- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-649-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01752-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 673,89 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. (adresu: duomenys neskelbtini), R. R. vairuodamas transporto priemonę „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie sukeltą eismo įvykį nepranešė policijai bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK) 2019-08-02 pažyma, yra pripažintas atsakovas R. R. Draudikas „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ir R. R. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonės „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl ieškovei pagal įstatymą kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 673,89 Eur draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo regreso teise iš atsakingo už žalos padarymą asmens (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovas pretenzinio ieškovės reikalavimo netenkino. Pažymėjo, jog civilinėje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Nurodė, kad nėra būtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą – pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalino iš įvykio vietos gali pasireikšti neatsargumu. Atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl turi pareigą ieškovei atlyginti žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. R. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti, kadangi nėra teisinio pagrindo žalai atlyginti regreso teise. Paaiškino, jog teismo nutarimu administracinė teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukta. Teismas padarė prielaidą, kad jis galėjo atsitrenkti į automobilį „TOYOTA RAV4“ ir šio fakto nesuprasti, ir nepajusti, ir, kad iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kad jis suprato, kad yra susijęs su šiuo įvykiu, todėl jo veikoje nėra nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje požymių. Teismas konstatavo, kad „TOYOTA RAV4“ padarytas tiktai nežymus apgadinimas – įbrėžimas ant galinio bamperio. Minėtas bamperis iš esmės jau buvo sumuštas prieš 2019 m. balandžio 13 d. įvykį. Mano, kad automobilio valdytoja bamperio pirminį apgadinimą nusikalstamai nuo kompetentingų institucijų nuslėpė ir laukė progos, kol ką nors apkaltins. Šiuos argumentus patvirtina pateiktos 2019-08-20 Šiaulių apskrities VPK rašto ir L. Ž. paaiškinimo kopijos (b. l. 43,44). Todėl nesant jo veiksmuose pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir tyčios, jam negali būti taikomas žalos atlyginimas regreso teise.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino.
4. Teismas nurodė, kad bylos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, jog atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad daugiabučio namo kieme jo vairuojama transporto priemonė valdoma atbuline eiga kliudė greta esančią kitą stovinčią transporto priemonę.
5. Teismo vertinimu, nors atsakovas ir nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, nes atsakovas, neiškviesdamas policijos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 straipsnį, kas suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažinus jo kaltę dėl neatsargumo.
6. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2019 m. lapkričio 15 d. teismo nutarimo dalies dėl teismo paliktos policijos nutarimu skirtos nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame Kodekse numatytuosius (ANK 417 straipsnio 8 dalis), R. R. apeliacine tvarka neskundė, todėl konstatavo, kad kaltę dalyje pripažino ir su nuobauda sutiko.
7. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, teismas pripažino, jog ieškovė įrodė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų aplinkybių, leidžiančių draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, nukreipti regresinį reikalavimą į atsakingą žalos padarymu asmenį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantas R. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Teismo sprendimas grindžiamas prieštaravimais, neatitinkančiais faktinėms bylos aplinkybėms, nelogiškais ir vienas kitam prieštaraujančiais motyvais, todėl yra nepagrįstas. Transporto priemonės “TOYOTA RAV4” galinis bamperis jau buvo apgadintas prieš 2019-04-13 d. įvykį. Toje pačioje vietoje apgadino ir R. R. vairuojama transporto priemonė “HOND ACCORD”. Iš autoserviso pateiktas žalos apskaičiavimas yra susumuotas dviejų autoįvykių.
8.2. Ieškovė neidentifikavo žalos dydžių, padarytų skirtingų asmenų ir skirtingų dviejų autoįvykių metu skirtingose vietose, o teismas aplinkybių dėl pirmą kartą apgadinto bamperio nenustatinėjo ir netyrė. Iš esmės, ieškovė neįrodė, kad egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, o teismas jų nepagrindė, t. y. teismas nepagrindė nei atsakovo veiksmais padarytos žalos apimties, nei priežastinio ryšio, nei neteisėtų veiksmų, nei nuostolių dydžio ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Kadangi atsakovo kaltė buvo paneigta Šiaulių apylinkės teismo išvadomis, nustatytomis administracinėje nusižengimo byloje (CK 6.248 str. 1 d.), teismas neteisingai taikė CK 6.247 ir 6.251 straipsnių nuostatas dėl visiško nuostolių atlyginimo iš atsakovo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo R. R. apeliacinį skundą, ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. 2019-04-13 eismo įvykio metu padarytiems transporto priemonės TOYOTA RAV4 pažeidimams pašalinti turėjo būti keičiamas bamperis. Bamperio keitimo kainai įtakos neturėjo tai, kad jis galimai buvo pažeistas kito įvykio metu, nes eismo įvykio padariniams šalinti buvo keičiama visa detalė ir dėl nurodyto nėra svarbu, ar ant šios detalės buvo pažeidimų, padarytų ne 2019-04-13 eismo įvykio metu. Apelianto argumentai, kad civilinėje byloje nebuvo atskirta apelianto ir kito eismo įvykio metu padaryta žala, yra atmestini.
