- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2-13646-631/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08531-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gestija“
- Advokatai
- Lina Alksnienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės atstovėms direktorei S. J. ir advokato padėjėjai Linai Alksnienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gestija“ dėl nuostolių, skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas NUSTATĖ:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Daivila“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gestija“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti 2735,66 Eur skolą (nesumokėtus nuomos ir komunalinius mokesčius), 14 771,60 Eur nuostolius, netesybas, 1731,94 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1233 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 28 d. ieškovė ir pradinė nuomininkė UAB „Fabrika Vilnius“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2014 m. spalio 30 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2012 m. lapkričio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kuriuo pradinė nuomininkė įsipareigojo apmokėti 50 proc. pagrįstų lifto remonto darbų išlaidų. 2018 m. vasario 27 d. ieškovė, pradinė nuomininkė ir atsakovė sudarė trišalį susitarimą dėl sutartinių santykių tęstinumo, kuriuo atsakovė įsipareigojo perimti visas pradinės nuomininkės teises ir pareigas, kylančias iš 2012 m. lapkričio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir visų prie jos sudarytų susitarimų.
Ieškovė paaiškino, kad atsakovei nuomojantis patalpas įvyko lifto gedimas, todėl atsirado poreikis atlikti lifto remontą. Ieškovė, kaip pastato bendrasavininkė, buvo įsipareigojusi padengti 70 procentų lifto remonto išlaidų, kas sudaro iš viso 18 700,80 Eur, o atsakovei tenkanti 50 procentų išlaidų dalis (pagal Susitarimo 4 p.) sudaro 9350,40 Eur. Atsakovė savo dalį remonto išlaidų turėjo apmokėti iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., tačiau neatlikus mokėjimo, ieškovė dalį skolos įskaitė į atsakovės sumokėtą 7275,12 Eur depozitą ir pareikalavo iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. sumokėti likusią 2075,28 Eur skolą, tačiau atsakovė lifto remonto išlaidų neapmokėjo.
Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė padarė žalos nuomojamoms patalpoms. 2019 m. rugpjūčio 1 d. iš atsakovės nuomojamų patalpų dušo patalpų buvo apipiltas pastato techninis aukštas ir sporto klubas. Sporto klubo patalpų remonto išlaidas padengė ieškovės debitorius, tačiau ieškovė turėjo papildomai padengti 100 Eur draudimo išskaitą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Teigia, kad atsakovė pagal nuomos sutartį turėjo pareigą įrengti patalpas, atlikti jų remontą, nuolatinę priežiūrą ir tvarkymą. Tuo pagrindu ieškovė pareikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 18 d. atlikti pilną dušo patalpų remontą, pašalinti supuvusias ir surūdijusias konstrukcijas, įrengti dušo patalpose vėdinimą, tačiau atsakovei neįvykdžius ieškovės reikalavimo, 2019 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė nuomos sutartį nutraukė.
Ieškovė nurodė, kad atsakovei neatlikus dušo patalpų remonto, ji įgijo teisę reikalauti iš atsakovės 11 332,86 Eur remonto išlaidų pagal UAB „Santjana“ sąmatą.
Ieškovė teigia, kad patalpas atsakovės buvo pareikalauta atlaisvinti ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 3 d., tačiau atsakovė jas atlaisvino tik 2019 m. rugsėjo 6 d. Dėl to ieškovė prašo priteisti 289,62 Eur kompensaciją už kiekvieną dieną vėluojant perduoti patalpas.
Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė, perduodama patalpas, padarė papildomos žalos, t. y. išmontavo ir negrąžino patalpose įrengtų 13 vnt. judesio daviklių, 6 vnt. dūmų daviklių, 10 vnt. lubinių kvadratinių šviestuvų, 94 vnt. rozečių ir jungiklių. Ieškovė dėl neteisėtai išmontuotų ir negrąžintų įrenginių patyrė 702,72 Eur išlaidų.
