- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2-481-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00019-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Suinteresuotas asmuo
- E. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. Z. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grizenta“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto eiga“ pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Grizenta“ bankroto pripažinimo tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grizenta“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirtas Linas Stuogis. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Grizenta“ nemokumo administratorius Linas Stuogis atstatydintas ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nauja BUAB „Grizenta“ nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto eiga“.
2. Nemokumo administratorė UAB „Bankroto eiga“ pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą BUAB „Grizenta“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir nustatyti, kad už tyčinį bankrotą yra atsakingas buvęs BUAB „Grizenta“ direktorius ir akcininkas E. Z.
3. Nemokumo administratorė nurodė, jog prašymą grindžia tuo, kad UAB „Grizenta“ veikla ir turtas buvo perkeltas į UAB „Grizenta“ buvusio direktoriaus E. Z. (duomenys neskelbtini) A. Z. 2020 m. pradžioje įkurtą UAB „Armafrė“. Taip pat buvęs UAB „Grizenta“ direktorius E. Z. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi pavėluotai, t. y. praėjus beveik metams po UAB „Grizenta“ realios veiklos sustabdymo, jau sudaręs kreditorių teisėtus interesus atgauti skolą pažeidžiančius sandorius.
4. Nemokumo administratorė UAB „Bankroto eiga“ pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, 2020 m. sausio 6 d. UAB „Grizenta“ buvusio direktoriaus E. Z. (duomenys neskelbtini) A. Z., kurio gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įsteigė UAB „Armafrė“ ir save paskyrė bendrovės vadovu. 2020 m. gruodžio 22 d. UAB „Armafrė“, atstovaujama A. Z., įgaliojo N. V., kaip bendrovės vyriausiąją finansininkę, atstovauti bendrovę teikiant registrams duomenis. N. V. vykdė ir BUAB „Grizenta“ vyriausiosios finansininkės funkcijas. 2020 m. sausio 10 d. UAB „Armafrė“, atstovaujama A. Z., įgaliojo E. Z., kaip bendrovės atstovą, atstovauti bendrovę, E. Z. kontaktinis elektroninis paštas įgaliojime yra nurodytas (duomenys neskelbtini). Nemokumo administratorės teigimu, UAB „Grizenta“ darbuotojai buvo perkelti į UAB „Armafrė“, darbuotojų faktinio perkėlimo veiksmais E. Z. sukūrė situaciją, kai UAB ,,Grizenta“ 2020 m. tik imitavo ūkinę komercinę veiklą, pagal 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „Grizenta“ pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės pardavimo pajamos 2020 m. siekė 29 529 Eur, kai tuo tarpu 2019 m. pardavimo pajamos buvo 527 993 Eur, t. y. 17,9 karto didesnės. Atitinkamai nuostoliai 2019 m. buvo 14 649 Eur, o 2020 m. nuostoliai sudarė 73 197 Eur. Tokiu būdu išlaidos atiteko UAB „Grizenta“, o visos pajamos naujai įkurtai UAB „Armafrė“.
5. Nemokumo administratorė UAB „Bankroto eiga“ atkreipė dėmesį į 2020 m. UAB „Grizenta“ balansinius nuostolius, kurie siekė 73 197 Eur, taip pat į 2021 m. pradžioje papildomai patirtus 11 243 Eur nuostolius. Nurodytu laikotarpiu įmonė deklaruoja patyrusi 84 440 Eur nuostolius, kas beveik lygu bankroto byloje patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams. Kėlė klausimą, kodėl bendrovės vadovas nesikreipė į teismą anksčiau, t. y. 2020 m. pavasarį, jeigu matė, kad darbuotojai negrįžta į bendrovę ir bendrovė neturi užsakymų.
6. Nemokumo administratorė nurodė, kad UAB „Grizenta“ turtas buvo nurašomas arba parduodamas akivaizdžiai mažomis kainomis. Dauguma pardavimo sandorių buvo atlikti 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje, kas įrodo, kad UAB „Grizenta“ iš esmės sustabdė savo realią veiklą, ir jau nesiruošė jos tęsti, nors statybų sektoriuje užsakymai augo, o ne mažėjo.
