Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1471-1100/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-04-09
Bylos Nr.: 1-1471-1100/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Darius Lukaitis
Kaltinamasis: V. R.
Nukentėjusysis: A. Z.
Advokatai: Kęstutis Ožiūnas

Kategorijos

1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1471-1100/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42937-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Vytautei Svetlauskaitei,dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,kaltinamajam V. R. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui,nukentėjusiajai A. Z. (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 284 straipsnyje (keturios nusikalstamos veikos).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. R. 2022 m. lapkričio 2 d. apie 21.05 val. viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje – demonstravo M. R. savo lytinius organus, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. lapkričio 2 d. apie 21.20 val. viešoje vietoje – prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) – demonstravo E. J. ir I. J. savo lytinius organus ir jų akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą, taip V. R. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

V. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, jis 2024 m. sausio 28 d. apie 9.54 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)-ojo maršruto autobuse, važiuojančiame nuo viešojo transporto stotelės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)., link viešojo transporto stotelės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), demonstravo A. Z. savo lytinius organus ir jos akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą, taip V. R. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

V. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, jis 2024 m. birželio 6 d. apie 5.10 val. viešoje vietoje – šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini) – demonstravo L. K. savo lytinius organus ir jos akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą, taip V. R. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

V. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Be to, jis 2024 m. birželio 12 d. apie 21 val. viešoje vietoje – šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini) – demonstravo E. G. ir A. L. savo lytinius organus ir jų akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą, taip V. R. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

V. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Parodė, kad visais atvejus, t. y. 2022 m. lapkričio 2 d., 2024 m. sausio 28 d., 2024 m. birželio 6 d. ir 2024 m. birželio 12 d., kai rodydavo lytinius organus, matydavo, kad būdavo merginos. Specialiai nerodydavo savo lytinių organų, o taip nutikdavo pamačius moterį. Būdavo atvejų, kai jį pastebėdavo atliekant gamtinius reikalus, tuo metu nesidairydavo, kam parodyti lytinius organus. Jam atrodė, kad merginos jį nužiūrinėdavo, o jos buvo gražios, linksmos. Autobuse būdavo daugiau žmonių, bet jos žiūrėdavo į jį, taip gaudavo dėmesio, kurio norėdavo daugiau, todėl prasisegdavo kelnes. Žino, kad tai nepateisina lytinių organų rodymo, tačiau negalėjo to kontroliuoti. Tai buvo jo klaidos, iš kurių pasimokė. Dabar nebėra taip, kad, į jį pažiūrėjus moteriai, jam kiltų noras apsinuoginti ar kitaip būti dėmesio centre. Labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų. Nuo 2024 m. vasaros nustojo vartoti alkoholį, lanko anoniminių alkoholikų klubą, jaučia, kad pasikeitė požiūris. Gydytis nustatytą ekshibicionizmo sutrikimą sutikta. Ekshibicionizmu užsiminėjo dėl psichologinės būklės, kuri buvo tuo metu. Mano, kad taip elgėsi dėl to, kad iš moterų patyrė psichologinį smurtą, turėjo toksiškus santykius. Taip pat buvo sumuštas, siuvo galvą, mano, kad dėl to sumušimo po 2024 m. gegužės 2 d. suaktyvėjo epizodai. Nedirba, ieško darbo, bet niekas nepriima. Paskutinį kartą dirbo prieš 4–5 metus. Gyvena iš motinos pensijos, turi tris nepilnamečius vaikus. Neturi iš ko atlyginti neturtinės žalos, turi apie kelis tūkstančius eurų skolų. Iš pirmos santuokos vaikams mokėjo alimentus, kadangi jo pajamos buvo nepastovios, tai buvusi žmona kreipėsi į „Sodrą“, kad alimentus pastoviai mokėtų valstybė.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos (2022 m. lapkričio 2 d.)

Nukentėjusioji M. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. lapkričio 2 d. 21 val. išėjo iš darbo, esančio prekybos centre (duomenys neskelbtini), ir viena ėjo iki motinos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 21.05 val., renkant vienos iš laiptinių kodą, pajuto, kad kažkas stovi jai už nugaros. Per šoną pasižiūrėjo ir pamatė, kad stovi kažkoks žmogus, tačiau, ar tai vyras, ar moteris, nematė. Jai įėjus į laiptinę, asmuo įėjo kartu. Užlipusi į pirmą aukštą, ji išgirdo vyro balsą, kuris paklausė, ar ji nori po darbų atsipalaiduoti. Atsisukusi pamatė stovintį į elektros skydinę atsirėmusį vyrą, kuris buvo vidutinio kūno sudėjimo, tamsios spalvos susivėlusiais plaukais, su akiniais, vilkėjo tamsios spalvos striukę, dengiančią sėdmenis, tamsios spalvos kelnes. Vyras abi rankas buvo susikišęs į striukės kišenes, iš kelnių pamatė išlindusį erekcijos būsenoje lytinį organą. Vyras lytinio organo rankomis nelietė, aistros netenkino. Ji greitai paspaudė lifto mygtuką, durys iškart atsidarė ir liftu pakilo į septintą aukštą. Vyras kartu su ja į liftą nelipo. Atsidarius lifto durims, jis nejudėjo iš vietos. Išlipusi iš lifto septintame aukšte, ji iškart paskambino į motinos buto duris. Laukdama, kol atsidarys durys, per džiovyklos lango stiklą pamatė, kad vyras stovi šeštame aukšte, tačiau jai nieko nesakė. Motinai atidarius buto duris, ji įėjo į namus. Papasakojo apie įvykį, po to paskambino vyrui, kad jis atvyktų ir ją parvežtų į namus. Maždaug po dešimties minučių atvažiavo vyras, pakilo iki motinos buto ir po to jie kartu su automobiliu išvyko namo. Minėto asmens nei laiptinėje, nei daugiabučio namo prieigose nesimatė. Kitos dienos rytą įsijungusi socialinį tinklą „Facebook“ ir vienoje iš grupių pamatė, kad kažkas irgi turėjo įvykį su tuo pačiu vyru. Po pasidalintu skelbimu ji pakomentavo apie susidūrimą su minėtu asmeniu. Pati į policiją dėl įvykio nesikreipė. Šis vyras ją labai išgąsdino, sukėlė stresą, privertė pasijausti nesaugiai. Toks asmens elgesys jai yra nepriimtinas (1 t., b. l. 71–74). Papildomos apklausos metu parodė, kad vyrą, kuris laiptinėje demonstravo lytinį organą, matė 1–1,5 m atstumu. Laiptinė buvo gerai apšviesta. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 175 cm ūgio, vyras buvo be kepurės, nebuvo pliktelėjęs, plaukai atrodė pakankamai vešlūs. Akinių rėmeliai buvo ne apvalūs, standartiniai, veidas buvo smulkių bruožų. Vyro veidą matė labai trumpai, nes tik atsisukusi ir pamačiusi, kad vyro lytinis organas ištrauktas iš kelnių, ji labai išsigando ir įlipo į liftą. Kitos dienos ryte ji įsijungė „Facebook“, ten pamatė straipsnius apie vyrą, kuris rodė lytinį organą. Ten buvo įdėtos vyro nuotraukos, iš karto atpažino, kad tai tas pats vyras, kuris įėjęs į laiptinę ją kalbino ir jai atsisukus demonstravo lytinį organą (1 t., b. l. 75–78).

