Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gestija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. A. ir M. L.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja (kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Daivila“ (toliau ir pareiškėja, kreditorė) pateikė teismui pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame prašo: 1) pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktų pagrindais; 2) pripažinti suinteresuotus asmenis V. A. ir M. L. sukėlusiais tyčinį bankrotą.

2. Pareiškėja nurodo šias pareiškimo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes:

2.1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-562-864/2022 UAB „Gestija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta J. Z.-V.

2.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13646-631/2020 UAB „Daivila“ naudai iš UAB „Gestija“ priteista 5661,30 Eur skolos, 1731,94 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 468,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. išdavė vykdomąjį raštą. UAB „Daivila“ dėl minėtų sumų išieškojimo kreipėsi į antstolį D. T., kuris pritaikė UAB „Gestija“ esamų ir būsimų piniginių lėšų, esančių bendrovės kasoje ir kitur, areštą, o areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas M. L. Pažymi, kad M. L. buvo tinkamai informuotas apie taikomą areštą piniginėms lėšoms bei nustatytą įpareigojimą.

2.3. Vykdant išieškojimą nustatyta, jog UAB „Gestija“ nuomojo patalpas iš UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA“. Antstolis 2020 m. spalio 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-20-241-9683 dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojo UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA“ pateikti patalpų nuomos sutartį bei paskutinių 3 mėnesių nuomos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2020 m. spalio 8 d. UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA“ pateikė 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį ir nuomos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, tarp kurių buvo 2020 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderis, patvirtinantis, jog UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA“ priėmė iš UAB „Gestija“ 1300 Eur sumą, kas patvirtina, kad UAB „Gestija“ ir M. L. perleido bendrovės kasoje buvusias areštuotas lėšas ir tokiu būdu apsunkino įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Pareiškėja pabrėžia, kad šiuo atveju UAB „Gestija“ atliktas mokėjimas už nuomą UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA“ naudai nepatenka į nė vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 1-4 punkte numatytų mokėjimų eilių. Teigia, kad mokėjimo atlikimo dieną UAB „Gestija“ turėjo pradelstą įsipareigojimą ketvirtos eilės kreditoriui, todėl pažeidė finansinę drausmę ir pirmesnėje eilėje esančio kreditoriaus teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esantį kreditorių.

2.4. Vykdymo proceso eigoje antstolis, apsilankęs UAB „Gestija“ patalpose nustatė, kad bendrovė toliau vykdo veiklą, tačiau pavedimų į antstolio depozitinę sąskaitą iš bendrovės areštuotų sąskaitų ar priimtų grynų pinigų į bendrovės kasą neatlieka. Antstoliui patikrinus kasos operacijų žurnalą, nustatyta, kad bendrovė nuo turto arešto akto gavimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) kasos aparato žurnalo registre neapskaito lėšų ir lėšų pagal kasos aparato duomenis nepriima, nors apsilankymo metu antstolis matė, kad laukiamajame padėti svečių daiktai, kas patvirtina, jog bendrovė teikė nakvynės paslaugas. Pareiškėjos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad M. L. sąmoningai davė nurodymą darbuotojai nefiksuoti gaunamų pajamų, siekiant apriboti ar panaikinti galimybes nukreipti išieškojimą į areštuotas lėšas. Be to, iš buvusios darbuotojos Y. V. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad ji gaudavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais, tačiau gaunamos pajamos bendrovėje nebuvo apskaitomos, kas patvirtina, kad UAB „Gestija“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai. Pažymi, kad M. L. neperdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentų. Tai matyti iš galutinės UAB „Gestija“ bankroto ataskaitos bei paties M. L. pareiškimo, kuriame jis patvirtino pats negavęs jokių bendrovės dokumentų.