7. Kaip tyčinio bankroto požymį nurodė ir aplinkybę, kad UAB „Grizenta“ nutraukus veiklą įmonės vadovo ir buhalterės atlyginimai nebuvo mažinami. Direktoriui ir buhalterei buvo mokami per dideli atlyginimai, kadangi jie siekė tokį patį dydį, kai įmonė vykdė veiklą.
8. UAB „Grizenta“ 2020 m. veiklos nevykdė, išskyrus technikos nuomos paslaugas (iš esmės vien tik su UAB „Armafrė“). Paskutinį kartą technika nuomota 2020 m. lapkričio mėn. Įmonės technikai buvo atliekama vertinimo ekspertizė, iš kurios akto matyti, kad transporto priemonių spidometrų parodymai buvo užfiksuoti 2021 m. sausio 28 d. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki technika buvo perduota nemokumo administratoriui, t. y. 2021 m. gegužės 13 d., įmonė technikos nenuomavo, tačiau iš ekspertizės akto ir priėmimo – perdavimo akto matyti, jog technikos spidometrų parodymai kito, taigi technika buvo naudojama neatlygintinai, tyčia nesiekiant pajamų ir atsiskaitymo su kreditoriais, tokiu būdu bendrovę privedant prie bankroto.
Nemokumo administratorė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. vienintelio akcininko sprendimu E. Z. konstatavo, jog bendrovei trūksta apyvartinių lėšų, įmonė neturi lėšų grąžinti skolą akcininkui E. Z., todėl vadovas ir akcininkas atlieka užskaitymą. Tokiu būdu E. Z. perėmė automobilį „Volvo“ už skolinį UAB „Grizenta“ įsipareigojimą, kai tuo tarpu įsipareigojimai kitiems kreditoriams nebuvo vykdomi.
9. Be to, E. Z. 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 12 d. išsimokėjo sau 16 000 Eur dividendų (be mokėtinų mokesčių). Dividendai faktiškai išmokėti 2019 m. lapkričio 18 d. (13 400 Eur) ir 2019 m. gruodžio 12 d. (200 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi UAB „Grizenta“ bankrotą pripažino tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažino E. Z.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. Z. veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, iš esmės atlikti po 2020 m. sausio 1 d., t. y. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANĮ), todėl taikė JANĮ.
Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi UAB „Grizenta“ iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi patvirtintas UAB „Grizenta“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas 88 566,61 Eur sumai.
11. Teismas, įvertinęs UAB „Grizenta“ 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitas, pažymėjo, jog UAB „Grizenta“ pardavimo pajamos 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 527 993 Eur, o 2020 m. gruodžio 31 d. – 29 529 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Grizenta“ turėjo 47 349,37 Eur pradelstų mokėjimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai buvo suėję, kas, pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, jau rodė bendrovę esant nemokia. Pabrėžė, jog žiemos sezono metu bendrovė iš esmės veiklos nevykdė, darbuotojai dėl darbų sezoniškumo, kaip įprastai (taip teismo posėdžio metu paaiškino tiek E. Z., tiek liudytoja N. V.), buvo atleisti, taigi, bendrovė negeneravo pajamų, dėl ko ji būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais. Teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog UAB „Grizenta“ jau turint pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, be to, vienai iš didesnių kreditorių UAB „Baltchem“ 2019 kreipusis į teismą dėl pakankamai ženklios skolos priteisimo, buvo nuspręsta veiklą perkelti į naują įmonę ir 2020 m. sausio 6 d. buvo įsteigta UAB „Armafrė“, kurios steigėju ir akcininku tapo E. Z. (duomenys neskelbtini) A. Z.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. Z. teigė, jog nuo steigimo (2020 m. sausio 6 d.) iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo UAB „Armafrė“ direktoriumi, įmonę įsteigė, nes norėjo turėti savo verslą, UAB „Armafrė“, kaip ir UAB „Grizenta“, atliko gerbūvio darbus, tačiau direktoriumi nebedirba, nes (duomenys neskelbtini) studijuoja (duomenys neskelbtini), apie UAB „Armafrė“ atliekamus darbus net ir jo vadovavimo laikotarpiu (2020 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini)) nieko paaiškinti negali, nurodė, jog nepamena, nieko nežino ir apie savo įmonės dabartinę veiklą ir rezultatus. Pažymėjo, jog UAB „Grizenta“ 2020 metų šiltuoju sezonu veiklos praktiškai nebevykdant, UAB „Armafrė“ vykdė gerbūvio darbus ir tuo tikslu nuomojosi iš UAB „Grizenta“ techniką.
Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 10 d. UAB „Armafrė“, atstovaujama A. Z., įgaliojo E. Z. atstovauti bendrovę.
Teismas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, jog UAB „Armafrė“ buvo įsteigta tam, kad perimtų UAB „Grizenta“ veiklą, UAB „Grizenta“ paliekant tik neapmokėtas skolas.
12. Teismas nesutiko, jog UAB „Grizenta“ nemokumas buvo sąlygotas dėl Covid-19 pandemijos ir jos metu taikytų apribojimų, kadangi vykstant darbo reikalais kirsti savivaldybių ribas buvo leidžiama. Be to, UAB „Armafrė“, perėmusiai iš UAB „Grizenta“ veiklą, ribojimai dėl pandemijos vykdyti veiklos netrukdė, kadangi bendrovė ir tuo metu, ir iki šiol sėkmingai vykdo veiklą.
13. Teismas taip pat sprendė, kad, jei bendrovės vadovas žinojo, kad UAB „Grizenta“ nebegalės vykdyti įprastos veiklos ir apmokėti kreditoriams dar 2019 m. pabaigoje atsiradusių pradelstų įsiskolinimų dėl negalimumo tęsti veiklos, jau tuomet jos vadovas E. Z. turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tą jis padarė tik beveik po metų, t. y. 2021 m. vasario 3 d., taip dar labiau didindamas UAB „Grizenta“ įsikolinimus kreditoriams.
Teismas nustatė, kad jau 2019 m. pabaigoje UAB „Grizenta“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurių ji apmokėti negalėjo. 2019 m. rugsėjo 9 d. vienintelio akcininko sprendime E. Z. nurodė, kad bendrovei trūksta apyvartinių lėšų, įmonė neturi lėšų grąžinti skolą E. Z. ir šiuo sprendimu perėmė 17 500 Eur vertės UAB „Grizenta“ priklausantį automobilį „Volvo XC 60“, taip sumažindamas įmonės skolą jam. Teismas pažymėjo ir tai, jog UAB „Grizenta“ 2019 m. pabaigoje jau esant nemokiai, jos vadovas ir akcininkas E. Z. 2019 m. lapkričio 18 d. (13 400 Eur) ir 2019 m. gruodžio 12 d. (200 Eur) išsimokėjo sau 16 000 Eur dividendų (bendroje sumoje su mokesčiais, 2 400 Eur pervesti VMI).
14. Teismas nustatė, kad 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje buvo parduodamas UAB „Grizenta“ turtas. Nors E. Z. paaiškino, jog buvo išparduodamas nereikalingas bendrovei turtas, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog buvo siekiama išparduoti bendrovės turtą, kadangi UAB „Grizenta“ nesiruošė tęsti veiklos, kurią perkėlė į UAB „Armafrė“, o tai taipogi įrodo vadovo veiksmus tyčia siekiant bendrovės bankroto.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo E. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą atmesti arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas nepagrįstai taikė JANĮ teisės normas. Su neva tyčiniu bankrotu siejami įmonės pradelsti įsiskolinimai, 16 000 Eur dydžio dividendų išmokėjimas ir automobilio „Volvo“ įsigijimas buvo įvykdyti 2019 m. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl UAB „Grizenta“ bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti nagrinėjamas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį veiksmų, kurie gali būti tyčinio bankroto pagrindas, atlikimo metu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ).
