Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-518-907/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-24
Bylos Nr.: e2-518-907/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-03427-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Čebatoriūtė
Atsakovas: R. J.
Ieškovas: ADB „Compensa Vienna Insurance Group“

Kategorijos

2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-518-907/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03427-2020-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.6.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 24 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujantieškovės atstovei M. V.,atsakovui R. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir pagal atsakovo R. J. priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė jai priteisti iš atsakovo R. J. 858,59 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3).

2. Ataskovas R. J. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė jam priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 878,47 Eur pinigines lėšas, gautas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, 201,32 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 109-113).

3. Ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė M. V. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Paaiškino, jog 2019-10-27 Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje R. J., vairuodamas transporto priemonę V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovas, kuris apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir R. J. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta transporto priemonės V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl ieškovei, kaip šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 858,59 Eur draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 (2008-02-13 redakcija) 59.4 punktu, 60.1 punktu, atsakovui, kaip 2019-10-27 eismo įvykio kaltininkui, kuris apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos, tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką regreso tvarka. Nors atsakovas prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo nurodo, kad jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios, pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra būtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą - pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Šiuo atveju sprendžiant, ar atsakovas žinojo apie dėl jo kaltės įvykusį eismo įvykį, vertintina administracinės bylos medžiaga. Šiaulių apylinkės teismo 2020-03-17 nutarime, priimtame administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra fiksuoti įvykio liudytojų parodymai, iš kurių galima spręsti, kad eismo įvykio metu buvo girdimas susidūrimo garsas - atsakovas turėjo ir galėjo girdėti automobilių susidūrimo garsą, ypač turint galvoje, kad atsakovas vairavo lengvąją transporto priemonę, eismo įvykis įvyko naktį, kai eismo įvykio vietoje neturėjo būti nei intensyvaus eismo, nei kitų didelių garsų, kurie atsakovui būtų trukdę išgirsti transporto priemonių susidūrimo garsą. Atsakovo administracinio nusižengimo byloje nurodytos aplinkybės, kad jis automobilių susidūrimo garso negirdėjo dėl jo vairuojamo automobilio salone garsiai grojančios muzikos, nešalino atsakovo civilinės atsakomybės - tai tik patvirtina, kad atsakovas priešingai, nei reguliuoja CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatos, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Dėl nurodyto darytina išvada, kad būtent atsakovo nepakankamai rūpestingas ir apdairus elgesys manevruojant automobiliu ir lėmė tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, padarė žalą ir galiausiai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę atlikdamas pavojingą manevrą - važiuodamas atbuline eiga. Atlikdamas tokį manevrą atsakovas turėjo stebėti aplink esančias kliūtis ir atlikęs manevrą įsitikinti, kad toliau važiuoti yra saugu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad statiniai, želdiniai, kitos transporto priemonės būtų sudarę kliūtį atsakovui pamatyti nukentėjusią transporto priemonę. Nutarime taip pat fiksuota, jog atsakovas, atsitrenkęs į transporto priemonę Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo (Nutarimo 6 p.), kad kažkas įvyko, pats suprato, turėjo pasitikrinti, ar nepadaryta žala, pats pripažino, jog turi ilgą vairavimo stažą, todėl yra atidesnis ir privalo jausti transporto priemonės gabaritus. Tai leidžia spręsti, kad atsakovas suvokė, jog apgadino transporto priemonę. Nors atsakovas nurodė, jog negirdėjo susidūrimo garso, nes garsiai klausėsi muzikos, tačiau tai jau yra nesilaikymas kelių eismo taisyklių, vairuotojas turi taip klausytis muzikos, kad jis girdėtų aplinką, policijos ar greitosios medicinos pagalbos skleidžiamus garsus, negalėjo tiek pasigarsinti muziką, kad negirdėtų aplinkos. Nors atsakovas neginčija administracinių nusižengimų byloje priimto nutarimo, tačiau civiliniame procese administracinėje byloje nustatytos aplinkybės vertintinos kitaip. Liudytojai nurodė, jog buvo tolėliau, ir tai girdėjo susidūrimo garsą. Buvo apgadinta bagažinės dangtis, galinis bamperis, kairės pusės galinis žibintas. Žalos sąmata sudaryta ir žala įvertinta tuo metu galiojančia, oficialia žalos paskaičiavimo sistema - AUDATEX sistema. Be to, nukentėjusio asmens automobilis Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“, todėl žalą vertino ir administravo abu draudikai. Žalos atlyginimas nukentėjusiajam asmeniui buvo išmokėtas be PVM, nes nežinojo, ar automobilis jau suremontuotas, taip pat paskaičiuojant žalos dydį buvo įvertintas detalių ir medžiagų nusidėvėjimas – išskaičiuota 78,57 Eur. Atsakovas neginčija, kad jis sukėlė eismo įvykį, o nagrinėjamoje byloje užtenka konstatuoti, kad pasišalino dėl neatsargumo, nereikia tyčios. Kadangi ieškinį prašo tenkinti, tai priešieškinį prašo atmesti, kaip nepagrįstą, nes ieškinio reikalavimas pagrįstas, sumos pagrįstai išieškotos, atsakovas pagrįstai sumokėjo ieškovei žalos atlyginimą. Pats atsakovas žinojo, jog sukėlė eismo įvykį, todėl turėjo domėtis žala, tartis dėl jos atlyginimo, pasinaudoti savo teise administruoti žalą, joks teisės aktas neįpareigoja draudimo bendrovės pasikviesti atsakovą vertinant žalą, siūlyti susipažinti su žalos administravimo byla.

