- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- 1-89-831/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50129-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Kaltinamasis
- G. K.
- Nukentėjusysis
- I. Z.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-11-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 str., - 20 MGL bauda; 2) 2014-03-03 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal BK 222 str. 1 d., - 70 MGL bauda,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. 2018 m. spalio 18 d. apie 03.20 val., (duomenys neskelbtini). esančio namo kambaryje, kilusio šeimyninio konflikto metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš savo sugyventinę I. Z., t.y. šeimos narį, tyčia suėmęs nukentėjusios pečius rankomis sudavė jai ne mažiau tris smūgius kakta į galvos sritį, tuo sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.
Be to G. K. nuo 2014-07-01, (duomenys neskelbtini) neregistravęs įstatymo numatyta tvarka, t.y. neturėdamas leidimo, iki 2018-10-18 apie 04.30 val. neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą - 6 mm kalibro „Alfa 640“ revolverį Nr. 4640049182, kol šį ginklą paėmė policijos pareigūnai, bei tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d.
Kaltinamasis G. K. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad nesijaučia padaręs nusikaltimą prieš I. Z., kad smurtavo ir ją sumušė. Ji ne pirmą kartą yra nualpusi. Tai gal ji kai nualpo ir nukrito ant grindų. Gal ir suėmė ją už rankų kai kėlė, bet kai žmogus nualpęs tai dvigubai sunkesnis pasidaro. Bet kai suprato, kad nelabai reaguoja tai bandė guldyti ant lovos tai gal ir atsirado mėlynės ant rankų nuo to. Tik tokiu atveju galėjo atsirasti tos mėlynės jei jos iš tikrųjų buvo, nes ji po žodinio konflikto pradeda rėkti, staugti, nervuotis ir nualpsta. Tai ne pirmas kartas. Ir prieš pora savaičių panašiai buvo, ji pradėjo rėkti, nervuotis ir apalpo ir vėl policiją kvietė, kad jis smurtavo. Kai nukentėjusioji nualpo tai bandė ją kelti, po to iš to išgąsčio paskambino 112 ir kol atvyko medikai ją gaivino. Tai gal ir ta lūpa nuo to, o gal ji krisdama susimušė ar kaip. Kai žmogus apalpsta tai ir ji buvo taip sukandusi dantis, kad neįmanoma pražiodinti, ir nukentėjusioji pati minėjo, kad pylė jai vandenį. Tai galėjo ta lūpa tuo momentu būti pasižeidusi, bet jis pats mano, kad tai atsitiko kai ji krito.
Tą vakarą alkoholio nevartojo. Girdėjo pareigūnų parodymus. Jis neatsisakė girtumo tikrintis, tik prašė nurodyti kokiu tikslu jį sulaiko ir jei sulaiko tai tegul gynėją duoda. Jis neatsisakė girtumo tikrintis, bet jis buvo išlaikytas daugiau nei pusę paros ir gynėjo jam nedavė. Ir ne kambaryje buvo, o uždarytas į kamerą ir jokio gynėjo negavo. O kas buvo parašyta nežino. Į ligoninę nukentėjusiosios nelydėjo nes atvyko jos tėvas.
Šaunamų ginklų jis neturi. Nežino kur ginklas buvo ratas, ar kišenėje, ar kur, nes įvardinta, kad pas jį rastas. Jis pats neturi namų, tie namai priklauso ne jam. Jis kartais ten būna, dienomis, bet ne pastoviai. Paskutinius mėnesius būna daugiau. Tuo adresu yra deklaruota jo gyvenamoji vieta ir ten yra jo darbovietė. Pusė namo yra išnuomota (duomenys neskelbtini), o kita pusė priklauso J. K..
Prieš daug metų yra pirkęs mažo kalibro pistoletą, bet tai buvo seniai ir nepasakys tikslios datos, bet bus apie penkiolika metų atgal. Jį nupirko prašant žmogui. Tuo laiku juos pardavinėjo laisvai, o Kybartuose tokios parduotuvės nebuvo tai prašant žmogui nupirko. Ar tai tas pats ginklas negali pasakyti nes jam nedavė įsitikinti, nedavė nei pačiupinėti, nei pažiūrėti. Net ir pažiūrėjęs nepaskys ar tai tas pats, ar ne. Tik abstrakčiai gali pasakyti.
Nežino ką būtent gali nurodyti apie įvykio nakties įvykius, negali tiksliai išvardinti sekundes ir minutes. Kai sugyventinė išvažiavo į ligoninę ir grįžo jis buvo namuose. Ją parvežė jos tėvas, mašina grįžo į kiemą, tai matė, o ji užėjo į kambarį, tėvas buvo lauke. Grįžus jai vėl prasidėjo žodinis barnis. Visas konfliktas visada buvo tik žodinis. Buvo žodinis konfliktas, žodiniai pagrasinimai ir viskas, apsižodžiavo, jis liko apačioje žiūrėti televizorių. Galvojo, kad ji nuėjo į antrą aukštą, aprimo viskas, o po kiek laiko pamatė, kad pareigūnai į duris beldžiasi. Atidarė duris ir įėjo tie pareigūnai ir sakė, kad jis vartojo smurtą prieš I. Z., kad bus sulaikytas ir išvežtas į komisariatą. Jis sutiko važiuoti į komisariatą. Jo sąlyga buvo, kad nepaliktų I. Z. vieną namuose. Sakė, kad užrakina namus ir pasiima raktą, bet jam nedavė rakto. Jam nebuvo žinoma kas užrakino duris, buvo liepta lipti į tarnybinį automobilį ir jis įlipo, ir sėdėjo ten uždarytas, o kas ten vyko negali paaiškinti. Dabar kiek iš pareigūnų pasisakymų sužinojo.
Grįžo namo kitos dienos pavakarėje. Į namus jau buvo atvykusi jo motina ir žmonės dirbo. Raktų jam niekas neatidavė, patalpa buvo atrakinta. Raktai buvo jo, yra keletas raktų, bet būtent tas raktas buvo vienas.
Toliau vyko tolimesnis gyvenimas ir iki šiol dar dagyveno. Sugyventinė atvyko kitos dienos ryte. Kokiu tikslu atvyko nežino, reikia jos klausti, jis su ja tokiomis temomis nekalba. Ji jo mažametės dukros mama, yra dukra ir jis nedrįsta jai pasakyti, kad išeitų iš namų, o ji naudojasi padėtimi. Jis su ja nieko nekalbėjo, ji parsivežė mergaitę ir toliau gyvena. Dėl tos nakties įvykių klausė kas jai darosi, ji sakė, kad susinervavo ir prašė nepykti, tai ir nepyko.
Buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, bet jis jau nutrauktas, jau po šito buvo pradėtas ir jis jau nutrauktas. Konfliktas prasidėjo dėl finansų, dėl pinigų. Kai buvo praeitas kartas jai buvo kategoriškai pasakyta, kad nesiartintų prie pinigų, kad nei vieno Euro neišimtų nei iš asmeninės piniginės, nei iš įmonės nes pas jį sumos nemažos būna grynais pinigais. Dirba su gyvuliais ir perka už grynus ir jis būna pasiėmęs iš įmonės pinigų, o ten sumos būna ne šimtas ir ne du, o dešimtimis tūkstančių. Ir visą laiką būna konfliktas dėl to, kad ji pasiima savo asmeniniams reikalams, o jis po to turi iš savo atlyginimo dengti. Visą laika trūksta kažkiek pinigų. Tai yra įrodęs, aišku dokumentais to negali įrodyti, bet vakare susiskaičiuoja pinigus ir nueina miegoti, o ryte jau trūksta šimto iš piniginės. O pragyvenimui tikrai yra skirta pinigų, dukros išlaikymui yra. Iki šios dienos dar I. Z. pas jį gyvena, būna. Namas priklauso jo motinai J. K.. Jam jis niekada nepriklausė. Ginklą pirko motinos sugyventinio prašymu, jie kartu gyveno ir jam nupirko. Tas žmogus A. L.. Ginklą pirko parduotuvėje ir jam padavė, bet tai įvyko prieš dešimt-penkiolika metų, labai seniai. Kur dabar tas ginklas nežino. Jo mama gyveno šiame name prieš keletą metų, o dabar tik atvažiuoja. Prieš kokius aštuonis-dešimt metų ji gyveno su A. L.. Namuose yra ne jam priklausančių daiktų ir aplamai ten vyksta didelis judesys, daug žmonių praeina, nes kaip minėjo pusė namo įmonei išnuomota, ten buhalterija ir šiaip žmonės vaikšto. Pusė namo yra gyvenamosios patalpos, kita įmonės ir dirba apie penkiolika žmonių, jie vaikščioja. Ne vienas būna tuose namuose, Jis daugiau būna antrame aukšte, o pirmas aukštas daugiau kaip bendras.
