Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2650-603/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-09
Bylos Nr.: 2A-2650-603/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17091-2013-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Lipnickienė (pran.), Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius
Atsakovas: L. A.
Ieškovas: A. A.
Trečiasis asmuo: UAB „Omnitel“

Kategorijos

121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2650-603/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17091-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės atsakovės L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei L. A., trečiasis asmuo UAB „Omnitel“ dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) padalyti santuokinį turtą: ieškovui priteisti 3708/10000 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - butas); 3) nustatyti naudojimosi butu tvarką nustatant, kad šalys bendrai, lygiomis dalimis, naudojasi patalpomis: 9,79 kv. m. koridoriumi (buto plane pažymėtu indeksu 2-1); 7,95 kv. m. virtuve (buto plane pažymėtu indeksu 2-5); 4,23 kv.m. vonia (buto plane pažymėtu indeksu 2-3); 1,26 kv.m. tualetu (buto plane pažymėtu indeksu 2-2), bendrų patalpų plotas 23,23 kv.m., kiekvienai iš šalių tenka po 11,61 kv.m. Ieškovui paskirti naudotis 19,36 kv. m. kambariu (plane pažymėtu indeksu 2-6), 3,46 kv.m. veranda (plane pažymėta indeksu 2-7), 3,22 kv. m. rūsiu (plane pažymėtu indeksu R14). Atsakovei paskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-4; 2-8; 2-9; 2-10; 2-11; 4) priteisti ieškovui baltą svetainės komplektą „gordon 3m-1-1“, 1700 Lt vertės; juodą pianiną „Holstein“, 100 Lt vertės; garso aparatūrą, pirktą 1982 m.: stiprintuvą „odisėjas“, patefoną „vegą“, 2 kolonėles, 300 Lt vertės; 5) priteisti ieškovui ½ dalį turtinės teisės į sodo sklypą, esantį sodų bendrijoje „Riešė“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant teisę, atlikus reikiamus matavimus, registruoti turtinę teisę VĮ „Registrų centras“ be bendraturtės L. A. sutikimo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad gyvenat su atsakove ji pasidarė priekabi, nepagrįstai pavyduliavo, galiausiai pradėjo imtis veiksmų, kad ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš atsakovę, kuris vėliau buvo nutrauktas nesant pagrindo. Atsakovė ne tik nepagrįstai puldinėja ieškovą, tačiau be jokio pagrindo apkaltino dukrą, informuodama jos pedagogę, kad jos vaikas yra neprižiūrimas. Toks nepaaiškinamas elgesys, kuomet atsakovė melagingai šmeižia šeimą rodo, kad ji nėra lojali šeimai. Vengiant dar vieno nepagrįsto apkaltinimo, ieškovas buvo priverstas išsikelti iš namų. Mano, kad atsakovė pažeidė abipusės sutuoktinių paramos, lojalumo bei pagarbos kitam sutuoktiniui ir šeimai pareigą dėl ko santuoka nutrauktina dėl jos kaltės. Santuokos metu jie įgijo butą, svetainės komplektą, 2 sofas lovas, 3 sekcijas, svetainės kampą, rūbų spintą, rašomą stalą, pianiną, garso aparatūrą bei turtinę teisę į teisiškai neįregistruotą sodo sklypą su namu. Sklypas yra neregistruotas. Butas buvo įgytas santuokos metu panaudojant tiek asmenines atsakovės lėšas, tiek lėšas įgytas santuokos metu. Iki santuokos sudarymo atsakovė mokėjo įnašus už statomą 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o likusi suma už jį buvo išmokėta santuokos metu. 1996-10-15 šis butas buvo parduotas už 50000 Lt iš kurių pasak ieškovo 20 000 Lt buvo asmeninės atsakovės lėšos, o 30 000 Lt bendros. Už gautas lėšas ir pridėjus santaupas, už 62591 Lt buvo nupirktas ginčo butas. Mano, kad 68,05 proc. buto yra bendroji jungtinė nuosavybė. Santuokos metu butas buvo remontuotas. Dėl to atsakovė turi atlyginti jam dalį buto remonto išlaidų. Butą prašo padalinti natūra jo nurodytu būdu ir nustatyti naudojimosi butu tvarką, nes šalys neturi lėšų išmokėti vienas kitam kompensacijos. Sodo sklypas nėra registruotas. Atsakovė atsisako jį registruoti, todėl prašo padalinti turtinę teisę į sodo sklypą. Kilnojamuosius daiktus prašo padalinti jo nurodytu būdu. Bendrų prievolių neturi. Teismo posėdyje ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė.

Atsakovė pateikė priešieškinį kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti iki santuokinę pavardę „Gudaitytė“; 3) priteisti atsakovei butą; 4) ieškovui priteisti sodą (žemės sklypą ir vasarnamį), esančius Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, Sodų bendrijoje „Riešė“ (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - žemės sklypas ir namas); 5) priteisti iš ieškovo 13 615 Lt kompensaciją; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas su atsakove negyvena kaip sutuoktiniai nuo 2005 metų, neveda bendro ūkio daugiau kaip penkerius metus. Ieškovas yra palikęs šeimą ir ja nesirūpina, žiauriai elgėsi su atsakove naudodamas smurtą. Jis nesiekia ir nesistengia rasti bendrų sprendimų šeimos, buities, ūkio tvarkymo, laisvalaikio praleidimo klausimais. Jis naudojo smurtą, buvo neištikimas, nuolat girtavo. Prašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalinant bendrą turtą ir jai priteisti didesnę turto dalį, o ieškovui mažesnę. Jai prašė priteisti butą, o ieškovui žemės sklypą ir namą. Iki santuokos sudarymo ji asmeninės nuosavybės teise turėjo 2 kambarių butą, kurį pardavė santuokos su ieškovu metu už 50 000 Lt. Ši suma buvo panaudota ginčo buto pirkimui. Pasak atsakovės šio buto pirkimui buvo panaudota 80 proc. jos asmeninių lėšų. Santuokos metu ieškovas padovanojo jų automobilį Mercedes Benz E320 dukrai už 1000 Lt. Mano, kad automobilio vertė yra 8500 Lt, dėl ko ieškovas turi kompensuoti jai ½ dalį šio automobilio vertės-4250 Lt. Pasak atsakovės ieškovas jai turi kompensuoti ir 49 250 Lt už jam tenkantį sodo sklypą su namu, o suvedus kompensacijų balansą ieškovas jai turi sumokėti 13 605 Lt kompensaciją. Dėl prievolės vykdymo UAB „Omnitel“ atsakovė nepasisakė, nurodydama, kad tai jos prievolė ir ji šią problemą išspęs pati.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį, jo nepripažino motyvais nurodytais priešieškinyje ir palaikė pareikštą priešieškinį. Atsakovė teismo posėdyje priešieškinį palaikė. Sutiko, kad svetainės komplektas ir garso aparatūra atitektų ieškovui, o jai pianinas.