9.2. Apeliantas, pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, nurodo, jog ieškovui nenustačius tikslios eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, negalima daryti ir išvados dėl priežastinio ryšio. Šiuo atveju, jei iki 2019-04-13 eismo įvykio transporto priemonės TOYOTA RAV4 bamperis nebūtų buvęs apgadintas, padarytos žalos dydis būtų buvęs tas pats – kadangi bamperio keitimo kaina nepriklauso nuo to, kaip smarkiai pastarasis buvo apgadintas. Nustačius, kad transporto priemonės TOYOTA RAV4 bamperis buvo apgadintas apelianto 2019-04-13 eismo įvykio metu, laikytina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir apelianto neteisėtų veiksmų.
9.3. Byloje esančių aplinkybių visuma rodo, kad eismo įvykis įvyko ir apeliantas iš jo pasišalino, tačiau nenustačius jo veiksmuose tyčios, jam nebuvo pritaikyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Nors administracinio teisės pažeidimo byloje ir buvo padaryta išvada, jog atsakovo veiksmuose nėra tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, tačiau tai neatleidžia nuo civilinės atsakomybės, nes laikoma, jog asmuo nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria tenkintas draudimo bendrovės ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
12. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis), nėra tikslinga bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka ir tokios būtinybės apeliantas nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos esmės
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 14 d. tarp ieškovės ir R. R. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonės „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (b. l. 29). 2019-08-02 Šiaulių apskrities VPK pažymoje dėl eismo įvykio pažymėta, jog 2019 m. balandžio 13 d. 19.00 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš namo kiemo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Kaltininkas iš įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešdamas apie įvykį policijai. Automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui padaryta turtinė žala (b. l. 26 – 28).
16. Administracinių nusižengimų bylos Nr. II-253-1007/2019 medžiaga ir transporto priemonės „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis nustatyta, jog 2019 m. balandžio 13 d. eismo įvykio metu apgadintas galinis bamperis, matyti ant jo kairėje pusėje po žibintu 06 (pagal liniuotę) aukštyje esantis mėlynos spalvos įbrėžimas (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 40 - 61, 64 - 67, 117, b. l. 23 – 25, 33 - 36). Ieškovė eismo įvykio žalai atlyginti apskaičiavo ir išmokėjo apgadintos transporto priemonės savininkui 673,89 Eur draudimo išmoką (b. l. 16 – 17, 18 - 22).
17. Iš administracinių nusižengimų bylos Nr. II-253-1007/2019 medžiagos nustatyta, jog R. R. 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nutarimas dėl to, jog jis laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 13 d. 19.00 val. iki 2019 m. balandžio 14 d. 9.00 val., (adresu: duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš namo kiemo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus (įskaitant ir 222 punkto reikalavimus). Automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui padaryta turtinė žala. 2019 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu R. R. administracinė teisena dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (aktuali pažeidimo metu ANK 426 straipsnio 1 dalis) buvo nutraukta, jam nepadarius veikos, turinčios nusižengimo požymių. Kita dalis 2019 m. rugsėjo 2 d. policijos nutarimo dėl R. R. skirtos nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame Kodekse numatytuosius (aktuali pažeidimo metu ANK 417 straipsnio 8 dalis) buvo palikta nepakeista (administracinių nusižengimų bylos medžiagos b. l. 112 – 119).
18. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia dviem esminiais argumentais. Pirma, kad transporto priemonės “TOYOTA RAV4” galinis bamperis jau buvo apgadintas prieš 2019-04-13 d. įvykį. Ieškovė neidentifikavo žalos dydžių, padarytų skirtingų asmenų ir skirtingų dviejų autoįvykių metu skirtingose vietose, o teismas aplinkybių dėl pirmą kartą apgadinto bamperio nenustatinėjo ir netyrė. Antra, jog administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, kurio metu buvo antrą kart apgadintas transporto priemonės “TOYOTA RAV4” galinis bamperis, sąžiningai klysdamas, o ne tyčia, jo kaltė nenustatyta. Priešingai, administracinė teisena nutraukta, todėl atsakovui nekyla prievolė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu grąžinti draudikui jo išmokėtas sumas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
19. Atsakant į pirmą esminį atsakovo argumentą, kad ieškovė neidentifikavo žalos dydžių, padarytų skirtingų asmenų ir skirtingų dviejų autoįvykių metu skirtingose vietose, o teismas aplinkybių dėl pirmą kartą apgadinto bamperio nenustatinėjo ir netyrė, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent po atsakovo 2019-04-13 eismo įvykio metu padarytiems transporto priemonės TOYOTA RAV4 pažeidimams pašalinti turėjo būti keičiamas bamperis. Šiuo aspektu sutiktina su ieškovės pozicija, kad bamperio keitimo kainai įtakos neturėjo tai, kad jis galimai buvo pažeistas kito įvykio metu, nes eismo įvykio padariniams šalinti buvo keičiama visa detalė ir dėl nurodyto nėra svarbu, ar ant šios detalės buvo pažeidimų, padarytų ne 2019-04-13 eismo įvykio metu. Apelianto argumentai, kad civilinėje byloje nebuvo atskirta apelianto ir kito eismo įvykio metu padaryta žala, yra atmestini kaip nepagrįsti.