Pirmiausiai buvo apklaustas dėl smurto ir tik po to įtarimą gavo, buvo praėjęs mėnesis, gal daugiau. Dėl ginklo iš pradžių neapklausinėjo, tik po to. Kai atvyko dėl smurto antrą ar trečią kartą į policiją tai tada apklausė dėl ginklo.
Negali atsakyti ar A. L. daiktų yra likę tuose namuose, ar ne. Jis dabar jau amžiną atilsį kokie trys ar keturi metai. Gal likę kokių įrankių, plaktukų, vinių. Jis tikrai pas juos gyveno, yra daug liudytojų ir kartu su motina vedė ūkinę veiklą. Deklaruotas nebuvo tuose namuose, bet už kelių šimtų metrų turėjo savo dalį namo, bet kartu jie gyveno ir ne vienerius metus.
Nukentėjusioji kai grįžo po to įvykio tai taip ir gyvena toliau pas jį. Gyvena antrame namo aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Pastoviai gyvena, po to konflikto gal vieną naktį tik nenakvojo, bet šiaip pastoviai. Ir jis dabar būna, yra dukra. Konflikto naktį dukros namuose nebuvo, ji buvo pas senelius, pas I. Z. tėvus. (t. 2, b.l. 25-26)
Nukentėjusioji I. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad tai įvyko virtuvėje, ji nusileido iš antro aukšto į apačią, kaltinamasis buvo girtavęs su savo draugais. Jis ją stvėrė už plaukų ir pasodino į kėdę, pasakė „sėdėk...“ ir dar pavadino negražiais žodžiais. Sakė, kad dabar turės sėdėti iki ryto. Ji sėdėjo, tada jai pasidarė silpna ir nualpo. Tada buvo iškviesta medicinos pagalba ir ją išvežė į priimamąjį, bet ten nesakė, kad jis smurtavo prieš ją. Buvo sulašintos lašelinės ir buvo išleista namo. Sugrįžus namo ir įėjus į vidų kaltinamasis vėl griebė ją už pečių ir kirto kelis smūgiu į kaktą, į nosį, į veidą. Nežino kiek buvo smūgių ir dar sakė „aš tave paskandinsiu.“ Bet ji išspruko ir pabėgo pro duris.
Kada tai buvo dienos tikrai nepasakys, bet vyko naktį. Policija buvo atvykusi. Ji pati kvietė policiją tą pačią naktį. Buvo apklausinėjama ir pirmos apklausos metu sakė teisybę. Šiaip norėjo gyventi su kaltinamuoju nes yra jų vaikas, aštuonių mėnesių mergytė, norėjo, kad šeima būtų ir tikrai labai norėjo gyventi. Nesitikėjo, kad vėl bus smurtas, bet iš jo pusės nėra jokios pagarbos. Iš jo pusės, kaip iš vyro, jokios pagarbos kaip žmogui, kaip moteriai tikrai nesulaukė. Įvykis galėjo būti 2018-10-17, jis girtavo, išgėrinėjo.
Grįžus iš ligoninės jis su savo kakta kirto jai. Buvo nosis sutinusi ir lūpa prakirsta iš vidaus, nes buvo kruvinas megztukas. Ar kur kitur buvo sužalojimų nepamena, gal ant rankų, bet tiksliai negali pasakyti, nepamena.
Iš viso du metai gyvena kartu. Ji gyvena pas kaltinamąjį, susilaukė dukros, ji yra jų abiejų. Daugiau tuose namuose niekas negyvena. Ar tuose namuose buvo kitų asmenų daiktų nežino. Spintos ten kaip ir nebuvo, kambaryje suversta rūbų krūva. Ji kai gyveno tai tvarkėsi. Ten buvo J. K. drabužių, ji ten būdavo, tai atvažiuoja, tai išvažiuoja.
Apie ginklus nieko nežino. Spinteles ji tvarkė, bet jokio ginklo nematė. Pareigūnams apie ginklą nieko nesakė, Ji ginklo nematė. Skausmą jautė.
Ar pas G. K. būdavo grynųjų pinigų nežino, ji jų nematydavo. Žino kuo verčiasi G. K., kad jis turi savo UAB, kuri užsiima gyvuliais, nes ir ji važiuodavo dirbti. Mažą dukrytę palikdavo pas mamą ir pati važiuodavo į fermą, į tuos pakrovimu tai kodėl gali nežinoti, nes ji dirbanti buvo. Ta jo veikla susijusi su galvijų supirkimu, pardavimu. Jis pirkdavo, parduodavo. Kiek žino buhalteris visada darydavo pavedimus, o apie grynus pinigus nežino.
Tą vakarą ar tarp jų buvo ginčas nežino ar tai galima įvardinti kaip ginčą jei ji nusileido laiptais žemyn, o jis puolė mušti tai ji nežino kaip tai įvardinti. Čia gal jo smurtas jei griebė už plaukų, sodino už stalo ir liepė iki aštuonių ryto sėdėti, tai nežino kaip tai pavadintų, ar smurtas, ar ginčas.
Buvo iškviesta greitoji pagalba. Didelis stresas jei už plaukų pasodina ir liepia sėdėti iki ryto. Ir ji žino, kad yra jos mažametis vaikas ir jai dėl jo reikia gyventi. Kas kvietė greitąją nežino, ji pati nekvietė nes nualpo. Daugiau žmonių nebuvo tai ko gero, kad G. K. iškvietė. Jos tėvas ten buvo atvykęs, jį ji iškvietė pati. Kai atsipeikėjo tai G. K. ant jos pylė vandenį ir ji tada atsisėdo ant sofos, laukė medicinos ir sakė G. K., kad paduotų telefoną, sakė, kad paskambins tėčiui, kad atvažiuotų. Ir tada atvažiavo tėtis, ir medikai. G. K. jai padavė telefoną, kad paskambintų tėtei. Nualpo gal iš išgąsčio nes kai šitaip už plaukų stverti ir pasodinti, liepti sėdėti iki ryto tai ji nežino, mano, kad kiekviena išsigąs ir nualps. Dar priedo ir vaiką turi, ir naktimis reikia atsikelti tai kiekvienam stresas būtų. Kai nualpo, tai ji atsikėlė eiti ir nualpo, prie pat stalo nukrito ir po to pamena, kad jau pila vandenį, o kritimo momento nepamena.
Greitoji ją išsivežė su savimi, kiek ten prabuvo nežino, pora valandų tikrai, nes kol lašelinės sulašėjo. O pas juos namuose greitoji prabuvo gal dešimt minučių, kol pamatavo spaudimą, pulsą ir nusprendė išsivežti į ligoninę. Ligoninėje lašino lašelines, kraują ėmė. Ligoninėje nesakė, kad prieš ją smurtavo.