Trečiasis asmuo UAB „Omnitel“ atsiliepimo į šalių ieškinius nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis pirmos instancijos teismas nustatė, kad aplinkybė, jog santuokos laikotarpiu ieškovas nuolat vartojo alkoholį neįrodyta. Nors pasak atsakovės šią aplinkybę įrodo UAB „Akvamita“ pinigų sumokėjimo kvitas, kuriuo buvo sumokėta už ieškovo išblaivinimą, tačiau iš UAB „Akvamita“ pinigų priėmimo 2011-07-08 kvito (b.l. 55) nustatyta, kad ieškovas 2011-07-08 UAB „Akvamita“ sumokėjo 300 Lt už medicinos paslaugas, tačiau kokios buvo suteiktos paslaugos ieškovui kvite nenurodyta. Net ir darant prielaidą, kad ieškovas buvo 2011-07-08 išblaivintas nuo alkoholio, šis kvitas tik patvirtina, kad ieškovas galimai gydėsi dėl ūmaus apsinuodijimo alkoholiu, bet nepatvirtina jo nuolatinio alkoholio vartojimo santuokos laikotarpiu. Daugiau jokių įrodymų apie ieškovo girtavimą byloje nėra. Pateiktas Vilniaus apylinkės 2013-03-18 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l.9-12.) nepatvirtina, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, nes nutarime nurodyta, kad pati atsakovė linkusi fantazuoti, išsigalvoti nebūtų dalykų, į teismo medikus dėl galimų sužalojimų nesikreipė. 2011-05-17 (b.l. 64) ir 2012-05-07 (b.l. 66) specialisto išvados patvirtina, kad atsakovei buvo padarytos poodinės kraujosruvos įvairiuose kūno vietose, tačiau šios išvada nepatvirtina ieškovo kaltės dėl atsakovei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nes ji į policiją dėl ieškovo veiksmų nesikreipė, joks ikiteisminis tyrimas tuo metu nebuvo atliekamas. Kitų jokių įrodymų apie ieškovo žiaurų elgesį su atsakove ar naudojamą smurtą nepateikta. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje pateikti atsakovės įrodymai: kvitas apie moteriškų pirštinių pirkimą, vaistinės kvitai, kvitai apie sumokėtą mokestį už elektrą, odos ir kailių salono tuščias plastmasinis maišelis, atsakovės sudarytas ieškovo „pasimatymų“ grafikas, ieškovo padaryti įrašai gruodžio 2 ir 24 dienos kalendoriaus lapeliuose (b.l. 56-63), neįrodo ieškovo neištikimybės santuokos metu. Teismas konstatavo, kad abu sutuoktiniai neveda bendro ūkio nuo 2005 metų, negyvena santuokinio gyvenimo apie 10 metų, jų santykiai konfliktiški daug metų, jie neremia vienas kito nei materialiai nei moraliai, negerbia vienas kito, nesidomi vienas kito sveikata, buitimi. Iš nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbus, tą pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo išaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar atsakovės netinkamo elgesio, priešingai - nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę.

