- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- AN2-118-1023/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00006-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- P. P.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) P. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo P. P. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-24839-2024 (ROIK 24259540110) panaikinimo buvo patenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-24839-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24259540110 P. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) galutine 100,00 eurų dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį, tai yra už tai, kad jis, 2024 m. lapkričio 9 d. 8.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas akivaizdžiai neblaivus (girtumą tikrintis atsisakė) pasirodęs viešoje vietoje svirduliavo, šlitinėjo – taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, be to, kojomis daužė policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos įrangą, koliojo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais taip pažemindamas jų garbę ir orumą ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų liautis daužytis ir koliotis.
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2025 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. skundą dėl minėto Institucijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-24839-2024 tenkino iš dalies, skundžiamą Institucijos nutarimą pakeitė, panaikinant jo dalį, kuria P. P. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, padarymo, bei paskirta 60,00 eurų dydžio bauda, ir teiseną dėl šio nusižengimo P. P. atžvilgiu nutraukė. Likusioje dalyje Institucijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-24839-2024 paliktas nepakeistas. Tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas priėmė konstatavęs, kad byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, jog įvykio metu P. P. buvo neblaivus ir to nulemtas jo elgesys įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, o nenustačius šių aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pažeidėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu P. P. kaltei, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pagrįsti, apylinkės teismo vertinimu, įrodymų pakanka, todėl Institucija skundžiamu nutarimu pagrįstai dėl šių administracinių nusižengimų padarymo P. P. pripažino kaltu ir paskyrė jam administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde P. P. prašo: Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 18 d. nutartį pakeisti ir pilna apimtimi tenkinti P. P. skundą – panaikinti Institucijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-24839-2024; išreikalauti iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2024-11-09 tarnybinio automobilio, atvykusio į įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo ir garso įrašus laike nuo 08.00 val. iki 10.00 val., kuriame buvo sulaikytas pareiškėjas P. P.. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
3.1. Apeliantas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog jis nepagrįstai buvo nubaustas už tai, kad jis tariamai būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje, tačiau apeliantas nesutinka su Institucijos ir tuo pačiu pirmos instancijos teismo išvada, jog P. P. „kojomis daužė policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos įrangą, koliojo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais taip pažemindamas jų garbę ir orumą ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų liautis daužytis ir koliotis“.
3.2. Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas P. P. pripažino aplinkybes, jog nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų liautis daužytis ir koliotis, bei, kad kojomis daužė policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpos įrangą. Šiuo atveju teismo posėdyje, kuriame apeliantas nebuvo atstovaujamas advokato ar jo padėjėjo, teisėja uždavinėjo dviprasmiškus klausimus, nieko nekonkretizuojant, kaip, pavyzdžiui, ar apeliantas P. P. galėjo kolioti, spardyti, tai P. P. atsakė, jog galėjo, bet nepripažino, kad jis spardė ir koliojo. Tad teismas padarė nepagrįstas išvadas, kurios neparemtos vaizdo medžiaga, kuri yra byloje.
3.4. Pažymima, kad asmens kaltė turi būti įrodyta ne tik jo tariamu prisipažinimu, bet ir bylos medžiaga – objektyviais duomenimis, šiuo atveju 13 vienetų video medžiaga. Taip pat pažymima, kad apeliantas P. P. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose detaliai pasisakoma apie video medžiagas, kurias sudarė policijos pareigūnai, taip pat išsamiai pasisakė apie kaltinimus dėl koliojimosi ir nurodymų nevykdymo, prašant panaikinti Institucijos 2024 m. gruodžio 2 d. nutarimą arba palikti epizodą dėl necenzūrinių žodžių vartojimo ir baudą sumažinti nuo 100,00 Eur iki minimalios arba apskritai neskirti, atsižvelgiant į pačių pareigūnų nederamą elgesį su pareiškėju P. P..
