Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, studijuojančiam (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. nuo 2019 m. spalio 27 d. 20.00 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 07.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitą automobilį, jį apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 ir 126 punktų reikalavimus.

2. R. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nurodant, kad jis nuo 2019 m. spalio 27 d. 20.00 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 07.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 219, 222 punktų reikalavimus.

3. Teisme R. J. kaltę pripažino ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau gali būti, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, iš 2019 m. spalio 27 d. į 2019 m. spalio 28 d., po vidurnakčio, jis stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustojęs su automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu jo mamai R. J., parūkyti. Parūkęs, išvažiavo iš stovėjimo aikštelės, ketindamas važiuoti pasivažinėti. Pripažįsta, kad stumdamas automobilį atbuline eiga kliudė kitą automobilį, tačiau to nepajuto. Buvo jausmas, lyg būtų įvažiavęs į nedidelę duobę. Tuo metu iš automobilio nebuvo išlipęs ir nekilo minčių, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Neprisimena, kokie tuo metu automobiliai stovėjo greta. Įvykio metu jis buvo blaivus, bet labai pavargęs – ilgą laiką buvo nemiegojęs bei susimąstęs dėl asmeninio gyvenimo problemų, garsiai grojo muzika. Apie įvykį jis sužinojo kitos dienos ryte, pradėjus ieškoti policijos pareigūnams. Išėjęs į lauką ir apžiūrėjęs vairuotą automobilį pamatė žymes – ant kairiojo sparno buvo nubrozdinti dažai. Tada nedelsdamas nuvyko į policijos komisariatą. Nuoširdžiai gailisi, kad apgadino kitą automobilį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

18. ANK 417 straipsnio 8 dalyje (normos redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytus kituose ANK straipsniuose.

19. Iš byloje esančių duomenų konstatuotina, kad įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. vairuotas automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjęs nukentėjusiosios V. V. automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. pripažino, jog jis nakties metu iš 2019 m. spalio 27 d. į 2019 m. spalio 28 d. vairavo jo mamai R. J. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vidurnakčio buvo sustojęs parūkyti stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje galėjo apgadinti kitą transporto priemonę (Nutarimo 3 punktas). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. V. patvirtino, kad 2019 m. spalio 28 d. ryte, atėjusi prie automobilio, rado jį apgadintą, buvo įlenktas automobilio bagažinės dangtis, įskelti žibintai, apgadintas galinis bamperis, automobilį iš vakaro stovėjimo aikštelėje paliko techniškai tvarkingą, be apgadinimų (Nutarimo 4 punktas). Įvykio vietoje tiesiogiai stebėję įvykį liudytojai A. P. ir G. G. teismui patvirtino, kad matė, kaip tamsios spalvos „Volkswagen“ markės automobilis, kurio numerius tuo metu abu įsidėmėjo ir vėliau A. P. nurodė nukentėjusiajai V. V., važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį kitą, baltos spalvos, automobilį ir apgadino jo galinę dalį (Nutarimo 6, 7 punktai). Pažymėtina, jog iš byloje esančių papildomų duomenų apie įvykį (Nutarimo 9 punktas) ir kompaktinėje plokštelėje pateiktų fotonuotraukų (nutarimo 16 punktas) matoma, kad ant automobilių esančių apgadinimų aukštis ir padėtis sutampa. Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad R. J. vairuotas automobilis kliudė automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Todėl teismas sprendžia, kad R. J. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje (normos redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.) numatytą nusižengimą.

20. Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas 2019 m. gruodžio 11 d. R. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, jog R. J. nuo 2019 m. spalio 27 d. 20.00 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 07.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį kitą automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 219, 222 punktų reikalavimus.

21. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

22. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

23. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai pagal byloje esančius įrodymus yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nusižengimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

24. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo sąmoningai pasišalina, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismų formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad šio nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

26. R. J., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad nepajuto, jog kliudė kitą automobilį, prisiminė, kad vairuojant automobilį aikštelėje pajuto lyg būtų įvažiavęs į nedidelę duobę. Teigė, jog įvykio metu jis buvo blaivus, bet labai pavargęs – ilgą laiką buvo nemiegojęs bei susimąstęs dėl asmeninio gyvenimo problemų, automobilyje garsiai grojo muzika, todėl kontakto tarp automobilių negirdėjo. Jam nekilo įtarimas, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, todėl iš automobilio nebuvo išlipęs (Nutarimo 3 punktas). Nukentėjusioji V. V. teisme parodė, kad įvykio nematė, į socialinį tinklą „Facebook“ įkeltą jos skelbimą su apgadinto automobilio nuotraukomis atsiliepęs A. P. privačia žinute jai parašė jos automobilį kliudžiusio automobilio markę, numerį, įvykio laiką, bei kad į jos automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, kurį apžiūrėjo ir nuvažiavo (Nutarimo 4 punktas). Įvykį matę liudytojai A. P. ir G. G. teisme parodė, kad įvykį stebėjo iš 10–15 metrų atstumo, girdėjo automobilių susidūrimo garsą, po susidūrimo „Volkswagen“ automobilis trumpam sustojo, po to išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, ar minėto automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš transporto priemonės – abu nurodyti negalėjo, iš automobilio sklindančios muzikos negirdėjo (Nutarimo 6, 7 punktai). Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios V. V. teisme nurodytą aplinkybę, jog su ja susisiekęs A. P. jai nurodė, kad jos automobilį kliudžiusio automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš transporto priemonės, kadangi tokios aplinkybės nepatvirtino teisme apklaustas liudytojas A. P., be to, tokių duomenų nėra ir pačios nukentėjusiosios į bylą pateiktose susirašinėjimo „Facebook“ „Messenger“ programėle su A. P. fotonuotraukose (Nutarimo 17 punktas). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. J. teisme nurodė, jog neturėjo pagrindo bėgti, įvykio metu buvo blaivus. Taip pat paminėtina, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog automobilių apgadinimai yra braukiamojo pobūdžio. Nors liudytojai A. P. ir G. G. nurodė negirdėję iš automobilio sklindančios muzikos, tačiau įvertinus tai, kad įvykį liudytojai teigė stebėję iš 10–15 metrų atstumo, teismas konstatuoja, jog nepaneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, jog automobilių sąlyčio garso jis galėjo negirdėti dėl automobilio salone grojusios muzikos. Vertinant apgadinimų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad R. J. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti sukėlęs eismo įvykį – apgadinęs savo vairuotą ir kitą automobilį.

27. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytų apgadinimų pobūdį, R. J. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes R. J. vairuota transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jai atlikta techninė apžiūra, jis pats turi teisę vairuoti transporto priemones. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad R. J. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs nukentėjusiosios automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas R. J. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nutraukia, nesant R. J. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. J. atsakomybę dėl nusižengimo (numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje) padarymo lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Įvertinęs nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį pobūdį (pažeistos Kelių eismo taisyklės), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (nerūpestingumas), biografinius duomenis (neteistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), administracine tvarka nebaustas, yra jauno amžiaus, studijuoja), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį padarymą skiria vienintelę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – baudą, jos dydį parinkdamas minimalų (ANK 25 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsniu straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje (normos redakcija galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.), paskirti administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų baudą.

R. J. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti R. J., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001.

– nusižengimo identifikacinį kodą (duomenys neskelbtini), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A15.-89-1113/2020) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą – 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas – 188659752.

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, institucijai, nukentėjusiajai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.