Grįžusi namo užėjo į vidų, sakė, kad pasiims kelis daiktus nes nei drabužių neturėjo, nieko. Ir tada jis stvėrė ją mušti toliau. Jis stvėrė už pečių, už krūtinės ir dėjo iš kaktos į kaktą, į lūpą nes buvo kruvinas jos megztukas. Kraujas bėgo iš lūpos, lūpa buvo prakirsta iš vidaus ir buvo sutinusi. Dar policija kai atvyko tai klausė ar jai reikia medikų pagalbos, pasakė, kad ne. Buvo pataikyta į nosį, nes buvo sutinusi, buvo lūpa prakirsta ir dar į kaktą kažkur pataikė, bet ten taip greitai viskas vyko, kad sunku susiorientuoti kiek smūgių gauni ir kas ten vyksta, nes vyro ir moters jėgą tai nėra ką lyginti. Kai grįžo namo jis nieko nesakęs pradėjo smurtauti. Nuo smūgio mėlynių nesimatė tik buvo ištinusi nosis. Matėsi tai, policijos pareigūnai tai matė. Jis smurtavo ir dar sakė, kad paskandins, bet ji išsprūdo ir išbėgo į lauką. Kiek laiko tas konfliktas vyko net neįsivaizduoja, greitai viskas buvo, tos muštynės ilgai netruko. Nebuvo jokio apsižodžiavimo tarp jų, nebuvo kada. Ji tik jam sakė „G. ką tu darai. Mes turime dukrytę, ką tu darai? Kodėl tu mane muši, už ką, kad aš tau dukrą pagimdžiau, kad ją auginu, naktimis keliuosi tai užtat mane muši?“ Jos žodžiai buvo tokie. Ji išbėgo. Kiek galėjo tiek spruko, išlėkė ant kojinių. Tada iššaukė pagalbą. Kai atvyko pareigūnai ji nebuvo persirengusi.
Atvykus pareigūnams apsiklausė ją. Buvo atvažiavę du ekipažai, pirma vienas, o po to kriminalistai atvažiavo ir jie ją apklausė. Pareigūnai visi buvo vyrai. Jie užėjo į vidų, ji taip pat. Abu pareigūnai užėjo į vidų. Apklausti ją po to nusivedė į mašiną, o G. K. išsivežė. Užrakino namus, G. K. išsivežė, o ją nusivedė į mašiną. Viduje apžiūrėjo viską ir G. K. išsivežė.
Pareigūnų buvo atvykę du ekipažai, dvi mašinos. Pirmoje mašinoje du žmonės ir kitoje du, viso keturi pareigūnai. Pirmas ekipažas užrakino duris ir išsivežė G. K.. Tada po kelių minučių ji buvo pas tėvus ir jai paskambino ir atvažiavo kiti pareigūnai. Pas tėvus papuolė nes jos tėtis buvo lauke, jis laukė, matyt jam buvo neramu ir jis lūkuriavo. Kai vyko konfliktas tėtis buvo lauke, jis ją parvežė iš ligoninės ir paleido, bet jam gal buvo neramu ir jis stoviniavo, nebuvo toli nuvažiavęs, nes ji kai išlėkė po tų muštynių jis stovėjo netoli. Jis buvo kažkur netoli namų. Kai išėjo iš namų nuėjo pas tėtį į mašiną ir paskambino policijai iš savo telefono.
Tėtis girdėjo kaip ji kalbėjo kviesdama policiją. Pareigūnai kol atvyko praėjo gal dešimt minučių, greitai. Ji buvo užėjusi viduje su pareigūnais, jie įėjo ir ji įėjo. Įėjo ir išėjo, ir pirmas ekipažas išsivežė G. K.. Namus užrakino policija. Jai raktų jie nedavė. Matė kaip jie užrakino duris ir pasiėmė raktus. Kai išsivežė G. K. ji išvažiavo su tėvu. Po to ją iškvietė kriminalistai, jie paskambino ir atvažiavo, ir ji su tėvu atvažiavo. Tada jie atrakino duris ir įėjo visi į vidų, kriminalistai atrakino duris, raktai buvo pas juos. Po to ją apklausė mašinoje, apie tą įvykį apklausė. Namuose nebuvo atlikta krata, prie jos neatliko kratos. Kai atvyko pareigūnai į namus įėjo kartu. Jie ten dar fotografavo atrodo. Ten prieš tai buvo šukių, bet kažkas jas buvo sušlavęs, gal pats G. K., nes prieš tai jis ten buvo lėkščių pridaužęs, bet šukių nebuvo, jau buvo sušluota. Lėkštes sudaužė dar pradžioje kai ją pasodino prie stalo ir liepė sėdėti, bet po to jų jau nebuvo. Kai apžiūrėjo namus išėjo ir mašinoje ją apklausė. Po to pareigūnai išvažiavo ir ji su tėte išvažiavo.
Nusistatyti sužalojimų pas ekspertą ji nevyko ir jai to nesiūlė.
Kai išvažiavo pas tėtį tai į namus grįžo po dviejų dienų. Grįžo daiktus susirinkti, bet taip nusprendė, kad gal dar bando gyventi kartu nes yra mažas vaikas ir gal kažkaip pavyks.
Tada galvojo, kad gal jis tikrai norėjo ją nušauti. Ji neparodė pareigūnams ginklo, nežino iš kur jis ten atsirado, gal G. K. jį ten pasidėjo. (t. 2, b.l. 17-19)
Liudytojas J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad galėjo viskas būti spalio 17 dieną. Apklausė jį kitą dieną, ne tą pačią, gal po savaitės, neatsimena, nepasakys.
Tą dieną paskambino dukra, kad atvažiuotų greitai nes reikia padėti apsirengti, kad iškviesta greitoji. Kai atvažiavo greitoji jau buvo. Dukra gulėjo ant sofos, o sugyventinis sėdėjo šone. Greitoji ją išvežė, jis išvažiavo iš paskos į Vilkaviškį, kad po to parsivežti ją. Parsivežė apie antrą nakties. Parvežė ir ji norėjo kažką pasiimti iš namų. Ji norėjo važiuoti pas juos, tik norėjo kažką iš daiktų pasiimti. Ji nuėjo, jis palaukė kiek laiko, o ji negrįžo tai pagalvojo, kad jau viskas gerai. Tada išvažiavo. Pavažiavus netoli vėl skambutis „greitai grįžk, gelbėk, paskandins...“ kažkas tokio. Ir jis grįžo, o ji atbėgo ant kojinių, keliu atbėgo basa. Buvo lūpa prakirsta, kruvina, kraujas bėgo. Tiek ir žino. Ir dar kaip tik pareigūnai atvažiavo.
Kai nuvažiavo pas dukrą G. K. buvo girtas. Matėsi, kad jis girtas. Neatkreipė dėmesio, nesidairė ar ten yra kokie išgertuvių požymiai. Gal ir buvo nugertas butelis degtinės, neprisimena. Dukrą į ligoninę jis lydėjo, nes G. K. girtas buvo. Kai greitoji buvo iškviesta ir laukė tai dukra gulėjo ant sofos virtuvėje. Ji skundėsi, kad galvą skauda. Sužalojimų tada nepastebėjo, nebuvo.