3.5. Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies taikymo dėl įrangos daužymo. Pažymima, kad policijos pareigūnų reikalavimą liautis daužyti įrangą turėjo prieš tai būti įrangos daužymas. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas apskritai daužė įrangą, nenurodant konkrečiai kokią įrangą, kokia įrangos būklė, ar įranga buvo sugadinta ir pan. Šiuo atveju nėra aišku, kas yra laikoma įranga, kurią tariamai apeliantas P. P. daužė. Nėra aišku, kaip tiksliai pasireiškia policijos pareigūnų nurodymų nevykdymas nedaužyti įrangos, kai nėra suprantama, kad kokią tiksliai įrangą daužė ir ką tiksliai laiko įranga
3.7. Peržiūrėjus video medžiagas matyti, kad kai policijos pareigūnai sulaikė apeliantą, surakino ir pasodino į policijos pareigūnų tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, policijos pareigūnai nepaaiškino P. P. apie tai, kodėl jis sulaikomas. Dėl to P. P. būdamas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpose beldėsi į duris, kad jį paleistų ir paaiškintų, kodėl jis yra sulaikytas. Šiuo atveju beldimasis į transporto priemonės duris nėra ir negali būti laikoma kaip įrangos daužymas, nes, visų pirma, durys nėra laikoma įranga. Antra, beldimasis negali būti traktuojamas kaip daužymas, kai iš tikrųjų nėra sudaužyta ar sugadinta ir pan.
3.8. Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalies taikymo dėl koliojimosi ir ANK 508 straipsnio 1 dalies taikymo. Pažymi, kad policijos pareigūnų reikalavimą liautis koliotis turėjo prieš tai būti koliojimas. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas apskritai koliojo pareigūnus prieš jo atžvilgiu panaudojant neteisėtą smurtą – smaugimą ir tazerius (dėl jų pradėtas ikiteisminis tyrimas pareigūnų atžvilgiu, o nukentėjusiuoju pripažintas apeliantas, nes policijos pareigūnai sulaužė kaklą ir be pagrindo naudojo tazerį), nenurodant konkrečiai kokiais tariamais žodžiais buvo policijos pareigūnai koliojami ir kokie konkretūs pareigūnai buvo koliojami. Šiuo atveju nėra aišku, kokie apelianto pasisakymai laikyti koliojimosi ir konkrečiai kurio pareigūno atžvilgiu buvo koliojimasi.
3.9. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliantas P. P. pripažįsta, kad koneveikė policijos pareigūnus tik po to, kai prieš jį policijos pareigūnai neteisėtai panaudojo fizinį smurtą – smaugė ir tazerį, dėl ko buvo sulaužytas kaklas. Teismas ginčytina nutartimi pažymėjo, kad necenzūrinių žodžių vartojimas policijos pareigūnų atžvilgiu po to, kai prieš apeliantą buvo panaudota fizinis smurtas, netraktuojamas kaip policijos pareigūnų koliojimas ir nurodymo liautis koliotis nevykdymas, tuo suponuojant, kad tariamai P. P. pažeidimas – koliojo policijos pareigūnus ir nevykdė pareigūnų nurodymo nustoti koliotis, buvo prieš jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą.
3.10. Policijos pareigūnai elgėsi nesąžiningai, klastojo dokumentus, melagingai nurodė ir tai, kad neva apeliantas spardė įrangą ir koliojo, nenurodant kokią įrangą ir kokiais žodžiais koliojo ir kurį pareigūną. Todėl esant abejonėms turi būti panaikintas pirmos instancijos teismo nutartis.
3.11. Dėl subendrintos bausmės. Teismas iš dalies tenkindamas apelianto skundą, panaikindamas vieną iš trijų baudą, nepasisakė dėl galutinės subendrintos bausmės, nors turėjo pasisakyti, kadangi skirtos baudos po 100,00 Eur už ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Todėl teismas turėjo pasisakyti, kokia subendrinta galutinė bauda.
3.12. Dėl įrodymų išreikalavimo. Apeliantas rašytiniais paaiškinimais teismo prašė išreikalauti iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 9 d. tarnybinio automobilio, atvykusio į įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo ir garso įrašus laike nuo 08.00 val. iki 10.00 val., kuriame buvo sulaikytas pareiškėjas P. P.. Tačiau teismas minėto prašymo nesprendė ir neišsprendė, tuo pažeidžiant apelianto procesines teises.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Institucija sutinka su Kauno apylinkės teismo vertinimu, mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. P. nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje esančių įrodymu vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį, todėl tiek Institucijos nutarimą, tiek skundžiamą nutartį šioje dalyje prašo panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, susipažinęs su atsiliepimu į jį ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kaip ir neturi pagrindo manyti, kad P. P. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį nubaustas nepagrįstai. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog byloje esančių įrodymų pakanka išvadoms dėl P. P. kaltės įvykdžius administracinius nusižengimus pagrįsti, jo neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir yra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, nesudaranti pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutartį panaikinti. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga yra įrodyta, kad P. P. veiksmuose yra visi nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, sudėties požymiai.