Mano, kad atsakovė pažeidė nuomos sutartį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.493 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atsakovė patalpas turėjo laikyti tvarkingas, o neįgyvendinant šios pareigos atlikti išnuomotų patalpų einamąjį remontą. Atsižvelgus į tai, kad patalpos buvo grąžintos su trūkumais, pabloginus jų būklę, ieškovė pagal CK 6.500 straipsnį įgijo teisę reikalauti remonto išlaidų atlyginimo.
Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat nesumokėjo viso mokėtino nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, todėl liko skolinga ieškovei 2735,66 Eur.
Ieškovė, be to, prašo priteisti 560,74 Eur iš atsakovės už suteiktą teisinę pagalbą iki kreipimosi į teismą. Paaiškino, kad kreipėsi teisinės konsultacijos dėl sutarties nutraukimo ir atsakymo į atsakovės raštą parengimo, todėl ši suma turėtų būti laikoma kaip patirti nuostoliai, kurie laikytini materialiniu reikalavimu, o ne procesiniu, todėl įskaičiuoti į bendrą ginčo sumą.
Ieškovės manymu, egzistuoja visos keturios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko atsakovei gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovė iš atsakovės iš viso prašo priteisti 14 771,60 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 2075,28 Eur lifto remonto išlaidos, 11 332,86 Eur patalpų remonto išlaidos, 702,72 Eur išlaidos, susijusios su negrąžintais įrenginiais, 100 Eur draudimo išskaita, susijusi su žalos atlyginimu UAB „Impuls LTU“ ir 560,74 Eur teisinės pagalbos išlaidos, atlyginimo. Ieškovė, remdamasi sutarties 8.1 punktu ir CK 6.38 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovo 0,2 proc. delspinigių už nesumokėtą nuomos mokestį, komunalinius mokesčius ir lifto remonto išlaidas, iš viso 1731,94 Eur (el. b. l. 2–11, t.I).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, Mano, kad ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dalyką. Ieškinys grindžiamas vien tik ieškovės ir atsakovės susitarimu dėl sutartinių santykių tęstinumo, sutarties su pradine nuomotoja, papildomų susitarimų sąlygų interpretavimu bei formaliais pasisakymais. Nurodė, kad nuomos sutarties sąlygos ir jų papildymas sąlyga dėl lifto remonto atlyginimo buvo sutartas ieškovės su pradine nuomininke. Atsakovė, perėmusi iš nuomos sutarties kylančias teises ir pareigas, negalėjo derėtis su nuomotoju dėl nuomos sutarties sąlygų ir susitarimo dėl lifto remonto sąlygų. Mano, kad ieškovė nepagrįstai įgijo galimybę savanaudiškai perkelti atsakovei aiškiai nenaudingus ir nuostolingus įsipareigojimus. Teigia, kad nuomininkas įsipareigojo dengti tik jam priklausančio lifto einamojo remonto išlaidų dalį, ką jis visą nuomos laikotarpį ir darė, o ieškovė vienašališkai, nepasitarusi su atsakove atliko kapitalinį lifto remontą. Pažymėjo, kad CK 6.492 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kai kapitalinis remontas yra būtinas ir neatidėliotinas, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad lifto kapitalinis remontas buvo būtinas ir neatidėliotinas. Mano, kad liftą reikėjo keisti, o jo remontas buvo nei techniškai, nei ekonomiškai netikslingas. Pažymėjo, kad pagal 2014 m. rugsėjo 12 d. susitarimą dėl naudojimosi liftu tvarkos, kitos susitarimo šalys nėra pareiškusios pretenzijų atsakovei dėl lifto remonto darbų, jos neįtrauktos į bylą kaip tretieji asmenys, nors teismo priimamas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Atsakovės teigimu, pagal nuomos sutartį šalys sutarė, jog nuomininkas atlygina tik pagrįstas remonto išlaidas, tačiau nebuvo susitarta dėl kapitalinio remonto išlaidų atlyginimo, nors kapitalinio remonto sąvoka civiliniame kodekse atskirta į atskirą sąvoką. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl dušo patalpų remonto išlaidų. Nurodė, kad nėra aišku, kokios būklės buvo perduotos patalpos atsakovei nuomotis 2018 m. kovo 1 d., nes būtent nuo tada atsakovei kyla pareiga daryti einamąjį remontą. Mano, kad ieškovė nepagrindė šio reikalavimo, nes nepateikė patalpų priėmimo – perdavimo akto. Pažymėjo, kad pradinis nuomininkas patalpomis naudojosi beveik septynerius metus, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad nustatyti patalpų trūkumai nelaikyti natūraliu nusidėvėjimu. Atsakovė, pasisakydama dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. UAB „Santjana“ apžiūros defektinio akto, kuriame nurodyta, jog dušo patalpos įrengtos pažeidžiant statybos taisyklių pastatų apdairumo drėgmei reikalavimus, teigia, kad ieškinyje nėra duomenų, jog patalpas atsakovė įrengė, nesilaikydama minėtų reikalavimų. Mano, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti padengti remonto išlaidas CK 6.493 straipsnio 1 d. ir sutarties 7.1 punktu, o pretenzijas turėtų reikšti patalpas įrengusiam asmeniui, nes neigiamos pasekmės atsirado būtent dėl netinkamo patalpų įrengimo. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti nuostolius už išmontuotus įrenginius, kurie pagal 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. vasario 11 d. perdavimo – priėmimo aktus buvo perduoti pradinei nuomininkei. Pasak atsakovės, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą, t. y. 2018 m. kovo 1 d. patalpų perdavimo – priėmimo akto, patvirtinančio, jog ieškinyje nurodyti įrenginiai egzistavo perleidžiant patalpas nuomotis atsakovei. Atsiliepime atsakovė nurodė, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti nuomos ir komunalinius mokesčius, nes atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 7275,12 Eur depozitą, kurį ieškovė privalėjo grąžinti arba įskaityti į nuomos mokestį, tačiau neteisėtai ir vienašališkai šią sumą įskaitė į lifto kapitalinį remontą. Mano, kad papildomų pinigų priteisimas nėra pagrįstas (el.b.l.17-20, t.I).
Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant, esant tinkamai informuotai apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką (CPK 246 str.).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės palaikė ieškinio reikalavimus. Advokato padėjėja patikslino, kad ginčas kilęs iš nuomos teisinių santykių, jokių kitų trečiųjų asmenų interesų ginčas neliečia. Atsakovė perėmė pradinio nuomininko ne tik teises, bet ir visas pareigas, tačiau vengė vykdyti įsipareigojimus. Kai sužinojo, jog teks padengti remontų išlaidas, nutraukė bendradarbiavimą su ieškove ir neliko nieko kito kaip nutraukti nuomos sutartį. Atsakovė iš esmės ginčija savo prievolę, tačiau pačių sąskaitų ir jų dydžių neginčija, nei lifto, nei dušo patalpų remonto poreikio. Atsakovė turėjo pareigą išlaikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas bei daryti savo lėšomis remontus, tačiau to nedarė. Ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovės veiksmų, todėl turi pagrįstą reikalavimą prisiteisti visas nurodomas sumas iš atsakovės.
Ieškovės direktorė papildė, jog pati buvo susitikusi su atsakovės direktore dėl galimybės derėtis, tačiau jokios derybos neįvyko, atsakovė vengė bendradarbiavimo ir problemų sprendimo, pažymėtina, kad su lifto atstovais pati atsakovė bendravo ir jai puikiai buvo žinoma, kad liftas remontuotinas ir išlaidas sutartyje numatyta apimtimi teks padengti atsakovei. Prašo priteisti visas ieškinyje nurodomas sumas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš ieškovės atstovių žodinių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir pradinė nuomininkė UAB „Fabrika Vilnius“ sudarė 2012 m. lapkričio 28 d. negyvenamųjų patalpų A. Vienuolio g.4, Vilniuje, nuomos sutartį, kuri 2014 m. spalio 30 d. buvo papildyta šalių susitarimu, apėmusiu ne tik nuomos mokesčio detalizavimą, bet ir išlaidas dėl keleivinio lifto suvartojamos elektros energijos ir jo remonto darbų išlaidų apmokėjimo (susitarimo 4 p.) (el. b. apyrašo, b. l. 3–17). Ieškovė ir pradinė nuomininkė 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. vasario 11 d. sudarė įrenginių perdavimo – priėmimo aktus (el. b. apyrašo, b. l. 45–48). 2018 m. vasario 27 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas tarp ieškovės, pradinės nuomininkės ir atsakovės dėl sutartinių santykių tęstinumo (el. b. apyrašo, b. l. 17–25).
