Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui P. S. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė – draudikė, sumokėjusi draudimo išmoką, siekia, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakovas, kurį ieškovė laiko atsakingu už padarytą žalą, kadangi pastarasis, ieškovės teigimu, pasišalino iš įvyko vietos. Taigi ieškovė teigia, kad ginčo situacija atitinka TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos išimties, kada draudikas turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, taikymo sąlygas.

4. Bylos šalių procesinių dokumentų turinys ir teismo posėdyje išdėstytos pozicijos leidžia teigti, kad byloje esminis klausimas – ar atsakovas P. S. galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, iš kurio vietos pasišalino. Atsakius į nurodytą klausimą teigiamai, aktualiu taptų antrinio pobūdžio klausimas – ar ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokėta draudimo išmoka buvo apskaičiuota tinkamai. Abu nurodyti ginčo aspektai yra betarpiškai susiję su įrodymų vertinimu.

5. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovė, t. y. draudikė, išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 23 punktas).

6. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ar atsakovas P. S. galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, iš kurio vietos jis pasišalino?

7. Ieškovė teigia, kad atsakovas 2019 m. balandžio 5 d. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Gindamasis nuo ieškovės reikalavimo, atsakovas iškėlė dvi versijas. Pirma, kad eismo įvykio nebuvo – jo vairuotas automobilis nekliudė ieškovės nurodytos transporto priemonės. Antra, tuo atveju, jeigu tarp automobilių buvo kontaktas, atsakovas objektyviai to negalėjo pajausti (pastebėti) ir nepajautė. Abi nurodytos versijos atmestinos kaip nepagrįstos.

8. Iš administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių nuotraukų, padarytų eismo įvykį mačiusio asmens, matyti, kad atsakovo vairuotas automobilis, atbula išsisukinėjant iš stovėjimo vietos, kaire puse kontaktavo su greta stovėjusio automobiliu Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešine galine dalimi (b. l. 14, 15). 2019 m. balandžio 17 d. paaiškinime atsakovas nurodė, kad: „<...> išvažiuodamas iš stovėjimo vietos kliudžiau kairėje esantį automobilį, aš šito nepastebėjau. CityBee automobilis mane sustabdė ir neleido toliau važiuoti, turbūt kliūčių sistema pradėjo cypti ir šalia spidometro rodė, kad yra kliūtis kairėje.“ (b. l. 12). Prie administracinio nusižengimo bylos taip pat pridėtas eismo įvykį mačiusio asmens surašytas pranešimas, skirtas automobilio Ford Focus valdytojui, kuriame įrašyta, kad atsakovo vairuota transporto priemonė „įvažiavo“ į šalia stovėjusio automobilio dešinį šoną (b. l. 10). Turinio požiūriu analogiškas aplinkybes eismo įvykio liudytojas išdėstė ir 2019 m. balandžio 5 d. paaiškinime (b. l. 9).

9. Taip pat nustatyta, kad dėl aptariamo įvykio atsakovui 2019 m. birželio 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo konstatuota, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 101 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, kurio sudėtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimą, nenumatytą ANK (b. l. 1, 2). Be kita ko, protokolo skiltyje „Pažeidimo esmė“ įrašyta, kad atsakovas 2019 m. balandžio 5 d. vairuodamas automobilį Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Su protokolu atsakovas susipažino pasirašytinai 2019 m. birželio 17 d., prieštaravimų dėl jame nurodytų duomenų nereiškė. Tai, kad atsakovas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nebuvo patrauktas, neužkerta kelio ieškovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti, jog atsakovui vis dėlto turi būti taikoma civilinė atsakomybė, nes jo kaltė pasireiškė neatsargumu (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnio 2 dalis).

10. Kaip galima spręsti iš administracinio nusižengimo byloje esančio policijos pareigūno 2019 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo, atsakovo veiksmai nebuvo kvalifikuoti kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nes atsakovo veiksmuose nenustatyta tyčios požymių (b. l. 4). Antra vertus, nurodytame pranešime taip pat įrašyta, kad, apžiūrėjus abu automobilius, nustatyta, jog jie nors ir nežymiai, tačiau yra apgadinti.