8. ANK 506 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
9. ANK 508 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-335-361/2019, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-813/2021). Pažymėtina, jog įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (žr., pvz., administracinių nusižengimų bylas: Nr. AN2-272-493/2018, Nr. AN2-253-397/2018, AN2-97-334/2018, Nr. AN2-115-195/2018, Nr. AN2-139-574/2018, Nr. AN2-215-300/2018, Nr. AN2-287-634/2020, Nr. AN2-102-813/2021). Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgauliu žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247-898/2020).
10. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, P. P. kaltę padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 508 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje, patvirtina Kauno apskrities Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjo R. B. 2024 m. lapkričio 9 d. tarnybinis pranešimas „Dėl sulaikyto asmens ir panaudoto „Taser“, 2024 m. lapkričio 9 d. administracinio sulaikymo protokolas, prietaiso „Taser“ panaudojimo ataskaita, kompaktiniai diskai (15 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, duomenys apie registruotą pranešimą apie įvykį, duomenys apie šio įvykio pagrindu P. P. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44031-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (Viešosios tvarkos pažeidimas), kita rašytinė bylos medžiaga, taip pat ir iš dalies paties P. P. apylinkės teisme teismo posėdžio metu duoti parodymai.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 9 d., apie 08.00 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), reikalinga pagalba, nes yra sulaikyti du agresyvūs asmenys, kurie namo kieme sukėlė muštynes. Iš bylos duomenų matyti, kad vienas iš sulaikytųjų buvo P. P.. Minėtame tyrėjo R. B. 2024 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sulaikytas ir bandomas nuraminti pilietis (tai yra P. P.) elgėsi agresyviai, stengėsi ištrūkti, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotos spec. priemonės –antrankiai, o pasodinus pilietį į policijos tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo patalpą, šis pradėjo kojomis daužyti laikinojo sulaikymo patalpos įrangą, perspėjus pilietį, kad nusiramintų, į tai jis nekreipė dėmesio ir toliau daužėsi, plūdosi įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, vadindamas policijos pareigūnus „piderastai“, „mentai“, „ožiai“, „kandonai“, „asilai“, „lochai“, į perspėjimus, kad nusiramintų, negadintų laikinojo sulaikymo patalpos, buvo įspėtas, kad jeigu nenusiramins, jo atžvilgiu bus panaudotas „Tazer“, į tai jis nekreipė dėmesio ir toliau daužėsi, trankėsi, todėl jo atžvilgiu buvo panaudotas elektro–impulsinis prietaisas Tazer X26“, kaip paprastas elektro šokas, po ko pilietis (tai yra P. P.) nurimo, laikinojo sulaikymo patalpos ir įrangos nebedaužė, tačiau ir toliau plūdosi įvairiais necenzūriniais žodžiais bei įžeidinėjo policijos pareigūnus.
12. Policijos pareigūno R. B. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti duomenys, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad P. P. nuo pat policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą momento nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir reikalavimų, reiškė akivaizdų nepasitenkinimą, priešiškumą tiek įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, tiek provokuojančiu elgesiu – vedamas pareigūnų į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą pažeidėjas nenorėjo į ją lipti, po to pradėjo ją daužyti, spardyti, pareigūnų nurodymo nusiraminti ir nedaužyti laikino sulaikymo kameros nevykdė, taip pat nevykdė reikalavimo atgal įkelti į laikino sulaikymo kamerą iš jos iškištų kojų, policijos pareigūnų atžvilgiu daugkartinai naudojo minėtame tarnybiniame pranešime nurodytus necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius. Pastebėtina, kad aplinkybė, jog P. P. ginčijantis su policijos pareigūnais jį reikėjo raminti, patvirtina ir prietaiso „Taser“ panaudojimo ataskaita.
13. Akcentuotina, kad ir pats apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad įspyrė į laikino sulaikymo kamerą, vadino įžeidžiančiais žodžiais pareigūną dar ir iki tol, kol pareigūnas prieš jį panaudojo smurtą ir „tazerį“. Skundo argumentai, kad šiuos apelianto parodymus išprovokavo apylinkės teismo teisėjos užduodami dviprasmiški klausimai, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Perklausius pirmos instancijos teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakomybėn patrauktas asmuo apklausiamas teisme savo kaltę dėl inkriminuotų nusižengimų, numatytų ANK 508 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje, pripažino, nurodydamas, kad jis pareigūnus koliojo, įspyrė su koja į automobilio sulaikymo kamerą, tai darė iš pykčio, nes buvo išprovokuotas, kad pareigūnai neprisistatė, nepasakė dėl ko suimtas, tačiau jis matė, kad tai policijos pareigūnai, suprato, kad į automobilio sulaikymo kamerą uždarė policijos pareigūnai, suprato, kad keiksmažodžius vartojo policijos pareigūnų atžvilgiu. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu duoti atsakomybėn patraukto asmens parodymai, kuriais jis pripažino pareigūnų atžvilgiu vartojęs įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius, spardęs automobilio sulaikymo kamerą, sutampa su pirmiau minėtais byloje esančiais objektyviais įrodymais, tame tarpe vaizdo medžiaga, tarnybiniu pranešimu.
