Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patikslintą ieškinį atsakovams I. N. ir J. Z. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir laikino motinos valdžios ribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys N. N. ir J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. N., gim. 2009 m. rugpjūčio 9 d., tėvai yra atsakovai J. Z. ir I. N.. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 3 d. nutartimi išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką L. N. iš jos motinos J. Z. ir tėvo I. N.. Kėdainių rajono savivaldybės mero 2024 m. rugsėjo 12 d. potvarkiu Nr. MP1 - 473 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. AD-1-275 „Dėl laikinosios globos nustatymo L. N.“ pakeitimo“ L. N. laikinąja rūpintoja paskirta J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); L. N. laikinosios globos gyvenamoji vieta nustatyta adresu (duomenys neskelbtini) b. l.).

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad su šeima dirba nuo 2023 m. vasario mėnesio. Su mergaite bendrauja epizodiškai, posėdžių metu, kadangi ji jau buvo paimta iš šeimos. Per du metus mamos ir vyresnių mergaičių nuomonė visiškai nepasikeitė, jos kategoriškai už tai, kad mergaitė į šeimą negrįžtų. Jos mano, kad tėtis turi bendrauti su ja, bet kad ji grįžtų į šeimą, nenori. Mano kad mergaitė aikštinga, kaprizinga, savanaudė, kai ji gyveno namuose, buvo nuolatinė konfliktinė situacija. Vyriausioji mergaitė sakė tėvams, kad jeigu grįš L. N., ji išeis iš namų, kadangi nenori gyventi konflikte. Kita dukra sakė, kad nuolatos pykosi šeima, kildavo konfliktai tarp tėvų, ji dažnai mušdavo jauniausiąją sesę. Pamotė aiškina, kad augino mergaitę nuo 5 metukų, bet ji gyvendavo kartu tol, kol jai patikdavo. Kraustydavosi tarp tėvo, motinos ir tetos namų, pastovios gyvenamosios vietos mergaitė neturėjo. Dviejų kambarių bute gyvena 5 asmenų šeima, butas nedidelis. Visi pasiskirstę darbais, nesipyksta. Iš mokyklos atsiliepimai geri. Seserys vengdavo bendrauti su mergaite. Mano, kad mergaitei grįžus į šeimą konfliktų išvengti nepavyktų. Šiuo metu šeimai yra gerai.

Teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei, buvo išklausyta nepilnamečio vaiko L. N. nuomonė. Vaikas paaiškino, kad gyvena su J. Š. ir jos šeima. Kambariu dalijasi su vienu iš vaikų, turi savo lovą, stalą, spintą, viskuo aprūpinta, nieko netrūksta. Gyvena ten apie pusmetį. Apie pusantrų metų gyvena ne su šeima. Išsikraustė dėl nesutarimų su pamote ir visa šeima. Buvo smurtas, ir fizinis, ir moralinis. Su tėčiu dabar susiskambina, nekonfliktuoja. Su pamote nebendrauja. Pas tėtį gyvena viena ,,tikra“ ir dvi ,,netikros“ seserys. Nebendrauja ir nenori, nėra apie ką bendrauti. Bendrautų iš mandagumo, jei su ja susisiektų. Konflikto, mano, kad nėra, bet nėra ir draugiškų santykių. Per visą laiką nuvažiavus pas tėtį nebuvo. Nejaukiai jaustųsi ten. Su tėčiu prieš mėnesį važiavo paso daryti į Vilnių. Bendrauja. Yra kartu ėję į kavinę. Susitinka abiejų iniciatyva. Tikrai nenorėtų gyventi su tėvu, o iki 18 metų nori gyventi su globėja. Nenori, nes yra dalykų, kurių vienas kitam negali atleisti, taip pat yra pamotė, su kuria nenori susitikti. Mano, kad gerai nesijaustų ten gyvendama. Galėtų gyventi tik su tėčiu, bet nenori, kad ,,per ją“ būtų išskirta jų šeima. Jie turėtų gyventi su savo šeima, o ji atskirai. Jai kyla nemalonūs prisiminimai apie smurtą ir kitus dalykus. Su mama nebendrauja. Kalbėjo telefonu sausio pradžioje, mama informavo, kad mirė močiutė. Prieš tai bendravo vasarą. Ji yra (duomenys neskelbtini). Bendrauti daugiau nenorėtų, nebent ji negertų. (duomenys neskelbtini) iki 10 metų gyveno su motina, paskui pabėgo pas tėvą ir ten gyveno du metus. Motina daug gerdavo, buvo nesaugi aplinka jai ir sesei, todėl jos pasiėmė daiktus ir pabėgo.

