Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. gynėjo advokato L. L. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas G. K. prašymas dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu G. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-831/2019, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Taip pat pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos arešto bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir skirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka prabūtas laikas nuo 2018 m. spalio 18 d., 4.15 val. iki 2018 m. spalio 18 d., 15.18 val. Bausmę paskirta atlikti areštinėje.

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi nuteistojo G. K. gynėjo advokato N. P. apeliacinis skundas atmestas. Nuosprendis įsiteisėjęs.

Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nuteistojo G. K. prašymą dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo atmetė, motyvuodamas tuo, jog G. K. praeityje ne kartą teistas. Pažymėjo ir tai, kad nors nuosprendžio priėmimo metu teistumas ir buvo išnykęs, tačiau jam skirtos bausmės neįtakojo jo elgesio teigiama linkme, be to, jis baustas administracine tvarka, todėl apylinkės teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl neturėjo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodoma, jog priimta nutartis yra nepagrįsta, lakoniška, nemotyvuota, nes nėra pasisakyta dėl reikšmingų bausmės tikslams keliamų reikalavimų. Nuteistajam yra paskirta reali arešto kaip laisvės atėmimo bausmė, įsigaliojus baudžiamojo įstatymo pakeitimui dėl bausmės vykdymo atidėjimo, yra reali galimybė taikyti švelnesnį įstatymą, t. y. nuteistajam atidėti arešto bausmę. Teigiama, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negali pradėti atlikinėti paskirtos arešto bausmės, serga įvairiomis ligomis ir bus nukreiptas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo, taip pat teigiama, kad gydytojų komisija išvadoje nurodė, jog nuteistajam nerekomenduojama gyventi sulaikymo įstaigose. Nesutiktina su apylinkės teismo motyvu, jog nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi asmuo praeityje buvo teistas, nes nuosprendžio priėmimo metu teistumas buvo išnykęs, todėl apylinkės teismo motyvas yra nepagrįstas. Nors G. K. anksčiau buvo teistas, bet ankstesnės nusikalstamos veikos skyrėsi savo pobūdžiu, be to, pagal teismų praktiką nėra draudžiama atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmenims, kurie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus.

Skunde nurodoma, kad paskyrus asmeniui arešto bausmės atidėjimą, kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, nuteistasis bus esmingai kontroliuojamas ir tai bus realios prielaidos asmens resocializacijai bei asmens susivokimui dėl teisės pažeidimų darymo ateityje. Teigia, kad derinant bausmę, baudžiamojo poveikio priemonių kompleksą su pareigomis bus realiai pasiekti bausmės tikslai. Nuteistasis yra ūkininkas, organizuojantis ir prižiūrintis asmeninio ūkininko ūkio 100 ha dirbamos žemės, turi didelę gyvulių bandą, galvijų, šiems gyvūnams reikalinga intensyvi ir nuolatinė priežiūra, kurios perleisti kitiems asmenims trumpuoju laikotarpiu beveik nėra galimybių. G. K. dėl arešto bausmės gali realiai prarasti savo ūkį, kurio gaunamos pajamos yra naudojamos ir jo vaikams išlaikyti, kitus giminaičius. Argumentas, kad nuteistasis turi polinkį nusikalsti yra nepagrįstas, tokiais argumentais negalima vadovautis skiriant bausmę, nes tai nėra teisinga ir sąžininga siekiant pasiekti bausmės tikslus. Be to, nuteistasis nepadarė jokių nusikaltimų po bausmės paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. gynėjo advokato L. L. skundas atmestinas.

BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. K. gynėjas advokatas L. L. prašo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties motyvus, nuteistojo G. K. gynėjo advokato L. L. skundo argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu G. K. paskirtą arešto bausmę švelninti ir atidėti bausmės vykdymą, nėra teisinio pagrindo.