Pagal ieškovės, pradinės nuomininkės ir atsakovės 2018 m. vasario 27 d. pasirašytą trišalę sutartį dėl sutartinių santykių tęstinumo, pradinis nuomininkas perdavė, o naujasis nuomininkas perėmė visas pradinio nuomininko turėtas teises ir įsipareigojimus pagal nuomos sutartį (1 punktas). Šalys patvirtino, kad nuomos sutarties vykdymas bus tęsiamas tomis pačiomis nuomos sutarties sąlygomis ir terminais (6 punktas).
Laikotarpiu, kai atsakovė nuomojosi patalpas A.Vienuolio g.4, Vilniuje, įvyko lifto gedimas. Atliktas kapitalinis lifto remontas, ir jo darbų atlikimo sąmata sudaro 26 715,44 Eur sumą (el. b. apyrašo, b. l. 26).
Pažymėtina, kad ieškovė ir pradinė nuomininkė 2014 m. spalio 30 d. šalių sutarimu buvo papildę 2012 m. lapkričio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir sutarę, kad už keleivinio lifto suvartojamą elektros energiją bei pagrįstas remonto išlaidas nuomininkas įsipareigoja apmokėti 70 proc. suvartotos elektros energijos pagal lifto elektros skaitiklio parodymus ir 50 proc. pagrįstų lifto remonto darbų išlaidų (susitarimo 4 punktas). Pagal 2014 m. rugsėjo 19 d. susitarimo dėl naudojimosi liftu tvarkos 3.1 punktą, UAB „Vilniaus Dainava“ ir UAB „Daivila“ solidariai įsipareigojo kompensuoti 70 proc. pagrįstų išlaidų, susijusių su lifto remonto darbais.
Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Remiantis CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu priteisti 2075,28 Eur lifto remonto išlaidų nurodo, kad perėmusi iš nuomos sutarties kylančias teises ir pareigas, negalėjo derėtis su nuomotoju dėl nuomos sutarties sąlygų ir susitarimo dėl lifto remonto sąlygų, todėl ieškovė, neva, nepagrįstai įgijo galimybę perkelti atsakovei aiškiai nenaudingus ir įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais. Remiantis šalių trišale sutartimi dėl sutartinių santykių tęstinumo, atsakovė patvirtino, jog yra išsamiai susipažinusi su nuomos sutartimi ir ją papildančiais susitarimais (susitarimo V. dalis) bei įsipareigojo perimti visas pradinės nuomininkės turėtas teises ir įsipareigojimus. Atsakovė, pasirašydama trišalį susitarimą, sutiko, kad perdavus patalpas visi įsipareigojimai ir rizika pagal nuomos sutartį pereitų jai (susitarimo 1 punktas).
