- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-865-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23627-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- P. S.
vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurace Group“ ieškinį atsakovui P. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo P. S. 184,10 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindė žemiau nurodytais argumentais:
2.1. 2019 m. balandžio 5 d. atsakovas P. S. (duomenys neskelbtini), vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Prime Leasing“ priklausančią transporto priemonę Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Ford Focus automobilio savininkui ieškovė, kuri buvo apdraudusi atsakovo vairuotą transporto priemonę, dėl padarytų apgadinimų išmokėjo 184,10 Eur dydžio draudimo išmoką.
2.2. Atsakovui nepranešus apie eismo įvykį, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas padengtų išmokėtą draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. S. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės reikalavimų netenkinti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
4.1. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, esančiame administracinio nusižengimo byloje, nurodyta, kad eismo įvykio liudytoja paaiškino, jog atsakovo vairuotas automobilis prisiglaudė prie stovinčio automobilio, kontaktas nebuvo stiprus. Taigi atsakovas objektyviai nesuvokė, kad įvyko eismo įvykis.
4.2. Ieškovė pažeidė, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 47 punkto reikalavimus. M. K. administracinio nusižengimo byloje paaiškino, kad automobilis Ford Focus nebuvo apgadintas. Iš ieškovės pateiktų nurodyto automobilio nuotraukų matyti, kad automobilis apibraižytas, ir mažai tikėtina, jog įbrėžimai padaryti eismo įvykio metu. Kita vertus, 2019 m. balandžio 7 d. eismo įvykio informacijoje nurodoma, kad apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys, o kitos dienos pranešime apie žalą transporto priemonei nurodoma, kad apgadintos ne tik dešinės pusės užpakalinės durys, bet ir galinis sparnas, priekinės durelės. Šie pažeidimai neatitinka eismo įvykio aplinkybių. Be to, atsakovo vairuoto automobilio savininkas atsakovui pretenzijų nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iš atsakovo P. S. ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisė 184,10 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (184,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Nustatė, kad nors iš administracinio nusižengimo byloje esančio policijos pareigūno 2019 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog atsakovo veiksmai nebuvo kvalifikuoti kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nes atsakovo veiksmuose nenustatyta tyčios požymių, tačiau jame įrašyta, kad apžiūros metu nustatyta, jog abu automobiliai yra nežymiai apgadinti.
6. Teismo vertinimu, tai, jog automobilis atsakovo buvo apgadintas, patvirtina byloje esančių aplinkybių visetas – tai paliudijo eismo įvykį matęs asmuo 2019 m. balandžio 5 d. paaiškinime nurodydamas, jog atsakovo vairuotas automobilis apgadino greta stovėjusį automobilį Ford Focus; eismo įvykio dieną pareigūno užpildyta eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodoma, kad buvo apgadintos automobilio Ford Focus užpakalinės dešinės pusės durys; 2019 m. birželio 17 d. tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas. Taigi, teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog atsakovo P. S. 2019 m. balandžio 5 d. vairuotas automobilis Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui atbula eiga išsisukinėjant iš stovėjimo vietos, vairuotojo (kaire) puse kliudė greta stovėjusį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir apgadino jo dešinės pusės galines dureles.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, nėra pagrindo pritarti atsakovo versijai, kad automobilis Ford Focus nebuvo apgadintas, nes apgadinimų faktą paminėjo ne tik eismo įvykį matęs asmuo, bet ir eismo įvykio vietą apžiūrėjęs policijos pareigūnas, taip pat vėliau administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimą atlikęs kitas pareigūnas.
8. Sprendime pažymėta, kad automobilių tarpusavio sąlyčio mechanizmas atsakovui objektyviai turėjo sukelti abejonių, ar jo vairuotas automobilis neturėjo tiesioginio kontakto su greta buvusiu automobiliu. Juolab, kad policijos pareigūnams teiktuose paaiškinimuose atsakovas akcentavo, jog veikė vairuotoją perspėjanti automobilio statymo sistema, kuri, be kita ko, rodė kliūtį iš kairės pusės ir neleido toliau važiuoti. Atsakovas taip pat nurodė, kad tik jam ištiesinus automobilį nurodyta sistema nustojo siųsti perspėjimo signalą. Taigi nors automobilių kontaktas tikėtina, kad nebuvo stiprus, tačiau buvo eilė kitų objektyvių požymių, iš kurių atsakovui turėjo kilti objektyvus įtarimas, jog jo vairuotas automobilis realiai kontaktavo su kitu automobiliu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovo elgesys neišlipant iš automobilio ir nepatikrinant, ar iš tiesų nebuvo kliudyta kita transporto priemonė, neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teisės aktuose nėra numatytas patyrusių ir nepatyrusių vairuotojų diferenciacijos principas sprendžiant dėl jų civilinės atsakomybės už sukeltus eismo įvykius.