Nukentėjusioji I. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. lapkričio 2 d. apie 21.20 val. ėjo kartu su drauge E. J. (duomenys neskelbtini), šalia turgelio, esančio priešais prekybos centrą (duomenys neskelbtini), išgirdo vyro balsą, kuris paklausė: „Gal berniukų šiam vakarui?“. Apsižvalgė ir netoli turgelio pamatė stovintį vyrą, virš (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, rudais susivėlusiais plaukais, tamsios spalvos striuke, kurios ilgio nepamena, tamsios spalvos kelnėmis. Vyro kairė ranka buvo užkišta už striukės prie krūtinės srities, o dešinė ranka buvo ant iš kelnių ištraukto lytinio organo. Asmuo nuo jos ir draugės buvo nutolęs maždaug 3 m atstumu. Nematė, ar vyras tuo metu tenkino lytinę aistrą, kadangi stengėsi nežiūrėti. E. J. paklausė vyro, gal policiją iškviesti, tačiau jis atsakė, kad nieko blogo nedaro. Draugė mobiliojo ryšio telefonu asmenį nufotografavo. Jos sparčiu žingsniu nuėjo (duomenys neskelbtini) link, vis atsisukdamos pažiūrėdavo, ar asmuo neina paskui jas. Tačiau vyras apie minutę liko stovėti, o po to nuėjo į kitą pusę, t. y. (duomenys neskelbtini) g. sankryžos link. Grįžusi namo, E. J. iš savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros į grupę (duomenys neskelbtini) parašė pranešimą apie minėtą įvykį ir pridėjo vyro fotonuotrauką, kad kiti asmenys būtų atsargūs. Minėtas vyras ją asmeniškai labai išgąsdino, privertė pasijausti nesaugiai, dar ir dabar jaučia baimę eiti vakare namo, kad ir vėl nepasikartotų minėta situacija. Toks asmens elgesys jai nepriimtinas (1 t., b. l. 103–106).

Nukentėjusioji E. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. lapkričio 2 d. apie 21.20 val. kartu su drauge I. J. ėjo (duomenys neskelbtini), šalia turgelio, esančio priešais prekybos centrą (duomenys neskelbtini), iš toliau pamatė stovintį vyrą. Priėjus arčiau pastebėjo, kad vyras yra virš (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, lieso kūno sudėjimo, tamsesnių garbanotų plaukų, su akiniais, kurių rėmeliai buvo šviesios spalvos. Vyras vilkėjo tamsios spalvos striukę, kuri dengė sėdmenis, juodos spalvos kelnes ir avėjo rudos spalvos batus. Vyro kairė ranka buvo užkišta už striukės prie krūtinės srities, o dešine ranka jis laikė per kelnes iškištą savo lytinį organą ir ranka tenkino savo lytinę aistrą. Joms priartėjus maždaug 3 m atstumu, vyras jų paklausė: „Gal berniukų šiam vakarui?“. Su drauge susižvalgė, paėjo toliau nuo vyro. Tuomet ji (E. J.) paklausė, gal iškviesti policiją. Vyras į tai atsakė: „Ką aš blogo darau?“. Tada ji asmenį nufotografavo savo mobiliojo ryšio telefonu ir abi kartu su I. J. sparčiu žingsniu nuėjo (duomenys neskelbtini) link, vis atsisukdamos pasižiūrėdavo, ar asmuo neina paskui jas. Joms nuėjus, vyras dar minėtoje vietoje šiek tiek pastovėjo ir tada nuėjo (duomenys neskelbtini) g. sankryžos link. Šis asmuo jai asmeniškai pasirodė neorientuotas. Ar jis buvo pasiklydęs, ar girtas, ji nesuprato. Grįžusi namo iš savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros į grupę (duomenys neskelbtini) parašė pranešimą apie minėtą įvykį ir pridėjo asmens fotonuotrauką. Šis įvykis ją sukrėtė, privertė pasijausti nesaugiai, nemaloniai. Toks asmens elgesys jai yra nepriimtinas (1 t., b. l. 115–118).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2022 m. lapkričio 3 d. 8.15 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus asmens pranešimas apie tai, kad socialinio tinklo „Facebook“ grupėje perskaitė informaciją, kad Šiauliuose po laiptines vaikšto vyras, beldžiasi į butus, gąsdina žmones, matė šio asmens nuotrauką, įtaria, kad tai gali būti V. R. (1 t., b. l. 32–34).

2022 m. lapkričio 3 d. elektroniniu paštu atsiųsto pranešimo prieduose nurodyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) vartotojas, kurio paskyros pavadinimas „E. J.“, paskelbė įrašą, kad prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) apie 21.20 val. vyras viešai demonstravo savo lytinius organas. Prie įrašo pridėta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas netoli pastato sienos stovintis vyras. Iš paskyros pavadinimu „M. R.“ po paskelbtu įrašu parašytas komentaras, kad apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, tas pats vyras paklausė, ar ji nori atsipalaiduoti po darbų, atsisukusi pamatė jo lytinius organus (1 t., b. l. 52–65).

2022 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad dalyvaujant nukentėjusiajai M. R. apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vaizdo kamerų, buto laiptinėje ar ant pastato ir jo prieigose nėra, nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 89–92, 93–100).