Atsakovė buvo susipažinusi su 2014 m. spalio 30 d. šalių susitarimo 4 punktu, kuriuo nuomininkas įsipareigojo apmokėti 50 proc. pagrįstų lifto remonto darbų išlaidų. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad liftą reikėjo keisti, o ne daryti kapitalinį remontą. Laikytina, kad pati atsakovė patvirtina, jog lifto būklė buvo avarinė ir reikalaujanti kapitalinio remonto arba pakeitimo. Ieškovė pateikė lifto kapitalinio remonto darbų atlikimo sąmatą 26 715,44 Eur sumai. Ieškovė, kaip pastato bendrasavininkė, buvo įsipareigojusi padengti 70 proc. lifto remonto išlaidų, kas sudaro 18 700,80 Eur, todėl atsakovei tenkanti išlaidų dalis yra 9350,40 Eur (50 proc.). Ieškovei įskaičius 7275,12 Eur depozitą, likusi nesumokėta už liftą suma yra 2075,28 Eur, kuri priteistina ieškovės naudai iš atsakovės.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2735,66 Eur skolą (nesumokėtus nuomos ir komunalinius mokesčius už patalpas, kuriomis naudojosi pagal nuomos sutartį). Atsakovė iš esmės neginčija skolos dėl mokėtinų nuomos ir komunalinių mokesčių, tačiau teigia, kad ieškovė nepagrįstai įskaitė 7275,12 Eur depozitą ne nuomos mokesčiui padengti, o išlaidoms už lifto remontą atlyginti.
Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
Remiantis 2012 m. lapkričio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.3 punktu, nuomotojas turi teisę reikalauti sumokėti visas sumas, kurios nuomotojui turi būti mokamos pagal sutartį, o nuomininkas, nuomotojui reikalaujant, privalo sumokėti šias sumas. Atsižvelgus į tai, kad 7275,12 Eur depozitas buvo įskaitytas dėl atlikto lifto remonto (atsakovei nesutikus dengti remonto išlaidų), o atsakovė nėra sumokėjusi visų nuomos bei komunalinių mokesčių iki nuomos sutarties nutraukimo, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2735,66 Eur skola.
Nustatyta byloje, kad iš atsakovės nuomojamų patalpų dušo kabinų pratekėjus vandeniui, buvo užlietos patalpų apačioje esančio sporto klubo UAB „Impuls LTU“ patalpos ir pastato techninis aukštas. Ieškovė pateikė teismui 2019 m. rugpjūčio 6 d. statinio dalies apžiūros defektinį aktą KO Nr. 19-08/06, pagal kurį, dušo patalpos buvo įrengtos pažeidžiant STR 2.05.13:2004 ir statybos taisyklių pastatų atsparumo drėgmei reikalavimus (el. b. apyrašo 27 lapas). UAB „Santjana“ nustatė, kad buvo neįrengta grindų apsaugos hidroizoliacija, netinkamai įrengta sienų, grindų prijungimų prie sienų, vamzdynų ir kt. konstrukcijų išsikišusių virš paviršių hidroizoliacija, todėl po dušo padėklais patekdavo vandens, suiro grindų plokštė ir atsirado vandens persisunkimas į žemiau esančias patalpas. Pagal UAB „Santjana“ lokalinę sąmatą Nr. 1, dušinių kapitalinio remonto suma siekia 11 332,86 Eur (el. b. apyrašo l. 34).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11 332,86 Eur dušo patalpų remonto išlaidų. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka ir mano, kad jis turėjo būti reiškiamas tiems asmenims, kurie įrenginėjo dušo patalpas.
Remiantis sutarties 5.2.6 punktu, nuomotojas, gavęs iš nuomininko pranešimą apie gedimą, avariją ar sutrikimą, įsipareigoja be nepagrįsto delsimo savo sąskaita likviduoti minėtas avarijas ar gedimus, taip pat tokių avarijų, gedimų sutrikimų pasekmes, jei tai įvyko ne dėl nuomininko kaltės.
