priteisimo, kurios, vadovaujantis minėtu teisiniu argumentavimu, apima mažesniąją sumą – 1502,16 Eur dydžio delspinigius (2023 m. balandžio 18 d. DOK-63860).

5. Posedžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko savo pirminiame ieškinyje pareikštus reikalavimus. Prašo priteisti iš atsakovų solidariai nurodomas sumas, nes atsakovai mokėjimo prievolę prisiėmė būdami santuokoje. Svarstytų taikos sutarties sudarymo galimybę, tačiau apie pagrindinės skolos mažinimą negali būti kalbos.

6. Atsakovų atstovė posėdžio metu nurodė, kad įsiskolinimas liko, nes atsakovai manė, kad skolos išieškojimas yra įvykdytas anstolio. Atstovė palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Nagrinėjamu atveju iš šalių procesinių dokumentų ir parodymų posėdžio metu darytina išvada, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai nėra pilnai atsiskaitę pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Ginčas yra dėl mokėtinų sumų dydžio.

8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byluoje Nr. 2-701-845/12 buvo nutraukta atsakovų 1994 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta šalių 2012 m. balandžio 12 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktiniai sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad lygiomis dalimis, po 1/2 dalį, valdomą bendrosios dalinės nuopsavybės teise, dalijasi tokį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), turintis 0,1400 ha ploto (sutarta vidutinė žemės sklypo rinkos vertė – 622 342 Lt); 2) pastatą - gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 110,02 kv.m. bendro ploto (sutarta vidutinė pastato - gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 125 000 Lt).

9. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškinyje nurodomo žemės sklypo 3, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas sujungus atsakovų pagal Sutartį įgytą žemės sklypą 1 ir kitą atsakovų valdytą žemės sklypą 2, ankstesnis adresas buvo (duomenys neskelbtini), o pastaruoju metu adresas yra (duomenys neskelbtini).

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Sutartyje pirkėjais nurodomi abu atsakovai. Nustatyta, kad atsakovų sudarytoje 2012 m. balandžio 12 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sutuoktiniai nenurodė ir neaptarė prievolės atsiskaityti pagal Sutartį už įsigytą žemės sklypą (nurodė tik kitas prievoles kreditoriams – bankui AB „Swedbank“, uždarajai akcinei bendrovei „DnB NORD Lizingas“). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nutraukdami santuoką nepasisakė dėl prievolės pagal Sutartį, taip pat, kad nagrinėjant šią bylą nepateikė įrodymų, kad būtų sudarę susitarimą dėl prievolės vykdymo konkrečiomis dalimis, ir tam būtų pritarusi ieškovė NŽT, laikytina, kad pagal Sutartį atsakovai atsako solidariai.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnis įtvirtina sutarčių vykdymo principus: tinkamo ir sąžiningo sutarties vykdymo, šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi, sutarties vykdymo kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, maksimalių pastangų ėmimosi sutarčiai įvykdyti, vertinant protingo asmens kriterijumi. Atsakovų teiginys, kad jog jie manė, kad 2014 metais anstoliui išvaržius jų turimą žemės sklypą 3 (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris suformuotas sujungus atsakovų pagal Sutartį įgytą žemės sklypą 1 (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitą atsakovų valdytą žemės sklypą 2 (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), jie nebeturėjo prievolės vykdyti Sutarties, negali būti laikomas pagrįstu. Šalims sudarant Sutartį, atsakovams buvo žinoma, kokius ir kokiomis sąlygomis jie prisiėmė sutartinius įsipareigojimus. Pabrėžtina, jog šalys, sudarydamos sutartį, laisvai disponuoja savo teisėmis ir sprendžia dėl pareigų prisiėmimo. Ta aplinkybė, kad atsakovai pagal Sutartį įsigytą žemės sklypą 1 netrukus sujungė su kitu jų turimu žemės sklypu 2, taigi ėmėsi didesnio profesionalumo reikalaujančių veiksmų, taip pat tai, kad iš LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovai teisme 2012 m. nutraukdami santuoką ir dalindamiesi žemės sklypą 3, naudojosi advokato paslaugomis, liudija esant labiau tikėtina, kad atsakovai gerai suprato (turėjo galimybę suprasti) klausimus, susijusius su turimu turtu, įskaitant ir savo prievolę atsiskaityti pagal Sutartį, nei kad manė esant prievolę išnykus.

12. Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

13. Sutarties 5 punkte nustatyta, kad atsakovai pagal Sutartį turėjo sumokėti 14 įmokų po 7203,58 Lt, mokant kas metus, pirmą įmoką sumokant 2008 m. sausio 15 d., o paskutinę įmoką – 2021 m. sausio 15 d. Atsakovai prašo taikyti įstatyme nustatytą 10 metų ieškinio senatį 2008-2013 m. mokėtinoms įmokoms, prašo nepriteisti šių sumų ieškovei iš atsakovų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2023 m. vasario 7 d.

