Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. spalio 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas G. K. teikimas dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. K. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 40 parų arešto bausme, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 45 parų arešto bausme. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrintos, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaitytas kaltinamojo laikinajame sulaikyme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 18 d., 04.15 val. iki 2018 m. spalio 18 d., 15.18 val. Bausmė paskirta atlikti areštinėje. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 14 d.

2. 2020 m. rugsėjo 23 d. nuteistasis Marijampolės apylinkės teismui pateikė prašymą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo dėl ligos, kol jis pasveiks.

3. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi nuteistojo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, jog nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis G. K. serga sunkia liga ir, kad ši liga kliudo jam atlikti bausmę.

4. Nuteistasis G. K. skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį ir atidėti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio vykdymą nuteistajam G. K. dėl jo ligos, kol jis pasveiks.

4.1. Skunde pažymima, kad G. K. šioje byloje buvo pateikęs pareiškimą dėl Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teisėjo V. K. nušalinimo. Teisėjas, atsižvelgdamas į jo pareiškime nurodytas aplinkybes, 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nusišalino nuo prašymo nagrinėjimo, nurodydamas aiškią ir nedviprasmišką savo poziciją, jog jam nagrinėjant nuteistojo prašymą nebus užtikrintas teismo nešališkumo principas. Tuo tarpu, Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2020 m. spalio 1 d. nutartimi teisėjo nusišalinimo nepatvirtino, tokiu būdu iš esmės priversdama teisėją V. K. nagrinėti G. K. prašymą, nepaisant paties teisėjo išreikštos pozicijos dėl jo negalėjimo užtikrinti nešališkumo. Prašymas buvo išnagrinėtas de facto esant tiek objektyviems, tiek ir subjektyviems šališkumo pagrindams, neužtikrinant teismo nešališkumo principo, todėl priimtos skundžiamos nutarties motyvų objektyvumas, kaip pažymėjo ir ją priėmęs teisėjas, kelia pagrįstų abejonių.

4.2. Skunde teigiama, kad nuteistasis kartu su prašymu pirmos instancijos teismui pateikė medicininius dokumentus, kuriuose jo sveikatos būklė vertinančio ir gydymą taikančio medicinos gydytojo yra konstatuota, jog G. K. diagnozuota liga patenka į sunkių ligų sąrašą (toliau – Sąrašas). Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas, neturėdamas medicininio išsilavinimo ir specialių medicininių žinių, paneigė medicinos gydytojo, turinčio šių žinių, išvadą. Teismo teiginys, jog nuteistojo ligos ir būklės, nesant numatytų papildomų sąlygų, neva nepatenka į Sąrašą, yra nepagrįstas tiek teisine, tiek ir medicinine prasme - teismas nepaaiškina apie kokias papildomas sąlygas yra kalbama, kuo remiantis yra manoma, jog apelianto liga neatitinka šių sąlygų ir kodėl teismas yra labiau kompetentingas pasisakyti dėl jo sveikatos būklės nei jį gydantis gydytojas, dėl to toks teismo teiginys laikytinas nepakankamu paneigiant medicininiuose dokumentuose konstatuotas aplinkybes ir BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos (nuteistasis serga sunkia liga) egzistavimą. Todėl apeliantas papildomai teikia medicininius dokumentus, kurie atitinka BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sąlygą bei patvirtina, kad G. K. ligos patenka į Sąrašo 11 punkte nurodytą kategoriją, dėl ko nuteistasis negali gyventi įkalinimo įstaigose.