22.2. Nesutiktina su teismo pozicija, kad juridinio asmens įsipareigojimai viršijo jo turto vertę, kadangi iš buhalterinės apskaitos dokumentų (2019 m. balanso) yra matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Grizenta“ turėjo 99 871 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 35 864 Eur, trumpalaikis – 54 007 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 82 297 Eur. Įmonė tapo nemoki tik 2020 m. gruodžio 31 d., kai prasidėjo Covid-19 pandemija.
22.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Grizenta“ veiklą perėmė UAB „Armafrė“, kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, neištirtas naujai įsteigtos UAB „Armafrė“ sąsąjumas su UAB „Grizenta“. Teismo posėdžio metu UAB „Armafrė“ vadovas paaiškino, kad veiklą vykdė Vokietijoje, jokių sutarčių ar vykdytų darbų iš UAB „Grizenta“ neperėmė.
22.4. Iš 2019 m. pabaigoje sudaryto balanso matyti, kad įmonė nors ir turėjo skolų, tačiau skolos galėjo būti dengiamos turimais įmonės resursais bei turtu. Taigi, 2019 m. rugsėjo 9 d. vienintelio akcininko sprendimas perleisti sau UAB „Grizenta“ priklausantį 17 500 Eur vertės automobilį „Volvo XC 60“, taip sumažinant įmonės skolą, nepažeidė kreditorių interesų. 2019 m. spalio mėn. UAB „Grizenta“ dirbo pelningai, todėl įmonės vadovas turėjo teisę nusipirkti nereikalingą transporto priemonę rinkos kaina. Taip pat sprendimas išmokėti dividendus buvo teisėtas ir jis nepažeidė kreditorių interesų.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja BUAB „Grizenta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. UAB „Grizenta“ veiklos nutraukimas aiškiai susietas su UAB „Armafrė“ įsteigimo momentu. UAB „Armafrė“ buvo įsteigta vykdyti tokią pačią statybų veiklą kaip ir UAB „Grizenta“, apskaitą vedė ta pati buhalterė, UAB „Armafrė“ steigėjas A. Z. (buvusio UAB „Grizenta“ vadovo (duomenys neskelbtini)) teismo posėdžio metu negalėjo nieko paaiškinti apie UAB „Armafrė“ veiklą. E. Z. nuo pat UAB „Armafrė“ įsteigimo momento buvo susietas su bendrove per išduotą įgaliojimą.
23.2. UAB „Grizenta“ 2019 m. baigė su 14 649 Eur nuostoliu, kuris 2020 m. padidėjo iki 73 197 Eur. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2019 m. bendrovė turėjo pakankamai turto, kad atsiskaityti su kreditoriais, kadangi beveik visas turtas buvo trumpalaikis, tame tarpe ir pinigai, kuriuos E. Z. išsimokėjo sau kaip dividendus bei perėme likvidų bendrovės turtą – transporto priemonę, kai su likusiais kreditoriais liko neatsiskaityta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Grizenta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažintas E. Z., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl taikytino teisinio reglamentavimo
5. 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Taigi JANĮ taikymas iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams, išskyrus įvardytas išimtis, susietas su: 1) atitinkamų nemokumo procedūrų pradžios momentu; 2) atitinkamų teisių ir pareigų atsiradimo arba jų įgyvendinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-469/2021, 18 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021).
6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto E. Z. veiksmai, kuriais grindžiamas BUAB „Grizenta“ bankroto pripažinimas tyčiniu, atlikti galiojant skirtingam teisiniam reglamentavimui. Sprendimas susijęs su automobilio „Volvo XC 60” perleidimu yra priimtas 2019 m. rugsėjo 9 d., automobilis perleistas 2019 m. spalio 29 d. Sprendimas dėl dividendų išmokėjimo yra priimtas 2019 m. balandžio 30 d., o dividendų išmokėjimas atliktas 2019 m. lapkričio 18 d. (13 400 Eur) ir 2019 m. gruodžio 12 d. (200 Eur). UAB „Armafrė“ įsteigta 2020 m. sausio 6 d. Taigi, veiksmai susiję su automobilio perleidimu ir dividendų išmokėjimu yra atlikti galiojant ĮBĮ nuostatoms, o veiksmai susiję su UAB „Armafrė“ veikla yra atlikti galiojant JANĮ nuostatoms. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad sprendžiant byloje kilusi klausimą, vadovaujamasi JANĮ nuostatomis toje dalyje, kurioje vertino iki 2019 m. gruodžio 31 d. atliktus apelianto veiksmus.
7. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi taikė JANĮ normas, nekeičia sprendimo pagrįstumo, kadangi aplinkybės, nustatinėtinos vertinant, ar egzistuoja pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu dėl ekonomiškai nenaudingų sandorių, priėmus JANĮ iš esmės nesikeitė. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustatė, kad teismas gali bankrotą pripažinti tyčiniu, jei buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Tuo tarpu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Be to, ginčo teisinių santykių reguliavimas ir teismų praktika, įsigaliojus JANĮ, išliko iš esmės panaši, todėl pirmosios instancijos teismo pažeidimas nelaikytinas esminiu ir jis nesąlygoja skundžiamos nutarties nepagrįstumo.
Dėl tyčinio bankroto požymių
8. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas buvo apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
9. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis įtvirtino kriterijus, kuriais remdamasis teismas bankrotą galėjo pripažinti tyčiniu, iš kurių nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes aktualus antras ir ketvirtas šios dalies punktai, nustatantys, jog bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (2) bei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (4).
10. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
11. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti, iš kurių nagrinėjamu atveju aktualus 5 punktas, jog veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
12. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai.
13. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas nustatyti, ar yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje ir (ar) JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių (ar kitas įmonę prie bankroto privedęs požymis, nes JANĮ tyčinio bankroto požymių sąrašas nėra išsamus) ir ar yra tarp šių požymių ir įmonės nemokumo priežastinis ryšis.
14. Byloje nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis tai dienai UAB „Grizenta“ turėjo 99 871 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 35 864 Eur, trumpalaikis – 64 007 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 82 297 Eur. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog bendrovė patyrė 14 649 Eur nuostolių. Iš balanso 2020 m. gruodžio 31 d. dienai nustatyta, jog UAB „Grizenta“ turėjo 31 721 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 25 665 Eur, trumpalaikis – 6 056 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 87 344 Eur. Iš 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog bendrovė patyrė 73 197 Eur nuostolių. UAB „Grizenta“ pardavimo pajamos 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 527 993 Eur, o 2020 m. gruodžio 31 d. – 29 529 Eur. 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Grizenta“ turėjo 47 349,37 Eur pradelstų mokėjimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai buvo suėję. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, numatančią, jog juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, bendrovė 2019 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki ir dėl darbų sezoniškumo negeneravo pajamų, kuriomis ji būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais.
15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Grizenta“ buvo nemoki, nes turėjo 99 871 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 35 864 Eur, trumpalaikis – 54 007 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 82 297 Eur. Jo teigimu, įmonė tapo nemoki tik 2020 m. gruodžio 31 d., kai prasidėjo Covid-19 pandemija.
16. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrindinė UAB „Grizenta“ bankroto priežastis buvo 2020 m. sausio 6 d. verslo perkėlimas į kitą įmonę – UAB „Armafrė“. Išvadą, kad E. Z. sąmoningai perkėlė savo verslą į UAB „Armafrė“, teismas darė atsižvelgdamas į aplinkybę, kad UAB „Grizenta“ finansinė situacija 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo palanki, o viena iš didesnių kreditorių (UAB „Baltchem“) 2019 m. kreipėsi į teismą dėl ženklios skolos priteisimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų konstatuoti įmonės nemokumą 2019 m. gruodžio 31 d. datai nei aptartu JANĮ, nei ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies pagrindu, numatančiu reikalavimą, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršytų pusę į balansą įrašyto turto vertės, tačiau atsižvelgus į šio bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindą – neteisėtą verslo perkėlimą iš UAB „Grizenta“ į naujai įsteigtą įmonę, ši aplinkybė nepaneigia pačios išvados dėl tyčinio bankroto fakto teisingumo. Pažymėtina, kad verslo perkėlimo atveju prie bankroto gali būti tyčia privedama ir moki bendrovė, nes pats įmonės savininkas (vadovas) sprendžia, kokiu būdu ir kada jam paskirstyti rizikas ir naudą tarp veikiančios ir naujai steigiamos įmonės, pirmajai paliekant skolas.
18. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Grizenta“ veiklą perėmė UAB „Armafrė“, kadangi neištirtas naujai įsteigtos UAB „Armafrė“ sąsąjumas su UAB „Grizenta“. Pažymi, kad teismo posėdžio metu UAB „Armafrė“ vadovas paaiškino, kad veiklą vykdė Vokietijoje, jokių sutarčių ar vykdytų darbų iš UAB „Grizenta“ neperėmė.
19. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog UAB „Armafrė“ užsiima ta pačia veikla kaip UAB „Grizenta“ ir veikia pelningai; UAB „Grizenta“ pardavimo pajamos 2019 m. gruodžio 31 d. siekė 527 993 Eur, o įsteigus UAB „Armafrė“ UAB „Grizenta“ pardavimo pajamos 2020 m. gruodžio 31 d. nukrito iki 29 529 Eur; be to, UAB „Armafrė“ akcininkas yra apelianto (duomenys neskelbtini), pats versle nedalyvaujantis; apeliantas naujos įmonės vardu veikia įgaliojimo pagrindu; laikytinas nepagrįstu apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įmonių sąsajumo, spręsdamas, kad apeliantas tyčia perkėlė verslą iš UAB „Grizenta“ į UAB „Armafrė“.
20. Dėl apelianto teiginio, kad UAB „Armafrė“ veikė kitoje teritorijoje (Vokietijoje) nei UAB „Grizenta“, pažymėtina, kad šis teiginys nepagrįstas įrodymais, todėl nėra pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
21. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. vienintelio akcininko sprendimas perleisti sau UAB „Grizenta“ priklausantį 17 500 Eur vertės automobilį „Volvo XC 60“, taip sumažinant įmonės skolą apeliantui, pažeidė kreditorių interesus. Jo teigimu, 2019 m. spalio mėn. UAB „Grizenta“, nors ir turėjo skolų, bet nebuvo nemoki ir dirbo pelningai, be to, transporto priemonė įgyta rinkos kaina. Dėl analogiškų argumentų apelianto teigimu ir sprendimas išmokėti dividendus buvo teisėtas ir nepažeidė kreditorių interesų.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad pripažinus, jog bankrotą sukėlė verslo perkėlimas, apelianto veiksmai už skolas perimti automobilį ir išsimokėti dividendus retrospektyviai vertintini kaip siekis gauti kuo daugiau asmeninės naudos iš planuojamos palikti nemokia įmonės. Todėl šiuo atveju, spendžiant dėl tyčinio bankroto, netaikomos įmonės nemokumo momento nustatymo taisyklės bei nevertinami tik tie sandoriai, kurie sudaryti jau po nemokumo momento, kaip kad būtų daroma tuo atveju, jei bankrotą būtų siekiama pripažinti tyčiniu vien ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (tuo pagrindu, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai). Kadangi apeliantas planavo UAB „Grizenta“ palikti nemokia, automobilio perėmimas ir dividendų išsimokėjimas vertinti kaip pažeidžiantys kreditorių interesus ir, nors patys savaime nesukėlė nemokumo, tačiau įrodo buvus sąmoningą siekį privesti įmonę prie bankroto ir selektyviai sumažinti kreditorių galimybes patenkinti reikalavimus.
23. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apeliantas nuosekliai siekė perkelti verslą į naują įmonę, UAB „Grizenta“ palikdamas nemokia, todėl lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankrotą lėmė tyčiniai įmonės vadovo ir akcininko E. Z. veiksmai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Netenkinus atskirojo skundo, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir sprendžiamas pareiškėjos BUAB „Grizenta“ prašymas atlyginti jos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Pareiškėja BUAB „Grizenta“ pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėja patyrė 605 Eur išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos BUAB ,,Grizenta“ patirtos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto E. Z.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį, kuria tenkintas pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grizenta“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto eiga“ pareiškimas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Grizenta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grizenta“, juridinio asmens kodas 300082032, naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.