Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu subendrintos su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi R. S. paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, prieš tai arešto paras pakeitus laisvės atėmimo dienomis – 30 (trisdešimt) dienų laisvės atėmimo, ir visą bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi – 10 (dešimt) mėnesių ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo, ir R. S. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 11 (vienuolikos) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą galutinę bausmę įskaityta bausmė, R. S. visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš R. S. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. S. civilinės ieškovės naudai priteista 2 136,86 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. S. civilinės ieškovės naudai priteista 151,05 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. S. civiliniam ieškovui priteista 3 545,10 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Kauno teritorinei ligonių kasai iš R. S. priteista 92,08 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta nuteistojo pagrobto turto verte ir, atitinkamai, jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, prašoma jį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti. Be to, skunde prašoma taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei atmesti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį patikrina šiais apeliaciniame skunde keliamais klausimais.

Dėl pagrobto turto vertės ir nuteistojo veiksmų kvalifikavimo

8. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, R. S. pagrobto turto vertę nustatė tinkamai. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, todėl R. S. veiksmai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek skundžiamu nuosprendžiu buvo teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, jie visiškai atitinka šio baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šioje dalyje naikinti apylinkės teismo priimtą nuosprendį ir apeliantą išteisinti, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, požymių, nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

9. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. R. S. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Skundžiamu nuosprendžiu bei ankstesniais jo atžvilgiu priimtais nuosprendžiais, kuriais paskirtos bausmės yra subendrintos su bausmėmis, paskirtomis už šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, apeliantas buvo nuteistas už baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų. Tačiau, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

10. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

11. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

12. Vertindama BK 75 straipsnio nuostatų taikymo R. S. galimybę pagal nurodytus kasacinio teismo kriterijus, teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visiškai kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų R. S. neprisipažino. Nuteistasis patvirtino, jog po 2023 m. spalio 14 d., įvykdytos smulkios vagystės, bandydamas pasišalinti iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos tarnybinės patalpos, jis piktybiškai nevykdė apsaugos darbuotojo reikalavimo nepasišalinti iš parduotuvės, bei, matant parduotuvės lankytojams, grūmėsi su apsaugos darbuotoju K. C. bei išlaužė automatiškai uždarytas parduotuvės įėjimo-išėjimo duris ir pasišalino iš įvykio vietos. Tačiau jis nepatvirtino kaltinime nurodytos aplinkybės, jog minėtam nukentėjusiajam taip pat sudavė ir vieną smūgį į krūtinės sritį. Nors nuteistasis taip pat neneigė 2024 m. vasario 25 d. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobęs turto, tačiau ginčijo šio turto vertę. Taip pat pastebėtina, jog nors nuteistasis nurodė teismui besigailintis dėl savo neteisėto elgesio, vis tik, vertinti, kad jo išreikštas gailėjimasis yra nuoširdus nėra jokio pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas net aštuoniolika kartų, daugiausiai iš jų būtent už turtinių bei smurtinių nusikalstamų veikų vykdymą (vagystes, plėšimus, nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą). Be to, už įvairaus pobūdžio nusižengimus, tame tarpe ir smulkias vagystes, nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, apeliantas baustas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Iki šiol jis taip pat nėra atlyginęs civiliniams ieškovams bei nukentėjusiajam savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Paminėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo teisme žodžiu išreikštas gailėjimasis yra formalus, deklaratyvus veiksmas, kurio siekiama išimtinai švelnesnės bausmės paskyrimo. Realiai nuteistasis po kiekvieno apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo jokių išvadų taip ir nedaro, toliau nusikalsta, kas yra akivaizdus patvirtinimas, jog kritiškai jis savo elgesio ir juo sukeltų neigiamų padarinių visuomenei, jos nariams nevertina. Nors kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta darbo ieškančio asmens atmintinė, iš kurios matyti, kad šiuo metu R. S. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo, jog nuteistasis iš tiesų yra suinteresuotas įsidarbinti bei gauti oficialias pajamas, iš kurių jis dengtų nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams priteistas žalas, kaip kad tvirtinama apeliaciniame skunde. Juo labiau, vien registravimosi Užimtumo tarnyboje faktas nepatvirtina, jog nuteistasis sugebės susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei bus pasiekti kiti BK 41 straipsnyje įtvirtinti tikslai.

13. Remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir aplinkybes, susijusias su apelianto padarytomis nusikalstamomis veikomis, jo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai, informaciją apie jo ankstesnius teistumus ir paskirtas bausmes, bei baustumus administracine tvarka, atsižvelgiant į praeityje R. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistojo elgesiui.

14. Nors skundžiamu nuosprendžiu R. S. nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 178 straipsnio 5 dalis) padarymą bei vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 284 straipsnis), tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad minėtu nesunkiu tyčiniu nusikaltimu nuteistasis pasikėsino ne tik į viešąją tvarką, bet ir vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaip jau minėta, apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Lietuvos Respublikoje buvo teistas net aštuoniolika kartų ir didelė dalis šių teistumų susijusi su turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, už ką jis nuteistas ir šioje baudžiamojoje byloje. Be to, už vagystę R. S. teistas ir Vokietijoje (2 t., b. l. 63-81, 3 t., b. l. 79-98). Skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, netrukus po to, kai, taikius jam lygtinio paleidimo institutą, jis buvo išleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu nuosprendžiu jo atsakomybę dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo sunkinančia aplinkybe buvo pagrįstai pripažinta aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Be to, artimu nusikalstamoms veikoms, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, laikotarpiu apeliantas darė ir administracinius nusižengimus – 2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. lapkričio 4 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. jis įvykdė smulkias vagystes iš parduotuvių, o 2023 m. spalio 14 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas šios specialiosios teisės, transporto priemonė taip pat nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. S. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tai buvo tik dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Anksčiau nuteistajam buvo taikytos arešto, laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, tačiau nei probacija bei švelnesnių bausmių atlikimas, nei taikytos griežtesnės sankcijos – paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės ir jų atlikimas, nuteistojo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

15. Bylos duomenys taipogi paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad praeityje R. S. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos buvo taikytos vos vieną kartą. Jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. bei Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nuosprendžiais. Taigi, du kartus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pirmą kartą (2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu) jam taikyto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu apeliantas įvykdė naują nusikalstamą veiką, o 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartimi, konstatavus, jog jis probacijos laikotarpiu padarė administracinį nusižengimą, piktybiškai vengė vykdyti probacijos sąlygas ir teismo skirtus įpareigojimus, nedirbo, Darbo biržoje (šiuo metu – Užimtumo tarnyba) nebuvo registruotas, nustatytu laiku neatvyko į Probacijos tarnybos skyrių individualiam pokalbiui. Šiame kontekste taip pat paminėtina, jog remdamasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, R. S. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi. Šioje įsiteisėjusioje teismo nutartyje konstatuota, jog nuteistajam taikoma probacija jokios teigiamos įtakos jo elgesiui neturi, ji iš esmės neefektyvi ir tolesnis jos taikymas objektyviai nėra galimas, kadangi jos laikotarpiu apeliantas darė administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu buvo pradėti keturi nauji ikiteisminiai tyrimai, jis daug kartų be svarbių priežasčių nevykdė pareigos nustatytu laiku būti nustatytoje vietoje, nebendravo su Probacijos tarnybos pareigūnais, sugadino (nukirpo) elektroninio stebėjimo prietaisą.

16. Kadangi ankstesniais teismų nuosprendžiais taikytų bausmių atlikimas, o taip pat ir probacija nesulaikė R. S. nuo analogiškų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymo, jo nepaveikė, nuteistasis ir toliau neteisėtai veikė net ir bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo metu, be to, visai neseniai paleistas lygtinai nedėjo pastangų bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, piktybiškai pažeidinėjo probacijos sąlygas, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant apeliantui tik baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, ir, atitinkamai taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimas taipogi nepaveikia apelianto taip, kad jis, išėjęs į laisvę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau tik taikant šią bausmę ir realiai ją atliekant yra įmanoma pasiekti kitus bausmės tikslus – bent laikinai apriboti galimybę nuteistajam ir toliau vykdyti nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, tuo apsaugant visuomenę, nubausti R. S. ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

17. Skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis nori gyventi pagal visuomenėje priimtinas normas, dėl to siekia įsidarbinti ir iš gaunamo atlygio dengti nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams padarytą žalą, prisidėti prie mažamečio vaiko išlaikymo, priešingos išvados daryti neleidžia ir nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Bausmės skyrimui yra reikšmingos tik realiai egzistuojančios aplinkybės, o ne deklaratyvūs kaltininko samprotavimai bei pažadai. Be to, byloje esantis išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės (2 t., b. l. 32, 3 t., b. l. 32) patvirtina, kad apeliantas 2023 metais dirbo vos 1 dieną (2023 m. liepos 18 d.), 2022 metais – bendrai ne pilnai dvi savaites, o 2023 m. balandžio 20 d. jis taip pat buvo išregistruotas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis joje 6 mėnesius (2 t., b. l. 34), kas leidžia spręsti, jog nuteistasis apskritai nėra motyvuotas dirbti. Todėl būtų naivu tikėtis, kad staiga R. S. nuostatos darbo atžvilgiu pasikeis, jis įsidarbins ir vien tai užtikrins išimtinai teisės aktams neprieštaraujantį jo elgesį. Pažymėtina ir tai, jog jeigu nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį, resocializuotis ir toliau nebedaryti teisės pažeidimų, jis tokią galimybę turės ir po paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

18. Įvertinusi visa, kas išdėstyta 9-17 punktuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų R. S. atžvilgiu.

19. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis įvykdė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena buvo pasikėsinta ne tik į viešąją tvarką, bet ir į asmens sveikatą, tai, kad abi šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jos baigtos, taip pat įvertinusi nuteistojo asmenybę itin neigiamai charakterizuojančius duomenis, tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta bei nustatyta viena jo atsakomybę pagal BK 284 straipsnį sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog nuteistajam skiriant bausmes buvo pagrįstai parinktos pačios griežčiausios straipsnių, pagal kuriuos jis nuteistas, sankcijose numatytos bausmės (pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimas, o pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštas). Taip pat aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės leidžia sutikti su apylinkės teismo nustatytais arešto ir laisvės atėmimo bausmių dydžiais bei sprendimu skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtas bausmes su Kauno aplinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi jam nustatyta bausme, nesant pagrindo taikyti bausmių apėmimą, bendrinti visiško (o ne dalinio) sudėjimo būdu. Bausmės teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio (o ne BK 64 straipsnio) taisyklėmis, į paskirtą galutinę bausmę įskaitant bausmę, atliktą pagal Kauno aplinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio

20. Šioje byloje civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareikštu ieškiniu buvo prašoma ieškovo naudai iš nuteistojo R. S. priteisti 3 545,10 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiajam K. C. išmokėtos ligos išmokos, atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad dėl 2023 m. spalio 14 d. įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d., laikinojo nedarbingumo laikotarpiu jam išduoti nedarbingumo pažymėjimai ir VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais buvo nuspręsta skirti K. C. ligos išmoką už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. Nukentėjusiajam buvo paskaičiuota ir išmokėta viso 3 545,10 Eur (1 t., b. l. 150-183).

21. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog dėl neteisėtų R. S. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiajam K. C., dėl to VSDFV Vilniaus skyrius išmokėjo nukentėjusiajam ligos išmoką, konstatavo, jog pareikštas civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu bei tenkino jį pilna apimtimi, t. y. iš R. S. VSDFV Vilniaus skyriui priteisė 3 545,10 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neneigia sužalojęs nukentėjusįjį, kaip ir neginčija to, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatas, VSDFV Vilniaus skyrius, kaip socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi įstaiga, turi regreso teisę į jį (R. S.). Tačiau apeliantas tvirtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl jo nukentėjusiajam suduoto vieno smūgio į krūtinės sritį K. C. sveikata buvo sutrikdyta visą nedarbingumo laikotarpį ir dėl to ligos išmokas civilinis ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo pagrįstai.

22. Byloje surinktais duomenimis – specialisto išvada Nr. G 2204/2023 (02) (1 t., b. l. 79-83), specialisto išvada Nr. Pg 205/2024 (02) (1 t., b. l. 92-95) bei šias išvadas pateikusio specialisto paaiškinimais (1 t., b. l. 98, 4 t., b. l. 63-67) – nustatyta, jog nukentėjusiajam dėl R. S. veiksmų (suduoto vieno smūgio ranka į krūtinę) buvo konstatuota tik ekschimozė (poodinė kraujosruva) su odos nubrozdinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Specialistas taip pat paaiškino, jog tokie sužalojimai išgyja per 10 dienų laikotarpį ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jis taip pat nurodė, jog jam pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo jokių objektyvių duomenų apie konstatuoto sužalojimo komplikacijas ar papildomus rastus sužalojimus, kurie turėtų įtakos sutrikdymo masto perkvalifikavimui, bei paaiškino, jog nedarbingumo pažymėjimai K. C. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. buvo išduoti ir tęsiami šeimos gydytojos, kuri vadovavosi subjektyviais (skausmas krūtinės srityje, judesių ribotumas, skausmingumas atliekant judesius) nukentėjusiojo išsakomais jausmais. Nors šie aptarti duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė poodine kraujosruva su odos nubrozdinimais, o nedarbingumas buvo išduotas bei tęsiamas remiantis išimtinai nukentėjusiojo paaiškinimais apie jaučiamus simptomus, vis tik, šios aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad nedarbingumas net dvejų mėnesių laikotarpiui K. C. buvo išduotas nepagrįstai, ir, atitinkamai, nepagrįstai VSDFV Vilniaus skyrius jam išmokėjo 3 545,10 Eur ligos išmoką. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju reikšmingos tik nuteistojo veiksmų tinkamam kvalifikavimui, o ne vertinant VSDFV pateikto civilinio ieškinio pagrįstumą.

23. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. pg 205/2024 (02) tiriamojoje dalyje aprašytų medicininių dokumentų turinio, nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 15 d. K. C. buvo išduoti būtent dėl jam diagnozuoto krūtinės ląstos sumušimo, po to, kai, 2023 m. spalio 14 d. nukentėjusiajam vykdant savo darbines funkcijas bei bandant sulaikyti R. S., pastarasis K. C. sudavė smūgį ranka į krūtinę. Dėl tokios diagnozės tiek VšĮ Kauno miesto poliklinikos, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydytojai rekomendavo nukentėjusiajam ramybės režimą bei vartoti tepamus preparatus skausmui bei uždegimui gydyti. Nors krūtinės ląstos sumušimas bei dėl jo nukentėjusiojo jaučiami simptomai, kurie ribojo jo galimybę dirbti, nebuvo nustatyti remiantis atliktų tyrimų, kurių metu naudojama speciali įranga (pvz., magnetinio rezonanso tyrimas, ultragarsinis tyrimas ir t. t.), gautais rezultatais, tačiau pažymėtina, jog nustatydami sužalojimus, diagnozuodami ligas ir pan., bei spręsdami dėl pagrindo išduoti nedarbingumo pažymėjimą, medikai neprivalo remtis vien tyrimų rezultatais, tam tikros diagnozės nustatomos, gydymo planas bei nedarbingumas paskiriamas ir vizualiai apžiūrėjus pacientą, išklausius jo nusiskundimus ir pan. Taigi, vien tai, kad nukentėjusiajam nedarbingumas buvo išduotas ir tęsiamas remiantis išimtinai jo paties nurodytomis aplinkybėmis dėl skausmo krūtinės srityje, judesių ribotumo ir skausmingumo atliekant judesius, niekaip neįrodo, jog pagrindo tam nebuvo.

24. Taigi, pagal medicininiuose dokumentuose atspindėtus duomenis, nesant paneigtai gydytojų diagnozei bei atsižvelgiant į tai, kad nedarbingumas K. C. buvo išduotas ir tęsiamas tuo pačiu pagrindu (dėl diagnozės, kuri jam buvo nustatyta būtent po šioje byloje analizuojamo įvykio, kurio metu apeliantas sudavė smūgį nukentėjusiajam į krūtinės sritį), laikytina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus patirta 3 545,10 Eur turtinė žala dėl nukentėjusiajam skirtų ir išmokėtų ligos išmokų yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nuteistojo veiksmais, dėl ko VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo tenkintas pilna apimtimi visiškai pagrįstai. Keisti skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje taip pat nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

25. Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 18 d. buvo gauta 2024 m. gruodžio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-12961. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį R. S., sudaro 45,83 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

27. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš R. S. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo. Duomenų, kad yra įsidarbinęs šiuo metu, teisėjų kolegijai taip pat nepateikta. Taip pat neaišku, ar galimybė dirbti R. S. bus užtikrinta laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jam atliekant paskirtą 1 metų 11 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra aktualių duomenų ir apie jo turimą turtą. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina ir į tai, jog po šios aukštesnės instancijos teismo nutarties paskelbimo nuteistasis turės atlyginti skundžiamu nuosprendžiu civiliniams ieškovams ir nukentėjusiajam priteistą žalą, kuri bendrai sudaro 6 425,09 Eur. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki šiol iš nuteistojo nėra išieškotos ir jam administracinių nusižengimų bylose skirtos baudos. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už R. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš R. S. valstybės naudai 45,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 18 d. pažymą Nr. APD-2024-12961.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.