2.5. Nors iki 2020 m. gegužės 7 d. vienintele UAB „Gestija“ akcininke ir vadove buvo V. A., tačiau jau 2020 m. balandžio 24 d. M. L. bendrovės vardu (kaip vadovas) pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu B. C., o 2020 m. balandžio 27 d. – buhalterinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 180830/1 nutraukimo aktą. Nuo 2020 m. gegužės 7 d. M. L. tapo vieninteliu UAB „Gestija“ akcininku bei vadovu, o V. A. 2020 m. gegužės 20 d. tapo naujai įsteigtos įmonės UAB „Bikis“ vadove. Nurodytos įmonės veikla – apgyvendinimo paslaugos. Pareiškėja nurodo, kad būtent ši įmonė 2020 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. UAB „Gestija“ realiai baigus vykdyti savo veiklą, tose pačiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), pradėjo vykdyti analogišką veiklą. Taip pat į UAB „Bikis“ perėjo dirbti buvusi UAB „Gestija“ administratorė.

2.6. V. A. perleido turimas akcijas M. L. būtent tuomet, kai vyko civilinės bylos tarp pareiškėjos ir UAB „Gestija“ nagrinėjimas (byla teisme buvo iškelta 2020 m. kovo 27 d.). Pareiškėjos nuomone, tai padaryta siekiant išvengti skolos mokėjimo pareiškėjai, kadangi iš aptariamos civilinės bylos aplinkybių buvo aišku, kad atitinkama suma bus priteista pareiškėjos naudai, todėl jau tuo metu buvo imtasi veiklos perkėlimo į kitą bendrovę siekiant išvengti skolos mokėjimo.

3. Pareiškėjos įsitikinimu, UAB „Gestija“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jos valdymo, kai įmonės vadovams buvo žinoma, kad tokie veiksmai pažeidžia kreditorių teises ir interesus. Nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad V. A., perleidusi bendrovę bei jos valdymą M. L., pati ėmėsi analogiškos veiklos naujai įsteigtoje bendrovėje, nors galėjo plėtoti UAB „Gestija“ veiklą ir tokiu būdu imtis priemonių atsiskaityti su pareiškėja, be to, naujasis bendrovės vadovas M. L. taip pat nedėjo jokių pastangų bendrovės veiklai vystyti, priešingai, nors veikla buvo vykdoma, tačiau pajamos nebuvo apskaitomos, o gautos pajamos panaudotos atsiskaityti pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Šiame kontekste pareiškėja pažymi, kad nėra pagrindo manyti, jog eiliškumo tvarka buvo pažeista sąžiningai siekiant vertingų tikslų, todėl atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas leidžia spręsti apie tyčinio bankroto požymio, numatyto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte, egzistavimą. Pareiškėjos teigimu, suinteresuoti asmenys žinojo, kad dėl tokių jų veiksmų bendrovė bus nepajėgi toliau tęsti apgyvendinimo veiklą, todėl šią veiklą perėmus naujajai V. A. vadovaujamai įmonei, UAB „Gestija“ bankrutuos ir atsiskaityti su pareiškėja nebereikės.

4. Pareiškėja pakartotinai nurodo, kad M. L. buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė nemokumo administratorei, kuri yra gavusi tik keletą dokumentų iš antstolio, tačiau jie nėra išsamūs. Nurodo, kad finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui pateiktas tik už 2018 m., taigi iš aptartų dokumentų negalima tinkamai nustatyti bendrovės ekonominių rodiklių ir jų kaitos. Be to, aplinkybė, jog bendrovė vykdė veiklą, tačiau gaunamos pajamos nebuvo fiksuojamos (apskaitomos), leidžia manyti, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai. Pareiškėjos manymu, toks elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus, todėl tai sudaro pagrindą konstatuoti tyčinį blogą bendrovės valdymą.