9. Pripažinus, kad atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, jog kliudė kitą transporto priemonę, tačiau jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, spręstina, jog ieškovė, išmokėjusi eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas kompensuotų ieškovės išmokėtą išmoką.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad policijos pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, nepadarė abiejų transporto priemonių nuotraukų, detaliau neaprašė apgadinimų masto, pobūdžio, negali būti vertinama, kaip užkertanti kelią ieškovei reikšti atsakovui atgręžtinį reikalavimą. Aplinkybę, kad durelės realiai buvo pažeistos, patvirtina visetas byloje nustatytų aplinkybių.
11. Tai, kad automobilio Ford Focus valdytojo 2018 m. balandžio 5 d. paaiškinime įrašas „Mano automobilis prieš tai nebuvo apgadintas.“ atliktas kita rašymo priemone nei likęs paaiškinimo tekstas, negali lemti išvados, jog atsakovas neapgadino nurodyto automobilio ar kad apgadinto automobilio savininkas nurodė neteisingas aplinkybes. Taigi, byloje pateikti įrodymai patvirtina tiek žalos faktą, tiek pažeidimų vietą. Aplinkybė, kad pažeidimų mastas nėra didelis, negali būti vertinama kaip pagrindas konstatuoti, jog automobiliui Ford Focus apskritai nebuvo padaryta žala.
12. Iš byloje pateiktų ieškovės atsakingo darbuotojo padarytų automobilio Ford Focus dešinės pusės galinių durelių nuotraukų aiškiai matyti, kad buvo pažeista durelių dekoratyvinė juosta, taip pat virš juostos einantis dažų sluoksnis. Administracinio nusižengimo byloje esanti eismo įvykio nuotrauka leidžia pritarti ieškovės pozicijai, kad paminėti pažeidimai yra tikėtina eismo įvykio pasekmė, t. y. priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais civilinės teisės aspektu veiksmais: pažeistos dešinės pusės galinės durelės, pažeidimų mastas nėra didelis, o pagal jų aukštį jie galėjo būti padaryti atsakovo vairuoto automobilio. Kartu su ieškiniu ieškovės pateiktos 2019 m. balandžio 9 d. žalos sąmatos Nr. 9103080-1 turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad ginčo draudimo išmokos dydis apskaičiuotas įvertinus būtent durelių dažymo ir dekoratyvinės juostos keitimo darbų mastą. Šiuo atveju, aplinkybė, kad automobilio Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė UAB „Prime Leasing“ atsakovui nereiškė pretenzijų, yra šalutinė ir nereikšminga, nes tai yra atsakovo ir nurodytos transporto priemonės savininko tarpusavio sutartinių teisinių santykių vykdymo klausimas.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, todėl priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 15 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį ieškovė sumokėjo kreipdamasi į teismą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantas P. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Taip pat priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
14.1. Apgadinimų pobūdis nuotraukomis ar kitu vizualiniu būdu administracinio nusižengimo byloje nebuvo fiksuotas, o skiriant baudą ir kvalifikuojant veiką, Vilniaus apskrities VPK protokole nenustatė faktinės aplinkybės, kad apeliantas pasišalino iš eismo įvykio vietos bei apeliantas nebuvo nubaustas vadovaujantis LR ANK 426 straipsniu. Taip pat, apelianto veiksmuose nebuvo nustatyta tyčinių veiksmų, remiantis kuriais, galima būtų manyti, kad apeliantas suvokė, jog elgiasi neteisėtai (neatidžiai, nerūpestingai).