Kai parvežė ją iš ligoninės neprisimena ar jie ką tarėsi. Kai atvažiavo pirmą kartą, kai vežė į ligoninę, tai ji po to jam sakė, kad G. K. ją stvėrė už plaukų sodinti kažkur prie stalo, o ji apalpo, nugriuvo ir ją išsivežė greitoji. Kai grįžus iš ligoninės ji nuėjo į namus tikrai nepasakys, koks buvo jų susitarimas, ką jie tarėsi. Ji nuėjo į vidų, o jis liko lauke, praėjo gal kokios penkios minutės, o ji neišėjo ir tada jis išvažiavo. Jie gyvena gal kilometro atstumu vieni nuo kitų. Gal kokį pusę kilometro buvo pavažiavęs. Dukra paskambino ir pasakė „greitai grįžk, atvažiuok“ ir dar pasakė kažką, kad ją ar nušaus, ar paskandins. Ir jis apsisuko ir grįžo, o ji jau iš priekio atbėgo. Ji buvo su kelnėmis, su šviesia bliuskute ir su kojinėmis, basa. Ir tuokart pareigūnai atvažiavo, ji tik įsisėdo į mašiną ir policija atvažiavo. Ar prie jo dukra skambino policijai neatsimena. Drabužiai buvo apkruvinti, ant bliuskės buvo aplašėję kraujo, matėsi. Dukra sakė, kad ją sumušė, kad galva trenkė ir lūpa buvo prakirsta, kraujas bėgo. Nežino ar sakė kiek kartų trenkė, ar nesakė.
Tada pareigūnai atvažiavo. Jie nuvažiavo ir jis iš paskos, bet nesirodė ir į vidų nėjo. Dukra su pareigūnais ėjo į vidų. Jis kol buvo lauke tai iš vidaus buvo triukšmas, G. K. labai rėkė. Žodžių negirdėjo tik girdėjosi, kad triukšmas. Po to pareigūnai išsivežė G. K., o jis su dukra parvažiavo namo. Po kiek laiko vėl paskambino jai pareigūnai ir tada su dukra vėl važiavo į ten. Tada buvo užėjęs į namą. Pareigūnai surašinėjo viską, o jis sėdėjo ant sofos. Tai išėjęs buvo, tai vėl sėdėjo. Ką rado pareigūnai nežino, nematė. Dukros pareigūnai kažko klausinėjo, nepastebėjo ar užsirašinėjo. Vienas vaikščiojo, kitas klausinėjo, o ar rašėsi nežino. Namų raktus pareigūnai išsivežė, o kai atvažiavo kiti tai jie atsivežė raktus.
Nepaskys kur rado ginklą nes jis sėdėjo, bet nugirdo kažką, kai pareigūnai sakė vienas kitam pasidairyti ar kažką, nepasakys tiksliai. Jis ginklo nematė, tik matė kaip pareigūnas rankose vartė dėžutę, pas pareigūną rankose buvo dėžutė. Kai išvyko kur buvo namų raktai nežino.
Daugiau į medikus nesikreipė.
Anksčiau dukra nesiskundė niekuo, gyveno lyg ir normaliai, kaip ir visi. Po to įvykio lyg susitaikė, galvojo gyventi, bet kivirčų būdavo. Ar dar daugiau po šio karto G. K. smurtavo prieš dukrą nežino. Kad G. K. smurtautų prieš dukrą asmeniškai to nematė.
Kas yra nurodyta ikiteisminio tyrimo metu tai dauguma aplinkybių jam žinoma iš dukros. Kad smurtavo prieš ją jam tai žinoma iš dukros, o kad sumušta buvo tai matė akivaizdžiai.
Kai pareigūnai buvo viduje ir klausinėjo dukrą jis buvo, bet jis negirdėjo žodžių ko klausinėjo. Neklausė ausis įtempęs, visą laiką vienoje vietoje nebuvo. Tai ant sofos buvo, tai gal kokie penki metrai atstumas. Ką dukra jiems atsakinėjo negirdėjo. Neužfiksavo ko pareigūnai klausinėjo dukros. Pareigūnai apžiūrinėjo namus, pareigūnas vaikščiojo. Jis jų nepažįsta, pirmą kartą matė. Kiek pareigūnų, kelis kartus buvo kviesta nežino. Jam atrodo, kad buvo du ekipažai, buvo vienas ekipažas, o po to atvažiavo kitas. Tik su antro ekipažo pareigūnais buvo užėjęs į vidų, o kai atvyko pirmi nebuvo viduje. Tada buvo lauke, jiems visai nesirodė. Buvo už kiemo, toliau, su mašina stovėjo. Kai atvyko pirmi pareigūnai kieme stovėjo, lauke, ten yra durys, už durų kolona ir jis stovėjo lauke. Matė kaip pareigūnai užrakino duris ir raktai buvo pas pareigūnus. Kai užrakino duris jis buvo prie kolonos tai iki durų gal penki-keturi metrai atstumas. Viduje buvo riksmas, girdėjo jį, bet nesuprato žodžių. Kambaryje šaukė pareigūnams būnant viduje. Dukra irgi tuo metu buvo kambaryje. Kai pareigūnai išsivežė G. K. jis su dukra irgi parvažiavo namo. Už kiek laiko dukrai paskambino pareigūnai nepasakys. Kai atvyko antri pareigūnai atrakino duris ir ėjo į vidų, ėjo dukra ir jis pats užėjo. Niekas nekvietė, dukra ėjo ir jis ėjo.
Iš kur kas atnešė dėžutę nematė, tik jau matė pareigūno rankose dėžutę, ją atsidarė, o viduje ginklas ar kas nematė. Dukra buvo su šviesia palaidine, o ar ji trumpomis rankovėmis, ar ilgomis nepasakys. Ant palaidinės krūtinės buvo kraujo lašai. Buvo lūpa prakirsta, o daugiau sužalojimų nematė, lūpa ir nosis sutinusi buvo, lūpa kraujuota.
Į ligoninę dukrą išsivežė greitoji, o jis iš paskos nuvažiavo. Jis buvo ligoninėje, dukrai pastatė lašelinę ir jis tai išeidavo, tai ateidavo nes lašelinė laša apie pora valandų. Dukra sakė, kad G. K. jai stvėrė už plaukų, pasodino prie stalo, o ką sakė nežino, o ji po to iš jo ištrūko. Į namus buvo užėjęs vieną kartą su antrais pareigūnais ir kai greitoji buvo atvažiavusi, o su pirmais pareigūnais nebuvo. Pirmą kartą atėjo kai buvo atvykusi greitoji, kad padėti apsirengti. Namuose buvo tik ji ir G. K., daugiau nieko nebuvo. Ji gulėjo, o jis sėdėjo. Prie jo G. K. negėrė alkoholio. (t. 2, b.l. 19-21)
Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jie pirmieji reagavo gavę pranešimą iš budėtojo dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą lauke sutiko pranešėją, kuri laukė su savo tėvu. Ji buvo labai susijaudinusi, buvo sunku suvokti ką kalba ir papasakojo, kad prieš ją smurtavo sugyventinis G. K.. Prieš einant į namą pabendrauti su pačiu G. K. ji perspėjo, kad jis yra labai agresyvus, namie turi šaunamųjų ginklų. Prieš tai buvo naudotas prietaisas „TAZER“ nes jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, todėl buvo imtasi visų saugumo priemonių. Per langą pamatė virtuvėje sėdintį G. K., įėjus jis buvo ramus, reagavo ramiai. Iš pradžių ant moters sužalojimų nematė nes buvo tamsu, tačiau atėjus į namus šviesa buvo uždegta ir matėsi, kad jos lūpa prakirsta ir ant dilbių matėsi mėlynės. Ji paaiškino, kad G. K. stipriai jai suėmęs už dilbių ją pasodino virtuvėje ir liepė sėdėti, neišleido, taip pat grasino, trenkė iš galvos tiesiai jai į kaktos sritį. Pagal faktą matė, kad smurtas akivaizdžiai buvo naudotas, todėl G. K. sulaikė, o šis nesipriešino.
Jis atvyko su ekipažo kolega A. B.. Įvykio vietoje buvo gal po ketvirtos valandos ryto, nors galėjo būti ir apie vidurnaktį. Moteris buvo lauke, išėjusi iš kiemo ribų, už tvoros ir laukė su tėčiu, o į vidų nėjo nes bijojo, taip teigė ji pati. Į vidų pateko pačiam G. K. atidarius duris. Pasibeldė ir jis atidarė duris. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, kalba buvo nerišli, paaiškinti kas įvyko tarp jo ir sugyventinės nesugebėjo.
