Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Central asia transport“ ir R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-201-1048/2024 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Central asia transport“ ir R. M. ieškinį atsakovui D. V. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys V. K., D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Lindestus“, uždaroji akcinė bendrovė „Isma“, uždaroji akcinė bendrovė „Profesionalų statyba“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

16. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovui R. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuomos sutarties pagrindu nuo 2021 m. sausio 3 d. iki 2031 m. sausio 3 d. išnuomotas ieškovei UAB „Central asia transport“, ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovui D. V. nuosavybės teise priklauso 4 žemės sklypai Klaipėdoje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. K. ir D. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Klaipėdoje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)); trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Isma“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)); trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Lindestus“ nuosavybės teise priklauso 2 žemės sklypai Klaipėdoje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)); ieškovei UAB „Central asia transport“ nuosavybės teise priklauso padelio kortai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/2 dalis aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)).

21. Iš 2020 m. vasario 24 d. Infrastruktūros plėtojimo sutarties, sudarytos tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir ieškovo, matyti, kad ieškovas savo lėšomis įsipareigojo laisvoje valstybinėje žemėje, parengus projektą, įrengti laikiną vidaus kelią nuo magistralinio kelio A13 (duomenys neskelbtini) esamos nuovažos pagal pridedamą planą, o Klaipėdos miesto savivaldybė įsipareigojo suderinti tinkamai parengtą projektą, išduoti visus reikalingus sutikimus ir leidimus, bendradarbiauti; šalys susitarė, kad planuojama infrastruktūra bus Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybė.

22. Iš 2020 m. A. Š. individualios veiklos projekto vadovės R. N. parengto Laikino privažiavimo kelio nuo magistralinio kelio A13 (duomenys neskelbtini) bei vidaus kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projekto aiškinamojo rašto „Objekto“ dalies matyti, kad laikinas privažiuojamasis kelias bus prijungtas prie esamos nuovažos nuo magistralinio kelio A13 (duomenys neskelbtini) ir bus skirtas aplinkinių teritorijų gyventojų ir kitų sklypų naudotojų susisiekimui, viešam naudojimui; vidaus kelias bus skirtas ne viešai naudotis, aptarnaus 10 įvairios paskirties žemės sklypų.

23. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 19 d. išdavė statytojui R. M. statybą leidžiantį dokumentą pagal Laikino privažiavimo kelio nuo magistralinio kelio A13 (duomenys neskelbtini) bei vidaus kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą.

24. Ieškovo R. M. nuosavybės teise įregistruotas kelias – vidaus kelias, pagal 2023 m. gegužės 7 d. pažymą apie statinio statybą, nebaigtas statyti, 50 proc. baigtumas, jis eina per anksčiau nurodytus žemės sklypus.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

25. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus, akivaizdžiai peržengė nagrinėjamos bylos ribas, analizuodamas su ginču nesusijusias aplinkybes dėl servituto sutarties tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, D. K. bei V. K. teisinio vertinimo, dėl galimo neteisėto vidaus kelio įregistravimo viešajame registre ieškovo nuosavybe ir konstatuodamas, jog atsakovas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Isma“, D. K. bei V. K., UAB „Lindestus“ yra faktiniai vidaus kelio statytojai. Be to, ieškovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

Dėl reikalavimo uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

27. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – pateikė prevencinį ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovui trukdyti, užtveriant, užstatant ar sudarant kitokias fizines kliūtis, kelio dangos įrengimo darbams, ieškovui vykdyti vidaus kelio statybos darbus, vykdomus pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą pagal Laikino privažiavimo kelio nuo magistralinio kelio A13 (duomenys neskelbtini) bei vidaus kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą, iki vidaus kelio statybos užbaigimo ir nustatyti, kad atsakovui už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo dieną skiriama 50 Eur bauda ieškovo R. M. naudai.

28. Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir daug plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas.

29. Prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų.

31. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 21 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas).

32. Žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenurodytos kaip realios grėsmės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018, 15 punktas).

33. Taigi, ieškovas, pareiškęs prevencinį ieškinį, turi pareigą įrodyti visas prevencinio ieškinio sąlygas (CPK 178 straipsnis).

35. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino atsakovo veiksmų teisėtumo, kadangi iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog atsakovo veiksmai buvo vertinami, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai atsakovo veiksmai buvo pripažinti teisėtais. Tokia išvada daroma dėl toliau nurodomų motyvų.

36. Iš byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2022 m. balandžio 1 d. vidaus kelio atkarpoje, einančioje per atsakovui priklausantį žemės sklypą, kelias yra sugadintas – trijose vietose, maždaug po 30 metrų ilgio, vidaus kelio atkarpa visiškai išardyta nukasus žvyruoto kelio pagrindus bei viršutinį skaldos sluoksnį. Nukastas vidaus kelio sluoksnis (gruntas, smėlis) buvo supiltas į kelias krūvas ant išardyto vidaus kelio.