14. Aplinkybė, kad policijos pareigūno R. B. tarnybiniame pranešime yra išvardinti P. P. policijos pareigūnų atžvilgiu išsakyti necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai, o visa tai taip pat užfiksuota ir garso ir vaizdo įrašuose, paneigia skundo argumentą, kad Institucijos nutarime konstatuotas koliojimas byloje niekaip nepagrįstas konkrečiai P. P. policijos pareigūnų adresu išsakytais necenzūriniais žodžiais, juolab, kaip minėta pirmos instancijos teismo posėdžio metu pats apeliantas pripažino, jog matė, kad tai policijos pareigūnai, suprato, kad kolioja, vartoja necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius policijos pareigūnų atžvilgiu, suprato, kad koja spardė policijos automobilį.
15. Aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma patvirtina, jog P. P. padaryta ANK 508 straipsnyje nurodyta veika pasireiškė užgaulių žodžių būtent pareigūnų atžvilgiu vartojimu. Pareiškėjo išsakyti žodžiai „piderastai“, „mentai“, „ožiai“, „kandonai“, „asilai“, „lochai, kaip necenzūriniai ir įžeidžiamojo pobūdžio žodžiai, akivaizdžiai pažeidžia pareigūnų garbę ir orumą. Minėti pareiškėjo pareigūnams išsakyti žodžiai visuomenėje savaime yra suprantami kaip neigiami, įžeidžiantys, žeminantys asmenį, sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas, užgaulūs žodžiai. Visi minėti pareiškėjo žodžiai, tonas juos išsakant bei agresyvus, nepagarbus elgesys pareigūnų atžvilgiu negali būti vartojami jokiu kitu tikslu, kaip tik norint tuos pareigūnus įžeisti. Pareiškėjas, matydamas uniformuotus policijos pareigūnus, atvykusius su tarnybiniu automobiliu, prisistačiusius ir nurodžiusius dėl ko atvyko, turėjo suvokti, jog įžeidžiamus žodžius adresuoja būtent policijos pareigūnui ir siekiant jį pažeminti. Tai patvirtino pats pareiškėjas pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodydamas, kad taip pasielgė iš pykčio, nes nežinojo, kodėl yra sulaikomas, tačiau tuo pačiu nurodė supratęs, kad yra sulaikomas dėl konflikto su kaimynu, pripažino, kad jo veiksmai nebuvo geri, kad galėjo ramiai įlipti bei palaukti sulaikymo kameroje, kol pareigūnai išsiaiškins situaciją, taip pat nurodė, kad supranta, jog jo pavartoti žodžiai pareigūnų atžvilgiu buvo įžeidžiantys. Minėti įžeidžiantys, necenzūriniai žodžiai policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atžvilgiu neabejotinai laikytini jų garbės ir orumo įžeidimu. Taigi, nors apeliantas apygardos teismui pateiktu skundu neigia savo kaltę, tačiau teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai patikimų aukščiau ištirtų įrodymų, jog P. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje. Pareiškėjo teiginiai, kad jis neįžeidė pareigūno garbės ir orumo, yra paneigti byloje surinktais įrodymais, kurių teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia, ir laikytini jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Netikėti protokole, tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, įvykio metu padarytame vaizdo ir garso įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo. Administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių aplinkybių, duodančių pagrindą policijos pareigūnus, laikyti suinteresuotais nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nebūto pažeidimo padarymu.
16. Pažymėtina, kad norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, teisę panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai).