14.2. Ieškovė neįrodė, kad apeliantas pasišalino iš įvykio vietos dėl didelio neatsargumo ar paprasto neatsargumo. Tuo tarpu atsakovas, duodamas parodymus dėl eismo įvykio nurodė, kad nepastebėjo automobilio Peugeot ir kad jį kliudė, tik Citybee automobilis jį sustabdė, bei neleido toliau važiuoti. Taip pat, stabdant Peugeot automobilio ,,Ford“ signalizacija nesuveikė. Byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, jog apeliantas pajuto (suprato) ar turėjo pajusti prisiglaudimą prie šalia stovėjusio automobilio ir padarė žalą. Manevravimo metu garsiai veikė atstumo sistema, todėl galėjo kontakto negirdėti. Taigi, minėti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog apelianto veiksmai po eismo įvykio atitiko rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, tuo tarpu ieškovė neįrodė aplinkybių, kad apeliantas iš eismo įvykio vietos pasišalino, o byloje esančių įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, todėl nedelsiant atlikti TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nurodytų veiksmų negalėjo.
14.3. Byloje nustatytas žalos faktas, savaime negali būti pagrindu ieškinio tenkinimui. Iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kokie automobilio ,,Ford“ apgadinimai objektyviai susiję su galimu eismo įvykiu. Pagal pateiktas ieškovės į bylą automobilio ,,Ford“ fotonuotraukas aiškiai matosi, kad automobilis ,,Ford“ buvo apgadintas iki nagrinėjamo byloje 2019 m. balandžio 5 d. įvykio (įbrėžta pilnai visą dešinė pusė). Ieškovė pažeidė Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), 47 punkto reikalavimus, t. y. įpareigojančius asmenį pateikti draudikui įrodymų, galinčių įrodyti eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.
14.4. Abejones kelia ieškovės padarytos išvados, t. y. kaip galima nustatyti automobilių sąlyčių taškus, jeigu automobilis ,,Peugeot“ (savininkas UAB „Prime Leasing“) nebuvo apžiūrėtas ir nenustatyti ,, Peugeot“ apgadinimai, jų aukštis, vieta ir dydis, susiję su apgadintu automobiliu Ford Focus. Taip pat, sprendžiant iš fotonuotraukų, padarytų liudytojų galimo įvykio metu, galima teigti, kad menamas kontaktas tarp automobilio ,,Peugeot“ ir Ford Focus galėjo būti tik viename taške, padarytas ,,Peugeot“ priekinio bamperio kairiąja puse.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
3. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
16.1. 2019 m. balandžio 17 d. apelianto paaiškinime, teiktame Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui, nurodyta, kad „automobilis mane stabdė ir neleido toliau važiuoti, turbūt kliūčių sistema pradėjo cypti ir šalia spidometro rodė, kad yra kliūtis kairėje.“ Taigi, apelianto vairuojamas automobilis apeliantui davė aiškų signalą, kad šalia stovintis automobilis yra itin arti ir apeliantas, būdamas rūpestingas ir atidus vairuotojas privalėjo įsitikinti, kad nedaro/nepadarė žalos automobiliui. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio parkavimo davikliai ne tik rodė esant kliūtį automobilio kairėje pusėje, bet, kaip nurodo pats apeliantas, automobilio parkavimo sistema sustabdė apelianto vairuojamą automobilį. Esant tokiai situacijai – parkavimo sistemai rodant kliūtį kairėje pusėje bei pačiam automobiliui sustojus (neleidus vairuotojui važiuoti toliau), apeliantas privalėjo pasitikrinti, kokiu atstumu nuo jo vairuojamo automobilio buvo greta stovinti transporto priemonė, turėjo pasitikrinti, ar transporto priemonei nepadarė žalos ir įsitikinti, ar gali važiuoti toliau.
16.2. Apelianto vairuojamas automobilis su kliūtimi kontaktavo kaire puse, t. y. ta puse, kurioje sėdėjo apeliantas (vairuotojas). Apeliantas kliūtį galėjo stebėti per vairuotojo durelių stiklą, ar, atsidaręs vairuotojo durelių langą, kliūtį ir atstumą tarp kliūties ir vairuojamo automobilio įvertinti iš išorės, kadangi eismo įvykis įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, kur eismas nėra intensyvus. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog apeliantui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, apeliantas eismo įvykio metu buvo nerūpestingas ir neatidus – nekreipė dėmesio į vairuojamos transporto priemonės parkavimo daviklių duodamą signalą, parkavimo sistemai sustabdžius automobilį, nekreipė dėmesio į kliūtį kairėje ir nuvažiavo toliau.