5. Teigia, kad dėl UAB „Gestija“ veiklos specifikos (apgyvendinimo paslaugos), tikėtina, kad bendrovė neturėjo ilgalaikių sutarčių, nuolatinių klientų, todėl bendrovės veiklos perkėlimui įvykdyti užteko perkelti bendrovės darbuotoją, kuri žinojo jos veiklos specifiką. Nurodo, kad bendrovės veiklos perkėlimui konstatuoti pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą šiuo atveju visiškai pakanka šių aplinkybių: 1) UAB „Bikis“ buvo įsteigta 2020 m. gegužės 20 d., t. y. netrukus po to, kai kilo teisminis ginčas dėl įsiskolinimo tarp UAB „Gestija“ ir pareiškėjos; 2) UAB „Bikis“ buvo įsteigta tai pačiai veiklai, kaip ir UAB „Gestija“; 3) tai, kad bendrovės UAB „Gestija“ veikla buvo perkelta patvirtino bendrovės darbuotoja Y. V., kuri ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad: „<...> 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje fabriką Hostel iš UAB „Gestija“ išpirko UAB „Bikis“, kurios direktore yra V. A., ir nuo to laiko V. man pasiūlė pasilikti dirbti administratore UAB „Bikis“, tose pačiose patalpose (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2020 m. rugsėjo 28 d., iki 2021 m. sausio 4 d. dirbau tose pačiose patalpose, tik kurios jau priklausė kitai įmonei. Man nieko performinti nereikėjo, atlyginimą man mokėjo sklandžiai iš pradžių UAB „Gestija“, o po to UAB „Bikis“, skirtumas tas, kad UAB „Gestija“ man mokėdavo tik grynais į rankas, o UAB „Bikis“ nuo pat pirmo atlyginimo pervesdavo į banko sąskaitą <...>”.

6. Pareiškėja papildomai nurodo, kad suinteresuoti asmenys yra atsakingi už verslo sprendimus: V. A. už sąmoningai priimtą sprendimą toliau netęsti bendrovės veiklos ir ją perkelti į UAB „Bikis“, o M. L. – už sąmoningą blogą valdymą, neapskaitant pajamų, neišsaugant bendrovės dokumentų, nesilaikant atsiskaitymo grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumo.

7. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ nemokumo administratorė J. Z.-V. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašo: 1) pripažinti UAB „Gestija“ bankrotą tyčiniu; 2) pripažinti V. A. ir M. L. sukėlusiais tyčinį UAB „Gestija“ bankrotą. Nurodo, kad naujasis UAB „Gestija“ vadovas M. L. neperėmė bendrovės turimos atsiskaitomosios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, valdymo. Banko pateiktais duomenimis, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2021 m. vasario 23 d., prie UAB „Gestija“ banko sąskaitos, naudojantis interneto banku, galėjo jungtis naudotoja V. A., tuo tarpu naujai paskirtas įmonės vadovu M. L., nesiėmė veiksmų sąskaitos disponavimui perimti, o nauja bendrovės banko sąskaita pat nebuvo atidaryta. Nemokumo administratorė teigia, kad V. A. ir po naujo formalaus vadovo paskyrimo toliau realiai veikė bendrovės vardu, nes toliau disponavo įmonės banko sąskaita, V. A. pasirašė 2020 m. rugpjūčio 31 d. priedą prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, mokėjimus UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA“ naudai pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderį Nr. INV000565 ir 2020 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderį Nr. INV000572. Nemokumo administratorė laikosi pozicijos, kad M. L. neturi kompetencijos būti įmonės vadovu ar asmeniškai perimti verslo vystymą, kadangi pagal 2021 m. spalio 7 d. Užimtumo tarnybos pateiktą informaciją, nustatyta, jog M. L. išsilavinimas – pagrindinis bendro lavinimo, nenustatyta, ar M. L. turi vadovavimo juridiniams asmenims patirties, be to, jis perėmė nemokią įmonę, nėra duomenų, ar prieš įsigyjant UAB „Gestija“ akcijas ir nusprendus tapti jos vadovu buvo įvertintas bendrovės mokumas bei priimti strateginiai verslo planai sėkmingam veiklos vykdymui. Teigia, kad M. L. taip pat realiai neperėmė UAB „Gestija“ dokumentų. Paaiškina, kad UAB „Gestija“ iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Buhalterinė apskaita Hiperbolė“, kurios vadovė N. D. nemokumo administratorei nurodžiusi, jog buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė neturi išsaugojus skaitmeninių UAB „Gestija“ apskaitos registracijos duomenų, nes sugedo kompiuteris, be to, pateikė nemokumo administratorei 2020 m. balandžio 27 d. buhalterinių paslaugų sutarties nutraukimo aktą, pasirašytą N. D. ir M. L. Akte nurodoma, kad vykdytoja perduoda užsakovei visus turimus UAB „Gestija“ 2019- 2020 m. apskaitos dokumentus, tačiau išsamus perduodamų-priimamų dokumentų sąrašas nepridedamas. Nemokumo administratorė pastebi, kad M. L. vardu uždėtas parašas nepanašus į kitus jo parašus.