11. Kiek tai reikšminga eismo įvykio aplinkybių klausimu, faktą, kad automobilių kontakto metu automobilis Ford Focus buvo apgadintas, patvirtina visetas duomenų. Pirmiausia, eismo įvykį matęs asmuo 2019 m. balandžio 5 d. paaiškinime nedviprasmiškai nurodė, kad atsakovo vairuotas automobilis apgadino greta stovėjusį automobilį Ford Focus. Automobilių tarpusavio kontakto vieta, detalizuota jau minėta raštelyje, – dešinys Ford Focus šonas. Eismo įvykio dieną policijos pareigūno užpildytos eismo įvykio vietos schemos dalyje „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“ nurodyta, kad buvo apgadintos automobilio Ford Focus užpakalinės dešinės pusės durys (b. l. 6). Tai, kad automobilis Ford Focus buvo apgadintas, paminėta ir aptartuose 2019 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime, administracinio nusižengimo protokole.

12. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog atsakovo P. S. 2019 m. balandžio 5 d. vairuotas automobilis Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui atbula išsisukinėjant iš stovėjimo vietos, vairuotojo (kaire) puse kliudė greta stovėjusį automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytuose rašytiniuose įrodymuose fiksuoti duomenys, kad atsakovas kliudė kitą automobilį, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Taip pat nėra pagrindo pritarti atsakovo versijai, kad automobilis Ford Focus nebuvo apgadintas, nes apgadinimų faktą paminėjo ne tik eismo įvykį matęs asmuo, bet ir eismo įvykio vietą apžiūrėjęs policijos pareigūnas, taip pat vėliau administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimą atlikęs kitas pareigūnas.

13. Tiek iš aptartų dokumentų, tiek iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 7 d. pažymos turinio darytina išvada, kad nurodyto eismo įvykio metu neabejotinai buvo apgadintos automobilio Ford Focus užpakalinės dešinės pusės durys. Kaip minėta, eismo įvykį matęs asmuo nurodė, kad atsakovo vairuotas automobilis kontaktavo su dešine Ford Focus dalimi. Tą patvirtina ir eismo įvykio fotonuotrauka. Tai, kad buvo apgadintos būtent dešinės pusės galinės durys, taip pat užfiksavo eismo įvykio vietą apžiūrėjęs policijos pareigūnas. Automobilio Ford Focus galinių dešinės pusės durelių pažeidimai, esantys ant apdailinės juostos ir šiek tiek virš jos kurie fiksuoti kartu su ieškiniu pateiktose nuotraukose, kiek apie tai galima spręsti iš kitų duomenų, tikėtina, kad buvo padaryti atsakovo vairuotam automobiliui prisiglaudus prie greta stovėjusio automobilio (CPK 185 straipsnis).

14. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, prieitina prie išvados, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina tokius nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingus faktus: dėl atsakovo P. S. kaltės 2019 m. balandžio 5 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinės durelės. Ginčo dėl to, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino, neišlipo iš vairuoto automobilio ir nepatikrino, ar nekliudė kitos transporto priemonės, byloje nėra.

