- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-03
- Bylos Nr.
- e2S-1832-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06644-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- O. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. (V. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui O. V. (O. V.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė V. L. ieškiniu prašė:
1.1 priteisti iš O. V. mažametės jo dukters I. V. (I. V.) išlaikymui po 257 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinai, V. L., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka;
1.2 priteisti iš O. V. mažametės I. V. naudai 8 018 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-05-05 iki 2023-05-05;
1.3 nustatyti I. V. gyvenamąją vietą kartu su motina V. L. jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini);
1.4 nustatyti atsakovo O. V. bendravimo tvarką su dukra I. V.. Atsakovas turi teisę bendrauti ir praleisti su vaiku pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalio dienas, šeštadienį bei sekmadienį, be vaiko nakvynės pas tėvą;
1.5 įpareigoti atsakovą O. V. pateikti duomenis apie turimą privalomai registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pajamas už paskutinius 3 metus.
2. Nurodė, kad:
2.1. šalims Ukrainoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. V.. Šalys nebuvo sudariusios santuokos;
2.2. atsakovas atvyko dirbti į Lietuvą ir pasikvietė ieškovę su vaikais. Ieškovė į Lietuvos Respubliką atvyko 2022-03-04, gyveno kartu su atsakovu pora mėnesių;
2.3. dėl atsakovo smurto ieškovė kartu su savo vaikais 2022-06-23 buvo apgyvendinta Vilniaus miesto krizių centre iki 2022-12-27. Nuo 2022-06-23 ieškovė kartu su atsakovu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, finansiškai neprisidėjo prie jos išlaikymo net ir tuos kelis mėnesius gyvenant kartu;
2.4. atsakovas nepertraukiamai neteikia dukrai išlaikymo nuo jos gimimo. Dukra yra mažametė, jos poreikiai didėja, atsižvelgiant į tai, turi būti priteisiamas išlaikymas. Ieškovė dirba parduotuvėje salės darbuotoja, augina dukrą bei dar 2 vaikus, pašalpos negauna, tik minimalų darbo užmokestį bei išmoką vaikui, todėl jos materialinė padėtis itin sunki;
2.5. dukters I. V. išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro maždaug 585 Eur, tai sudaro didesnę, nei ieškovės per mėnesį gaunamų pajamų, sumą. Pasitaiko nenumatytų išlaidų, esant finansinei galimybei, prisiteisus išlaikymą, mergaitė lankys ir kitus būrelius, pradėjus lankyti mokyklą – išlaidos padidės. Iš atsakovo turėtų būtų priteistas 257 Eur išlaikymas, lygus pusei minimalios mėnesinės algos, atskaičius pusę gaunamos išmokos vaikui sumos;
2.6. atsakovas dukrai niekada neteikė išlaikymo, net ir tuomet, kai šalys gyveno kartu, todėl teisė į išlaikymo įsiskolinimą atsirado už 3 metus. Įsiskolinimas už 3 metus sudaro 8 018 Eur;
2.7. šalys kartu negyvena daugiau nei metus, šalių gyvenimas drauge buvo trumpalaikis ir epizodiškas, dukra nuolat gyvena su ieškove, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove;
2.8. atsakovas turi teisę bendrauti ir praleisti su vaiku pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalio dienas, šeštadienį bei sekmadienį, be vaiko nakvynės pas tėvą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas O. V. atsiliepimu iš dalies sutiko su ieškovės patikslintu ieškiniu. Nurodė, kad:
3.1 šalys Lietuvos Respublikoje laikytini užsieniečiais, jie yra Ukrainos piliečiai. Ukrainoje gimė šalių dukra, kuri irgi yra Ukrainos pilietė ir Lietuvos Respublikoje laikytina užsieniete. Tiek šalys, tiek jų dukra turi tik leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas privalo patikrinti ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams;
3.2 ieškinio aplinkybės dėl tariamo dukros neišlaikymo (reikalaujant išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) nepagrįstos įrodymais;
3.3 atsakovas aplinkybes, jog teikė dukrai išlaikymą 2018-2022 m. šalims gyvenant Ukrainoje, įrodinės liudytojų parodymais. Liudytojai gyvena Ukrainoje, jų tiesioginis dalyvavimas teismo posėdžiuose Lietuvoje neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad:
4.1 tiek ieškovė, tiek atsakovas yra Ukrainos piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovo laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje galioja iki 2023-06-27, ieškovės laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje galioja iki 2024-03-04. Šalių dukra I. V. (duomenys neskelbtini) gimė Ukrainoje;
4.2 pagal Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 28 straipsnį, jurisdikcija nagrinėti klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo priklauso Ukrainos kompetentingam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė V. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį ir perduoti patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