8. Nemokumo administratorės įsitikinimu, V. A. perleido UAB „Gestija“ akcijas M. L. ir paskyrė jį naujuoju bendrovės vadovu, o pačią bendrovę paliko bankrotui, siekiant išvengti atsiskaitymo su jos kreditoriais. Pasak nemokumo administratorės, akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir neketinančiam vystyti verslo asmeniui, pripažintinas sąmoningu įmonės padėties esminiu pabloginimu, toks elgesys pažeidžia kreditorių teises ir atima galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus.

9. Suinteresuotas asmuo V. A. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašo: 1) atmesti pareiškimo reikalavimą dėl UAB „Gestija“ bankroto pripažinimo tyčiniu; 2) teismui pripažinus UAB „Gestija“ bankrotą tyčiniu, atmesti pareiškimo reikalavimą pripažinti V. A. sukėlus tyčinį bankrotą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Suinteresuotas asmuo iš esmės nesutinka su pareiškėjos nurodomais argumentais. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytą aplinkybę, kad bendrovės bankrotą nulėmė kryptingi tyčiniai V. A. veiksmai. Nurodo, kad pareiškėjai inicijavus civilinę bylą prieš bendrovę, V. A. nedelsdama perleido bendrovę bei jos valdymą M. L. Pastebi, kad V. A. turėjo teisę perleisti jos turimas bendrovės akcijas, o pats akcijų perleidimas niekaip nepatvirtina sąmoningai blogo bendrovės valdymo. Pažymi, kad nors pareiškėja teigia, jog buvo pažeistas mokėjimų eiliškumas, tačiau V. A. nuo 2020 m. balandžio 27 d. nėra bendrovės vadovė ir akcininkė, o atsakingu už bendrovės veiklą tapo M. L.. Todėl nesuprantama, kaip bendrovės atlikti veiksmai po to, kai V. A. nustojo būti bendrovės vadove, susiję su V. A. Teigia, kad pareiškėja nenurodo, kokie V. A. veiksmai, kurie buvo atlikti jai buvus bendrovės vadove, įrodo sąmoningai blogą bendrovės valdymą, tuo tarpu M. L. (ne)veikimas negali patvirtinti V. A. neteisėtų veiksmų. Suinteresuoto asmens manymu, akcijų perleidimas savaime nereiškia, jog tuo buvo siekiama išvengti skolos mokėjimo pareiškėjai, nes teismo sprendimas buvo priimtas tik 2020 m. birželio 9 d.; nurodo, kad pareiškėja bendrovės nemokumą sieja su M. L. (ne)veikimu, tačiau tai nepagrindžia, jog būtent V. A. veiksmai prisidėjo prie bendrovės nemokumo. Suinteresuotas asmuo teigia, kad nesuprantama, kodėl bendrovės bankrotą pareiškėja sieja su negalimumu tęsti būtent apgyvendinimo veiklą, kadangi bendrovė, vadovaujama M. L., galėjo verstis bet kuria, Lietuvoje neuždrausta, komercine veikla, iš jos gauti pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškime klaidingai nurodoma, kad M. L. pats patvirtino, jog negavo bendrovės dokumentų. Paaiškina, kad po to, kai M. L. buvo paskirtas naujuoju bendrovės vadovu, V. A. asmeniškai perdavė M. L. bendrovės dokumentus. Šį faktą patvirtina pats M. L. 2022 m. balandžio 11 d. pareiškimuose. Dėl nemokumo administratorės nurodomų aplinkybių, susijusių su bendrovės banko sąskaita, pažymi, kad būtent M. L. valdė bendrovės banko sąskaitą, o prisijungimo duomenis jam suteikė V. A., nes, kaip aiškino M. L., jis negalėjo tinkamai sutvarkyti visų formalumų dėl šalyje taikomų apribojimų dėl COVID-19 pandemijos. Papildomai pažymi, kad dėl bendrovės galimo tyčinio bankroto buvo atliekamas patikrinimas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas nenustačius nusikaltimo požymių, kas tik patvirtina, jog bankrotas nėra tyčinis.