2019 m. gegužės 16 d. priimant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį, BK nenumatė galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2263 nuostatos. Naujai įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, įstatymų leidėjas nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatydamas galimybę asmenims, pirmą kartą nuteistiems arešto bausme, atidėti šios bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Todėl vertinant šias nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas BK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste, BK 75 straipsnio 1 dalis gali būti suprantama kaip turinti grįžtamąją galią. Tačiau pagal kasacinę jurisprudenciją nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios naujos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos įsigaliojimo, tai yra iki 2020 m. liepos 1 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, tai yra pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva (bet kurios instancijos). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju arešto bausmės vykdymo atidėjimo institutas negali turėti įtakos G. K. paskirtos arešto bausmės švelninimui, nes, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tuomet, kai nėra pasibaigęs bylos teisminis nagrinėjimas. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendis, kuriuo G. K. paskirta arešto bausmė, yra įsiteisėjęs 2019 m. spalio 14 d. ir 2019 m. spalio 21 d. pateiktas vykdyti. Taigi, įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu G. K. paskirtą arešto bausmę švelninti ir atidėti bausmės vykdymą, nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio 1 dalies (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, įsigaliojusio nuo 2020 m. liepos 1 d.) redakcijoje, numatydamas galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, atidėti bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Vertinant šias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas BK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste, BK 75 straipsnio 1 dalis gali būti suprantama kaip turinti grįžtamąją galią. Tačiau pabrėžtina, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Tuo tarpu dėl BK 75 straipsnio 1 dalies tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 75 straipsnio 1 dalį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų nusikaltimų, išnagrinėtų iki 2020 m. liepos 1 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigus. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Taip pat pažymėtina, kad net ir svarstant BK 75 straipsnio pakeitimų taikymo nuteistajam G. K. klausimą, reiktų atsižvelgti į BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, tai yra turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pritaria apylinkės teismo argumentams, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo G. K. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu G. K. nuteistas už vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir už vieną apysunkę nusikalstamą veiką (BK 253 straipsnio 1 dalis), nusikalstamos veikos padarytos tyčia, baigtos. G. K. pirmą kartą nuteistas arešto bausme, todėl būtų formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. K. yra anksčiau teistas du kartus už nusikaltimus, numatytus BK 286 straipsnyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytos švelnesnės bausmės rūšys – piniginės baudos, tačiau tai G. K. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Be to, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, jog nuteistasis yra baustas administracine tvarka. Ir nors naujos nusikalstamos veikos buvo padarytos išnykus teistumui pagal ankstesnius nuosprendžius, tačiau tai nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo padėtį ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus G. K. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo G. K. gynėjo advokato L. L. skunde nurodomos aplinkybės - tai, kad jis dirba ūkininku, organizuojantis ir prižiūrintis asmeninio ūkininko ūkio 100 ha dirbamos žemės, gyvulių bandas, yra labai reikalingas darbuotojas, kad jam atliekant bausmę darbdavys bus priverstas ieškoti kito darbininko ir jis neteks darbo, kad jis yra UAB „G“ direktorius, ir kad dėl realios bausmės jis gali realiai prarasti savo asmeninį sėkmingai ir pelningai veikiantį ūkį, iš kurio gaunamos pajamos yra naudojamos ir jo vaikams išlaikyti, kitiems giminaičiams, kad jis dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, pasižada pasitaisyti ir pasimokyti, - nepaneigia nei apylinkės teismo, nei apygardos teismo išvadų, nagrinėjamu atveju, nesant teisinio pagrindo atidėti G. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą.

Skunde teigiama, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negali pradėti atlikinėti paskirtos arešto bausmės, serga įvairiomis ligomis ir bus nukreiptas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo. Taip pat teigiama, kad gydytojų komisija išvadoje nurodė, jog nuteistajam nerekomenduojama gyventi sulaikymo įstaigose.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esant BK 76 straipsnio sąlygoms, asmuo gali būti atleistas nuo bausmės dėl ligos. Tačiau šis klausimas nagrinėjamas BPK 359 straipsnyje numatyta tvarka. Todėl šioje nutartyje šis klausimas negali būti sprendžiamas ir nagrinėjamas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pagrįstai atmestas nuteistojo G. K. prašymas dėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo G. K. gynėjo advokato L. L. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliktina galioti, o nuteistojo G. K. gynėjo advokato L. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. K. gynėjo advokato L. L. skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.