4.3. Apeliantas skunde nurodo, kad jis dėl savo ligų iš tiesų turi specialių poreikių (nuolatiniai tyrimai, tęstinis, kombinuotas gydymas, speciali mityba, reabilitacinės priemonės ir kt.), tačiau būtent šie poreikiai ir lemia objektyvias kliūtis jam šiuo metu atlikti arešto bausmę, kadangi ją atlikinėjant nebūtų jokių galimybių šiuos poreikius tinkamai patenkinti, nors nuo to priklauso G. K. sveikimas ir bendros sveikatos būklės palaikymas. Tą patvirtino ir apelianto sveikatos būklę įvertinusi medicinos gydytojų komisija, kuri, kaip minėta, konstatavo, jog jis negali gyventi įkalinimo įstaigose. Tai savaime patvirtina, kad BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga (tai kliudys atlikti bausme) taip pat yra nustatyta.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, jog Lietuvos įkalinimo įstaigos neužtikrina ne tik tinkamos sveikatos priežiūros, bet ir tinkamų gyvenimo sąlygų, kas neabejotinai turi įtakos ir nuteistųjų sveikatai. Tuo tarpu tinkamos sveikatos priežiūros ir tinkamų gyvenimo sąlygų neužtikrinimas EŽTT yra prilyginamas žmogaus kankinimui. Nors Lietuvoje oficialiai deklaruojama, jog kaliniams turi būti prieinamos tokios pat sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje, tačiau realybėje netgi esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina lygiavertės kalinčio asmens sveikatos priežiūros. Taigi atsižvelgiant į šiuo metu esančią apelianto sveikatos būklę ir jos palaikymui būtinus specialius poreikius, taip pat įvertinant tai, jog įstatymų garantuojama sveikatos priežiūra įkalinimo įstaigose nėra tinkamai įgyvendinama, vertimas nuteistąjį būtent šiuo metu atlikti arešto bausmę esant jam nepasveikus nuo dabartinių sveikatos sutrikimų neabejotinai būtų prilyginamas žmogaus kankinimui.

4.5. Apelianto teigimu, šiuo atveju egzistuoja visos BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą atidėti nuosprendžio vykdymą kol jis pasveiks, t. y. nuteistasis serga sunkia liga, ką patvirtina ir jau daugiau kaip keturis mėnesius besitęsiantis nedarbingumas, ir tai neabejotinai kliudys jam atlikti bausmę. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartis buvo priimta pažeidžiant teismo nešališkumo principą, klaidingai vertinant teismui pateiktus medicininius dokumentus ir netinkamai aiškinant bei taikant BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus, todėl 2020 m. spalio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neobjektyvi bei privalo būti panaikinta.

5. 2020 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismui G. K. pateikė papildomus dokumentus iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie darbingumo lygio nustatymą G. K., iš kurios matyti, kad nuteistajam nustatytas 60 % nedarbingumo lygis.

6. Nuteistojo G. K. skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjant jo prašymą nebuvo užtikrintas teismo nešališkumo principas ir nesutinka su teismo padaryta išvada, jog jam nustatytos ligos nekliudo atlikti arešto bausmės.

Dėl teismo nešališkumo

8. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.

9. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo.

10. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas (žr., Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58; Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010).

11. Šiuo atveju nuteistojo baimė, kad jo teikimas bus išnagrinėtas nešališko teismo buvo pagrįsta tuo, kad teikimą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo nagrinėjantis teisėjas yra priėmęs procesinių sprendimų G. K. atžvilgiu ir kitose byloje, kuriose teisėjo priimti sprendimai apeliantui buvo nepalankūs. Teisėjas reaguodamas į G. K. pareiškimą dėl nusišalinimo, 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą nusišalinti nuo teikimo nagrinėjimo ir šį klausimą perdavė spręsti Marijampolės apylinkės teismo pirmininkui. 2020 m. spalio 1 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja teisėjo V. K. nušalinimo netvirtino pažymėdama, kad nepritartina teiginiams, jog teisėjas nagrinėdamas bylas, susijusias su nuteistuoju, gali būti susidaręs asmeninę neigiamą nuomonę apie nuteistąjį, kas gali lemti jo šališkumą nagrinėjant nuteistojo prašymą. Aplinkybė, kad teisėjas V. K. nagrinėjamose bylose priėmė nepalankius nuteistojo G. K. atžvilgiu procesinius sprendimus neleidžia formuoti išvados, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas. Tuo tarpu, kitų aplinkybių, kurios rodytų šią bylą nagrinėjančio teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių (BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų), dėl kurių bylą nagrinėjantis teisėjas negalėtų nagrinėti teikimo dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo, nenustatyta.

12. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas pažymi, kad ir Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Apygardos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį ir pritardamas Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai, konstatuoja, kad šiuo atveju neegzistuoja įrodymai patvirtinantys teisėjo V. K. šališkumą. Nors pats teisėjas priimdamas sprendimą nusišalinti pažymėjo, kad nuteistojo G. K. pareiškime nurodytos aplinkybės visada kels abejones dėl jo nešališkumo bet kam, gali sukelti viešo ir privataus intereso konfliktą, kels abejonių dėl bylos baigties ir teismo sprendimo. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone šie teisėjo teiginiai nepaneigia preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo principo ir neįrodo, kad jis priimdamas sprendimą atmesti G. K. teikimą buvo šališkas, juolab kad patys įstatymai įpareigoja teisėją, nagrinėjant bylą būti objektyviu ir nešališku. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus duomenis daro išvadą, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių teisėjo V. K. šališkumą priimant sprendimą G. K. atžvilgiu, skundžiamojoje nutartyje, nenustatyta, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo (teisėjo) nešališkumo principo pažeidimo laikomi nepagrįstais.

Dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo

13. BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti atidėtas, kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę – nuosprendis gali būti atidėtas iki jis pasveiks.

14. Vienas iš apelianto skundo argumentų yra tas, kad jis ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog jam diagnozuota liga nepatenka į sunkių ligų sąrašą. Aukštesnysis teismas susipažinęs su byloje esančia medicinine pažyma, kuri buvo pateikta pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu, atkreipia apelianto dėmesį, kad mediko išvadoje rašoma, jog G. K. serga cukralige, antrine hipertenzija, antrine kardiopatija, širdies nepakankamumu ir nurodoma, kad antrinė kardiopatija įtraukta į sunkių ligų sąrašą 20.4 punkte (b. l. 4). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakyme Nr. V-177 „Dėl sunkių ligų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 35-1503) 20.4 punkto nėra, o 20 punkte nurodoma alzheimerio liga G30, sunki forma, kuri G. K. nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pažymėjo, kad nuteistasis serga cukralige, antrine hipertenzija, antrine kardiopatija, širdies nepakankamumu, tačiau kad šios ligos ir būklės patektų į sunkių ligų sąrašą būtina nustatyti ir papildomas sąlygas, kurios G. K. šiuo atveju nėra nustatytos. Nors teismas ir nepaaiškino apie kokias papildomas sąlygas yra kalbama, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad iš sunkių ligų sąrašo matyti, jog neužtenka sirgti tik cukriniu diabetu ar širdies ligomis, kuriomis serga G. K.. Tam, kad šios ligos būtų pripažintos sunkiomis yra nurodytos papildomos sąlygos, tokios kaip: cukrinis diabetas su komplikacijomis, sutrikdančiomis organų funkcijas bei širdies ligos, kurioms gydyti reikia atlikti pakartotinę širdies operaciją ir pan. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo padaryta išvada, jog G. K. neatitinka vieno iš formaliųjų BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų buvo teisinga ir pagrįsta turimais duomenimis.

15. Tuo tarpu G. K. aukštesnės instancijos teismui pateikė papildomas medicinines pažymas, kuriose nurodoma, kad jis serga II tipo cukriniu diabetu su diabetine polineuropatija ir retinopatija (sunkių ligų sąrašas 11 punktas) ir negali gyventi įkalinimo įstaigoje (b. l. 29-32). Taip pat buvo pateikta 2020 m. lapkričio 9 d. G. K. išduota darbingumo lygio pažyma, kurioje nuteistajam nustatytas darbingumo lygis 40 %. Iš tiesų, šie duomenys pateikti kartu su apeliaciniu skundu, patvirtina, kad nuteistasis G. K. serga ligomis, kurios patenka į sunkių ligų sąrašo 11 punktą, tačiau pažymėtina, kad vieno iš formaliųjų BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų atitikimas nesuteikia pagrindo atidėti nuosprendžio vykdymą dėl ligos, būtina nustatyti ir kitas įstatyme numatytas sąlygas.