11. Pareiškėja UAB „Daivila“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėja neturėjo nei vienintelio akcininko sprendimo, nei akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, todėl vertinant laikotarpį, kada V. A. nustojo eiti bendrovės vadovės pareigas ir kada jas eiti pradėjo M. L., pareiškėja vadovavosi galutinės UAB „Gestija“ bankroto ataskaitos duomenimis. Pažymi, jog nors vienintelio akcininko sprendimu direktoriaus pareigas bendrovėje M. L. pradėjo eiti 2020 m. balandžio 23 d., tačiau pareiškėja mano, kad faktiškai bendrovei ir toliau vadovavo V. A.. Nesutinka su V. A. atsiliepimo argumentais, kadangi ji taip ir nepaaiškino savo sprendimo perleisti bendrovę M. L. priežasčių, kai pati po perleidimo ėmėsi analogiškos veiklos kitos bendrovės vardu. Tokiu būdu V. A. nepaneigė, jog bendrovės akcijas ir valdymą perleido, kadangi žinojo apie iškeltą civilinę bylą bei būsimą teismo sprendimą. Teigia, kad nepagrįsti M. L. pranešime dėstomi argumentai, kad V. A. jam padėdavo, nes jis dėl sveikatos problemų pats negalėjo atlikti vienų ar kitų veiksmų. M. L., kaip bendrovės vadovas, turėjo teisę įgalioti V. A. atlikti vienus ar kitus veiksmus, tačiau tokių įgaliojimų byloje nėra, be to, V. A., pasirašydama priedą prie Negyvenamųjų patalpų sutarties, save įvardino ne įgaliotu asmeniu, o bendrovės vadove.

12. Pareiškėjos teigimu, susidaro įspūdis, kad V. A. siekia atsikratyti atsakomybės, nes 2021 m. birželio 12 d. M. L. nemokumo administratorei raštu patvirtino jokių dokumentų iš bendrovės negavęs, tačiau V. A. į bylą pateiktame 2022 m. balandžio 11 d. pranešime M. L. tvirtina visus dokumentus gavęs, vis dėlto, pareiškėjos tvirtinimu, dokumentai nemokumo administratorei yra neperduoti. Nesuprantama, kodėl M. L., turėdamas visus dokumentus, jų nemokumo administratorei neperdavė. Nurodo, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas nepasibaigė apkaltinamuoju nuosprendžiu, nereiškia, kad tyčinio bankroto požymiai neegzistuoja. Pateiktame M. L. apklausos protokole M. L. pripažino, kad UAB „Bikis“ perėmė UAB „Gestija“ veiklą, be to UAB „Bikis“ veikla vykdoma tose pačiose patalpose, pasitelkiant bendrovės darbuotojus (ir taip pat visą know-kow bei kitą konfidencialią informaciją).

Pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi UAB „Gestija“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta J. Z.-V. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d.; nutartimi, kuria iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Gestija“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. vasario 23 d. Įmonės vadovu nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo M. L. Įmonė yra pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus tik už 2018 m. laikotarpį. Vertinant bendrovės balansą už 2018 m. matyti, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 10 918 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 15 813 Eur, t. y. viršijo pusės įmonės turto vertės, įmonė patyrė 7 395 Eur nuostolį.

14. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi buvusiam bankrutuojančios UAB „Gestija“ vadovui M. L. buvo paskirta 200 Eur vienkartinė bauda už įstatymo įpareigojimų (perduoti įmonės turtą ir dokumentus), per teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartyje nustatytą terminą, nevykdymą. Byloje nustatyta, kad buvęs vadovas su nemokumo administratore nebendradarbiavo ir nebendradarbiauja iki šiol, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė.

15. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja (kreditorė) UAB „Daivila“ prašo pripažinti bankrotą tyčiniu, remdamasi tuo, kad buvęs įmonės vadovas M. L., nors ir užtikrino įmonės veiklos vykdymą, tačiau neapskaitė gautų pajamų, o gautos pajamos panaudotos atsiskaitymams pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumo tvarką, be to, M. L. neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei. Pareiškime taip pat tvirtinama, kad V. A., kuri vadovavo bendrovei nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2020 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą toliau netęsti bendrovės veiklos ir ją perkelti į UAB „Bikis“, todėl pareiškėja prašo pripažinti V. A. ir M. L. sukėlus tyčinį įmonės bankrotą.

16. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. To paties straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti.

17. Nagrinėjamu atveju vienas iš pagrindų, dėl kurio pareiškėja prašo bankroto pripažinimo tyčiniu, yra JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas, pagal kurį kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šiame kontekste pareiškėja pažymi, kad UAB „Gestija“ ir M. L. perleido bendrovės kasoje buvusias areštuotas lėšas kaip mokėjimą už nuomą UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA“ ir tokiu būdu apsunkino išieškojimo pareiškėjos naudai tinkamą įvykdymą ir tokiu būdu pažeidė ketvirtąja eile esančio kreditoriaus teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje (penktoje) eilėje esantį kreditorių.

18. CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13646-631/2020 UAB „Daivila“ naudai iš UAB „Gestija“ priteista 5661,30 Eur skolos, 1731,94 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 468,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 9 d., tuo tarpu 2020 m. liepos 28 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolis D. T. pradėjo išieškojimą bei pritaikė UAB „Gestija“ esamų ir būsimų piniginių lėšų, esančių bendrovės kasoje ir kitur, areštą, o areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas M. L.. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad UAB „Gestija“, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti ketvirtąja eile pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti.

20. Byloje pateiktame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. liudytojo apklausos protokole, kuriame fiksuoti antstolio D. T. parodymai, be kita ko, užfiksuota, kad pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. UAB „Gestija“ kasos pajamų orderį, UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA” priėmė iš UAB „Gestija“ 1300 Eur sumą. Antstolio teigimu, tai patvirtina aplinkybę, kad UAB „Gestija“ nevykdo turto arešto aktu nustatytų ribojimų ir įpareigojimų, nes grynais mokamos lėšos kasos išlaidų orderiu ar pagal avansinę apyskaitą pirmiausiai turėjo būti išmokėtos UAB „Daivila“ ir tik tuomet galėjo būti sumokėtos už patalpų nuomą.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis tyčinio bankroto elementas – juridinio asmens privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės (įmonės) valdymo ir jos nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

22. Teismo vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės, susiję su likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ atliktais atsiskaitymų eiliškumo pažeidimais, kuomet bendrovė atliko atsiskaitymus penktąja eile, nepaisydama egzistuojančio įpareigojimo atsiskaityti ketvirtąja eile pagal vykdomuosius dokumentus, pagrindžia JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį – įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti. Aptarti bendrovės vadovo M. L. veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas dėl kurio nemokios UAB „Gestija“ finansinė padėtis ir galimybės tinkamai įvykdyti prievoles kreditoriams dar labiau pablogėjo. Tokiais veiksmais buvęs įmonės vadovas M. L. nepagrįstai suteikė prioritetą atsiskaitymui su kreditore UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA” nepaisant to, kad šis kreditorius yra paskesnėje atsiskaitymų eilėje nei kreditorė UAB „Daivila“.

23. Pažymėtina, kad pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat akcentuojamas ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas, t. y. juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvęs įmonės vadovas M. L. neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepaisant teismo pritaikytų baudinių sankcijų šios pareigos neįvykdė iki šiol. Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui pateiktas tik už 2018 m. laikotarpį.