2022 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad dalyvaujant nukentėjusiosioms I. J. ir E. J. apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vaizdo kamerų ant pastato ar jo prieigose nėra, nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 125–128, 129–133).

Dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. sausio 28 d.)

Nukentėjusioji A. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. sausio 28 d. apie 9.57 val. kartu su drauge V. M. G., autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini), laukė Nr. (duomenys neskelbtini) viešojo maršrutinio autobuso, kuris važiavo Vilniaus miesto kryptimi. Atvykus autobusui, per galines duris įlipo ir atsisėdo autobuso gale. Atsisėdusios pastebėjo vyrą, kuris sėdėjo joms iš dešinės pusės. Vyras dėvėjo tamsios spalvos džinsus, tamsiai žalią striukę, avėjo tamsios spalvos batus, buvo su akiniais. Vyras apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio. Važiuojant pastebėjo, kaip minėtas vyras persėdo į vietą priešais jas, žiūrėdamas į jas, pradėjo segti kelnių užtrauktuką. Prasegęs užtrauktuką, vyras ištraukė savo lytinį organą, kurį akivaizdžiai, aiškiai ir gerai matė ir pradėjo ranka tenkinti savo lytinę aistrą. Pamačiusi tai, išsigando ir kartu su drauge persėdo į kitą vietą autobuso priekyje. Tačiau už kelių minučių minėtas vyras atsistojo, priėjo ir stovėjo priešais jas priekinėje autobuso dalyje. Pasisukusi į minėtą vyrą, pamatė, kad jis išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir galimai pradėjo daryti jų nuotraukas. Tuo metu autobusas privažiavo joms reikiamą stotelę – (duomenys neskelbtini). Norėdamos išlipti jos pajudėjo į autobuso galinę dalį. Vyras pradėjo eiti paskui jas, tačiau joms išlipus, jis liko stovėti prie durų autobuse. Ji spėjo padaryti keletą šio vyro nuotraukų. Po kelių valandų savo padarytas nuotraukas kartu su informacija apie įvykį įkėlė į „Facebook“ platformoje esančią grupę (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 171–174).

Liudytoja V. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. žiemą, galimai sausio mėnesio pabaigoje, su drauge A. Z. važiavo į sporto klubą. Stotelėje (duomenys neskelbtini) įlipo į viešojo transporto autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo į Vilniaus pusę. Įlipo pro galines duris, atsisėdo prie vyrą, kuris sėdėjo priešais jas už kelių metrų autobuse. Ji sėdėjo prie lango, draugė šalia. Ji žiūrėjo į telefoną, nieko nepastebėjo. Prie (duomenys neskelbtini) draugė pasiūlė persėsti, ji sutiko, tačiau, dėl ko reikėjo persėsti, nežino. Jos perėjo į autobuso vidurį, atsisėdo, žiūrėjo į priekį. Draugė atsisėdo prie lango, o ji šalia. Draugė paklausė, ar ji matė. Ji nesuprato, apie ką A. Z. kalba. Ši papasakojo, kad matė, kaip vyras ištraukė lytinį organą ir jį glostė ar kažką panašaus darė. Ji pasakė, kad to nematė, net nepatikėjo, galvojo, kad gal draugei pasirodė. Draugė buvo išsigandusi ir nustebusi, pradėjo rašyti savo vaikinui apie tai, ką matė. Jos dairėsi ir pamatė, kaip tas vyras perėjo į tą vietą, kur iki tol jos sėdėjo. Ką jis ten darė, nematė. Vėliau jis perėjo į priekį, atsisėdo už vidurinių durų. Jos stebėjo šį asmenį, tačiau jis vengė akių kontakto. Jis prie savęs laikė telefoną ir, kaip joms pasirodė, pradėjo fotografuoti. Autobusui atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) stotelės, jos atsistojo ir nuėjo iki autobuso galo, o minėtas vyras nuėjo paskui jas. Jos išlipo iš autobuso, o vyras pasiliko autobuse. Ji buvo išsigandusi, todėl išlipusi skubėjo į priekį. Atsisukusi pamatė, kad draugė vyrą fotografuoja. Minėtas vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, su akiniais, pražilęs, liekno kūno sudėjimo. Atrodo, buvo su mėlynais džinsais ir striuke. Anksčiau nebuvo jo mačiusi. Iškart po įvyk jos nuėjo į sporto salę, o vėliau draugė paskelbė įrašą „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini). Buvo nuotraukos, kaip vyras sėdėjo ir kaip stovėjo prie durų. Po įvykio pirmomis dienomis buvo kiek nejauku važiuoti autobusais, bet vėliau pamiršo apie šią situaciją. Šalia jos minėto vyro autobuse buvo dar kitas vyras, tačiau, ar šis, ką nors matė, nežino. Jai asmens elgesys jokios psichologinės traumos nepadarė, nesijaučia nukentėjusi (1 t., b. l. 197–199).

2024 m. sausio 28 d. G. D. (G. D.) pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 28 d. apie 9.54 val. vyras masturbavosi prie merginų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-ojo maršruto autobuse. Prie pranešimo pridėta ekrano nuotrauka, kurioje užfiksuota, kad socialinio tinklo „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) anonimas dalyvis paskelbė įrašą, prie kurio pridėjo tris fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas vyras autobuso salone, (duomenys neskelbtini)-ojo maršruto autobuso valstybinis numeris. Įraše klausiama, ar kažkas pažįstą nuotraukose užfiksuotą vyrą, kuris važiavo autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) 9.54 val. Priešais jas stovintis vyras, žiūrėdamas į jas, pradėjo masturbuotis. Nurodė, kad merginos yra nepilnametės (1 t., b. l. 158–162).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2024 m. sausio 29 d. 10.02 val. Bendrajame pagalbos centre gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) pasirodė keli pranešimai apie galimą iškrypėlį – pirmas pranešimas, kad žmogus masturbuojasi autobuse priešais nepilnametes, antras – kad žmogus tyko prie daugiabučio laiptinės. Gyventojai dėl šio asmens prisibijo vienus vaikus leisti į mokyklą, daug susirūpinusių žmonių. Pridėti „Facebook“ pranešimai ir nuotraukos (1 t., b. l. 163–164).