Aplinka namuose atrodė tvarkinga. Kiek pamena alkoholio ant stalo nebuvo, o kitur negali pasakyti, nežiūrėjo. Nukentėjusioji minėjo, kad jis turi šaunamųjų ginklų, sakė daugiskaita. Kokie ginklai neklausė.
G. K. su jais išvyko geranoriškai, šiek tiek reikėjo įkalbėti nes jis kalbėjo kažkokius dalykus ne į temą. Iš jo pusės buvo sąlyga dėl rakto. Jie raktą norėjo paikti sugyventinei, vis tik yra mažas vaikas, jei reikės pasiimti daiktų, šalta, tačiau G. K. lauke gulėsi ant žemės jį vedant į mašiną ir teigė, kad neišveš jo jei raktas bus paliktas sugyventinei. Tai jie jo akivaizdoje namus užrakino ir raktą pasiėmė, ir raktas buvo pas juos. Tokie yra policijos darbo principai, kad sulaikytas asmuo su savimi negali turėti daiktų. Vaiko jis asmeniškai nematė.
Įėję viduje nematė jokių įtartinų daiktų, jie apžiūros neatliko. Apžiūrą darė operatyvinės grupės pareigūnai. Ginklo dėžę jis matė, paties ginklo ne, bet dėžė buvo ginklo. Ji buvo koridoriuje ant spintos padėta. Tą dėžę jiems parodė sugyventinė, bet negali atsakyti ar ji atnešė tą dėžę iš kambario, ar jis ten buvo, bet realiai ateidamas jis ginklo nepastebėjo, nes visas dėmesys krypo į patį kaltinamąjį. Nukentėjusioji sakė, kad jis naudojo psichologinį smurtą, kad grasino, bet grasinimų negali prisiminti.
Girtumą nusistatyti G. K. atsisakė todėl jis nebuvo nustatytas. Daugiau jis į įvykio vietą negrįžo, toliau dirbo operatyvinė grupė. Namų raktą perdavė policijos komisariate operatyvinės grupės tyrėjui ir jų darbas kaip ir pasibaigė.
Įvykio vietoje protokolo nerašė, pildė vadinamą smurto artimoje aplinkoje keturlapį. Kai atvyko, į vidų užėjo jis su kolega ir sugyventinė. Kitų asmenų viduje nebuvo, jos tėtis laukė lauke. Kurioje vietoje laukė pasakyti negali nes buvo viduje. Su nukentėjusiąja labiau bendravo jo kolega, tačiau ką girdėjo pasakė, ji teigė, kad prieš ją naudojo smurtą.
Kuo nukentėjusioji buvo apsirengusi negali pasakyti, kokiais drabužiais vilkėjo negali pasakyti ar buvo ant rūbų kraujo negali pasakyti. Mėlynės buvo ant dilbių, ji pati jas parodė. Tai buvo kraujosruvos, spalvą sunku atsiminti. Ji teigė, kad rankomis jis stipriai suėmė jai už rankų ir liepė sėdėti virtuvėje. Kažką su medikais buvo minėjusi, o ką tiksliai neatsimena. Sužalojimus kaip prakirsta lūpa ir pirštas, ant kurio matėsi šviežias kraujas, tai šie sužalojimai matėsi iš karto, o mėlynes ant dilbių ji pati parodė.
Su juo bei su jo, porininku G. K. nekonfliktavo, su sugyventine tik.
Negali pasakyti dėl ko konfliktavo, bet G. K. šaukė ant sugyventinės kažką dėl pinigų. Jie norėjo pasiaiškinti dėl smurto, kokios aplinkybes, o jis kalbėjo visai ne apie tai apie ką buvo klausiamas.
Negali pasakyti dėl ko jis šaukė ant jos dėl pinigų. Ar kolega tai girdėjo negali atsakyti.
Patalpos kratos nedarė. Jis matė ginklo dėžę. Mano, kad tai ginklo dėžė nes yra tokių matęs prieš tai, nupasakoti negalėtų. Neteigė šimtu procentų, kad tai tikrai yra ginklas. Jis nebuvo atidaręs dėžės, su tuo dirbo operatyvinės grupės pareigūnas iš kito ekipažo. Kolega A. B. buvo prie dėžės nuėjęs. Negali teigti ar jis ją buvo atidaręs, bet buvo prie jos nuėjęs. Kiek su juo bendravo jis ginklo neapžiūrėjo, paliko operatyvinei grupei (t. 2, b.l. 21-22).
Liudytojas V. A., teismo posėdžio metu parodė, kad kiek pamena dirbo komisariate savo darbus ir grįžę kolegos su įtariamuoju pranešė, kad gavo pranešimą (duomenys neskelbtini), kur nuvykę nustatė smurto požymius ir nurodė, kad reikia vykti pas nukentėjusiąją paimti pareiškimą. Kolegos nurodė, kad nukentėjusi stovi lauke ir šąla tai padavė namų raktus ir jie važiavo į vietą. Dabar nepamena ar nukentėjusioji atrakino duris ar jis pats ir liepė nueiti į įvykio vietą ir nurodyti visas aplinkybes. Ji pardėjo pasakoti, kad vyras smurtavo, mažamečių vaikų nebuvo, buvo išvežti pas gimines. Paklausus kaip pasireiškė smurtas ji paaiškino, kad vyras su draugu girtavo, o draugui nakties metu išėjus vyras liepė jai sėdėti prie stalo. Jam toliau vartojant gėrimus jis paprašė žmonos prisėsti prie stalo, jai nesutikus jis paėmė ją už plaukų ir tempte pasisodino prie stalo. Ji paaiškino, kad sėdint prie stalo ji nualpo ir jis jai iškvietė medikus. Ją greitoji pagalba nuvežė į priėmimo skyrių, o tėtis atvažiavo jos parsivežti. Parsivežė ją namo, namuose rado vyrą toliau sėdintį ir geriantį prie stalo ir norėjo susirinkti daiktus, ir išvažiuoti pas tėvus nes smurto proveržiai visada kartojasi ir ji nenorėjo būti tuose namuose. Tada jis, kaip ji nurodė, kad ji nevažiuotų, iš galvos trenkė jai į galvą.
Buvo paimtas pareiškimas, padaryta įvykio vietos apžiūra. Taip pat įvykio vietoje nukentėjusioji nurodė, kad vyras jai grasino paskandinti, padegti tėvų namus ir ginklu. Paklausė jos kokiu būdu jis jai grasino, ar tik žodžiais, ar veiksmais ir ji nurodė, kad tik žodžiais. Paklausė ar namie yra ginklų ir ji nurodė, kad vyras kažkur namuose yra pasidėjęs ginklą. Paklausė ar vyras turi leidimus laikyti ginklą, ar yra speciali laikymo patalpa seifas. Ji nurodė, kad seifo nėra ir jam būnant kartu su ja ir kolega T. Z., ji prieškambaryje kur yra spinta pradėjo darinėti stalčius. Atidarius stalčius pamatė juodą dėžutę ir paklausė ar tai negali būti ginklo dėžutė. Ji ištraukė tą dėžutę ir už kokių dviejų metrų į saloną atsinešė ir padėjo dėžutę ant vadinamos komodos. Kolega Zemlianskis atidarė tą dėžutę ir paaiškėjo, kad ten tikras šaunamasis ginklas. Kolega apžiūrėjęs šovinių nerado.