37. Nustatyta, jog 2022 m. birželio 3 d. vidaus kelias jau kitoje vietoje, atkarpoje, einančioje per atsakovui priklausantį žemės sklypą, yra sugadintas – dviejose skirtingose vietose, po 40 metrų ilgio, vidaus kelio atkarpa visiškai išardyta nukasus žvyruoto kelio pagrindus bei viršutinį skaldos sluoksnį. Nukastas vidaus kelio sluoksnis (gruntas, smėlis) buvo supiltas į kelias krūvas ant išardyto vidaus kelio.

38. Nustatyta, jog 2023 m. kovo 24 d. prie vidaus kelio atvykusi sunkiasvorė statybinė technika ardė apie 40 m ilgio vidaus kelio atkarpą nukasdama maždaug 60 cm gylio žvyruoto kelio pagrindą bei viršutinį skaldos sluoksnį, kelio pagrindą supylė į kelias krūvas ant išardyto vidaus kelio.

39. Nustatyta, jog 2023 m. balandžio 14 d. į vidaus kelią atvykusi sunkiasvorė technika atgabeno ekskavatorių, iškrovė ant vidaus kelio ir pastatė taip, kad ekskavatorius visiškai užkirstų eismą važiuojamąja kelio dalimi vykstančioms transporto priemonėms. Dėl visų nurodytų įvykių ieškovas kreipėsi į policiją su pranešimais apie įvykį.

41. Vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą, yra reikšmingos nustatytos aplinkybės, jog tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, 2020 m. pasirašė sutikimus, kad pagal Laikino privažiavimo kelio nuo magistralinio kelio A13 (duomenys neskelbtini) bei vidaus kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą būtų statomas vidaus kelias, einantis per minėtiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kad ieškovas būtų šio objekto statytojas ir jo vardu būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, o įrengus vidaus kelią, nustatytas servitutas.

42. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2020 m. spalio 19 d. išdavė statytojui R. M. statybą leidžiantį dokumentą pagal Laikino privažiavimo kelio nuo magistralinio kelio A13 (duomenys neskelbtini) bei vidaus kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą. Taip pat nėra ginčo dėl to, jog vidaus kelio įrengimo darbai buvo pradėti vykdyti ir bylos nagrinėjimo metu vidaus kelio baigtumas yra 50 procentų.

43. Taigi, matyti, jog visi žemės sklypų savininkai minėtais 2020 m. sutikimais iš esmės sudarė sandorį dėl vidaus kelio įrengimo (CK 1.63 straipsnis). Tarp šalių ginčo dėl sudarytų susitarimų, jų esmės nekyla. Teisėtai sudarytas ir galiojantis šalių susitarimas, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (lot. pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius. Todėl anksčiau paminėti 2020 m. žemės sklypų savininkų sutikimai įpareigoja sandorio šalis laikytis juose numatytų įsipareigojimų – ieškovui nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę įrengti vidaus kelią, o atsakovui leisti / netrukdyti / sudaryti sąlygas ieškovui kaip vidaus kelio statytojui įrengti vidaus kelią, tai apima ir susilaikymą nuo vidaus kelio dangos ardymo ar perkasimo (CK 6.189 straipsnis).

44. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog kelio servitutas nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, žemės sklypuose neįregistruotas, tačiau kaip patvirtina anksčiau minėtų sutikimai, šalys susitarė, jog servitutas bus įregistruotas po to, kai bus visiškai baigti kelio įrengimo darbai. Nekyla abejonių dėl atsakovo interesų ir teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais sklypais. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, jog kelio servitutas šiuo metu dar neįregistruotas, tačiau būtent anksčiau minėtas 2020 m. paties atsakovo pasirašytas susitarimas, kurio jis neginčija, dėl vidaus kelio įrengimo riboja atsakovo kaip žemės sklypų, per kuriuos eina suprojektuotas ir pradėtas įrengti vidaus kelias, savininko teisę toje žemės sklypo dalyje, kurioje yra pradėtas rengti vidaus kelias, atlikti veiksmus, kurie trukdo atlikti vidaus kelio įrengimo darbus ir juos užbaigti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sklypų savininkai turėdami bendrą tikslą ateityje naudotis įrengtu keliu, sudarę konkrečius susitarimus, į tai investavę, turėtų vengti atlikti veiksmus, kuriuos, kaip nustatyta, atliko atsakovas, t. y. veiksmus dėl vidaus kelio sugriovimo – išardymo, statybinių medžiagų iškasimo, perkasimo, perkėlimo į kitą vietą ir pan. Teismo manymu, siekdami bendro tikslo turėtų informuoti apie numatomus teisėtus veiksmus, derinti veiksmus, bendradarbiauti, vengti nuostolių atsiradimo.

