- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2S-504-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00570-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė (pirm.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Varedas“, viešajai įstaigai „Mokumo projektai“, ,,Mokumo projektai“, „Varedas"
- Ieškovas
- "Medvedis"
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Karmo Invest“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Varedas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medvedis“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Varedas“ ir viešajai įstaigai „Mokumo projektai“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Karmo Invest“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Medvedis“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Varedas“ ir viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Mokumo projektai“ (toliau – ir atsakovės), kuriuo prašoma pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Varedas“ ir VšĮ ,,Mokumo projektai“, negaliojančia ab initio. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, trečiasis asmuo) kreipėsi į teismą su pareiškimu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą. VMI prašė pripažinti negaliojančia tarp UAB „Varedas“ ir VšĮ „Mokumo projektai“ 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimų įvykdymui užtikrinti trečiasis asmuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti iš skolininkių UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ išieškotų lėšų paskirstymą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant antstoliams N. B. ir M. M. išieškotas lėšas pervesti atsakovei VšĮ „Mokumo projektai“, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje Nr. e2-2208-637/2023.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 24 d. nutartimi VMI prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – sustabdė iš skolininkių UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ išieškotų lėšų paskirstymą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir uždraudė antstoliams N. B. ir M. M. išieškotas lėšas pervesti atsakovei VšĮ „Mokumo projektai“, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2208-637/2023. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:
2.1. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, iš UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ atsakovės VšĮ „Mokumo projektai“ naudai antstoliai N. B. ir M. M. vykdo 11 001,23 Eur sumos išieškojimą. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pripažino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su trečiojo asmens reiškiamais reikalavimais, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, trečiajam asmeniui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
3. Atsakovė UAB „Varedas“ (toliau – ir apeliantė) su pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka, prašo ją panaikinti ir VMI prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesuteikęs atsakovėms galimybės pasisakyti dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nesurinkęs papildomų įrodymų, skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, nesusijusias su teisme nagrinėjamo reikalavimo užtikrinimu. Teigia, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pirmosios instancijos teismas užtikrino įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra būtina ir įprastai negalima. Apeliantė prašo pridėti prie bylos pateiktus papildomus įrodymus, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad ji pateikė antstolei informaciją apie jos ateityje gautinas sumas. Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VITA NTP“ skolinga jai 9 226,96 Eur, teigia, kad minėta suma yra sulaikyta pagal rangos sutartį ir bus išmokėta, tikėtina, 1–2 mėnesių laikotarpiu. Nurodo, kad 1 priedas prie 2022 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog po skolos išieškojimo iš skolininkių UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ naujasis kreditorius iš po skolų tarpusavio įskaitymo likusios sumos įsipareigojo sugrąžinti jai iš skolininkų išieškotas sumas, atėmus 2 200,00 Eur komisinius (sėkmės mokestį), t. y. iš 11 809,26 Eur sumos, kurią pasirinktas pirkėjas sumokės už automobilį antstoliui, ji iš VšĮ „Mokumo projektai“ gaus 6 833,26 Eur, kuriuos galės skirti skolai VMI sumokėti.
3.2. Teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius iš skolininkių UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ išieškotų lėšų paskirstymą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant antstoliams N. B. ir M. M. išieškotas lėšas pervesti atsakovei VšĮ „Mokumo projektai“, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje Nr. e2-2208-637/2023, atsakovės negalės įvykdyti susitarimų pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas. Apeliantė negalės sumokėti skolos VMI, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jos manymu, pažeidžia kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą. Apeliantės teigimu, VMI yra pareiškusi ieškovės UAB „Medvedis“ pateiktame ieškinyje nurodytam reikalavimui tapatų reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo prašo pripažinti tarp jos ir VšĮ „Mokumo projektai“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia. Apeliantės nuomone, pagal pareikštą reikalavimą šiuo konkrečiu atveju nėra jokios būtinybės taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra reiškiama jokių reikalavimų, kurie galėtų būti priverstinai vykdomi, atitinkamai ir užtikrinami laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
3.3. Papildomai pažymi, kad, pirmosios instancijos teismui taikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, buvo sustabdytas ir VšĮ „Mokumo projektai“ priklausančios pinigų dalies, dėl kurios su VMI nėra ginčo, išieškojimas, todėl skundžiama nutartimi buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, kadangi atsakovių teisės nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo suvaržytos labiau, nei tai būtina, siekiant užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Trečiasis asmuo pažymi, kad CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad jei teismas mano, jog tai būtina, apie prašymo, susijusio su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. VMI nuomone, įstatymas suteikia pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam prašymą, susijusį su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, diskrecijos teisę spręsti, ar yra būtina apie prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovei. Teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokio būtinumo neįžvelgė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kaip tai numato CPK 147 straipsnio 1 dalis, išsprendė nepranešęs atsakovėms, todėl pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytais veiksmais jokių proceso teisės normų pažeidimų nepadarė.
