- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2S-2542-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17445-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- V. A., M. L.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. A. ir M. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gestija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. A. ir M. L., kuriuo ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovų 14 432,56 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 14 432,56 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų sumos išieškojimo užtikrinimui areštuoti atsakovų nekilnojamąjį turtą, nesant ar nepakankant nekilnojamojo turto areštuoti atsakovų kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Prašymą ieškovė grindžia tuo, kad nuostolių suma didelę, atsakovai jos nemoka, nesiteikia spręsti nuostolių atlyginimo klausimo bei neturi civilinės atsakomybės draudimo. Ieškovės įsitikinimu, tai kelia grėsmę neįvykdyti teismo sprendimo ieškovės naudai, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikytinos siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-08-25 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nutarė ieškovės UAB „Gestija“ naudai areštuoti atsakovų V. A. ir M. L.: nekilnojamąjį turtą 14 432,56 Eur vertės, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias skolininkams ir esančias pas skolininkus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, tačiau skolininkams paliekant teisę daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, darbuotojams ir atsiskaityti su kreditoriumi. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
Šalies argumentai
3.1. teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovė pateikė pakankamai prašymą pagrindžiančių duomenų, todėl laiko, kad jie tikėtinai pagrindė savo prašymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovų finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, ieškovės reikalavimas nėra užtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pagrindo teigti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atsakovas M. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovės ieškinys laikomas prima facie pagrįstu;
4.2. nagrinėjamu atveju ieškinį dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu yra pareiškęs nemokumo administratorius, todėl ieškinys pareikštas asmens, kuris neturėjo teisės tokio ieškinio reikšti;
4.3. UAB „Gestija“ vykdė vienintelę apgyvendinimo paslaugų veiklą, šiai veiklai vykdyti 2019-08-02 d. UAB „Gestija“ sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su UAB „Respublikos investicija“, pagal kurią UAB „Gestija“ išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iki 2022-08-20. Dėl susiklosčiusios pasaulinės Covid-19 situacijos, bendrovė jokių pajamų neuždirbo, o jos veikla buvo sustabdyta. Bendrovei dėl Covid-19 pandemijos sąlygotų ribojimų neuždirbant pajamų, atitinkamai susidarė ir 1 300 Eur įsiskolinimas UAB „Respublikos investicija“ už patalpų nuomą. Atsakovas pasiskolino iš atsakovės 1 300 Eur sumą, kurią ir panaudojo atsiskaitymui su UAB „Respublikos investicija“. Nors bendrasis balansas dėl įsiskolinimų kreditoriams nepakito, bet buvo išvengta palūkanų, delspinigių, kitų netesybų. Akcentuoja, jog šiais veiksmais ne tik, kad nebuvo padaryta jokia žala UAB „Gestija“;
4.4. atsakovas siekdamas tinkamai sutvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą ją perduoti nemokumo administratorei, sudarė minėtą sutartį bei visus buvusius jo žinioje UAB „Gestija“ dokumentus perdavė audito bendrovei. 2022-08-18 audito įmonė informavo nemokumo administratorę apie tai, kad visi UAB „Gestija“ dokumentai yra jų žinioje, kartu pateikdami prašymą pateikti papildomą informaciją tinkamam buhalterinės apskaitos sutvarkymui, tačiau nemokumo administratorė bendradarbiauti su audito įmone atsisakė. Pareikalavo perduoti jai visus UAB „Gestija“ dokumentus. Kadangi UAB „Gestija“ veiklos adresas buvo Vilniuje, o nemokumo administratorė veikia Kaune, audito įmonės atstovas, kuris atsakovo buvo įgaliotas perduoti administratorei UAB „Gestija“ dokumentus, sutarė su nemokumo administratore, kad dokumentų perdavimas įvyks pasinaudojant autobusų siunta. Šis perdavimas įvyko ir visi dokumentai administratorės žinioje buvo 2022-08-26;
4.5. nemokumo administratorė dar prieš jai pareiškiant ieškinį teisme, jau žinojo, kad UAB „Gestija“ dokumentai yra audito įmonės žinioje, kad jie jai bus perduoti, tačiau su audito įmone nebendradarbiavo, nelaukė, kol dokumentai jai bus perduoti;