16.3. Būtent apeliantas turėjo pareigą įvykus eismo įvykiui iškviesti policiją (kadangi eismo įvykio vietoje nebuvo Ford Focus savininko ir valdytojo) ir taip užtikrinti, kad visos eismo įvykio aplinkybės būtų fiksuotos tinkamai – būtų užfiksuota eismo įvykio schema, abiejų transporto priemonių apgadinimai, patikrintas blaivumas ir pan. Tačiau apeliantui iš eismo įvykio vietos pasišalinus, iš esmės buvo užkirstas kelias tiksliai nustatyti eismo įvykio aplinkybes, transporto priemonių apgadinimus ir būtent dėl šios priežasties įstatymas draudikui (ieškovei) suteikia teisę susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš eismo įvykio pasišalinusio asmens.
16.4. Nagrinėjamoje byloje yra apgadintos transporto priemonės Ford Focus nuotraukos, kuriose aiškiai matosi transporto priemonės apgadinimai. Ieškovė nenustatė, kad yra kokių nors požymių, leidžiančių spręsti, kad Ford Focus apgadinimai buvo padaryti ne eismo įvykio metu. Objektyviai nustatyti, kaip buvo apgadinamas Ford Focus automobilis neįmanoma, nes eismo įvykio metu liudytoja padarė vieną transporto priemonių nuotrauką, eismo įvykio vieta filmuojama nebuvo – nėra duomenų, kaip apeliantas, atsitrenkęs į transporto priemonę, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas draudėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už eismo įvykį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 5 d. atsakovas P. S. (duomenys neskelbtini), vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Prime Leasing“ priklausančią transporto priemonę Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Ford Focus automobilio savininkui ieškovė, kuri buvo apdraudusi atsakovo vairuotą transporto priemonę. Dėl padarytų apgadinimų draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajai 184,10 Eur dydžio draudimo išmoką, todėl kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo regreso tvarka iš asmens sukėlusio eismo įvykį - atsakovo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino – sprendimu priteisė draudimo bendrovės naudai iš atsakovo 184,10 Eur dydžio draudimo išmokos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (184,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliantas (atsakovas) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, todėl pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti.
7. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 1 straipsnis).
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, jog draudikas, kuris sumokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso būdu iš draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik išimtiniais atvejais, pvz., kai įstatymas nukentėjusio asmens apsaugos tikslais įpareigoja draudiką mokėti draudimo išmoką, nepaisant to, kad būtų pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką (CK 6.1014 straipsnio 3, 4 dalys, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 37 punktą). Tokios nuostatos laikomasi ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atžvilgiu.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas administracine tvarka už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos baustas nebuvo, nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo nustatyta tyčinių veiksmų, kurie leistų spręsti, kad jis elgėsi neteisėtai ir taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, nes byloje esančių aplinkybių visuma rodo, kad eismo įvykis įvyko ir atsakovas iš jo pasišalino, tačiau nenustačius jo veiksmuose tyčios, jam nebuvo pritaikyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Nors šiuo atveju apeliantas teigia, kad automobilio, kurį kliudė, nepastebėjo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nežinodamas, jog ją kliudė, t. y. jo veiksmuose nebuvo tyčios, sutiktina su ieškovės argumentu, jog taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos fakto – pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.