Dėl dalintino turto teismas iš bylos duomenų nustatė, kad iš atsakovei išduoto orderio (b.l. 68) matyti, kad atsakovei iki santuokos sudarymo 1970-09-01 buvo išduotas orderis apsigyventi kooperatiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Orderyje nurodyta, kad ji yra buto savininkė. Iš NT Registro duomenų nustatyta, kad atsakovė iki santuokos sudarymo pagal piliečių aprūpinimo gyvenamuoju plotu savo lėšomis pagal Gyvenamųjų namų statybos pažymą 1991-05-10, Nr. 312 įsigijo 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t.y. jos įsigytas butas buvo kooperatinis. Jis buvo registruotas jos vardu nuosavybės teise. Pagal 493 DNSB (buvęs kooperatyvas) 2013-11-13 pažymą (b.l. 127) atsakovė už butą sumokėjo 1970-06-12 2025 rublius, netrukus turėjo sumokėti dar 32 rublius (tikėtina, kad sumokėjo). Ji adresu (duomenys neskelbtini)buvo įrašyta 1971-02-01, o ieškovas 1975-12-23. Pajiniai įnašai už butą bendroje sumoje 5132,24 rublių baigti išmokėti 1985 m. Tai reiškia, kad iki santuokos sudarymo šalys jau gyveno kartu viename bute ir vedė bendrą ūkį. Šalių santuoka buvo sudaryta 1976-06-25, taigi iki santuokos sudarymo atsakovė buvo kooperatyvo narė ir nuo 1970-06-12 iki 1975-12-23 (apie 5 metus) galimai viena mokėjo įnašus kooperatyvui už butą, o šalims gyvenant kartu įnašai kooperatyvui nuo 1975-12-23 iki 1985 m. (apie 10 metų) buvo mokami iš bendrų sutuoktinių lėšų. Pagal 42-osios DNSB 2000-04-07 pažymą (b.l. 98) šio buto su rūsiu statybos kaina buvo 62 591 Lt. Teismas konstatavo, kad byloje ginčo santykiams reglamentuoti taikytinos teisės normos, galiojusios šių santykių atsiradimo metu, todėl pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3d., CK 3.88 str. 3d., SŠK 21 str. 3d. laikytina, kad butas yra ne atsakovės asmeninis, o priklausė abiems sutuoktiniams ir buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Šį butą atsakovė pardavė 1996-10-15 pagal pirkimo – pardavimo sutartį, Nr. ML15-4249 už 50 000 Lt (b.l. 88). Tokiu būdu pinigai už parduotą butą 50 000 Lt priklausė abiems sutuoktiniams ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ne atsakovės asmeninė nuosavybė. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstas atsakovės motyvas, kad šis butas buvo nupirktas už jos asmenines lėšas ir buvo jos asmeninis. Iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų (b.l. 13) nustatyta, kad santuokos metu 2000-05-01 buvo įsigytas 3 kambarių butas pagal GNSB 2000-04-07 pažymą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jis registruotas atsakovės vardu nuosavybės teise (b.l. 13). Šalys aiškina, kad šio buto pirkimui buvo panaudoti pinigai gauti už parduotą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir turėtos šeimos santaupos. Šalys nepateikė šio buto pirkimo sutarties iš kurios būtų galima nustatyti už kiek buvo nupirktas šis butas, tačiau abu nurodė, kad jis buvo nupirktas už 62 591 Lt. Kiek šalys turėjo bendrų pinigų ir kiek atsakovė turėjo asmeninių pinigų prieš buto pirkimą šalys įrodymų nepateikė ir panaudotų pinigų kiekį buto pirkimui bei jų priklausomybę sutuoktiniams aiškina skirtingai. Byloje nenustatyta kiek atsakovė sumokėjo asmeninių lėšų už šį butą. Taigi teismas konstatavo, kad butas įsigytas už bendras santuokinių lėšas, panaudojus dalį pinigų gautų už parduotą šalių bendrą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir bendras santaupas. Šis butas buvo taip pat kooperatinis. Nuosavybės teisė į butą atsirado šalims esant santuokoje (SŠK 21 str. 1,3d.). Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų išreiškusi valią ir sutuoktiniai būtų susitarę, jog butas taps atsakovės asmenine nuosavybe. Tad ir šis butas buvo įgytas santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dalinamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal VĮ Registrų centro duomenis buto vertė yra 341 000 Lt. Šalys skirtingai nurodė buto kainą. Ieškovas nurodė, kad buto rinkos vertė yra 314 000 Lt pagal atliktą turto vertintojo ataskaitą (b.l. 124-126). Atsakovė buto vertę nurodė 171 290 Lt pagal 2013-05-16 registro duomenis (b.l. 13) ir nesutinka su atliktu ieškovo buto įvertinimu, tačiau nesikreipė dėl buto individualaus vertinimo į nepriklausomus ekspertus ir kitokio šio turto įvertinimo nepateikė, dėl ko teismas buto vertę nustatė aritmetinio vidurkio pagalba, t.y. išvedęs aritmetinį vidurkį tarp nurodytos buto vertės sprendimo priėmimo momentui (2014-06-05) registre (341 000) ir buto įvertinimo (314000). Teismas sprendė, kad vadovautis atsakovės nurodyta buto verte (171290) nėra pagrindo, nes ji neatitinka buto realios rinkos vertės ir yra nepagrįstai sumažinta. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas, kad atsakovė jam turi dengti dalį buto remonto (9585 Lt ) išlaidų yra nepagrįstas (CK 3.98 str. 3d., 3.109 str. 1d.2,3p.)