2024 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota vaizdo įrašų, gautų iš UAB (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Vaizdo įrašo „MX-CAM2-V4535_20240128-095220-101600“ data 2024 m. sausio 28 d. ir laikas 09.52.29 val. Užfiksuota, kaip sustojus autobusui įlipa tamsių plaukų vyras su akiniais, vilkintis rudos spalvos striukę, tamsiai mėlynos spalvos džinsus, ant pečių nešasi mėlynos spalvos kuprinę. Įlipęs į autobusą, minėtas vyras pasuka į kairę ir nueina tolyn. 8.04 min. dvi merginos persėda į arčiau durų, kairėje esančias vietas. Merginos tarpusavyje kalba. 13.46–13.50 min. vyrui einant autobusu, jam tarp kojų matomas rausvos spalvos pailgas objektas, panašus į vyrišką lytinį organą. Vyras atsisėda į šalia durų dešinėje esančias vietas. 13.59–19.49 min. vyrias judina kairę plaštaką pirmyn–atgal. Vyras striukės kišenėje laikoma dešine ranka vis bando prisidengti, tačiau kartas nuo karto iš po striukės matomas kairėje plaštakoje laikomas galimai vyriško lytinio organo galas, kurį vyras nuolatos liečia judindamas kairę plaštaką pirmyn–atgal. Vyras dažnai žiūri tiesiai, į sėdinčias minėtas merginas, kartais apsidairydamas aplink. 21.36 min. minėtos merginos pakyla iš sėdimų vietų ir pajuda link autobuso galo.

Vaizdo įraše „MX-CAM3-V4535_20240128-095220-101600“ užfiksuota, kaip įlipus merginoms į autobusą, vyras žiūri į jas ir vėliau persėda priešais jas. Vyras dažnai žiūri tiesiai, kur sėdi merginos, kartas nuo karto pažiūrėdamas pro langą ir pakišęs po striuke judina dešinę ranką. Viena iš merginų pasižiūri į priešais sėdintį minėtą vyrą ir kažką sako kitai merginai ir jos persėda į dešiniau esančias vietas. Vyras pakyla iš savo vietos ir atsisėda ten, kur prieš tai sėdėjo merginos. Vyras vis atsigręžia į už jo sėdinčias merginas, tuo metu kairės rankos plaštaką laiko šiek tiek pakišęs po striuke ir kartais matyti, kaip judina ją pirmyn–atgal. Vyras atsistoja ir nueina atsisėsti šalia matomų autobuso durų. Merginos pakyla iš sėdimų vietų ir prieina prie autobuso gale matomų durų. Minėtas vyras pakyla iš sėdimos vietos ir juda link stovinčių merginų. Autobusas sustoja ir abi merginos išlipa (2 t., b. l. 4–5, 6–8).

2024 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susipažinus su pateiktomis nuotraukomis ir vaizdo įrašo medžiaga, pasinaudojus Habitoskopiniu duomenų registru, galimai nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo yra V. R. (2 t., b. l. 9–10).

Dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. birželio 6 d.)

Nukentėjusioji L. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. birželio 6 d. apie 4.40 val. išėjo iš namų (duomenys neskelbtini) pavedžioti šuns. Ėjo viena šaligatviais ir pėsčiųjų takais. Apie 5.05 val., būdama prie bibliotekos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo nepažįstamą asmenį. Jis stovėjo kitoje gatvės pusėje prie šiukšlių konteinerio. Ji ėjo ta pačia gatve, link gyvenamųjų namų, tuomet gatvės gale apsisuko eiti namo ir praeidama prasilenkė su minėtu vyru ir jų žvilgsniai susitiko. Ji nuėjo savo keliu. Kurį laiką nieko įtartino nepastebėjo, bet kai pasuko į kiemą šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad minėtas vyras yra šalia jos, eina netoliese. Ją aplenkė, vėliau ji jį aplenkė, nes ėjo šuns ėjimo tempu. Staiga atsisukusi pamatė tą patį vyrą, kuris akivaizdžiai ėjo link jos. Pamatė, kad jis prasisegęs kelnes ir išsitraukęs lytinį organą. Vyras eidamas dešine ranka masturbavosi, nieko jai nesakė, tačiau įdėmiai į ją žiūrėjo, šypsojosi. Ji išsigando, buvo šokiruota, jos šuo ėmė loti ant minėto vyro ir veržėsi jo link. Vyras, išsigandęs šuns, pasitraukė, užsisegė kelnes, nieko nesakė, bet liko stovėti netoliese ir žiūrėjo jai nueinant. Parėjusi namo patikrino (duomenys neskelbtini) pranešimus ir rado pranešimą, kuriame moteris pasakojo apie vyrą, kuris tą patį rytą buvo užėjęs į jos butą ir masturbavosi. Prie pranešimo buvo ir asmens fotonuotraukos. Jose buvo užfiksuotas tas pats jos sutiktas vyras, kuris dėvėjo tuos pačius drabužius, akinius (2 t., b. l. 23–25). Papildomos apklausos metu parodė, kad vyras buvo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 182–185 cm ūgio, lieso sudėjimo, dėvėjo akinius, buvo trumpais, tamsios spalvos plaukais. Antakiai ryškūs, nosis tiesi. Ji gerai įsidėmėjo vyro veido bruožus, keistą šypseną (2 t., b. l. 26–27).

2024 m. birželio 6 d. L. K. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. birželio 6 d., 5.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) bibliotekos vedžiojo šunį ir kitoje kelio pusėje prie šiukšlių konteinerio pastebėjo vyrą. Gatvės gale apsisuko ir ėjo atgal. Vyras iš pradžių stovėjo, o paskui ėjo paskui ją. Ji pasuko į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), ir stovėjo pievelėje su šunimi. Atsisukusi pamatė, kad vyras su lytiniu organu rankose ėjo jos link. Vyras sustojo tik tada, kai jos šuo pradėjo loti. Ji nuėjo į kitą pusę, o vyras dar kurį laiką į ją žiūrėjo, po to dingo tarp namų. Pridėtos fotonuotraukos (2 t., b. l. 14–17).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2024 m. birželio 6 d. 8.52 val. Bendrajame pagalbos centre gautas L. K. pranešimas, kuriame nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kokias L. K. nurodė pareiškime (2 t., b. l. 18).