Atsiliepimas

4. Atsakovas R. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė priešieškinį, prašė jį tenkinti, palaikė atsiliepime ir priešieškinyje išdėstytus argumentus (b. l. 32-34, 109-113). Paaiškino, kad pripažįsta, jog eismo įvykis galimai buvo. Su ieškove jo mama R. J. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. AMA (duomenys neskelbtini)), kuria apdraudė lengvąjį automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio antroje pusėje apie 12.00 – 1.00 val. nakties jis, Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas šį automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino. 2019-12-11 jam buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020-03-17 nutarimu pripažino atsakovą kaltu padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (už stovinčio automobilio kliudymą ir jo apgadinimą) ir paskyrė 10 Eur baudą. Atsakovo R. J. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos) nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių. Kreditorius ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 858,59 Eurų skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 8 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. 2020-03-03 Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teismo įsakymą išieškoti prašomas sumas. 2020-06-13 jo darbovietė gavo antstolio Arturo Bložės 2020-06-11 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš kurio jis sužinojo apie teismo priimtą įsakymą. Iki tol atsakovas nežinojo nei apie teismo priimtą įsakymą, nei apie ieškovės turtines pretenzijas. Kadangi antstolis Arturas Bložė jau priėmė vykdyti teismo įsakymą ir pradėjo skaičiuoti vykdymo išlaidas, jis, siekdamas išvengti dar didesnių materialinių nuostolių, 2020-06-15 į antstolio Artūro Bložės depozitinę sąskaitą sumokėjo 1079,79 Eur, tačiau, nesutikdamas su išieškojimu, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prieštaravimais. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, administracinių nusižengimų byla dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos jo atžvilgiu nutraukta, jo automobilio apgadinimai buvo nedideli, neryškūs, jis garsiai klausėsi muzikos, eismo įvykio nejuto. Liudytojai buvo per toli, jie negalėjo išgirsti, dėl jų parodymų pasisakė ir teismas administracinių nusižengimų byloje priimdamas nutarimą, jų parodymus vertino, kaip abejotinus. Jis susidūrimo nepajuto, o pajuto, kaip kad įvažiuotų į mažą duobelę. Atsakovas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės nepranešęs policijai. Ryte jo mamai paskambino iš policijos ir pasakė apie eismo įvykį, nes jos vardu registruotas automobilis. Apie eismo įvykį net nenutuokė, atbulas važiuodamas manevravo žiūrėdamas į veidrodėlius. Jausmas buvo, kaip įvažiavus į mažą duobelę. Kad jis sustojo, nurodė liudytojai, bet jis pats neprisimena, kad buvo sustojęs. Eismo įvykis buvo toks nedidelis, kad nieko nepajuto. Administracinių nusižengimų byloje viskas ištirta, liudytojų parodymai abejotini, todėl prašo ieškinį atmesti. Apie eismo įvykį jis nepranešė todėl, kad šio įvykio nematė ir dėl objektyvių priežasčių nesuvokė sukėlęs minėtą eismo įvykį. Iš eismo įvykio vietos išvyko nežinodamas apie apgadintą kitą transporto priemonę ir įstatymo nustatytos pareigos apie eismo įvykį pranešti policijai bei nepasišalinti iš įvykio vietos nevykdė ne dėl savo kaltės nei tyčine, nei neatsargia kaltės forma. Automobilį vairavo blaivus, transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, transporto priemonė tvarkinga. Nebuvo jokių objektyvių, nei subjektyvių priežasčių, dėl kurių būtų turėjęs sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos. Tokiu būdu nėra pagrindo taikyti įstatyme numatytą išimtį, o tuo pačiu ieškovė neturi teisės į regresinį sumokėtos žalos priteisimą. Jis 2020-06-15 į antstolio Artūro Bložės depozitinę sąskaitą sumokėjo 1079,79 Eur. sumą, kuri buvo paskirstyta skolai ir vykdymo išlaidoms padengti: 858,59 Eur skolos, 8 Eur žyminio mokesčio, 11,88 Eur palūkanų bei 201,32 Eur vykdymo išlaidų. Atsakovas mano, kad jo sąskaita ieškovė be pagrindo praturtėjo 878,47 Eur suma, kurią prašo priteisti iš ieškovės. Jis nieko nežinojo apie priimtą teismo įsakymą, nors gyvena adresu – Šiauliai, (duomenys neskelbtini), bet nieko negavo paštu, tačiau vos sužinojęs apie išieškojimą, iš karto viską sumokėjo, nes yra dirbęs pas antstolį ir žino, kokios gali būti paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Jis taip pat patyrė 201,32 Eur nuostolių, kuriuos sudaro vykdymo išlaidos. Ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Priėmus teismo įsakymą išieškoti ieškovės prašomą sumą, ieškovė, nesulaukusi, kol teismo įsakymas bus įteiktas atsakovui ir šis galės pasinaudoti įstatyme nustatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu būdu atsakovas dėl ieškovės kaltės turėjo nepagrįstų išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

5. Byloje nustatyta, kad 2019-05-30 tarp ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir R. J., atsakovo R. J. motinos, buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta transporto priemonės V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė nuo 2019-06-08 iki 2020-06-07 (b. l. 8). 2019-11-26 Šiaulių apskrities VPK pažymoje dėl eismo įvykio pažymėta, jog 2019-10-27 20.00 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas R. J., vairuodamas transporto priemonę V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitą automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 reikalavimus (9, 126, 219, 222 punktus), nepranešdamas apie įvykį policijai, automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui padaryta turtinė žala: apgadintas užpakalinis bamperis ir užpakalinis kairės pusės žibintas (b. l. 10). R. J. 2019-12-11 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nurodant, kad jis nuo 2019-10-27 20.00 val. iki 2019-10-28 07.50 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 9, 126, 219, 222 punktų reikalavimus (administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-89-1113/2020, b. l. 2-3).

6. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-17 nutarimo administracinių nusižengimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. nuo 2019-10-27 20.00 val. iki 2019-10-28 07.50 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitą automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 9 ir 126 punktų reikalavimus, dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, teisme pradėta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Nutarime nurodyta, kad teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. pripažino, jog jis nakties metu iš 2019-10-27 į 2019-10-28 vairavo jo motinai R. J. priklausantį automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vidurnakčio buvo sustojęs parūkyti stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurioje galėjo apgadinti kitą transporto priemonę (Nutarimo 3 punktas). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. V. patvirtino, kad 2019-10-28 ryte, atėjusi prie automobilio, rado jį apgadintą, buvo įlenktas automobilio bagažinės dangtis, įskelti žibintai, apgadintas galinis bamperis, automobilį iš vakaro stovėjimo aikštelėje paliko techniškai tvarkingą, be apgadinimų (Nutarimo 4 punktas). Įvykio vietoje tiesiogiai stebėję įvykį liudytojai A. P. ir G. G. teismui patvirtino, kad matė, kaip tamsios spalvos Volkswagen markės automobilis, kurio numerius tuo metu abu įsidėmėjo ir vėliau A. P. nurodė nukentėjusiajai V. V., važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį kitą, baltos spalvos, automobilį ir apgadino jo galinę dalį (Nutarimo 6, 7 punktai). Pažymėtina, jog iš byloje esančių papildomų duomenų apie įvykį (Nutarimo 9 punktas) ir kompaktinėje plokštelėje pateiktų fotonuotraukų (Nutarimo 16 punktas) matoma, kad ant automobilių esančių apgadinimų aukštis ir padėtis sutampa. Teismas konstatavo, kad aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad R. J. vairuotas automobilis kliudė automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Todėl teismas sprendė, kad R. J. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje (normos redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) numatytą nusižengimą ir paskyrė nuobaudą, o R. J. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių, nutarimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2020-04-09 (administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-89-1113/2020, b. l. 62-68).