45. Nors atsakovas nurodė, kad jis neturėjo jokio tikslo gadinti kelio, konkrečius veiksmus atliko siekdamas savo, kaip savininko, teisių įgyvendinimo, tačiau viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodydamas šias aplinkybes jokių įrodymų dėl savo ketinimų, jų teisėtumo nepateikė. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė argumentų, jog siekė įsirengti jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose aikštelę konteineriams laikyti ar nuovažas nuo vidaus kelio į žemės sklypus (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad vidaus kelias buvo perkastas 3 kartus per metus laiko ir jokių aikštelių ar nuovažų atsakovas savo žemė sklypuose per minėtą laikotarpį neįsirengė.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat visiškai nepagrįsti tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo argumentai, jog vidaus kelio įrengimo darbai nebuvo vykdomi nuo 2021 m., todėl 2022–2023 m. atsakovo atlikti vidaus kelio perkasimo darbai niekaip nesutrukdė vidaus kelio įrengimo darbams. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų (susitarimų ir pan.), iki kokios datos ieškovas kaip vidaus kelio statytojas turėjo pabaigti vidaus kelio įrengimo darbus. Todėl ta aplinkybė, jog faktiškai tuo metu, kai atsakovas ar jo pavedimu kiti asmenys perkasė, išardė vidaus kelią, vidaus kelio įrengimo darbai nevyko, nesuteikė atsakovui teisės daryti kokį nors mechaninį poveikį jau įrengtam vidaus keliui ar jo dangai. Be to, pažymėtina, kad ieškovas R. M. teismo posėdžių metu nurodė, kad darbai buvo atliekami etapais, skirtinguose ruožuose, buvo perdaromi, taip pat užsitęsė dėl įvairių priežasčių, kad bylos nagrinėjimo metu vyko darbai, tačiau dėl kilusio konflikto su atsakovu liko neišasfaltuota dalis kelio atkarpos, einančios per atsakovui priklausančius sklypus. Nors byloje išsamių duomenų nėra pateikta, tačiau atsakovas neneigė nurodytų argumentų.

47. Aplinkybės dėl vidaus kelio įrengimo darbų finansavimo ir tuo pagrindu atsakovo argumentai dėl vidaus kelio nuosavybės nėra teisiškai reikšmingi, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog vidaus kelias viešajame registre įregistruotas kaip ieškovo nuosavybė. Šie duomenys nėra nuginčyti. Reikalavimų dėl vidaus kelio nuosavybės teisių nuginčijimo nepareikšta.

48. Dėl vikšrinio traktoriaus palikimo ant vidaus kelio dangos pažymėtina, jog atsakovas teigė, jog ši technika priklauso UAB „Profesionalų statyba“, atsakovas leido šią techniką palikti ant vidaus kelio atkarpos, kuri yra jam priklausančiame žemės sklype, o bylos nagrinėjimo metu technika pašalinta kitiems statybos darbams atlikti. Kadangi, kaip jau minėta anksčiau, atsakovas turėjo pareigą 2020 m. sutikimo pagrindu leisti įrengti vidaus kelią, tai atsakovo pavedimu vidaus kelio perkasimo darbus atlikusi įmonė UAB „Profesionalų statyba“ neturėjo teisės palikti neribotam laikui vikšrinio traktoriaus vidaus kelio dalyje taip, jog pravažiuoti ta vidaus kelio atkarpa, atlikti darbų taptų neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu nurodyti atsakovo argumentai, kad technika ant įrengiamo kelio buvo palikta dėl objektyvių priežasčių, kad nebuvo vykdomi jokie darbai ir ji niekam netrukdė, kad ji esant poreikiui būtų buvusi patraukta, neįtikino.

49. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, daroma išvada, jog ieškovas įrodė, kad atsakovo veiksmai – vidaus kelio perkasimas ir nuo 2023 m. balandžio 14 d. eismą vidaus keliu užtveriančio vikšrinio traktoriaus pastatymas – yra kvalifikuotini kaip neteisėti, nes atsakovas su projektiniais vidaus kelio įrengimo sprendiniais sutiko ir davė sutikimą, kad per jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), būtų nutiestas vidaus kelias ir vėliau nustatytas servitutas. Taigi atsakovas turėjo ir turi pareigą susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių tiek kitų savininkų interesus, tiek vidaus kelio statytojo – ieškovo įgyvendinamas teises įrengti vidaus kelią.