5.1. spręsdamas klausimą dėl ieškinio teismingumo, teismas neįvertino nepaprastosios padėties Ukrainoje, nesivadovavo prioritetiniais vaiko teisių apsaugos principais;
5.2. nebuvo atsižvelgta į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kad vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento;
5.3. Ukrainoje yra nepaprastoji padėtis, vykdomos karinės operacijos, todėl efektyviai apginti savo teises šioje šalyje ieškovė neturi realių galimybių;
5.4. tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, bei jų nepilnametė dukra jau daugiau nei metus laiko gyvena ir dirba Lietuvoje, atsižvelgiant į esamą politinę situaciją, darytina išvada, kad jų gyvenamoji vieta Lietuvoje yra neribota laiko atžvilgiu;
5.5. atsakovas dirba ir gyvena Lietuvoje, kaip ir ieškovė, todėl turi visas galimybes teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, bendrauti su ja;
5.6. ieškovė yra socialiai remtinas asmuo, jos gaunamos pajamos nėra pakankamos visaverčiam gyvenimui, būsto nuomai, nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams patenkinti;
5.7. atsižvelgiant į šio ieškinio ypatumus, konstatuotina, kad Teisinės pagalbos sutarties taikymo prasme abiejų susitariančiųjų šalių, t. y. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos, teismai turi jurisdikciją nagrinėti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
Bylos faktinės aplinkybės
9. Šalys nebuvo sudariusios santuokos. Šalims Ukrainoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. V..
10. Atsakovas atvyko dirbti į Lietuvą. Ieškovė pas atsakovą į Lietuvos Respubliką atvyko 2022-03-04. Ieškovė kartu su vaikais 2022-06-23 buvo apgyvendinta Vilniaus miesto krizių centre iki 2022-12-27.
11. Nuo 2022-06-23 ieškovė su atsakovu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas išlaikymo dukrai neteikia.
12. Atsakovas O. V. turi laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki 2023-06-27.
13. Ieškovė V. L. ir šalių dukrą turi laikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, kurie galioja iki 2024-03-04.
Dėl bylos teismingumo
14. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nagrinėjantis bylą, savo iniciatyva privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 straipsnis).
15. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.
16. Spręsdamas, ar šeimos byla yra su tarptautiniu (užsienio) elementu, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs.
17. Kaip matyti iš ieškovės teismui pateiktų dokumentų, ieškovė ir šalių dukra yra Ukrainos pilietės, atsakovas yra užsienietis, kaip matyti iš leidimo laikinai gyventi bei dukters gimimo liudijimo – Moldovos pilietis. Tiek tėvai, tiek vaikas turi išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl konstatuotina, jog byla yra su tarptautiniu elementu.
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo. Pagal CPK 785 straipsnio 2 dalį numatyta, kad jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas dėl tėvų ir vaikų teisinių santykių nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti bylas dėl tėvų ir vaikų teisinių santykių, jeigu abi šalys yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra užsieniečiai, šalių dukra yra Ukrainos pilietė. Taip pat nustatyta, kad jiems yra išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovui O. V. laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje galioja iki 2023-06-27. Konstatuotina, kad ieškinio padavimo teismui metu (2023-05-05) atsakovas turėjo galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, be to byloje nėra duomenų, kad atsakovas šiuo metu nebeturėtų galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, kad jo neprasitęsė ar išvyko iš Lietuvos Respublikos. Ieškovės V. L. ir šalių dukros laikini leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje galioja iki 2024-03-04.
20. Nustatyta, kad bylos šalys – ieškovė, atsakovas ir mažametis vaikas, turi bendrą gyvenamąją vietą – jie visi gyvena Vilniuje, Lietuvoje. Šalių dukra I. V. kartu su motina V. L. gyvena jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro duomenimis atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022-10-10 iki 2023-10-10. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006). Nesant duomenų, kad atsakovas neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, laikytina, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, Lietuvoje. Įvertinus tai, kad nors atsakovas ir yra užsienietis, tačiau jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste, taikytinos bendrojo teismingumo taisyklės (CPK 29 straipsnis). Vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos teismai yra kompetentingi nagrinėti ieškovės ieškinį.
21. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas yra Ukrainos pilietis, tas pat nurodoma ir atsakovo procesiniuose dokumentuose, tačiau nėra pateikta atsakovo Ukrainos pilietybę patvirtinančių duomenų. Dukters gimimo liudijime atsakovas nurodytas kaip Moldovos pilietis, leidime laikinai gyventi pažymėtas šalies kodas MDA, kas atitinka Moldovos Respublikos šalies kodą.
23. Ieškinys paliktas nenagrinėtu remiantis Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993-07-07 sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 28 straipsnį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos Susitariančios šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą. Sutarties 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas. O sutarties 28 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teisinius santykius tarp vaiko ir jo motinos bei tėvo, nesančių tarpusavyje santuokoje, reguliuoja įstatymai susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra vaikas.
24. Iš Sutarties 28 straipsnio 1-4 dalies reguliavimo srities matyti, jog šiomis normomis yra nustatoma ne jurisdikcija, o taikytina teisė. Jurisdikcijos ir taikytinos teisės kategorijos nėra tapačios. Skirtingų valstybių teismų jurisdikcijų kolizijas reglamentuojančios teisės normos nustato, kokios valstybės teismas yra kompetentingas nagrinėti bylą. Vien tai, kad tam tikros valstybės teismas turi kompetenciją nagrinėti bylą, turinčią tarptautinį (užsienio) elementą, nereiškia, kad nagrinėjant šią bylą turi būti taikoma materialioji teismo vietos valstybės teisė. Teismas, nustatęs, kad turi jurisdikciją nagrinėti bylą, turi nustatyti, pagal kokios šalies materialiąją teisę ši byla nagrinėtina. Spręsdamas dėl jurisdikcijos pirmosios instancijos teismas klaidingai rėmėsi taikytiną teisę nustatančiomis normomis.
25. Sutarties 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta teismų jurisdikcija, kad priimti sprendimus bylose dėl teisinių santykių, nurodytų šio straipsnio 1-4 punktuose, kompetentingi teismai Susitariančiosios Šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini. Jeigu ieškovas ir atsakovas gyvena vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kompetentingi taip pat teismai ir šios Susitariančiosios Šalies, laikantis šio straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatų. Pagal minėtos Sutarties 21 straipsnio 1 dalį, kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei sutartis nenumato kitaip.
26. Taigi, patvirtinus aplinkybę, jog ieškovas ir atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje bei nesant kitų duomenų, kompetentingu laikytinas ir Lietuvos Respublikos teismas, kuris turi taikyti teisę, laikydamasis šio straipsnio 1 ir 4 punktų nuostatų.
27. Aiškindamas 1992-10-20 Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios yra tapačios Lietuvos Respublikos ir Ukrainos teisinės pagalbos sutarties 21 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tarptautinės privatinės teisės aktuose, pvz., daugelyje Hagos konvencijų, 1980 m. Europos Sąjungos Romos konvencijoje dėl teisės, taikytinos sutartinėms prievolėms, vadovaujamasi gyvenamosios vietos, o ne nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijumi. Tokia specialioji taisyklė, kaip bendrosios taisyklės dėl nuolatinės gyvenamosios vietos išimtis, yra kriterijus teismingumui nustatyti ir dvišalėje sutartyje. Pagal dvišalę sutartį teismingumui nustatyti pakanka nurodyti atsakovo gyvenamąją vietą vienoje iš susitarusiųjų valstybių. Kai dvišalėje tarptautinėje sutartyje nenurodomi gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, taikomi teismo, sprendžiančio dėl teismingumo, šalies vidaus teisės nustatyti kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014). Atsižvelgiant į atitinkamo teisinio reguliavimo tapatumą, spręstina, kad aptariamas kasacinio teismo išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos, o ne CK 2.12 straipsnyje įtvirtinti nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).
28. Gyvenamoji vieta nuo nuolatinės gyvenamosios vietos skiriasi tuo, kad pastaroji yra teisinis asmens ir valstybės ar jos teritorijos dalies ryšys, nustatomas pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 2.12 straipsnio 3 dalies nuostatas nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti tik viena, tuo tarpu gyvenamąsias vietas asmuo gali turėti kelias (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 25 punktą).
29. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y., nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).
30. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, 1993-07-07 pasirašytos Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, 21 straipsnio 1 dalies ir 28 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti, jog Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovės pareikštų reikalavimų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovės V. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.