Užėję į namus buvo jis su kolega ir nukentėjusioji, jie buvo trise. Kur buvo nukentėjusios tėvas nežino, gal lauke, nepamena. Namuose nukentėjusiąją apsiklausė žodžiu, o po to apklausa įvyko automobilyje nes ten yra visos reikiamos priemonės. Taip pat buvo peržiūrėta duomenų bazė ar jis turi ginklų leidimus. Nieko nebuvo, asmens nebuvo nurodyta ir saugumo sumetimais ginklas buvo paimtas, kad grįžus nieko nenutiktų.
G. K. matė komisariate. Tiek kolegoms, tiek jam paprašius pasitikrinti blaivumą jis atsisakė, o pasitikrinti siūlė nes akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus, svirduliavo, įžeidinėjo juos, elgėsi agresyviai.
Dėl ginklo tai paprašius parodyti kur vyras laiko ginklą pati nukentėjusioji pradėjo eiti per stalčius. Ji atsidariusi rado tą dėžutę.
Namų raktus jiems perdavė kolegos komisariate. Jokių aplinkybių nenurodė, nurodė, kad asmenys gyvena kartu, jie užrakino duris ir kiek suprato gal ji dar buvo negrįžusi iš ligoninės, ir dabar grįžusi iš ligoninės šąla lauke, nori įeiti į namus pasiimti daiktus kadangi yra mažametis vaikas. Vaiko nematė, bet ji norėjo grįžti pas savo tėvus. Pirmasis ekipažas nurodė, kad nustatė smurto požymius. Protokolo nepateikė dėl laiko trūkumo, turėjo kitus įvykius forminti, bet ji papasakojo, kad jai iš galvos trenkė į galvą. Kadangi automobilyje buvo prieblanda, vidurnaktis tai kažkokių akivaizdžių sužalojimų nematė, bet ji parodė lūpą ir ji tikrai buvo praskelta. Kuo nukentėjusi buvo apsirengusi nepamena, ar rūbai buvo sutepti nepamena. Jis matė tik, kad lūpa praskelta, bet po to patruliai, kurie buvo įvykio vietoje pateikė tarnybinį pranešimą, kuriuo remdamasis pradėjo ikiteisminį tyrimą. Apie ginklą patruliai jam nieko nesakė, galbūt neužfiksavo nes buvo nakties metas.
Tuose namuose lankėsi antrą kartą. Vienas atvejis buvo prieš metus kadangi ji buvo nukritusi nuo laiptų tai buvo kilęs įtarimas, bet nebuvo pradėti tyrimai nes ji teigė, kad pati nukrito nuo laiptų. Daugiau niekada nėra buvęs ten, tik tuo atveju prieš metus, ją tada greitoji išvežė nes ji buvo galvą susižalojusi kai nukrito nuo laiptų.
Nukentėjusioji kartu su jais įėjo į namus. Namuose įjungė šviesą, buvo prieblanda, bet šviesa degė. Išorinių labai rimtų sužalojimų nepastebėjo, kraujosruvų ar mėlynių, tik matėsi, kad lūpa prakirsta buvo. Ji pati rodė lūpą. Pirminį apklauso protokolą surašė jis.
Ginklo dėžutę nukentėjusi rado stalčiuje. Kaip minėjo ji buvo atsidariusi vieną stalčių, aukščiausią nuo viršaus ir ten rado tą dėžutę, ir padėjo ant komodos. Ta dėžutė buvo stalčiuje, o stalčius buvo uždarytas. Jie visada buvo trise, jis, kolega ir nukentėjusi.
Nukentėjusios lūpa buvo sužalota iš vidaus, ji atvertė ir parodė, o išoriškai nesimatė. Ant veido nepastebėjo mėlynių, nubrozdinimų ar kraujosruvų. Kai apsiklausė nukentėjusiąją liudytoja tai ji nurodė, kad ją tempė už plaukų prie stalo, po to ji prie stalo nualpo ir jai pats vyras iškvietė greitąją pagalbą. Įvykio vietoje aplinka buvo tvarkinga, niekuo neišsiskirianti, stalas neapkrautas.
G. K. agresyviai elgėsi ir įžeidinėjo komisariate. Jį asmeniškai jis įžeidė nes paprašius pasitikrinti blaivumą jis koliojo žodžiais ir panašiai. Jis pareiškimo dėl to nerašė nes mano, kad kai taip elgiasi neblaivūs tai nesuvokia savo veiksmų. Nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas, matėsi, kad blaškosi žmogus. Matė jį ir stovinį, ir pasodintą. Jis buvo patalpintas į paprastą kambariuką ir viską laisvai galėjo daryti.
Ginklo dėžutė buvo rasta prieškambaryje, ten yra tokia iki pat lubų spinta, tai jos stalčiuje. Spinta stovi prieškambaryje.
Nuo G. K. išvežimo iš namų iki jų atvykimo į įvykio vietą kiek užtruko laiko negali pasakyti. Kai jį atvežė į komisariatą jis dar buvo komisariate. Jie ten dar aiškinosi aplinkybes tai galėjo iki pusvalandžio užtrukti, o kiek jie ten buvo negali nurodyti. (t. 2, b.l. 22-24)
Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nori pasakyti dėl ginklo. Tas ginklas priklausė jos draugui L. A., o kai jis numirė tai ir nežinomybė. Ji nežinojo, kad jis ten yra, o jis priklausė jam. Jai tai žinoma, nes ji ten gyveno, ten jos namai, ji paveldėjo tuos namus ir būdavo ten. Sūnus ūkininkauja ir ji būdavo ten, padėdavo. Paskui kai jis pradėjo gyventi su ponia I. K., tai ji jau negyveno su jais. Jie gyvena gal pora metų, mergaitė metukų, o tiksliai negali pasakyti datos kiek gyvena. Ten jos namai, paveldėjo ji juos iš vyro.
A. L. miręs jau bus keturi metai tuoj. Tie jos namai yra (duomenys neskelbtini), namas medinis, o po to apiplytino jį ir dabar jau sūnus ten tvarkosi, ūkininkauja. Ji irgi savo laiku ūkininkavo, o dabar sveikata sušlubavo. Ten yra sodyba, vienkiemis, jų pats paskutinis namas, o po to jau laukai. Kai gyveno tai ir vagysčių buvo. Namas normalus, kiek kvadratų nežino, nemažas namas, apačioje trys kambariai ir ofisas, ir viršuje kambariai įrengti, bet ji į viršų neužlipa, būdavo apačioje. Viršus rekonstruotas. Ten du miegamieji ir holas kiek žino.
Jos vyras miręs jau 24 metai. Su A. L. pragyveno gal 15-13 metų. Jis buvo jos kaimynas, šalia turėjo savo namą. Jis buvo išsiskyręs ir su sūnumi gyveno, pusė namo jam priklausė. Jis ir savo name tvarkėsi, žemės turėjo 12 arų, o po mirties viskas liko sūnui.
A. L. gyveno pas ją name (duomenys neskelbtini).
Dėl to ginklo tai ji nelabai domėjosi, bet jis jį turėjo. Galvojo, kad jis gal jį sūnui atidavė, bet niekas juo nesinaudojo, niekas jo akyse nematė. Dar kai jie gyveno, kai sūnus dar ten negyveno. Be šito namo kitų namų neturi, tik butą Basanavičiaus gatvėje, bet ten avarinė būklė. Ji gyvena Vištyčio gatvėje, ten turi nuosavą butą, jis pirktas senokai, daugiau nei prieš keturis metus. Jau po A. L. mirties ji į namus (duomenys neskelbtini) atvažinėdavo kiekvieną dieną pas sūnų, o po to važiuodavau pas save. Ji ten ir valgyti darydavo, ir tvarkydavosi.
