Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo parengiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinės draudimo bendrovės, ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ginčo esmės.

8. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 14 d. tarp ieškovės ir R. R. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonės „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (b. l. 29). 2019-08-02 Šiaulių apskrities VPK pažymoje dėl eismo įvykio pažymėta, jog 2019 m. balandžio 13 d. 19.00 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš namo kiemo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Kaltininkas iš įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepranešdamas apie įvykį policijai. Automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui padaryta turtinė žala (b. l. 26 – 28).

9. Administracinių nusižengimų bylos Nr. II-253-1007/2019 medžiaga ir transporto priemonės „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis nustatyta, jog 2019 m. balandžio 13 d. eismo įvykio metu apgadintas galinis bamperis, matyti ant jo kairėje pusėje po žibintu 06 (pagal liniuotę) aukštyje esantis mėlynos spalvos įbrėžimas (administracinio nusižengimo medžiagos b. l. 40 - 61, 64 - 67, 117, b. l. 23 – 25, 33 - 36). Ieškovė eismo įvykio žalai atlyginti apskaičiavo ir išmokėjo apgadintos transporto priemonės savininkui 673,89 Eur draudimo išmoką (b. l. 16 – 17, 18 - 22).

10. Iš teismo išsireikalautos administracinių nusižengimų bylos Nr. II-253-1007/2019 medžiagos nustatyta, jog R. R. 2019 m. rugsėjo 2 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, nutarimas dėl to, jog jis laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 13 d. 19.00 val. iki 2019 m. balandžio 14 d. 9.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš namo kiemo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus (įskaitant ir 222 punkto reikalavimus). Automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui padaryta turtinė žala. 2019 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu R. R. administracinė teisena dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (aktuali pažeidimo metu ANK 426 straipsnio 1 dalis) buvo nutraukta, jam nepadarius veikos, turinčios nusižengimo požymių. Kita dalis 2019 m. rugsėjo 2 d. policijos nutarimo dėl R. R. skirtos nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame Kodekse numatytuosius (aktuali pažeidimo metu ANK 417 straipsnio 8 dalis) buvo palikta nepakeista (administracinių nusižengimų bylos medžiagos b. l. 112 – 119).

11. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko teisės reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo pagal sutartį išmokėtos draudimo išmokos (regreso) įgyvendinimo sąlygų.

12. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punktą (aktuali redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais dėl minimos kasacinės instancijos teismo bylos faktinių aplinkybių skirtumo, tačiau pažymi, kad tos bylos faktinės aplinkybės tik iš dalies skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių ir kasacinės instancijos teisiniai argumentai bei išvados yra reikšmingi šioje byloje sprendžiamam ginčui.

13. Pažymėtina, jog asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje yra sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio dalyviui buvo taikyta administracinė atsakomybė, nes administracinės teisenos byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo (civilinėje) byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (nebuvimą) galima įrodinėti visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau administracinio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai vertintini kaip rašytiniai įrodymai tik kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kai protokolas nesurašomas, ar teismo išnagrinėtas skundas dėl šio nutarimo, šiuo atveju teismo vertintini kaip neturintys prejudicinės galios.

14. Administracinių nusižengimų byloje Nr. II-253-1007/2019 padarius išvadą (nutarimo 13 punktas), jog esant tokio pobūdžio apgadinimui, bei eismo įvykio aplinkybėms, kad R. R. galėjo atsitrenkti į automobilį ir šio fakto nesuprasti ir nejusti, nevengė atvykti į policiją, teikė paaiškinimus, leido apžiūrėti transporto priemonę ir tai negali būti traktuojama kaip tyčia pasitraukimas iš įvykio vietos, sąžiningai klystant dėl savo veiksmų teisėtumo, R. R. administracinė teisena dalyje dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (ANK 426 straipsnio 1 dalis) buvo nutraukta, jam nepadarius veikos, turinčios nusižengimo požymių. Atsakovas nemini fakto, kad administracinių nusižengimų byloje (nutarimo 10 punktas) 2019 m. rugsėjo 2 d. policijos nutarimo dalis dėl jam skirtos nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame Kodekse numatytuosius (ANK 417 straipsnio 8 dalis) buvo palikta nepakeista. Nors R. R. kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, teismas administracinių nusižengimų byloje, įvertinęs bylos medžiagą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, sprendė, jog R. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, visiškai įrodė, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, skundžiamas nutarimas dalyje dėl R. R. nubaudimo už šį nusižengimą yra pagrįstas ir teisėtas (nutarimo 8 punktas). Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl atsakovo R. R. atsakomybės nėra pagrindo byloje daryti išvadą, jog jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

15. Liudytoja J. L. 2019 m. balandžio mėn., gal 13 - 14 d., būdama savo namuose išgirdo kieme automobilio variklio garsą, pamatė, kaip kaimyno R. R. vairuojamas automobilis važiuodamas atbuline eiga, kairiu vairuotojo pusės kampu, atsitrenkė į kieme stovėjusį kaimynų automobilį „TOYOTA“ ir išvažiavo. Po įvykio apžiūrėjo automobilį „TOYOTA“, ant jo matė įbrėžimus, mėlynos spalvos dažų žymes (nutarimo 9 punktas). Svarbu ir tai, kad atsakovas, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylą, paaiškino, kad automobilyje vežiojasi įrankius, kurie stabdant automobilį skleidžia stiprų garsą, todėl galėjo neišgirsti kaip atsitrenkė į kitą automobilį (nutarimo 12 punktas).

16. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Atsižvelgiant į tai, bylos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, kad atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad daugiabučio namo kieme jo vairuojama transporto priemonė valdoma atbuline eiga kliudė greta esančią kitą stovinčią transporto priemonę. Taigi, nors atsakovas ir nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Akivaizdu, kad atsakovas, neiškviesdamas policijos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 straipsnį, kas suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažinus jo kaltę dėl neatsargumo. Pažymėtina ir tai, kad 2019 m. lapkričio 15 d. teismo nutarimo dalies dėl teismo paliktos policijos nutarimu skirtos nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame Kodekse numatytuosius (ANK 417 straipsnio 8 dalis), R. R. apeliacine tvarka neskundė, todėl konstatuotina, kad kaltę dalyje pripažino ir su nuobauda sutiko.

17. Sutiktina su atsakovu, kad eismo įvykio metu transporto priemonės „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai nėra žymūs, vienai transporto priemonei važiuojant atbuline eiga ir palikus ant stovinčios transporto priemonės galinio buferio įbrėžimus kairėje pusėje, tačiau visgi R. R. transporto priemonė atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Liudytoja M. P. (policijos pareigūnė) nurodė, kad administracinių nusižengimų byloje nufotografavo automobilį ir surašė transporto priemonės techninės apžiūros protokolą. Liudytoja nurodė, jog kairėje pusėje buvo įbraukimo žymės ir nutrupėję dažai. Šias aplinkybes papildė ir nukentėjusioji L. Ž., kuri administracinių nusižengimų byloje nurodė, kad po šio įvykio ant automobilio tame pačiame šone buvo padaryti nauji mėlynos spalvos brūkšniai. Pagal administracinių nusižengimų bylą, transporto priemonės „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spalva yra mėlyna (administracinių nusižengimų bylos b. l. 17 -18). Tai patvirtina civilinėje byloje ir administracinių nusižengimų byloje pateiktos nuotraukos. Pažymėtina ir tai, jog teismas administracinių nusižengimų byloje konstatavo, kad R. R. paaiškinimai, jog jo kaltė grindžiama prieš jį nusiteikusios namo gyventojos J. L. parodymais, atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų, kad liudytoja būtų šališka, suinteresuota apkalbėti R. R. ar duoti jį kaltinančius parodymus, be to, liudytojos parodymus patvirtina kiti anksčiau paminėti teisme ištirti įrodymai (nutarimo 10 punktas).

18. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog transporto priemonės „TOYOTA RAV4“ galinis bamperis iš esmės jau buvo apgadintas prieš 2019 m. balandžio 13 d. įvykį. Tačiau nesutinka su atsakovo nuomone, kad automobilio valdytoja bamperio pirminį apgadinimą nusikalstamai nuo kompetentingų institucijų nuslėpė ir laukė progos, kol ką nors apkaltins. Tačiau šios aplinkybės nepašalina tai, jog „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) toje pačioje vietoje apgadino ir R. R. vairuojama transporto priemonė „HONDA ACCORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vertindamas atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus (b. l. 43,44) teismas daro išvadą, jog iki 2019 m. rugsėjo 2 d. skundžiamo administracinio nutarimo surašymo, policijos pareigūnai atliko papildomą administracinių nusižengimų bylos duomenų patikslinimą, kurio metu nustatė, kad dėl iki 2019 m. balandžio 13 d. minimo automobilio galinis bamperis iš tiesų buvo apgadintas. Pažymėtina, jog nėra galimybės mažinti priteisiamos žalos dydžio, transporto priemonei dalinis bamperio remontas jo nekeičiant, faktiškai yra negalimas. Atmestini atsakovo argumentai dėl galimai tik nežymaus ir pakartotinio transporto priemonės apgadinimo.

19. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė aplinkybę, jog atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino ir civilinėje byloje bei administracinių nusižengimų byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl turėjo pareigą įvykus eismo įvykiui nedelsiant atlikti TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus. Sutiktina ir su ieškovės argumentais, jog atsakovo kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. e3K-650-686/2015).

20. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

21. Priešingai, nei nurodo atsakovas, nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, pripažintina, jog ieškovė įrodė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų aplinkybių, leidžiančių draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, nukreipti regresinį reikalavimą į atsakingą žalos padarymu asmenį. Nors teismas administracinių nusižengimų byloje atsakovo R. R. atžvilgiu ir nustatė, kad jis galėjo atsitrenkti į automobilį ir šio fakto nesuprasti, ir nepajusti, ir, kad iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (nutarimo 13 punktas).

22. Įrodymų visuma sudaro teismui pagrindą išvadai, jog atsakovo veiksmai po eismo įvykio neatitiko rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio mato. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo - atsakovas.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje esančių ir administracinių nusižengimų bylos Nr. II-253-1007/2019 duomenų visumą, atsakovo paaiškinimą teismo posėdžio metu, pripažintina, jog ieškovės reikalavimai dėl išmokėtos 673,89 Eur draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo pagrįsti ir paremti objektyviais duomenimis, todėl tenkintini visiškai (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl įstatyminių palūkanų priteisimo.

24. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (673,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 1 d. (teismo įsakymo priėmimo), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

25. Ieškinį patenkinus visiškai 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (8,00 + 7,00 Eur) (b. l. 2, 37), priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

26. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas 5,20 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas valstybei pagal įstatymą privalo atlyginti atsakovas, todėl šių išlaidų suma valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 673,89 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt trijų eurų aštuoniasdešimt devynių centų) išmokėtą draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, į.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 5,20 Eur (penkis eurus dvidešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti išsireikalautos administracinių nusižengimų bylos Nr. II-253-1007/2019 medžiagą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.