4.2. VMI yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino VMI prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su trečiojo asmens reiškiamais reikalavimais, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, VMI galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra. Trečiojo asmens teigimu, šiuo konkrečiu atveju svarbu yra tai, kad antstoliai jau vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš solidariųjų skolininkių UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ atsakovės VšĮ „Mokumo projektai“ naudai, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali susidaryti tokia situacija, kad skolos iš skolininkių UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ bus išieškotos ir lėšos atsakovei VšĮ „Mokumo projektai“ bus pervestos anksčiau, nei bus išnagrinėta ši civilinė byla ir bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje. Teigia, kad, esant tokiai situacijai ir pirmosios instancijos teismui priėmus VMI palankų sprendimą šioje byloje, jo įgyvendinimas aiškiai pasunkėtų arba net taptų nebeįmanomas. Pažymi, kad palankaus jai teismo sprendimo priėmimo atveju nors ir neliktų pagrindo tęsti vykdymo veiksmus, tačiau atsirastų pagrindas inicijuoti naujus teisinius procesus, šalinti teisines pasekmes, kilusias vykdant priverstinio vykdymo priemones iki palankaus jai, t. y. VMI, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o tai iš esmės pažeistų ir proceso ekonomiškumą.
4.3. Dėl apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų VMI pažymi, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinta trečiųjų asmenų skolų apeliantei faktą, tačiau nepatvirtina fakto, kad apeliantės nurodytos skolininkės, t. y. UAB „VITA NTP“ ir UAB „Orgtechnika“, iš tiesų geranoriškai ir visa apimtimi atsiskaitys su apeliante ir (ar) nurodytos sumos iš jų bus išieškotos priverstine tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš apeliantės skolininkės UAB „Orgtechnika“ priverstinis skolų išieškojimas yra vykdomas ir kitos kreditorės, t. y. VMI, naudai, kas patvirtina VMI nurodytas abejones dėl UAB „Orgtechnika“ realios galimybės įvykdyti nurodytą skolinį įsipareigojimą apeliantei. Analogiškai pasisakytina ir apie skolų suderinimo aktą, kuris iš esmės patvirtinta tik tai, kad UAB „VITA NTP“ yra skolinga apeliantei 9 226,96 Eur, tačiau niekaip nepatvirtina to, kad 1–2 mėnesių laikotarpiu ši įmonė tikrai atsiskaitys su apeliante. Teigia, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones apeliantė ir VšĮ „Nemokumo projektai“ negalės vykdyti jų vidinių susitarimų pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, kadangi priešingu atveju atsakovės interesai, taip pažeidžiant lygiateisiškumo principą, būtų iškelti aukščiau už kitų asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė iš skolininkių UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ išieškotų lėšų paskirstymą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir uždraudė antstoliams N. B. ir M. M. išieškotas lėšas pervesti atsakovei VšĮ „Mokumo projektai“, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2208-637/2023. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
8. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
9. Apeliantė su atskiruoju skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus, t. y. 2023 m. kovo 22 d. dokumentą, kuriuo informuoja apie turimus UAB „Varedas“ trečiųjų asmenų įsipareigojimus; 2022 m. gruodžio 30 d. UAB „VITA NPT“ ir UAB „Varedas“ suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); antstolės B. P. 2023 m. kovo 3 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini); 1 priedas prie 2022 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu, matyti, kad jie yra susiję su šios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo reikalavimą, todėl apeliantės pateikti nauji įrodymai priimtini ir pridėtini prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo sąlygų
11. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui (pareiškėjui) galimo palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).
13. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminarus pagrįstumas) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad trečiojo asmens 2023 m. kovo 23 d. pareiškime įstoti į bylą trečiuoju asmeniu / bendraieškiu išdėstyti reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Trečiasis asmuo pareiškime išdėstė faktines aplinkybes ir nurodė, kad atsakovės UAB „Varedas“ skola VMI yra 9 866,99 Eur, nurodė, kad atsakovė UAB „Varedas“ 2022 m. rugsėjo 29 d. su atsakove VšĮ „Mokumo projektai“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė UAB „Varedas“ savo 10 902,73 Eur reikalavimo teisę į skolininkes UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ civilinėje byloje Nr. e2-405/980/2022 perleido naujai kreditorei – atsakovei VšĮ „Mokumo projektai“ taip iš esmės pablogindama savo turtinę padėtį. Nurodė, kad atsakovės UAB „Varedas“, kuri turėjo 10 902,73 Eur reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, t. y. UAB „Medvedis ir UAB Karmo Invest“, gautų lėšų būtų visiškai pakakę visiškai atsiskaityti su VMI. Trečiasis asmuo pateikė pirmosios instancijos teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (antstolės 2023-03-14 raštas Nr. Nr. (duomenys neskelbtini); Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-03-22 išrašas; Mokesčių apskaitos informacinės sistemos likučių derinimo išrašas ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į trečiojo asmens ieškinį, jo reikalavimus laikė preliminariai pagrįstais. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad trečiojo asmens reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).
16. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).
17. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones trečiasis asmuo nurodė, kad antstoliai jau vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš skolininkių UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ atsakovės VšĮ „Mokumo projektai“ naudai, todėl, jo nuomone, gali susidaryti tokia situacija, kad skolos iš skolininkių UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ bus išieškotos ir lėšos atsakovei VšĮ „Mokumo projektai“ bus pervestos anksčiau, nei bus išnagrinėta ši civilinė byla Nr. e2-2208-637/2023 ir bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje, dėl to teismui priėmus VMI palankų sprendimą šioje byloje jo įgyvendinimas taptų nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, susijusius su atsakovės UAB „Varedas“ įsiskolinimu ir jo vykdymu, prašė išreikalauti duomenis, kaip ir kokiu būdu atsakovė VšĮ „Mokumo projektai“ atsiskaitė su atsakove UAB „Varedas“ pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. sandorį Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas trečiojo asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su trečiojo asmens reiškiamais reikalavimais, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, trečiajam asmeniui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra.
18. Akcentuotina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-523-196/2018).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, atsižvelgė į trečiojo asmens ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, vertino ne vieną kriterijų, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir nagrinėjamu atveju priėmė pagrįstą sprendimą, jog egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt trečiajam asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
20. Visų pirma, nors ir apeliantė teigia, kad neva tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesuteikęs atsakovėms galimybės pasisakyti dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nesurinkęs papildomų įrodymų, skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje su trečiojo asmens pateiktu pareiškimu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu / bendraieškiu nebūtų pateikta pakankamai duomenų, kuriais nebūtų galėjęs remtis pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, šiuo atveju priešingai, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad trečiojo asmens pareiškime nurodyti reikalavimai yra aiškūs, be to, yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl pirmiau nurodyti apeliantės argumentai atmestini, kaip absoliučiai nepagrįsti.
21. Antra, vertinant apeliacinės instancijos teismui apeliantės pateiktus įrodymus pritartina trečiojo asmens pozicijai, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinta trečiųjų asmenų skolų apeliantei faktą, tačiau nepatvirtina fakto, kad apeliantės nurodytos skolininkės, t. y. UAB „VITA NTP“ ir UAB „Orgtechnika“ iš tiesų geranoriškai ir visa apimtimi atsiskaitys su apeliante ir (ar) nurodytos sumos iš jų bus išieškotos priverstine tvarka. Apeliantės pateiktas skolų suderinimo aktas iš esmės patvirtinta tik tai, kad UAB „VITA NTP“ yra skolinga apeliantei 9 226,96 Eur, tačiau niekaip nepatvirtina to, kad 1–2 mėnesių laikotarpiu ši įmonė tikrai atsiskaitys su apeliante. Taigi esant nurodytoms aplinkybės darytina išvada, kad apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtina realios galimybės atgauti 9 226,96 Eur įsiskolinimą iš UAB „VITA NTP“ minėtu laikotarpiu, o tai paneigia faktą, jog ji tinkamai galės įvykdyti turimą skolinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui (VMI).
22. Trečia, nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą ir kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į trečiojo asmens pareikštą pareiškimą bei jame nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, nusprendžia, kad yra galima grėsmė būsimo galbūt palankaus VMI teismo procesinio sprendimo tinkamam įvykdymui, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese – sustabdė iš skolininkių UAB „Medvedis“ ir UAB „Karmo Invest“ išieškotų lėšų paskirstymą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei uždraudė antstoliams N. B. ir M. M. išieškotas lėšas pervesti atsakovei VšĮ „Mokumo projektai“, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2208-637/2023.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.