Sūnus kai turėjo šeimą tai gyveno su šeima, o po to atsikėlė į čia. Jo santuoka nutraukta jau 14 metų. Po to dar jis gyveno Lakštučiuose pas Ivanauskienę kažkiek, o santuoka jo nutraukta 14 metų atgal. (t.2, b.l. 50-51)
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvažiavo pagal iškvietimą, juos pasitiko moteris ir paaiškino, kad namuose neblaivus vyriškis triukšmauja ir smurtauja, dar perspėjo, kad jis yra labai agresyvus. Priėjo prie lango, vyriškis sėdėjo virtuvėje prie stalo. Pabeldė į duris ir jis atidarė duris, įleido juos, nebuvo agresyvus, bendravo. Tuo metu dirbo su R. M.. Jis dirba Vilkaviškio rajono policijos komisariate. Atvažiavo į įvykį kažkur Kybartuose. Pranešėja paaiškino, kad prieš ją smurtavo, bet ką aiškino, kaip mušė, ką jai darė to neatsimena. Atsimena tiek, kad vyriškis su jais bendravo gražiai, kad grįžo į komisariatą ir buvo iškviestas tyrėjas suforminti smurto artimoje aplinkoje. Iš įvykio vietos važiavo į komisariatą ir vyriškį vežėsi. Vežėsi nes buvo pasakyta, kad jis smurtavo. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, bet susikalbėti ėjo, bendravo normaliai. Jam siūlė pasitikrinti girtumą, bet jis atsisakė, o kodėl atsisako neatsimena ar aiškino. Namai buvo tvarkingi. Kiek pamena pranešėja kažką minėjo apie ginklą ir jie apie tai informavo operatyvinės grupės tyrėją. Ji minėjo, kad jis turi ginklą nelegaliai, o daugiau neatsimena, kad kažkas būtų minėta. Kai jie atvažiavo pranešėja juos pasitiko išlipusi iš automobilio, tai greičiausiai su kažkuo buvo atvažiavusi, o kas buvo automobilyje nežiūrėjo nes ji įsėdo pas juos į mašiną ir jie važiavo toliau į namus, o pačiuose namuose nieko nebuvo. Ji tik aiškino, kad turi mažą vaiką, kuriuo šiuo metu rūpinasi jos tėvai, o namuose nebuvo nieko. Asmeniškai jis nematė, kad kaltinamasis būtų smurtavęs. Ar ant nukentėjusios matėsi kažkokie sužalojimai tikrai neįsidėmėjo. Neatsimena ar buvo matomos kažkokios žymės. Jie buvo kambaryje, bendravo su ja ir su vyru, jis juos įsileido.
Dėl ginklo tai atvyko operatyvinės grupės tyrėjas ir jis ėmėsi veiksmų dėl ginklo. Jis atvyko jau jiems išvykus. Kad jis ėmėsi veiksmų dėl ginklo, tai taip turėjo būti. Nepamena ar dar buvo įvykio vietoje kai atvyko tyrėjas. Kai kurių aplinkybių dėl ginklo nepamena. Nepamena ar jis pats matė ginklą, lyg rodė, bet tiksliai neatsimena ir negali pasakyti. Ar ieškojo ginklo nepamena tikrai, buvo susikoncentravę į smurtą. Jei pranešėjos vyrą parsivežė į komisariatą tai vadinasi buvo smurtas, nustatė žymes, tarnybiniame pranešime turi būti parašyta, bet neatsimena ar jis rašė tarnybinį pranešimą, ar kolega. Ar G. K. aiškino ką nors apie konfliktą, apie jo priežastis neatsimena. Ar buvo kokia kalba apie pinigus neatsimena. Ką aiškino pranešėja dėl incidento neprisimena. Alkoholio namuose tikrai nematė. Daug ko neatsimena, nes įvykis buvo gana seniai (t. 2, b.l. 51-52).
Liudytojas T. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kad buvo tamsus paros metas, bet kas pranešė apie įvykį tiksliai negali pasakyti. Atvyko su tyrėju V. A.. Kaip pateko į namus negali pasakyti tiksliai, iš pradžių buvo kolegos reagavę ir lyg tai moteris turėjo raktus, bet negali tiksliai pasakyti. Kiek atsimena kiti kolegos jau buvo ten nuvykę ir kai pasitvirtina smurtas tai tada į vietą važiuoja tyrėjas ir jis tą naktį su juo dirbo, juos apie tai informavo. Į įvykio vietą važiavo iš Vilkaviškio. Nukentėjusi jau buvo bendravusi su kolegomis. Ar matė kaltininką negali pasakyti. Su nukentėjusia daugiau kalbėjosi tyrėjas, o jis jokių procesinių veiksmų neatliko, tik bendravo. Kaip atrodė nukentėjusi negali pasakyti, akivaizdžių sužalojimų, žymių nebuvo, nebent kokios tai smulkmenos. Ką nurodė ta moteris nepamena. Buvo lyg minėtas ginklas, ta moteris minėjo, bet aplinkybių nepamena. Žino, kad ginklas buvo paimtas, jis su kolega jį paėmė. Kiek pamena ginklą rado lyg stalčiuje ar ant komodos, tiksliai negali pasakyti. Arba stalčiuje, arba ant komodos. Lyg tai moteris nurodė kur jis yra, bent jau nukreipė, tik neatsimena ar buvo ant tos spintelės, ar viduje. Po to išsiaiškino, kad lyg dujinis ginklas buvo.
Namuose dar buvo vyriškis, senyvo amžiaus, bet negali pasakyti iš kurios pusės jis giminaitis, bet kažkurio giminė. Nukentėjusią apklausinėjo tyrėjas V. A.. Daugiau nelabai ką ir žino. Į tą įvykį atvyko jau antri, bet negali tiksliai pasakyti ar moteris jų laukė viduje, ar lauke, bet ji juos pasitiko ir ėjo į vidų. Kai atvažiavo ji lyg ir buvo viena, bet nežino kuriuo momentu atvažiavo tas vyriškis. Nežino ar jis vyriškio, ar moters giminė. Kai įėjo į vidų vėliau viduje buvo ir tas vyras, tai viduje buvo jau keturiese.
Apklausinėjo nukentėjusią tyrėjas V. A., apklausa vyko tarnybiniame automobilyje. Ginklo ėjo ieškoti lyg ir visi, bet dabar negali pasakyti tiksliai. Kur panašiai ieškoti lyg nurodė nukentėjusi. Kas surado ginklą nepamena. Ar nukentėjusi ką nors aiškino dėl ginklo irgi negali atsakyti. Neatsimena ar kai atvažiavo namai buvo jau atrakinti, ar ne, negali tiksliai pasakyti. Paties kaltinamojo namuose tuo laiku nebuvo kiek atsimena. Tas vyresnis vyriškis tiesiog sėdėjo (t. 2, b.l. 52-53).
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje yra nustatyta, kad I. Z. nurodė, jog sugyventinis G. K. prieš ją vartojo smurtą, neatiduoda daiktų, todėl ši pabėgusi iš namų bei kad ant I. Z. rankų ir veide yra sužalojimų (t. 1, b.l. 31-34).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini). svetainė bei toje pačioje patalpoje ant spintelės, juodoje nerakinamoje dėžutėje, rastas revolveris „Alfa 640“, kuris buvo paimtas. (t. 1, b.l. 12-17).
Suvestine Nr. 1 nustatyta, kad I. Z. praneša pagalbos centrui pagalbos telefonu Nr. 112, jog jos labai girtas sugyventinis G. K. stipriai sumušė ir gali užmušti, todėl ji pabėgusi iš namų (t. 1, b.l. 47).
Specialisto išvada Nr. 64-(189)-IS1-202 nustatyta, kad tyrimui pateiktas fabrikinės gamybos tinkamas šaudyti 6 mm kalibro graižtvinis revolveris „Alfa 640“, Nr. 4640049182 yra priskiriamas „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams (t. 1, b.l. 55-58).