Ieškovei ieškinyje nurodžius, kad pradinei nuomininkei nuomojamos patalpos buvo perduotos neįrengtos, darytina išvada, kad dušo patalpas įrenginėjo pradinė nuomininkė. Įvertinus UAB „Santjana“ apžiūros aktą, pripažintina, kad vandens nutekėjimas į žemiau esančias patalpas atsirado dėl netinkamai įrengtų dušo patalpų, o ne dėl neatlikto einamojo remonto, atsirandančio dėl natūralaus nusidėvėjimo. Atsakovė patalpas pradėjo nuomotis nuo 2018 m. kovo 1 d. ir naudojosi tokiomis dušo patalpomis, kokias perdavė ieškovė ir pradinė nuomininkė. Atsakovė neįrenginėjo dušo patalpų, todėl jai nekyla atsakomybė dėl vandens nutekėjimo į sporto klubo patalpas ir kitas technines patalpas, ir dėl to atsiradusios žalos. Sutiktina, kad atsakovė pagal nuomos sutartį turėjo pareigą atlikti dušo patalpų einamąjį remontą, esant natūraliam nusidėvėjimui, tačiau šiuo atveju, pripažintina, kad vandens nutekėjimas įvyko ne dėl einamojo remonto neatlikimo (natūralaus nusidėvėjimo), o dėl iš esmės netinkamai įrengtų dušo patalpų, dėl ko nėra atsakovės kaltės. Be to, ieškovė nuostolių pagrindimui pateikė UAB „Santjana“ parengtą lokalinę sąmatą, kuri nei sąmatos rengėjos, nei ieškovės nėra pasirašyta. Byloje nėra pateikta PVM sąskaitos faktūros ar kito dokumento, galinčio patvirtinti faktiškai patirtų nuostolių dydį. Ieškovė taip pat nepateikė teismui jokių kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų sudarytos sąmatos dydį. Atsižvelgus į išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti 11 332,86 Eur laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
UAB „Impuls LTU“ 2019 m. gruodžio 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija LTU Nr. 17261 ieškovės debitorei UAB „Vilniaus Dainava“ 514,25 Eur sumai, kuri buvo sumokėta 2019 m. gruodžio 30 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu. AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje padengė 414,25 Eur draudiminės išmokos ieškovės debitorei. UAB „Vilniaus Dainava“ išrašė ieškovei 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija DNV Nr. 500018, kurią apmokėti reikėjo iki 2019 m. gruodžio 31 d. (el. b. apyrašo, b. l. 35; 49–53).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 100 Eur draudimo išskaitą dėl aplietų UAB „Impuls LTU“ patalpų. Kartu su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad AAS BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje sumokėjo 414,25 Eur draudiminę išmoką, o debitorė UAB „Vilniaus Dainava“ sumokėjo 514,25 Eur UAB „Impuls LTU“. 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Vilniaus Dainava“ sąskaita ieškovei UAB „Daivila“ dėl 100 Eur frančizės patvirtina patį faktą dėl išskaitos, tačiau ieškovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, jog ji faktiškai grąžino UAB „Vilniaus Dainava“ 100 Eur draudimo išskaitą, todėl reikalavimas dėl 100 Eur draudiminės išskaitos priteisimo iš atsakovės laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 77 informavo atsakovę, kad nutraukia 2012 m. lapkričio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip iki rugsėjo 3 d. atlaisvinti nuomojamas patalpas. Ieškovė nurodė, kad sutartis nutraukiama dėl nesumokėtos sumos už lifto remontą. Pažymėjo, kad dalis sumos, t. y. 7275,12 Eur buvo įskaityta į atsakovės sumokėtą depozitą (el. b. apyrašo, b. l. 35; 33–34). 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo sudarytas perduodamų patalpų ir įrengimų aktas prie 2012 m. lapkričio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kuriame nustatyta, jog trūksta dalies įrenginių (el. b. apyrašo, b. l. 44). Tuo pagrindu atsakovė pateikė 2020 m. gegužės 25 d. išmontuotų įrenginių pažymą, pagal kurią padaryta žala dėl išmontuotų įrenginių siekia 702,72 Eur (el. b. apyrašo l. 58).
Ieškovė atsakovei taip pat išrašė PVM sąskaitas faktūras už nesumokėtus nuomos ir komunalinius mokesčius: 2019 m. liepos 31 d. Serija DVL Nr. 2012445 (629,07 Eur), 2019 m. rugpjūčio 1 d. Serija DVL Nr. 2012455 (2425,04 Eur), 2019 m. rugpjūčio 8 d. kreditinė sąskaita Serija DVL Nr. 2012459 (-1016,95 Eur), 2019 m. rugpjūčio 31 d. Serija DVL Nr. 2012462 (624,82 Eur), 2019 m. rugsėjo 13 d. Serija DVL Nr. 20190809 (73,68 Eur), iš viso 2735,66 Eur (el. b. apyrašo, b. l. 36–38).