24. Šiame kontekste sutiktina su pareiškėja, teigiančia, kad toks buvusio bendrovės vadovo elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus. Pastebėtina, kad nepaisant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi buvusiam įmonės vadovui M. L. paskirtos baudos ir įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus bei turtą, teismo turimais duomenimis, šis įsipareigojimas iki šiol tinkamai neįvykdytas. Teismo vertinimu, toks buvusio įmonės vadovo tęstinis neveikimas ir nebendradarbiavimas, net šiam asmeniui ir netekus įgaliojimų, daro įtaką bendrovei bei apsunkina įmonės likvidavimo procedūras. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nemokia tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokaus subjekto padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Kitaip tariant, kai nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, tokia situacija taip pat laikoma tyčiniu bankrotu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šiuo konkrečiu atveju, teismo įsitikinimą dėl tyčinio blogo bendrovės valdymo, kaip tyčinio bankroto sąlygos, egzistavimo, papildomai sustiprina ir aptartas buvusio įmonės vadovo M. L. neveikimas, pasireiškiantis tiek teismo įpareigojimų nevykdymu, tiek finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimu.

25. Pareiškėja taip pat prašo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu dėl buvusios vadovės V. A. veiksmų, susijusių su galimu veiklos perkėlimu į kitą juridinį asmenį. Pažymėtina, jog JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti, o šiuo konkrečiu atveju aktualus JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas, numatantis, jog veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindo egzistavimas iš esmės motyvuojamas aplinkybe, jog buvusi įmonės vadovė V. A., žinodama apie UAB „Gestija“ įsiskolinimą UAB „Daivila“ ir siekdama išvengti atsiskaitymo pagal jį, ėmėsi juridinio asmens veiklos perkėlimo į UAB „Bikis“.

26. Pabrėžtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnyje 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnyje 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

27. Taigi pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-481-1120/2022).

28. Teismas vertina, kad aptariamu atveju reikšminga tai, jog sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gestija“, bendrovės finansinė būklė teismo vertinta remiantis 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, nes tuometis įmonės vadovas M. L. nepateikė teismui jokių aktualių bendrovės finansinę padėtį atskleidžiančių duomenų. Jau minėta, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi iškelti UAB „Gestija“ bankroto bylą buvo nustatyta, kad 2018 m. įmonės balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 10 918 Eur, tačiau mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 15 813 Eur, t. y. viršijo pusės įmonės turto vertės, įmonė patyrė 7395 Eur nuostolį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, bendrovė, vadovaujama buvusios vadovės V. A., 2018 m. gruodžio 31 d. jau buvo faktiškai buvo nemoki.

29. Pareiškėjos teigimu, veiklos perkėlimą iš UAB „Gestija“ į UAB „Bikis“ patvirtina tai, kad UAB „Bikis“ buvo įsteigta 2020 m. gegužės 20 d., t. y. netrukus po to, kai kilo teisminis ginčas dėl įsiskolinimo tarp UAB „Gestija“ ir pareiškėjos, UAB „Bikis“ buvo įsteigta tai pačiai veiklai, kaip ir UAB „Gestija“. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. liudytojo apklausos protokolo, kuriame fiksuoti buvusios UAB „Gestija“ darbuotojos Y. V. parodymai, matyti, jog liudytoja parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje fabriką Hostel iš UAB „Gestija“ išpirko UAB „Bikis“, kurios direktore yra V. A., kuri pasiūlė liudytojai pasilikti dirbti administratore UAB „Bikis“ tose pačiose patalpose, esančiose Gedimino pr(duomenys neskelbtini). Liudytojos teigimu, jokie formalumai pakeičiant ar sudarant su ja naują darbo sutartį nebuvo atliekami bei nurodė, kad darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. sausio 4 d. liudytojai mokėjo iš pradžių UAB „Gestija“, kiek vėliau – UAB „Bikis“. Tuo tarpu iš UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJOS“ byloje pateiktos informacijos nustatyta, kad patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kuriose UAB „Gestija“ vykdė apgyvendinimo paslaugų teikimo veiklą, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. nuomojo UAB „Bikis“.

30. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai apie faktinį UAB „Gestija“ veiklos perkėlimą į UAB „Bikis“. Vis dėlto, vadovaujantis aukščiau pacituotu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika tam, kad pripažinti egzistuojant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto atvejį neužtenka vien tik konstatuoti faktą dėl veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Šiame kontekste teismas sutinka su pareiškėja, kad UAB „Gestija“ veiklos perkėlimas į kitą bendrovę yra tikėtinai susijęs su siekiu išvengti skolos mokėjimo pareiškėjai. Pažymėtina, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog civilinė byla pagal UAB „Daivila“ ieškinį UAB „Gestija“ buvo iškelta 2020 m. kovo 27 d., tuo tarpu UAB „Bikis“ buvo įsteigta 2020 m. gegužės 20 d., taigi kaip teisingai nurodo pareiškėja, UAB „Bikis“ įsteigta netrukus po to, kai kilo teisminis ginčas dėl įsiskolinimo tarp UAB „Gestija“ ir pareiškėjos. Teismas pastebi, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad esminis UAB „Gestija“ veiklos perkėlimas į UAB „Bikis“ įvyko 2020 m. rugsėjo mėn., kadangi būtent šiuo metu UAB „Bikis“ sudarė patalpų nuomos sutartį ir būtent minėtu laikotarpiu UAB „Bikis“ pradėjo dirbti buvusi UAB „Gestija“ administratorė.

31. Teismo nuomone, kad esminis juridinio asmens veiklos perkėlimas, įvykęs 2020 m. rugsėjo mėn., tikėtinai yra susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13646-631/2020 sprendimu, priimtu 2020 m. birželio 9 d., kuriuo UAB „Daivila“ naudai priteistas įsiskolinimas, o taip pat minėto teismo sprendimo pagrindu 2020 m. liepos 28 d. išduotu vykdomuoju raštu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad verslas buvo sąmoningai perkeltas į UAB „Bikis“, kadangi įmonės finansinė situacija jau 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo palanki, be to, viena iš didesnių UAB „Gestija“ kreditorių UAB „Daivila“ įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu 2020 m. birželio – liepos mėn. užsitikrino savo reikalavimo teisę ir šiuo pagrindu pradėjo išieškojimą, tuo tarpu UAB „Gestija“, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditore, ėmėsi veiklos perkėlimo ir tokiu būdu sumažino galimybes atsiskaityti su kreditore bei pablogino bendrovės finansinę situaciją.

32. Pripažinus, kad prie UAB „Gestija“ bankroto prisidėjo ir verslo perkėlimas, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ir buvusios įmonės vadovės V. A. veiksmai pripažintini kaip sukėlę tyčinį įmonės bankrotą. Teismo manymu, šias aplinkybes pagrindžia tai, jog veiklos perkėlimas, įmonei esant nemokiai, prasidėjo dar V. A. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. A., net ir po faktinio bendrovės perleidimo M. L., veikė bendrovės vardu, nes bendrovės vardu pasirašė 2020 m. rugpjūčio 31 d. priedą prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, mokėjimus UAB „RESPUBLIKOS“ INVESTICIJA“ naudai pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderį Nr. INV000565 ir 2020 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderį Nr. INV000572. Pažymėtina, kad nors kartu su V. A. atsiliepimu į pareiškimą pateiktame M. L. pranešime nurodoma, kad tokiu būdu V. A. jam padėdavo, nes M. L. dėl sveikatos problemų pats negalėjo atlikti tam tikrų veiksmų, tačiau teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad tokiu atveju M. L., kaip teisėtas įmonės vadovas, turėjo teisę įgalioti V. A. atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tokių įgaliojimų ar duomenų apie jų sudarymą byloje nėra (CPK 178 straipsnis), todėl spręstina, kad V. A., nepaisant bendrovės perleidimo, ir toliau faktiškai atliko su bendrovės valdymu susijusiu veiksmus, kurie sukėlė tyčinį bankrotą.

33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad jog aukščiau nurodyti veiksmai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3, 4 bei 5 punktų nuostatas dėl tyčinio bankroto, todėl UAB „Gestija“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu, o kaltais dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažįstama buvusi UAB „Gestija“ vadovė V. A. ir iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei vadovavęs M. L.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Gestija“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinti.

pripažinti tyčiniu uždarosios akcinės bendrovės „Gestija“, juridinio asmens kodas 304776424, bankrotą, o kaltais dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažinti V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti nemokumo administratorei bei netekusiems įgaliojimų juridinio asmens valdymo organų nariams.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos bei Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama paduodant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.