- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2A-166-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00570-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Varedas“, viešajai įmonei „Mokumo projektai“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Karmo Invest“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Varedas“ ir viešajai įmonei „Mokumo projektai“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio actio Pauliana pagrindu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Karmo Invest“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (be savarankiško reikalavimo).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2022 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2022/09-29, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Varedas“ ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Mokumo projektai“ negaliojančia ab initio ir iš atsakovių priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10763-1149/2021 buvo išduotas vykdomasis raštas pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą, kuriuo buvo priteistas iš pareiškėjos UAB „Varedas“ 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas suinteresuotam asmeniui UAB „Medvedis“. Pažymėjo, kad UAB „Varedas“ 2022 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (toliau – sutartis) Nr. 2022/09-29 perleido UAB „Varedas“ reikalavimo teisę į skolininkės UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ kitam juridiniams asmeniui – VšĮ „Mokumo Projektai“.
2.2. Antstolė A. R. Ž. 2023 m. sausio 9 d. patvarkymu Nr. S-23-75-667 „Dėl lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis arešto ir pervedimo į antstolės nurodytą sąskaitą“ (toliau – patvarkymas) nurodė, jog antstolės A. R. Ž. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš UAB „Varedas“ išieškotojai valstybei ir vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 688 straipsniu, areštuoja 10 774,16 Eur sumą, priklausančią UAB „Varedas“. Ieškovė teigia, jog sužinojusi apie UAB „Varedas“ įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) bei apie UAB „Varedas“ reikalavimo teisių perleidimo sandorį, kuriuo ši įmonė, galbūt siekdama išvengti mokestinių prievolių įvykdymo VMI, pateikė 2022 m. gruodžio 30 d. prašymą VMI, kuriuo išdėstė šias aplinkybes ir prašė išaiškinti, kokias sumas, kokiu eiliškumu mokėti, kad nebūtų pažeistų kreditorių, šiuo atveju valstybės, interesai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes mano, kad atsakovė, kuri jau beveik 10 mėnesių yra negrąžinusi ieškovei 326,70 Eur dydžio įsiskolinimo bei yra skolinga VMI, dėl to 2023 m. sausio 9 d. patvarkymo Nr. S-23-75-667 pagrindu buvo inicijuotas jai priklausančioje banko sąskaitoje laikomų lėšų areštas, nepaisydama turimų įsiskolinimų, sudarydama sutartį, dar labiau pablogino UAB ,,Varedas“ kreditingumą. Darė išvadą, jog įvertinus nesąžiningus atsakovės veiksmus yra pagrindas teikti actio Pauliana ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
3. Trečiasis asmuo VMI kreipėsi į teismą su pareiškimu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia tarp UAB „Varedas“ ir VšĮ „Mokumo projektai“ 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/09-29.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi priimtas trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl reikalavimų atsisakymo ir ši civilinės bylos dalis nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Taip pat paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
6.1. Nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovės sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad ieškinio teismui pateikimo metu UAB „Medvedis“ turėjo reikalavimą į UAB „Varedas“ dėl 326,70 Eur neatlygintų bylinėjimosi išlaidų, tuo patvirtindamos, kad UAB „Medvedis“ buvo atsakovės UAB „Varedas“ kreditorius, todėl pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo iš esmės.
6.2. Nurodė, kad ieškovė pati pripažįsta faktą ir tai patvirtina ieškovės su ieškiniu pateiktas vykdomasis raštas, išduotas 2022 m. gruodžio 23 d., kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. ir Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Medvedis“ ieškinį atsakovei UAB „Varedas“ dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, skolos už patirtas išlaidas dėl netinkamo rangos darbų sutarties vykdymo ir atsakovės priešieškinį UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ ir teismas nusprendė priteisti solidariai iš atsakovių pagal priešieškinį UAB „Medvedis“, UAB „Karmo Invest“ 8 746,51 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 8 746,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo UAB „Varedas“ naudai. Prašė priteisti iš atsakovių pagal priešieškinį UAB „Medvedis“, UAB „Karmo Invest“ po 98,50 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Varedas“ naudai. Priteisti solidariai iš atsakovių pagal priešieškinį UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ 2 156,22 Eur UAB „Varedas“ naudai. Pažymėjo, kad atsakovės UAB „Varedas“ ir VšĮ ,,Mokumo projektai“ nurodė, jog ieškovės prašoma pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tuo tikslu, kad iš UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ išieškotų minimą skolą. O skolininkės UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ apie reikalavimo perleidimą žinojo, ir tai patvirtina pareikštas ieškinys ir kartu pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, kurioje reikalavimo perleidimo suma neviršija pačios ieškovės pripažįstamos ir teismo sprendimu priteistos sumos.