20. Pasisakant dėl kito esminio apelianto argumento, kad administracinėje byloje paneigta apelianto kaltė, dėl to, jam nekyla pareigos atlyginti draudiko išmokėtas sumas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinio teisės nusižengimo byla pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (aktuali pažeidimo metu) buvo nutraukta, jam nepadarius veikos, turinčios nusižengimo požymių, teismui padarius išvadą, kad atsakovas dėl savo veiksmų teisėtumo, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, galėjo sąžiningai klysti, tačiau teismas pripažino, kad atsakovas padarė administracinės teisės nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, išskyrus kodekse numatytuosius. Būtent institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo pareigą įrodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo ir pasitraukimo iš įvykio vietos. Pats atsakomybėn patrauktas asmuo neturi pareigos teikti savo nekaltumo įrodymų.
21. Civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Abi šalys turi vienodą pareigą teikti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą sudarančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nebuvo nubaustas, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinio teisės nusižengimo, numatyto pagal ANK 426 straipsnio 1 dalis (aktuali pažeidimo metu), buvo nutraukta, nepaneigia draudiko teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos. Civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė. Atitinkamai asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014). ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Tuo tarpu civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda ne tik esant tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Vadinasi nagrinėjamu atveju administracinės teisenos bylose nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje ir nereiškia, kad atsakovo kaltė buvo visiškai paneigta Šiaulių apylinkės teismo išvadomis, nustatytomis administracinėje byloje (CK 6.248 str. 1 d.), kaip teigia apeliaciniame skunde atsakovas.
22. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš šių pagrindų - atsakingas asmuo pasišalina iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, suteikianti draudikui teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų pasišalinęs iš įvykio vietos atsakingas už žalos padarymą asmuo.
23. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs administracinėje byloje Nr. II-253-1007/2019 esančius duomenis nustatė, jog atsakovas, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 13 d. 19.00 val. iki 2019 m. balandžio 14 d. 9.00 val., (adresu: duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš namo kiemo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus (įskaitant ir 222 punkto reikalavimus). Automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui padaryta turtinė žala. Teismas administracinio teisės nusižengimo byloje konstatavo, kad eismo įvykis įvyko, atsakovas važiuodamas nesilaikė saugaus atstumo ir apgadino automobilį, tačiau 2019 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu R. R. administracinė teisena dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (aktuali pažeidimo metu ANK 426 straipsnio 1 dalis) buvo nutraukta, jam nepadarius veikos, turinčios nusižengimo požymių. Kita dalis 2019 m. rugsėjo 2 d. policijos nutarimo dėl R. R. skirtos nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame Kodekse numatytuosius (aktuali pažeidimo metu ANK 417 straipsnio 8 dalis) buvo palikta nepakeista (administracinių nusižengimų bylos medžiagos b. l. 112 – 119). Atsakovas teigia, kad jis neturėjo priežasčių tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir jo veiksmai iš karto po įvykio negali būti traktuojami kaip pasišalinimas iš įvykio vietos. Ieškovė nurodo, kad atsakovo elgesys eismo įvykio metu neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio, nes atsakovas, teigdamas, kad vežiojasi mašinoje įrankius, kurie stabdant skleidžia garsą, kaip tik turėjo atkreipti dėmesį ir suprasti, jog įrankių skleidžiamas garsas jam indikavo apie kontaktą su kliūtimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – kliudė kieme stovėjusį automobilį, jį apgadino, apie eismo įvykį nepranešė, iš eismo įvykio pasišalino.
24. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.
25. Nagrinėjamu atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovas. Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).
26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas, kliudė stovintį automobilį, jį apgadino, o išgirdęs mašinoje vežamų įrankių garsą, nesustojo, neišlipo ir neįsitikino, jog nekliudė gretimai stovinčios transporto priemonės, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio pasišalino, t. y. atliko neteisėtus, neatsargius veiksmus. Ieškovas išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką už šiuo eismo įvykiu sugadintos detalės (galinio bamperio) pakeitimą, patyrė 673,89 Eur žalą, todėl yra atsakovo veiksmų ir draudiko patirtos žalos priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos vertinimu, byloje yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, pagrįstai sprendė ir priteisė transporto priemonės draudikui iš atsakovo draudimo išmoką, kurią draudikas atlygino žalą nukentėjusiajam.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.