7. Kadangi ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir R. J. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta transporto priemonės V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, todėl ieškovei, kaip šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto priemonės techninės apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio buvo apgadinti bagažinės dangtis, galinis bamperis, kairės pusės galinio posūkio žibintas, kairės pusės galinis vidinis žibintas ir bagažinės dangčio apdaila (b. l. 9, 16-28). Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ žalos sąmatos, sudarytos remiantis AUDATEX sistema, detalių keitimas ir dažymo darbai neskaičiuojant PVM ir išskaičiavus nusidėvėjimą sudaro 858,59 Eur (b. l. 11-15). Iš 2019-11-13 mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė išmokėjo 858,59 Eur draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens (b. l. 29).

8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, kaip atsakingo už žalos padarymą asmens, draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti, nes jis, padaręs eismo įvykį ir apgadinęs kitą transporto priemonę, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir apie eismo įvykį nepranešė policijai. Atsakovas su tuo nesutinka, jis nurodė, jog eismo įvykį jis galimai padarė, tačiau to nepajuto, todėl išvažiavo iš įvykio vietos ir apie tai policijai nepranešė, o kai buvo informuotas, jog padarė eismo įvykį, apžiūrėjo savo automobilį, pamatė apgadinimus ir iš karto nuvyko į policiją duoti paaiškinimų. Jo kaltės nei tyčinės, nei neatsargios nėra dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko teisės reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo pagal sutartį išmokėtos draudimo išmokos (regreso) įgyvendinimo sąlygų.

Dėl administracinės ir/ar civilinės atsakomybės

9. Atsakovas R. J. nurodė, jog administracinių nusižengimų byloje teismas jo atsakomybę jau išsprendė, byla dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nutraukta, jis dėl to nekaltas, todėl minėtas klausimas vėl iš naujo negali būti nagrinėjamas, dėl ko ieškovės ieškinys turi būti atmestas. Ieškovės atstovė su tuo nesutinka. Pažymėtina, jog susiklosčiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą administracinio nusižengimo byloje teismo priimtas nutarimas civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią, nes asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje yra sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio dalyviui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas teismo nutarimo tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio teismo nebuvo nagrinėti ir vertinti. Administracinio nusižengimo byloje teisės normą pažeidusio asmens veiksmai vertinami administracinio nusižengimo atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Administracinio nusižengimo ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Todėl administracinio nusižengimo teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės požiūriu – neteisėti. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti administracinio nusižengimo teisėje numatytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (nebuvimą) galima įrodinėti visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai tik kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

10. Civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nebuvo nubaustas, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinio teisės nusižengimo, numatyto pagal ANK 426 straipsnio 2 dalis (aktuali redakcija pažeidimo metu), buvo nutraukta, nepaneigia draudiko teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos. Civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė. Atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014; kt.).

11. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Tuo tarpu civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.248 straipsnio 2 dalis). Vadinasi nagrinėjamu atveju administracinės teisenos bylose nustatyti faktai tiesiogiai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje ir nereiškia, kad atsakovo kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos buvo visiškai paneigta Šiaulių apylinkės teismo išvadomis, nustatytomis administracinių nusižengimų byloje (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kaip teigia atsakovas.

12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-17 nutarime konstatuota, kad R. J. nuo 2019-10-27 20.00 val. iki 2019-10-28 07.50 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitą automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. pripažino, jog jis nakties metu iš 2019-10-27 į 2019-10-28 vairavo jo motinai R. J. priklausantį automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vidurnakčio buvo sustojęs parūkyti stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kurioje galėjo apgadinti kitą transporto priemonę (Nutarimo 3 punktas). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. V. patvirtino, kad 2019-10-28 ryte, atėjusi prie automobilio, rado jį apgadintą, buvo įlenktas automobilio bagažinės dangtis, įskelti žibintai, apgadintas galinis bamperis, automobilį iš vakaro stovėjimo aikštelėje paliko techniškai tvarkingą, be apgadinimų (Nutarimo 4 punktas). Įvykio vietoje tiesiogiai stebėję įvykį liudytojai A. P. ir G. G. teismui patvirtino, kad matė, kaip tamsios spalvos Volkswagen markės automobilis, kurio numerius tuo metu abu įsidėmėjo ir vėliau A. P. nurodė nukentėjusiajai V. V., važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį kitą, baltos spalvos, automobilį ir apgadino jo galinę dalį (Nutarimo 6, 7 punktai). Pažymėtina, jog iš byloje esančių papildomų duomenų apie įvykį (Nutarimo 9 punktas) ir kompaktinėje plokštelėje pateiktų fotonuotraukų (Nutarimo 16 punktas) matoma, kad ant automobilių esančių apgadinimų aukštis ir padėtis sutampa. Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad R. J. vairuotas automobilis kliudė automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Todėl teismas sprendė, kad R. J. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje (normos redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) numatytą nusižengimą (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 62-68).

13. Be to, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019-12-11 R. J. surašyto administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį matyti, kad R. J. nuo 2019 m. spalio 27 d. 20.00 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 07.50 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 9, 126, 219, 222 punktų reikalavimus (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2-3). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas, tiek duodamas paaiškinimus teisme, tiek savo paaiškinime, rašytame policijai iš karto po eismo įvykio kitos dienos ryte (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7).

14. Iš nustatytos įvykių sekos matyti, kad administracinių nusižengimų byloje atsakovas pripažino apgadinęs trečiajam asmeniui priklausantį automobilį bei jam padarytą žalą, beje, kaip ir nagrinėjant civilinę bylą teisme. Taigi teismo nutarimu yra konstatuoti R. J. nuoseklūs, kryptingi veiksmai, kuriais jis pažeidė KET nuostatas. Šie R. J. veiksmai buvo įvertinti visų administracinių nusižengimų bylos faktinių aplinkybių kontekste, o civilinės teisės požiūriu kvalifikuotini kaip aiškiai neatsargūs, nesąžiningi veiksmai, todėl pripažintini neteisėtais.

Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovo jos išmokėtą draudimo išmoką (858,59 Eur), reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas, vairuodamas transporto priemonę, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir apie eismo įvykį nepranešė policijai.