51. Viena prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Kaip jau minėta anksčiau, prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant ir pan. Neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015).

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, būtent anksčiau aptarti atsakovo pasikartojantys neteisėti veiksmai perkasant įrengtą vidaus kelio dalį bei sugadinant įrengto vidaus kelio dangos dalį neabejotinai patvirtina, jog atsakovas ir ateityje gali atlikti panašaus pobūdžio veiksmus, dėl kurių vidaus kelio įrengimo darbai gali užtrukti, o šalys gali patirti papildomų išlaidų vidaus kelio dangos sutvarkymui ir sugrąžinimui į buvusią padėtį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovo neteistais veiksmais vidaus kelias ir jo danga buvo pažeisti taip, jog buvo reikalinga atlikti papildomus kelio taisymo darbus, kurie pareikalavo papildomų išlaidų.

54. Be to, atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog jo veiksmai buvo teisėti. Net ir atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas teigia, jog vidaus kelias neįrengtas, kelio servitutas neįregistruotas, todėl atsakovas turi teisę vykdyti jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose tvarkymo darbus. Tai, jog kyla reali grėsmė, jog atsakovas ateityje gali atlikti panašaus pobūdžio neteisėtus veiksmus, patvirtina ir tai, jog vidaus kelio įrengimo darbai buvo finansuojami kelių žemės sklypų savininkų lėšomis, klausimas dėl įrengimo kaštų pasidalijimo tarp šalių nėra išspręstas, kaip ir tolesnio vidaus kelio įrengimo finansavimo klausimas.

55. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovas įrodė būtinas prevenciniam ieškiniui patenkinti sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, kad yra realus pavojus, jog atsakovas ateityje gali pakartotinai atlikti ieškovo teises pažeidžiančius veiksmus ir tokiu būdu gali būti padaryta žala. Todėl ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovui trukdyti užtveriant, užstatant ar sudarant kitokias fizines kliūtis kelio dangos įrengimo darbams, ieškovui R. M. vykdyti vidaus kelio statybos darbus, vykdomus pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą pagal Laikino privažiavimo kelio nuo magistralinio kelio A13 (duomenys neskelbtini) bei vidaus kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą, iki vidaus kelio statybos užbaigimo ir nustatyti, kad atsakovui už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo dieną skiriama 50 Eur bauda ieškovo R. M. naudai, tenkintinas.

Dėl ieškovės UAB „Central asia transport“ reikalavimo uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti

57. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovei 2022 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nr. K1ES-8698 nuosavybės teise priklauso padelio kortai bei 1/2 dalis aikštelės, esančios ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir ieškovė 2021 m. sausio 3 d. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, kuria ieškovei iki 2031 m. sausio 3 d. išnuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

58. Ieškovė savo teisę naudotis vidaus keliu turint tikslą patekti į jai nuosavybės teise priklausantį turtą grindė tuo, jog atsakovui buvo žinoma, kad 2020 m. sutikimas užtikrino ir kitų vidaus kelio naudotojų interesus patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, taip pat ir ieškovės interesą patekti į jai nuosavybės teise priklausančius padelio kortus. Taigi, ieškovės vertinimu, atsakovas išduodamas rašytinį 2020 m. sutikimą vidaus kelio statybai prisiėmė pareigas prieš vidaus kelio naudotojus, t. y. trečiuosius asmenis, tarp jų ir ieškovę, kuri prie jai priklausančių padelio kortų gali patekti tik vidaus keliu.

61. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Būtent asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 31 punktas). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas).

62. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teisė naudotis vidaus keliu yra esminė aplinkybė, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo ir jo patenkinimo arba nepatenkinimo. Todėl tai, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl servituto reikšmės šio kilusio ginčo išsprendimui, nevertintina kaip ieškinio ribų peržengimas, juo labiau jog patys ieškovai savo reikalavimus, be kitų argumentų, grindė ir tarp ieškovo bei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, V. K. ir D. K. 2023 m. gruodžio 11 d. sudaryta servituto sutartimi.

63. Taigi, vertinant ieškovės teisę naudotis vidaus keliu reikšmingas reguliavimas, įtvirtintas CK 6.394 straipsnyje, reglamentuojančiame pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkėjo teisę į žemės sklypą, į kurį pirkimo–pardavimo sutartimi jis neįgyja nuosavybės teisės, bet kuriame yra minėti objektai, kurie pirkimo–pardavimo sutartimi jam perleidžiami nuosavybės teise. Pagal CK 6.394 straipsnyje ir CK 6.395 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkui turi būti nustatyta daiktinė (užstatymo teisė, servitutas) ar prievolinė (nuomos ar kt.) teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią užima nekilnojamieji daiktai ir kuri yra būtina jiems naudoti. Žemės sklypo ir statinių savininkų teisiniai santykiai dėl žemės, reikalingos statiniui naudoti, gali būti įforminami įvairiais sandoriais, reglamentuojamais tiek prievolių teisės, tiek daiktinės teisės normomis. Tai gali būti panaudos, nuomos sutartiniai santykiai arba daiktinę teisę sukuriantys sandoriai dėl užstatymo teisės (superficies), ilgalaikės nuomos (emphyteusis) arba servituto.