., kadangi abu sutuoktiniai gyvendami santuokoje ir tvarkydami bendrą turtą prisiima įgyto bendro turto vertės pasikeitimo (tiek padidėjimo, tiek sumažėjimo) riziką, dėl to sutuoktiniai neturi kompensuoti vienas kitam atlikto jiems abiems priklausančio buto remonto kaštų, nes buto remontas (matomai einamasis) buvo atliktas santuokos metu jiems vedant bendrą ūkį. Teismas teigė, kad tarp sutuoktinių yra dalinamas tik esamas turtas. Šalys nurodo, kad santuokoje jie įgijo žemės sklypą ir namą, esančius sodų bendrijoje „Riešė“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nėra registruoti viešame registre ir jokie duomenys teismui apie šį turtą nėra pateikti, išskyrus pateiktą sodų bendrijos „Riešė“ elektros vartotojų sąrašą (b.l.16-24) iš kurio nustatyta, kad atsakovė bendrijos sklype Nr. (duomenys neskelbtini) naudoja elektros energiją. Pažymėtina, kad net žemės sklypo pirkimo iš valstybės sutartis nėra įregistruota viešame registre. Abu sutinka, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ginčo dėl to nėra. Atsakovė nurodė, kad žemės sklypo ir namo vertė yra 90000 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovė atsisako šį turtą registruoti, šis turtas nėra įvertintas, tad tarp šalių gali būti dalinama tik turtinė teisė į šį turtą. Kadangi šis turtas nėra registruotas tai jis negali būti dalinamas tarp šalių kaip nekilnojamasis turtas natūra, nes šalys nuosavybės teisių į šį turtą neturi (CK 4.47 str. 1,12p., 4.49 str. 2d.). Tad yra dalinama tarp sutuoktinių tik turtinė teisė į jį. Teismas konstatavo, kad kilnojamųjų daiktų bendra daiktų vertė yra 5600 Lt. Iš VĮ „Regitra“ pažymos (b.l. 91,92) nustatyta, kad santuokoje įsigytą 1996 metų gamybos automobilį Mercedes Benz, E320 ieškovas 2013-04-03 padovanojo šalių dukrai G. A.. Automobilis buvo įvertintas 1000 Lt suma. Teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas 18 metų senumo automobilį įvertinti 8500 Lt suma yra nepagrįstas, o kadangi automobilis buvo padovanotas be atsakovės sutikimo, automobilio vertę - 1000 Lt nuspręsta pridėti prie dalinamo turto (CK 3.124 str. 3d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pripažino, kad turi asmeninį kreditorių UAB „Omnitel prievolę trečiajam asmeniui UAB „Omnitel“ pripažino asmenine atsakovės prievole. Teismas, spręsdamas dėl turto padalinimo būdo, vadovavosi sutuoktinių lygiateisiškumo principu ir šalių reikalavimus dalinti turtą nelygiomis dalimis atmetė kaip nepagrįstus, kadangi nė vienas iš sutuoktinių neįrodė egzistuojant realiam pagrindui netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Teismas visą sutuoktinių įgytą turtą dalijo lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienam, nes aplinkybių leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta (CK 3.123 str.). Teismas nurodė, kad viso dalintino turto vertė yra 333600 Lt, todėl ieškovui ir atsakovei priteisiama ½ dalis dalintino turto, kiekvienam turto tenka 166800 Lt sumai. Šalių butas yra dalus ir dalinamas lygiomis dalimis ir abiem sutuoktiniams priteisiama natūra po ½ dalį buto, pinigine išraiška 163500 Lt, nes jie negali išmokėti vienas kitam kompensacijos už butą. Turtinė teisė į žemės sklypą ir namą yra dalinama abiems sutuoktiniams po ½ dalį, kartu suteikiant jiems teisę, atlikti reikiamus veiksmus susijusius su žemės sklypo iš valstybės pirkimu ir atlikus reikiamus matavimus, registruoti turtinę teisę VĮ „Registrų centras“ be vienas kito sutikimo. Teismo posėdyje atsakovė sutiko, kad ieškovui tektų svetainės komplektas ir aparatūra, tad jie yra priteisiami ieškovui. Ieškovas yra muzikantas, pianinas jam reikalingas jo darbinei veiklai, o atsakovė yra senatvės pensininkė ir nedirba, dėl to ir pianinas priteisiamas jam. Visi kiti daiktai priteisiami atsakovei. Tad ieškovui tenka daiktų už 2100 Lt, o atsakovei už 3500 Lt. Atsakovei natūra tenka turto 163 500 + 3500 = už 167 000 Lt, o ieškovui - už 2100+163 500 = 165 600 Lt. Kadangi atsakovei natūra tenkanti turto dalis yra didesnė nei ieškovo, dėl ko ji įpareigojama išmokėti ieškovui 167 000 – 166 800 = 200 Lt kompensaciją. Iš buto plano nustatyta (b.l. 122,123), kad butas yra pirmame aukšte, 4 kambarių. 2 buto kambariai, veranda (indeksai 2-6 ir 2-4; 2-7 ) yra izoliuoti ir į juos galima patekti iš koridoriaus bei naudotis bendrojo naudojimo patalpomis virtuve, vonia, tualetu netrukdomai. Į kitus du kambarius irgi galima patekti iš koridoriaus. Į kambarį pažymėtą indeksu 2-8 galima patekti iš koridoriaus ir šis kambarys yra pereinamas norint patekti į kambarį pažymėtu indeksu 2-10 bei patalpas pažymėtas indeksais 2-9 ir 2-11. Naudojantis šiomis patalpomis galima irgi netrukdomai naudotis bendrojo naudojimo patalpomis virtuve, vonia, tualetu (indeksai 2-3;2-2;2-5). Teismas sprendė, kad butas yra dalus. Kadangi abiems sutuoktiniams tenka po ½ dalį buto, dalinai atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą, tikslinga nustatyti, kad šalims tektų panašus gyvenamasis plotas bei pagalbinės patalpos į kurias įėjimas yra per kambarius ir kuriomis jie galėtų asmeniškai netrukdomai naudotis (2-7; 2-9;2-11). Dėl ko nustatoma, kad ieškovas bute naudojasi 2 kambariais, 19,36 kv. m. ir 13,04 kv. m. ploto bei 3,46 kv. m. ploto veranda (indeksai 2-6 ir 2-4; 2-7 ). Tad jam tenka asmeniniam naudojimui 35,86 kv. m. buto ploto, iš kurio 32,40 kv. m. yra gyvenamasis. Atsakovei paskiriami naudotis 2 kambariai , 29,32 ir 10,51 kv. m. ploto bei 3,80 ir 3,46 kv. m. patalpos (indeksai 2-8; 2-9, 2-10;2-11). Jai tenka asmeniniam naudojimui 47,09 kv. m. buto ploto, iš kurio 39,83 kv. m. yra gyvenamasis. Bendram naudojimui paskiriama virtuvė, vonia, tualetas, koridorius (indeksai 2-5; 2-3;2-2; 2-1). Kadangi ieškovui asmeniniam naudojimui paskiriama mažiau buto ploto, todėl jam paskiriamas vienam naudotis ir 3,22 kv. m buto rūsys (indeksas R14).

