Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. A. (ankstesnė pavardė – A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Gestija“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“ pareiškimą, suinteresuoti asmenys byloje V. A. (ankstesnė pavardė – A.) ir M. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gestija“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d.

2. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Daivila“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ bankrotą tyčiniu. Pareiškėjos įsitikinimu, UAB „Gestija“ bankrotą lėmė tyčiniai V. A. (ankstesnė pavardė – A.) ir M. L. veiksmai: 1) galimybė nukreipti išieškojimą į UAB „Gestija“ turtą panaikinta, nes UAB „Gestija“ atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant įstatyme numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 2) apgaulingas ir aplaidus UAB „Gestija“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas Juridinių asmenų registrui; 3) veiklos perkėlimas į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą perdavusiame juridiniame asmenyje.

3. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Gestija“ buvo išsinuomavusi patalpas iš UAB „Respublikos investicija“. 2020 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderis patvirtina, jog UAB „Respublikos investicija“ priėmė iš UAB „Gestija“ 1 300 Eur sumą, nors antstolis D. Traigys tuo metu jau vykdė išieškojimą iš UAB „Gestija“ pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą UAB „Daivila“ naudai. Tokiu būdu, UAB „Gestija“ pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką.

4. Pareiškėjos nuomone, UAB „Gestija“ nuo turto arešto gavimo dienos (2020 m. rugsėjo 1 d.) kasos aparato registre neapskaitė lėšų ir lėšų pagal kasos aparato duomenis nepriėmė. Apsilankymo metu antstolis matė, kad laukiamajame padėti svečių daiktai, kas patvirtina, jog nakvynės paslaugos buvo teikiamos. Pagal liudytojos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą – apklausta darbuotoja gaudavo darbo užmokestį grynaisiais pinigais, tačiau UAB „Gestija“ pajamos nebuvo apskaitomos, kas patvirtina UAB „Gestija“ apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimą.

5. Pareiškėja pabrėžė, kad UAB „Gestija“ vadovas M. L. neperdavė nemokumo administratorei šios bendrovės dokumentų. Iš turimų pavienių dokumentų ir 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų negalima tinkamai nustatyti UAB „Gestija“ ekonominių rodiklių ir jų kaitos, vykdytos veiklos, UAB „Gestija“ priklausiusio ilgalaikio turto, išanalizuoti sudarytų sandorių per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos bei įvardinti tikslias (konkrečias) nemokumo priežastis.

6. Pareiškėja taipogi nurodė, kad UAB „Gestija“ veiklą perkėlė į UAB „Bikis“. UAB „Bikis“ veiklą pradėjo vykdyti tose pačiose patalpose kaip ir UAB „Gestija“, į UAB „Bikis“ perėjo dirbti UAB „Gestija“ darbuotojai. V. A. perleido turimas akcijas M. L. būtent tuomet, kai vyko civilinės bylos tarp UAB „Daivila“ ir UAB „Gestija“ nagrinėjimas. V. A., siekdama perkelti verslą iš UAB „Gestija“ į UAB „Bikis“, vadovavimą UAB „Gestija“ perleido M. L., sąmoningai nesiėmė veiksmų, kad UAB „Gestija“ vykdytų veiklą, o UAB „Gestija“ veiklą nutraukus, veiklą vykdė kitos įmonės vardu.

7. Likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ bankroto administratorė su UAB „Daivila“ pareiškimu sutiko – prašė pripažinti UAB „Gestija“ bankrotą tyčiniu ir pripažinti V. A. ir M. L. sukėlusiais tyčinį UAB „Gestija“ bankrotą. Likviduojama dėl bankroto UAB „Gestija nurodė, kad naujai paskirtas vadovas M. L. neperėmė bendrovės valdymo iš V. A.. Prie UAB „Gestija“ banko sąskaitos, esančios banke „Swedbank“, AB, iki UAB „Gestija“ bankroto bylos iškėlimo galėjo jungtis V. A., bet ne M. L.. Po naujo vadovo paskyrimo ir toliau realiai UAB „Gestija“ vardu veikė V. A. (M. L. realių ir aktyvių veiksmų UAB „Gestija“ valdyme nepriėmė ir neatliko). M. L. neturi kompetencijos vadovauti juridiniam asmeniui – jo išsilavinimas pagrindinis bendro lavinimo, nėra duomenų, kad jis turėtų vadovavimo patirtį.