6.3. Konstatavo, jog ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo nei atsakovės UAB „Varedas“, nei atsakovės VšĮ „Mokumo projektai“ nesąžiningumo sudarant reikalavimo perleidimo sutartį kreditoriaus (ieškovė UAB „Medvedis“) atžvilgiu. Pažymėjo, kad šia reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Varedas“ perleido savo reikalavimą būtent į UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo invest“ kaip solidariuosius skolininkus, t. y. ieškovė nenurodo, ką be pagrindo ir nesąžiningai UAB „Varedas“ perleido VšĮ „Mokumo projektai“. Akcentavo, kad perleista suma yra pačios kreditorės nesumokėta atsakovei UAB „Varedas“ skola. Darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad pats ginčijamas sandoris (reikalavimo perleidimo sutartis) kaip nors pažeidė ieškovės UAB „Medvedis“, kaip kreditorės, teises. Taip pat ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.
6.4. Nurodė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovės UAB „Varedas“ nemokumą, gresiantį bankrotą nepasitvirtino. Priešingai, ieškovės skola atsakovei, kuri viršijo 10 tūkst. eurų, sudarė atsakovės UAB „Varedas“ trumpalaikį turtą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad atsakovė UAB „Varedas“ ne tik kad nebankrutavo, bet ir sumokėjo skolą tiek VMI, tiek ieškovei.
6.5. Teigia, kad ieškovės argumentas, jog UAB „Varedas“ nėra sumokėjusi iš jos priteistų ieškovei 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, nėra pagrįstas jokiu įrodymu. Atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė pateikė teismui įrodymą – pervedimo išrašą, iš kurio nustatyta, kad į UAB „Medvedis“ sąskaitą yra pervesta 326,70 Eur, mokėtojas R. U., paskirtis – vykdomasis raštas e2YT-10763-1149/2021. Laikė, jog ką tik įmonėje pradėjusio dirbti teisininko argumentas, kad jis nežino, kas yra U., nepatvirtina to, kad, kas yra UAB „Varedas“ direktorius, nežino pati šalis, t. y. UAB „Medvedis“ ir jos direktorius. Be to, pažymėjo, kad duomenys apie įmonės vadovą yra vieši ir juos galima pasitikrinti Juridinių asmenų registre.
6.6. Nurodė, kad ieškovės į bylą pateiktas dokumentas buhalterinė pažyma Nr. 609014438 nėra laikytinas tinkamu įrodymu, nes: 1. Pateiktas ne iki teismo posėdžio pradžios; 2. El. laiškas nėra pasirašytas el. parašu; 3. El. laiškas siųstas ne iš oficialaus UAB „Medvedis“ elektroninio pašto; 4. Pažyma nepasirašyta, nenurodyta ją parengusio asmens pareigybė; 5. Pažyma nėra ūkinę operaciją patvirtinantis dokumentas (LR finansinės apskaitos įstatymo 3, 8 straipsniai); 6. Ieškovės atstovo argumentas, kad įmonės direktoriaus nežinojo, kaip turi būti tvarkoma finansinė apskaita, nėra pagrįstas, nes už apskaitos organizavimą atsakingas įmonės vadovas (LR finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis); 7. Ieškovei nuo pat ieškinio pateikimo dienos atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatas ir advokato padėjėjas, tad jeigu įmonėje būtų dokumentai, patvirtinantys skolos negrąžinimą, jie būtų buvę pateikti (pažymoje nurodyta, kad ji sudaryta 2023 m. vasario 6 d.); 8.Tiek ieškovės teisininkai, tiek ieškovės vadovas K. J. teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose pripažino, kad UAB „Varedas“ skolą sumokėjo; 9. UAB „Varedas“ jau su 2023 m. vasario 12 d. atsiliepimu į ieškinį (ieškinys pareikštas 2023 m. sausio 30 d.) pateikė antstolės A. R. Ž. informaciją, kad pagal vykdomosios bylos duomenis 326,70 Eur skola yra sumokėta tiesiogiai kreditoriui į sąskaitą pašto perlaida. Šis antstolės raštas išsiųstas ir UAB „Medvedis“ el. paštu (duomenys neskelbtini). Parengiamojo teismo posėdžio metu UAB „Medvedis“ direktorius K. J. patvirtino teismui, kad tai yra oficialus įmonės el. pašto adresas; 10. Atsakovė nurodė priežastį – pavedimą atsakovės UAB „Varedas“ direktorius turėjo daryti iš asmeninės sąskaitos, nes atsakovės sąskaita buvo areštuota; 11. 2023 m. kovo 28 d. atsakovė UAB „Varedas“ pateikė papildomus duomenis dėl skolos sumokėjimo – A. R. Ž. 2023 m. kovo 24 d. patvarkymą Nr. S-23-75-6811 dėl vykdomosios bylos užbaigimo; 12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad civilinėje byloje Nr. e2YT-10763-1149/2021 gautas antstolės A. R. Ž. 2023 m. kovo 24 d. patvarkymas Nr. S-23-75-6811 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo (piniginis išieškojimas 326,70 Eur skola, skolininkė UAB „Varedas“, išieškotoja UAB „Medvedis“), visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą ir grąžinant jį išdavusiam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad antstolės veiksmai būtų buvę apskųsti, tokių duomenų nėra ir teismų informacinėje sistemoje.