4.6. siekiant nedidinti savo įsiskolinimo bendrovei UAB „Respublikos investicija“, su ja buvo atsiskaityta skolintų lėšų sąskaita. Tam, kad būtų išvengta baudų už nesavalaikį sutarties nutraukimą, atsakovas surado kitą nuomininką šioms patalpoms, t. y. pasiūlė atsakovei V. A., kuriai priklausė UAB „Bilas“, išsinuomoti šias patalpas. Po 2019-08-02 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties nutraukimo, kuri buvo nutraukta 2020-08-31 d., situacija Lietuvoje negerėjo, buvo paskelbtas karantinas, kuris baigėsi tik 2021-06-30. Nebuvo poreikio naudotis apgyvendinimo paslaugomis, atitinkamai UAB „Gestija“ neturėjo iš ko uždirbti pajamų bei tuo labiau nematė tikslo toliau tęsti jos veiklai nuostolingą sutartį. Atsakovo įsitikinimu, bendrovei būtų buvusi padaryta žala tuo atveju, jei atsakovas būtų tęsęs šią sutartį, kadangi jos pagrindu bendrovė jokių pajamų negeneravo, o tik privalėjo dengti nuolatines nuomos išlaidas. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Gestija“ finansinės ataskaitos už 2019 m., 2020 m. 2019 m. įmonė uždirbo 51 147 Eur pajamų, 2020 m. jokių pajamų neuždirbo, tačiau tiek 2019 m., tiek 2020 m. veikla buvo nuostolinga;
4.7. UAB „Bikis“ buvo perleista ne pelninga, o priešingai itin nuostolinga veikla. Atsakovo veiksmais, nutraukus 2019-08-02 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, jokia žala ieškovei padaryta nebuvo;
4.8. byloje nėra duomenų, jog atsakovas gali elgtis nesąžiningai ir neva perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, jokių duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovo nesąžiningumą (t. y. jo ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nėra.
5. Atsakovė V. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovės ieškinys laikomas prima facie pagrįstu;
5.2. apeliantė savo veiksmais jokios žalos nėra padariusi. Atsakovė nesiekė ir neperkėlė UAB „Gestija“ veiklos į UAB „Bikis“. Abi šios bendrovės turėjo visiškai kitą verslo koncepciją – UAB „Gestija“ dirbo su Ukrainos piliečiais, tuo tarpu UAB „Bikis“ su studentais iš Europos Sąjungos. Akcentuoja, jog abiejų įmonių veikla, nuomojant patalpas iš UAB „Respublikos investicija“ buvo nuostolinga. Nors bendrovė ir sudarė patalpų, kurias prieš tai nuomojosi UAB „Gestija“, nuomos sutartį, tačiau iš šios sutarties jokios naudos negavo, atitinkamai UAB „Gestija“ jokios žalos nesukėlė ir negalėjo sukelti, o priešingai – iš bendrovės buvo perimtas nuostolingas sandoris. Ieškovė deklaratyviai teigdama, kad atsakovei toliau tęsiant veiklą, kreditoriai būtų turėję galimybę padengti skolas iš gautų pajamų, neįvertina, kad tuo metu visame pasaulyje buvo sudėtinga situacija dėl plintančios Covid-19 pandemijos ir jos taikomų ribojimų, dėl kurių įmonė tiesiog neturėjo galimybės veikti ir vystyti savo veiklos pelningai;
5.3. pažymi, kad jokių aktyvų UAB „Gestija“ neperkėlė UAB „Bikis“, nes jokių aktyvų UAB „Gestija“ ir neturėjo, susijusių su šia veikla. Darbuotojų perėjimas iš vienos įmonės į kitą negali būti vertinamas kaip įmonės veiklos perkėlimas, kadangi darbuotojai tuo metu buvo be darbo, atitinkamai ir be atlyginimo, tai pačių darbuotojų laisvas apsisprendimas, kurioje įmonėje dirbti. Atsakovei pasitraukus iš veiklos 2020 m. bendrovė atsakovei liko skolinga 14 343,75 Eur, o po 1300 Eur paskolos suteikimo, skola išaugo iki 15643,75 Eur. Ieškovės teiginiai, jog atsakovė neva savo veiksmais sukėlė žalą ieškovei yra visiškai nepagrįsti, priešingai, kaip matyti atsakovė nuolat investavo nuosavas lėšas, kad užtikrinti veiklos tęstinumą;
5.4. ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad yra tikimybė, jog atsakovė savo turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkėtų. Pažymi, jog nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Tokių duomenų byloje nėra pateikta.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-08-25 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. atsakovai savo skundus grindžia teiginiais, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra nustatyta būtinoji pirmoji sąlygą – ieškinio reikalavimo pagrindimas. Šiam savo teiginiui pagrįsti atsakovai kvestionuoja 2022-06-09 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria buvo UAB „Gestija” bankrotas pripažintas tyčiniu (civilinė byla Nr. eB2-1859-864/2022), nustatytas aplinkybes 1) galimybė nukreipti išieškojimą į UAB „Gestija“ turtą panaikinta, nes UAB „Gestija“ atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant įstatyme numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (JANĮ 70 str. 2 d. 3p.); 2) apgaulingas ir aplaidus UAB „Gestija“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas Juridinių asmenų registrui (JANĮ 70 str. 2 d. 4 p.); 3) veiklos perkėlimas į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą perdavusiame juridiniame asmenyje (JANĮ 70 str. 2 d. 5 p.). Atsakovai ginčija teismo nutartimis konstatuotus prejudicinius faktus;