10. Kaip teisingai nagrinėjamu atveju nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje aptariamas eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, automobilių kontaktas buvo užfiksuotas liudytojų parodymais ir nuotraukomis, darytomis jau po kontakto. Pastebėtina tai, jog atsakovo vairuotame automobilyje veikė stabdymo sistema, perspėjanti apie kliūtis kelyje, kuri remiantis atsakovo paaiškinimais, eismo įvykio metu rodė kliūtį iš kairės pusės (kuria ir buvo kliudyta kita transporto priemonė); garsiai pypsėjo automobilio atstumo jutikliai, kurie perspėjo vairuotoją, jog jis per arti kitos transporto priemonės, tačiau atsakovas iš transporto priemonės neišlipo, nepasidairė ir nepagalvojo, jog galėjo kliudyti kitą transporto priemonę. Taip pat, pastebėtina, kad vairuojamas automobilis su kliūtimi kontaktavo būtent kaire puse, kitaip dar vadinama „vairuotojo“ puse, o kliudyta transporto priemonė stovėjo (nejudėjo), todėl atsakovas galėjo stebėti vaizdą per vairuotojo durelių stiklą, ar atsidaręs vairuotojo durelių langą, kliūtį ir atstumą tarp kliūties ir vairuojamo automobilio įvertinti iš išorės, tačiau to nepadarė ir tiesiog ištiesinęs vairą, kurį stabdymo sistema buvo užblokavusi, nuvažiavo tolyn. Toks atsakovo pasyvumas valdant transporto priemonę negali būti laikomas atitinkančiu protingumo, rūpestingumo ir apdarumo standartą, nes atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, jog transporto priemonė saugumo pranešimus rodo ne be priežasties, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neapsidaręs, neišlipęs pasižiūrėti, apeliantas konkrečioje nagrinėjamojoje situacijoje elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Taigi, pripažinus, kad atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, jog kliudė kitą transporto priemonę, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino, sutiktina, kad ieškove, jog ji, išmokėjusi eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas kompensuotų ieškovės išmokėtą išmoką.
11. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
12. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
13. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
14. Apeliantas nesutinka, kad ieškovė įrodė žalos buvimo faktą, dydį ir priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Apeliantas nurodo, kad automobilis Ford focus galėjo būti apgadintas dar iki 2019 m. balandžio 5 d. eismo įvykio, nes M. K.s rašytiniuose paaiškinimuose yra kita rašymo priemone padarytas papildomas įrašas, kad transporto priemonė iki eismo įvykio apgadinta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog norėdamas paneigti M. K. paaiškinimuose nurodomas aplinkybes, jis turėtų pateikti įrodymus, jog ji galimai pateikia melagingą informaciją. Tuo tarpu, vien faktas, kad aplinkybė buvo įrašyta kita rašymo priemone, nesudaro pagrindo abejoti duotų paaiškinimų tikrumu. Be to, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Ford Focus buvo apgadintas dar iki 2019 m. balandžio 5 d., o eismo įvykio liudininkai nurodė, kad automobilis buvo kliudytas būtent toje vietoje, kurioje buvo nuotraukomis užfiksuoti Ford Focus pažeidimai. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog eismo įvykio metu Ford Focus nebuvo apgadinta ir žala jos savininkei nebuvo padaryta.
15. Apeliantas teigia, kad automobilių sąlytis galėjo būti nežymus, todėl galėjo būti netinkamai nustatytas žalos dydis. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki 2019 m. balandžio 5 d. automobilis Ford Focus apgadintas nebuvo, o byloje esančios apgadintos transporto priemonės nuotraukos patvirtina, kad po eismo įvykio liko aiškiai matomi apgadinimai. Kadangi fiksuojant transporto priemonės pažeidimus, atsakovo eismo įvykio vietoje nebebuvo (buvo pasišalinęs), o jo vairuotas automobilis dalyvavo eisme, realus šio automobilio pažeidimų įvertinimas užfiksuotas nebuvo ir negalėjo būti realiai palygintas su Ford Focus padarytais pažeidimais, tačiau ši aplinkybė neįrodo, jog draudimo bendrovė netiksliai apskaičiavo žalos dydį. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovas ginčija padarytos žalos dydį, tačiau pats nepateikia tikslių žalos dydžio skaičiavimų, t. y. nenurodo, koks žalos dydis turėjo būti nustatytas. Taigi, darytina išvada, kad žalos dydis pirmosios instancijos teisme buvo nustatytas teisingai.
16. Apelianto nuomone, konkrečiu atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir nustatytos žalos, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu. Kaip minėta, byloje esančių aplinkybių visetas įrodo, kad žala atsirado po to, kai atsakovas vairuodamas transporto priemone Peugeot kliudė transporto priemonę Ford Focus. Atsakovo veiksmai buvo pripažinti nepakankamai apdairiais ir rūpestingais. Taigi, darytina išvada, kad konkrečiu atveju tarp atsakovo neapdairių veiksmų valdant transporto priemonę ir atsiradusios žalos kliudžius kitą transporto priemonę yra tiesioginis priežastinis ryšys.
17. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimto teismo sprendimo teistumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkai taikė įstatymo normas reglamentuojančias žalos priteisimą regreso tvarka, civilinės atsakomybės taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.