2024 m. birželio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad L. K. atpažino V. R. kaip vyrą, apie kurį davė parodymus, kuris masturbavosi eidamas jos link (2 t., b. l. 36–40, 41–42).

2024 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti už pastato, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (2 t., b. l. 43–44, 45–46).

2024 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susipažinus su pareiškėjos pateiktomis nuotraukomis, atlikus asmens atpažinimą pagal nuotraukas nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo yra V. R. (2 t., b. l. 47).

Dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. birželio 12 d.)

Nukentėjusioji E. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. birželio 12 d. apie 20 val. su drauge A. L. išėjo pasivaikščioti į (duomenys neskelbtini) paplūdimį. Atsisėdo ant suoliuko ir kalbėjosi. Po kurio laiko atėjo vyras ir atsisėdo ant šalia esančio suoliuko. Vyras buvo 170–180 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šiek tiek banguotais tamsesniais plaukais, su akiniais. Kairė ranka buvo sugipsuota. Vyras dėvėjo melsvos spalvos džinsus, baltos spalvos marškinėlius, tamsios spalvos vasarinę striukę. Jos į vyrą nelabai kreipė dėmesį ir toliau kalbėjosi apie 20 min. Po kurio laiko pamatė, kaip vyras pakilo nuo suoliuko ir praėjo per vieną metrą nuo jos ir A. L.. Jam praeinant pamatė, kad vyro kelnių užtrauktukas prasegtas, matėsi lytinis organas erekcijos būsenoje. Vyras masturbacijos veiksmų joms matant neatlikinėjo. Dėl vyro poelgio liko labai šokiruota, pasijautė nemaloniai. (Duomenys neskelbtini) paplūdimyje tuo metu buvo ir mažamečių vaikų, ir kitų suaugusiųjų. Ar jie pastebėjo vyrą, nežino. (Duomenys neskelbtini) einant link „IKI“ parduotuvės, vėl pamatė tą patį vyrą, kuris perėjo į kitą gatvės pusę. Vyras priėjo prie gyvenamųjų namų, arčiau namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsistojo po medžiu ir viešai pradėjo atlikinėti masturbacijos veiksmus, tenkino lytinę aistrą. Matydamas, kad jos jį pastebėjo ir bando nufotografuoti, vyras nesutriko, baigė save tenkinti ir nuėjo „Maxima“ parduotuvės link. Tuo metu paskambino į policiją ir informavo apie įvykį. Tada kartu su drauge nuėjo į „Maxima“ parduotuvę ir nufotografavo vyrą. Ji gerai įsidėmėjo vyro veido bruožus. Jos draugė A. L. taip pat matė vyro veiksmus ir galėtų paliudyti apie įvykį (2 t., b. l. 56–58).

Liudytoja A. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. birželio 12 d. vaikščiojo su drauge E. G. (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. abi nuėjo į (duomenys neskelbtini) paplūdimį. Ten buvo daug žmonių, vaikų. Su drauge atsisėdo ant vieno iš suoliukų, bendravo. Prie netoliese esančio suoliuko atėjo jai nepažįstamas vyras. Jis atsisėdo ant suoliuko, tačiau ką ten darė, ji nematė, nestebėjo vyro. Po kurio laiko vyras atsistojo ir praėjo pro jas link išėjimo iš paplūdimio. Ji žvilgtelėjo į vyro veidą ir tiek, tada žvilgsnį nukreipė į savo draugę, kuri buvo visa išraudusi, plačiai atmerkusi akis, akivaizdžiai susijaudinusi. Ji paklausė draugės, kas nutiko, o E. G. jos paklausė, ar ji matė. Nesuprato, apie ką E. G. kalba. Tada draugė pasakė, kad vyrui praeinant pro šalį (jis praėjo mažiau negu metro atstumu), buvo ištraukęs iš kelnių savo lytinį organą. Ji asmeniškai to nematė, kadangi pažiūrėjo į vyro veidą, o kai draugė apie tai pasakė, jis jau buvo praėjęs, matė tik jo nugarą. Draugė buvo labai susijaudinusi, todėl ją pradėjo raminti. Pradžioje E. G. net negalėjo normaliai sudėlioti minčių. Matė, kaip tas vyras ėjo iš paplūdimio. Taip pat matė, kaip jam praeinant pro kažkokią moterį su vaiku, moteris su vaiku susižvalgė, tačiau ar jie pastebėjo vyro lytinį organą, ji nežino. Tas vyras tiesiog išėjo. Pabuvusios su drauge dar apie 20–30 min., nuėjo į (duomenys neskelbtini) g., kur ten vaikščiojo pėsčiųjų taku. Gatvėje dar buvo ir daugiau žmonių. (Duomenys neskelbtini) g., tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jos vėl pastebėjo minėtą vyrą. Jis stovėjo prie krūmų, tačiau ką jis ten darė, nežino, nesimatė, nes vyrą matė iš toli. Tada vyras perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) g. pusę, atsistojo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) kampo, po medžiu. Tuo metu jos priartėjo prie jo, tik iš kitos gatvės pusės. Buvo visai netoli vyro, juos skyrė tik gatvės važiuojamoji dalis ir šaligatvis. Vyras atsisuko į ją su drauge, tada jau ir ji pamatė, kad vyro lytinis organas yra ištrauktas iš kelnių ir vyras dešine ranka masturbavosi, t. y. tenkino savo lytinę aistrą. Tai darydamas vyras žiūrėjo į jas, t. y. jis puikiai suprato, kad jos jį mato. Įvykio metu ji neišsigando, tiesiog tuo metu patyrė nemalonų jausmą, buvo pikta, kad žmogus taip elgiasi, tačiau ji nepatyrė jokios žalos, nenukentėjo ir prašo jos nukentėjusiąja nepripažinti. Jos draugė susijaudinusi pradėjo skambinti Bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Draugė pokalbio neslėpė, todėl mano, kad vyras pagalbos kvietimo skambutį netgi girdėjo. Nusekė jį iki „Maxima“ parduotuvės ir nufotografavo. Vyras, apie kurį pasakojo, yra apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, maždaug 2,5 cm ilgio rudų, šiek tiek garbanotų plaukų, su akiniais. Asmens kairė ranka buvo subintuota. Nuotrauką E. G. pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (2 t., b. l. 68–70).