6.7. Atkreipė dėmesį, kad vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2YT-10763-1149/2021 UAB „Medvedis“ prašymu išduotas 2022 m. gruodžio 12 d., o reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2022 m. rugsėjo 29 d., t. y. anksčiau negu buvo išimtas vykdomasis raštas ir pradėti išieškojimo veiksmai.
6.8. Pažymėjo, jog tai, kad šalys viena kitos veiksmus vertina kaip galbūt nesąžiningą elgesį, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi proceso dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), pasirinko teisių gynimo būdą, tačiau, teismui nusprendus ieškinį atmesti, patyrė tam tikras pasekmes. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatavo, jog atsakovių UAB „Varedas“ ir VšĮ ,,Mokumo projektai“ prašymai dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo UAB „Medvedis“ netenkintini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Pirmojo prašymo netenkinus, ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
8.1. Nurodė, kad iš skundžiamo sprendimo absoliučiai neaišku, kurias actio Pauliana taikymo sąlygas ginčijamas sandoris atitiko, o kurias – ne. Teigia, kad iš skundžiamo sprendimo yra matyti, kad teismas nusprendė, jog po to, kai apeliantas pateikė ieškinį, trečiasis fizinis asmuo tariamai sumokėjo skolą ieškovei, todėl ieškovė nebėra atsakovo kreditorius, todėl nebetenkinama pirmoji actio Pauliana sąlyga ir ieškinys nebegali būti tenkinamas šiuo pagrindu. Akcentavo, kad toliau teismas, vertindamas kitas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas, lakoniškai ir formaliai nustatė, kad jos neva neįrodytos, todėl ieškinys negali būti tenkinamas visiškai. Mano, kad iš skundžiamo sprendimo motyvų absoliučiai neaišku ir nesuprantama, kuo remdamasis teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų. Darė išvadą, kad ši skundžiamo sprendimo dalis yra neargumentuota ir nepagrįsta, taigi – neteisėta.
8.2. Teigia, kad jeigu hipotetiškai skundžiamo sprendimo priėmimo metu būtų laikoma, jog UAB „Varedas“ yra atsiskaitęs su apeliantu ir todėl nebėra apelianto skolininkas, tai, ieškovės teigimu, visiškai nepaneigia tos aplinkybės, kad apeliantas buvo UAB „Varedas“ kreditorius ieškinio pateikimo metu, kurią pripažino atstovas 2023 m. rugpjūčio 31 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakinėdamas į apeliantės klausimus. Mano, kad jeigu actio Pauliana taikymas tampa nebeįmanomas tik todėl, jog UAB „Varedas“ hipotetiškai atsiskaitė su apeliantu, tai turi esminės reikšmės teisingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, t. y. apeliantas negali nukentėti ir dengti atsakovų bylinėjimosi išlaidas už ieškinį, kuris būtų patenkintas, jei, hipotetiškai, UAB ,,Varedas“ nebūtų atsiskaitęs bylos nagrinėjimo metu.