16. Kaip jau minėta, remiantis civilinės bylos medžiaga, nustatyta, kad 2019-10-27 20.00 val. iki 2019-10-28 07.50 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atsakovas R. J. transporto priemone V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. 2020-03-17 nutarimu administracinių nusižengimų byloje atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka 10 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį; nutarime konstatuota, jog atsakovas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vairuodamas automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitą automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Nustatyta, kad ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 858,59 Eur dydžio draudiminę išmoką.

17. Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Įvykdžius šią prievolę, deliktiniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo pasibaigia (CK 6.123 straipsnis) ir tik TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodytais pagrindais kyla nauja prievolė, siejanti draudiką ir atsakingą už žalą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1).

Žemesnės instancijos teismas

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1).

19. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

20. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta pareiga atlyginti padarytą žalą asmeniui, atsakingam už jos padarymą. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punktą (aktuali redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens (draudėjo ar apdraustojo). Vienas iš šių pagrindų - atsakingas asmuo pasišalina iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 59.4 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. Pažymėtina, kad teisės aktais įtvirtinto įpareigojimo nepalikti eismo įvykio tikslas - kvalifikuotai užfiksuoti draudžiamojo įvykio faktą ir aplinkybes. Pažeidus šį įpareigojimą transporto priemonės valdytojo veiksmais draudikui užkertamos galimybės objektyviai ir neabejotinai įsitikinti tikrosiomis įvykio aplinkybėmis, nustatyti tikrąjį transporto priemonę įvykio metu vairavusį asmenį bei tuo pačiu tai, ar šis asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę įvykio metu (ar buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir pan.) ir atitinkamai nustatyti, ar transporto priemonės sugadinimo aplinkybės laikytinos draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

22. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas R. J. sukėlė eismo įvykį ir apgadino kito asmens transporto priemonę, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl eismo įvykio kaltininko R. J. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Ieškovės atstovė prašė priteisti iš atsakovo patirtą žalą - nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, nes atsakovas, eismo įvykio metu apgadinęs kitą transporto priemonę, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nurodė, jog sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, nebūtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Atsakovas vairavo lengvąją transporto priemonę, eismo įvykis įvyko naktį, kai eismo įvykio vietoje neturėjo būti nei intensyvaus eismo, nei kitų didelių garsų, kurie atsakovui būtų trukdę išgirsti transporto priemonių susidūrimo garsą, jokių kliūčių, kurios būtų trukdę atsakovui stebėti aplinką, atsakovas atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę atlikdamas pavojingą manevrą - važiuodamas atbuline eiga. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis automobilių susidūrimo garso negirdėjo dėl jo vairuojamo automobilio salone garsiai grojančios muzikos, nešalina atsakovo civilinės atsakomybės - tai tik patvirtina, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kad kažkas įvyko, pats suprato, turėjo pasitikrinti, ar nepadaryta žala, pats pripažino, jog turi ilgą vairavimo stažą, dėl ko turi būti atidesnis ir privalo jausti transporto priemonės gabaritus. Tai leidžia spręsti, kad atsakovas suvokė, jog apgadino transporto priemonę. Atsakovas nesutiko, jog jis suvokė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, nurodė, kad administracinių nusižengimų byla dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos jo atžvilgiu nutraukta, jo automobilio apgadinimai buvo nedideli, neryškūs, jis garsiai klausėsi muzikos, eismo įvykio nejuto, liudytojai buvo per toli, jie negalėjo išgirsti, dėl jų parodymų pasisakė ir teismas administracinių nusižengimų byloje priimdamas nutarimą, jų parodymus vertino, kaip abejotinus. Jis susidūrimo nepajuto, o pajuto, kaip kad įvažiuotų į mažą duobelę.

23. Šioje byloje ieškovė regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovo jos išmokėtą draudimo išmoką (858,59 Eur), reikalavimą grįsdama tuo, kad atsakovas nepranešė policijai apie eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokią teisę draudikas, be kita ko, turi, jei atsakingas už žalos padarymą asmuo pasišalino iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, o sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Ta linkme eina ir teismų praktika (žr., pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-22-856/2017; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-865-640/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1201-460/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-559-267/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-649-368/2020; kt.).

24. Nors atsakovas R. J. nurodo, jog administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos) nutraukta, nes jis neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau tai nėra pakankamas argumentas jam netaikyti civilinės atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nes administracinių nusižengimų byloje priimtas nutarimas teismui neturi tiesioginės prejudicinės galios, todėl administracinių nusižengimų bylos medžiaga turi būti vertintinama kartu su kitais įrodymais. Pažymėtina, jog nagrinėjant administracinių nusižengimų bylą atsakovas pripažintas atsakingu dėl eismo įvykio sukėlimo. Be to, atsakovas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, už kurį jam paskirta 10 Eur dydžio bauda. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylą R. J., aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad nepajuto, jog kliudė kitą automobilį, bet prisiminė, kad vairuojant automobilį aikštelėje pajuto lyg būtų įvažiavęs į nedidelę duobę. Teigė, jog įvykio metu jis buvo blaivus, bet labai pavargęs – ilgą laiką buvo nemiegojęs bei susimąstęs dėl asmeninio gyvenimo problemų, automobilyje garsiai grojo muzika, todėl kontakto tarp automobilių negirdėjo. Jam nekilo įtarimas, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, todėl iš automobilio nebuvo išlipęs (Nutarimo 3, 26 punktai). Teisme atsakovas aiškino analogiškas aplinkybes, nurodydamas, jog neprisimena, ar po eismo įvykio buvo sustojęs ir išlipęs iš automobilio, tačiau nejuto susidūrimo dėl garsios muzikos, pojūtis buvo, kaip įvažiavus į mažą duobelę. Administracinių nusižengimų byloje nukentėjusioji V. V. parodė, kad įvykio nematė, į socialinį tinklą „Facebook“ įkeltą jos skelbimą su apgadinto automobilio nuotraukomis atsiliepęs A. P. privačia žinute jai parašė jos automobilį kliudžiusio automobilio markę, numerį, įvykio laiką bei kad į jos automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, kurį apžiūrėjo ir nuvažiavo (Nutarimo 4 punktas). Įvykį matę liudytojai A. P. ir G. G. nagrinėjant administracinių nusižengimų bylą teisme parodė, kad įvykį stebėjo iš 10–15 metrų atstumo, matė, kaip į aikštelę įvažiavęs tamsios spalvos Volkswagen markės automobilis, važiuodamas atbuline eiga, vairuotojo pusės šonu nubrėžė stovėjusio baltos spalvos automobilio Mazda galinį bamperį, girdėjo automobilių susidūrimo garsą, po susidūrimo Volkswagen automobilis, pavažiavęs kelis metrus į priekį, trumpam sustojo, po to išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, ar minėto automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš transporto priemonės – abu nurodyti negalėjo, iš automobilio sklindančios muzikos negirdėjo, jie įvykio niekaip nefiksavo, bet Volkswagen markės automobilio valstybinius numerius įsidėmėjo (Nutarimo 6, 7, 26 punktai).

