Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės O. J. įstatyminei atstovei A. N., jos atstovui advokato padėjėjui Dainiui Domikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. J. įstatyminės atstovės A. N. ieškinį atsakovui V. J., dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškiniu ieškovės įstatyminė atstovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai O. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovės įstatyminę atstovę – A. N.. Ieškinyje ieškovės įstatyminė atstovė nurodė, kad O. J. gim. 2017 m. balandžio 24 d. yra atsakovo dukra. Mergaitė gyvena kartu su įstatymine atstove. Jau kuris laikas ji viena išlaiko nepilnametę dukrą. Nepilnametės dukros išlaikymui reikalinga skirti daugiau kaip 400 Eur per mėnesį. Nurodo, kad vien dukros maistui (tyrelėms) įstatyminė atstovė išlaidžia apie 228,16 Eur per mėnesį. Higienos reikmėms dukrai reikia apie 70 Eur, rūbams avalynei apie 50 Eur, komunaliniams mokesčiams ne mažiau 33,98 Eur, žaislams apie 50 Eur bei 50 Eur kitoms nenumatytoms išlaidoms.

Papildomai ieškovės įstatyminė atstovė A. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai padeda išsilaikyti jos brolis A. N. ir jo žmona J. B.. Jie gali padėti, kadangi gyvena ir dirba užsienyje. Su atsakovu įstatyminė atstovė draugavo tris metus iki 2017 m. lapkričio mėnesio. Jie gyveno kartu pas ją socialiniame būste. Gevendami pradėjo nesutarti, ir V. J. išėjo pats ir nuo tada jau materialiai neberėmė vaiko. Šiuo metu jis visai nebeatvyksta aplankyti vaiko ir jokios pagalbos neteikia. Jis sakė, kad negali vaiko išlaikyti. Atsakovas anksčiau dirbo UAB "Makveža" sandėlininku. UAB "Makveža" uždirbdavo po 500-600 Eur. Atsakovas yra sveikas, kitų vaikų neturi. Šiuo metu atsakovas nedirba, laikosi C, CE vairuotojo kategorijas. Dar papildomai eina virinti. Pati įstatyminė atstovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Nedirba virš metų laiko. Anksčiau dirbo Fortūnos kavinėje virtuvėje pagalbininke. Ten dirbo apie 2 metus. Gaudavo minimalią algą - 400 Eur į rankas. Dėl vaiko dabar nedirba. Turi du vaikus. Iš Sodros gauna 157 Eur socialinę išmoką ir už vaikus po 30 Eur. Viso apie 200 Eur per mėnesį. Dar šeimos nariai padeda. Atsakovui siūlė taikiai susitarti, tačiau atsakovas geruoju nesutiko. Atsakovo išsilavinimas yra statybininkas. Statybose jaučiamas ekonomikos pakilimas. Tauragės regione vidutinis darbo užmokestis yra 700 Eur. Atsakovas galbūt keičia savo profilį norėdamas daugiau uždirbti. Mano, kad visuma bylos aplinkybių leidžia teigti, kad V. J. gali ir daugiau uždirbti. Atsakovas lėšų turi. Jis neteikdamas duomenų apie savo turimas lėšas elgiasi nesąžiningai.

Atsakovas V. J. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog šiuo metu yra bedarbis, laikosi C, CE kategorijos vairuotojo specialybės. Dukrai sutinka teikti išlaikymą po 100 Eur per mėnesį.

Nustatyta, kad atsakovui apie iškeltą bylą dėl išlaikymo vaikui priteisimo pranešta tinkamai, todėl išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.146, 3.148, 3.149 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 6-8, 42, 56, 72, 246, 249 - 250 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2011). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Ieškovės įstatyminė atstovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ją paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, atsakovas V. J. yra nepilnametės O. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. Dukra gyvena kartu su mama nuomojamame socialiniame būste. Ieškovės įstatyminė atstovė yra vaiko auginimo atostogose, augina du vaikus(vienas vaikas ne atsakovo). Jos pajamos sudaro 157 eurų socialinė pašalpa, po 30 eurų išmoka už kiekvieną vaiką. Viso ieškovės įstatyminės atstovės pajamos sudaro apie 217 Eur per mėnesį. Be šių pajamų, kaip matome iš ieškovės įstatyminės atsovės pateiktų teismui dokumentų, jai papildomai padeda jos brolis su savo žmona, kurie gyvendami užsienyje jai perveda pinigų. Taip pat, vienam iš vaikų teikiamas išlaikymas po 75 eurus. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ji nekilnojamo turto neturi, savo vardu turi 1998 metų automobilį - AUDI A6.

Tuo tarpu atsakovas VSDFV duomenimis šiuo metu nedirba, gauna bedarbio pašalpą apie 159 Eur. Kaip pats atsakovas atsiliepime nurodė, šiuo metu mokosi būti C, CE kategorijų vairuotoju. Jis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, savo vardu neturi, turi 1998 metų automobilį AUDI A4. Iš VSDFV išrašo matyti, kad atsakovas anksčiau dirbo UAB „Makveža“. Jo gaunamas uždarbis vidutiniškai siekė 574,34 Eur. Byloje nėra duomenų apie šalių kreditorius ar kitus išlaikytinius.