Šalies argumentai

Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovo A. A. ir atsakovės L. A. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti ir priimti naują sprendimą, nurodant kad ieškovo A. A. ir atsakovės L. A. santuoka nutraukta dėl ieškovo A. A. kaltės. Dalyje dėl nekilnojamojo turto ir turtinių teisių į jį pakeisti: atsakovei nuosavybės teise priteisti butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, ieškovui priteisti turtinę teisę į žemės sklypą ir namą, esančius sodų bendrijoje „Riešė“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), tuo atveju, jei iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme žemės sklypas ir namas bus įregistruoti VĮ „Registrų centras“, ieškovui priteisti nuosavybės teise žemės sklypą ir namą, bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka priimtu Sprendimu dalyje, kurioje santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne išimtinai dėl Ieškovo kaltės; taip pat butas esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - Butas) nepagrįstai padalintas lygiomis dalimis, t.y. po 1/2, su tuo, jog santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas natūra, nors realiai abi šalys Bylos nagrinėjimo iš esmės metu aiškiai išreiškė savo nepageidavimą gyventi kartu. Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai darė išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl Ieškovo ir Atsakovės kaltės. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Atsakovės kaltę dėl šalių santuokos iširimo ir priešingai, Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina būtent Ieškovo kaltę. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo Sprendimo dalis, kuria dėl šalių santuokos iširimo kalta pripažinta ir Atsakovė, turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas, nurodant, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas išimtinai Ieškovas. Iš teismo Sprendimo motyvuojamosios dalies apskritai neaišku, iš kokių Byloje surinktų įrodymų buvo sprendžiama ir kurie iš jų patvirtina Atsakovės kaltės santuokos iširime buvimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Byloje nėra nė vieno įrodymo, t.y. rašytinių dokumentų, liudytojų parodymų ar kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog Atsakovė būtų pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas, bendro gyvenimo taisykles ar nebuvo lojali Ieškovui. Atsakovė į Bylą pateikė dokumentus patvirtinančius, kad santuoka iš esmės turėjo būti nutraukta dėl Ieškovo kaltės, nes Ieškovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu ir naudojo smurtą prieš ją. Smurto naudojimo faktą patvirtina dvi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialistų išvados, t.y. 2011-05-17 išvada Nr. G1600/11(01) bei 2012-05-07 išvada Nr. G 1015/12(01). Be to, tą aplinkybę, kad tokie Ieškovo smurtavimai buvo nuolatiniai patvirtina ir Byloje esantis 2013-03-18 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Be to, netiesiogiai aplinkybę, jog Ieškovas smurtą Atsakovės atžvilgiu naudojo, patvirtina ir paties Ieškovo Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodyta aplinkybė, jog jis iš Buto išsikraustė būtent 2012 m. rudenį, t.y. realiai po to, kai Atsakovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kad Ieškovas nepateikė jokių reikšmingų įrodymų paneigiančių smurto Atsakovės atžvilgiu naudojimą bei patvirtinančių, jog sužalojimus Atsakovei galimai padarė kiti asmenys. . Pabrėžtina, kad Byloje pateikti rašytiniai įrodymai laikytini pakankamais tiek pripažįstant Ieškovą naudojus smurtą Atsakovės atžvilgiu, tiek pripažįstat jo kalte dėl santuokos nutraukimo. Paminėtina ir tai, kad Atsakovė į Bylą buvo pateikusi rašytinius įrodymus patvirtinančius Ieškovo išblaivinimo faktus, taip pat paaiškinusi aplinkybes apie gydytojo Repečkos daugkartinius atvykimus į jų namus pagelbėti Ieškovui. Dar daugiau, Bylos nagrinėjimo metu pats Ieškovas aiškiai patvirtino ir nurodė, jog: „<...> išgerdavau grįžęs iš darbo, bet ne taip kaip alkoholikas" . Ieškovas tiek patikslintame ieškinyje, tiek Bylos nagrinėjimo iš esmės metu aiškiai išreiškė savo valią ir pageidavimą į 34,02 proc. arba 3708 dalių Buto pripažinimą jo asmenine nuosavybe po santuokos nutraukimo. Ieškovas į jokią didesnę dalį Buto nepretendavo, vienareikšmiškai pripažino Atsakovės asmeninės nuosavybės teisę į beveik 32 proc. Buto, nes Atsakovė buvo investavusi savo asmenines lėšas į jį. LAT praktikoje kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-744/2002, LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-251/2006, LAT nutartis civilinėje byloje 3K-3-127/2011 ir kt). Taigi akivaizdu, kad šioje Byloje buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos, bei akivaizdžiai nebuvo jokio pagrindo ignoruojant akivaizdžius įrodymus ir net paties Ieškovo išreikštą pageidavimą - šios prezumpcijos laikytis. Paminėtina ir tai, jog kai turtas dalinamas natūra, būtina siekti tokio padalijimo varianto, kad priteisiamo turto dalys būtų izoliuotos, nebūtų bendro naudojimo patalpų. Tuo tarpu teismas Sprendime nurodė, jog bendro naudojimosi bute patalpos bus koridorius, vonia, tualetas, virtuvė. Šios aplinkybės rodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai butą padalino natūra, nes dėl nesuvokiamų priežasčių net neatsižvelgė j pačių šalių aiškiai išreikšta valią. Dar daugiau, teismas nedėjo jokių pastangų, kad šalių ginčą išspręstu tinkamai, užtikrintu abiejų šalių interesus, to dėl ši Sprendimo dalis yra naikintina. Be to, teismas neteisingai paskaičiavo Buto vertę, kurią išvedė tokiu principu: prie vertintojų nustatytos vertės pridėjo VĮ „Registrų centras“ nurodomą vertę ir padalino iš 2, t.y. teismo nuomone Buto vertė yra 327 000 Lt [(341 000 Lt + 314 000 Lt)/2=327 000 Lt]. Akivaizdu, kad teismas sumaišė Buto vertes nurodomas VĮ „Registrų centras“. Taigi remiantis teismo naudotu principu Buto vertė turėjo būti nustatyta: [(171 290 Lt + 314 000 Lt)/2=242 645 Lt], Taigi bendra Byloje tarp sutuoktinių dalintino turto vertė turėjo būti nustatyta: (242 645 Lt (Butas)+5600 Lt (baldai ir įranga)+1000 Lt (automobilio vertė)=249 245 Lt ir turtinė teisė { sodo sklypą bei namą, bet ne 333 600 Lt, kaip nurodoma Sprendime. Šioje Byloje turto padalinimo tarp sutuoktinių klausimas, įvertinus šiame skunde išdėstytus argumentus, turėtų būti išspręstas tokia tvarka: butas dalintinas pagal Ieškovo ieškinyje nurodytas proporcijas, t.y. 31,95 proc. Buto priklauso Atsakovei, todėl tarp šalių dalintina 68,05 proc. Buto kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovei asmenine nuosavybe priklauso 77 525,08 Lt Buto vertės, ši vertė nedalintina. Atsakovei ir Ieškovui tenkanti bendrosios jungtinės nuosavybės teise Buto vertė sudaro 165 119,92 Lt, kiekvienam iš sutuoktinių tenkanti vertė: 82 559,96 Lt. Butas nuosavybės teise priskirtinas Atsakovei. Dėl žemės sklypo ir namo. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas ir namas nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras", todėl byloje tarp sutuoktinių buvo padalinta turtinė teisė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šio žemės sklypo su namu rinkos kaina siekia apie 90 000 Lt. Ieškovas jokių papildomų įrodymų dėl šio turto vertės nepateikė. Atsakovė pareiškia, kad šis žemės sklypas ir namas (turtinė teisė) turėtų būti priteista Ieškovui. Taip pat pažymime, kad Atsakovė jau kreipėsi į VĮ „Registrų centras" dėl šio turto įregistravimo, todėl jį įregistravus bus galima nustatyti tikrąją jo vertę. Atsakovė kartu pareiškia, kad tuo atveju, jei įregistravus žemės sklypą ir namą jų rinkos vertė bus mažesnė nei 82 559,96 Lt, t.y. Ieškovui priklausanti Buto vertės dalis, Atsakovė likusiai sumai išmokės Ieškovui kompensaciją per šalių sutartą laiką (Ieškovas ir jo atstovė Bylos nagrinėjimo metu yra pareiškę, kad sutiktų su kompensacijos mokėjimo išdėstymu). Remiantis nurodytu Atsakovei Byloje priteistina turto už 86059,96 Lt, mokėtina kompensacija Ieškovui šiai dienai sudaro 900 Lt. Ieškovui priteistina turto už 84 659,96 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovė šmeiždama ieškovą ir jų vieną dukrą, pas kurią ieškovas išsikraustė, nuolat rašydama nepagrįstus skundus, kviesdama policiją be pagrindo buvo nelojali šeimai. Teismas pagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas taip pat sutinka su teismo išvada, jog nei viena šalis neįrodė egzistuojant realiam pagrindui netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, todėl pagrįstai padalino turtą per pusę. Pajiniai įnašai už butą (duomenys neskelbtini) buvo sumokėti faktiškai šalims gyvenant kartu, tiek šis butas, tiek butas (duomenys neskelbtini)g. buvo kooperatiniai. Ieškovas sutinka su atsakove, kad šalys nepageidauja gyventi kartu, tačiau dėl atsakovės veiksmų neįmanoma sklypo su namu įregistruoti, dėl ko negalint nustatyti šio turto vertės, negalima padalinti turto ir paskirstyti kompensacijų. Todėl teismas pagrįstai visą turtą padalino natūra. Be to, teismas nustatydamas buto vertę rėmėsi viešai skelbiama informacija apie buto vertę, todėl pagrįstai nesivadovavo neaktualia informacija apie buto vertę, kurią pateikė atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Ginčas byloje kyla dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto, įgyto santuokos metu, padalinimo institutą, taip pat įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių nuostatų taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo išsprendimui taikytinas materialinės teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą, kuris yra keistinas dalyje dėl turto padalinimo.