17. Kaip matyti iš bylos duomenų, policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą pagal gautą pranešimą dėl viešoje vietoje kilusio konflikto su kaimynu, tai yra turėdami tam teisinį pagrindą, todėl pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą jie turėjo teisę nustatyti asmenų tapatybes, apžiūrėti asmenis ir pateikti su tuo susijusius reikalavimus, tame tarpe juos laikinai sulaikyti ir numatytais atvejais panaudoti prievartą. Byloje esanti vaizdo įrašo medžiaga, tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareigūnams atvykus nurodytu adresu ir policijos pareigūnams pareikalavus eiti į tarnybinį automobilį, vėliau pareikalavus nespardyti, nedaužyti laikino sulaikymo kameros, įkelti iškištas iš laikino sulaikymo kameros kojas, asmuo nepakluso pareigūnų nurodymams, elgėsi agresyviai, bendravo pakeltu tonu. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad P. P. buvo priešiškai nusiteikęs policijos pareigūnų atžvilgiu, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, nevykdė pareigūnų reikalavimų, kas rodo, kad jis siekė konflikto su policijos pareigūnais eskalavimo, o tuo pačiu ir trukdė policijos pareigūnų darbą, šiems atliekant procesinių veiksmų įforminimą pagal iškvietimą dėl įvykio. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnų reikalavimas įvykio vietoje agresyviai besielgiančiam asmeniui eiti į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą buvo teisėtas, kadangi policijos pareigūnai vykdė savo tiesioginius uždavinius, numatytus Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl įvykio pagal iškvietimą P. P. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44031-24 dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad policijos pareigūnai ne vieną kartą P. P. išreiškė konkrečius, aiškius ir teisėtus reikalavimus, kuriuos šis puikiai suprato, tačiau pasirinko nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimų ir elgtis priešiškai, nepagarbiai ir piktybiškai. Dėl P. P. veiksmų ir nereagavimo į pareigūno reikalavimus jis buvo sulaikytas, jam buvo uždėti antrankiai, o vėliau, jam ir toliau nerimstant, buvo panaudota ir specialioji priemonė „Tazer.
18. Policijos įstatymo 27 straipsnio, apibrėžiančio prievartos rūšis ir bendrąsias jų panaudojimo sąlygas, nuostatose nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti tame tarpe ir kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi), užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones tame tarpe ir prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos ir/ ar specialiųjų priemonių naudojimas. Minėtas specialiąsias priemones, tarp kurių numatyta ir asmens judesių ribojimo priemonė – antrankiai, jų panaudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-28, Nr. 2016-27588).
19. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, būdami uniformuoti ir su tarnybiniu automobiliu atvykę nurodytu adresu pagal gautą pranešimą nurodė kokiu tikslu atvyko, pateikė reikalavimus pareiškėjui, tačiau pareiškėjas visiškai ignoravo bet kokius policijos pareigūnų žodžius bei reikalavimus, ne kartą pareigūnų atžvilgiu išsakė įžeidžiančius, užgaulius žodžius, elgėsi įžūliai, agresyviai ir provokuojančiai, taigi jo elgesys peržengė normalaus bendravimo ribas. Taigi šioje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės įrodo, jog policijos pareigūnai, panaudodami prieš teisėtiems jų reikalavimams nepaklususį pareiškėją kovinius veiksmus bei specialias priemones - antrankius, prietaisą tazer, įstatymo suteiktų jiems įgaliojimų neviršijo. Vien ta aplinkybė, kad P. P. 2024 m. lapkričio 11 d. pareiškimu (skundu) policijos pareigūnų atžvilgiu inicijavo ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (Piktnaudžiavimas), nesant duomenų, kad pareigūnų atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis procesinis sprendimas, nagrinėjamam klausimui esmės nesudaro ir nepaneigia neteisėtų pačio pareiškėjo veiksmų, atliktų iki apelianto nurodomo prieš jį panaudoto smurto. Esminės reikšmės apygardos teismo vertinimui taip pat neturi apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantui neaišku, kas yra laikoma policijos automobilio įranga, kadangi nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad vedamas pareigūnų į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą pažeidėjas nenorėjo į ją lipti, po to pradėjo ją daužyti, spardyti, o pareigūnui pareikalavus nusiraminti ir nedaužyti laikino sulaikymo kameros, šio teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdė.
20. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad P. P. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, visiškai įrodyta, jo padaryti administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, pripažindami, kad P. P. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būt begalinis, todėl skunde apelianto reiškiamas reikalavimas dėl papildomų įrodymų (vaizdo ir garso įrašų) išreikalavimo yra atmetamas. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu.
21. Administracinėn atsakomybėn patrauktam P. P. nuobaudos pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį (už kiekvieną pažeidimą – 100,00 dydžio baudos) paskirtos neperžengiant sankcijos ribų, nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, subendrinta nuobauda yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Pastebėtina, kad skundžiama nutartimi panaikinus Institucijos nutarimo dalį, kuria P. P. pripažintas kaltu pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60,00 eurų dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė administracinė nuobauda pažeidėjui nesikeičia – tai yra 100,00 eurų dydžio bauda.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. P. skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.