65. Net ir ta aplinkybė, jog vidaus kelias yra įregistruotas ieškovo nuosavybės teise, nesuteikia ieškovui, išnuomojusiam ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teisės leisti ieškovei naudotis minėtu objektu. Pažymėtina, jog ieškovo kaip vidaus kelio savininko teisės yra suvaržytos anksčiau minimais 2020 m. sutikimais, tai yra atsakovo kaip vidaus kelio savininko teisės apsiriboja tik tiesiogine pareiga įrengti vidaus kelią.

66. Nors ieškovė teigia, jog vienintelė galimybė patekti prie statinių, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra vidaus keliu, pradėtu įrengti pagal Laikino privažiavimo kelio nuo magistralinio kelio A13 (duomenys neskelbtini) bei vidaus kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, projektą, tačiau šiuo atveju reikšminga teisine prasme aplinkybė yra ta, jog minėtas kelias dar nėra baigtas įrengti, servitutas, suteikiantis teisę važiuoti įrengtu keliu atsakovo bei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, žemės sklypuose, neįregistruotas, nes, kaip jau minėta anksčiau, vadovaujantis atsakovo bei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, sutikimais, servituto įregistravimo klausimas bus sprendžiamas tik įrengus vidaus kelią.

67. Esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms, visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė jokiu teisiniu pagrindu neturi teisės naudotis – važiuoti ir suteikti leidimą jos klientams važiuoti vidaus keliu per atsakovui priklausančius sklypus, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovui imtis bet kokių veiksmų, trukdančių ieškovei UAB „Central asia transport“ naudotis pagal tiesioginę paskirtį – važiuoti transporto priemonėms – vidaus keliu, statomu pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą pagal Laikino privažiavimo kelio nuo magistralinio kelio A13 (duomenys neskelbtini) bei vidaus kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą, ir nustatyti, kad atsakovui už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo dieną skiriama 50 Eur bauda ieškovės naudai, atmestas pagrįstai.

68. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galėjimu ar negalėjimu faktiškai naudotis nebaigtu įrengti vidaus keliu pagal paskirtį, nepasisakytina, kadangi konstatavus, jog ieškovė apskritai neturi teisės važiuoti minėtu vidaus keliu, aplinkybės, susijusios su galimybe naudotis vidaus keliu pagal paskirtį, neteko teisinės reikšmės.

Dėl negautų pajamų priteisimo

69. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 11 125,66 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. ir po 749,69 Eur už kiekvieną dieną nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo uždrausti atsakovui trukdyti naudotis vidaus keliu įvykdymo.

70. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų – pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

74. Ieškovės vertinimu, teismo sprendimo išvados, esą 2023 m. balandžio 8, 10, 15, 16 dienomis ir liepos mėnesio 15, 16, 22, 23 dienomis ieškovei priklausančiame sporto komplekse buvo organizuojami turnyrai, žaidėjai rinkosi ir dalyvavo susirašinėjimuose, yra nepagrįstos ir padarytos neįsigilinus į bylos esmę. Ekskavatorių, kuriuo buvo visiškai užtvertas vidaus kelias, atsakovas pastatė 2023m. balandžio 14 d. 2023 balandžio 8 ir 10 dienomis sporto kompleksas įprastai vykdė veiklą. Tačiau 2023 balandžio 15 ir 16 d., atsakovui užtvėrus kelią, vedantį prie sporto komplekso, ieškovei teko skubiai atšaukti visus nurodyta programėle žaidėjų atliktus išankstinius padelio kortų užsakymus ir grąžinti žaidėjų įmokėtas sumas – iš viso už laikotarpį nuo 2023-04-14 iki 2023-04-16 pagal išankstines rezervacijas buvo grąžinta 1 617 Eur. Ieškovės vertinimu, teismo sprendimo išvados, esą 2023-04-14 iki 2023-04-16 sporto kompleksas vykdė įprastinę veiklą, yra iš esmės neteisingos ir neatitinka byloje esančių įrodymų. Taip pat nurodė, kad liepos 15, 16, 22, 23 dienomis sporto turnyrai vyko lauko padelio kortuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuos turnyrus organizavo ne ieškovė UAB „Central asia transport“, o kitas juridinis asmuo. Be to, atsakovo pateikti žinučių išrašai bei pridėtos fotonuotraukos, kurios akivaizdžiai ieškovės sporto komplekse darytos iki 2023-04-14, kai atsakovas užstatė vidaus kelią, su paties atsakovo padarytais komentarais nepatvirtina, kad ieškovei priklausančiame sporto komplekse po 2023-04-14 buvo vykdoma veikla. Taip pat nesutinka ir su teismo nemotyvuotu argumentu, esą turi būti vertinamos ne ieškovės pajamos, o negautas pelnas, atskaičius sąnaudas, nes ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negavo pajamų, o sąnaudas ieškovė, net ir negaudama pajamų, patyrė. Ieškovės patirtos sąnaudos turi būti dengiamos iš pajamų, kurių ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negavo. Be to, ieškovės vertinimu, jei teismas manė, kad laikino privažiuojamojo kelio įrengimo data yra ankstesnė, tai teismas ir turėjo nustatyti, remdamasis byloje esančių įrodymų visetu, laikino kelio įrengimo datą, o ne atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą formaliais pagrindais.

75. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad kelio servitutas nenustatytas, nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo metu yra išspęstas klausimas dėl transporto priemonių važiavimo vidaus kelio ruožu, einančiu per atsakovui priklausančius žemės klypus ir kt. Konkrečiu atveju nors pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų atmetė ir kitais pagrindais, tačiau iš esmės ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas atmestas pagrįstai.

76. Iš 2020-01-27 atsakovo D. V. sutikimo matyti, kad atsakovas sutiko, jog pagal projektą būtų statomas vidaus kelias, einantis per atsakovui priklausančius žemės sklypus, ir nustatomas servitutas, atsakovas sutiko, kad R. M. būtų vidaus kelio statytojas. Atsakovo sutikime nurodyta, kad servitutas atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose bus įteisintas įrengus vidaus kelią. Analogiškus sutikimus pasirašė ir kiti žemės sklypų savininkai (tretieji asmenys). Ieškovei 2022 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso padelio kortai bei 1/2 dalis aikštelės, esančios ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2021 m. sausio 3 d. yra sudariusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su R. M. iki 2031 m. sausio 3 d. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad vidaus kelio, einančio per atsakovo sklypus, statyba nėra užbaigta, atsakovui priklausantiems žemės sklypams, per kuriuos eina vidaus kelias, servitutas nenustatytas.

77. Kadangi ieškovė prašo priteisti negautas pajamas, tiesiogiai susijusias su negalėjimu važiuoti vidaus keliu per atsakovo sklypus, atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje konstatuota, jog nei ieškovė, nei juo labiau ieškovės klientai neturi jokio teisinio pagrindo naudotis, tai yra važiuoti, vidaus keliu per atsakovo sklypus, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas, kadangi tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos nėra teisinio priežastinio ryšio. Todėl plačiau dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl apeliacinio skundo argumentų šiais aspektais nepasisakytina.

Dėl nuostolių priteisimo

80. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnis). Viena iš civilinės atsakomybės rūšių – deliktinė atsakomybė, kurią įstatymų leidėjas apibrėžia kaip prievolę, atsirandančią dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

81. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 32 punktas).

82. CK 6.50 straipsnyje nustatyta, kad: prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (1 dalis); trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (3 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą.

83. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, jog ieškovė CK 6.50 straipsnio pagrindu, atkūrusi sugadinto vidaus kelio dangą, įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl patirtų išlaidų kompensavimo.

84. Pasisakant dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo, pažymėtina, jog ginčas iš esmės kyla tik dėl žalos dydžio, kadangi atsakovo veiksmų, tris kartus perkasant įrengiamą vidaus kelią, sugadinant vidaus kelio dangą, neteisėtumas jau yra konstatuotas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš esmės buvo sugadinta įrengiamo vidaus kelio danga (pateiktas vidaus kelio defektų aktas patvirtina, kokius vidaus kelio remonto / atkūrimo darbus reikia atlikti), dėl to kilo būtinybė atkurti kelio dangą, taigi priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių nustatytas, kaip ir nustatyta atsakovo kaltė dėl kilusių padarinių.

