Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1599-1029/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo S. Š. priteisti 205,77 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo S. Š. priteisti 205,77 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.

9. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. birželio 15 d., Šiaulių mieste, Gegužių g. 70, eismo įvykio metu buvo apgadinta V. K. priklausanti transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės NISSAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo S. Š. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. 2015-06-15 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 411,53 Eur dydžio draudimo išmoką. Dėl šio įvykio Šiaulių apylinkės teisme iškelta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2685-953/2015, kurioje 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu S. Š. skirta galutinė administracinė nuobauda – 28 Eur dydžio bauda, S. Š. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

10. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Šioje teisės normoje įtvirtinta viena iš išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nes iš principo privalomo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011). Taigi, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Šiuo atvejui draudikas, reikšdamas reikalavimą grąžinti jo išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalėjo įrodyti, kad atsakovas, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, yra atsakingas už žalos padarymą.

11. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir nėra nustatyta tyčinė atsakovo S. Š. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tačiau šiuo atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

12. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 222 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d.) tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 222 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog atsakovas, pažeidęs KET reikalavimus ir apie eismo įvykį nepranešęs policijai, tiesiog nesuvokė, kad toks pasitraukimas iš automobilių susidūrimo vietos prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir tai negali būti traktuojama kaip pasišalinimais iš įvykio vietos, o dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nesant šio teisės pažeidimo sudėties, bylos dalis nutraukta, sprendžiant dėl atsakovo S. Š. atsakomybės nėra pagrindo nagrinėjamoje civilinėje byloje daryti išvadą, jog atsakovas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

14. Visų pirma, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą atsakovas pripažintas atsakingu dėl eismo įvykio sukėlimo. Be to, atsakovas pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, už kurį jam paskirta 5 Eur dydžio bauda. Antra, liudininkai matė, kad jų kaimyno automobilį kažkas važiuodamas prilietė ir nesustodamas iš įvykio vietos pasišalino. Svarbu tai, kad atsakovas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, pripažino, kad galėjo apgadinti svetimą transporto priemonę, tačiau nesutiko, kad iš įvykio vietos pasišalino tyčia. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Atsižvelgiant į tai, bylos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, kad atsakovas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad jo vairuojama transporto priemonė kliudė kitą transporto priemonę. Taigi, nors atsakovas ir nebuvo nubaustas dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Trečia, akivaizdu, kad atsakovas, neiškviesdamas policijos, pažeidė KET 222 straipsnį, kas suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažinus kaltę dėl neatsargumo. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas nubaustas 28 Eur bauda ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Šios nutarimo dalies apeliacine tvarka atsakovas neskundė, taigi, savo kaltę pripažino ir su nuobauda sutiko.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas įstatymų nustatyta tvarka 2015-07-09 išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 411,53 Eur dydžio draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas bei civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178 str., 185 str.), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 205,77 Eur išmokėta draudimo išmoka bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas. Ieškovė už ieškinio padavimą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, už apeliacinio skundo padavimą - 15,00 Eur žyminį mokestį, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl ši suma (30 Eur) priteistina iš atsakovo S. Š. ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 205,77 Eur (du šimtai penki eurai 77 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2016 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.