Dėl jurisdikcijos

Atsakovo atstovas byloje palaikė poziciją, jog Lietuvos Respublikos teismas neturi jurisdikcijos byloje, kadangi atsakovas ir vaikas yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Atsakovo atžvilgiu byloje pareikšti reikalavimai atskirti nepilnametę L. N. nuo jos tėvo atsakovo I. N. ir priteisti nepilnamečiui vaikui iš atsakovo materialinį išlaikymą.

Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą, o priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų šio straipsnio 1-4 punktuose, kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini (28 straipsnio 2 dalis; 5 dalis).

Aiškindamas 1992-10-20 Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios yra tapačios Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos sutarties 21 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tarptautinės privatinės teisės aktuose, pvz., daugelyje Hagos konvencijų, 1980 m. Europos Sąjungos Romos konvencijoje dėl teisės, taikytinos sutartinėms prievolėms, vadovaujamasi gyvenamosios vietos, o ne nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijumi. Tokia specialioji taisyklė, kaip bendrosios taisyklės dėl nuolatinės gyvenamosios vietos išimtis, yra kriterijus teismingumui nustatyti ir dvišalėje sutartyje. Pagal dvišalę sutartį teismingumui nustatyti pakanka nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą vienoje iš susitarusiųjų valstybių. Kai dvišalėje tarptautinėje sutartyje nenurodomi gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, taikomi teismo, sprendžiančio dėl teismingumo, šalies vidaus teisės nustatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014). Atsižvelgiant į atitinkamo teisinio reguliavimo tapatumą, spręstina, kad aptariamas kasacinio teismo išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos, o ne CK 2.12 straipsnyje įtvirtinti nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).

Gyvenamoji vieta nuo nuolatinės gyvenamosios vietos skiriasi tuo, kad pastaroji yra teisinis asmens ir valstybės ar jos teritorijos dalies ryšys, nustatomas pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.12 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti tik viena, tuo tarpu gyvenamąsias vietas asmuo gali turėti kelias (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 25 punktą).

CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y., nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

L. N. ir jos tėvas atsakovas I. N. yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, tačiau jų gyvenamosios vietos šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje. Atsakovas gyvena ir dirba Kėdainių mieste. Procesiniai dokumentai, siųsti adresu (duomenys neskelbtini) Kėdainiai, jam įteikti asmeniškai. Lietuvoje jis turi transporto priemonę. Čia gyvena jo sutuoktinė ir nepilnametės dukros. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, 1993-07-07 pasirašytos Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, 21 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, daroma išvada, jog teisinius santykius tarp atsakovo ir jo dukros L. N. reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir atsakovo atžvilgiu pareikštiems reikalavimams spręsti jurisdikciją turi Lietuvos Respublikos teismas (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1832-580/2023).

Ieškovė taip pat prašė laikinai apriboti atsakovei J. Z. motinos valdžią nepilnamečio vaiko L. N. atžvilgiu; priteisti iš motinos išlaikymą nepilnametei dukrai. Byloje neginčyta, jog atsakovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pareikštus reikalavimus atsakovei J. Z.. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ieškinys šioje dalyje (dėl reikalavimų laikinai apriboti motinos valdžią ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai) paliekamas nenagrinėtas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo

Ieškovė prašo atskirti nepilnametę L. N. nuo jos tėvo atsakovo I. N..

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.

Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 2 d. Kėdainių pagalbai šeimai centre, atvejo vadybos posėdžio metu L. N. kategoriškai atsisakė gyventi su tėvu ir pamote, vaikas apgyvendintas Kėdainių pagalbai šeimai centre pas budintį globėją. Teismo posėdžio metu mergaitė nurodė, kad gyventi su tėvo šeima nenori, nori iki pilnametystės likti gyventi pas globėją. L. N. yra 15 metų amžiaus. Savo nuomonę vaikas suformulavo aiškiai, nurodė konkrečias nenoro gyventi kartu priežastis (smurtas, konfliktai). Jo nuomonė per beveik dvejų metų laikotarpį (nuo 2023 m. vasario 2 d. iki 2024 m. sausio 17 d.) nesikeitė. Todėl teismo vertinimu, į vaiko nuomonę nagrinėjamu klausimu privalo būti atsižvelgta.

Iš Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad 2023 m. sausio 21 d. buvo gautas pranešimas, jog pamotė galimai smurtauja prieš savo podukrą. Mergaitė atsisakė grįžti į namus ir gyventi su tėvu. 2023 m. kovo 6 d. Mobiliosios komandos rekomendacijose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tėvas pripažino, kad Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) vaikų auklėjimo, drausminimo taisyklės ir požiūris į juos skiriasi; rekomenduojama stiprinti tėvystės įgūdžius; mergaitė nenori grįžti į tėvo šeimą (t. 2, 36-39 b. l.). 2023 m. spalio 24 d. atvejo vadybos posėdžio metu socialinė darbuotoja teigė, kad tėvas, nenorėdamas prarasti šeimos ramybės ir stabilumo, neberodo iniciatyvos aktyviai bendrauti su mergaite; siekdamas išvengti paauglės manipuliacijų, nesiūlo jai grįžti į biologinę šeimą; mergaitė nori bendrauti, matytis su tėčiu, tačiau gyventi su juo nenori (t. 2, 44 b. l.).

Trečiojo asmens N. N. paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia spręsti, kad artimo ryšio pamotė su mergaite nėra užmezgusi. Nuo 2023 m. vasario 2 d. vaiko paėmimo, ji su mergaite jokių santykių nepalaikė, bendravimo neinicijuoja. 2023 m. sausio 24 d. trečiajam asmeniui N. N. pareikštas įtarimas, kad ji 2023 m. sausio 21 d. asmeninio ginčo metu, tyčia sudavė delnu ne daugiau trijų kartų savo šeimos narei – mažametei podukrai L. N. į veidą, ranka sugriebusi už kaklo spaudė, tampė už plaukų (t. 1, 48 b. l.). Nors atsakovo sutuoktinės ir vaiko biologiniai ryšiai nesieja, teismas negali neatsižvelgti į sudėtingus ir konfliktiškus jos ir vaiko santykius, praeityje buvusį smurtą, kadangi atsakovas su sutuoktine gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Liudytoja A. G. parodė, kad šeima (atsakovas, jo sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai, likę gyventi su tėvais) nėra pasiruošę priimti L. N. atgal į šeimą. 5 asmenų šeima gyvena 2 kambarių bute, vietos nedaug.

Vyresnės šeimos mergaitės (N. N. dukros) su L. N. nebendrauja, bendrauti nenori. Kėdainių pagalbos šeimai centro 2024 m. kovo 20 d. rašte Nr. 4GD-4397 nurodyta, kad sutuoktinės N. N. dukros (duomenys neskelbtini) lanko tą pačią mokyklą kaip ir L. N., tačiau susitikusios pertraukų metu prasilenkia kaip nepažįstamos, nebendrauja (t. 2, 54-55 b. l.). Iš teismo posėdžio metu atsakovo bei jo sutuoktinės paaiškinimų galima spręsti, kad jie taip pat baiminasi konfliktų, nesutarimų, todėl nors ir nurodo, jog norėtų, kad mergaitė grįžtų į šeimą, tačiau nėra tikri, kad vaiko grįžimas į šeimą yra tinkamiausias sprendimas susidariusioje situacijoje.