UAB „Oksalis“ pažyma Nr. 18/11-1 nustatyta, kad 2005-02-02 UAB „Oksalis“ Jurbarko parduotuvėje G. K. buvo parduotas revolveris „Alfa 640“, Nr. 4640049182 (t. 1 b.l. 69, 70).
Alkotesteriu I. Z. nustatytas 0,00 prom. girtumas (t. 1 b.l., 36-38).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų leistinumą, liečiamumą, patikimumą juos pripažįsta įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, ir jais grindžia savo išvadas.
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
Kaltinamasis G. K. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., neprisipažino teigdamas, kad jis smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo. Tvirtina, kad ji susižalojo pati, kai apalpusi krito. Teigia, kad tarp jo ir nukentėjusiosios vyko tik žodinis konfliktas. Tačiau teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. Z. tvirtino, kad kaltinamasis, po to, kai ji grįžo iš ligoninės, su savo kakta kirto jai. Buvo nosis sutinusi ir lūpa prakirsta iš vidaus. Teigė, kad buvo pataikyta į nosį, nes buvo sutinusi, buvo lūpa prakirsta ir dar į kaktą kažkur pataikė, buvo kruvinas megztukas. Liudytojas J. R. patvirtino, kad po to, kai parvežė nukentėjusiąją iš ligoninės ji nuėjo namo. O kai ji sugrįžo matė, kad ant nukentėjusiosios palaidinės krūtinės buvo kraujo lašai. Buvo lūpa prakirsta, nosis sutinusi buvo, lūpa kraujuota. Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad matėsi, kad nukentėjusiosios lūpa prakirsta ir ant dilbių matėsi mėlynės. Liudytojas V. A. patvirtino, kad matė kad nukentėjusiosios lūpa prakirsta buvo. Lūpa buvo sužalota iš vidaus. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje yra konstatuota, kad ant I. Z. rankų ir veide yra sužalojimų, vienas iš kurių identifikuotas, kaip įdrėskimas. Atsižvelgiant į tai teismas kaltinamojo parodymus traktuoja, kaip jo užimtą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir kaltinamojo parodymais nesivadovauja.
Teismas sprendžia, kad yra nustatyta, kad G. K. 2018 m. birželio 28 d. vartojo smurtą I. Z., kuri yra jo sugyventinė bei bendro vaiko motina, atžvilgiu - tyčia suėmęs nukentėjusios pečius rankomis sudavė jai ne mažiau tris smūgius kakta į galvos sritį. Dėl šių veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Teismas nustatė, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika numatyta BK 140 str.2 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis G. K., jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.
BK 253 straipsnis nustato atsakomybę asmenims už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, 1 minėto straipsnio dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnis) pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Neteisėtas šaudmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šių nusikaltimų būtinas subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia.
Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje.
Taigi šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2005-02-02 UAB „Oksalis“ Jurbarko parduotuvėje G. K. buvo parduotas revolveris „Alfa 640“, Nr. 4640049182, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 punktas (2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146) nustato, kad C kategorijos ginklams, be kita ko, priskiriami ir dujiniai pistoletai (revolveriai), kuriems laikyti reikalingas leidimas (Įstatymo 12, 13 straipsniai). Pagal Įstatymo priedo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti tokius ginklus. Vadinasi, nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d., t. y. įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu, buvo privaloma pateikti prašymą, kad gautų leidimą laikyti turimą dujinį 6 mm kalibro pistoletą „Alfa 640“, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams; straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo. Taigi, pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo turėti tokį ginklą, jo laikymas tampa neteisėtas ir, esant kitiems būtiniems nusikalstamos veikos sudėties požymiams, atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį.
G. K. teismo posėdžio metu tvirtino, kad rasta ginklas jam nepriklausė. Tvirtino, kad šį ginklą jis nupirko prašomas A. L., kurs tuo metu gyveno su jo motina. Tvirtino, kad namas priklauso jo motinai J. K. ir jis ten negyvena, tik epizodiškai būna. Teigė, kad A. L. šiuo metu yra miręs. Apklausta liudytoja kaltinamojo motina J. K. patvirtino, kad rastas ginklas priklausė jos draugui L. A., kol šis pasimirė. Kas nutiko su ginklu po to kai A. L. prieš keturis metus pasimirė ji nežino. J. K. taip pat teigė, kad G. K. į minėtą namą atsikėlė neužilgo po to, kai prieš 14 metų nutraukė santuoką. Be to J. K. parodė, kad ji jau kuris laikas, ne mažiau kaip du metus gyvena kitoje gyvenamojoje vietoje, po A. L. mirties ji į namus (duomenys neskelbtini) tik atvažiuodavo, o po to važiuodavo pas save, į jai priklausantį butą. Atkreiptinas dėmesys, kad J. K. parodė, kad ji nežino, kaip yra sutvarkytas antras namo aukštas, nes ten dėl ligos jau seniai nebuvusi. Tačiau žino, kad namo viršus buvo rekonstruotas. Teismas sprendžia, kad nors namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir yra J. K. nuosavybė, tačiau faktinė jos gyvenamoji vieta yra kitur, o šis namas yra faktinė kaltinamojo gyvenamoji vieta. Todėl G. K. teiginiai, kad jam nežinoma kokia daiktai yra šiame name ir kam jie priklauso yra deklaratyvūs. Juo labiau, kad ginklas buvo padėtas lengvai pastebimoje vietoje, ką teismo posėdžio metu patvirtino apklausti liudytojai R. M., V. A., T. Z.. Įvykio vietos apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad svetainė ant spintelės, juodoje nerakinamoje dėžutėje, rastas revolveris „Alfa 640“, kuris buvo paimtas. Atsižvelgiant į tai teismas kaltinamojo parodymus traktuoja, kaip jo užimtą gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį ir kaltinamojo parodymais nesivadovauja.
Atsižvelgiant į tai, kad šis ginklas buvo įgytas legaliai, iki 2014 m. sausio 1 d. laikytas teisėtai, todėl objektyvusis veikos požymis – įgijimas inkriminuotas nepagrįstai ir šalintinas iš kaltinimo. Kitas objektyvusis veikos požymis – laikymas, inkriminuotas pagrįstai, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais, G. K. suprato jog laiko savo gyvenamojoje vietoje 6 mm kalibro graižtvinį revolverį „Alfa 640“, kuriam laikyti yra reikalingas leidimas, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. G. K. veika šaunamojo ginklo laikymas neturint tam leidimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl jis už tai privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 2 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas ( BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 253 str. 1 d. yra apysunkis tyčinis nusikaltimas ( BK 11 str. 4 d.).
Nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1 d. padarymas, yra baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą.
Taip pat atsižvelgia į tai, kad sunkių pasekmių neatsirado, jo laikytas šaunamasis ginklas buvo dujinis, kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkus ir apysunkis, tyčiniai ir baigti. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas (t. 1, b.l. 104-105, 111-118), į psichiatro bei narkologo įskaitas neįrašytas.
Įvertinus veikų padarymo motyvus ir aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, asmenybę, G. K. už veikų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir 253 str. 1 d. skirtinos arešto bausmės, artimos sankcijoje numatytam vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., jas iš dalies sudedant.
Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka prabūtą laiką nuo 2018-10-18 04.15 val. iki 2018-10-18 15.18 val. (t. 1, b.l. 84, 101).
G. K. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti -ginklas revolveris „Alfa 640“ Nr. 4640049182 saugomas Vilkaviškio rajono PK (t. 1, b.l. 59, 60 ), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas ginklų fondui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,
nusprendžia:
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti 40 parų arešto bausmę.
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir jam skirti 45 parų arešto bausmę.
Paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti, jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka prabūtą laiką nuo 2018-10-18, 04.15 val. iki 2018-10-18, 15.18 val.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią G. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.
G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - revolverį „Alfa 640“ Nr. 4640049182 saugomą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti ginklų fondui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.