Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl arešto bausmės pakeitimo bauda arba atleidimo nuo bausmės dėl ligos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 40 parų areštu; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir G. K. paskirta galutinė subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

2. 2020 m. vasario 13 d. Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo G. K. prašymas atleisti jį nuo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu skirtos arešto bausmės atlikimo dėl ligos arba minėtu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pakeitimo bauda.

3. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nuteistojo G. K. prašymas atmestas motyvuojant tuo, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės arešto bausmę pakeisti kitos rūšies bausme. Taip pat konstatuota, kad nuteistajam nėra suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į teismą dėl atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Pažymėta, kad teismas nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos gali atleisti tik gavęs bausmę vykdančios institucijos teikimą, be to, būtina ir motyvuota gydytojų komisijos, kompetentingos įvertinti nuteistojo sveikatos būklę, išvada.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas atmetamas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, skundžiama teismo nutartimi, G. K.skundu, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

6. Kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, baudžiamasis įstatymas (BK 76 straipsnio nuostatos), numato galimybę atleisti asmenį nuo bausmės dėl ligos taip pat ir tuo atveju, kai nuosprendis yra įsiteisėjęs, tačiau pabrėžiama, kad nuosprendžio vykdymo stadijoje šio klausimo išsprendimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 359 straipsnio nuostatos, ką pagrįstai konstatavo apylinkės teismas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BK 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 177 straipsnis taip pat nustato, kad, susirgęs sunkia nepagydoma liga, nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Tokiu atveju bausmės vykdymo institucijos vadovas teismui paduoda teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Kaip matyti iš aptartų teisės normų, baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nustato, jog nuteistojo atleidimas nuo bausmės nuosprendžio vykdymo metu sprendžiamas tik tada, kai šį klausimą teismui svarstyti teikia bausmę vykdanti institucija. Įstatymas nenumato galimybės svarstyti tokį klausimą vien pagal nuteistojo ar jo gynėjo prašymą, nes asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, asmens teisingo nubaudimo principu, todėl jo svarstymui įstatyme įtvirtinti griežtesni reikalavimai, o įstatyme numatytos imperatyvios nuostatos negali būti laisvai interpretuojamos. Tai, kad nuteistasis dar nėra realiai pradėjęs atlikinėti jam skirtos arešto bausmės, teismui nesuteikia teisės spręsti klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės nesant bausmės vykdymo institucijos teikimo. Kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas negali nagrinėti nuteistų asmenų prašymų atleisti juos nuo bausmės dėl ligos, pasisakoma ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1N-187/2014.

7. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apylinkės teismui atsisakius tenkinti nuteistojo G. K. prašymą atleisti jį nuo arešto bausmės atlikimo dėl ligos, nuteistojo teisėti interesai nebus pažeisti, nes baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę nuteistajam kreiptis į teismą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo. BPK 338 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia jam atlikti bausmę. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuosprendžio vykdymo atidėjimo klausimą išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas motyvuota nutartimi pagal nuteistojo, jo gynėjo, šeimos narių arba artimųjų giminaičių prašymą. Aukštesnės instancijos teismas tokio klausimo nagrinėti negali, nes, kaip jau minėta, to nenumato įstatymas. Be to, aukštesnės instancijos teismui išnagrinėjus tokį klausimą iš esmės ir priėmus sprendimą, pastarasis būtų galutinis ir būtų apribota jo apskundimo aukštesniajam teismui galimybė.

8. Nuteistojo prašymas dėl arešto pakeitimo bauda taip pat pagrįstai atmestas. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, galimybės arešto bausmę pakeisti kita bausme nei pagal nuteistojo prašymą, nei kokiu nors kitu atveju jokie įstatymai nenumato.

9. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartimi nuteistojo G. K. prašymas arešto bausmę pakeisti bauda arba atleisti jį nuo arešto bausmės atlikimo dėl ligos pagrįstai buvo atmestas. Šią teismo nutartį pripažinti neteisėta bei nepagrįsta ir ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.