8. Suinteresuotas asmuo V. A. su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ pripažinimo tyčiniu atmesti. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytus teiginius, kad UAB „Gestija“ bankrotą lėmė kryptingi tyčiniai V. A. veiksmai. M. L. (ne)veikimas jam tapus UAB „Gestija“ vadovu negali patvirtinti V. A. neteisėtų veiksmų. V. A. faktinį UAB „Gestija“ valdymą M. L. perleido dar 2020 m. balandžio mėnesį. Savo prisijungimo duomenis prie UAB „Gestija“ sąskaitos perdavė M. L., nes šis nesusitvarkė prisijungimo prie banko sąskaitos dėl apribojimų taikytų COVID-19 pandemijos metu.

9. Suinteresuotas asmuo M. L. savo pozicijos byloje nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ bankrotą pripažino tyčiniu, dėl tyčinio bankroto sukėlimo kaltais pripažino buvusius vadovus V. A. (dabartinė pavardė – A.) ir M. L..

11. Teismas nustatė, kad UAB „Gestija“ Juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės duomenis tik už 2018 m. laikotarpį. Iš 2018 m. balanso teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Gestija“ turėjo turto už 10 918 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 15 813 Eur, t. y. viršijo pusė įmonės turto vertės, įmonė patyrė 7 395Eur nuostolį.

12. Be to, teismas nustatė, kad 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13646-631/ 2020 iš UAB „Gestija“ priteista 5 661,30 Eur skola, 1 731,94 Eur delspinigiai, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos bei 468,54 Eur bylinėjimosi išlaidos UAB „Daivila“ naudai. Šis sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 9 d., o 2020 m. liepos 28 d. išduotas vykdomasis raštas.

13. Iš 2020 m. gruodžio 10 d. liudytojo apklausos protokolo, kuriame užfiksuoti antstolio D. Traigio, parodymai, teismas nustatė, kad pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderį UAB „Respublikos investicija“ priėmė 1 300 Eur. Antstolio teigimu, tokia aplinkybė patvirtina, jog UAB „Gestija“ nevykdė turto arešto aktu nustatytų ribojimų ir įpareigojimų, nes grynais mokamos lėšos turėjo pirmiausia būti išmokėtos UAB „Daivila“ ir tik tuomet sumokėta už patalpų nuomą.

14. Teismas sutiko su pareiškėja, kad buvusio UAB „Gestija“ vadovo elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus. Teismas pastebėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi M. L. paskirtos baudos ir įpareigojimas perduoti nemokumo administratorei UAB „Gestija“ dokumentus bei turtą, o šis įpareigojimas iki šiol tinkamai neįvykdytas. Teismo vertinimu, toks buvusio UAB „Gestija“ vadovo tęstinis neveikimas ir nebendradarbiavimas, net šiam asmeniui ir netekus įgaliojimų, daro įtaką bendrovei bei apsunkina įmonės likvidavimo procedūras. Teismas pabrėžė, kad įsitikinimą dėl tyčinio blogo bendrovės valdymo, kaip tyčinio bankroto sąlygos, egzistavimo, papildomai sustiprina ir aptartas buvusio įmonės vadovo M. L. neveikimas, pasireiškiantis tiek teismo įpareigojimų nevykdymu, tiek finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimu.

15. Spręsdamas dėl V. A. kaltės dėl UAB „Gestija“ tyčinio bankroto, teismas nurodė, kad reikšminga yra tai, jog, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gestija“, bendrovės finansinė būklė teismo vertinta remiantis 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, nes tuometis įmonės vadovas M. L. nepateikė teismui aktualių bendrovės finansinę padėtį atskleidžiančių duomenų. Teismas pažymėjo, kad pagal byloje nurodytus 2018 m. UAB „Gestija“ balanso duomenis UAB „Gestija“, vadovaujama vadovės V. A., jau 2018 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki.