25. Nors atsakovas R. J. neigia jutęs susidūrimą, tačiau iš liudytojų A. P. ir G. G. parodymų matyti, jog atsakovas galimai girdėjo automobilių susilietimo garsą ir galimai suvokė susidūrimą, nes trumpam sustojo. Ar jis buvo išlipęs, nei vienas iš liudytojų nurodyti negalėjo, o pats atsakovas to neprisimena. Be to, liudytojai, stovėdami 10-15 metrų atstumu nuo įvykio vietos girdėjo automobilių susidūrimo garsą, todėl atkreipė dėmesį į atsakovo automobilį ir įsiminė jo automobilio valstybinius numerius, nes suprato, jog įvyko eismo įvykis. Nors atsakovas nurodo, jog liudytojai stovėjo toli ir negalėjo matyti bei girdėti, tačiau 10-15 metrų atstumas nakties metu nėra didelis, kad nebūtų galima išgirsti susidūrimo garso bei tai pamatyti, tuo labiau, kad liudytojai nurodė, jog jiems vaizdo niekas neužstojo, tik kai atsakovas pavažiavo 2-3 metrus ir sustojo po eismo įvykio, jau jie nematė, ar jis buvo išlipęs, nes tik tada jų regėjimo lauką užstojo kiti automobiliai. Be to, abu liudytojai patvirtino, jok muzikos garso, sklindančio iš atsakovo automobilio negirdėjo. Pabrėžtina, jog buvo nakties metas, tylu, nėra jokių duomenų, jog tuo metu būtų važiavusi dar kita transporto priemonė, ar būtų sklidusi iš kur nors muzika, ar būtų kilęs kitokio pobūdžio triukšmas, to nenurodo nei pats atsakovas, nei liudytojai, todėl iš atsakovo automobilio sklindanti muzika tikrai turėjo būti girdima ir liudytojams, nes pravažiuojant automobiliui dienos metu su garsiai grojančia muzika, sklindančia iš automobilio salono, aiškiai girdisi garsi muzika, žmonės atkreipia į minėtą automobilį dėmesį, o čia buvo naktis ir tylu. Todėl akivaizdu, jog muzika iš atsakovo vairuojamo automobilio salono nesklido arba buvo įjungta negarsiai, priešingai, nei teigia atsakovas, nes liudytojai būtų išgirdę ir įsidėmėję, tačiau jie minėtos aplinkybės nepatvirtino, todėl minėtas atsakovo argumentas atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas ir laikytinas jo gynybine pozicija.

26. Iš administracinių nusižengimų byloje esančių įrodymų matyti, jog liudytojų A. P. ir G. G. parodymai yra logiški, nuoseklūs, atitinka vieni kitus bei administracinių nusižengimų ir civilinėje bylose esančius įrodymus, bylose nėra duomenų, jog liudytojai būtų pažinoję atsakovą, nebūtų buvę objektyvūs ir siekę jį apkalbėti, todėl liudytojų parodymai laikytini patikimais ir jais teismas remiasi nagrinėdamas bylą. Nors atsakovas nurodė, jog administracinių nusižengimų byloje teismas nesivadovavo liudytojų parodymais, nes jie abejotini, tačiau iš byloje esančio nutarimo matyti, jog teismas liudytojų parodymų tikrai nevertino, kaip abejotinų, o tik nurodė: „<...Nors liudytojai A. P. ir G. G. nurodė negirdėję iš automobilio sklindančios muzikos, tačiau įvertinus tai, kad įvykį liudytojai teigė stebėję iš 10–15 metrų atstumo, teismas konstatuoja, jog nepaneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, jog automobilių sąlyčio garso jis galėjo negirdėti dėl automobilio salone grojusios muzikos...>“ (Nutarimo 26 punktas). Taigi, teismas nurodė ne kad abejoja liudytojų parodymais, o kad yra galimybė, jog atsakovas dėl garsios muzikos galėjo negirdėti susidūrimo garso. Todėl teismas, kaip jau nurodyta aukščiau, nagrinėjamoje byloje remiasi liudytojų parodymais.

27. Nors teismas 2020-03-17 nutarime, vertindamas apgadinimų pobūdį, padarė išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, todėl R. J. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti sukėlęs eismo įvykį – apgadinęs savo vairuotą ir kitą automobilį, tačiau taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas R. J. vairavo lengvąjį nedidelių gabaritų automobilį, kuris pats nekelia didelio triukšmo, palyginti su sunkiasvorėmis didelių gabaritų transporto priemonėmis, eismo įvykis įvyko naktį, kai eismo įvykio vietoje neturėjo būti nei intensyvaus eismo, nei kitų didelių garsų, kurie atsakovui būtų trukdę išgirsti transporto priemonių susidūrimo garsą. Atsakovo administracinių nusižengimų byloje nurodytos aplinkybės, kad jis automobilių susidūrimo garso negirdėjo dėl jo vairuojamo automobilio salone garsiai grojančios muzikos, nešalina atsakovo civilinės atsakomybės - tai tik patvirtina, kad atsakovas - priešingai, nei reguliuoja CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatos, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nes pagal KET nuostatas, jis negalėjo tiek muziką pasigarsinti, kad ji trukdytų stebėti ir girdėti aplinką, trukdytų vairuoti automobilį, be to, nėra įrodyta, jog garsi muzika iš jo automobilio sklido. Be to, atsakovas atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę atlikdamas pavojingą manevrą - važiuodamas atbuline eiga. Atlikdamas tokį manevrą atsakovas turėjo stebėti aplink esančias kliūtis ir atlikęs manevrą įsitikinti, kad toliau važiuoti yra saugu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad statiniai, želdiniai, kitos transporto priemonės būtų sudarę kliūtį atsakovui pamatyti nukentėjusiojo asmens transporto priemonę, tai patvirtino ir jis pats teismo posėdyje, jog šalia stovėjusios transporto priemonės jam niekas neužstojo.