2024 m. birželio 13 d. E. G. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) pliaže vyras tenkino lytinę aistrą. Pasišalinęs veiklą tęsė pakeliui eidamas (duomenys neskelbtini) parduotuvės „Maxima“ link. Socialinio tinklapio „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini) yra pranešimų apie šį vyrą ir jo veiklą. Jis taip pat yra pastebėtas vaikščiojantis po butus ir autobusus. Pridėtos fotonuotraukos (2 t., b. l. 48–52).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2024 m. birželio 12 d. 21.08 val. Bendrajame pagalbos centre gautas E. G. pranešimas, kuriame nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kokias E. G. nurodė pareiškime (2 t., b. l. 53).

2024 m. birželio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad E. G. atpažino V. R. kaip vyrą, kuris viešai demonstravo savo lytinį organą ir tenkino lytinę aistrą (2 t., b. l. 63–64, 65–66).

2024 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) paplūdimys, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta, įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (2 t., b. l. 71–72, 73–74).

2024 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susipažinus su pareiškėjos pateiktomis nuotraukomis, atlikus asmens atpažinimą pagal nuotraukas nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo yra V. R. (2 t., b. l. 75–76).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.

Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

Dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos (2022 m. lapkričio 2 d.)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. lapkričio 2 d. apie 21.05 val. ir apie 21.20 val. demonstravo savo lytinius organus ir antru atveju papildomai tenkino savo lytinę aistrą manant moteriškos lyties atstovėms. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina nukentėjusiųjų M. R., I. J. ir E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiųjų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: policijos įvykio registro išraše, 2022 m. lapkričio 3 d. elektroninio pašto atsiųsto pranešimo prieduose, 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose ir fotolentelėse nurodytos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad V. R. viešoje vietoje, demonstruodamas lytinius organus ir tenkindamas lytinę aistrą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Juolab pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, pažiūrėjus moteriai, jam kildavo noras apsinuoginti ar kitaip būti dėmesio centre. Akivaizdu, kad toks V. R. elgesys viešoje vietoje yra nepriimtinas pagal visuomenės moralę ir įžūlus, nes buvo demonstruojami lytiniai organai ir tenkinama lytinė aistra (antru atveju) prieš nepažįstamas moteris (merginas).

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad V. R. 2022 m. lapkričio 2 d. apie 21.05 val. viešoje vietoje – namo, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), laiptinėje – demonstravo M. R. savo lytinius organus, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. lapkričio 2 d. apie 21.20 val. viešoje vietoje – prie pastato, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) – demonstravo E. J. ir I. J. savo lytinius organus ir jų akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą, taip V. R. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai atitinka BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. sausio 28 d.)

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje demonstravo savo lytinius organus ir tenkino savo lytinę aistrą manant moteriškos lyties atstovei. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina nukentėjusiosios A. Z. ir liudytojos V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: 2024 m. sausio 28 d. G. D. pranešime, policijos įvykio registro išraše, 2024 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo byloje esantys vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kaip V. R. viešoje vietoje, t. y. viešajame maršrutiniame autobuse demonstravo savo lytinius organus ir nukentėjusiosios bei kitų žmonių akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą. Šių vaizdo įrašų apžiūra užfiksuota 2024 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad V. R., viešoje vietoje demonstruodamas lytinius organus ir tenkindamas lytinę aistrą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Juolab pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, pažiūrėjus moteriai, jam kildavo noras apsinuoginti ar kitaip būti dėmesio centre. Akivaizdu, kad toks V. R. elgesys viešoje vietoje yra nepriimtinas pagal visuomenės moralę ir įžūlus, nes buvo demonstruojami lytiniai organai ir tenkinama lytinė aistra prieš nepažįstamą merginą.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad V. R. 2024 m. sausio 28 d. apie 9.54 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)-ojo maršruto autobuse, važiuojančiame nuo viešojo transporto stotelės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), link viešojo transporto stotelės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), demonstravo A. Z. savo lytinius organus ir jos akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą, taip V. R. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai atitinka BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. birželio 6 d.)

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje demonstravo savo lytinius organus ir tenkino savo lytinę aistrą manant moteriškos lyties atstovei. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina nukentėjusiosios L. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios parodymais bei abejoti jos objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: 2024 m. birželio 6 d. L. K. pareiškime, policijos įvykio registro išraše, 2024 m. birželio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir fotolentelėje, 2024 m. birželio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje, 2024 m. birželio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad V. R. 2024 m. birželio 6 d. apie 5.10 val. viešoje vietoje – šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini) – demonstravo L. K. savo lytinius organus ir jos akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą, taip V. R. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai atitinka BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. birželio 12 d.)

Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje demonstravo savo lytinius organus ir tenkino savo lytinę aistrą manant moteriškos lyties atstovėms. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina nukentėjusiosios E. G. ir liudytojos A. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: 2024 m. birželio 13 d. E. G. pareiškime, policijos įvykio registro išraše, 2024 m. birželio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole ir fotolentelėje, 2024 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje, 2024 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad V. R. 2024 m. birželio 12 d. apie 21.00 val. viešoje vietoje – šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), demonstravo nukentėjusiajai E. G. ir A. L. savo lytinius organus ir jų akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą, taip įžūliu elgesiu V. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai atitinka BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

V. R. gynėjas baigiamojoje kalboje teigė, kad ginamojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį. Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir nurodo padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016, 2K-103-689/2019).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad V. R. skirtingais laikotarpiais (padarydamas keturias nusikalstamas veikas) viešose vietose (buto laiptinėje, gatvėse, maršrutiniame autobuse), iš viso šešių nukentėjusiųjų ir kitų žmonių akivaizdoje demonstravo savo lytinius organus ir tenkino savo lytinę aistrą, tokie veiksmai atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Iš bylos medžiagos matyti, kad:

1) pirmos nusikalstamos veikos atveju nukentėjusioji M. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad po kaltinamojo padarytų veiksmų ji labai išsigando, buvo sukeltas stresas ir pasijuto nesaugiai. M. R. V. R. elgesys buvo nepriimtinas (1 t., b. l. 71–74). Nukentėjusioji I. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl V. R. padarytų veiksmų ji labai išsigando, privertė ją pasijusti nesaugiai; dar iki šiol jaučia baimę eiti vakare namo, kad vėl nepasikarotų tokia situacija. Šiai nukentėjusiajai V. R. elgesys nepriimtinas (1 t., b. l. 103–106). E. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltinamojo elgesys ją sukrėtė, privertė ją pasijusti nesaugiai ir nemaloniai. Kaltinamojo elgesys jai yra nepriimtinas (1 t., b. l. 115–118);

2) antros nusikalstamos veikos atveju nukentėjusioji A. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad po kaltinamojo padarytų veiksmų ji išsigando ir viešajame transporte persėdo į kitą vietą. Liudytoja V. M., kuri buvo su A. Z. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nukentėjusioji A. Z. buvo išsigandusi, kai papasakojo, ką matė dėl V. R.. Pačiai V. M. po nagrinėjamo įvykio kelias dienas buvo nejauku važiuoti autobusais (1 t., b. l. 197–199);

3) trečios nusikalstamos veikos atveju nukentėjusioji L. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad po kaltinamojo padarytų veiksmų ji išsigando, buvo šokiruota (2 t., b. l. 23–25);

4) ketvirtos nusikalstamos veikos atveju nukentėjusioji E. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad po kaltinamojo padarytų veiksmų ji buvo labai šokiruota, pasijuto nemaloniai (2 t., b. l. 56–58). Liudytoja A. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nukentėjusioji atrodė akivaizdžiai susijaudinusi, todėl reikėjo ją raminti. Iš pradžių E. G. net negalėjo sudėlioti minčių, t. y. pasakyti, ką ji matė. Vėliau ir A. L. matė V. R. atliekamus veiksmus, kurie jai buvo nemalonūs. Tuo metu E. G. skambino Bendruoju pagalbos numeriu pranešti apie įvykį (2 t., b. l. 68–70).

Taigi visos minėtos nukentėjusiosios, tiek minėtos liudytojos nurodė, kad V. R., demonstruodamas savo lytinius organus ir nukentėjusiųjų akivaizdoje tenkindamas savo lytinę aistrą, sukėlė nukentėjusiosioms neigiamas emocijas (didelį išgąstį, stresą, nejaukumą ir pan.). Taigi buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų įprasta diena. Jos dėl kaltinamojo veiksmų žiūrėdavo, ar socialinių tinklų grupėse buvo panašių atvejų, taip pat informuodavo apie tai kitus asmenis, arba skambindavo Bendruoju pagalbos numeriu pranešti apie nagrinėjamus įvykius. Šiuo atveju nėra abejonių, kad V. R. savo veiksmais visais atvejais sukėlė nusikalstamus padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-976/2021).

Atsižvelgiant į tai, teigti, kad V. R. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl kaltinamasis turi būti išteisintas, nėra pagrindo.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. R. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. R. tyčia padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas viešajai tvarkai, kuri viena iš jų yra tęstinė, jos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis padarė nusikalstamas veikas įžūliu elgesiu, nukentėjusiosioms demonstruodamas savo lytinius organus ir jų akivaizdoje tenkindamas savo lytinę aistrą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, padarytos 2022 m. lapkričio 2 d., Šiaulių apygardos prokuratūros 2023 m. sausio 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir V. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas Vilniaus apygardos prokuratūros 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, kadangi V. R. padarė naują nusikalstamą veiką 2024 m. sausio 28 d., nustatytą BK 284 straipsnyje. V. R. Š. apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. teistas už analogišką nusikalstamą veiką, po šio priimto nuosprendžio V. R. padarė dar dvi analogiškas nusikalstamas veikas, šiuo metu teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 153–155). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 156–162). „Sodros“ duomenimis, V. R. nedirba (2 t., b. l. 163–164), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 165). V. R. per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo į Priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą (2 t., b. l. 168), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (2 t., b. l. 169, 170). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. lapkričio 21 d. – 2024 m. gruodžio 20 d. ekspertizės akte Nr. 78TPK-233/2024 nurodyta, kad V. R. tiek inkriminuojamų veikų metu, tiek šiuo metu yra konstatuojamas ekshibicionizmas ir asmenybės sutrikimas, dėl savo psichikos būklės jis baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nėra duomenų, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu V. R. būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos. Ekspertinio tyrimo metu V. R. nenustatytas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas (3 t., b. l. 25–29). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė duomenis iš e.sveikatos, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. gegužės 3 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje V. R. skubos tvarka atlikta galvos kompiuterinė tomografija, kurioje nustatyta, kad smegenų trauminių pakitimų, kaukolės lūžių nematyti.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas aplinkybes, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. R. už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 284 straipsnyje, paskyrus sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų), kiekvienos bausmės dydžiai su atitinkamais įpareigojimais nurodyti rezoliucinėje nuosprendžio dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. R. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 4 mėnesius (iš viso 12 mėnesių) laisvės apribojimo – bausmių, ir V. R. paskirti subendrintą bausmę – 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

Žemesnės instancijos teismas

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo ekshibicionizmo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Švelnesnių bausmių dalys parinktos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. R. šioje byloje įrodytas 2024 m. birželio 6 d. ir 2024 m. birželio 12 d. nusikalstamas veikas padarė po to, kai buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendis, kurio vykdymas nėra pasibaigęs. Todėl yra teisinis pagrindas paskirtas bausmes bendrinti pagal BK 64 straipsnio taisykles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011).

Lietuvos probacijos tarnyba pateikė informaciją, kad V. R. šio nuosprendžio priėmimo metu neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis pagal Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendį yra 5 mėnesiai ir 9 dienos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį (4 mėnesius) neatliktos laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, ir V. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo ekshibicionizmo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

4) draudimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Siekiant, kad nebūtų nepagrįstai prailgintas V. R. laisvės apribojimo bausmės laikas, galutinės subendrintos laisvės apribojimo bausmės skaičiavimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės apribojimo bausmę pagal Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendį, o, pagal BK 64 straipsnį subendrinus bausmes, nėra galimybės įskaičiuoti atliktos bausmės laiką.

V. Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji A. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad A. Z. patyrė išgąstį tiek dėl V. R. veiksmų, kai viešajame autobuse dienos metu demonstravo savo lytinius organus ir tenkino lytinę aistrą, tiek dėl to, kad V. R. dienos metu, esant aplinkiniams, sekė ją ir jos draugę iš paskos. Po įvykio bijojo sutikti V. R., baimė liko iki šiol. Žino, kad tai ne vienintelis V. R. atvejis. Patyrė išgąstį ir nemalonius išgyvenimus (1 t., b. l. 181).

Nukentėjusioji A. Z. teisiamojo posėdžio metu dėl neturtinės žalos paaiškino, kad pirmą kartą jai atsitiko toks įvykis, buvo negeras įspūdis, tai pamačiusi, išsigando, pasijuto labai nejaukiai. Grįžus namo buvo negera. Po įvykio bijojo. Kalbėjosi su drauge, kuri ją ramino. Pasikalbėjo su psichologe, vaistų nevartojo. Pusę metų buvo pamiršusi apie šį įvykį.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl A. Z. priteistinos neturtinės sumos dydžio, apžvelgia teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius įvairiose situacijose dėl BK 248 straipsnio taikymo. Pavyzdžiui, kai nusikalstamos veikos metu buvo padaryti nežymaus pobūdžio sveikatos sutrikdymai: Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-844/2025 – priteista 500 Eur neturtinė žala už nežymų sveikatos sutrikdymą – kaltinamasis ranka sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į krūtinės sritį, padarydamas ekchimozę (poodinę kraujosruvą) su odos nubrozdinimu krūtinėje; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-574/2024 – priteista 800 Eur neturtinė žala už fizinio skausmo sukėlimą – kaltinamasis dešine ranka sudavė du smūgius prie vairo sėdinčiam nukentėjusiajam į kairės pusės smilkinio sritį, taip pat šaukdamas necenzūriniais žodžiais spjaudė seilėmis į automobilį, jį spardė kojomis ir daužė rankomis; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-717-238/2015 – priteista 300 Eur neturtinė žala už fizinio skausmo sukėlimą – kaltinamoji necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusįjį, grasino jį užmušti, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui rankomis suėmus nukentėjusiojo kaklą ir bandant jį smaugti, įžūliu elgesiu – sudavė į kairę ausį; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-213-993/2025 – priteista 450 Eur neturtinė žala už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą – kaltinamasis įkando nukentėjusiajam į kairės rankos pirštą, taip padarė odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kastinę žaizdą kairės plaštakos IV-ame piršte. Teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos sumų dydžiai, kai nukentėjusieji matė demonstruojamus įvairaus pobūdžio įžūlius veiksmus, bet fiziškai nuo jų nenukentėjo, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-480-397/2023 – priteista 150 Eur neturtinė žala už tai, kad kaltinamasis viešoje vietoje apipildamas žemėmis, daužydamas rankomis ir spardydamas apgadino nukentėjusiojo priklausantį automobilį; Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-222-1069/2024 – priteista 100 Eur neturtinė žala už tai, kad kaltinamasis įvykus žodiniam konfliktui, matant pašaliniams asmenims, priėjęs prie nukentėjusiosios priklausančio automobilio, tyčia ranka sudaužė vairuotojo pusės langą; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-365/2023 priteista – 150 Eur neturtinė žala už tai, kad kaltinamasis pribėgęs su peiliu prie nukentėjusiosios sugriebė šiai už dešinio peties ir suspaudė, toliau laikydamas peilį rankoje, būdamas jį nukreipęs į nukentėjusiąją, tokiu būdu jai grasindamas, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad ji gali būti sužalota, tempė ją atgal į barą; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65-635/2025 priteista – 1 000 Eur neturtinė žala už tai, kad kaltinamasis atvykęs į nuosprendžio paskelbimą šaukdamas ant nuosprendį skelbiančio teisėjo necenzūriniais žodžiais, agresyviai elgdamasis gniaužydamas kumščius, taip visu savo elgesiu reikšdamas grasinimus nuosprendį priėmusiam teismui – nusiplėšęs nuo kojos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymui skirtą įrenginį, metė jį į teisėjo pusę, įrenginiui atsitrenkus į sieną, paėmęs metė jį į teisėjo pusę. Taigi, BK 284 straipsnio taikymo atveju neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 100 Eur iki 1 000 Eur.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. R. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini)-ojo maršruto autobuse – tyčia demonstravo nukentėjusiajai A. Z. savo lytinius organus ir jos akivaizdoje tenkino savo lytinę aistrą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką.

Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. A. Z. nagrinėjamo įvykio metu patyrė išgąstį, pasijuto nemaloniai, po įvykio juto baimę. Taigi nėra abejonių, kad A. Z., važiuodama dienos metu viešuoju transportu, kuriuo važiuoja ir kiti žmonės, nesitikėjo pamatyti V. R. demonstruojant savo lytinius organus ir tenkinant lytinę aistrą, toks V. R. tyčinis elgesys buvo įžūlus ir prieštaraujantis bet kokioms moralės normoms, kuris sukėlė neigiamus padarinius A. Z. emocinei būklei. Pripažintina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl jos tam tikro laipsnio dvasinių išgyvenimų. Kita vertus, byloje nėra nustatyta, kad neigiama įtaka A. Z. emocinei būklei truko ilgesnį laiką. Pati nukentėjusioji nenurodė, kad ji šiuo metu patiria kokius nors neigiamus išgyvenimus. Pasak A. Z., ji po nagrinėjamo įvykio vieną kartą pakalbėjo su drauge psichologe, tačiau daugiau nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar psichologus (psichiatrus), nevartojo kokių nors vaistų. Nenustatyta, kad kaip nors ypatingai pasikeitė A. Z. įprastinis gyvenimas dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų priteisti A. Z. prašomą neturtinės žalos dydį – 1 000 Eur.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios A. Z. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš V. R. priteistinas 250 Eur neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, būtent 250 Eur neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas priteisti jai prašomą neturtinės žalos dydį. Vien A. Z. prašomas neturtinės žalos dydis ar kaltinamojo gynėjo prašymas atmesti nukentėjusiosios prašymą teismo neįpareigoja.

VI. Kiti klausimai

V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 123–124). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie 1 tomo bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame yra kompaktinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. kovo 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-03363 dėl 118,75 Eur už V. R. gynusio advokato K. Ožiūno darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2022 m. lapkričio 2 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo ekshibicionizmo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);