8.3. Nurodė, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas (apeliantas) viso bylos nagrinėjimo metu nepripažino trečiojo fizinio asmens R. U. atlikto mokėjimo (tariamai už UAB „Varedas“ sumokėtas skolas). Apeliantas teigia, jog savo poziciją argumentavo ir argumentuoja tuo, kad jo su R. U. nesieja teisiniai prievoliniai santykiai, nėra aišku, kokiu pagrindu ir kodėl jis atliko mokėjimą apeliantui. Atkreipė dėmesį, kad iki šios dienos apeliantas negavo R. U. ar UAB ,,Varedas“ rašytinio patvirtinimo apie atliktą mokėjimą arba UAB „Varedas“ prašymo atlikti už jį mokėjimą / paskirstyti atliktą mokėjimą. Darė išvadą, jog apeliantui nėra žinoma, ar pervedimas nėra klaidingas (atliktas per klaidą), ar jis yra teisėtas, nepažeidžiantis R. U. ar R. U. kreditorių interesų. Pažymi, kad apeliantui nėra žinoma R. U. finansinė padėtis ir iš to kylančios rizikos. Nėra aišku, ar sandoris nebus atšauktas ar pripažintas niekiniu ar negaliojančiu.
8.4. Teigia, jog vertinant verslo apskaitos standarte įtvirtintą taisyklę, privalomą įmonių apskaitai, akivaizdu, kad standartas anksčiau nurodytu atveju draudžia įskaityti R. U. mokėjimą UAB „Varedas“ skolai dengti, kadangi: 1) turtas (mokėjimas) ir įsipareigojimas (skola) kildinami iš skirtingų asmenų; 2) įmonės apskaitą reglamentuojantys teisės aktai nenumato tokios užskaitos įgyvendinimo tvarkos; 3) tarp šalių nėra sudaryto trišalio susitarimo R. U. mokėjimo paskirstyti UAB „Varedas“ skolai dengti; 4) R. U. nesikreipė jokia forma nei dėl trišalių susitarimų sudarymo, nei dėl atsisakymo atšaukti mokėjimą. Darė išvadą, kad apeliantas sąžiningai ir pagrįstai sulaikė iš fizinio asmens gautą mokėjimą, priskyrė jį gautiems avansams bei jo nepaskirstė UAB „Varedas“ skolai dengti, siekdamas teisinio apibrėžtumo.
8.5. Nurodė, kad, vadovaujantis CPK 46 ir 47 straipsniais, R. U. turėjo būti byloje dalyvaujantis asmuo. Mano, jog, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, skundžiamas sprendimas naikintinas ir tuo pagrindu, jog skundžiamu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (atlikto mokėjimo kvalifikavimas, teisių ir pareigų nustatymas atlikto mokėjimo apimtyje).
Žemesnės instancijos teismas
8.6. Pažymėjo, kad teismo sprendimo 38 punkte nurodyta: ,,Kartu pažymėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta dar nesant teismo sprendimo, kuriuo ši skola būtų priteista ... Teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-405-980/2022 įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d.“. Teigia, kad atsakovės UAB „Varedas“ skola apeliantei UAB „Medvedis“ atsirado civilinėje byloje Nr. e2YT-10763-1149/2021 pagal teismo sprendimą 2022 m. sausio 20 d., o reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2022 m. rugsėjo 29 d., po 8 mėnesių.
8.7. Nurodė, kad teismas, siekdamas teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, turėjo tiksliai nustatyti ir detalizuoti, kokią reikšmę ieškinio patenkinimui turėjo aplinkybė, jog R. U. tariamai sumokėjo UAB „Medvedis“ ir VMI skolas bylos nagrinėjimo metu (po ieškinio pateikimo teismui dienos), t. y. patenkino dviejų ieškinių reikalavimų sumas. Jeigu actio Pauliana taikymas tampa nebeįmanomas tik todėl, kad R. U. hipotetiškai atsiskaitė su apeliantu, tai turi esminės reikšmės teisingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, patenkinus ieškinio reikalavimus, t. y. apeliantas negali nukentėti ir dengti atsakovų bylinėjimosi išlaidas už ieškinį, kuris būtų patenkintas, jei, hipotetiškai, UAB „Varedas“ nebūtų atsiskaitęs bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VMI prašo apeliacinį skundą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 15 d. pareiškimu Nr. (23.3-08 Mr) RNA-14193 dėl reikalavimų atsisakymo trečiasis asmuo atsisakė pareikštų reikalavimų šioje civilinėje byloje, kadangi atsakovės UAB „Varedas“ turėtas 9 866,99 Eur dydžio įsiskolinimas VMI buvo visiškai įvykdytas. Teigia, jog neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „Mokumo projektai“ prašo netenkinti UAB „Medvedis“ apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
11.1. Nurodė, jog įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 48 punktas). Laikė, kad nurodyta teismų praktika patvirtina, jog UAB „Varedas“ direktorius turėjo teisę ir galėjo sumokėti už skolininką skolą, mano, jog dėl šios priežasties toks prievolės įvykdymas lemia UAB „Medvedis“ reikalavimo UAB „Varedas“ pasibaigimą.