16. Teismas įvertino pareiškėjos teiginius, kad veiklos perkėlimą iš UAB „Gestija“ į UAB „Bikis“ patvirtina tai, jog UAB „Bikis“ buvo įsteigta 2020 m. gegužės 20 d., tai yra netrukus po to, kai kilo teisminis ginčas dėl įsiskolinimo tarp UAB „Gestija“ ir pareiškėjos; UAB „Bikis“ buvo įsteigta vykdyti tą pačią veiklą, kaip ir UAB „Gestija“. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. balandžio 12 d. liudytojo apklausos protokolo, kuriame fiksuoti buvusios UAB „Gestija“ darbuotojos Y. V. parodymai, teismas konstatavo, jog liudytoja parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje „Fabrika Hostel“ iš UAB „Gestija“ išpirko UAB „Bikis“, kurios direktore yra V. A., kuri pasiūlė liudytojai pasilikti dirbti administratore UAB „Bikis“ tose pačiose patalpose, esančiose Gedimino pr., (Vienuolio g. 2) Vilniuje. Teismas nustatė, kad minėtos liudytojos teigimu, formalumai pakeičiant ar sudarant su ja naują darbo sutartį nebuvo atliekami bei nurodė, kad darbo užmokestį nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. sausio 4 d. liudytojai mokėjo iš pradžių UAB „Gestija“, kiek vėliau – UAB „Bikis“. Teismas iš UAB „Respublikos investicija“ byloje pateiktos informacijos nustatė, kad patalpas, esančias Gedimino pr. 21, Vilniuje, kuriose UAB „Gestija“ vykdė apgyvendinimo paslaugų teikimo veiklą, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. nuomojo UAB „Bikis“. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą apie faktinį UAB „Gestija“ veiklos perkėlimą į UAB „Bikis“.

17. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog civilinė byla pagal UAB „Daivila“ ieškinį UAB „Gestija“ buvo iškelta 2020 m. kovo 27 d., o UAB „Bikis“ buvo įsteigta 2020 m. gegužės 20 d. Taigi, kaip teisingai nurodė pareiškėja, UAB „Bikis“ įsteigta netrukus po to, kai kilo teisminis ginčas dėl įsiskolinimo tarp UAB „Gestija“ ir pareiškėjos. Teismas pastebėjo, kad iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog esminis UAB „Gestija“ veiklos perkėlimas į UAB „Bikis“ įvyko 2020 m. rugsėjo mėnesį, kadangi būtent šiuo metu UAB „Bikis“ sudarė patalpų nuomos sutartį ir būtent minėtu laikotarpiu UAB „Bikis“ pradėjo dirbti buvusi UAB „Gestija“ administratorė.

18. Teismas nurodė, kad esminis juridinio asmens veiklos perkėlimas, įvykęs 2020 m. rugsėjo mėnesį, tikėtinai yra susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13646-631/2020 sprendimu, priimtu 2020 m. birželio 9 d., kuriuo UAB „Daivila“ naudai priteista skola, o taip pat minėto teismo sprendimo pagrindu 2020 m. liepos 28 d. išduotu vykdomuoju raštu. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad verslas buvo sąmoningai perkeltas į UAB „Bikis“, kadangi UAB „Gestija“ finansinė situacija jau 2018 m. gruodžio 31 d. nebuvo palanki, be to, viena iš didesnių UAB „Gestija“ kreditorių UAB „Daivila“ įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu 2020 m. birželio – liepos mėnesiais užsitikrino savo reikalavimo teisę ir šiuo pagrindu pradėjo išieškojimą, o UAB „Gestija“, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditore, ėmėsi veiklos perkėlimo ir tokiu būdu sumažino galimybes atsiskaityti su kreditore bei pablogino bendrovės finansinę situaciją.

19. Pripažinęs, kad prie UAB „Gestija“ bankroto prisidėjo ir verslo perkėlimas, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ir buvusios įmonės vadovės V. A. veiksmai laikytini kaip sukėlę tyčinį įmonės bankrotą. Teismo manymu, šias aplinkybes pagrindžia tai, jog veiklos perkėlimas, įmonei esant nemokiai, prasidėjo dar V. A. vadovavimo bendrovei laikotarpiu, be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad V. A., net ir po faktinio bendrovės perleidimo M. L., veikė bendrovės vardu, nes bendrovės vardu pasirašė 2020 m. rugpjūčio 31 d. priedą prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, atliko mokėjimus UAB „Respublikos investicija“ naudai pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderį Nr. INV000565 ir 2020 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderį Nr. INV000572.

20. Teismas atmetė V. A. argumentus, grindžiamus M. L. raštu, kad V. A. jam padėdavo, nes M. L. dėl sveikatos problemų pats negalėjo atlikti tam tikrų veiksmų, pabrėžęs, kad tokiu atveju M. L., kaip teisėtas įmonės vadovas, turėjo teisę įgalioti V. A. atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tokių įgaliojimų ar duomenų apie jų sudarymą byloje nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Suinteresuotas asmuo V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl UAB „Gestija“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti teismo nutarties dalį, kuri V. A. pripažinta kalta sukėlus tyčinį bankrotą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl UAB „Gestija“ tyčinio bankroto požymių buvimo.