Nutraukus sutartį, atsakovė 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu informavo ieškovę, kad nepagrįstai buvo įskaitytas depozitas ir prašė jį grąžinti. Nesutiko su ieškovės prašoma sumokėti suma už lifto remontą ir prašė atlyginti 20 000 Eur nuostolius dėl negautų pajamų dėl persikraustymo į naujas patalpas, taip pat 2000 Eur nuostolius už naujai įstatytus langus bei lubų remontą (el. b. apyrašo, b. l. 38). Ieškovė, atsakydama į atsakovės raštą, 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. K/06-4634 nesutiko su atsakovės pretenzija ir prašė atlyginti patirtą žalą (el. b. apyrašo, b. l. 39–40).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalį, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ir pradinė nuomininkė UAB „Fabrika Vilnius“ 2012 m. lapkričio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi sutarė, kad pasibaigus galioti šalių sudarytai sutarčiai, patalpos grąžinamos tokios pačios būklės, kokios jos buvo perduotos (4.2 punktas). Jei nutraukus sutartį nuomininkas negrąžina atlaisvintų, sutarties sudarymo dieną buvusios būklės, išskyrus normalų nusidėvėjimą, patalpų nuomotojui, nuomotojas turi teisę nuomininko sąskaita atstatyti patalpas į sutarties sudarymo metu buvusią būklę (sutarties 4.3 punktas). Pagal nuomos sutarties 5.2.2 punktą, nuomininkas įsipareigoja prižiūrėti patalpas ir užtikrinti jų gerą būklę (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą), rūpintis nuomotojo turto saugumu ir priežiūra. Pagal sutarties 7.1 punktą, nuomininkas privalo savo sąskaita ir jėgomis organizuoti ir atlikti patalpų, įskaitant patalpose įrengtų inžinerinių sistemų ir (ar) komunikacijų ir (ar) įdiegtos įrangos ir (ar) įrengimų kapitalinio ir einamojo remonto darbus. Sutarties 9.3 punkte, šalys sutarė, kad turi teisę bet kada nutraukti sutartį abipusiu rašytiniu sutarimu. Sutarties 9.4 punkte nurodytos sąlygos, kai nuomotojas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį.
Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo priteisti 702,72 Eur išlaidų, susijusių su negrąžintais įrenginiais ir pridėjo 2020 m. gegužės 25 d. išmontuotų įrenginių pažymą. Pagal 2012 m. lapkričio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1 punktą, nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui patalpas, o nuomininkas – priimti patalpas, pasirašydami patalpų perdavimo – priėmimo aktą. Ieškovė pateikė teismui 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. vasario 11 d. įrenginių perdavimo – priėmimo aktus, tačiau nepateikė teismui akto, kuriuo patalpos ir įrenginiai būtų perduotos atsakovei. Civilinėje byloje nėra duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, kad atsakovei buvo perduoti visi įrenginiai, kuriuos prižiūrėjo pradinė nuomininkė nuo 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. vasario 11 d. aktų sudarymo dienos. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kurių pagrindu apskaičiavo įrenginių vertę, nėra aišku, ar ieškovė įvertino įrenginių nusidėvėjimą, todėl prašoma priteisti 702,72 Eur suma laikytina nepagrįsta ir neįrodyta.
Ieškovė dėl atsakovės nevykdytų įsipareigojimų, kilusių nuostolių patyrė 560,74 Eur teisinės pagalbos išlaidų dar iki kreipimosi į teismą. Išlaidas patvirtina 2019 m. spalio 15 d. PVM sąskaita faktūra NJORD Nr. 19-0828 ir klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita (el. b. apyrašo, b. l. 54–55). Teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl 560,74 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kaip nuostolių, susijusių su ieškovės pastangomis išsiieškoti iš atsakovės skolą ir nuostolių atlyginimą iki teismo, atlyginimo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1731,94 Eur delspinigių už nesumokėtus nuomos, komunalinius mokesčius ir lifto remontą.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Šalys 2012 m. lapkričio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 8.1 punkte sutarė, kad už mokėjimo prievolių vykdymo terminų pažeidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės reikalavimai dėl nuomos, komunalinių mokesčių ir lifto remonto tenkinti, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1731,94 Eur delspinigių.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 289,62 Eur kompensaciją už patalpų perdavimo vėlavimą. Pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, atsakovė patalpas turėjo atlaisvinti iki 2019 m. rugsėjo 3 d. Remiantis 2019 m. rugsėjo 6 d. perduodamų patalpų ir įrenginių aktu, atsakovė pavėlavo perduoti patalpas dvi dienas.
Pagal 2012 m. lapkričio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 9.9 punktą, esant sutarties nutraukimui anksčiau laiko, nuomininkas privalo laiku perduoti nuomotojui tinkamos būklės patalpas. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio įsipareigojimo, tokiu atveju nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui 500 Lt (144,81 Eur) dydžio kompensaciją už kiekvieną dieną, kuria yra vėluojama perduoti patalpas, kas yra laikoma minimaliais nuomotojo nuostoliais. Remiantis šalių pasirašyta nuomos sutartimi ir ta aplinkybe, kad atsakovė pavėlavo atlaisvinti patalpas dvi dienas, ieškovės naudai priteistina 289,62 Eur kompensacija.
Ieškinį tenkinant iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės iš viso priteistina 2735,66 Eur nesumokėtų nuomos ir komunalinius mokesčių skola, 2075,28 Eur nuostolių, patirtų dėl lifto remonto darbų, 560,74 Eur nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ikiteismine tvarka, 1731,94 Eur delspinigių ir 289,62 Eur kompensacija dėl vėlavimo perduoti patalpas, iš viso 7393,24 Eur.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7393,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovės sumokėtas 433 Eur žyminis mokestis ir 800 Eur išlaidų už suteiktą teisinę advokato padėjėjos pagalbą byloje. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma siekia 19 239,20 Eur. Įvertinus ieškinio turinyje išdėstytus argumentus ir kaip netesybas prašant priteisti 289,62 Eur kompensaciją, jos neįtraukus į ieškinio sumą, perskaičiavus, ieškinio suma siekia 19 528,82 Eur, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 439,40 Eur. Ieškovė sumokėjo teismui 433 Eur, todėl likusi nesumokėta 6,40 Eur žyminio mokesčio suma priteistina iš ieškovės valstybės naudai.
Teismui patenkinus ieškinį 38 procentų reikalavimų sumos apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 468,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateiktu atsiliepimu prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau dokumentų, pagrindžiančių patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą nepateikė, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, valstybės naudai 5,18 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos paskirstomos, įvertinant minimalią priteisiamą 5 Eur valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų sumą, taip pat patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio dalį, ir iš ieškovės UAB „Daivila“ valstybės naudai priteistina iš viso 8 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą, iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidų nepriteisiant, jos daliai nesudarant minimalios priteistinos 5 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 264-270 straipsniais, 307 straipsniu,
NUSPRENDŽIA:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“, j. a. k. 122769568, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gestija“, j. a. k. 304776424, 5661,30 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 30 euro centų) skolos, kompensacijos ir nuostolių atlyginimo.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“, j. a. k. 122769568, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gestija“, j. a. k. 304776424, 1731,94 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt vieną eurą 94 ct) delspinigių.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“, j. a. k. 122769568, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gestija“, j. a. k. 304776424, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7393,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“, j. a. k. 122769568, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gestija“, j. a. k. 304776424, 468,54 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 54 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daivila“, j. a. k. 122769568, 8 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke AB SEB, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.