11.2. Mano, jog kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Varedas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
13.1. Teigia, jog nors ieškovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad per visą bylos nagrinėjimą nepripažino trečiojo asmens R. U. atlikto mokėjimo, UAB „Medvedis“ ir R. U. nesieja teisiniai prievoliniai santykiai, pateikia įvairius samprotavimus, kodėl laikosi pozicijos, jog teisėtai ir pagrįstai be pagrindo gauto mokėjimo nepaskirstė UAB „Varedas“ skolai dengti, tačiau atkreipia dėmesį, jog pamiršta tai, kad ne kartą teismui pati yra patvirtinusi, jog UAB „Varedas“ skola UAB „Medvedis“ buvo sumokėta ir UAB „Varedas“ ieškovei UAB „Medvedis“ nebėra skolinga.
13.2. Atkreipia dėmesį, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. prašyme teismui (DOK-33296) ieškovės direktorius nurodo: „Ieškovui UAB „Medvedis“ inicijavus civilinę bylą e2-2208-637/2023 UAB „Varedas“ sumokėjo savo turėtą įsiskolinimą ne tik ieškovui, tačiau taip pat ir padengė turėtą žymų įsiskolinimą VMI. Dėl šios priežasties nebeliko ginčo objekto, t. y. atsakovas UAB „Varedas“ patenkino ieškovo reikalavimą“. Pažymi, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. prašyme teismui (DOK-33432) ieškovo direktorius nurodo: „Atsakovui civilinėje byloje e2-2208-637/2023 padengus įsiskolinimą ieškovui ir trečiajam asmeniui – VMI, tuo pilnai patenkinus ieškinio reikalavimą“. Taip pat akcentavo, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. prašyme teismui (DOK-34947) ieškovės direktorius nurodo: „Atsakovui civilinėje byloje e2-2208-637/2023 padengus įsiskolinimą ieškovui ir trečiajam asmeniui – VMI, tuo pilnai patenkinus ieškinio reikalavimą“. Darė išvadą, kad nepaisant to, kad savo poziciją dėl iš UAB „Varedas“ direktoriaus gauto apmokėjimo UAB „Medvedis“ pakeitė tik 2023 m. rugpjūčio 31 d. ir tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, apeliaciniame skunde nurodoma, kad šios pozicijos apeliantas nekeitė, laikėsi bylos nagrinėjimo metu ir laikosi iki šiol.
13.3. Nurodė, kad, atsakovės UAB „Varedas“ nuomone, bylos nagrinėjimas neturi įtakos UAB „Varedas“ direktoriaus R. U. teisėms ir pareigoms, todėl jis pagrįstai nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, žodinio proceso tvarka byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama tik nustačius, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Žodinis posėdis nėra būtinas, jei nėra keliamas fakto ar teisės klausimas, kurie negali adekvačiai būti išnagrinėti pagal bylos medžiagą ir šalių rašytinę poziciją (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Fejde prieš Švediją, peticijos Nr. 12631/87, par. 33) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 30 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau plačiau šio savo prašymo nemotyvuoja. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu, t. y. mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nagrinėjo bylą, sudarė galimybes apeliantui pasisakyti bei užduoti klausimus. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys / jų atstovai buvo išklausytos teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu. Be kita ko, apeliaciniu skundu nenurodoma jokių argumentų, kokias su šios bylos nagrinėjimu susijusias aplinkybes teismas galėtų ištirti tik bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Tai, kad apeliantė nesutinka su tuo, kokias išvadas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir ištyręs rašytinius įrodymus, padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas apeliacinio skundo nagrinėjimui žodinio proceso tvarka, todėl, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į juos nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso tvarka, o rašytinis bylos procesas apeliantės teisių nepažeis, todėl prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
18. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymą antstolei dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. Nors apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl minėtas įrodymas turėtų būti pridėtas prie bylos, tačiau, įvertinus aplinkybę, jog prašomas pridėti prie bylos įrodymas sudarytas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, bei atsižvelgiant, kad šiuo įrodymu apeliantė remiasi savo apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas kaip įmanoma išsamiau išnagrinėti bylą bei atsižvelgdamas į tai, kad šio įrodymo pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, jog yra pagrindas 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymą antstolei dėl vykdomosios bylos atnaujinimo pridėti prie bylos.
20. Taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Varedas“ į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2023 m. rugsėjo 1 d. pažymą, kad UAB VAREDAS direktoriaus R. U. 2023 m. vasario 6 d. už skolininką vykdomojoje byloje Nr. e2YT-10763-1149/2021 sumokėjo 326,70 Eur sumą, taip pat 2023 m. spalio 25 d. ieškovės skundą antstolei A. R. Ž. dėl vykdomosios bylos atnaujinimo bei 2023 m. lapkričio 7 d. antstolės patvarkymą dėl išieškotojo skundo Nr. S-23-75-24353, iš kurio matyti, jog apeliantės skundas suėjus naikinamiesiems senaties terminams paliktas nenagrinėtas ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Atsakovė, siekdama pagrįsti savo prašymą, nurodė, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau, t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus laiko pagrįstais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2023 m. rugsėjo 5 d., o bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2023 m. gegužės 15 d. Tai reiškia, kad atsakovė neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti 2023 m. rugsėjo 1 d., 2023 m. spalio 25 d. bei 2023 m. lapkričio 7 d. paaiškėjusių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, jų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pridėti naujai pateiktus įrodymus prie bylos
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
22. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-10763-1149/2021 išdavė vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą, kuriuo buvo priteista iš pareiškėjos UAB „Varedas“ 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas suinteresuoto asmens UAB „Medvedis“ naudai. UAB „Varedas“ 2022 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2022/09-29 perleido UAB „Varedas“ reikalavimo teisę į skolininkes UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ kitam juridiniams asmeniui – VšĮ „Mokumo Projektai“. Ieškovė, sužinojusi apie 2022 m. rugsėjo 29 d. tarp UAB „Varedas“ ir VšĮ ,,Mokumo projektai“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/09-29, prašo pripažinti ją negaliojančia (ab initio) actio Pauliana pagrindu.
23. Pagal teisinį reguliavimą, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima, tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnio nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
25. Apeliaciniu skundu teigiama, kad iš skundžiamo sprendimo absoliučiai neaišku, kurias actio Pauliana taikymo sąlygas ginčijamas sandoris atitiko, o kurias – ne. Teigia, kad iš skundžiamo sprendimo yra matyti, jog teismas nusprendė, kad po to, kai apeliantas pateikė ieškinį, trečiasis fizinis asmuo tariamai sumokėjo skolą ieškovei, todėl ieškovė nebėra atsakovo kreditorius, todėl nebetenkinama pirmoji actio Pauliana sąlyga ir ieškinys nebegali būti tenkinamas šiuo pagrindu. Akcentavo, kad toliau teismas, vertindamas kitas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas, lakoniškai ir formaliai nustatė, kad jos neva neįrodytos, todėl ieškinys negali būti tenkinamas visiškai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
26. Nusprendžiant dėl pirmosios actio Pauliana sąlygos akcentuotina, jog byloje nėra ginčo, kad ieškinio pateikimo metu ieškovė turėjo reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Varedas“ dėl 326,70 Eur neatlygintų bylinėjimosi išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog teismo posėdžio metu atsakovės pripažino, kad ieškovė buvo atsakovės UAB „Varedas“ kreditorius. Be to, atsakovės šių apeliacinio skundo argumentų neneigia ir savo atsiliepimuose į apeliacinį skundą, todėl laikytina, jog nagrinėjamu atveju pirmoji actio Pauliana sąlyga yra įrodyta. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje kyla ginčas dėl kitų actio Pauliana egzistavimo sąlygų.
27. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį sandorį pripažinti negaliojančiu pagal actio Pauliana galima tik tuo atveju, kai skolininkas ir trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningi, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
28. Apeliantės nuomone, UAB „Varedas“ siekdama išvengti atsiskaitymo su apeliante, 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį ir perleido reikalavimo teisę VšĮ „Mokumo Projektai“. Apeliantė pažymi, kad atsakovė UAB „Varedas“ teismo posėdžio metu pripažino, jog pinigus už 2022 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį gavo, tačiau su apeliante neatsiskaitė, tai, jos nuomone, rodo atsakovės nesąžiningumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pats faktas, kad sudarius reikalavimo perleidimo sutartį iš karto nebuvo atsiskaityta su kreditore, nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, jog skolininkė (šiuo atveju atsakovė UAB „Varedas“) siekia išvengti savo prievolės kreditoriui (šiuo atveju ieškovei). Juo labiau, kad nurodytos aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia teiginių, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartimi yra pažeidžiamos apeliantės, kaip kreditorės, teisės.