15. Vertinant, ar atsakovas aptariamoje situacijoje buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, svarbūs keli momentai. Eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu. Iš automobilį kontaktą fiksavusios nuotraukos matyti, kad automobiliai buvo greta vienas kito. Jau pasisakyta, kad atsakovas vairuotojo (kaire) puse kliudė greta stovėjusio automobilio Ford Focus dešines galines dureles. Toks automobilių tarpusavio sąlyčio mechanizmas atsakovui objektyviai turėjo sukelti abejonių, ar jo vairuotas automobilis neturėjo tiesioginio kontakto su greta buvusiu automobiliu. Juolab, kad policijos pareigūnams teiktuose paaiškinimuose atsakovas akcentavo, jog veikė vairuotoją perspėjanti automobilio statymo sistema, kuri, be kita ko, rodė kliūtį iš kairės pusės ir neleido toliau važiuoti. Atsakovas taip pat nurodė, kad tik jam ištiesinus automobilį nurodyta sistema nustojo siūsti perspėjimo signalą. Taigi nors automobilių kontaktas tikėtina, kad nebuvo stiprus, tačiau buvo eilė kitų objektyvių požymių, iš kurių atsakovui turėjo kilti objektyvus įtarimas, jog jo vairuotas automobilis realiai kontaktavo su kitu automobiliu. Tokios faktinės aplinkybės įrodymų pusiausvyros aspektu sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo elgesys neišlipant iš automobilio ir nepatikrinant, ar iš tiesų nebuvo kliudyta kita transporto priemonė, neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto. Aplinkybė, kad eismo įvykio metu atsakovas buvo nepatyręs vairuotojas, nereiškia, jog jo veiksmai turėtų būti vertinami taikant kitokį standartą, nei suformuluotas kasacinio teismo praktikoje aiškinant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų prasmę. Juolab, kad ir teisės aktuose nėra numatytos patyrusių ir nepatyrusių vairuotojų diferenciacijos sprendžiant dėl jų civilinės atsakomybės už sukeltus eismo įvykius.

16. Pripažinus, kad atsakovas turėjo ir galėjo suvokti, jog kliudė kitą transporto priemonę, tačiau jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, spręstina, jog ieškovė, išmokėjusi eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas kompensuotų ieškovės išmokėtą išmoką.

Ar ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokėta draudimo išmoka buvo apskaičiuota tinkamai?

17. Nuo ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovas ginasi ir tuo atsikirtimu, kad ieškovė netinkamai administravo žalos fakto, dydžio nustatymo procedūrą, neapžiūrėjo atsakovo vairuoto automobilio, o automobilio Ford Focus apgadinimai neatitinka eismo įvykio aplinkybių. Šie atsakovo atsikirtimai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

18. Šio sprendimo 14 punkte pasisakyta, kad ginčo eismo įvykio metu buvo apgadintos automobilio Ford Focus galinės dešinės pusės durelės. Apgadinimų pobūdis nuotraukomis ar kitu vizualiniu būdu administracinio nusižengimo byloje nebuvo fiksuotas. Tačiau, iš jau aptarto 2019 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo turinio, aišku, kad įvykyje dalyvavę automobiliai buvo apžiūrėti ir konstatuota, jog jie abu, nors ir nežymiai, tačiau apgadinti. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, nepadarė abiejų transporto priemonių nuotraukų, detaliau neaprašė apgadinimų masto, pobūdžio, negali būti vertinama, kaip užkertanti kelią ieškovei reikšti atsakovui atgręžtinį reikalavimą. Antra vertus, nurodyta aplinkybė apskritai nėra susijusi su žalos administravimo ir draudimo išmokos apskaičiavimo procedūra.

19. Pritartina atsakovo atsikirtimams, kad egzistuoja prieštaravimai tarp byloje pateiktų dokumentų, dėl to kokius apgadinimus ieškovė laikė susijusiais su ginčo eismo įvykiu. Tačiau prieštaravimai nėra esminiai ir negali lemti išvados, kad draudimo išmoką ieškovė išmokėjo nenustačiusi žalos fakto ir dydžio, jų ryšio su atsakovo sukeltu eismo įvykiu.

20. Automobilio Ford Focus savininkas 2019 m. balandžio 8 d. Pranešime apie žalą transporto priemone nurodė, kad buvo apgadintos ne tik automobilio dešinės pusės durelės, bet ir dešinės pusės galinis sparnas, įbrėžtos priekinės durelės. Pastarieji paaiškinimai objektyviai neatitinka administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų turinio, kad apgadintos buvo tik dešinės pusės galinės durelės. Kita vertus, šis prieštaravimas šiuo atveju yra antraeilis, nes esminę reikšmę turi galutinis žalos administravimo procedūros rezultatas. Aplinkybę, kad durelės realiai buvo pažeistos, patvirtina visetas prieš tai aptartų duomenų (žr. sprendimo 12–14 punktus). Tai, kad automobilio Ford Focus valdytojo 2018 m. balandžio 5 d. paaiškinime įrašas „Mano automobilis prieš tai nebuvo apgadintas.“ atliktas kita rašymo priemone nei likęs paaiškinimo tekstas, negali lemti išvados, jog atsakovas neapgadino nurodyto automobilio ar kad apgadinto automobilio savininkas nurodė neteisingas aplinkybes. Taigi byloje pateikti įrodymai patvirtina tiek žalos faktą, tiek pažeidimų vietą. Aplinkybė, kad pažeidimų mastas nėra didelis, negali būti vertinama kaip pagrindas konstatuoti, jog automobiliui Ford Focus apskritai nebuvo padaryta žala.