28. Nors apgadinimai buvo braukiamojo pobūdžio, tačiau iš byloje esančių dokumentų bei fotonuotraukų matyti, jog automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne tik matomas dažų sluoksnio nubraukimas, tačiau fiksuotos ir reikšmingos deformacijos - skilo žibintai, bagažinės dangčio apdaila, apgadinti bagažinės dangtis ir galinis bamperis, kas rodo, jog susidūrimo garsas buvo nemažas, be to, į jį dėmesį atkreipė net netoli stovėję liudytojai, kurie eismo įvykį įvertino kaip akivaizdų, įsidėmėjo atsakovo vairuojamo automobilio valstybinius numerius bei juos nurodė nukentėjusiajai. Pažymėtina, jog ir atsakovo vairuojamo automobilio yra nubrauktas dažų sluoksnis nuo kairės pusės priekinio sparno ir vairuotojo durelių, t. y., susidūrimas su kitu automobiliu įvyko ne galine ar dešine automobilio dalimi, o vairuotojo puse, faktiškai šalia paties vairuotojo, todėl tai tikrai nebuvo pojūtis, kaip įvažiuoti į nedidelę duobelę, todėl atsakovo minėtas argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Eismo įvykis įvyko ne judrioje gatvėje, o automobilių stovėjimo aikštelėje, naktį, eismo įvykis įvyko tarp dviejų lengvųjų automobilių, kurių susidūrimo atveju sujudėjimas ar garsas paprastai yra aiškiai juntamas, nedidelių gabaritų transporto priemonė paprastai yra jautresnė kontaktams, manevravimo metu pati, jeigu yra techniškai tvarkinga, neskleidžia pašalinių garsų, kurie galėtų vairuotoją suklaidinti, o atsakovas nurodė, jog jo vairuojamas automobilis buvo techniškai tvarkingas, taigi susidūrimo garsą turėjo jis girdėti ar bent patį susidūrimą jausti. Nutarime taip pat fiksuota, jog atsakovas, atsitrenkęs į transporto priemonę Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo (Nutarimo 6 p.), kad kažkas įvyko, pats suprato, nors manė, kad įvažiavo į nedidelę duobelę, tačiau turėjo pasitikrinti, ar nepadaryta žala, pats pripažino, jog turi ilgą vairavimo stažą, todėl turėjo būti atidesnis ir galėjo jausti savo transporto priemonės gabaritus. Atsižvelgiant į tai, bylos aplinkybės leidžia daryti priešingą, nei teigia atsakovas, išvadą, kad atsakovas R. J. suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad jo vairuojama transporto priemonė kliudė kitą transporto priemonę, ją apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, nors atsakovas ir nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos administracine tvarka, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Akivaizdu, kad atsakovas, neiškviesdamas policijos, pažeidė KET 222 straipsnį, kas suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažinus kaltę dėl neatsargumo. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-03-17 nutarimu administracinių nusižengimų byloje atsakovas nubaustas 10 Eur bauda ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje – KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Šios nutarimo dalies apeliacine tvarka atsakovas neskundė, taigi, savo kaltę pripažino ir su nuobauda sutiko.

29. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas neneigė faktinės aplinkybės, kad manevruodamas atbuline eiga, jis matė šalia stovintį automobilį, tad vairuodamas jis privalėjo būti itin apdairus ir privalėjo įsitikinti, kad važiuoti yra saugu. Darytina išvada, kad būtent atsakovo nepakankamai rūpestingas ir apdairus elgesys, manevruojant automobiliu atbuline eiga, lėmė tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, padarė žalą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl teismas sprendžia, kad, esant nustatytoms byloms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog atsakovo elgesys atitiko protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus standartą. Šiuo atveju manytina, kad atsakovas suvokė arba, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad kliudė kitą automobilį, t. y., kad įvyko eismo įvykis, nepaisant atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jo transporto priemonės apgadinimai vizualiai yra nežymūs ar automobilio salone grojo garsi muzika.

Dėl žalos dydžio

30. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.

31. Nagrinėjamu atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovas. Kadangi atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

32. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, kliudė stovintį automobilį, jį apgadino, o pajutęs, kad įvažiavo į nedidelę duobelę, nors ir sustojo, tačiau neišlipo ir neįsitikino, jog nekliudė gretimai stovinčios transporto priemonės, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio pasišalino, t. y. atliko neteisėtus, neatsargius veiksmus. Ieškovė, išmokėjusi trečiajam asmeniui draudimo išmoką už šiuo eismo įvykiu apgadintą automobilį, patyrė 858,59 Eur žalą, todėl yra atsakovo veiksmų ir draudiko patirtos žalos priežastinis ryšys. Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Nors atsakovas ginčija automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus, nes, jo nuomone, administracinių nusižengimų byloje nebuvo nustatyta tiek automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų, kiek nurodė ieškovė, todėl ji nepagrįstai išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui per didelę draudimo išmoką. Tačiau tai paneigia administracinių nusižengimų bylos medžiaga. Iš Eismo įvykio vietos schemos papildomų duomenų matyti, kad automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6). N. V. V. 2019 m. spalio 28 d. paaiškinime nurodyta, jog ji rado apgadintą galinį bamperį ir galinį kairįjį žibintą (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. N. 2019-10-29 tarnybinio pranešime nurodyta, kad automobiliui Mazda 6 SED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį stovėjimui paliko V. V., apgadintas galinis bamperis (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9). Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad draudimo bendrovė paskaičiavo, jog automobiliui Mazda 6 SED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta 858,59 Eur žala (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 14). Kompaktinėje plokštelėje esančiose fotonuotraukose yra užfiksuoti automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: apgadintas užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis, užpakalinis kairės pusės žibintas (administracinių nusižengimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 20). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. V. patvirtino, kad 2019-10-28 ryte, atėjusi prie automobilio, rado jį apgadintą, buvo įlenktas automobilio bagažinės dangtis, įskelti žibintai, apgadintas galinis bamperis, automobilį iš vakaro stovėjimo aikštelėje paliko techniškai tvarkingą, be apgadinimų (Nutarimo 4 punktas). Įvykio vietoje tiesiogiai stebėję įvykį liudytojai A. P. ir G. G. teismui patvirtino, kad matė, kaip tamsios spalvos Volkswagen markės automobilis apgadino šalia stovinčio kito, baltos spalvos automobilio galinę dalį (Nutarimo 6, 7 punktai).