29. Iš bylai pateiktos UAB „Varedas“ 2022 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2022/09-29 2.1 punkto matyti, kad pradinė kreditorė (šioje byloje atsakovė UAB „Varedas“) perleido reikalavimo teisę į skolininkes UAB „Medvedis“ (šioje byloje ieškovė) bei UAB „Kramo invest“. Ginčo sutarties 2.2 punkte nurodoma, kad perleidžiamo reikalavimo dydis – 10 902,73 Eur. Tai reiškia, jog ginčo reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė UAB „Varedas“ perleido reikalavimą į pačią apeliantę, tačiau, kaip tokia sutartis pažeidžia apeliantės teises į jos reikalavimų užtikrinimą, nenurodo nei pati apeliantė, nei tokių aplinkybių nenustatė pirmosios instancijos teismas. Svarbu akcentuoti ir tai, jog netrukus po ieškinio pateikimo atsakovės UAB „Varedas“ turėtas 326,70 Eur įsiskolinimas buvo padengtas, tai tik patvirtina, jog 2022 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2022/09-29 apeliantės, kaip kreditorės, teisės nebuvo pažeidžiamos.
30. Nors ieškiniu apeliantė teigė, jog ginčo sutartis buvo sudaryta atsakovui iš esmės pabloginant savo kreditinę padėtį, nes turimą reikalavimo teisę sutarties pagrindu perdavė, neaišku, už kokią tiksliai sumą įmonei, kuri turi tik vieną darbuotoją ir abejotiną kreditingumo reitingą, tačiau bylai nepateikė jokių tokius jos teiginius patvirtinančių įrodymų. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs viešojoje erdvėje esančius duomenis (www.rekvizitai.lt) nustatė, jog atsakovė UAB „Varedas“ yra veiklą vykdanti bendrovė, kurios įsiskolinimas „Sodrai“ ieškinio pateikimo metu sudarė 45,83 Eur. Taip pat viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad UAB „Varedas“ kreditingumo rizika yra žema, tai rodo pakankamai gerą atsakovės kreditinę padėtį. Kitų duomenų apie atsakovės UAB „Varedas“ turimus įsiskolinimus į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ginčo reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovė pablogino savo finansinę padėtį ir taip sumažino ieškovės galimybes į jos finansinių reikalavimų patenkinimą.
31. Nors 2023 m. sausio 30 d. ieškiniu buvo pažymima, kad atsakovė, turėdama didelį įsiskolinimą VMI bei sudarydama ginčo sutartį, dar labiau pablogino savo kreditinę padėtį ir apsunkino ieškovės teises ateityje išsiieškoti įsiskolinimą, tačiau šias aplinkybes paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo VMI kreipėsi į teismą su pareiškimu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia tarp UAB „Varedas“, ir VšĮ „Mokumo projektai“ 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/09-29, tačiau dar iki parengiamojo teismo posėdžio, atsakovei UAB „Varedas“ įvykdžius VMI, trečiasis asmuo savo reikalavimus atsiėmė, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi priimtas trečiojo asmens su savarankišku reikalavimu pareiškimas dėl reikalavimų atsisakymo ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog UAB „Varedas“ finansinė padėtis ieškinio pateikimo metu buvo pakankamai gera, jog, nepaisant sudarytos ginčo sutarties, atsakovė UAB „Varedas“ buvo pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus pati ar per savo valdymo organus, todėl apeliantės teiginiai, kad ginčo sutartimi buvo pabloginta atsakovės kreditinė padėtis, laikytini nepagrįstais.
32. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymi, jog nustačius, kad ginčijamas sandoris apeliantės, kaip atsakovės, UAB „Varedas“ kreditorės teisių nepažeidė, konstatuoja, jog nėra pagrindo ir išvadai, kad UAB „Varedas“, kaip apeliantės skolininkė, buvo nesąžininga, kadangi turėjo žinoti, jog toks sandoris pažeis apeliantės, kaip jo kreditorės, teises. Šiuo atveju akivaizdu, jog byloje nesant jokių įrodymų apie atsakovės UAB „Varedas“ nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė visų būtinųjų actio Pauliana sąlygų, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.
33. Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamu sprendimu teismas iš esmės konstatavo, jog po to, kai apeliantė pateikė ieškinį, atsakovės UAB „Varedas“ turėtas 326,70 Eur įsiskolinimas ieškovei buvo padengtas, todėl nebelikus visų actio Pauliana sąlygų ieškinys buvo atmestas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodomu aplinkybių, susijusių su atsakovės UAB „Varedas“ turėto įsiskolinimo padengimo teisiniu vertinimu.