Iš šalių pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis šiai dienai nėra vienoda. Atsakovas turi galimybę dirbti, yra darbingas, jo pajamos gali būti ženkliai didesnės nei, kad šiuo metu gaunama bedarbio pašalpa. Kitų jo išlaikomų asmenų atsakovas neturi, nes atsiliepime apie tai nieko nenurodė. Tuo tarpu ieškovės įstatyminė atstovė šiuo metu augina du mažamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, ieškovei, kuriai prašoma priteisti išlaikymą nėra nei vienerių metų, todėl jai reikalinga nuolatinė motinos priežiūra. Pažymėtina, kad net ir padėjus ieškovės įstatyminei atstovei dirbti, jai neišvengiamai atsirastų papildomos išlaidos susijusios su dukros priežiūra, dėl šių aplinkybių ieškovės įstatyminės atstovės galimybės dirbti, gauti didesnes pajamas iš darbo veiklos yra apribotos ir mažiau palankios nei atsakovo.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovės įstatyminei atstovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su dukros išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovės įstatyminė atstovė nurodo, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra būtina bent 433,98 Eur suma. Teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai yra pagrįsti, nurodyta suma nėra didelė, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje bei maisto, paslaugų kainas. Ieškovė pateiktais kasos kvitais, išlaidų vaikui detalizavimu tinkamai pagrindė nurodytą sumą.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Šiuo metu toks dydis yra 400 Eur. Jei tėvų prievolė būtų dalinama per pusę, vieno iš tėvų dalis sudarytų 200 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, įvertinus atsakovo pajamas ir galimybę gauti didesnes pajamas įgijus atitinkamą teisę vairuoti transporto priemones, bei tai, kad ieškovės įstatyminė atstovė iš atsakovo kaip tik ir prašo pusės minimalios algos sumos išlaikymo - 200 Eur. Pažymėtina, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Iš ieškovės įstatyminės atstovės paaiškinimo bei rašytinės bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nėra, tačiau jis neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas šiuo metu nedirba, gauna bedarbio pašalpą, atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad sutiktų teikti išlaikymą po 100 Eur per mėnesį vaikui, tokį išlaikymo dydį grįsdamas tuo, jog šiuo metu yra bedarbis. Tačiau pažymėtina, jog nelengva, nepalanki ar net sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010).

Teismas laiko, jog atsakovo dabartinė padėtis (amžius, sveikata, profesiniai gebėjimai, siekis daugiau uždirbti įgyjant papildomą kvalifikaciją ir kt.) objektyviai leidžia priteisti iš jo ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą vaikui, kuris būtinas, sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nenurodė teismui priežasčių kodėl jis išėjo iš ankstesnio darbo, kur jo vidutinis darbo užmokestis siekė 574 Eur. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, mokosi dėl C, CE kategorijos vairuotojo teisių įgijimo, todėl laikytina, kad jis siekia pakeisti specialybę ir kad galėtų daugiau uždirbti, o tai duoda pagrindą laikyti, jog jis gali skirti ieškovės įstatyminės atstovės ieškinyje prašomą 200 Eur dydžio mėnesinį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Toks teismo nustatytas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydis nebus ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą bei galimus profesinius įgūdžius ir tai, jog jis gali šiuo metu tiekti nurodyto dydžio išmokas. Taip pat teismas, nagrinėdamas šį ieškovės įstatyminės atstovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo vaiko išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikai ar vaiko motinos artimiesiems.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta iš atsakovo V. J. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai O. J., gim. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2018 m. vasario 12 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko motinai A. N. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui.

Ieškovės įstatyminė atstovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai už paskutinius 3 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos (po 200 Eur kas mėnesį už laikotarpį). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-233/2011). Iš ieškovės įstatyminės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad prašomu išlaikymo įsiskolinimą priteisti laikotarpiu atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai paskutiniu laikotarpiu, kai negyvena kartu neteikė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad, gyvendamas skyrium, jis teikė kokį nors išlaikymą vaikui, nes pats pripažino, kad gali teiskti ateityje tik 100 Eur išlaikymą. Atsižvelgus į tai, teismas priteisia iš atsakovo nepilnametei dukrai O. J. 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už paskutinius 3 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos. Dėl šių aplinkybių ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo priteistinas 54 Eur (200 Eur x 12 mėn x 3% x 75%) žyminis mokestis bei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 5,12 Eur, viso valstybei priteistina 59,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Tesimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Sodų g. 1, Pilviškių mstl. Vilkaviškio r., nepilnamečiui vaikui O. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. vasario 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei O. J., gimusiai 2017-04-24, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. vasario 12 d.

Nepilnametei O. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovės įstatyminei atstovei A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 59,12 Eur (penkiasdešimt devynis eurus, 12 ct), įmokos kodas 5660, kurios mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Luminor bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokėjimo paskirtis – žyminis mokesti, pašto išlaidos.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.