Byloje esantys duomenys, vaiko, atsakovo, trečiojo asmens N. N. paaiškinimai patvirtina, kad šeimoje susiklosčiusi situacija, kuomet kiti kartu gyvenantys šeimos nariai neturi susiformavusio ryšio su vaiku ir ryšį megzti pastangų nededa. Surinkti duomenys leidžia spręsti, kad atsakovo ir jo sutuoktinės šeimoje L. N. gyventi šiuo metu negali. Tokios aplinkybės – šeimos narių ir nepilnametės dukros tarpusavio santykiai – negali būti lemiamos tik atsakovo pastangų, todėl laikytinos objektyviomis.

Teismui nustačius objektyvias aplinkybes, dėl kurių nepilnametė L. N. negali gyventi su atsakovu, ieškinio reikalavimas atskirti nepilnametę nuo jos tėvo atsakovo I. N. tenkinamas (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir kitų reikalavimų

Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiui vaikui iš atsakovo materialinį išlaikymą po 200,00 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo paskiriant laikinąją rūpintoją J. Š.; taip pat prašo iki teismo sprendimo (nutarties) dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės L. N. gyvenamąją vietą nustatyti laikinos rūpintojos J. Š. gyvenamojoje vietoje.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Trečiasis asmuo J. Š. (nepilnametės L. N. rūpintoja) teismo posėdžio metu paaiškino, kad po 200,00 Eur suma iš kiekvieno tėvo šiuo metu yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga 2025 metais yra 1 038,00 Eur, t. y. apie 777,00 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

Nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymo dydis (200 Eur) neviršija orientacinio teismų praktikos formuojamo dydžio ir nesiekia valstybės nekompensuojamo vaiko poreikių dydžio tenkančio kiekvienam iš tėvų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsakovas ir jo sutuoktinė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šeimoje turi dvi menkavertes transporto priemones, nekilnojamojo turto – namą (duomenys neskelbtini), netoli. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad dirba, gauna minimalų atlyginimą. Byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba MB ,, (duomenys neskelbtini)“, jo pajamos 1 200,00 Eur. Atsakovo šeimoje auga 3 nepilnamečiai vaikai. Rašytinių įrodymų apie patiriamas išlaidas ir gaunamas pajamas atsakovas teismui neteikė.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Spręsdamas dėl vaikui iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į šias reikšmingas aplinkybes: 1) atsakovas yra 45 metų amžiaus; 2) byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad jis yra sveikas; darbingumas, bylos duomenimis, jam nėra apribotas, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo sveikata gera; 3) vaikas, kuriam prašoma priteisti išlaikymą yra 15 metų amžiaus, taigi paauglio vaiko poreikiai yra reikšmingai didesni; 4) prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis neviršija orientacinio teismų praktikos formuojamo dydžio ir nesiekia valstybės nekompensuojamo vaiko poreikių dydžio tenkančio kiekvienam iš tėvų.

Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur iki vaiko pilnametystės kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, yra visiškai pagrįstas, todėl yra tenkinamas visa apimtimi.

Vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis). Laikinoji rūpintoja J. Š. iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo skiriama uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas.

Nepilnametės L. N. gyvenamoji vieta iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatoma laikinos rūpintojos J. Š. gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė duomenis, kad teisinės pagalbos išlaidų suma, teikiant antrinę teisinę pagalbą J. Z. sudaro 545,83 Eur. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovės atžvilgiu paliekamas nenagrinėtas, spręsti, kad šalių procesinis elgesys buvo netinkamas, teismas neturi pagrindo, o nuo žyminio mokesčio šalys atleistos CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta tvarka, šios bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametę L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jos tėvo atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti nepilnamečiui vaikui L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. balandžio 16 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnametės L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo paskirti laikinąją rūpintoją J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios rūpintojos J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Ieškinį dalyje dėl reikalavimų laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš jos išlaikymą nepilnametei dukrai L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.