Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Artūro Pažarskio ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo G. K. kasaciniu skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties, prašymu sustabdyti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties vykdymą bei baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis G. K. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl jo nuteisimo ir, pritaikius BK 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Šios nuostatos suponuoja, kad kasacinių bylų nagrinėjimo dalykas nėra faktinių aplinkybių nustatymas ir bylos įrodymų vertinimas. BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Iš nuteistojo G. K. pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad pateiktas prašymas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl veikos mažareikšmiškumo) argumentuojamas tuo, jog ginklą pirko legaliai iš specializuotos parduotuvės, tuo metu (kai įsigijo) pagal galiojusį teisinį reglamentavimą nereikėjo gauti specialaus leidimo, be to, nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad ketino ginklą panaudoti ar kad kilo realus pavojus žalai atsirasti. Pažymėtina tai, kad apeliaciniu skundu nuteistasis prašė jį išteisinti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ginčydamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei neigdamas savo kaltę (teigė, kad prieš 10 metų ginklą pirko motinos sugyventiniui, jį atidavęs daugiau ginklo nematė, o įrodymų, kad būtent jis tyčia laikė neteisėtai įgytą nėra). Be to, apeliaciniame skunde nurodė, kad už šio nusikaltimo padarymą paskirta bausmė nėra teisinga ir galėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas). Apeliacinės instancijos teismas būtent šiuos klausimus bei atitinkamus argumentus ir nagrinėjo. Taigi, dėl BK 37 straipsnio taikymo skundžiamasi nebuvo ir šio klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka galima apskųsti įsiteisėjusius sprendimus tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Antra vertus, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir spręsdamas baudžiamojo įstatymo (BK 253 straipsnio 1 dalies) taikymo G. K. veikai klausimą, išnagrinėjo bei teisiškai įvertino ir aplinkybes, kurias nuteistasis nurodo šiame kasaciniame skunde.

Prašymas išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį grindžiamas BPK 20 straipsnio 5 dalies – įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, kuriuos, kasatoriaus manymu, padarė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai vertindami įrodymus. Tačiau kasatorius nenurodo teisinių argumentų, be to, neįvardina kuo pasireiškė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, o tiesiog neigia teismų nustatytų faktų buvimą, t. y. neigia smurtavęs prieš nukentėjusiąją (sugyventinę) ir pateikia nuomonę kaip turėtų būti vertinami nukentėjusiosios parodymai, jo paties parodymai ir pan. Tokie teiginiai ir keliami klausimai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų nevertina ir faktinių aplinkybių nenustatinėja. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas išteisinamųjų nuosprendžių (kaip to prašo kasatorius) nepriima. Pagal BPK 382 straipsnį kasacinės instancijos teismas gali priimti vieną iš šių nutarčių, iš jų – panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 367 straipsnio 3 dalies ir 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutarties vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.