21.2. Teismas nurodė, kad bendrovės vadovo M. L. veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip sąmoningai blogas įmonės valdymas ir tokiais veiksmais M. L. nepagrįstai suteikė prioritetą atsiskaityti su kreditore UAB „Respublikos investicija“, tačiau tik vienas įstatyme nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos eiliškumo pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokiu būdu buvo sąmoningai siekta pabloginti įmonės padėtį ir išvengti atsiskaitymo su UAB „Daivila“.

21.3. Eiliškumo pažeidimas nedarė įtakos UAB „Gestija“ mokumui, kadangi santykis tarp turto ir įsipareigojimų dėl eiliškumo pažeidimo nepakito – bendra turto masė nuo to nekinta.

21.4. Ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio bankroto nebuvo pradėtas, tai yra nebuvo konstatuota, kad UAB „Gestija“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai.

21.5. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti UAB „Gestija“ veiklos perkėlimą į UAB „Bikis“. Tai, kad UAB „Bikis“ įsteigė V. A., įmonių vadovai sutapo, abi įmonės vykdė panašią veiklą, o UAB „Bikis“ teikė apgyvendinimo paslaugas nuomojamose patalpose, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie UAB „Gestija“ vykdytos veiklos perkėlimą į susijusią įmonę.

21.6. UAB „Gestija“ veikla į UAB „Bikis“ nebuvo perkelta – UAB „Gestija“ dėl finansų stokos nebegalėjo atsiskaityti su UAB „Respublikos investicija“ už nuomojamą turtą, todėl šalys buvo priverstos nutraukti sutartį.

21.7. Byloje nėra įrodymų (sutarčių, fabriką identifikuojančių duomenų), pagrindžiančių liudytojos parodymus dėl fabriko išpirkimo.

21.8. Vien tai, kad V. A. atliko keletą veiksmų UAB „Gestija“ vadovo M. L. prašymu, nesant įformintų rašytinių įgaliojimų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. A. kalta dėl tyčinio bankroto sukėlimo.

22. Pareiškėja UAB „Daivila“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

22.1. Suinteresuoto asmens V. A. pozicija, kad nukrypti nuo įstatymu nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos leido faktiškai susiklosčiusios aplinkybės, yra teisiškai nepagrįsta. Mokėjimų eiliškumo pažeidimas turėjo įtakos UAB „Gestija“ mokumo klausimui, kadangi santykis tarp turto ir įsipareigojimų pakito. UAB „Gestija“ 1 300 Eur sumos perleidimas UAB „Respublikos investicija“ neprisidėjo prie UAB „Gestija“ finansinės padėties gerinimo – net sumokėjusi nuomos mokestį, UAB „Gestija“ net iš dalies neatsiskaitė su pareiškėja.

22.2. Aplinkybė, kad UAB „Gestija“ veiklą vykdė, tačiau gaunamos pajamos nebuvo fiksuojamos (antstoliui patikrinus kasos operacijų žurnalą nustatyta, kad UAB „Gestija“ nuo turto arešto akto gavimo dienos kasos aparato žurnale neapskaito lėšų ir lėšų pagal kasos aparato duomenis nepriima, nors antstolis matė, kad nakvynės paslaugos teikiamos), sudaro pagrindą teigti, jog UAB „Gestija“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai, siekiant nuslėpti tikrąją šios bendrovės finansinę padėtį.

22.3. Dėl UAB „Gestija“ veiklos specifikos (apgyvendinimo paslaugos) tikėtina, kad ši bendrovė neturėjo ilgalaikių sutarčių, nuolatinių klientų, todėl perkelti veiklą užteko perkelti bendrovės darbuotoją, kuri žinojo veiklos specifiką bei verslui vykdyti būtiną konfidencialią informaciją, kuria disponavo pati V. A..

22.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad V. A. atsakinga dėl UAB „Gestija“ tyčinio bankroto, kadangi veiklos perkėlimas prasidėjo dar V. A. vadovavimo UAB „Gestija“ laikotarpiu, be to, V. A. nepateikė įrodymų, jog ji ėmėsi priemonių UAB „Gestija“ veiklai tęsti, neįrodė būtinybės perleisti UAB „Gestija“ ir jos valdymą M. L., taip pat nepateikė įrodymų, kad M. L. pats negalėjo atlikti veiksmų, kuriuos po vadovavimo perleidimo UAB „Gestija“ vardu atliko V. A..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

24. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ bankrotas pripažintas tyčiniu bei nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingi asmenys. Apeliacinės instancijos teismas patikrina šios nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

25. Byloje nenustatyta CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl nemokumo momento

26. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad UAB „Gestija“ buvo nemoki 2018 m. gruodžio 31 d., teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nemokumo momento nustatymui turėjo taikyti ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), bet Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ).

27. JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Kadangi įstatymo nuostatos, apibrėžiančios juridinio asmens nemokumo momentą yra materialiosios, sutiktina su suinteresuoto asmens V. A. argumentu, jog nustatant UAB „Gestija“ nemokumo momentą 2018 m. gruodžio 31 d. turi būti taikomos ĮBĮ normos.

28. ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš 2018 m. UAB „Gestija“ balanso pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. įmonės turto vertė buvo 10 918 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 15 813 Eur. Suinteresuotas asmuo V. A. nepateikė duomenų, galinčių pagrįsti, kad iš 15 813 Eur dydžio įsipareigojimų, pradelstų įsipareigojimų dydis neviršijo pusės UAB „Gestija“ turto vertės, tai yra pradelsti įsipareigojimai neviršijo 5 459 Eur sumos (CPK 178 straipsnis).

29. Kita vertus, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13646-631/2020 UAB „Daivila“ naudai iš UAB „Gestija“ priteisė 5 661,302 Eur dydžio skolą, kompensaciją ir nuostolių už lifto remontą atlyginimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal civilinės bylos Nr. e2-13646-631/2020 duomenis minėta skola, kompensacija ir nuostoliai susidarė 2019 m. rugsėjo mėnesį. Tai reiškia, kad UAB „Gestija“ nemoki buvo vėliausiai 2019 m. spalio mėnesį, kadangi įsiskolinimas UAB „Daivila“ viršijo pusę 2018 m. balanse nurodyto turto vertės, o 2019 m. balansas Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktas.

30. Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, jog atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos UAB „Gestija“ nemokumo datos, tačiau net ir tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo nustatyta UAB „Gestija“ nemokumo data nėra tiksli, bylos duomenys leidžia teigti, kad UAB „Gestija“ nemoki pagal ĮBĮ reguliavimą buvo ne vėliau kaip 2019 m. spalio mėnesį.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 3 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

31. Atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad tik vienas įstatyme nustatytos tvarkos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokiu būdu sąmoningai siekta pabloginti įmonės padėtį ir išvengti atsiskaitymo su UAB „Daivila“. Suinteresuoto asmens V. A. nuomone, atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepadarė įtakos UAB „Gestija“ mokumui, kadangi santykis tarp turto ir įsipareigojimų nepakito, o tuo atveju, jei nebūtų buvę atsiskaityta su patalpų nuomotoju UAB „Gestija“, veikla būtų nutrūkusi, nes bendrovė nebeturėtų patalpų, kuriose galėtų teikti paslaugas.

32. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir anksčiau galiojusiame ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte, todėl byloje aktuali pagal ĮBĮ suformuota kasacinio teismo praktika.

33. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

34. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

35. Šiuo atveju 2020 m. rugsėjo 18 d. UAB „Respublikos investicija“ kasos pajamų orderis Nr. INV00565 patvirtina, kad UAB „Gestija“ grynaisiais pinigais sumokėjo 1 300 Eur pagal 2020 m. gegužės 4 d. dokumentą Nr. ALE002135 ir 2020 m. birželio 1 d. dokumentą Nr. ALE002189 (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48358-20 medžiagos tomas I, l. 105, 161). 2019 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Gestija“ ir UAB „Respublikos investicija“ sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių Gedimino pr. 21 ir Vienuolio g. 2, Vilniuje, subnuomos sutartį (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48358-20 medžiagos tomas I, l. 122-126). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13646-631/2020 UAB „Daivila“ naudai iš UAB „Gestija“ priteista 5 661,30 Eur skola, 1731,94 Eur delspinigiai, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos bei 468,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o 2020 m. liepos 28 d. išduotas vykdomasis raštas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Gestija“, neturėdama pakankamai lėšų patenkinti visus reikalavimus, atsiskaitė ne su CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta ketvirtos eilės kreditore UAB „Daivila“, bet su penktos eilės kreditore UAB „Respublikos investicija“.

36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad, atlikus 2020 m. rugsėjo 18 d. mokėjimą UAB „Gestija“, turtas nepakito. Akivaizdu, kad atlikus tokį mokėjimą sumažėjo UAB „Gestija“ turėti grynieji pinigai. Nors atskirajame skunde teigiama, kad atsiskaitymu su UAB „Respublikos investicija“ buvo siekiama tęsti UAB „Gestija“ veiklą, tai yra siekta išsaugoti patalpų, kuriose teiktos UAB „Gestija“ paslaugos, nuomos teisinius santykius, tačiau byloje esantys duomenys tokios pozicijos nepagrindžia.

37. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „Gestija“ vadovas nurodė, kad UAB „Gestija“ teikė žmonių apgyvendinimo paslaugas, nakvynės namuose buvo 41 vieta, tačiau 2020 m. birželio–liepos mėnesiais nakvojo tik pora gyventojų, o rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais nakvynės namuose iš viso nieko nebuvo, todėl nuo rugsėjo UAB „Gestija“ pradėjo ruoštis bankrotui (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48358-20 medžiagos tomas I, l. 192-193). Pagal į bylą pateiktą UAB „Gestija“ banko „Swedbank“, AB sąskaitos išrašą nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. kovo 1 d. vienintelės sąskaitoje vykusios operacijos buvo mėnesinio banko paslaugų mokesčio skaičiavimas (likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ atsiliepimo 6 priedas). Be to, UAB „Gestija“ ir UAB „Respublikos investicija“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. (likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ atsiliepimo 7 priedas). UAB „Respublikos investicija“ 2022 m. birželio 3 d. rašte nurodė patalpų nuomos sutartį nutraukusi 2020 m. rugpjūčio 31 d. dėl nuolatinio mokėjimų vėlavimo ir įsipareigojimų nevykdymo (2022 m. birželio 3 d. pirmosios instancijos teisme registruotas dokumentas DOK-20963). Vadinasi, atlikdama 2020 m. rugsėjo 18 d. mokėjimą, UAB „Gestija“ negalėjo siekti išsaugoti 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutrauktą patalpų subnuomos sutartį, todėl toks atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

38. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis UAB „Gestija“ bankroto byloje Nr. eB2-562-864/2022 buvo apskritai patvirtinti tik trijų kreditorių (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir UAB „Daivila“) reikalavimai, atsižvelgiant į UAB „Daivila“ įsiteisėjusiu sprendimu priteistos skolos dydį, darytina išvada, kad 1 300 Eur suma yra reikšminga, o tokiu mokėjimu buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su UAB „Daivila“. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Gestija“ bankrotą tyčiniu pagrįstai pripažino be kita ko remdamasis ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

39. Atskirajame skunde teigiama, kad vien ta aplinkybė, jog nemokumo administratorei nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad UAB „Gestija“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Be to, atskirajame skunde akcentuota, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog M. L. informuotas apie nemokumo administratorės reikalavimą perduoti UAB „Gestija“ dokumentus.

40. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

41. Aiškindamas atitinkamą ĮBĮ tyčinio bankroto normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 28 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad metinės UAB „Gestija“ finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą buvo pateiktos už 2018 m. laikotarpį. Tai reiškia, kad iki UAB „Gestija“ vadovavimo pabaigos suinteresuotas asmuo V. A. taipogi neįvykdė pareigos pateikti 2019 m. UAB „Gestija“ finansinės atskaitomybės duomenis Juridinių asmenų registrui. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, į bylą yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad paskutinis UAB „Gestija“ vadovas M. L. žino apie pareigą nemokumo administratorei perduoti UAB „Gestija“ dokumentus: M. L. 2021 m. birželio 12 d. raštu atsisakė pateikti UAB „Gestija“ buhalterinius duomenis nemokumo administratorei, teigdamas, jog tokių duomenų neturi, nes jis dokumentų iš UAB „Gestija“ nėra gavęs (likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ atsiliepimo 3 priedas, pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu 5 priedas). Nors suinteresuotas asmuo V. A. pateikė 2022 m. balandžio 11 d. dviejų M. L. pareiškimų kopijas, kuriose teigiama, kad M. L. klaidingai suprato dokumentų priėmimą–perdavimą ir jam UAB „Gestija“ dokumentai buvo perduoti, tačiau tokie duomenis nepaneigia, kad M. L. žino apie pareigą perduoti UAB „Gestija“ dokumentus nemokumo administratorei (suinteresuoto asmens V. A. atsiliepimo 3 priedas). Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. įsiteisėjusia nutartimi M. L. paskirtos baudos ir įpareigojimas perduoti nemokumo administratorei UAB „Gestija“ dokumentus bei turtą. Nėra duomenų, kad minėtas teismo įpareigojimas būtų įvykdytas.

43. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ta aplinkybė, jog UAB „Gestija“ vadovas M. L. UAB „Gestija“ nemokumo administratorei neperdavė nei įmonės veiklos dokumentų, nei įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenis, atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

44. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „Gestija“ veikla buvo perkelta į UAB „Bikis“. Suinteresuotas asmuo V. A. nurodo, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tokią teismo išvadą, o teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos Y. V. parodymais.

45. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

46. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Gestija“ teikė nakvynės, apgyvendinimo paslaugas nuomojamose patalpose, esančiose Gedimino pr. 21 (Vienuolio g. 4), Vilniuje. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Gestija“ vadovas M. L. davė parodymus, kad UAB „Gestija“ 2020 m. vasarą tapo nemoki, negalėjo mokėti atlyginimų darbuotojams, kreipėsi į Valstybę paramos, o nuo rugsėjo veiklą perėmė UAB „Bikis“, kuri įdarbino darbuotojus – visi darbuotojai liko dirbti kitai įmonei tose pačiose patalpose, tik atlyginimą gaudavo jau iš UAB „Bikis“ (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48358-20 medžiagos tomas I, l. 192-193). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta buvusi UAB „Gestija“ darbuotoja R. G. parodė, kad ji tvarkydavo patalpas, maždaug 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje „Fabrika Hostel“ iš UAB „Gestija“ išpirko kita įmonė UAB „Bikis“, o šios įmonės direktorė V. A. (dabartinė pavardė – A.) pasiūlė pasilikti dirbti tose pačiose patalpose, tose pačiose pareigose (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48358-20 medžiagos tomas I, l. 186-188). Ikiteisminio tyrimo metu panašius parodymus davė ir liudytoja Y. V., paaiškinusi, kad 2020 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje „Fabrika Hostel“ iš UAB „Gestija“ išpirko UAB „Bikis“, kurios direktore yra V. A. (dabartinė pavardė – A.), pasiūliusi liudytojai pasilikti dirbti administratore UAB „Bikis“ tose pačiose patalpose, tačiau formalumai pakeičiant ar sudarant su ja naują darbo sutartį nebuvo atliekami, bei nurodė, kad darbo užmokestį nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. sausio 4 d. liudytojai mokėjo iš pradžių UAB „Gestija“, kiek vėliau – UAB „Bikis“ (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48358-20 medžiagos tomas I, l. 181-183). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis R. G. dirbo UAB „Gestija“ nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., o nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. dirbo UAB „Bikis“ (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48358-20 medžiagos tomas I, l. 203). VSDFV duomenys patvirtina, kad Y. V. UAB „Gestija“ dirbo nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., vėliau nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. sausio 4 d. dirbo UAB „Bikis“ (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48358-20 medžiagos tomas I, l. 205). UAB „Respublikos investicija“ 2022 m. birželio 3 d. raštu patvirtino, kad nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 8 d. patalpos, esančios Vilniuje, Gedimino pr. 21, antrame aukšte buvo nuomojamos UAB „Bikis“ (2022 m. birželio 3 d. pirmosios instancijos teisme registruotas dokumentas DOK-20963). Nurodyti įrodymai pagrindžia, kad UAB „Bikis“ iš karto po UAB „Gestija“ veiklos vykdymo nutraukimo tose pačiose patalpose, dirbant tiems patiems UAB „Gestija“ darbuotojams vykdė apgyvendinimo paslaugų veiklą. Kadangi UAB „Gestija“ teikti veiklą – apgyvendinimo, nakvynės paslaugas – esminiai elementai buvo patalpos ir veiklos specifiką išmanantys darbuotojai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šių elementų perkėlimas į kitą juridinį asmenį šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas tokius veiksmus kvalifikuoti kaip veiklos perkėlimą į kitą juridinį asmenį JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme.

47. Atskirajame skunde nurodyta, kad UAB „Gestija“ ir UAB „Bikis“ veikla skyrėsi, kadangi M. L. ir V. A. turėjo skirtingas koncepcijas – vienas norėjo teikti apgyvendinimo paslaugas Ukrainos piliečiams, o kitas siekė dirbti su studentais iš Europos Sąjungos. Šie atskirojo skundo teiginiai nėra pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl atmetami.

Dėl atsakingo(-ų) asmens(-ų) nustatymo

48. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi V. A. ir M. L. pripažino atsakingais dėl UAB „Gestija“ tyčinio bankroto. Suinteresuotas asmuo V. A. atskirajame skunde teigia, jog nuo 2020 m. balandžio 27 d. už UAB „Gestija“ veiklą atsakingas naujas vadovas M. L., o vien tai, kad V. A. atliko keletą veiksmų prašyta UAB „Gestija“ vadovo, nesudaro pagrindo nustatyti V. A. kaltę dėl tyčinio bankroto.

49. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

50. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto. Siekiant įgyvendinti pagrindinį bankroto proceso tikslą – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, tyčinio bankroto instituto taikymas įmonės vadovą pripažinus atsakingu už tyčinį bankrotą, yra ultima ratio (paskutinė priemonė), taikoma išnaudojus kitus kreditorių teisių bei interesų būdus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-603-450/2022 54-55 punktai ir juose nurodyta praktika).

51. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą ir iš esmės konstatavo, kad suinteresuoto asmens V. A. veiksmai sudarė prielaidas UAB „Gestija“ tyčiniam bankrotui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad net ir pasikeitus UAB „Gestija“ vadovui dalį UAB „Gestija“ dokumentų pasirašė ir veiksmų šios įmonės vardu atliko V. A..

52. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Gestija“ veikla buvo perkelta į UAB „Bikis“. Pagal į bylą pateiktą UAB „Bikis“ Creditinfo sudarytą ataskaitą ši bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2020 m. gegužės 20 d., o jos vadovė ir vienintelė akcininkė – V. A. (likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ atsiliepimo 13 priedas). Pagal 2020 m. balandžio 23 d. vienintelio UAB „Gestija“ akcininko sprendimą V. A. iš UAB „Gestija“ pareigų atleista nuo 2020 m. balandžio 24 d. (likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ atsiliepimo 2 priedas). Juridinių asmenų registro duomenimis M. L. UAB „Gestija“ akcininku yra nuo 2020 m. balandžio 23 d. Taigi V. A., perleidusi vadovavimą UAB „Gestija“, įsteigė naują juridinį asmenį, kuris, kaip byloje jau nustatyta, perėmė UAB „Gestija“ veiklą.

53. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad net perleidus vadovavimą UAB „Gestija“ M. L., V. A. veikė UAB „Gestija“ vardu – UAB „Gestija“ vardu pasirašė 2020 m. rugpjūčio 31 d. priedą prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, mokėjimus UAB „Respublikos investicija“ naudai pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. kasos pajamų orderį Nr. INV000565 ir 2020 m. lapkričio 5 d. kasos pajamų orderį Nr. INV000572 (likviduojamos dėl bankroto UAB „Gestija“ atsiliepimo 7 priedas). Nors į bylą suinteresuoto asmens pateiktoje M. L. pasirašyto 2022 m. balandžio 11 d. pranešimo kopijoje teigiama, kad M. L. dėl savo pablogėjusios sveikatos dažnai negalėjo fiziškai atvažiuoti į darbo vietą ir telefonu prašė V. A. (dabartinė pavardė – A.) padėti, o V. A. suteikdavo įvairiapusišką pagalbą (suinteresuoto asmens V. A. atsiliepimo 3 priedas), tačiau tokie teiginiai nedetalizuoja, kokios konkrečios pagalbos buvo prašyta iš V. A. ir kokią pagalbą ši suteikė, taip pat nepagrindžiama, kad M. L. apskritai pats atliko kokius nors veiksmus vadovaudamas UAB „Gestija“. Be to, kaip nurodyta aukščiau, buvę UAB „Gestija“ darbuotojai davė parodymus, jog V. A. pasiūlė jiems pereiti dirbti į UAB „Bikis“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia, kad net ir formaliai perleidusi vadovavimą UAB „Gestija“ kitam vadovui, V. A. realiai dalyvavo UAB „Gestija“ veikloje.

54. Šios nutarties 52-53 punktuose nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo V. A., būdama UAB „Gestija“ vadove, šiai įmonei jau esant nemokiai, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama perkelti UAB „Gestija“ verslą į naują juridinį asmenį – UAB „Bikis“. Be to, net ir įsteigus UAB „Bikis“, suinteresuotas asmuo V. A. UAB „Gestija“ vardu atliko svarbius UAB „Gestija“ veiklos nutraukimo veiksmus – UAB „Gestija“ vardu pasirašė patalpų nuomos sutarties nutraukimo dokumentą. V. A., būdama UAB „Gestija“ vadove, negalėjo nežinoti apie UAB „Gestija“ nemokumą, tačiau užuot pradėjusi nemokios bendrovės likvidavimo procedūras ar siekusi atkurti UAB „Gestija“ mokumą, ėmėsi priešingų veiksmų – sudarė sąlygas UAB „Gestija“ veiklos perkėlimui į naują juridinį asmenį, valdomą paties suinteresuoto asmens V. A.. Aptarti suinteresuoto asmens V. A. veiksmai, sudaro pagrindą konstatuoti, jog V. A. taipogi yra atsakinga dėl UAB „Gestija“ tyčinio bankroto.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl suinteresuoto asmens V. A. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.