86. Pirmiausia pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad sugadintas vidaus kelias buvo atkurtas. Atsakovas neteikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas. Be to, atsakovas nesutikdamas su prašoma priteisti suma, be kitų argumentų, nurodė ir tai, kad prašoma priteisti suma yra nepagrįstai per didelė, tačiau jokių duomenų į bylą nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog nuostolių dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė sąskaitas faktūras, kurios buvo pateiktos apmokėti UAB „Romversa“: UAB „Budrių statyba“ 2022 m. balandžio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22/04/04, 2 032,80 Eur sumos su PVM, už skaldą bei techniką ir darbą; UAB „Budrių statyba“ 2022 m. birželio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22/06/10, 605 Eur sumos su PVM, už 1 skaldos mašiną; UAB „Anrivis“ 2022 m. gegužės 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. 002067, 4 501,20 Eur sumos, už ekskavatoriaus nuomą; UAB „Redus LT“ 2022 m. gegužės 19 d. sąskaitą faktūrą Nr. 22-0414, 1 176,12 Eur sumos su PVM, už žvirgždą; MB „Skroblita“ 2022 m. birželio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. SKR 0000100, 326,70 Eur sumos su PVM, už ekskavatoriaus nuomą bei transportą.

87. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog UAB „Romversa“ apmokėjo visas sąskaitas visiškai, tik 2022 m. balandžio 1 d. sąskaita apmokėta iš dalies, sumokant 1 700 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog mokamas avansas už kelio atstatymą, kuris buvo sugadintas 2022 m. balandžio 1 d. Pažymėtina, jog yra pateiktas UAB „Romversa“ 2022 m. balandžio 19 d. 2 619,60 Eur sumos mokėjimas UAB „Budrių statyba“, tačiau iš mokėjimo paskirtyje nurodytų sąskaitų numerių matyti, jog šiuo mokėjimu apmokėtos sąskaitos, išrašytos 2022 m. vasario mėnesį, tai yra iki vidaus kelio sugadinimo. Todėl darytina išvada, jog ši suma nesusijusi su kelio atstatymo darbais. Taigi, pagal pateiktas sąskaitas faktūras, bendra suma už atliktus darbus bei medžiagas sudaro 8 641,82 Eur, iš kurios UAB „Romversa“ sumokėjo 8 309,02 Eur sumą.

88. Taip pat nustatyta, jog UAB „Romvesta“ išrašė ieškovei 2022 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. 032, 2 637,80 Eur sumos su PVM (2 180 Eur be PVM), už kelio atstatymo darbus po sugadinimo bei administravimą; 2022 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. 033, 2 712,82 Eur sumos su PVM (2 242 Eur be PVM), už kelio atstatymo darbus po sugadinimo bei administravimą; 2022 m. liepos 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. 036, 4 743,20 Eur sumos su PVM (3 920 Eur be PVM), už aplinkos grąžinimo darbus (žemių krūvų išvežimas, juodžemio užvežimas) bei administravimą. Iš viso ieškovei išrašyta sąskaitų, kurių bendra suma 10 093,82 Eur su PVM (8 342 Eur be PVM), ieškovė minėtas sąskaitas yra apmokėjusi. Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kaip 4 743,20 Eur su PVM (3 920 Eur be PVM) sąskaita už aplinkos grąžinio darbus (žemių krūvų išvežimą bei juodžemio užvežimą) susijusi su sugadinto vidaus kelio atstatymo darbais, laikytina, jog ši suma nesusijusi su vidaus kelio atstatymu. Taigi, labiau tikėtina, pagrįsta bei įrodyta pagal UAB „Romversa“ išrašytas sąskaitas faktūras už sugadinto vidaus kelio atstatymą suma, kurią ieškovė faktiškai sumokėjo, yra 5 350,62 Eur su PVM (4 422 Eur be PVM).

90. Esant nurodytų faktinių aplinkybių visumai, įvertinus tai, jog kelio apgadinimas 2022 m. atliktas balandžio 1 d. bei birželio 3 d., įvertinus rangovų sąskaitų faktūrų turinį ir UAB „Romversa“ mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodytą informaciją, daroma išvada, jog ieškovė turi teisę į 4 422 Eur nuostolių atlyginimą dėl sugadinto vidaus kelio atstatymo, ši suma priteistina iš atsakovo (CK 6.245, 6.246–2.249, 6.50 straipsniai).

91. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog kyla pagrįstų abejonių, kad ieškovės UAB „Central asia transport“ atlikti mokėjimai pagal UAB „Romversa“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra susiję būtent su vidaus kelio tvarkymo darbais, kadangi 2022 m. vyko tiek padelio kortų, tiek teniso kortų, tiek aikštelės, esančios ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbai ir galimai šioje byloje pateiktos sąskaitos faktūros susijusios būtent su šių objektų statyba. Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų anksčiau nurodomas aplinkybes ir paneigtų ieškovės patirtų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).

92. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 4 422 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

93. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

94. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo R. M. reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Central asia transport“ reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, panaikintina ir dėl šios bylos dalies priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

95. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

96. Ieškovai reiškė iš viso keturis reikalavimus, iš kurių du dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, ir dėl nuostolių ir negautų pajamų priteisimo. Kadangi patenkintas tik vienas reikalavimas dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, o iš dviejų turtinių reikalavimų reikalavimas dėl nuotolių priteisimo patenkintas iš dalies, laikytina, jog iš viso patenkinta 32 procentai ieškinio reikalavimų (ieškovo neturtinis reikalavimas patenkintas 100 proc., ieškovės neturtinis reikalavimas – 0 proc., reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo – 0 proc., reikalavimas dėl nuostolių priteisimo – 28 proc. (15 842 Eur x 100 / 4 422 Eur), todėl iš viso patenkinta 32 proc. visų ieškinio reikalavimų).

97. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose.

99. Patenkinus ieškinį 32 procentais, ieškovai turi teisę į 1 888,96 Eur sumos ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors ieškovas pareiškė tik vieną neturtinį reikalavimą, o ieškovė pareiškė vieną neturtinį reikalavimą ir du turtinius, tačiau įvertinus tai, jog byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovai bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, apmokėjo bendrai, tai yra kiekvienas iš ieškovų apmokėjo tam tikrą bylinėjimosi išlaidų dalį, ir įvertinus tai, jog ieškovai byloje veikė išvien, ieškovams bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos lygiomis dalimis.

100. Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvavo atsakovo pusėje, patenkinus ieškinį 32 procentais, iš ieškovų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Isma“ priteistina 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

101. Pirmosios instancijos teisme patirta 63,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį iš dalies iš ieškovų priteistina 43,21 Eur, tai yra iš kiekvieno po 21,61 Eur, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Iš atsakovo priteistina 20,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

102. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

103. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 825 Eur žyminis mokestis (ieškovas sumokėjo 109 Eur 2024 m. balandžio 10 d. mokėjimo pavedimu, ieškovė sumokėjo 716 Eur 2024 m. balandžio 10 d. mokėjimo pavedimu), 2 662 Eur už apeliacinio skundo parengimą (sumokėjo ieškovė 2024 m. birželio 19 d. mokėjimo pavedimais). Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Isma“ patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

104. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. IV ketvirčio bruto – 2 110,3 Eur. Už apeliacinį skundą taikomas koeficientas – 2,5 (8.9 punktas), už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 1,7 (8,10 punktas), už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas (8,11 punktas). Ieškovų išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija nustatytų rekomendacinių dydžių, kadangi maksimali suma už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, galėtų sudaryti 3 587,51 Eur (2 110,3 x 1,7 koef.). Atsakovo patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taip pat neviršija nustatytų rekomendacinių dydžių, kadangi neviršija maksimalios sumos – 2 743,39 Eur (2 110,3 x 1,3 koef.).

105. Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų už surašytą apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis neviršija Rekomendacijose nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinių dokumentų apimtį, šios išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo reikalavimus.

106. Apeliacinį skundą patenkinus 32 procentais, iš atsakovo ieškovams priteistina bendra 1 115,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma. Nors ieškovas, kaip ir pirmosios instancijos teisme, apeliaciniu skundu pareiškė tik vieną neturtinį reikalavimą, o ieškovė pareiškė vieną neturtinį reikalavimą ir du turtinius reikalavimus, tačiau įvertinus tai, jog byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, apmokėjo bendrai, tai yra kiekvienas iš ieškovų apmokėjo tam tikrą bylinėjimosi išlaidų dalį, ir įvertinus tai, jog ieškovai byloje veikė išvien, ieškovams bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos lygiomis dalimis.

107. Atsakovui iš ieškovų priteistina 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Isma“ iš ieškovų priteistina 658,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovo R. M. reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Central asia transport“ reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, ir priimti naują sprendimą – uždrausti atsakovui D. V. trukdyti, užtveriant, užstatant ar sudarant kitokias fizines kliūtis, kelio dangos įrengimo darbams, ieškovui R. M. vykdyti vidaus kelio statybos darbus, vykdomus pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą pagal Laikino privažiavimo kelio nuo magistralinio kelio A13 (duomenys neskelbtini) bei vidaus kelio iki (duomenys neskelbtini) sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą, iki vidaus kelio statybos užbaigimo ir nustatyti, kad atsakovui už kiekvieną uždraustų veiksmų atlikimo dieną skiriama 50 Eur bauda ieškovo R. M. naudai.

Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Central asia transport“ 4 422 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 4 422 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovams R. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Central asia transport“ po 944,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. M. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Isma“ 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Central asia transport“ trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Isma“ 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. M. 21,61 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Central asia transport“ 21,61 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo D. V. 20,34 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovams R. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Central asia transport“ po 557,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. M. atsakovui D. V. 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Central asia trasport“ atsakovui D. V. 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. M. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Isma“ 329,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Central asia trasport“ trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Isma“ 329,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.