Dėl santuokos nutraukimo

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dalyje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl jų detaliau nekartoja.

Kaip konstatavo ir pirmos instancijos teismas, 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – atsakovei, teigiančiai apie ieškovo neištikimybę bei žiaurų elgesį) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje pateiktas Vilniaus apylinkės 2013-03-18 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepatvirtina, kad ieškovas atsakovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Apeliantė nepagrįstai šiame nutarime nurodytas įvykio aplinkybes laiko konstatuotomis, kadangi nutarime pateikti tik pačios apeliantės parodymai taip kaip teigė apeliantė, tačiau tokie teiginiai akivaizdžiai nebuvo patvirtinti, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 1 d. požymių. Priešingai, nutarime iš tyrimo metu surinktos medžiagos nustatyta, kad pati atsakovė linkusi fantazuoti, išsigalvoti nebūtų dalykų, į teismo medikus dėl galimų sužalojimų nesikreipė. 2011-05-17 ir 2012-05-07 specialisto išvados neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes nors jos patvirtina, kad atsakovei buvo padarytos poodinės kraujosruvos įvairiuose kūno vietose, tačiau šios išvados nepatvirtina ieškovo kaltės dėl atsakovei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tam, kad būtų galima daryti išvadą apie kito sutuoktinio žiaurų elgesį, teismas turi remtis įrodymų visuma, kuri leidžia daryti pakankamai pagrįstas išvadas. Visgi, nagrinėjamu atveju 2011-05-17 ir 2012-05-07 specialisto išvados, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog vien tas faktas, kad ieškovas yra apeliantės sutuoktinis ir jie tarpusavyje nesutaria, savaime reiškia, kad bet kokie apeliantės patiriami sužalojimai yra padaryti ieškovo. Priešinga išvada prieštarautų ne tik teisingumo ir protingumo principams, bet ir elementariai logikai.

Nesant kitų įrodymų apie ieškovo žiaurų elgesį su atsakove ar naudojamą smurtą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė besiremianti aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, neįvykdė pareigos įrodyti faktą, su kuriuo sieja kito sutuoktinio kaltės prezumpciją – t.y. jog buvo žiauriai elgiamasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.

Taip pat pirmos instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateikti atsakovės įrodymai: kvitas apie moteriškų pirštinių pirkimą, vaistinės kvitai, kvitai apie sumokėtą mokestį už elektrą, odos ir kailių salono tuščias plastmasinis maišelis, atsakovės sudarytas ieškovo „pasimatymų“ grafikas, ieškovo padaryti įrašai gruodžio 2 ir 24 dienos kalendoriaus lapeliuose, neįrodo ieškovo neištikimybės santuokos metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmos instancijos teismo išvada. Apleliantė savo teiginius grindžia jokios teisinės reikšmės neturinčiais įrodymais, nepateikia jokių paaiškinimų, kaip odos ir kailių salono tuščias plastmasinis maišelis, vaistinės kvitai, kuriuose net nenurodytos pirktos prekės, sudaro pagrindo teismui objektyviai įsitikinti egzistuojant bent prielaidą, jog ieškovas apeliantei buvo neištikimas. Tokie įrodymai pagrindžia nebent aplinkybes, jog ieškovas lankėsi vaistinėje, pirko moteriškas pirštines, kas neatrodo neįprasta turint omenyje, kad šalys turi dvi dukras, ir pan., kas laikytina įprasto asmens socialinio gyvenimo įrodymais.

Nesant kitų įrodymų apie ieškovo neištikimybę, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė besiremianti aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, neįvykdė pareigos įrodyti faktą, su kuriuo sieja kito sutuoktinio kaltės prezumpciją – t.y. ieškovas buvo neištikimas apeliantei.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog santuokos laikotarpiu ieškovas nuolat vartojo alkoholį neįrodyta. Nors pasak atsakovės šią aplinkybę įrodo UAB „Akvamita“ pinigų sumokėjimo kvitas, kuriuo buvo sumokėta už ieškovo išblaivinimą, tačiau pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš UAB „Akvamita“ pinigų priėmimo 2011-07-08 kvito (b.l. 55) matyti, kad ieškovas 2011-07-08 UAB „Akvamita“ sumokėjo 300 Lt už medicinos paslaugas, tačiau kokios buvo suteiktos paslaugos ieškovui kvite nenurodyta. Kadangi daugiau jokių įrodymų apie ieškovo girtavimą byloje nėra, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tokia aplinkybė nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar atsakovės netinkamo elgesio, priešingai - nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą, todėl pagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl buto padalinimo

Išanalizavus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė bei įvertino faktinius bylos duomenis kiek tai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės klausimu.

Pirmos instancijos teismas pagrįstai teigė, kad pagal buto (duomenys neskelbtini)g. įgijimo metu galiojusius įstatymus esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t.y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, kuriuo iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3d., CK 3.88 str. 1d. 1p.). Taigi šis butas buvo ne atsakovės asmeninis, o priklausė abiems sutuoktiniams ir buvo bendroji jungtinė nuosavybė.

Iš atsakovei išduoto orderio matyti, kad atsakovei iki santuokos sudarymo 1970-09-01 buvo išduotas orderis apsigyventi kooperatiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagal 493 DNSB (buvęs kooperatyvas) 2013-11-13 pažymą atsakovė iki santuokos už butą sumokėjo 2025 rublius, netrukus turėjo sumokėti dar 32 rublius (tikėtina, kad sumokėjo). Pajiniai įnašai už butą bendroje sumoje 5132,24 rublių baigti išmokėti 1985 m., t.y. beveik po dešimties metų šalims būnant santuokoje. Todėl laikytina, kad įnašai kooperatyvui už butą (duomenys neskelbtini)g. nuo 1976-06-25, kuomet šalys sudarė santuoką, iki 1985 m. buvo mokami iš bendrų sutuoktinių lėšų. Kitos pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės šalintinos, kaip nepagrįstai nustatytos ar teisiškai nereikšmingos šioje byloje.

Taigi iš nustatytų duomenų konstatuotina, kad butas (duomenys neskelbtini)g. šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dėl to, kad pajiniai įnašai už butą baigti išmokėti, vadinasi butas galutinai įgytas nuosavybėn, 1985 m., t.y. šalims esant santuokoje. Visgi spręstinas klausimas, kaip kiekviena šalis prisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini)g. įsigijimo, kadangi akivaizdu, jog didelė dalis įnašų buvo įnešti atsakovės iki šalių santuokos.

Kaip matyti, atsakovė sumokėjo už minimą butą iš viso 2057 rublius. Santuokos metu šalys sumokėjo likusius 3075,24 rublius, kadangi ši suma sumokėta santuokos metu, laikytina, kad kiekviena šalis prie buto įsigijimo prisidėjo sumokėdama po 1537,62 rublius. Taigi atsakovė iš viso sumokėjo 3594,62 rublius, atsakovas - 1537,62 rublius. Išvedus proporciją laikytina, kad atsakovei priklausė 70,04 proc. nuosavybės teisės į butą, tuo tarpu ieškovui 29,96 proc. Šis butas buvo parduotas už 50 000 Lt, todėl atitinkamai šalims pardavus butą, atsakovei teko 35020 Lt, ieškovui - 14980 Lt.

Šalys už pinigus gautus pardavus butą (duomenys neskelbtini)g., bei papildomi pridėjus santuokos metu sutaupytą 12 591 Lt sumą įsigijo naują butą (duomenys neskelbtini)g. Laikant, kad šalys 12 591 Lt suma prie buto pirkimo prisidėjo po lygiai, t.y. kiekvienas po 6295,50 Lt, daryti išvada, kad atsakovė prie buto (duomenys neskelbtini)g. pirkimo prisidėjo 41 315,50 Lt suma, o ieškovas 21 275,50 Lt suma. Pagal šias sumas taip pat išvestinos proporcijos, kokia buto (duomenys neskelbtini)g. dalis priklauso šalims. Taigi laikytina, kad atsakovės nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini)g. sudaro 66 proc., o ieškovo - 34 proc.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs CK 3.123 str. taikymo praktiką ir išaiškinęs, kad taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdūs faktai, jog šalys nevienodai prisidėjo prie turimo turto įgijimo, to neginčija ir ieškovas, kas leidžia teismui spręsti, jog turto dalinimas lygių dalių principų pažeistų atsakovės teisės ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai butą (duomenys neskelbtini)g. padalino po lygiai, kadangi akivaizdu, jog šalys prie šio buto pirkimo prisidėjo nevienoda dalimi, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas ieškovui priteisiant 17/50 buto (duomenys neskelbtini)g., atsakovei – 33/50 buto. Nagrinėjamu atveju viso buto priteisimo atsakovei bei kompensavimo mokėjimo galimybė nesvarstoma, nes kaip matyti iš bylos duomenų (b.l. 15) ieškovas kito nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie sodo namelio būklę ir galimybę jame gyventi byloje nepateikta, todėl teismas tokios galimybės įvertinti net ir negalėjo. Viso buto priteisimas atsakovei ir ieškovo palikimas be gyvenamosios vietos prieštarautų teisingumo principui, kadangi kompensacija, mokėtina už ieškovui priklausančią buto dalį (106 760 Lt), šios dienos nekilnojamojo turto rinkos kainomis, atsižvelgiant į ieškovo amžių ir jo galimybes papildomai užsidirbti ar gauti kreditą, negali būti laikoma pakankama įsigyti kitam nekilnojamajam turtui.

Dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo

Atsižvelgiant į tai, kad keistina sprendimo dalis dėl nuosavybės dalių į butą, atitinkamai keistina ir naudojimosi butu tvarka. Atsakovė prieštaravimų dėl naudojimosi butu tvarkos nepareiškė.

Atsižvelgiant į šias proporcijas taip pat keistina pirmos instancijos teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, buto plotas (įskaitant verandų plotą) kartu su rūsiu sudaro 109,4 kv.m., bendrojo naudojimo patalpų (plane pažymėtų indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-5) plotas yra 23,23 kv.m. Atėmus bendro naudojimo patalpų plotą, kuriomis šalys neišvengiamai naudosis bendrai, buto plotas su rūsiu sudaro 86,17 kv.m. Ieškovas dar ieškinyje prašė nustatyti, kad jis naudosis kambariu plane pažymėtu indeksu 2-6, veranda plane pažymėta indeksu 2-7 bei rūsiu plane pažymėtu indeksu R14, kurių bendras plotas sudaro 26,04 kv.m., t.y. 30,22 proc. iš 86,17 kv.m. Nors ši dalis yra mažesnė nei ieškovui nuosavybės teise tenkanti į butą dalis (33 proc.), tačiau atsižvelgiant į buto planą ir realias galimybes nustatyti protingą naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į konfliktinius šalių santykius, į tai, kad ieškovas pats prašė nustatyti tokią naudojimosi tvarką, laikytina, kad tokia naudojimosi butu tvarka atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia ieškovo interesų.