33. Iš Šiaulių apskrities VPK 2019-11-26 pažymos matyti, kad transporto priemonės Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai: užpakalinis bamperis ir užpakalinis kairės pusės žibintas (b. l. 10). Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto priemonės techninės apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio buvo apgadinti bagažinės dangtis, galinis bamperis, kairės pusės galinio posūkio žibintas, kairės pusės galinis vidinis žibintas ir bagažinės dangčio apdaila (b. l. 9). Administracinių nusižengimų byloje konstatuoti automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai iš esmės atitinka draudimo bendrovės nurodytus apgadinimus transporto priemonės techninės apžiūros protokole. Kaip nurodė ieškovės atstovė teismo posėdyje, žalą administravo du draudikai, nes nukentėjusio asmens automobilis buvo draustas Kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“, ir abu draudikai nustatė minėtus apgadinimus bei taip pat įvertino padarytą žalą. Be to, atsakovas savo teiginius patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Jo argumentas, jog nebuvo pakviestas įvertinant apgadinto automobilio žalą, atmestinas, kaip niekuo nepagrįstas, nes teisės aktai tokios pareigos draudimo bendrovei nenumato, be to, apie padarytą žalą jis žinojo, todėl privalėjo pats domėtis jos dydžiu ir galimybe ją atlyginti, bet to nepadarė. Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ žalos sąmatos, sudarytos remiantis AUDATEX sistema, detalių keitimas ir dažymo darbai, neskaičiuojant PVM ir išskaičiavus nusidėvėjimą, sudaro 858,59 Eur (b. l. 11-15). Iš 2019-11-13 mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė išmokėjo 858,59 Eur draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens (b. l. 29). Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog žalos sąmata sudaryta ir žala įvertinta tuo metu galiojančia, oficialia žalos paskaičiavimo sistema - AUDATEX sistema, kuri naudojama tokiais atvejais paskaičiuoti žalą. Nors atsakovas abejoja žalos dydžiu, tačiau kitokio dydžio, su kuriuo sutiktų, nenurodė, tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, todėl teismui nepasitikėti ieškovės pateiktais dokumentais nėra jokio pagrindo ir logiško paaiškinimo. Iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ transporto priemonės techninės apžiūros protokolo matyti, kad automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio buvo apgadinti bagažinės dangtis, galinis bamperis, kairės pusės galinio posūkio žibintas, kairės pusės galinis vidinis žibintas ir bagažinės dangčio apdaila, reikėjo remontuoti bagažinės dangtį ir galinį bamperį, keisti detales: kairės pusės galinio posūkio žibintą, kairės pusės galinį vidinį žibintą ir bagažinės dangčio apdailą (b. l. 9). Keičiamos detalės negalėjo būti suklijuotos ar kitaip suremontuotos, su įskilusiais žibintais nukentėjęs asmuo važinėti negali, todėl žalos dydžio mažinti nėra jokio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog sudarant žalos sąmatą nebuvo skaičiuotas PVM, nes automobilis nebuvo remontuojamas, bei buvo išskaičiuotas 80 procentų medžiagų koeficientas (43,45 Eur) remontuojant ir 14 procentų nusidėvėjimas (už dalių būklės pagerinimą - 78,57 Eur) keičiant detales, nes automobilis naudotas.

34. Įrodymų visuma sudaro teismui pagrindą išvadai, jog atsakovo veiksmai po eismo įvykio neatitiko rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio mato, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo - atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių ir administracinių nusižengimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų visumą, ieškovės atstovės ir atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažintina, jog ieškovės reikalavimai dėl išmokėtos 858,59 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo pagrįsti ir paremti objektyviais duomenimis, todėl tenkintini visiškai (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

35. Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovės reikalavimas atsakovui dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą - 858,59 Eur bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-03-03 (teismo įsakymo išdavimo), iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (2020-06-15 įskaitytinai) laikytinas teisėtu ir pagrįstu (b. l. 55), o atsakovo atsikirtimai šioje dalyje irgi atmestini (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio

36. Atsakovas R. J. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė jam priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 878,47 Eur pinigines lėšas, gautas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, 201,32 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 109-113). Nurodė, jog 2020-03-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teismo įsakymą išieškoti prašomas sumas. 2020-06-13 jo darbovietė gavo antstolio Arturo Bložės 2020-06-11 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš kurio jis sužinojo apie teismo priimtą įsakymą. Iki tol atsakovas nežinojo nei apie teismo įsakymą, nei apie ieškovės turtines pretenzijas jam. Kadangi antstolis Arturas Bložė jau priėmė vykdyti teismo įsakymą ir pradėjo skaičiuoti vykdymo išlaidas, jis, siekdamas išvengti dar didesnių materialinių nuostolių, 2020-06-15 į antstolio Artūro Bložės depozitinę sąskaitą sumokėjo 1079,79 Eur, tačiau, nesutikdamas su išieškojimu, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su prieštaravimais dėl priimto teismo įsakymo. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, administracinių nusižengimų byla dalyje dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos jo atžvilgiu nutraukta, todėl jis neprivalo ieškovei atlyginti žalos.

37. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai – turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t.y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2011 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; kt.).

38. Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kreditorė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl 858,59 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų - 8,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko R. J. kreditorės naudai (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1). 2020-03-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teismo įsakymą dėl minėtų sumų priteisimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2). 2020-03-03 teismo įsakymas su pranešimu R. J. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Šiauliai, (duomenys neskelbtini)) buvo siųstas du kartus: su 7 dienų įteikimu bei su 30 dienų įteikimu (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3, 4). Pašto korespondencija grįžo atgal, kaip neįteikta, nors ir nagrinėjamoje byloje teismo posėdyje pats R. J. patvirtino, jog jis minėtu adresu gyveno anksčiau, gyvena ir dabar.

39. CPK 123 straipsnio 3 dalis numato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

40. Kadangi atsakovas jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (be to – ir faktinėje, kaip kad pats atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu) nebuvo randamas, neatsiėmė jam siųstos pašto siuntos per siuntos saugojimo terminą, ji buvo grąžinta teismui, o teismas laikė, jog teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog jie buvo laikomi įteiktais 2020-04-20. Vadinasi, teismas laikė, jog teismo įsakymas skolininkui įteiktas tinkamai, dėl ko jis įsiteisėjo ir per 3 dienas buvo perduotas kreditorei, o ši netrukus pateikė antstolio Arturo Bložės kontorai vykdymui. Atsakovas nurodė, jog jis tik tada sužinojo apie priimtą teismo įsakymą, kai jis vykdymui buvo perduotas antstolio Arturo Bložės kontorai, visas sumas sumokėjo kreditoriui ir vykdymo išlaidas antstoliui, nors su minėtomis sumomis nesutiko ir dabar nesutinka, bet kad nedidinti vykdymo išlaidų viską sumokėjo, todėl prašo minėtas sumas priteisti iš ieškovės.