34. Nagrinėjamu atveju apeliantė įrodinėja, jog jos, kaip atsakovės, UAB „Varedas“ kreditorės piniginis reikalavimas kildinamas iš Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10763-1149/2021 išduoto vykdomojo rašto pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą, kuriuo buvo priteista iš atsakovės UAB „Varedas“ 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei UAB „Medvedis“. Akcentuotina, jog į bylą buvo pateiktas 2023 m. vasario 10 d. antstolės raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S‑23‑75-3357, kuriuo nurodoma, kad, vykdomosios bylos duomenimis, skola 326,70 eurų yra sumokėta tiesiogiai kreditoriui į sąskaitą pašto perlaida. Taip pat į bylą buvo pateiktas Paysera pervedimo išrašas, iš kurio matyti, kad 2023 m. vasario 6 d., t. y. nepraėjus nė savaitei nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, mokėtojas R. U. (UAB „Varedas“ direktorius) sumokėjo ieškovei UAB „Medvedis“ 326,70 Eur skolą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokama už vykdomąjį raštą e2YT-10763-1149/2021. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės neginčytinai patvirtina, jog apeliantės finansinis reikalavimas 326,70 Eur sumos yra įvykdytas, o tai suponuoja išvadą, jog ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovės ne tik kad buvo sąžiningos, tačiau ginčijama sutartimi nebuvo pažeidžiamos ir apeliantės, kaip atsakovės, UAB „Varedas“ kreditorės teisės į reikalavimų užtikrinimą.
35. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybių, kad R. U. (UAB „Varedas“ direktorius) sumokėjo apeliantei 326,70 Eur skolą, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu apeliantė neginčijo, tik deklaratyviai teigia, kad minėtas mokėjimas priskirtas gautiems avansams, tačiau nepaskirtinas UAB „Varedas“ skolai dengti, kadangi apeliantės su fiziniu asmeniu R. U. nesiejo jokie teisiniai prievoliniai santykiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais. Akcentuotina, jog iš į bylą pateikto Paysera pervedimo išrašo aiškiai matyti, kad mokėjimas atliktas už vykdomąjį raštą Nr. e2YT‑10763-1149/2021, be to, apeliantę su atsakove UAB „Varedas“ siejo verslo santykiai, todėl darytina išvada, kad jai turėjo būti žinoma, jog R. U. yra atsakovės UAB „Varedas“ direktorius, todėl apeliantė turėjo visas galimybes atsakovės mokėjimą įskaityti ir skolą padengi.
36. Pažymėtina, jog šiame kontekste aktualu tai, kad CK 6.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai.
37. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas ir tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021).
38. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja, jog UAB „Varedas“ direktoriaus R. U. atliktas 326,70 Eur mokėjimas apeliantei pagal vykdomąjį raštą Nr. e2YT‑10763-1149/2021 yra teisėtas, o toks prievolės įvykdymo būdas neprieštarauja įstatymo nuostatoms.
39. Apeliaciniu skundu taip pat yra teigiama, kad jei būtų galima hipotetiškai laikyti, jog UAB „Varedas“ atsiskaitė su apeliante, tai turi esminės reikšmės teisingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, t. y. apeliantė negali nukentėti ir dengti atsakovių bylinėjimosi išlaidas už ieškinį, kuris būtų patenkintas, jei, hipotetiškai, UAB ,,Varedas“ nebūtų atsiskaitęs bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismui suteikiama galimybė nesilaikyti nustatytos taisyklės tik tuo atveju, kai teismas nustato pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, t. y. teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
41. Narinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantė į teismą kreipėsi su ieškiniu 2023 m. sausio 30 d., kuris teisėjos rezoliucija priimtas 2023 m. vasario 1 d.. Taip pat nustatyta, kad R. U. (UAB „Varedas“ direktorius) įsiskolinimą apeliantei padengė 2023 m. vasario 6 d., tai suponuoja išvadą, jog apeliantė jau 2023 m. vasario 6 d. galėjo įskaityti atsakovės direktoriaus atliktą mokėjimą ir ginčą šioje byloje iš esmės nutraukti, tačiau apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir teikdama apeliacinį skundą akivaizdžiai nepagrįstai ginčijo atsakovės UAB „Varedas“ turėto įsiskolinimo padengimą, todėl konstatuotina, jog bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl apeliantės kaltės, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų.
42. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai taikė materialines teisės normas, susijusias su kreditoriaus teise ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
45. Atsakovės UAB „Varedas“ ir UAB „Mokumo projektai“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nei kartu su atsiliepimais į apeliacinį skundą, nei vėliau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Nesant galimybės nustatyti nei atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei pagrįstumo, apeliančių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
46. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.