21. Iš byloje pateiktų ieškovės atsakingo darbuotojo padarytų automobilio Ford Focus dešinės pusės galinių durelių nuotraukų aiškiai matyti, kad buvo pažeista durelių dekoratyvinė juosta, taip pat virš juostos einantis dažų sluoksnis. Administracinio nusižengimo byloje esanti eismo įvykio nuotrauka leidžia pritarti ieškovės pozicijai, kad paminėti pažeidimai yra tikėtina eismo įvykio pasekmė, t. y. priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais civilinės teisės aspektu veiksmais: pažeistos dešinės pusės galinės durelės, pažeidimų mastas nėra didelis, o pagal jų aukštį jie galėjo būti padaryti atsakovo vairuoto automobilio (CPK 185 straipsnis). Kartu su ieškiniu ieškovės pateiktos 2019 m. balandžio 9 d. žalos sąmatos Nr. 9103080-1 turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad ginčo draudimo išmokos dydis apskaičiuotas įvertinus būtent durelių dažymo ir dekoratyvinės juostos keitimo darbų mastą. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad nustatytų apgadinimų tvarkymo kaina turėtų būti mažesnė (pvz., kad būtų pakakę skaičiuoti, kad turi būti perdažyta tik dalis durelių ploto, o ne visas), atsakovas neteikė (CPK 178 straipsnis).

22. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad, automobilis Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant eismo įvykio aplinkybes, nebuvo apžiūrėtas. Tokį sprendimą ieškovės atstovė motyvavo tuo, kad atsakovo vairuotas automobilis yra automobilių dalinimosi platformos dalis (2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 34 sek.–8 min. 40 sek.). Be to, kaip galima spręsti iš ieškovės atstovės paaiškinimų visumos, administruodama draudiminį įvykį, įmonė, be kita ko, vertino ir administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius įrodymus, įskaitant policijos pareigūnų surašytus tarnybinius pranešimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės sprendimas neapžiūrėti automobilio Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors iš dalies ir kertasi su reikalavimu, kad draudiminio įvykio aplinkybės būtų išsamiai išanalizuotos, tačiau yra pateisinamas: draudikas disponavo administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis, o atsakovo vairuota transporto priemonė yra reguliariai naudojama kitų asmenų. Pridurtina ir tai, kad ieškovė pagrįstai teigia, jog, atsakovui pasišalinus iš eismo įvykio vietos, ieškovės galimybės visapusiškai išanalizuoti eismo įvykio aplinkybes buvo apribotos. Pagal bylos medžiagą nenustatyta, kad ieškovė, esamomis aplinkybėmis, būtų pažeidusi atsakovo minimus Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 47 punkte įtvirtintus reikalavimus. Atitinkamai kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo atsikirtimas, kad automobilio Ford Focus pažeidimai, dėl kurių buvo išmokėta draudimo išmoka, neatitiko ginčo eismo įvykio aplinkybių. Aplinkybė, kad automobilio Peugeot 308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė UAB „Prime Leasing“ atsakovui nereiškė pretenzijų, yra šalutinė ir nereikšminga, nes tai yra atsakovo ir nurodytos transporto priemonės savininko tarpusavio sutartinių teisinių santykių vykdymo klausimas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovės pareikštas reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 184,10 Eur draudimo išmoka ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, nurodytų išlaidų atlyginimas ieškovei priteisiamas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. S. ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 184,10 Eur (šimto aštuoniasdešimt keturių eurų ir 10 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (184,10 Eur (šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 10 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.