16. Teismas spręsdamas BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo klausimą turi atsižvelgti ir į tai ar sunki liga kliudo atlikti bausmę, todėl kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas būtina įvertinti ligos pobūdį, jos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar liga kliudo atlikti bausmę, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, G. K. II tipo cukriniu diabetu serga nuo 2018 metų, o nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas 60 parų arešto bausme, priimtas 2019 m. gegužės 16 d., tačiau tai G. K. nesutrukdė įvykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimo. Pagaliau, laisvės atėmimo vietose veikiančiose tarnybose suimtiesiems ir nuteistiesiems teikiamos pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, net ir nuteistajam sergančiam cukriniu diabetu, bausmės atlikimo vietoje yra sudaromos visos galimybės gauti reikiamus vaistus ir reikalingą gydymą, įskaitant ir pakoreguotą maistą. Toks nuteistasis bausmės atlikimo vietos medicinos specialistams turėtų pateikti tik išrašą gydančio gydytojo apie jo naudojamus vaistus, taikomą gydymą ar specialaus maisto poreikį, o prireikus paslaugų, kurių negalima suteikti laisvės atėmimo vietoje, jos teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog G. K. specialių poreikių patenkinimas nebus tinkamai užtikrintas ar, kad sveikatos priežiūra įkalinimo įstaigose nėra tinkamai įgyvendinama, yra nepagrįsti, pažymint ir tai, kad nuteistajam skirta 60 parų arešto bausmė, kai tuo tarpu jo pateiktose medicininėse pažymoje nėra jokių duomenų apie specialiai nuteistajam taikomą gydymą, tik nurodoma, kad G. K. pastoviai vartoja medikamentus. Nors apeliantas skunde nurodo, kad medicinos gydytojų komisija, konstatavo, jog jis negali gyventi įkalinimo įstaigose, tačiau pažymėtina, jog sprendimą, ar asmeniui nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti atidėta dėl ligos, priima ne medicininę pažymą nuteistajam išdavusi gydytojų komisija, o teismas įvertinęs visas aplinkybes ir konstatavęs, kad yra visos sąlygos, numatytos BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog terminuotas teismo nuosprendžio nevykdymo pagrindas, yra sąlyginis t. y. šiuo pagrindu nuteistajam bausmės nevykdomos iki tol, kol nuteistasis pasveiks. Iš to seka, kad norint taikyti šią teisės normą, ligos kuriomis serga nuteistasis turi būti pagydomos. Tuo tarpu iš G. K. pateiktų medicininių pažymų, matyti, kad jis serga II tipo cukriniu diabetu su komplikacijomis, o tai yra liga, kuri šiai dienai nėra pagydoma, ir tikimybės, kad nuteistasis ateityje pasveiks praktiškai nėra. Tai reiškia, kad jau vien todėl nuteistojo prašymas BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu negalėtų būti tenkinamas. Iš 2019 m. gegužės 16 d. apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą nesvarstė G. K. atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimo. Todėl aukštesnės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, jog jei jis dėl savo sveikatos būklės iš tikro negalėtų atlikti jam nuosprendžiu paskirtos bausmės, yra galimybė spręsti klausimą dėl jo atleidimo nuo bausmės dėl ligos BK 76 straipsnyje nustatytais pagrindais.

18. Teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, neturi pagrindo manyti, kad G. K. atlikti arešto bausmę dėl nustatytų ligų ir būklių bei netekto darbingumo yra sunkiau, nei esant laisvėje. Tai, kad tam tikromis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti arešto bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi, kadangi šios aplinkybės yra nustatinėjamos kiekvienu atveju atskirai. Šiuo atveju nuteistojo arešto bausmės atlikimas, teismo vertinimu, nebus nei kankinamas, nei žiaurus elgesys su nuteistuoju.

19. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus bylos duomenis daro išvadą, kad nors G. K. ligos ir būklės patenka į sunkių ligų sąrašo 11 punktą, tačiau tai nekliudo G. K. atlikti bausmę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad G. K. neatitinka visų BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų sąlygų, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo G. K. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.