Dėl kitų pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo buto (duomenys neskelbtini)g. vertę, todėl šioje dalyje pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės taip pat šalintinos. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad remiasi VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos buto vertė 2014-06-05 dienai yra 341 000 Lt, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, t.y. 2013-05-16 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 13), buto vidutinė rinkos vertė yra 171 290 Lt. Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad nurodyta buto vidutinė rinkos vertė neatitinka realios buto vertės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad buto vertės nustatymo data yra dar 2000-04-26, vėliau butas vertintas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro duomenys apie buto vertę yra neaktualaus laikotarpio, į tai, kad ieškovas pateikė 2014-01-23 turto vertintojo ir teismo eksperto ataskaitą, kurios atsakovė iš esmės neginčijo, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo abejoti ataskaitoje pateiktų duomenų tikrumu, todėl sprendžia, kad reali buto rinkos vertė yra 314 000 Lt.

Apeliantė teigia, kad jos mokėtina ieškovui kompensacija yra 900 Lt. Kaip nustatyta byloje, ieškovui tenka daiktų už 2100 Lt, o atsakovei už 3500 Lt. Taigi atsakovei tenkanti daiktų vertė yra 1400 Lt didesnė nei ieškovui. Atsakovė neginčija pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad reali šalių dukrai padovanoto automobilio vertė buvo 1000 Lt. Laikytina, kad teismas pagrįstai nustatė, kad šis automobilis buvo padovanotas be atsakovės sutikimo, ieškovas šios aplinkybės neginčijo, tad pirmos instancijos teismas pagrįstai šio automobilio vertę 1000 Lt pridėjo prie dalinamo turto (CK 3.124 str. 3d.). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis įgytas santuokoje, šalims priklauso po pusę jo vertės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovė pagrįstai teigia, kad ieškovui mokėtina kompensacija už jai natūra tenkančią didesnę daiktų vertę yra 900 Lt. Visgi šioje dalyje apeliantė teismo sprendimo neskundžia. Išeiti už apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, teismas savo iniciatyva negali bloginti apeliantės padėties, todėl dalyje dėl kompensacijos dydžio nustatymo, sprendimas paliktinas nepakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad turtinė teisė į žemės sklypą ir namą yra dalinama abiems sutuoktiniams po ½ dalį, kartu suteikiant jiems teisę, atlikti reikiamus veiksmus susijusius su žemės sklypo iš valstybės pirkimu ir atlikus reikiamus matavimus, registruoti turtinę teisę VĮ „Registrų centras“ be vienas kito sutikimo.

Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos metu apeliantė patyrė 4589,20 Lt bylinėjimosi išlaidų: sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, bei 4089,20 Lt už teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą.

Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. už teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atstovavimo išlaidos yra specifinės ir skirtingai nei dėl visų kitų rūšių bylinėjimosi išlaidų, kurias paskirsto šalims sprendimą priimantis teismas, dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendimą, remdamasis atitinkamais jų dydį pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia savo nuožiūra. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose.

Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktas numato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme taikytinas maksimalus koeficientas lygus 1,5, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų parengimo metu buvo 1 000 Lt).

Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, taip pat įvertinus apeliacinės instancijos metu pateiktų procesinių dokumentų turinį, pateiktus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas mažinti apeliantės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai dydį iki 1 500 Lt.

Apeliantė pateikė tris apeliacinio skundo reikalavimus. Iš jų du buvo atmesti, o vienas tenkintas iš dalies. Laikytina, kad buvo patenkinta 17 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovo atsakovei priteistina 85 Lt žyminio mokesčio dalis, taip pat 255 Lt už teisinę pagalbą. Tuo tarpu iš atsakovės ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (83 proc.), t.y. 1162 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padalinimo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1976-06-25 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.2007 tarp L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. A. palikti ikisantuokinę pavardę – „Gudaitytė“.

Padalinti santuokoje įgytą turtą natūra:

Ieškovui A. A. priteisti natūra: 17/50 dalių buto su rūsiu, unikalus Nr.1099-4034-4016:0011, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.; baltą svetainės komplektą; juodą pianiną „Holstein“; garso aparatūrą, pirktą 1982 m.: stiprintuvą „odisėjas“, patefoną „vegą“, 2 kolonėles; ½ dalį turtinės teisės į sodo sklypą ir namą, esančius Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, Sodų bendrijoje „Riešė“ (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), suteikiant teisę, atlikti reikiamus veiksmus susijusius su žemės sklypo iš valstybės pirkimu ir atlikus reikiamus matavimus, registruoti turtinę teisę VĮ „Registrų centras“ be atsakovės L. A. sutikimo.

Atsakovei L. A. priteisti natūra: 33/50 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr.1099-4034-4016:0011, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.; 2 sofas lovas, 3 sekcijas, svetainės kampą, rūbų spintą, rašomą stalą; ½ dalį turtinės teisės į sodo sklypą ir namą, esančius Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, Sodų bendrijoje „Riešė“ (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), suteikiant teisę, atlikti reikiamus veiksmus susijusius su žemės sklypo iš valstybės pirkimu ir atlikus reikiamus matavimus, registruoti turtinę teisę VĮ „Registrų centras“ be ieškovo A. A. sutikimo.

Nustatyti, kad prievolė UAB „Omnitel“ yra asmenine atsakovės L. A. prievolė.

Įpareigoti atsakovę L. A. išmokėti ieškovui A. A. 200 Lt kompensaciją už jai natūra tenkančia didesnę turto dalį.

Nustatyti buto su rūsiu, unikalus Nr.1099-4034-4016:0011, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. naudojimosi tvarką:

Ieškovui A. A. paskirti naudotis 1 kambariu, 19,36 kv. m. ploto, bei 3,46 kv. m. ploto veranda (indeksai 2-6 ir 2-7) ir 3,22 kv. m buto rūsiu (indeksas R14). Bendram naudojimui paskirti virtuvę, vonią, tualetą, koridorių (indeksai 2-5; 2-3; 2-2; 2-1).

Atsakovei L. A. paskirti naudotis 3 kambariais, 13,04, 29,32 ir 10,51 kv. m. ploto bei 3,80 ir 3,46 kv. m. patalpas (indeksai 2-4; 2-8; 2-9, 2-10;2-11). Bendram naudojimui paskirti virtuvę, vonią, tualetą, koridorių (indeksai 2-5; 2-3; 2-2 ; 2-1).

Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. A. ieškovo A. A. naudai 2014,20 Lt bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės biudžeto pajamas 13,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Grąžinti A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto pajamų 467,76 Lt žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija.“

Priteisti A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 1162 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), 85 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, bei 255 Lt išlaidas už teisinę pagalbą, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė Kolegijos teisėjaiDanutė KutrienėVirginijus Kairevičius