14. Su tokiu atsakovų nurodomu Sutarties sąlygų traktavimu nesutiktina. Pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnis, įtvtirtinantis sutarčių aiškinimo principus, nurodo, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Sutarties 5 punktas, įtvirtinantis įsiskolinimo likučio už perkamą žemės sklypą sumokėjimo ypatumus, aiškintinas sistemiškai su Sutarties 2.1 punktu, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo kaina yra 126 063 Lt, taip pat su Sutarties 4 punktu, kuriame nurodyta, kad pirkėjas už perkamą žemės sklypą jau sumokėjo 25 213 Lt. Sutartimi šalys susitarė dėl vieno konkretaus nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo ir jo visos kainos. Nuosavybės teisės į turtą atsakovams perėjo notarui patvirtinus Sutartį, taigi atsakovai įgijo visą perkamą turtą iš karto. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Sutarties 5 punkto nuostatą, kurioje kalbama apie visą visą parduodamo žemės sklypo kainą („Metinės 2 procentų palūkanos nuo likusios įsiskolinimo sumos skaičiuojamos už faktišką įsiskolinimo laiką, t. y. nuo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki pirkėjas sumoka valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą visą parduodamo žemės sklypo kainą“). Todėl laikytina, kad senaties terminas ieškovei reikalauti atsakovus įvykdyti Sutartį prasidėjo 2021 m. sausio 15 d., t. y. nuo to momento, kai pagal Sutarties 5 punktą turėjo būti galutinai atsiskaityta (sumokėta paskutinė įmoka), o ne su kiekvienos įmokos mokėjimu. Pastarasis atsakovų siūlomas aiškinimas galėtų tikti periodinių paslaugų teikimo ar pan. sutarčiai, o ne nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo surarčiai. Atsakovų aiškinimas neatitinka Sutarties esmės. Todėl atsakovų reikalavimas taikyti ieškinio senatį atskiroms jų mokėtinoms įmokoms atmestinas. Ieškovės reikalavimas priteisti visą pagrindinę skolą, t. y. 29 208,18 Eur dydžio įsiskolinimo likutį už atsakovų įsigytą žemės sklypą 1, tenkintinas visa apimtimi.

15. Dėl Sutarties 5 punko nuostatos, kuriuoje numatytas 2 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos sumos skaičiavimas, taikymo abi bylos šalys iš esmės sutarė, tačiau ieškovė ieškinyje prašė taikyti jas už visą laikotarpį nuo pirmos įmokos dienos (2008 m. sausio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. vasario 7 d.), o atsakovė prašė sutartines palūkanas skaičiuoti už 5 metų laikotarpį, ir šias palūkanas skaičiuoti tik nuo jų sutinkamos sumokėti 16 690,38 Eur dydžio pagrindinio įsiskolinimo sumos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu atsakovai įpareigojami sumokėti visą 29 208,18 Eur dydžio įsiskolinimo likutį, sutartinės palūkanos skaičiuotinos būtent nuo šios sumos. Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad palūkanos skaičiuotinos už 5 metų laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 10 punktas). Iš atsakovų priteistina 29 208,18 x 0,02 x 5 = 2920,82 Eur sutartinių palūkanų.

16. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 56 976,07 Eur delspinigių, remiantis Sutarties 5 punkto nuostata, numatančia, kad „Laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kikevieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procesnto mokėtinos sumos“. Atsakovai su tokiu reikalavimu nesutiko, teikė savo delspinigių paskaičiavimą 1502,16 Eur sumai, argumentuodami, kad delspinigiai skaičiuotini tik už 180 dienų, remiantis CK 1.125 straipsnio 5 punktu, ir tik nuo jų sutinkamos mokėti pagrindinės skolos. Atsakovai taip pat laikėsi pozicijos, kad ir palūkanų, ir delspinigių priteisimas kartu reišktų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą, todėl prašė delspinigių nepriteisti.

17. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Taigi netesybos, kurių tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ar juos netinkamai įvykdžius, gali būti suderinta šalių valia sulygtos sutartyje, tačiau pareiga sumokėti kitai šaliai netesybas netinkamo prievolės vykdymo atveju gali būti nustatyta ir įstatymo ar teismo.

18. Teismas pripažįsta, kad abiejų šalių pozicija gali būti laikoma iš dalies pagrįsta. Viena vertus, delspinigių skaičiavimas buvo numatytas Sutartyje, taigi atsakovai žinojo, dėl kokios atsakomybės taikymo šalys susitarė. Teismų praktikoje teisė reikalauti ir delspinigių, ir palūkanų, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), paprastai siejama su kreditoriaus patirtų nuostolių įrodymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; 44 p.). Kita vertus, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti ir delspinigius šalia palūkanų nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad bylos medžiaga nepagrindžia, kad ieškovė nuolat dėjo pakankamai pastangų bendradarbiauti su atsakovais, siekti Sutarties įvykdymo. Byloje pateiktų atsakovams 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. liepos 21 d. siųstų raginimų vykdyti Sutartį kopijos liudija, kad raginimai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)). Kaip pati ieškovė nurodė ieškinyje, šiuo adresu esantis žemės sklypas 3, suformuotas sujungus žemės sklypą 1 ir žemės sklypą 2, atsakovams nebepriklauso nuo 2014 metų. Tikėtina, kad raginimai nebuvo realiai įteikti atsakovams. Kitų įrodymų, kad ieškovė būtų siekusi Sutarties įvykdymo, ieškovė nepateikė. Laikytina, kad nepakanka pagrindo konstatuoti, kad ieškovė laikėsi principo užbaigti Sutarties vykdymą kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas sprendžia netenkinti ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.

19. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Dėl to, esant pareikštam atitinkamam ieškovės reikalavimui, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už visą priteisiamą 32 129 Eur (29 208,18 + 2920,82) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

20. Byloje buvo patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šias išlaidas paskirčius šalims proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš vieno proceso dalyvio priteistina suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

21. Šalys neteikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų paskirtymo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 188704927, solidariai iš atsakovų E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 29 208, 18 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius du šimtus aštuonis eurus 18 ct) nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2920,82 Eur (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų 82 ct) sutartinių palūkanų bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (32 129 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.