41. Pažymėtina, kad atsakovas, deklaruodamas savo gyvenamąją vietą ir nenurodydamas kitos faktinės gyvenamosios vietos, turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, kad sekti jam siunčiamą pašto korespondenciją, o jeigu ji nebuvo jam teikiama, turėjo kreiptis į pašto bendrovę dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė, taip pat nepaneigė minėtoje byloje esančių pašto kurjerio duomenų, jog minėta korespondencija jam buvo pristatyta, tačiau neįteikta ir grąžinta teismui. Be to, teismui prieštaravimus jis pateikė gerokai pradelsęs, ne tik praleidęs įstatymo nustatytą terminą jiems pateikti, bet ir pradelsęs kreiptis su prieštaravimais. Po to, kai iš antstolio sužinojo apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą ir antstoliui 2020-06-15 sumokėjo skolą, atsakovas į teismą atėjo atsiimti teismo įsakymo ir susipažinti su byla tik 2020-06-19 (po keturių dienų nuo sužinojimo apie priimtą teismo įsakymą), o prieštaravimus pateikė tik 2020-06-26 (po 11 dienų nuo sužinojimo apie priimtą teismo įsakymą) (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5, 7, 8-9), kai šiuo nagrinėjamu atveju, praėjus beveik pusantro mėnesio laiko nuo teismo įsakymo įsiteisėjimo. Tai rodo, jog atsakovas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, turėjo operatyviai kreiptis į teismą su prieštaravimais, o ne nepateisinamai delsti, kas rodo paties atsakovo nesąžiningumą. Be to, tiek laiko pradelsęs ir jau įvykdęs teismo įsakymą, atsakovas turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, o ne su prieštaravimais. Taip pat sužinojęs apie jo atžvilgiu pradėtą priverstinio vykdymo procesą, jeigu jis nesutinka su priteistomis sumomis ir pačiu kreditoriaus pareiškimu, turėjo ne sumokėti skolą, o prašyti antstolio stabdyti vykdymo veiksmus, kol ginčijo priteistas sumas, jeigu antstolis atsisakytų stabdyti vykdymo veiksmus, galėjo jo veiksmus skųsti teismui CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka, o ne sumokėti, o po to minėtų sumų nepripažinti ir reikšti priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Be to, toks skubus atsakovo poelgis (skolos padengimas) teismo vertintinas atitinkamai.

42. Dar pažymėtina ir tai, kad dėl raštinės darbuotojo apsirikimo ieškovės ieškinys buvo užregistruotas ne teisėjui, priėmusiam teismo įsakymą ir pasiūliusiam ieškovei pareikšti ieškinį po prieštaravimų, bet kitam teisėjui. Prieš priimant ieškinį, reikėjo apsispręsti, ar priimti ieškinį ir panaikinti teismo įsakymą (CPK 439 straipsnio 5 dalis), arba atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kaip jau esant įsiteisėjusiam teismo įsakymui, tačiau 2020-03-03 teismo įsakymas liko nepanaikintas, jis buvo panaikintas tik 2020-12-08 nutartimi (b. l. 101-102). Taigi ieškovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos byloje nenustatyta, nėra jos kaltės nustatyta ir dėl minėtų sumų priverstinio išieškojimo, ji gavo įsiteisėjusį teismo įsakymą iš teismo ir pateikė jį vykdymui. Nesant visų sąlygų, nėra ir civilinės atsakomybės. Priešingai, yra nerūpestingumas ir neatidumas iš atsakovo pusės. Be to, ieškovė minėtas pinigines lėšas gavo su teisiniu pagrindu - pagal įsiteisėjusį teismo įsakymą, kuris neišnyko ir vėliau (teismui 2020-12-08 panaikinus teismo įsakymą, tačiau nagrinėjamoje byloje šiuo teismo sprendimu visiškai patenkinus ieškovės ieškinį dėl analogiškų sumų išieškojimo), todėl teisinis pagrindas išieškoti minėtas sumas iš atsakovo ieškovės naudai niekur neišnyko, dėl ko nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog ji minėtas pinigines lėšas įgijo nepagrįstai ar kad atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovas būtų patyręs nuostolius, to nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl sutiktina su ieškovės atstove ir jos nurodytais argumentais, o atsakovo priešieškinis atmestinas, kaip nepagrįstas.

43. Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, 19,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (8,00 + 11,00 Eur) (b. l. 4), priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

45. Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybei priteistinos 4,98 Eur bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Dėl teismo sprendimo vykdymo

46. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas. Nors atsakovas R. J. ieškovei priteistas sumas jau yra sumokėjęs, tačiau jis nesutinka su ieškiniu, nesutinka su tuo, kad pagrįstai minėtas sumas sumokėjo, reiškė priešieškinį ir prašė minėtas sumas išieškoti iš ieškovės. Ieškovė ieškinio neatsisakė, nurodydama, jog atsakovas nesutinka su ieškiniu, jis mano, jog nepagrįstai ieškovei sumokėjo prašomas priteisti sumas, todėl ji negali atsisakyti ieškinio, prašė jį tenkinti, sumų atsakovui negrąžino, nes negavo jo tokio prašymo. Ieškovei neatsisakius ieškinio, o atsakovui jo nepripažinus ir prašant išreikalauti jo sumokėtas sumas, teismas neturi pagrindo nutraukti nagrinėjamos bylos, kaip atsakovui atsiskaičius su ieškove. Teismas taip pat neturi pagrindo atmesti ieškinio, nes jis yra teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas visiškai, o atsakovas ieškinio nepripažįsta, nesutinka, jog ieškovės reikalavimus patenkino, reiškia tuo pagrindu priešieškinį. Todėl ieškinys tenkintinas, tačiau teismo priimtas sprendimas dėl 858,59 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų ir 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio,- laikomas įvykdytu atsakovui jau sumokėjus minėtas sumas ieškovei, dėl to vykdomasis raštas negali būti išduodamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 858,59 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų, 59 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (858,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020-03-03 (teismo įsakymo išdavimo) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (2020-06-15 įskaitytinai) ir 19,00 Eur (devyniolikos eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,98 Eur (keturių eurų, 98 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl 858,59 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (858,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2020-03-03 (teismo įsakymo išdavimo) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (2020-06-15 įskaitytinai) ir 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio,- laikyti įvykdyta ir dėl to vykdomojo rašto neišduoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Asta Čebatoriūtė