6.2. atsakovas nurodo, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi nemokumo administratorius neturi teisės ginčyti sandorių CK 6.930 str. pagrindu, tačiau administratorė teikė ieškinį dėl žalos priteisimo, o aplinkybės dėl atsiskaitymo eiliškumo buvo vertinamos teismo sprendžiant klausimą dėl UAB „Gestija” bankroto pripažinimo tyčiniu tik kaip tyčinio bankroto požymis, ir šio straipsnio pagrindu nebuvo ginčijami sandoriai, tad atsakovo teiginiai teisiškai nepagrįsti;
6.3. atsakovas nurodo, kad pateikė UAB „Gestija” dokumentus apskaitą tvarkančiam asmeniui ir suvedus apskaitą, dokumentus perdavė administratorei. Ką iš esmės pakeitė dokumentų perdavimas, kokias aplinkybes akivaizdžiai paneigia, administratorei atsakovas nenurodo. Pažymi, jog todėl dokumentai apskaitai „sutvarkyti” perduoti neteisėtai;
6.4. atsakovų nesąžiningas veikimas, siekiant išvengti atsiskaitymų su UAB „Gestija“ kreditoriais konstatuotas Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „Gestija“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Pažymėjo, kad atsakovai jau anksčiau aktyviai ir sąmoningai ėmėsi veiksmų priešingų Bendrovės ir jos kreditorių interesams, todėl yra reali tikimybė ir grėsmė, kad atsakovai ir toliau sieks išvengti asmeninių prievolių Bendrovei ir jos kreditoriams įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – atsakovų nesąžiningumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
8. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022).
11. Atsakovai, ginčydami teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, argumentuoja nebuvus nurodytų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų.
Dėl tikėtino pareiškimo pagrįstumo.
12. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2020 m. kovo 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-335-881/2020). Spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas ieškinio pagrįstumo iš esmės nenagrinėja, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų netiria ir nevertina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Sprendžiant, ar ieškinys tikėtinai (preliminariai) pagrįstas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020; 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-1120/2022). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022; 2022 m. rugsėjo 8 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-789-370/2022; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).
13. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad atsakovų argumentai, kuriais jie iš esmės ginčija ieškinio reikalavimus, nėra vertintini sprendžiant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, buvimo. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, remiantis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, padarius išvadas, yra ar nėra byloje nustatytos faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, bei kvalifikavus ginčo teisinius santykius, bus atsakyta, ar ieškinyje nurodomos aplinkybės yra įrodytos ir ar ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, ar, priešingai, jie yra paneigti. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, ieškinio (ne)pagrįstumas iš esmės nėra vertinamas, o, kaip minėta, vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, sietinas su ieškinio turinio ir formos tinkamumu, pasirinktų teisių gynybos būdų galimumu.
14. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinęs pateikto ieškinio turinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes: ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką – prašymą priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą; pakankamai aiškiai išdėstė jo faktinį pagrindą; pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinio faktinį pagrindą; ieškinyje nurodytas ieškinio faktinis pagrindas atitinka suformuluoto ieškinio dalyko įrodinėjimo dalyką; ieškinio dalykas – priteisti nuostolius, kaip civilinių teisių gynimo būdas, nėra neleistinas ar neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punktas). Vertintina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
15. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
16. Įstatyme nėra įtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau ar taikyti, ir kokia apimtimi, laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, yra suformuoti ir teismų praktikoje, kurioje pažymėta, kad kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšmingi duomenys, leidžiantys įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-894-790/2018).
17. Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi aiškinimo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesuponuoja. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-790/2020). Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį su tikslu taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet įvertinti jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
18. Taigi, tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įrodytas atsakovo nesąžiningumas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudaro pagrindą spręsti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y., kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020). Atsižvelgiant į tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018; 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022, ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).
19. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019), todėl jų taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto/piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018).
20. Teismas pažymi, jog bylose dėl piniginių sumų priteisimo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrosios sąlygos – grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumui, egzistavimo: 1) tai, jog ieškinio suma atsakovo atžvilgiu vertintina kaip didelė, savaime tikėtinos grėsmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, nesuponuoja; didelė ieškinio suma vertintina kaip vienas iš kriterijų laikinosioms apsaugos priemonėmis taikyti, o tikėtiną grėsmę, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, patvirtinti gali duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo; 2) laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto, taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto/piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti; 3) pareiga pateikti duomenis, t. y. įrodyti nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias tikėtiną teismo sprendimo nevykdymo ir/ar neįvykdomumo grėsmę, tenka jų taikymo prašančiam asmeniui.
21. Ieškovė teigia, jog atsakovų nesąžiningas veikimas, siekiant išvengti atsiskaitymų su UAB „Gestija“ kreditoriais konstatuotas Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „Gestija“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsakovai jau anksčiau aktyviai ir sąmoningai ėmėsi veiksmų priešingų Bendrovės ir jos kreditorių interesams, todėl yra reali tikimybė ir grėsmė, kad atsakovai ir toliau sieks išvengti asmeninių prievolių Bendrovei ir jos kreditoriams įvykdymo. Atsakovai nurodo, jog byloje nėra pateikia konkrečių duomenų apie atsakovų nesąžiningą elgesį, apie jų atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.).
22. Teiginiai, kad atsakovų nesąžiningas veikimas, siekiant išvengti atsiskaitymų su UAB „Gestija“ kreditoriais konstatuotas Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „Gestija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, neįrodo ieškovės teiginių apie atsakovų konkrečiais veiksmais pasireiškiančią grėsmę būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Analizuojamu atveju ieškovės nurodytų aplinkybių dėl galimo atsakovų nesąžiningumo atliekant ieškovei žalingus veiksmus analizė turės būti atlikta bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau šioje bylos stadijoje tokios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja atsakovų nesąžiningumas, nukreiptas būtent į siekį apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nenustačius pagrįstos tikimybės, kad atsakovai dėl šioje byloje pareikšto ieškinio gali imtis veiksmų, nukreiptų į turtinės padėties bloginimą, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.
23. Teismas akcentuoja, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su ieškove, bet, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus.
24. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, rėmėsi didele ieškinio suma. Minėta, kad šis argumentas savaime nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėmis taikyti, jei nenustatyta išimtinės situacijos ar pagrindo spręsti dėl atsakovų nesąžiningumo. Atsižvelgiant į aptartas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir teismų praktikoje atskleidžiamą jų turinį, konstatuotina, jog teismas nepagrįstai pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti pripažino ieškinio esmę sudarančius ieškovės teiginius. Tai, kad atsakovai savo veiksmais galimai pažeidė ieškovės teises, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, bet ne pagrindas konstatuoti, jog, priėmus ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo vykdymas (šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-264/2011). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra grėsmė dėl galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, nes, pirma, nurodytos aplinkybės šioje bylos stadijoje nėra nustatytos; antra, nenustačius, jog atsakovai gali veikti nesąžiningai ir siekti išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, pablogindami savo turtinę padėtį taip, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas dėl to pasunkėtų ar taptų neįmanomas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui kiltų būtent todėl, kad nebuvo pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, susijusiomis su ieškinio esme, tačiau nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti galimai šioje byloje ieškovės naudai būsimo priimto teismo sprendimo vykdymui. Tokių atsakovų nesąžiningumą ir siekį išvengti teismo sprendimo realaus įvykdymo patvirtinančių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai konstatavo esant abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas. Bylos medžiaga nėra pakankama patvirtinti grėsmei, jog, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nėra pagrindo varžyti atsakovų teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
27. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik nustačius abi jų taikymo sąlygas – tikėtiną (preliminarų) ieškinio pagrįstumą ir grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to, ieškovei neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atskiruosius skundus tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Dėl to visų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo (ne)priteisimo klausimas spręstinas išnagrinėjus ginčą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atskiruosius skundus tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Gestija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos