Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui J. U. (J. U.) ir ieškovo J. U. atstovei (advokatei) Renatai Narbutienei, atsakovei G. D.-U. ir atsakovės G. D.-U. atstovui (advokatui) Jurijui Binevičiui (Jurij Binevič), išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. U. (J. U.) ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų išsprendimo bei atsakovės G. D.-U. priešieškinį ieškovui J. U. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų išsprendimo, taip pat trečiojo asmens UAB „Trakų energija“ savarankiškus reikalavimus J. U. ir G. D.-U. dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „AS Inbank filialas“, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.3. nepilnamečio E. U. (E. U.) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu;

7.2. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Tarnyba 2021-10-23 apsilankė ieškovo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovas gyvena apie 68 m² bute, priklausančiame draugui, kuriame yra 3 kambariai, taip pat virtuvė, vonia ir tualetas. Apsilankymo metu bute vyko remontas ir vaikui gyventi sąlygų nėra. Tarnyba 2021-10-23 apsilankė atsakovės gyvenamojoje vietoje (Bute). Nustatyta, kad atsakovė gyvena 48 m² bute, kuriame yra 2 kambariai, virtuvė, vonia ir tualetas. Apsilankymo metu bute švaru. Vaikas gyvena kambaryje kartu su motina, vaikui sudarytos sąlygos pagal jo (vaiko) poreikius. Vaikas turi visus reikalingus apyvokos daiktus. Berniukui nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Kalbinamas vaikas nenoriai kalbėjo. Atrodė, kad vaikas nesupranta apie ką jo (vaiko) yra klausiama. Berniukas sakė, kad mokosi pirmoje klasėje, su tėčiu kartais bendrauja. Ką su tėčiu veikia atsakyti negalėjo. Vaikas norėtų, kad tėtis būtų kartu;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

17. byloje sprendžiami ieškovo J. U. ir atsakovės G. D.-U. santuokos pabaigos (nutraukimo) ir kiti, susiję su santuokos pabaiga (nutraukimu), klausimai, taip pat sprendžiamas ir trečiojo asmens UAB „Trakų energija“ pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl piniginės prievolės, kylančios iš pareigos atsiskaityti už suteiktas komunalines paslaugas, (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK 3.49 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 46 straipsnio 1–2 dalys, 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

18. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas), jog:

18.1. ieškovas ir atsakovė susipažino 2012 m. vasario mėn., kiek vėliau pradėjo gyventi kartu. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. U. (el. b. f. 1, f. l. 17). Šalys Trakų r. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (el. b. f. l. 16);

18.2. antstolis D. J. 2017-01-11 surašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2017-01-11 pardavė skolininkei L. K. priklausantį 45,20 m² ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Butas), pirkėjui J. U. (el. b. f. 1, f. l. 185);

Dėl santuokos nutraukimo

20. Tarp ieškovo J. U. ir atsakovės G. D.-U. kilo ginčas dėl to, kuri iš šalių kalta dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas J. U. kaltina atsakovę G. D.-U. santuokine neištikimybe bei nelojalumu šeimai, o atsakovė G. D.-U. kaltina ieškovą smurto naudojimu, agresyviu charakteriu, nesirūpinimu šeimos poreikiais.

21. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis (sutuoktinis) iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje (CK III – apylinkės teismo pastaba) knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog i) esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje: sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų (sutuoktinių – apylinkės teismo pastaba) galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu; ii) santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą (pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo). Vis dėlto, sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai, ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti; iii) santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Visgi, tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti; iv) santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, nutarties 30–32 punktai).

22. Vertinant šalių nurodytus argumentus, susijusius su kalte dėl santuokos nutraukimu, nustatyta, jog objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovė buvo neištikima ieškovui į bylą nepateikta. Ir nors liudytoja N. U. taip pat teigė, jog atsakovė buvo neištikima su kitu vyru (galimai D. D.), tačiau pati neištikimybės fakto nematė – girdėjo tik iš kaimynų. Ieškovas taip pat atsakovės neištikimybę grindė tuo, kad apie atsakovės nederamą elgesį su kitu vyru sužinojo iš draugo (galimai A. B.), tačiau pastarasis ieškovo draugas teisme parodymų nedavė. Ir nors sutiktina su ieškovu, kad analizuojant atsakovės atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašus matyti, jog tiek atsakovė yra atlikusi mokėjimo pavedimų D. D., tiek D. D. yra atlikęs mokėjimo pavedimų atsakovei (el. b. f. 3, f. l. 85, (duomenys neskelbtini), 118). Visgi, vien ta aplinkybė, jog atsakovė galimai apmokėjo D. D. baudą (baudos sumokėjimo versiją pagrindžia 2022-12-07 mokėjimo paskirtyje nurodytas „ROIK“ numeris, kuris paprastai nurodomas mokant administracines nuobaudas), tačiau, teismo vertinimu, tokia aplinkybė neištikimybės neįrodo. Dar daigiau, šalys nustojo kartu gyventi nuo 2020-07-23, o pavedimas D. D. padarytas tik 2022 m. Atsakovė paaiškino, jog su D. D. susipažino universitete, pastarasis kartais atsakovei padėdavo buityje. Teismas sutinka, kad kito sutuoktinio neištikimybę gali būti sudėtinga įrodyti, ypač tuo atveju, jeigu sutuoktiniai kurį laiką gyvena skirtingose valstybėse, tačiau ieškovas teismui nepateikė tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti labiau tikėtina išvadą, jog atsakovė buvo neištikima. Teismas sprendžia, jog ieškovo neištikimybės versija neįrodyta. Nors ieškovas įrodinėjo aplinkybę, jog atsakovė neprižiūrėjo nepilnamečio vaiko (vaikas dažnai būdavo alkanas, neapkarpytais nagais, su nešvariais rūbais), tačiau vien tokia aplinkybė santuokos iširimo dėl atsakovės kaltės nepagrindžia. Nenustatyta, jog šeimoje konfliktai kildavo išimtinai dėl netinkamos nepilnamečio vaiko priežiūros. Kitos, asmeninio pobūdžio, aplinkybės, susijusios su (ne)lojalumu ir (ne)pagarba sutuoktiniui (ieškovui) (pvz., galimas psichotropinių medžiagų vartojimas, nuolatinis susirašinėjimas telefonu su kitais asmenimis, atsakovės nedarbas) pakankamai abstrakčios ir dažnos kiekvienoje šeimoje. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė studijavo universitete, turėjo baigti mokslus, kas reiškia, jog darbinės galimybės pas ieškovę buvo mažesnės. Taip pat atsakovė be šalių nepilnamečio vaiko turi kitą nepilnametį išlaikytinį (dukrą), kas rodo, jog atsakovės nedarbas galėjo būti toleruojamas pačio šeimos modelio. Juolab, jog dėl atsakovės nedarbo ieškovas santuokos nutraukimo proceso neinicijavo.

23. Vertinant atsakovės nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškovo kalte dėl santuokos pabaigos, nustatyta, kad atsakovė ieškovo kaltę grindė ūmiu ieškovo būdu, t. y. ieškovas nuolat įsivelia į konfliktus, susimuša, turi atlyginti priteistas žalas, tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtauja prieš atsakovę, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo (pvz., neremontavo Buto). Teismas, pasinaudojęs informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad: i) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-239/2015 pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (2014-05-01, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą T. S. į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su nosies kaulų lūžiu), taip pat aptartu nuosprendžiu priteista 300 Eur neturtinė ir 18,83 Eur turtinė žala (nuosprendis įsiteisėjo 2015-04-09); ii) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1842-270/2017 J. U. pripažintas kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (2016-10-27 tyčia metė į J. M. gabalą plytos, pataikydamas J. M. į dešinę koją ir padarydamas dešinio šeivikaulio kaklo lūžį), taip pat aptartu nuosprendžiu iš J. U. buvo priteista 551,05 Eur žala Vilniaus teritorinės ligonių kasai bei 131,70 Eur turtinė ir 2 500 Eur neturtinė žala J. M. (nuosprendis įsiteisėjo 2018-01-04); iii) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-03-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-128-804/2021 J. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, tyčia ant kėdės sėdinčiai sutuoktinei G. D.-U. ranka sugriebė už kaklo ir taip ją laikydamas pastūmė į kitą kėdę, prispaudė ją veidu į malkų krūvą bei sudavė ne mažiau dešimties smūgių ranka į kairį šoną, krūtinės ląstą iš kairės pusės bei į kairę klubinę sritį; tęsdamas savo veiksmus, apsukęs nukentėjusiąją įsodino į kėdę ir ranka iš priekio smaugė G. D.-U. kaklą, taip padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kakle). (aptartas nuosprendis įsiteisėjo 2021-06-30); iv) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-04-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2021-08-31, šeimos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su sutuoktine G. D.-U. metu, koridoriuje, tyčia kaire ranka sugriebęs G. D.-U. už dešinės rankos žasto pastūmė ją į sieną, ko pasėkoje nukentėjusioji kairiu petimi atsitrenkė į sieną; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sugriebęs dešine ranka G. D.-U. už žandikaulio suspaudęs laikė, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, 36 danties vainiko nuskilimą) (aptartas nuosprendis šio sprendimo priėmimo momentu neįsiteisėjęs). Įsiteisėję nuosprendžiai baudžiamosiose bylose leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas yra ūmesnio charakterio asmenybė. Tokią aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, jog 2020-06-30 raštu darbdavys Vokietijos Federacinėje Respublikoje nutraukė darbo teisinius santykius dėl to, kad J. U. 2019-12-04 ir 2020-06-29 susimušė su statybvietėje esančiais asmenimis (el. b. f. 1, f. l. 164–165). Visgi, teismo vertinimu, aptarti apkaltinamieji nuosprendžiai ir darbdavio raštai nors ir neigiamai charakterizuoja ieškovą, tačiau nebuvo santuokos iširimo priežastimi. Atsakovė pati organizuodavo žalų, kurie priteisti apkaltinamaisiais nuosprendžiais, įvykdymą, o teisminio posėdžio metu paaiškino, jog tikėjosi ieškovo elgesio kaitos į gerąją pusę.

24. Teismas vertina, jog santuokos iširimui turėjo ilgas laiko tarpas, kuomet ieškovas ir atsakovė gyveno skirtingose valstybėse. Nustatyta, jog ieškovas nuo 2018 m. buvo išvykęs į Vokietijos Federacinę Respubliką ir nors kartas nuo karto grįždavo į Lietuvos Respubliką, tačiau ir pats ieškovas neneigė, jog šeimą lankydavo pakankamai retai, o prasidėjus pandemijos laikotarpiui į Lietuvos Respubliką apskritai nebevažiuodavo. Ieškovas nurodė, jog iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką grįžo apie 2020 m. liepos mėnesį. Tokia faktinė aplinkybė rodo, jog ieškovas, iš esmės vos tik grįžęs į Lietuvos Respubliką, panaudojo fizinį smurtą prieš atsakovę (2020-07-23). Visgi, teismas pastebi, kad įsiteisėjusiame Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-03-30 nuosprendžio motyvuose nurodyta, kad ieškovas į Lietuvos Respubliką grįžo 2020-07-13 ir jau tarėsi (aptarė) dėl skyrybų su atsakove; aplinkybę, jog šeimoje vyksta skyrybos, paliudijo ir liudytoja, skyrybų fakto neneigė ir pati atsakovė (G. D.-U). Teismas sprendžia, jog 2020-07-23 įvykis nebuvo tas įvykis, dėl kurio nutrūko šalių santuoka. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, šalių santuoka de facto (liet. faktiškai) jau buvo nutrūkusi iki (duomenys neskelbtini) įvykio, kuris, vertintina, tik paskatino greičiau pradėti teisminį skyrybų procesą. Faktinės aplinkybės liudija tai, jog šalys ilgą laiką gyveno atskirai, retai matydavosi, todėl natūralu, jog sutuoktiniai susvetimėjo, sutuoktiniams nebeliko bendrų interesų, o tarpusavio konfliktai tapo pernelyg dažni. Ir nors atsakovė teigė, jog ieškovas tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtavo ir anksčiau, tačiau pastarosios aplinkybės neįrodinėjo, tik paaiškino, jog tikėjosi ieškovo elgesio pokyčių.

25. Teismas, įvertinęs šalių pozicijas dėl to, kuris sutuoktinis kaltas dėl santuokos išrimo, sprendžia, jog šalių pateikti įrodymai nepagrindžia išimtinai nei vieno sutuoktinio kaltės dėl santuokos pabaigos (iširimo), todėl sprendžiama, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Abiem sutuoktiniams pritrūko pagarbos ir lojalumo vienas kitam, o pakankamai ilgas laiko tarpas gyvenant atskirai skirtingose valstybėse neprisidėjo prie šeimos židinio puoselėjimo, bendros ateities kūrimo.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Dėl neturtinės žalos (ne)priteisimo

Dėl santuokos nutraukimo įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms

32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas ir teismo sprendime, kuriuo nutraukiama šalių santuoka, nustatoma, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės šalims taikytinos nuo 2020-07-23.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos po šalių santuokos nutraukimo

Dėl nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

41. Apylinkės teismas, išsprendęs šalių ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo, konstatuoja, jog atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pagrįstas iš dalies ir iš ieškovo nepilnamečio vaiko naudai priteistinas 2 985 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovės dėl netekto išlaikymo regreso teisiniai santykiai nesusiklostė, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas vaikui (nepilnametis vaikas laikytinas išlaikymo įsiskolinimo prievolės kreditoriumi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2011).

Dėl šalims priklausančio ir santuokos nutraukimo byloje dalintino turto (ne)nustatymo

43. Teismas pažymi, jog siekiant padalinti sutuoktinių turtą, visų pirma, reikia sudaryti turto balansą. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, nutarties 28 punktas).

44. Teismas, pasisakydamas dėl balanso sudarymo, pastebi, jog:

44.1. ieškovo vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą – Butą (el. b. f. 1, b. l. 14, 198–199; b. f. 3, f. l. 1–5, 39–40). Atsakovė vardu nekilnojamojo turto objektų neregistruota;

44.2. atsakovės vardu registruota transporto priemonė Audi A4, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovo vardu transporto priemonių neregistruota (el. f. l. 1, b. l. 10–11);

44.3. ieškinyje nurodyta, jog ieškovas finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi. Visgi, teisminio bylos nagrinėjimo metu gauta duomenų apie tai, jog iš ieškovo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-02-15 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-2415-804/2022 pagrindu buvo priteista piniginė prievolė už Bute sunaudota karštą ir šaltą vandenį laikotarpiu nuo 2020-05-31 iki 2022-02-01 (el. b. f. 4, f. l. 84–89, 116–119). Atsakovė nurodė, jog turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams „BIGBANK AS filialas“ pagal 2018-03-28 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei „AS Inbank filialas“ pagal 2020-02-10 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 1, f. l. 187–197);

44.4. teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Butui atlikta renovacija, todėl Buto savininkas turi bendrą 9 396,88 Eur piniginę prievolę pagal 2015-08-27 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(el. b. f. 2, f. l. 52–57);

45. Teismo vertinimu, aukščiau įvardintas šalių turtas (tiek aktyvas, tiek pasyvas) turi būti įvertintas šioje santuokos nutraukimo byloje tam, kad būtų tinkamai sudarytas turto balansas ir padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas.

Dėl transporto priemonės nuosavybės

46. Teismas nustatė, jog santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė AUDI A4, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 1, f. l. 10). Rašytiniai dokumentai rodo, jog aptarta transporto priemonė 2019-06-05 ieškovo atsakovei rašytine sutartimi padovanota (el. b. f. 1, f. l. 163). Ir nors ieškovas ieškinyje, kurį tikslino, reiškė reikalavimą priteisti transporto priemonę atsakovei, tačiau teisminio proceso metu ginčo dėl to, kad transporto priemonė AUDI A4 turėjo būti dalintina nebeliko, t. y. ieškovas sutiko, kad transporto priemonė AUDI A4 turi likti atsakovės nuosavybėje, nepriteisiant ieškovui kokios nors kompensacijos. Teismas sprendžia, jog transporto priemonė yra atsakovės nuosavybė CK 3.89 straipsnio 2 dalies nuostatos prasme ir dėl šios priežasties santuokos nutraukimo byloje apskritai nedalintina.

Dėl Buto nuosavybės

47. Nustatyta, jog antstolis D. J. 2017-01-11 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 015 Eur pardavė Butą (butas, esantis (duomenys neskelbtini)) (el. b. f. 1, f. l. 185). Pagal bendrą taisyklę, iki santuokos sudarymo (šalių santuoka sudaryta 2017-07-07) įgytas turtas laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visgi, atsakovė priešieškiniu reikalauja Butą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe.

48. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kai esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis bei darbu, tokia teisiškai reikšmingų faktų visuma leidžia nekilnojamąjį turtą kaip asmeninę sutuoktinio nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis); ii) tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Sprendžiant turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020, nutarties 25–27 punktai).

49. Teismas sutinka su atsakove, jog sprendžiant dėl Buto padalijimo klausimo šioje santuokos nutraukimo byloje reikšminga tai, jog šalys ilgą laiką (nuo 2013 m.) gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį nesudariusios santuokos. Teismas pastebi, jog byloje šalys pakankamai daug dėmesio skyrė Buto įsigijimo aplinkybėms. Dėl Buto įsigijimo aplinkybių pasisakė ir visi byloje apklausti liudytojai (N. U., Z. D. ir L. K.). Tiek N. U., tiek L. K. paliudijo, jog Butą buvo sutarta parduoti už 10 000 Eur sumą. Pastebima, jog aptarta 10 000 Eur suma atsispindi ir Preliminariojoje Buto pirkimo – pardavimo sutartyje (el. b. f. 3, f. l. 186–188). Liudytoja L. K. patvirtino, jog už Butą gavo visus 10 000 Eur: dalį pinigų gavo grynais, o dalį (apie 6 000 Eur – mokėjimo pavedimais). Analizuojant atsakovės atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2017-03-31 iki 2017-12-31 matyti, jog tik 2017-05-15 L. K. iš atsakovės sąskaitos buvo sumokėta 100 Eur už Buto pirkimą (žr. atsakovės banko sąskaitos išrašus, esančius civ. b. Nr. e2-4758-239/2021 (naujas Nr. e2-8899-424/2021; prie šios civilinės bylos prijungta byla). Visgi, matyti, jog AB „Lietuvos paštas“ raštu patvirtino, jog 9 perlaidomis laikotarpiu nuo 2017-01-05 iki 2017-08-04 L. K. buvo pervesta iš viso 4 794 Eur suma (žr. civ. b. Nr. e2-8899-424/2021 ieškinio priedą Nr. 5). Teismas sprendžia, jog visuma byloje surinktų įrodymų (rašytinė medžiaga, liudytojų parodymai) patvirtina, jog Butas buvo de facto (liet. faktiškai) įsigytas už 10 000 Eur kainą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

50. Tiek pats ieškovas, tiek liudytoja N. U., tiek liudytojas Z. D. paliudijo, kad įsigytas Butas buvo remontuotinas, t. y. reikalaujantis didesnio remonto. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Butas buvo remontuojamas (ginčas vyksta tik dėl lėšų, skirtų Buto remontui, priklausomybės). Tai, kad Butas suremontuotas patvirtina į bylą pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, sudaryta 2022-05-05 (toliau – Ataskaita) (el. b. f. 4, f. l. 20–48). Ataskaitoje nurodyta, jog Buto rinkos vertė – 45 900 Eur. Teismui nekyla abejonių, jog Butas, įsigytas už 10 000 Eur buvo pagerintas (Buto vertė padidėjo 4,5 karto). Vertinama tai, jog tam tikra Buto vertės dalis galėjo pakilti dėl ekonominių sąlygų nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau apylinkės teismo įsitikinimu, be šalių investicijų (finansinių bei žmogiškųjų, pvz., darbo) į Butą, Buto vertė 4,5 karto padidėti negalėjo. Dėl šios priežasties toliau vertinama, ar Buto pagerinimai santuokos metu pripažintini esminiais.

51. Analizuojant bylos duomenis, susijusius su Buto pagerinimais, pastebima, jog įsigijus Butą šalys neužilgo (2017-07-07) sudarė santuoką. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas į Vokietijos Federacinę Respubliką išvyko 2018 m. vasario mėn. Nustatyta, kad ieškovas į Lietuvos Respubliką grįždavo retai. Tokia aplinkybė reiškia, jog ieškovas savo darbu prisidėti prie Buto remonto galėjo minimaliai. Pastebima, jog ieškovas teisminio proceso metu ir neįrodinėjo, kad esminiai Buto remonto darbai atlikti ieškovo darbu. Tiek liudytojas Z. D., tiek liudytoja N. U., tiek ir šalys nurodė, kad tam tikrus remonto darbus Bute atliko ir samdyti darbininkai. Tai, kad Bute buvo atliekami remonto darbai liudija ir rašytinė bylos medžiaga: įvairios sąskaitos, skirtos apmokėti už statybinės ir vidaus apdailos medžiagas (el. b. f. 2, f. l. 75–107, 123), kvitai (el. f. 2, f. l. 114–117, 121), įvairūs užsakymai (el. b. f. 2, f. l. 118–120) (2019-02-06 Sutartis nelaikytina aktuali bylai, kadangi sutarties priede nurodyta, jog prekės buvo užsakomos objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (el. f. 2, f. l. 108–113)). Pastebima ir tai, jog namas, kuriame yra Butas, renovuotas, kas taip pat prisidėjo prie Buto vertės didėjimo (el. b. f. l. 2, f. l. 52–57). Teismas konstatuoja, jog Butas buvo iš esmės pagerintas. Konstatavus esminį Buto pagerinimą, sprendžiama kieno lėšomis buvo pagerintas Butas.

52. Atsakovės banko sąskaitų išrašai rodo (analizuojami išrašai už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėn. iki (duomenys neskelbtini)), jog ieškovas, 2018 m. vasario mėn. išvykęs į Vokietijos Federacinę Respubliką, atsakovei pervedė iš viso 15 576 Eur lėšų (2018-04-03 – 329 Eur; 2018-04-09 – 29 Eur; 2018-04-09 – 30 Eur; 2018-04-18 – 500 Eur; 2018-04-23 – 29 Eur; 2018-04-25 – 22 Eur; 2018-05-22 – 100 Eur; 2018-06-21 – 206 Eur; 2018-06-27 – 168 Eur; 2018-07-24 – 136 Eur; 2018-09-06 – 220 Eur; 2020-02-06 – 154 Eur; 2020-04-21 – 153 Eur), taip pat įskaitomos ir lėšos, kurias P. F. atsakovei pervesdavo nurodydamas, kad lėšos įmokamos už ieškovą (2018-11-09 – 1 200 Eur; 2018-12-07 – 1 400 Eur; 2019-02-12 – 1 300 Eur; 2019-03-07 – 1 400 Eur; 2019-03-23 – 600 Eur; 2019-04-09 – 900 Eur; 2019-05-10 – 950 Eur; 2019-07-05 – 700 Eur; 2019-09-06 – 1 300 Eur; 2019-10-25 – 250 Eur; 2020-01-09 – 300 Eur; 2020-02-06 – 800 Eur; 2020-04-07 – 800 Eur; 2020-05-12 – 900 Eur; 2020-06-15 – 700 Eur) (el. b. f. 2, f. l. 42–62) taip pat žr. civ. b. Nr. e2-8899-424/2021 esančius atsakovės banko sąskaitos išrašus). Laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėn. iki (duomenys neskelbtini) sudaro 28 mėnesiai, kas reiškia, jog vidutiniškai per mėnesį atsakovas ieškovei siųsdavo 556 Eur (15 576 Eur / 28 mėn.).

53. Analizuoti atsakovės banko sąskaitos išrašai taip pat rodo, jog atsakovė 2018 m. kovo mėn. – 2020 m. liepos mėn. laikotarpi gaudavo darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), taigi turėjo ir savo pajamų. Liudytoja N. U. paliudijo, jog taip pat prisidėjo prie Buto remonto duodama pinigų ar pirkdama statybines medžiagas. Teismas vertina ir tai, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė 2018 m. pardavė jai (atsakovei) asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai netiesiogiai patvirtina ir ieškovo 2018-07-13 pareiškimas, kuriame ieškovas neprieštaravo atsakovei priklausančio buto pardavimui (el. b. f. 2, f. l. 73). Ir nors atsakovė teismui neteikė duomenų apie kainą, už kurią buvo parduotas atsakovei priklausęs butas, taip pat neįrodinėjo kokia tiksliai pinigų dalis buvo panaudota iš lėšų, gautų pardavus atsakovei priklausiusį butą, tačiau, teismo įsitikinimu, labiau tikėtina yra ta versija, jog ginčo Buto remontui buvo naudotos ir atsakovės lėšos, gautos pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini).

54. Apylinkės teismas, apibendrindamas aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog prie ginčo Buto pagerinimo jį (Butą) remontuojant prisidėjo tiek ieškovas, tiek atsakovė. Apylinkės teismo vertinimu, atsakovės indėlis į Buto remontą buvo net didesnis, kadangi atsakovė rūpinosi ir pačiu Buto remonto organizavimu: samdė darbuotojus, pirko medžiagas. Ieškovas, dirbdamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, galėjo prisidėti tik finansiškai. Juolab, ieškovas teisminio proceso metu ir neįrodinėjo, jog išimtinai savo jėgomis atliko Buto remontą (pagerinimus). Teismas konstatuoja, jog Butas pagerintas šalių bendromis lėšomis, o atsakovės indėlis į Buto pagerinimus buvo net didesnis. Dėl aptartų aplinkybių sprendžiama, kad atsakovė įrodė egzistuojant sąlygas, būtinas CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymui, t. y. atsakovė pagrindė, jog Butas, nepaisant to, jog buvo įgytas tik vieno ieškovo nuosavybės, turi būti pripažintinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.90 straipsnio 1 dalis).

55. Pagal bendrą taisyklę, nutraukiant santuoką sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019, nutarties 23 punktą). Atsakovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir Butą priteisti atsakovės asmeninėn nuosavybėn. Tokį prašymą motyvuoja iš esmės tuo, kad ieškovas neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo: atsakovė viena visą laiką rūpinosi šeimos turtu, o ieškovas prie šeimos poreikių tenkinimo neprisidėjo.

56. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis; ii) CK 3.123 straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nebaigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų (kitų aplinkybių) nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes; iii) padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje; iv) nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Taigi teismas, taikydamas CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi pagrįsti minėtų interesų apsaugos poreikį ir individualizuoti tokio poreikio apsaugos mastą konkrečios bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022, nutarties 71–77 punktai).

57. Apylinkės teismas, įvertinęs atsakovės argumentus, susijusius su reikalavimu nukrypti nuo turto dalijimo lygiomis dalimis taisyklės, sutinka su ieškovu, jog atsakovės pozicija taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalį stokojo pagrįstumo. Atsakovė neįrodinėjo, jog nuo turto dalijimo lygiomis dalimis santuokos nutraukimo byloje principo turėtų būti nukrypstama dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės ar atsakovės sveikatos būklės. Ir nors bylos nagrinėjimo metu buvo išdėstytos aplinkybės, jog nepilnametis šalių vaikas turi specialiųjų poreikių (po persirgtos ligos liko daugybė liekamųjų reiškinių, kurie turi įtakos bendram nepilnamečio vaiko vystymuisi ir raidai), tačiau aptarta aplinkybė detaliau neįrodinėta, o atsakovės pozicija nukrypti nuo lygių dalių principo dėl vaiko sveikatos būklės iš esmės negrįsta. Nenustatyta (ir neįrodinėta), jog atsakovė turėtų tokių sveikatos problemų, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo bendrosios CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės. Abiejų sutuoktinių turinė padėtis panaši: abi šalys darbingos, galinčios dirbti ir dirbančios (abi šalys bylos nagrinėjimo metu nurodė teismui, jog yra dirbančios ir gaunančios darbo užmokestį). Nenustatyta šalių sveikatos problemų (sunkumų). Ir nors ieškovas šio procesinio sprendimo priėmimo momentu galimai uždirba daugiau lėšų, tačiau atsakovė, baigusi teisės magistrą, turi geresnes perspektyvas ateityje. Nors su atsakove lieka nepilnametis vaikas, tačiau ieškovas turi kalbos barjerą, nes nėra Lietuvos Respublikos pilietis (yra latvis). Kitas atsakovės nepilnametis vaikas šios santuokos nutraukimo bylos kontekste teisinės reikšmės neturi, kadangi prie kito atsakovės vaiko išlaikymo prisideda dukros tėvas (tas matyti iš atsakovės banko sąskaitų analizės, taip pat iš informacinėje teismų sistemoje esančio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-07-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-7190-1150/2021 (G. D.-U. nepilnametei dukrai priteistas išlaikymas iš V. O.). Šalys reikšmingo turto neturi. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad turtinės padėties kriterijus šioje byloje negali būti pagrindu nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės. Kitos atsakovės nurodytos aplinkybės (atsakovė viena visą laiką rūpinosi šeimos turtu, prižiūrėjo ir remontavo butą, mokėjo įmokas už kreditus ir komunalinius mokesčius), apylinkės teismo vertinimu, nėra tokios svarbios, jog galėtų legitimuoti (pateisinti) nuokrypį nuo bendro turto dalybų lygiomis dalimis taisyklės. Teismas vertina visą byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą imdamas domėn ir šalių šeimos santykių modelį (pvz., abiem šalims buvo priimtina, jog ieškovas išvažiuos į užsienį uždarbiauti, o atsakovė liks Lietuvos Respublikoje; abi šalis tenkino situacija, kuomet atsakovė organizavo ir atliko Buto remonto darbus ieškovui esant užsienyje). Komunalinių mokesčių (ne)mokėjimo klausimas gali būti išsprendžiamas per sutuoktiniams priklausančių kompensacijų atlyginimo taisykles. Teismas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, negali konstatuoti, kad ieškovas buvo visiškai nusišalinęs nuo šeimos poreikių tenkinimo. Nustatyti, jog ieškovas būdamas užsienyje darė pinigų perlaidas atsakovei. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, jog ieškovo prašė grįžti į Lietuvos Respubliką tam, kad padėtų buityje, o pastarasis būtų kategoriškai atsisakęs. Nenustatyti, kad ieškovas piktybiškai būtų nedirbęs, turėtų priklausomybių, trukdančių puoselėti šeimyninį gyvenimą. Sutiktina su ieškovu, jog jeigu atsakovės netenkino ieškovo ūmus būdas, tai ūmaus būdo aplinkybės buvo žinomos dar ir iki santuokos sudarymo (byloje ginčo dėl to, kad šalys kartu gyvena nuo 2013 m. nėra, o santuoka sudaryta 2017-07-07). Teismas konstatuoja, jog nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio nuostatoje numatytos lygių dalių sutuoktinių bendro turto prezumpcijos nei faktinio, nei teisinio pagrindo (poreikio) nėra. Dėl šios priežasties apylinkės teismas netenkina atsakovės reikalavimo taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalies taisyklę ir nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių, Butą priteisiant atsakovės asmeninė nuosavybėn.

58. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas Butą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.90 straipsnio 1 dalis) ir nekonstatuota aplinkybių, leidžiančių taikyti CK 3.127 straipsnio 3 dalies nustatą, siekiant nukrypti nuo bendrosios CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytos sutuoktinių bendro turto lygių dalių taisyklės.

Dėl trečiojo asmens UAB „Trakų energija“ finansinių reikalavimų

59. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2022-01-31 nutartimi civilinė byla Nr. e2-283-1150/2022 (dėl piniginės prievolės, kylančios iš Butui suteiktų paslaugų, priteisimo solidariai iš J. U. ir G. D.-U. kreditorės UAB „Trakų energija“ naudai) buvo prijungta prie šios civilinės bylos civilinės bylos.

60. Nustatyta, jog UAB „Trakų energija“ ieškiniu, kurį tikslino, prašė iš J. U. ir G. D.-U. lygiomis dalimis priteisti 577,99 Eur piniginę prievolę (skolą) už laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2021-08-31 Butui tiektą šildymą bei karštą vandenį, 11,45 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (15 Eur žyminį mokestį).

61. Apylinkės teismas pastebi, jog nei ieškovas, nei atsakovė trečiojo asmens UAB „Trakų energija“ reikalavimo pagrįstumo neginčijo. Iš esmės abi šalys (ieškovas ir atsakovė) nurodė, jog piniginė prievolė UAB „Trakų energija“ egzistuoja. Apylinkės teismas sprendžia, jog byloje nesant ginčo dėl UAB „Trakų energija“ reiškiamų piniginių reikalavimų atsakovams, UAB „Trakų energija“ reikalaujama neįvykdyta piniginė prievolė priteisiama natūra iš atsakovų (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Nenustatyta, kad ieškovas ar atsakovė už Butui tiektą šilumą ar karštą vandenį laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2021-08-31 būtų atlikę kokias nors pinigines įmokas.

62. Teismas pastebi, jog ieškovas tikslino ieškinį (el. b. f. 4, f. l. 84–85), kuriame prašė pripažinti UAB „Trakų energija“ reiškiamą finansinį reikalavimą asmenine G. D.-U. pinigine prievole, kadangi nurodytu laikotarpiu, kada susidarė skola, atsakovė gyveno ir naudojosi ieškovui J. U. priklausančiu asmeniniu butu bei nemokėjo mokesčių, siekdama pabloginti sutuoktinio padėtį. Teismas pažymi, jog dėl aptarto reikalavimo, t. y. dėl to, iš kurio konkrečiai asmens priteistina piniginė prievolė kreditoriui UAB „Trakų energija“ pasisakys tuomet, kai bus sprendžiamas bendro turto padalijimo ir kompensacijų sutuoktiniams mokėjimo klausimai. Aptariamoje dalyje pakanka konstatuoti, jog UAB „Trakų energija“ reiškiami piniginiai reikalavimai J. U. ir G. D.-U. yra šalių turtinis pasyvas, dėl kurio padalijimo turi būti sprendžiama santuokos nutraukimo byloje.

Dėl atsakovės prisiimtų prievolių vykdomo po santuokos nutraukimo

63. Santuokos nutraukimo byloje, prieš sudarant turto balansą, turi būti išspręstas ir atsakovės finansinių įsipareigojimų kreditoriams „BIGBANK AS filialas“ pagal 2018-03-28 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei „AS Inbank filialas“ pagal 2020-02-10 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) klausimas. Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo pagal su „BIGBANK AS filialas“ 2018-03-28 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei su „AS Inbank filialas“ 2020-02-10 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariais skolininkais ieškovą ir atsakovę, tačiau teismo sprendime nurodyti, kad prievoles kreditoriams vykdo atsakovė.

65. Analizuojant tarp atsakovės ir „BIGBANK AS filialas“ 2018-03-28 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovei buvo suteikta 7 417,76 Eur paskola (3 122,09 Eur skirta refinansuoti sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, o likusi 1 610,42 Eur suma pervesta į atsakovės sąskaita) (el. b. f. 1, f. l. 187; f. 2, f. l. 129). Teismas pastebi, jog civ. b. Nr. e2-8899-424/2021 (byla, kuri prijungta prie šios bylos) yra pateikta tarp AB „BIGBANK AS filialas“ ir atsakovės 2017-07-20 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo atsakovei suteiktas 4 492,30 Eur kreditas. Teismas, pasisakydamas dėl aptariamos kredito sutarties (2018-03-28 Nr. (duomenys neskelbtini)) prievolės vykdymo, pastebi tai, jog civilinėje byloje Nr. e2-8899-424/2021 atsakovė įrodinėjo, jog vartojimo kreditai buvo imami Butui įsigyti (nurodyti trys kreditai, sudaryti su „BIGBANK AS filialas“, t. y.: i) 2016-11-08 Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (sandorio šalis – J. U., suteiktas kreditas – 4 060,77 Eur); ii) 2017-07-20 Vartojimo kreditas Nr. (duomenys neskelbtini)(sandorio šalis – G. D.-U, suteiktas kreditas – 3 534 Eur); 2018-03-28 Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (sandorio šalis – G. D.-U., suteiktas kreditas – 4 732,51 Eur). Ieškovas aptariamos versijos nepaneigė. Viena vertus, matyti, jog ir pats ieškovas skolinosi pinigų pas kreditorę „BIGBANK AS filialas“, o kredito sudarymo data iš esmės sutampa su Buto įgijimo procesu. Nustatyta, kad Butui nusipirkti reikėjo 10 000 Eur, o ieškovas neįrodinėjo, kad 10 000 Eur turėjo sutaupęs asmeniškai (ar analogišką sumą buvo sutaupiusi šeima). Teismas laiko labiau tikėtina versija, jog atsakovės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta 2018-03-28, kuria refinansuojami anksčiau imti kreditai (2017-07-20 Vartojimo kreditas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui. Pastebima, jog kreditas Nr. (duomenys neskelbtini)suteiktas iš esmės tuoj pat po šalių santuokos sudarymo (santuoka sudaryta 2017-07-07, o kredito sutartis – 2017-07-20). Duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų bent tikėtinai daryti išvadą, kad ginčo kredito Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pasiskolintos lėšos galėjo būti naudojamos asmeniniams atsakovės poreikiams tenkinti, nepateikta. Išimtinai asmeninių poreikių tenkinimas nenustatytas ir susipažinus su atsakovės banko sąskaitos išrašais. Dėl šios priežasties teismas tenkina atsakovės priešieškinio reikalavimą ir prievolę pagal kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįsta solidaria sutuoktinių prievole kreditorės „BIGBANK AS filialas“ atžvilgiu, kurią po santuokos nutraukimo prisiima asmeniškai vykdyti atsakovė. Apylinkės teismas pastebi, jog vidiniuose tarpusavio santykiuose nedraudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių tarpusavyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, nutarties 38 punktas).

66. Iš tarp atsakovės ir „AS Inbank filialas“ 2020-02-10 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (suteiktas kreditas – 9 100 Eur) turinio matyti, jog kredito sutartyje nurodyta, kad kredito sutarties tikslas – šeimos poreikiams tenkinti (el. b. f. 1, f. l. 191–197). Visgi, teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog atsakovė aptariamą kredito sutartį sudarė neužilgo iki faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios 2020-07-23. Iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos analizės matyti, jog aptariamas 9 100 Eur kreditas atsakovei buvo suteiktas 2021-02-11 (el. f. 3, f. l. 43), o nuo 2020-02-11 iki šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios 2022-07-23 didesnių pirkinių neįsigyta (el. b. f. 3, f. l. 43–64). Matyti, jog iki (duomenys neskelbtini) ieškovė išgrynino: i) 1 000 Eur 2020-02-14; ii) 2 000 Eur 2020-06-30 ir; iii) 1 500 Eur 2020-07-01. Visgi, atsakovė aptartų 9 100 Eur lėšų panaudojimą grindė labai abstrakčiai – šeimos poreikių panaudojimui, tačiau nepaaiškino kur buvo panaudoti išgryninti 3 000 Eur (tikėtina, jog iki (duomenys neskelbtini) Bute remontas bent jau didžiąja dalimi buvo atliktas). Juolab, jog nuo 2020-02-11 (kai atsakovei buvo suteiktas 9 100 Eur kreditas) iki 2020-07-23 (šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžia), į atsakovės sąskaitą lėšas pervesdavo ieškovas ir P. F. (ieškovo darbdavys pagal susitarimą su ieškovu). Apylinkės teismo neįtikino atsakovės pozicija, jog 9 100 Eur kreditas buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti. 9 100 Eur kreditas suteiktas netrukus prasidedant šalių gyvenimui skyrium, o atsakovė taip pat neįrodė ar 9 100 Eur kreditas buvo iš tiesų naudojamas šeimos poreikiams, kadangi atsakovės banko sąskaitos analizė nerodo didesnių pirkinių šeimos ūkiui, o 3 000 Eur lėšų išgryninimas – nepaaiškintas ir kokiais nors įrodymais kur aptarta 9 100 Eur suma buvo išleista nepagrįstas.

67. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, jog finansiniai įsipareigojimai kreditoriams „BIGBANK AS filialas“ filialui pagal 2018-03-28 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prieš kreditorę vykdytina solidariai su ieškovu, tačiau tarpusavio vidiniuose santykiuose atsakovė prievolė vykdo asmeniškai, o „AS Inbank filialas“ pagal 2020-02-10 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė laikytina atsakinga asmeniškai, kadangi nenustatytas 9 100 Eur kredito naudojimas šeimos poreikiams tenkinti.

Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo

68. Nustačius, jog santuokos nutraukimo byloje dalintinas Butas (dėl kreditorių „BIGBANK AS filialas“ ir UAB „Trakų energija“ bei UAB „TRAKŲ VANDENYS“ prievolių bus pasisakyta kitoje šio sprendimo dalyje), turi būti išspręstas nekilnojamojo turto – Buto – padalijimo klausimas.

69. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta bendroji taisyklė, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) turto padalijimo natūra būdas – prioritetinis. Kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą; ii) santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, nutarties 56–58 punktai).

70. Nustatyta, kad Butas yra 27,24 m² naudingo ploto, 2 kambarių (iš turto vertinimo ataskaitos matyti, jog Butą sudaro virtuvė, san. mazgas ir du nedideli kambariai). Akivaizdu, jog šalių santykiams esant konfliktiškiems (vertinama, jog vienu įsiteisėjusiu nuosprendžiu ieškovas nuteistas už smurtą prieš atsakovę, kitas apkaltinamasis nuosprendis šio procesinio sprendimo priėmimo metu neįsiteisėjęs) būtų sudėtinga naudoti Butu atsakovei, nepilnamečiam šalių vaikui ir ieškovui. Butas nedidelis, o visaverčiam naudojimosi Butu reikalinga naudotis ir bendrojo naudojimo patalpomis (virtuvė, san. mazgas, koridorius). Teismas ima domėn, jog su atsakove nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vietas, kuriam būtinas atskiras kambarys. Ir nors ieškovo, teismo įsitikinimu, materialinė padėtis kiek geresnė, tačiau ieškovas neteikė teismui duomenų apie tai, jog turėtų santaupų ar turėtų galimybę pasiskolinti lėšų kompensacijai atsakovei išmokėti. Teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra būdo ir, vadovaujantis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, Butą natūra priteisti atsakovės asmeninėn nuosavybėn, įpareigojant atsakovę ieškovui išmokėti kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto natūra dalį. Juolab, kad ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, vykusio 2022-05-26, nurodė, kad jeigu Butas būtų priteistas natūra atsakovei, tai atsakovė sutiktų mokėti kompensaciją ieškovui (teismo posėdžio, vykusio 2022-05-26, garso įrašo takelio 00:14:12 min.–00:14:50 min.).

71. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, Teismas sprendžia, jog Butas atsakovei priteistinas natūra, o atsakovė įpareigojama sumokėti ieškovui ½ dalį Buto vertės kompensaciją.

Dėl mokėtinų kompensacijų

72. Galiausiai, nutraukiant šalių santuoką išsprendžiami kompensacijų vienas kitam priteisimo klausimai (CK 3.118 straipsnio 2 ir 3 dalys).

73. Šalys dėl Buto vertės – 45 900 Eur – ginčo nekėlė, todėl teismas laiko, kad Buto vertė yra 45 900 Eur, t. y. tokia, kokia nurodyta ieškovo pateiktoje Buto vertinimo ataskaitoje (el. b. f. 4, f. l. 18–48) (CK 3.119 straipsnis). Sprendžiamos bylos faktinių aplinkybių bei aptarto teisinio reguliavimo kontekste matyti, jog atsakovė ieškovui turi atlyginti ½ dalį buto vertės, t. y. išmokėti 22 950 Eur kompensaciją. Visgi, byloje egzistuoja aplinkybės, kurios daro įtakos iš atsakovės ieškovui priteistinos kompensacijos dydžiui.

74. Visų pirma, CK 3.118 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą iš bendro sutuoktinių turto atimti iš šio turto mokėtinas skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, o jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Aptariamos nuostatos kontekste:

74.1. atsakovė nurodė, jog paskolos likutis pagal „BIGBANK AS filialas“ 2018-03-28 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4 384,96 Eur (3 196,35 Eur paskolos suma + 1 188,61 Eur palūkanos) (el. b. f. 2, f. l. 63). Ieškovas aptartos sumos neginčijo;

74.2. nustatyta, kad už Buto renovacija egzistuoja 9 396,88 Eur finansinis įsipareigojimas (el. b. f. 2, f. l. 52).

76. Tarp šalių taip pat kilo ginčas ir dėl prievolių komunalines paslaugas Butui teikiančių bendrovių (UAB „Trakų energija“ ir UAB „TRAKŲ VANDENYS“) prievolių rūšies. Bendroji taisyklė yra ta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su šeimos ūkio išlaikymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog už visus turto naudojimo kaštus ir dėl jų galbūt atsirasiančius būsimus apskaičiuotus įsiskolinimus atsakomybė teks tam sutuoktiniam, kuriam atiteks tas turtas (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011). Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog trečiojo asmens UAB „Trakų energija“ reikalavimas priteisti piniginę prievolę už Butui suteiktus komunalinius patarnavimus, Butą priteisus atsakovei, priteistini iš atsakovės. Juolab, kad byloje ginčo nėra, jog ieškovas po (duomenys neskelbtini) Bute negyveno, išskyrus vieną mėnesį. Apylinkės teismas pastebi, jog šalys faktines aplinkybes tam tikrais atvejais nurodė itin netiksliai arba nesistengė faktinių aplinkybių tiksliai aprašyti procesiniuose dokumentuose. Ir nors tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovas gyveno vieną mėnesį Bute ir naudojosi komunaliniais patarnavimais, tačiau teismui nenurodyta kokį konkrečiai mėnesį ieškovas ginčo Bute gyveno ir kokia konkreti komunalinių paslaugų prievolės dalis turi atitekti ieškovui. Nesant konkrečių paskaičiavimų, tačiau esant neginčijamam faktui, jog ieškovas visgi vieną mėnesį Bute gyveno, teismas laiko, jog ieškovas turi prisidėti 30 Eur komunalinių paslaugų dalimi už UAB „Trakų energija“ suteiktas komunalines paslaugas. Dėl šios priežasties teismas 30 Eur suma sumažina iš atsakovės ieškovui priteistiną kompensaciją (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 8 dalis). Todėl laikytina, jog atsakovė ieškovui sumoka 16 029,08 Eur kompensaciją (16 059,08 Eur – 30 Eur).

77. Nustatyta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-02-15 įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2415-804/2022 iš J. U. priteisė 333,65 Eur skolos bei 9 Eur žyminio mokesčio UAB „TRAKŲ VANDENYS“ už Butui tiektą šaltą vandenį bei šalintas nuotekas už laikotarpį nuo 2022-05-31 iki 2022-02-01. Teismas negali pakeisti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, tačiau vadovaudamasis kasacinio teismo 2011-07-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011 pateiktu išaiškinimu, 342,65 Eur suma iš atsakovės ieškovo naudai gali padidinti priteistiną kompensaciją (333,65 Eur + 9 Eur). Tai reiškia, jog iš atsakovės ieškovui turi būti priteista 16 371,73 Eur kompensacija (16 029,08 Eur + 342,65 Eur).

Dėl kompensacijos priteisimo už šeimos pinigų praradimą dėl ieškovo kaltės

78. Atsakovė priešieškinyje pareiškė ir reikalavimą dėl 2 638,40 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ir 1 959,83 Eur kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą ieškovo interesams. Tokį reikalavimą grindė tuo, kad: i) 2014-05-01 ieškovas sumušė ir sužalojo T. S., dėl ko buvo nuteistas ir iš ieškovo buvo priteistas žalos atlyginimas. Atsakovė dėl aptariamo įvykio iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 539,33 Eur (2015-04-20 sumokėjo 312,79 Eur T. S., o 2016-09-16 sumokėjo 226,54 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; ii) 2016-10-27 ieškovas tyčia sužalojo savo bendradarbį J. M., dėl ko buvo pripažintas kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir iš ieškovo buvo priteistas žalos atlyginimas, kuris sumokėtas šeimos pinigais (iš viso 3 776,79 Eur: 2 881,70 Eur J. M., 551,05 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir 344,04 Eur antstolei R. D.; iii) atsakovė iš savo asmeninių lėšų (pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini). 6-4, pagal ieškovo atžvilgiu išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-6105-804/2018 sumokėjo 1 420,50 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondui – 1 368,30 Eur bei 52,20 Eur vykdymo išlaidas antstolei Birutei Čereškienei); iv) ieškovas 2019-12-04, dirbdamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, sumušė savo bendradarbį, o 2020-06-29 ieškovas savo darbo vietoje stipriai sumušė kitą bendradarbį. Atsakovė, siekdama išvengti ieškovo baudžiamojo persekiojimo, 2020-07-01 iš paskolos lėšų pervedė ieškovui 1 500 Eur.

80. Teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo T. S. pastebi, jog ir pati atsakovė neginčija aplinkybės, jog analizuojama žala buvo sumokėta dar iki santuokos su atsakovu sudarymo (santuoka sudaryta 2017-07-07). Tai reiškia, jog iki santuokos sudarymo šalis nesiejo bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniai santykiai, todėl atsakovės iš ieškovo reikalaujama 539,33 Eur piniginė prievolė negali būti priteisiama pagal CK III knygos taisykles.

81. Visgi, teismas pastebi, jog žalos atlyginimas ieškovui iš T. S. buvo priteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-239/2015 (teisminio proceso Nr. 1-87-1-00290-2014-5), kuris įsiteisėjo 2015-04-09. Matyti, jog atsakovė T. S. žalos atlyginimą sumokėjo jau po nuosprendžio įsiteisėjimo, kas reiškia, jog atsakovė už ieškovą įvykdė įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ieškovas aptartam reikalavimui prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį (tikėtina, jog ieškovas turėjo omenyje CK 1.125 straipsnio 3 dalis).

82. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) išaiškinęs, jog: i) CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę. Trečiasis asmuo gali visiškai ar iš dalies įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis); ii) CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prievolės įvykdymas, kai skolininko prievolę įvykdo trečiasis asmuo, yra vienas iš reikalavimo teisės perėjimo trečiajam asmeniui įstatymo pagrindu atvejų (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas); iii) kreditoriaus reikalavimo teisių perėjimas prievolę įvykdžiusiam asmeniui lemia prievolės subjektinės sudėties pasikeitimą – subrogaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, kai pati prievolė išlieka nepakitusi. Subrogacijos tikslas – įtvirtinti įstatymo nustatytos bendrosios taisyklės išimtį, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą. Išimtis nustatoma tam, kad naujasis kreditorius išlaikytų visas pradinio kreditoriaus teises, nes įvykdyta prievolė pagal bendrąją taisyklę pasibaigtų, o naujasis kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus; iv) subrogacija atsiranda, kai pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė sutarties ar įstatymo pagrindu pereina skolininko prievolę visiškai ar iš dalies įvykdžiusiam trečiajam asmeniui (naujajam kreditoriui), kuris šią reikalavimo teisę gali įgyvendinti įvykdytos prievolės apimtimi. Reikalavimo teisė, perėjusi naujajam kreditoriui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kuriomis grindžiami pradinio kreditoriaus ir skolininko santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019, nutarties 22–25 punktai).

85. Ieškovas, be kita ko, ir atsakovės reikalavimams priteisti atsakovei lėšas, kurias pastaroji (atsakovė) sumokėjo J. M. už ieškovo žalos atlyginimo prievolę, taip pat 1 500 Eur priteisimui, kurie buvo sumokėti už ieškovą, siekiant atlyginti pastarojo padarytą žalą kolegoms, prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas pažymi, jog J. M. žalos atlyginimas buvo priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas jau pasisakė, kad atsakovei įvykdžius įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas žalas CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostata netaikytina. 1 500 Eur žalos atlyginimas sumokėtas 2020-07-01, todėl net imant ir patį nepalankiausią ieškinio senaties terminą atsakovei, pastarasis (ieškinio senaties terminas) nepraleistas (ieškovas ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškė 2021-10-09, o priešieškinis gautas 2022-01-05), todėl nei specialusis CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nei bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas nepraleisti.

86. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 2 039,33 Eur (539,33 Eur + 1 500 Eur) asmeninių lėšų ir 2 598,65 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės turto dalies sumažėjimą. Apylinkės teismo vertinimu, aptarta iš viso 4 637,98 Eur suma (2 039,33 Eur + 2 598,65 Eur) galima mažinti iš atsakovės ieškovo naudai priteistiną kompensaciją. Dėl šios priežasties laikytina, jog ieškovui iš atsakovės priteistina 11 733,75 Eur kompensacija (16 371,73 Eur – 4 637,98 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

87. Abejos šalys pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimus priteisti bylinėjimosi išlaidas.

91.1. ieškovas reiškė tokius reikalavimus: i) santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės (tenkintas iš dalies, nes santuoka nutraukta ir dėl ieškovo kaltės); ii) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę D. (privalomai sprendžiamas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje); iii) nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu (nustatyta su atsakove); iv) priteisti iš atsakovės nepilnamečiam 200 Eur išlaikymą (išlaikymas priteistas iš ieškovo); v) transporto priemonę „AUDI A4“ asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei be ieškovui mokėtinos kompensacijos (ginčo dėl aptarto reikalavimo apskritai nebuvo); vi) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2415-804/2022 iš ieškovo priteistą piniginę prievolę pripažinti asmenine atsakovės pinigine prievole (tenkintas reikalavimas);

91.2. atsakovė reiškė tokius reikalavimus: i) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės (tenkintas iš dalies, nes santuoka nutraukta ir dėl atsakovės kaltės); ii) nustatyti nepilnamečio nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove (patenkintas, tačiau ginčo dėl aptarto reikalavimo tarp šalių teisminio nagrinėjimo metu nebeliko); iii) nustatyti neribotą nepilnamečio bendravimo tvarką su atsakovu (tenkintas, tačiau ginčo dėl aptarto reikalavimo tarp šalių nebuvo); iv) priteisti nepilnamečiam sūnui 250 Eur materialinį išlaikymą iš ieškovo (tenkinta, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys sulygo dėl 215 Eur išlaikymo); v) priteisti nepilnamečiam sūnui 3 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą (tenkintas iš dalies); vi) lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti atsakovę (privalomas spręsti klausimas pagal įstatymą); vii) taikyti santuokos nutraukimo pasekmes nuo 2020-07-23 (tenkintas); viii) po santuokos nutraukimo atsakovei asmenine nuosavybės teise priteisti Butą, 2 638,40 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ir 1 959,83 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą ieškovo interesams (tenkintas iš dalies – atsakovei priteistas Butas, tačiau ieškovui priteista kompensacija; kompensacijos už atsakovės ieškovo atžvilgiu sumokėtas žalas iš esmės tenkintas); ix) priteisti atsakovei iš ieškovo 2 000 Eur neturtinę žalą (netenkintas); x) po santuokos nutraukimo pagal su „BIGBANK AS filialas“ 2018-03-28 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei su „AS Inbank filialas“ 2020-02-10 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidariais skolininkais ieškovą ir atsakovę, tačiau teismo sprendime nurodyti, kad prievoles kreditoriams vykdo atsakovė (tenkintas iš dalies); xi) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę U., o atsakovei D. (tenkintas, tačiau aptartas reikalavimas privalomai spręstinas įstatymo pagrindu).

93. Ieškovas iš viso patyrė 2 103,04 Eur išlaidų, todėl ieškinį tenkinus 40 proc. apimtyje, ieškovui turi būti atlyginta 841,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

94. Atsakovė buvo atleista nuo 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, kas aptariamu atveju sudarytų 1 522,87 Eur (907,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir iš viso mokėtinas 615 Eur žyminis mokestis). Kadangi buvo patenkinta 60 proc. atsakovės reikalavimų (pažymėtina, jog atsakovė pagal priešieškinį laikytina ieškovu), tai ieškovas valstybės biudžetui turi atlyginti 913,72 Eur (1 522,87 Eur X 60 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 ir 3 dalys, 99 straipsnio 2 dalis).

95. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,53 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Kadangi atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista 100 proc., todėl iš atsakovės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingos nepatenkintai priešieškinio daliai (40 proc.), nepriteisiamos. Iš ieškovo priteisiama 60 proc. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 7,52 Eur (12,53 Eur X 60 proc.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

96. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

97. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-11-05 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones (el. b. f. 1, f. l. 113–122): i) nustatė nepilnamečio laikiną, iki teismo sprendimo priėmimo, gyvenamąją vietą su atsakove; ii) priteisė nepilnamečiam vaikui laikiną, iki teismo sprendimo priėmimo, iš ieškovo išlaikymą, teiktiną po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimo teismui dienos (2021-10-25) iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant atsakovę laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; iii) nustatė žemiau nurodytą laikiną skyrium gyvenančio tėvo laikiną, iki teismo sprendimo priėmimo, bendravimo su nepilnamečiu bendravimo tvarką – „J. U. ir G. D.-U. bendravimo su vaiku tvarką suderina abipusiu susitarimu. Konkretų bendravimo su vaiku laiką tėvas suderina su motina iki einamos savaitės penktadienio 20 val.“.

Dėl procesinės bylos baigties ir baigiamųjų pastabų

102. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovo J. U. ir atsakovės G. D.-U. santuokos nutraukimu, priimamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies (CPK 260 straipsnis, 270 straipsnis ir 385 straipsnio 1 dalis).

103. Teismas papildomai pažymi, jog tam tikra prasme atsakovų pozicija dėl turto dalybų iš tiesų teisminio proceso metu buvo nenuosekli (Butą buvo prašoma pripažinti tai bendrąja daline, tai bendrąja jungtine, o galiausiai ir asmenine atsakovės nuosavybe). Visgi, atsižvelgiant į santuokos nutraukimo bylų specifiškumą, atsakovės siekiamą rezultatą (pripažinti, jog Butas priklauso šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių teise, o vėliau, dalijant turtą natūra, Butą priteisti asmeninės nuosavybės teise), pirmosios instancijos teismui nekilo kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės bei kvalifikuoti atsakovės teisme pareikštus reikalavimus pagal galiojantį teisinį reguliavimą.

104. Apylinkės teismas taip pat pažymi, jog dėl tam tikrų šalių turtinių prievolių vienas kitam buvo pasisakyta sprendimo motyvuose, atitinkamas pinigines prievoles įskaitant į atsakovės ieškovui mokėtiną piniginę kompensaciją, todėl ne visų patenkintų piniginių prievolių pripažinimas (ne)asmeninėmis prievolėmis perkeliamas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys). Teismo vertinimu, klausimai dėl tarpusavio prievolių (ne)įvykdymo teisinių padarinių gali būti išspręsti ir per galutinę priteistiną piniginę kompensaciją, be papildomų nuorodų teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalimi, 3.59–3.65 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 282–283 straipsniais, 381–385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo J. U. (J. U.) ieškinio, kuris buvo tikslintas, reikalavimus ir atsakovės G. D.-U. priešieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies.

Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Trakų energija“ ieškinį (savarankiškus reikalavimus) tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp J. U. (J. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. D.-U, asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovo J. U. (J. U.) ir atsakovės G. D.-U. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukuria nuo 2020 m. liepos 23 d.

Po santuokos nutraukimo J. U. (J. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti turėtą pavardę U., o atsakovei G. D.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti ikisantuokinę pavardę D.

Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio šalių vaiko E. U. (E. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su atsakove (motina) G. D.-U., atsakovės (motinos) G. D.-U. gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti maksimalią ieškovo (tėvo) J. U. (J. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu E. U. (E. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką nurodant, kad ieškovas J. U. (J. U.) su nepilnamečiu E. U. (E. U.) bendrauja neribotai, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko paros režimą.

Priteisti iš ieškovo J. U. (J. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam E. U. (E. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) nuolatinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo 2021-10-19, iki sūnaus E. U. (E. U.) pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiam E. U. (E. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja atsakovė (motina) G. D.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo J. U. (J. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam E. U. (E. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 985 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) išlaikymo išsiskolinimą.

Ieškovo J. U. (J. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei G. D.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2019-06-05 dovanojimo sutartimi padovanotą transporto priemonę „AUDI A4“, kurios valstybinis identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti asmenine atsakovės G. D.-U. nuosavybe.

Pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių J. U. (J. U.) ir G. D.-U. nuosavybe.

Atidalinti sutuoktiniams J. U. (J. U.) ir G. D.-U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, jog po santuokos nutraukimo atsakovei G. D.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovės G. D.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. U. (J. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 11 733,75 Eur (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų trisdešimt trijų eurų ir 75 ct) kompensaciją už atsakovei G. D.-U. atitenkančią ieškovo J. U. (J. U.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Nustatyti, jog prievolė kreditorei „BIGBANK AS filialas“, juridinio asmens kodas 301048563, pagal 2018 m. kovo 28 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukus santuoką, lieka solidari J. U. (J. U.) ir G. D.-U. prievole, kurią po santuokos nutraukimo įsipareigoja vykyti atsakovė G. D.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog prievolė kreditorei „AS Inbank filialas, juridinio asmens kodas 305340173, pagal 2020- m. vasario 10 d. Paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė G. D.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Likusių ieškovo J. U. (J. U.) ieškinio, kuris buvo tikslintas, ir atsakovės G. D.-U. priešieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. D.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Trakų energija“, juridinio asmens kodas 170795677, naudai 577,99 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 99 ct) piniginę prievolę (skolą), 11,45 Eur (vienuolika eurų ir 45 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 589,44 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir 44 ct) sumos nuo bylos iškėlimo 2021 m. rugsėjo 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovo J. U. (J. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės G. D.-U, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 841,36 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. U. (J. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 913,72 Eur (devynis šimtus trylika eurų ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. U. (J. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai 7,52 Eur (septynis eurus ir 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečiam vaikui E. U. (E. U.) priteisto išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.

Laikyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones neteko galios nuo šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo momento.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.